Lietuvių kalbos tikslo konstrukcijos su slinkties veiksmažodžiais

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA XLIV (2001), 201-225 Lietuvių kalbos tikslo konstrukcijos su slinkties veiksmažodžiais ELENA VALIULYTĖ Lietuvių kalbos institutas, Vilnius With directional verbs, purpose is basically expressed by the genitive or the genitive with the infinitive (which has taken the place of the original supine), or by the sole infinitive. Alongside the genitive, prepositional phrases also occur, e.g., with į, prie, dėl. In many cases there is a relationship of synonymy between an infinitival final construction (either consisting of a mere infinitive or an infinitive and a noun) and a nominal construction (genitival or prepositional). Several series of synonymous means of expressing purpose are examined in the article. Attention is also paid to the lexical restrictions to which they are subject. The situation in the dialects and in older writings (Donelaitis) is also taken into account, especially with regard to the use of accusative and genitive with the infinitive of purpose. 0. IVADAS 0.1. Tikslo semanting kategoriją sudaro dvi skirtingos reikšmės: SIEKINIO (t. y. siekiamo dalyko) ir PASKIRTIES. Kiekviena šių reikšmių turi būdingą raišką: siekinys reiškiamas kilmininku — vienu ar su bendratimi bei viena bendratimi, užimančia kilmininko poziciją (nuėjo vandens, sugrįžo rakto pasiimti, išėjo riešutauti), paskirtis reiškiama naudininku — vienu ar su bendratimi ir viena bendratimi, užimančia naudininko poziciją (turi rugių sėklai, padarė lentyną knygoms sudėti, patiesė lentą pereiti). Be to, tikslas su papildomais reikšmės atspalviais reiškiamas ir kai kuriomis prielinksninėmis konstrukcijomis: į su galininku (nuėjo į šokius), prie su kilmininku (išėjo prie rugių), už su galininku (kovoja už laisvę) ir dėl su kilmininku (lenktyniauja dėl pirmos vietos). Antra vertus, tikslas reiškiamas ir sudėtinių prijungiamųjų sakinių šalutiniu dėmeniu, pvz.: Išsiuntė vaikus, kad uogų parinktų. Atidarė langą, kad įeitų tyro oro. Plačiau apie tai žr. Ulvydas, red. (1976: 884-889). 0.2. Tikslo konstrukcijų parinkimas didžia dalimi priklauso nuo pagrindinio sakinio (resp. žodžių junginio) veiksmažodžio. Straipsnyje aprašomos tikslo konstrukcijos, vartojamos su slinkties ir jiems artimais veiksmažodžiais. Bus stengiamasi išryškinti konstrukcijų sinonimiją. Todėl didelis dėmesys bus skiriamas konstrukcijų leksinei raiškai. 0.3. Siekinio (tikslo) kilmininką (su bendratimi) prisijungia veiksmažodžiai, žymintys gyvo subjekto aktyvius, valingus veiksmus: (a) slinktį (eiti, bėgti, važiuoti, skristi, plaukti) bei jos pertrūkį (sustoti, sustabdyti), (b) slinkties skatinimą (kviesti, prašyti 202 | ELENA VALIULYTĖ “t. p.', siųsti, vilioti, varyti, vesti, paimti "vestis su savim’, pristatyti “priversti ką daryti’, priimti “įsileisti kokiu nors tikslu", leisti “siųsti ką kokiu nors tikslu’) ar jos atsisakymą (pasilikti, palikti, likti), (c) daikto padėties pasikeitimą (gulti — guldyti, sėstis — sodinti, klauptis — klupdyti, tūpti — tupdyti, atsistoti, pasilenkti, išsitiesti, siekti). Plačiau apie tai žr. Ulvydas, red. (1976: 28, 168); Grenda (1965: 50 tt); Ambrazas, red. (1997: 551); Šukys (1998: 112, 203). 0.4. Valentingumo tyrimuose veiksmažodžių klausti (kelio), prašyti (pinigų), reikalauti (atsakymo), teirautis (knygos), ieškoti (paparčio žiedo), žvalgytis ‘t. p.' (turtingos pačios) stipriai valdomas kilmininkas laikomas finityvu, t. y. tikslo reikšmės (Sližienė 1994: 23, 229, 349; 1998: 208, 290). 0.5. Nurodytųjų semantinių grupių (slinkties, jos skatinimo, daikto padėties keitimo) veiksmažodžiai pagal savo valentines ypatybes pirmiausia reikalauja krypties (DIR) nurodymo: galinio taško (AD), pradinio taško (AB) ar kelio (VIA), pvz.: nuvažiuoti į sostinę (AD), išeiti iš namų (AB), eiti per mišką (VIA). Su šiomis, paprastai galinio taško konstrukcijomis, gerai semantiškai „derinasi“ ir tikslo (siekinio) reikšmės konstrukcijos, t. y. jos abi gali būti vartojamos kartu, pvz.: (1) nuvažiavo į sostinę pasižvalgyti (2) nuėjo prie upės akmenėlių pasirinkti (3) išėjo iš namų pasisvečiuoti Tikslo konstrukcijos prie slinkties veiksmažodžių valentingumo požiūriu yra laisvieji nariai. Tačiau kai sakinyje būtinojo palydovo (t. y. vietos reikšmės formos — direktyvo) nėra, jį gali atstoti tikslo konstrukcija ir sakinys lieka struktūriškai pakankamas, plg.: (4) Vaikai nuėjo į mišką (riešutauti). (5) Vaikai nuėjo riešutauti. Todėl tikslo konstrukcijos dažnai vartojamos vienos, be vietos (krypties) nurodymų. 0.6. Pasitaiko vienas kitas veiksmažodis — sustoti, pasilikti, kurie tikslo reikšmės žodžių formas prisijungia šalia buvimo vietos (lokatyvo) formų (beje, šios gali būti ir nepasakytos ar praleistos), pvz.: (1) Keleiviai sustojo (miške) pailsėti. (2) Senelė liko (namie) vaikų žiūrėti. Šie veiksmažodžiai savo semantinėje struktūroje turi ir slinkties semą, plg. jų leksinių reikšmių apibrėžimus: sustoti “liautis judéjus’ *DZ 367, pasilikti ‘neisvykti’ ?"DŽ 367. Tai ir leidžia jiems prisijungti siekinio reikšmės formas. 0.7. Siekinio (tikslo) reikšmės konstrukcijos jungiamos ir prie veiksmažodžio biti būtojo kartinio laiko formos, pavartotos sudėtinei slinkties formai artima reikšme, plg.: (1) Buvau miške medžių kirsti / grybauti. LIETUVIŲ KALBOS TIKSLO KONSTRUKCIJOS | 203 (2) Buvau nuėjęs į mišką medžių kirsti / grybauti. 1. KILMININKAS 1.0. Tikslo kilmininku gali eiti ir konkretūs, ir abstraktūs daiktavardžiai. Nuo kilmininko leksinės raiškos didžia dalimi priklauso jo sinonimija. 1.1. Konkrečių daiktavardžių tikslo kilmininkas yra tarsi eliptinis: šalia jo beveik visada (išskyrus 0.4 atvejus) numanoma ir bendratis. Ją galima atstatyti iš konteksto ar kalbos situacijos, pvz.: Nuėjo į pašiūrę malkų [parnesti]. BK Tuctuojau važiuoju daktaro [parvežti]. JABL Atjojo ponas iki girios — turi grįžti kirvio [pasiimti]. TTS Tėvas išsiuntė savo du protingus sūnus tų vaistų [surasti]. TTS Negana namų darbai, bet dar reikia važinėtis šeimynos [samdyti]. ZEM Nuėjo į parduotuvę duonos [nusipirkti]. BK Šaukia mane arbatos [gerti] — einu! ŠRAG Kaip yra nurodęs Jonas Šukys (1998: 114), „tokia numanoma bendratis dažniausiai yra įvairių gabenimo reikšmės veiksmažodžių (parnešti, parvežti, pargabenti...), dažnai su papildomu reikšmės atspalviu, jaučiamu iš situacijos ar konteksto (gauti, paimti, nupirkti, pasiskolinti... )“. Su tam tikrais kilmininkiniais veiksmazodziais (ieškoti, žvalgytis "t. p.', siekti, klausti, prašyti, reikalauti ir pan.) tikslui žymėti pakanka vieno kilmininko ir bendraties stygius nejaučiamas, pvz.: ieško paparčio žiedo žvalgosi pačios su kraičiu klausė manęs kelio senukas prašė pašalpos jaunuolis siekė mokslo kaimynas reikalavo skolos katė tyko pelės Tačiau veiksmažodis ieškoti, priklausomai nuo konteksto, gali prisijungti ir kilmininką su bendratimi, pvz.: ieško namo pirkti. 1.2. Atskirą grupę sudaro daiktavardžiai, žymintys valgių pavadinimus pagal valgymo metą atitinkamu paros metu (momentu). Dauguma jų dvireikšmiai: pūsryčiai “1. neankstyvas ryto laikas. 2. to meto valgymas' 3DŽ 635; piėtūs “1. vidudienio valgis ar ėdesys. 2. vidurdienis...” 3DŽ 553; vakariéné “vakaro valgymas' *DŽ 906; priešpiečiai ‘1. laikas prieš vidurdienį. 2. valgymas prieš pietus’ 3DŽ 602; priešpusryčiai “valgis prieš pusryčius' 3DŽ 602; popietis “1. laikas po piety’ *DZ 576; “3. valgis prieš vakarieneg’ LKZ, 436; pavakariai “vasaros valgis tarp piety ir vakarienés’ DZ 529; naktipiečiai 'senovinių talkų valgymas naktį' DZ 413. 204 | ELENA VALIULYTĖ Šių daiktavardžių kilmininkai, pavartoti su slinkties bei jos skatinimo veiksmažodžiais, žymi veiksmo tikslą (siekinį). Antra vertus, juos galima pakeisti tos pačios šaknies (kaip ir minėtieji daiktavardžiai) veiksmažodžių bendratimi (plg.: pietūs — pietauti). Sako, vyrai iš lauko pusryčių parjoja (PAUKŠT). Sėskis pusryčių nespoksojęs (BOR). Pietų visi sudūmė, o darbui nebus (DS). Susirinkome vakarienės, 0 jojo vis nėra (VLKV). Pareis tėtukas priešpiečių. NM Sauk talkininkus naktipiečių. DKS Visa šeima susėdo priešpiečiauti. RS Kilmininką dar galima papildyti veiksmažodžio valgyti bendratimi. Tuo būdu susidaro trijų narių sinonimų eilė, pvz.: parjoja pusryčių / pusryčiauti | pusryčių valgyti susirinkome vakarienės | vakarieniauti / vakarienės valgyti 1.3. Abstrakčių daiktavardžių, kurių kilmininkas gali žymėti veiksmo tikslą (siekinį), skirtinos kelios semantinės grupės: a) Poilsio meto ar poilsio būsenos pavadinimai: atostogos, miegas, poilsis, pogulis “dienos poilsis atsigulus’, pokaitis “poilsis po pietų, pogulis' *DZ 574, apypieté “1. poilsis po pietų, pogulis' DZ 545, nakvynė “2. nakvojimas' DZ 413, naktigultas ‘t. p.) DZ 413. Kaip matome, dauguma šios grupės daiktavardžių yra veiksmažodiniai (ar bendrašakniai su veiksmažodžiais) ir jų tikslo kilmininkas paprastai esti sinonimiškas atitinkamo veiksmažodžio bendračiai, pvz.: Tuo metu Tijūnėlis pavadavo išvykusį atostogų (plg. atostogauti) reikalų vedėją. Cv Jis nuėjo miego. Cv (Plg. Žygimantas nuėjo miegoti. SALT) Gailestingąją seserį vakar vakare išleido poilsio. VENCL (Plg. Širmieji žirgeliai pailsėt sustojo. K1K) Pavalge pavirskit kiek pogulio. VB (Plg. Pavalge nuėjo prigult. KTK) Paskui Paciauska saugodavo, kada gandras nakvynės parlekia. MAS Ar nepriimtumėt naktigulto? SIM (Plg. O mergelės, mergužėlės jaunosios, ar priimsite kareivėlį nakvoti? TTS) Forma pokaičio nepakeičiama atitinkama bendratimi, nes daiktavardžio pokaitis reikšmė yra nutolusi nuo veiksmažodžio pasikaitinti reikšmės, pvz.: vyrai atsigulė pokaičio (/*pasikaitinti), bet ši forma pakeičiama leksiniais sinonimais pogulio, apypietės, perpietės, pvz.: Vyrai suvirto pogulio. UžP Papietavau ir atsiguliau perpietės | apypietės. Poilsio meto pavadinimai sakomi ne tik su slinkties bei daikto padėties keitimo LIETUVIŲ KALBOS TIKSLO KONSTRUKCIJOS | 205 veiksmažodžiais (eiti, gulti), bet ir su būsenos veiksmažodžiais (miegoti, prisnūsti ir pan.), pvz.: Parpiečių visi miegojom. GRD Vaikis miegt pokaičio. TRS Pogulio susnūdom. OB Prisnūdau valandėlę pietų. KTK Šiuo atveju kilmininkas žymi ne tikslą, o būsenos turinį. Poilsio būsenas žyminčių daiktavardžių kilmininkas gali būti sakomas su intranzityvinių veiksmažodžių gulti (bei jo vedinių), taip pat miegoti (bei jo vedinių) bendratimi, pvz.: Einam apypietės prigult, mažai miegojom. DKS Karalius išėjo į daržą pietų miegoti. SIMON Šienpjovys atsigulė pas akmenį primigt apypietės. BSV Šeimyna atsigulė pietų numigti. GRŽ Šių konstrukcijų kilmininkas (skirtingai nuo konstrukcijų su tranzityvinių veiksmažodžių bendratimi) žymi bendraties veiksmo tikslą (o ne objektą), plg.: 1) išėjo pietų miegoti (miegos pietų — tikslas) 2) išėjo pietų valgyti (valgys pietus — objektas) b) Gyvulių ganymo bei jų poilsio meto pavadinimai (rytūgonė “1. gyvulių ganymas anksti rytą. 2. gyvulių laikymas tvarte po ankstyvo ganymo' LKZ, | 125, rytagonis "t. p.’, rytelis “t. p. "LKŽ, į 129, naktigonė “gyvulių (ppr. darbinių) ganymas naktį DZ 412, naktinė ‘t. p. "LKŽ/, 518). Šie žodžiai yra etnografizmai. Jų vartosena stilistiškai ribota. Seniau, būdavo, Sekminių rytą mergos až (už) piemenis gindavo rytagonės. Ds Šventadieniais gyvulius anksti rytą paganyti išgindavo merginos vadinamojo rytelio (rytagonės). RŠ Vakarais jodavom naktinės. LB Kur ne kur ganėsi nakties paleisti arkliai. RS Rytagonio vienuoliktą valandą parvarom namo. KB Eik ir pasakyk kerdžiui, kad varytų gyvulius rytagonės. PN Kai karšta, tai ir mūsų gyvulius gena namo rytelio. SLM Jau parginė karves pietų. KTK Perpietės tai pargydavom namo, kai būdavo šilta. GL Daiktavardžiai naktigonė, naktinė vartojami paprastai su prielinksniu į (resp. iliatyvu), pvz.: Josiu į naktigonę. DKS 206 | ELENA VALIULYTĖ Naktigonėn reikėj jot. NMC Kas jūsų šiąnakt naktigonėn joja — tėvas ar Albinas? TRGN c) Švenčių (paprastai religinių: Kūčios, Kalėdos, Velykos, Sekminės, Devintinės), taip pat religinių apeigų (mišios, mišparai, poteriai) pavadinimai, pvz.: Juozas tik buvo parvažiavęs Kalėdų. MAS Kūčių susirinko visa šeimyna. KTK ParvaZiuosiu į kaimą Sekminių. BK Arklį pririšo prie stulpo ir įėjo mišių. TTS (Plg. Jau nuskambino mišių. LNKV) Miestelyje skambino poterių. VIEN Tarmėse bei šnekamojoje kalboje šie daiktavardžiai tam pačiam reikalui (tikslui žymėti) vartojami ir naudininku, pvz.: Parvažiuodavo į tėviškę Velykoms. Jau paskambino mišioms RD. Yra atvejų, kai tik naudininkas ir tevartojamas, pvz.: skambino sumai, pertraukai, pamokai (ne *sumos, pertraukos, pamokos). d) Įvairių renginių, vaišių, apeigų, progų pavadinimai (tai daiktavardžiai, darybiškai susiję su veiksmažodžiais, pvz.: sukaktuvės, išleistuvės, sutiktuvės, pabaigtuvės..., derybos, posėdis, pokalbis, gastrolės, revizija, repeticija), pvz.: Visa brigada susirinko išleistuvių. BALT Ateik rugiapjūtės pabaigtuvių. D) Kas metai jis su kitais garbingais piliečiais buvo kviečiamas į Karaliaučiaus pilį alaus koštuvių. RS (Plg. Ateik į koštuves, alus po viena puta, bekošdams atsigersi bent. SRV) Teatras išvyko gastrolių. BK Jis išvažiuodavo revizijos (revizijos daryti). JABL Šiandien rinksimės posėdžio. BK Jaunikaitis pas jaunąją užgėrų važiuodavo. *DŽ 879 Šie tikslo kilmininkai nėra dažni. Jie turi pakaitalų. Beveik visais atvejais galima vartoti prielinksnio į konstrukciją, pvz.: susirinko išleistuvių / į išleistuves, sukvietė instruktažo | į instruktažą, išvyko derybų / į derybas (žr. į + gal.). Atskirais atvejais, kai išvestinio daiktavardžio reikšmė nėra labai nutolusi nuo veiksmažodžio, kilmininką galima pakeisti bendratimi (ir prielinksnio į konstrukcija), pvz.: išvyko gastrolių | gastroliuoti / į gastroles susirinko posėdžio | posėdžiauti | į posėdį išvyko derybų | derėtis | į derybas nuėjo konsultacijos | konsultuotis | į konsultaciją Iš šios trinarės sinonimų eilės dažniausiai vartojama prielinksnio į konstrukcija, rečiau — kilmininkas. LIETUVIŲ KALBOS TIKSLO KONSTRUKCIJOS | 207 Kai išvestinio daiktavardžio reikšmė yra gerokai nutolusi nuo jo darybinio pamato (veiksmažodžio) reikšmės kilmininko negalima pakeisti bendratimi, pvz.: susirinko pabaigtuvių | į pabaigtuves | *pabaigti. Pabaigtuvės reiškia ne baigimo veiksmą, bet su tuo veiksmu susijusias apeigas — šventę, pokylį. Antra vertus, kai kuriuos abstrakčius kilmininkus galima vartoti ir su tranzityvinio veiksmažodžio bendratimi, pvz.: išvažiavo revizijos (daryti), sukvietė instruktažo (išklausyti), išvyko derybų (vesti), nuėjo konsultacijos (gauti). 1.4. Atskirai minėtini apstabarėję veiksmažodžio eiti junginiai su veiksmažodinių daiktavardžių (daugiausia priesagos -tynės vedinių, plg. Ulvydas, red. (1965: 295) kilmininku, pvz.: EITYNĖS: Eikim eitynių — kas toliau ir greičiau nueis. Š GALETYNES: Tai ką, kūmai, gal eisim galétyniy? SML (Plg. Balti ir melsvi žvėriukai susikabina galétyniy. RS) GRUMTYNES: Piemens eina grumtynių. JABL IMTYNES: Ar nenori eit su manim imtyniy? BsMT. Imtyniy einant, reikia eit tris kartus. SML (Plg. dar: Leist imtynių jaučius JABL. Piemenys leidžia jaučius badytynių. Kp) JOTYNĖS: Eisma, išmaudę arklius, jotynių? Ds KAPOTYNES: — Mes labai mėgstam eit kapotynių su botagu. Ds LENKTYNES: Kai Zirgeliu jojo, bėras su vėjais lenktynių ėjo KREV. Su šešėliu lenktynių neik. Ds MĖTYTYNĖS: — Eikš mėtytynių — katras toliau numesma, aukščiau užmesma. SL (Plg. Berniokai, einam prie ežero, eisim mestynių. Ds) RISTYNĖS: Par šienapjūtę bernai eidavo ristynių ir trauktynių. KP SLĖPYNĖS: Vaikai, eikim slėpynių! TRAUKTYNĖS: Bijau eit su tavim trauktynių. SDK VELTYNĖS: Mano tėvelis eidavo veltynių ANTS. Bernai eidavo veltynių, tai trauktynių. KRS LAŽYBOS: Einam lažybų: pamatysi — aš laimėsiu. KTK Junginys eiti lažybų turi keletą sinonimų: kirsti lažybų, daryti lažybas, dėti lažybas (LKZ,,, 216). Nurodytuosius kilmininkus galima pakeisti atitinkama bendratimi, plg.: eiti grumtynių — eiti grumtis eiti lažybų — eiti lažintis eiti slėpynių — eiti slėptis Junginiai su kilmininku turi apibendrintą reikšmę, o su bendratimi konkretesnę. Antra vertus, veiksmažodis eiti šiuose junginiuose yra desemantizavęsis ir nurodo veiksmo pradžią, plg. eiti grumtynių ~ pradėti grumtynes | grumtis. Todėl aptariamų junginių kilmininką priskirti prie tikslo kilmininkų galima tik sąlygiškai. 208 | ELENA VALIULYTĖ 2. KILMININKAS SU BENDRATIMI 2.0. Tikslo kilmininkas dažniau vartojamas su tranzityvinių veiksmažodžių bendratimi, pvz.: nuėjo gėlių laistyti (plg. laistys gėles). Ši konstrukcija sakinyje atlieka vieną semantinę funkciją — žymi pagrindinio veiksmažodžio reiškiamo veiksmo tikslą — siekiamą objektą ir kartu numatomą poveikį jam (tam objektui). Kitaip tariant, tarp šios konstrukcijos dėmenų yra objektinis santykis. Tikslo kilmininkas su tranzityvinių veiksmažodžių bendratimi ypatingas tuo, kad bendraties žymimo veiksmo objektas Cia reiškiamas ne įprastu galininku, o kilmininku. Tai priklauso nuo konstrukcijos sintaksinių ryšių pobūdžio (žr. 1 schemą): 1 SCHEMA geliy 7 nuėjo laistyti Kilmininkas ir bendratis (kiekvienas atskirai) tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio veiksmažodžio (plg. nuėjo gėlių + nuėjo laistyti), bet tarp jų irgi jaučiamas objektinis santykis (plg. laistyti gėlių — laistys gėles). Taigi slinkties veiksmažodžių junginiai su kilmininku ir bendratimi sudaro uždarą sintaksinę struktūrą su dvilypiais sintaksiniais ryšiais. 2.1. Kilmininkas jungiasi su GALININKO REIKALAUJANČIŲ VEIKSMAŽODŽIŲ BENDRATIMI. 2.1.1. Veiksmažodžių junginiai su tikslo kilmininku ir bendratimi pagal dėmenų tvarką sudaro kelis modelius': (1) V — GEN INF: nuėjo / rugių kirsti (2) V — INF GEN: nuėjo / kirsti rugių (3) GEN INF — V: rugių kirsti / nuėjo (4) INF GEN — V: kirsti rugių / nuėjo (5) GEN — V — INF: rugių / nuėjo / kirsti (6) INF — V — GEN: kirsti / nuėjo | rugių Žodžių tvarka gali turėti įtakos konstrukcijos stabilumui / nestabilumui (sintaksinių ryšių pergrupavimui). (1) V — GEN INF: V — intranzityvinis slinkties veiksmažodis; subjektas — gyva būtybė: Eina daržininkas daržovių palaistyt. MAS Tik sudėjau akis, ir atėjo manęs kelti. RM Neilgai trukus ir pas jus nueisiu tvarkos padaryti. LZP Anupras pasikrapštė pypkę ir priėjo prie žiburio ugnelės įsižiebti. BOR Jaunoji nubėgo po kita vyšnia laiško skaityti. Cv Važiuoja tas žentas uošvės pažiūrėti, ar jau sušalo. SZ. | Vartojami Sie simboliai: V — pagrindinis veiksmažodis (ir tranzityvinis, ir intranzityvinis), Gen (genityvas) — kilmininkas, Inf (infinityvas) — bendratis. LIETUVIŲ KALBOS TIKSLO KONSTRUKCIJOS | 209 w Tegu tik suras darbo ir kambarį, paukščiu atskris jos paimti. AvY7. Atsisédes ir nusiyrė žuvų gaudyti. GRV Sugrįžo daiktų pasiimti. KTK Sustojom arklių pailsinti. UT GEN INF eina ir su intranzityviniais veiksmažodžiais rengtis, ruoštis, kai šalia yra galinio taško konstrukcija, kuri signalizuoja esant numanomą (ar praleistą) slinkties veiksmažodį (ji galima atstatyti iš konteksto ar kalbos situacijos), pvz.: Ruošiuos [važiuoti] į tėviškę Kalėdų švęsti. Tą rytą jis su broliuku susiruošė [eiti] prie upės laivelių leisti. Rengiuos [eiti] į turgų sėklų pirkti. Vaikai išsirengė [eiti] ant piliakalnio laužo kurti. Šnekamojoje kalboje su nurodytais veiksmažodžiais GEN INF pasakomas ir vienas (be galinio taško nurodymo), pvz.: Ruošiamės [eiti] bulby kast. LP Tačiau tokioje pozicijoje dažniau sakoma tranzityvinio veiksmažodžio bendratis su galininku, pvz.: Šeimininkė ruošėsi sutikti svečius. Dėl minimų veiksmažodžių junglumo žr. Sližienė (1998: 297-298; 320-321). V — tranzityvinis slinkties skatinimo veiksmažodis: Kviečia svočios karavojaus palupinėti. BALTR Visi miestai siuntė delegacijas jo sveikinti. BALC Ir štai jus, dragūnus, kareivius, prastus žmones atvarė tokių pat žmonių plakti. MYK-PUT Motina nusivedė visus klėtin kraičio parodyti. VA1ZG Parveža martelę puodelių mazgoti. 1.5 Mane direktorius paleido porai dienų namo daiktų atsigabenti. VENCL O Juozapėlį pristatė burokų kapoti. PAUKST Paliko mane namų saugoti. KTK V — intranzityvinis ar tranzityvinis daikto padėties keitimo veiksmažodis: Pavakaroję sėsdavo už stalo vakarienės valgyti. VIEN [Juozas] prisėdo ant kelmelio pailsėti ir pypkės užsidegti. LZP Atsistojo pamokslo sakyti. BK Prigulė valandėlę kojų pailsinti. KTK Pasodino svečią vakarienės valgyti. KTK Suklupdė vaikus poterių kalbėti. UT Ištiesė ranką durų atidaryti. Sis modelis yra stilistiškai neutralus ir dažniausias. 216 | ELENA VALIULYTE 3.5. Veiksmažodžių su priesaga -auti, išvestų iš augalų (uogauti), gyvūnų (peliauti), rečiau — kitų daiktų (kiaušiniauti) pavadinimų, tikslo bendratis gali būti pakeičiama atitinkamo daiktavardžio kilmininku su bendratimi tranzityvinio veiksmažodžio, žyminčio į nurodytą objektą nukreiptą įprastą veiksmą: RINKTI: išėjo aviečiauti | aviečių rinkti išsiruošė grybauti | grybų rinkti GAUDYTI: nuskubėjo žuvauti | žuvų gaudyti ėjo katinas peliauti | pelių gaudyti IEŠKOTI: išvažiavo pašarauti | pašaro ieškoti MEDŽIOTI: išėjo kiškiauti / kiškių medžioti, gaudyti SKINTI: nuėjo riešutauti / riešutų skinti, ieškoti eik kiškiakopūstauti | kiškio kopūstų skinti, rinkti RIŠTI: išėjo šluotauti | šluotų rišti Beje, šias sinonimų eiles paprastai galima papildyti ir kilmininku, pvz.: išėjo aviečiauti | aviečių rinkti / aviečių. 4. SIEKINYS (SUPINAS) Ši speciali tikslo reikšmės forma bendrinėje kalboje nebevartojama, — ją yra pakeitusi bendratis. „Siekinys dabar bėra vartojamas tik rytinėje ir pietinėje rytų aukštaičių tarmės dalyje ir iš šios tarmės kilusių rašytojų kūriniuose (dažniausiai kaip tam tikra stilistinė priemonė). Seniau jo būta gyvo visoje Lietuvoje. Dar senuosiuose raštuose jį vartojo ne tik rytų, bet ir vidurio bei vakarų aukštaičių tarmių atstovai (M. Daukša, J. Bretkūnas, rečiau M. Mažvydas)“ (Ulvydas, red. 1971: 418). Siekinys vartojamas su tais pačiais veiksmažodžiais kaip ir tikslo bendratis: su slinkties, jos skatinimo, daikto padėties keitimo ir dar vienu kitu. Siekinys iš tranzityvinių veiksmažodžių (kaip ir jį pakeitusi bendratis, žr. 3.) vartojamas su objekto kilmininku, pvz.: Pusryčio pavalgom ir einam linų brauktų. ŠMN Kai pas tau būdavo, tai puldavo ir ravėtų, ir andenio atneštų. Si M Ažusuk alaus atsigertų. PND Aisma, broliai, šieno pjautų. Ds Sugrįžo talkininkai papjovy valgytų. VA1ZG Visi šoko durų rakintų, savo turto slėptų. BIL Skubinas kaip tinginys darbo dirbtų. Sv Atlik rugių pjautų. JABL Egi devinty metų sulaukus, jau kelio taisytų išvarė. GUD-GUZ Nesiųsk vilko avelių ganytų. DKK Visi nusigando ir, ką beregint, stūmė Katrę išvestų bério iš svetimos dalies. VAIZG Sukvietė Kunotas... žalio midaus paragautų, seno vaidilos... pasiklausytų. KRĖV Pavasarį išleido ją žąsų ganytų. VIEN LIETUVIŲ KALBOS TIKSLO KONSTRUKCIJOS | 217 Nebeturėdamas iš ko gyventi, ir vėl apsiėmė avelių ganytų. BM Beje, pastaruoju atveju bendrinėje kalboje vartojama bendratis ne su kilmininku, o su galininku, pvz.: apsiėmė aveles ganyti. Antra vertus, ir su siekiniu (kaip ir su tranzityvinio veiksmažodžio bendratimi, žr. 2.4.) vietoj kilmininko retkarčiais pasakomas galininkas, pvz.: Eisiu imsiu dalgelę, eisiu šieną šienautų. KTV [Bielinis] nubėgo ėriuką iš vasarojaus varytų. VIEN Siekinys iš intranzityvinių veiksmažodžių, pvz.: Reiks pašalėn bėgioti pažiobčiotų kaip žuvims. VAIZG Jegu bus gražus oras, tai lėksma (v)uogautų ir grybautų. PNM Sekančią dieną samdiniai susirinko vakarotų. VIEN [Puodžiūnas] prigulė ant sofos pailsėtų. VIEN [Joniuka] reiksią leisti piemenautų. BIL Vieną kartą mergaitė išsiprašė krembliautų. JABL Susigodojo vyrai žalion girion jotų. KRĖV 5. PRIELINKSNINĖS KONSTRUKCIJOS 5.0. Tam tikrais atvejais tikslą (siekinį) gali žymėti ir kai kurios prielinksninės konstrukcijos: (1) į su galininku: Sūnūs išvyko į medžioklę. (2) prie su kilmininku: Šeimyna išėjo prie rugių. (3) dėl su kilmininku: Tėvas atėjo dėl sūnaus. Pirmųjų dviejų konstrukcijų (į su galininku ir prie su kilmininku) tikslo reikšmė išryškėja tam tikromis leksinėmis sąlygomis šalia jų pagrindinės galinio taško reikšmės. O prielinksnio dėl konstrukcijų tikslo reikšmė yra susijusi su pagrindine priežasties reikšme. 5.1. Tikslą žymi Į SU GALININKU. 5.1.1. Veiksmažodžių valentingumo požiūriu į su galininku konstrukcijos sakinyje gali visai atstoti valentinį palydovą — krypties konstrukciją (plg. Sližienė 1994: 31). Todėl šalia jos retai ir vartojamos krypties konstrukcijos, pvz.: Išvažiavo į Dusetas į žirgų lenktynes. Sekmadienį eisim ant piliakalnio į gegužinę. 5.1.2. Į konstrukcijos, reiškiančios tikslą, vartojamos su tais pačiais veiksmažodžiais kaip ir kilmininkas (su bendratimi): su slinkties (žr. 0.3a), jos skatinimo (žr. 0.3b) ir dar su veiksmažodžiais paimti (į medžioklę), priimti (į sargybą), atiduoti (į rekrūtus). Tačiau jos nevartojamos su daikto padėties keitimo veiksmažodžiais (plg. 0.3c), taip pat su veiksmažodžiais sustoti, (pasi )likti. 5.1.3. Tikslo konstrukcijos dažniausiai daromos su veiksmažodiniais daiktavardžiais (veiksmažodžių abstraktais), rečiau — su kitais abstrakčios reikšmės daiktavardžiais (lažas, baudžiava, nelaisvė, gegužinė). 218 | ELENA VALIULYTĖ 5.1.4. Kai kurias prielinksnio į tikslo konstrukcijas galima pakeisti labiau apibendrintą tikslo reikšmę turinčia atitinkama bendratimi. Konstrukciją su prielinksniu į iliustruoja šie pavyzdžiai: Su Andriumi dažnai į medžioklę eina ir Ketė. Cv Urtė nustebs, kad jau šiandien reikės važiuoti į tarnybą. SIMON Meškinas liepė kiškiui grįžti į sargybą. MAS Jodami į karą, jie trimituodavo ilgais trimitais. IVAN Kitos naktį, slapta pro langą išlipusios, į šokius eina. PAUKŠT Tada sėdo ant arklio ir leidosi į kelionę. GD Reik man pavalgyt ir eit į darbą. Pc Užaugę, į nakvynę sugrįžę, jauni žvirbliukai jau ne pasakų klausydavo... MAS Nusigandę ir nusiminę šilų viensėdžiai nedrįso į poilsį eiti. SIMON Nesako broliui, kad mama liepė ir jį pasikviesti į talką. PAUKST Jam į pagalbą skuba tėvas. Cv Panašia reikšme vartojama ir tos pačios šaknies veiksmažodžio bendratis: eina medžioti, važiuoja tarnauti, grįžo sergėti, joja kariauti, eina šokti ir pan. 5.1.5. Prielinksnio į konstrukcijos, sudarytos su veiksmažodiniais daiktavardžiais, žyminčiais ne pačius veiksmus, o su jais susijusias apeigas, vaišes ar šiaip renginius, į kuriuos vykstama (žr. Ambrazas, red. 1997: 144), paprastai tikslo bendratimi nepakeičiamos, pvz.: Alksnienė išėjo į vestuves (/*vesti). PAUKŠT Pakvietė kaimynus į įkurtuves (/*įsikurti). RŠ Susirinko visi į tas gimtuves, tada tėvas išrinko kūmus. SŽ Po 1-2 savaičių merginos tėvus kviesdavo į sugrąžtus, kad susipažintų su vyro tėvų gyvenimu. RS Laukia dieną, laukia antrą, trečiąją dienelę žemė sudrebėjo — tai senas uošvelis į peržiūras atjojo. KRĖV (Plg. dar: Čia viską sutaria ir prašo, kad tėvai atvažiuotų peržiūrų. Lp) Tėvas nuėjo į susirinkimą (/*susirinkti). Mokinys grįžo į pamoką (/* pamokyti). Paprastai prielinksnio į konstrukcijų negalima pakeisti tikslo bendratimi, jei jų daiktavardis turi pažyminį, pvz.: Liepė sušaukti kumečius ir bežemius į svarbų pasitarimą. CV Artistai susirinko į generalinę repeticiją. Cv [Jie] taip pat buvo atvykę į šį pokylį. VENCL Išleidau bernelį į didįjį karelį. JD Galiu išvažiuoti į kokias nors didingas statybas. JACIN Sūnų pašaukė į karo tarnybą. RŠ Tiktai retkarčiais pasitaiko išplėstų prielinksnio į konstrukcijų, kurias galima pakeisti bendratimi su priklausomu žodžiu, pvz.: LIETUVIŲ KALBOS TIKSLO KONSTRUKCIJOS | 219 Iškeliauja į tolimą žūklę laivai. RiMK (Plg. iškeliauja toli žūklauti.) Kai daiktavardis eina su kilmininku, žyminčiu veiksmo objektą, konstrukciją galima pakeisti kilmininku su bendratimi, pvz.: Vyrai išėjo į šernų medžioklę | šernų medžioti. 5.1.6. Tikslo reikšmės atspalvį turi ir prielinksnio į konstrukcijos, sudarytos su tam tikrais abstrakčiais neveiksmažodinės kilmės daiktavardžiais, pvz.: Visų veiduose buvo matyti kažkoks lengvumas, lyg į gegužinę jie būtų susirinkę. CV Nuėjau į šermenis, plaukus raujas nuo galvos. VLKJ Pats Dabaras eina pas baroną į lažą. SIMON 5.1.7. Panašų tikslo reikšmės atspalvį galima įžiūrėti ir pasakymuose su konkrečius daiktus žyminčiais daiktavardžiais, pavartotais su tais daiktais susijusiems veiksmams nusakyti, pvz.: Į grybus reikia eiti anksti. SKD (Plg. reikia eiti grybauti.) Važiavom į uogas pernai. Nv (Plg. važiavom uogauti.) Einam į mėlynes. KAIR (Plg. einam mėlyniauti.) Tokie pasakymai būdingi tarmėms. 5.1.8. Tarmėse, kur vietoj prielinksnio į su galininku vartojamas iliatyvas, šis linksnis sakomas ir tikslui žymėti, pvz.: Tu visą sodžių gali talkon |[t. y. į talką) suprašyti. LP Naktigonėn reikė jot. NMC Nutraukęs nuo karties kailinius, išrengė vyresnįjį sūnų naktigonėn. BALT Kas jūsų šiąnakt naktinėn joja — tėvas ar Albinas? TRGN Priėmė jį naktigultan. VRN Palinkėjo jiedu jam labo vakaro ir pasiprašė nakvynén. SNER Susidėję dešimt kaimynų iš eilės kas dešimtą dieną anksti karves išgena rytagonėn. RŠ Mano tėvas nemėgdavo svečiuotis, bet vis dėlto kai kada, savo tėvo spiriamas, nuvažiuodavo viešnagėn ir ten nuobodžiaudavo. IVAN Prisirengė kelionėn ir išvažiavo. BSMT 5.2. Tikslą žymi PRIE SU KILMININKU. 5.21. Prielinksnio prie su kilmininku tikslo reikšmė tam tikrais atvejais išryškėja šalia pagrindinės galinio taško reikšmės, plg.: (1) Vaikai nuėjo prie upės (galinis taškas). (2) Moterys nuėjo prie šieno (galinis taškas ir tikslas). 220 | ELENA VALIULYTĖ Tikslo reikšmė išryškėja tais atvejais, kai daiktavardis žymi ne konkrečią vietą (1), o neapibrėžtą daiktą (2). Pastarąją konstrukciją galima pakeisti tikslo kilmininku su bendratimi, plg.: Moterys nuėjo prie šieno / šieno grėbti. Taigi prielinksnio prie tikslo konstrukcija yra lyg sutrauktinė iš kilmininko su bendratimi. Ji vartojama tada, kai iš situacijos yra aiškus į nurodytą daiktą nukreiptas siekiamas veiksmas. Antra vertus, prielinksnio prie tikslo konstrukcijos sandara yra išbaigta: prie jos negalima bendratis kaip prie tikslo kilmininko, plg.: (3) nuėjo prie šieno (*grėbti) (4) nuėjo vandens (atnešti) Prielinksnis prie su kilmininku, žymintis tikslą, gali būti vartojamas šalia galinio taško konstrukcijų, pvz.: Moterys nuėjo į paupį prie šieno. Tačiau tikslo konstrukcija dažniau eina viena ir atstoja galinį tašką žymintį valentinį veiksmažodžio palydovą. 5.2.2. Konstrukcijas su tam tikrus daiktus (ne vietas) žyminčiais daiktavardžiais galima pakeisti kilmininku su bendratimi (bendratį atstatant iš konteksto ar kalbos situacijos), pvz.: Moterys nuėjo prie linų (t. y. linų rauti). BK Anelė pastatė ąsotį atgal ir, jau atgijusi, nuskubėjo vel prie pėdų (t. y. pėdų rišti). BALT Eisim šiandien prie rugių (t. y. rugių kirsti). PLV Butvila siunčia Sviderskį prie pačių sunkiausių medžių (t. y. medžių kirsti). Cv Seniūnai nuo ryto iki nakties bėginėjo po kaimus varinėdami jaunus ir senus prie akmenų (t. y. akmenų rinkti). Cv Trudė dar jaunutė paklusniai skuto bulves, šen ten slapčia pribėgdama prie savo rankdarbėlių (t. y. rankdarbėlių siuvinėti). SIMON Sakau, gal kaip nors... O vasarą pasodinsim prie knygos (t. y. knygos skaityti). BALTR O kada diena palinko vakarop, Anskis lyg tikras šeimininkas sušaukė šeimyną prie knygų. SIMON Sėdosi visi prie vakarienės (t. y. vakarienės valgyti, vakarieniauti). ČIURL Tikslo reikšmė jaučiama ir konstrukcijose, sudarytose su gyvas būtybes žyminčiais daiktavardžiais, pvz.: Dilgėlienė išsivedė mane atgal prie kiaulių (t. y. kiaulių ganyti, kiaulių šerti). JABL Eik sau namo prie vaikų (t. y. vaikų prižiūrėti). ŽEM Išeina prie arkliais (prie arklių) (t. y. arklių ganyti). IMB Jonuką pristatė prie žąsų (t. y. žąsų ganyti). Aptartaisiais atvejais daiktavardžiai žymi objektą, kurį turės paveikti atitinkamas veiksmas, pvz.: sėdo prie knygos / knygos skaityti — skaitys knygą. Tačiau kartais daiktavardis gali reikšti ir numanomo (siekiamo) veiksmo instrumentą, pvz.: LIETUVIŲ KALBOS TIKSLO KONSTRUKCIJOS | 221 Anė nubraukė ištryškusias ašaras ir grįžo prie ratelio. BALTR Siuvėjas sėdo prie siuvamosios. BALT Arklininkai vėl sėdasi prie kortų. Cv Šias konstrukcijas galima pakeisti sinonimiška bendratimi su įnagininku, plg.: grįžo prie ratelio (/verpti rateliu), sėdo prie kortų (/lošti kortomis). Išplėtus konstrukciją atitinkama bendratimi pasikeičia konstrukcijos semantinė funkcija: ji nurodo tik galinį tašką, o tikslą žymi bendratis, plg.: grįžo prie ratelio verpti; sėdo prie pianino skambinti. 5.2.3. Tikslo reikšmę kartais turi ir prie su veiksmažodžių abstraktais. Dažniausiai vartojama konstrukcija prie darbo, pvz.: 1) Kitą perpietę mokytojas vyresniuosius tuojau prie darbo pristatė MAS. 2) Niekas nenorėjo skubėti prie darbo Cv. Pirmajame sakinyje prie su kilmininku galima pakeisti bendratimi (pristatė prie darbo / dirbti), o antrajame — į su galininku (skuba prie darbo / skuba į darbą). Bendratis šiuo atveju turėtų jau turinio reikšmę (skuba dirbti). 5.2.4. Tarmėse prielinksnio prie konstrukcijų pasitaiko ir su kitais veiksmažodiniais daiktavardžiais. Ir jas galima pakeisti tikslo kilmininku su bendratimi, pvz.: Mane parvežė į dvarą prie virimo (t. y. virti valgių). SKR Karalienė pri (prie) gimdymo (t. y. gimdymo prižiūrėti) liepė tarnaitei pavadinti antrąją seserį. ŠLV Eik prie giesmių (t. y. giesmių giedoti). J Jūsų sūnus per visus metus buvo blogas mokinys... Taigi... Ir barėm, ir prie pamokų (t. y. pamokų ruošti) varėm. BALTR 5.3. Tikslą žymi DĖL SU KILMININKU. Dėl konstrukcijos tikslui žymėti su slinkties veiksmažodžiais vartojamos retai, pvz.: Užsukau pas Feliksą dėl šautuvo. SA) Grįžęs neužmiršk ateiti ir dėl savęs (t. y. savo reikalu, savo labui). MIKEL Pirmiau [Perkūnas] tai tikrai dėl juostos lankėsi, o vėliau dėl gražiosios Vaivos. KRĖV Atėjau dėl pinigų (pasitarti). KTK Tačiau del su kilmininku vartosena tikslui reikšti yra platesnė: šios konstrukcijos jungiamos ir su kitais aktyvaus veiksmo reikšmės veiksmažodžiais (lenktyniauti, kovoti, varžytis, dirbti ir pan.), pvz.: Vaikai lenktyniauja dėl peiliuko: kas pirmas atbėgs, to ir bus peiliukas. sp Ordinas su kalavijuočiais broliavosi, bet abu varžėsi dėl žemaičių sričių. VIEN Šėriau žirgelį dėl gražumėlio. KRĖV Dirba lyg jaučiai kiaurą dieną dėl sausos duonos plutos. Cv Apskritai del su kilmininku tikslo konstrukcijos turi ir priežasties reikšmės atspalvį. 222 | ELENA VALIULYTĖ 6. IŠVADOS 1. Konstrukcijos su slinkties veiksmažodžiais, prie kurių skiriami ir slinkties skatinimo (kviesti, siųsti) bei daikto padėties keitimo (sėstis — sodinti) veiksmažodžiai, žymi tikslą kaip siekiamą dalyką (siekinį). Tikslas lietuvių kalboje reiškiamas kilmininku (vienu), kilmininku su bendratimi arba viena bendratimi, užimančia kilmininko poziciją (nuėjo vandens / vandens atnešti | maudytis). 2. Tikslą gali žymėti ir tam tikros leksinės sudėties prielinksnių konstrukcijos: į su abstrakčios reikšmės, paprastai veiksmažodinių daiktavardžių, galininku (išėjo į susirinkimą), prie su tam tikrus daiktus žyminčių daiktavardžių kilmininku (nuėjo prie rugių, sėdo prie knygų). Tokiais atvejais išlieka ir slinkties galinio taško reikšmė, kuri šiems prielinksniams yra pagrindinė. Tikslą žymi ir prielinksnio dėl konstrukcijos su kilmininku. Jos vartojamos ne tik su slinkties, bet ir su kai kuriais kitais aktyvaus veiksmo veiksmažodžiais (lenktyniauti dėl pirmos vietos, kovoti dėl nepriklausomybės, varžytis dėl žemės). Tikslo reikšmė neretai turi ir priežasties reikšmės atspalvį. 3. Centrinę vietą tikslo reikšmės priemonių sistemoje užima bendratis — viena ir su kilmininku, o prielinksninės konstrukcijos sudaro tos sistemos periferiją. Konkrečių daiktavardžių tikslo kilmininkas gali eiti vienas ir su bendratimi. Eidamas vienas jis gali būti laikomas eliptiniu, pvz.: nuėjo vandens (atnešti). O abstrakčių, paprastai veiksmažodinių daiktavardžių, kilmininkas vartojamas vienas ir jį galima pakeisti atitinkama bendratimi, pvz.: nuėjo pogulio | pagulėti. Vienas tikslo kilmininkas (be bendraties) vartojamas su šio linksnio reikalingais veiksmažodžiais: klausti (kelio), prašyti (pinigų), reikalauti (skolos), teirautis (naujienų), ieškoti (laimės). 4. Tikslo konstrukcijos yra tarp savęs susijusios sinoniminiais ryšiais. Susidaro kelios sinonimų eilės, į kurias įeina bendratis — viena ar su kilmininku: 1) bendratis / kilmininkas (veiksmažodžių abstraktų) (nuéjo pagulėti / pogulio, atsigulė pailsėti | poilsio, susirinko pasikalbėti | pokalbio); 2) bendratis (iš daiktavardžių išvestų veiksmažodžių su priesaga -auti) / kilmininkas su bendratimi kito veiksmažodžio, žyminčio į o6yminčio į objektą nukrą veiksmą (nuėjo pietauti | pietų / pietų valgyti, išėjo riešutauti | riešutų / riešutų skinti, išsiuntė aviečiauti / aviečių | aviečių rinkti); 3) bendratis / į su galininku veiksmažodžių abstraktų (jei jų reikšmė nėra labai nutolusi nuo pamatinio veiksmažodžio) (išvyko medžioti / į medžioklę, atskubėjo pagelbėti / į pagalbą, grįžo sergėti / į sargybą); 4) prie su kilmininku tam tikrus daiktus (ne vietas) žyminčių daiktavardžių / to paties daiktavardžio kilmininkas su bendratimi veiksmažodžio, reiškiančio į nurodytą objektą nukreiptą įprastą veiksmą (nuėjo prie rugių / rugių pjauti, sėdo prie knygos / knygos skaityti, vaiką išsiuntė prie žąsų | žąsų ganyti); 5) prie su kilmininku / bendratis su įnagininku (kai daiktavardis žymi instrumentą) (sėdo prie ratelio | verpti rateliu, sėdo prie pianino | groti pianinu, susėdo prie kortų | lošti kortomis). Kilmininkas prie tranzityvinių veiksmažodžių bendraties dėl sintaksinių ryšių pergrupavimo kartais esti keičiamas galininku, pvz.: nuėjo aplankyti senelės / senelę. LIETUVIŲ KALBOS TIKSLO KONSTRUKCIJOS SUTRUMPINIMAI ANTS — Antašava, Kupiškio r. APUT — Juozas Aputis AvVYZJonas Avyžius BALC — Juozas Balčikonis BALT — Juozas Baltušis BALTR — Aleksas Baltrūnas BIL — Jonas Biliūnas BK— bendrinė kalba BM - Litauische Mundarten, gesammelt von A. Baranowski... Leipzig, 1920. BokR — Kazys Boruta BRDŽBernardas Brazdžionis BsG — Baisogala, Radviliškio r. BsMT J. Basanavičius. Lietuviškos pasakos... Shenandoah, 1898, 1902. BsV — Iš gyvenimo vėlių ir velnių. Surinko dr. J. Basanavičius, Chicago, 1903. BUBN — Vytautas Bubnys Cv — Petras Cvirka ČIURL-— Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė Dj — Daujėnai, Pasvalio r. DKK — Duodkiskis, Rokiškio r. DkS — Daukšiai, Marijampolės r. DoNwNKristijonas Donelaitis DR — Darbėnai, Kretingos r. Ds —Dusetos, Utenos r. Dv - Dievėniškės, Šalčininkų r. *DŽDabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius, 1993 ER - Ėriškiai, Panevėžio r. GpDGadūnavas, Telšių r. GrLGelgaudiškis, Šakių r. GRD - Gifdiske, Šilalės r. GRrDZ - Girdžiai, Jurbarko r. GRv — Gervėčiai, Baltarusija GRŽGrūžiai, Pasvalio r. GsGeistarai, Vilkaviškio r. Gup-GuzAleksandras Gudaitis-Guzevičius IMBImbradas, Zarasų r. IVAN — Tadas Ivanauskas JAntanas Juška JABL-— Jonas Jablonskis JACIN — Leonidas Jacinevičius JD — Lietuviškos dainos 1-3, užrašė Antanas Juška, Vilnius, 1954. KAIR — Kairiai, Šiaulių r. KBKabéliai, Varėnos r. KrvRKalvarija, Marijampolės r. | 223 224 | ELENA VALIULYTĖ Kp — Kūpiškis KREV — Vincas Krėvė-Mickevičius KRrs — Karsakiškis, Panevėžio r. KTK-— Kūktiškės, Utenos r. KTv - Kietaviškės, Kaišiadorių r. LBLabanėras, Švenčionių r. LKZ - Lietuvių kalbos žodynas LNKV — Linkuva, Pakruojo r. LP-— Lčipalingis, Lazdijų r. LšLiškiava, Varėnos r. LzP — Lazdynų Pelėda MAS — Pranas Mašiotas MIKEL — Jonas Mikelinskas MYK-PUTVincas Mykolaitis-Putinas Nu — Kudirkos Naumiestis, Šakių r. NmMč — Nemenčinė, Vilniaus r. Nv — Nevarėnai, Telšių r. OB — Obéliai, Rokiškio r. OŽžKk — Ožkabaliai, Vilkaviškio r. PAUuKšTJuozas Paukštelis PcPociūnėliai, Radviliškio r. PLM —Palémene, Kaišiadorių r. Prv — Pilviškiai, Vilkaviškio r. PN — Panevėžys PND — Pandėlys, Rokiškio r. PNM — Panemunėlis, Rokiškio r. PNMR — Panemūnis, Rokiškio r. RD — Radviliškis RM -Ramygala, Panevėžio r. RS —rastai RTRietavas, Plungės r. SAJ— Kazys Saja SDK — Sudeikiai, Utenos r. SIMON — Ieva Simonaitytė SKD — Skuodas SKR — Skifsnemuné, Jurbarko r. SL— Salos, Rokiškio r. SLM — Salamiestis, Kupiškio r. SMLSmilgiai, Panevėžio r. SNER — Salomėja Nėris SP — spauda SRv — Surviliškis, Kėdainių r. Sv — Svėdasai, Anykščių r. SZ — Stebuklingas žodis. Lietuvių liaudies pasakos, parengė K. Aleksynas, Kaunas, 1985. LIETUVIŲ KALBOS TIKSLO KONSTRUKCIJOS | 225 Š— Lietuvių ir rusų kalbų žodynas, sudarė J. Šlapelis, Vilnius, 1921 ŠALT— Saulius Šaltenis Srv — Šiluva, Raseinių r. ŠMN — Šimonys, Kupiškio r. ŠRAGŠatrijos Ragana Sts — Šatės, Skuodo r. TRGN — Tauragnai, Utenos r. TRš — Tryškiai, Telšių r. TTS— tautosaka Ur — Utena Užp — Užpaliai, Utenos r. VAIŽGVaižgantas VB - Vabalninkas, Biržų r. VENCLAntanas Venclova VIEN — Antanas Vienuolis VrLxJVilkija, Kauno r. VLKV — Vilkaviškis VRN— Varėna Všv — Viešvėnai, Telšių r. ZEM - Žemaitė LITERATURA AMBRAZAS, V. 1995: Lietuvių kalbos bendraties konstrukcijų raida. Lietuvių kalbotyros klausimai 33, 74-109. AMBRAZAS, V., red. 1997: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. BABICKIENE, Z. 1984: Žodžiai, reiškiantys paros laiką ir tuo metu valgomą valgį. Kalbos kultūra 47,29-31. DUMASIUTE, Z. 1967: Dėl tikslo aplinkybės konstrukcijų vartojimo. Kalbos kultūra 13, 24-28. GRENDA, C. 1965: Veiksmažodžių junginiai su objekto bendratimi. Kalbotyra 13, 29-54. LABUTIS, V. 1976: Tiesioginio objekto, tikslo ir kiekio kilmininkų valdymas. Mūsų kalba 4, 4-10. PALIONIS, J. 1974: Supino vartojimas XVI-XVII a. lietuvių rašto paminkluose. Baltistica 10 (2), 143-147. PIROCKINAS, A. 1972: Dėl kilmininko ir galininko su bendratimi vartojimo tikslo aplinkybei reikšti. Baltistica, 1 priedas, 131-134. SAVICIOTE, G. 1980: Predikaty celi i predikaty kauzacii. Izvestija akademii nauk SSSR. Serija literatury i jazyka 39 (6), 539-548. SLIZIENE, N. 1994, 1998: Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas 1, 2(1), Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Šukys, J. 1996: Dėl neiginio ir tikslo kilmininkų K. Donelaičio „Metuose“. Kalbos kultūra 68, 49-56. Šukys, J. 1998: Lietuvių kalbos linksniai ir prielinksniai: vartosena irnormos, Kaunas: Šviesa. ŠVAMBARYTĖ, J. 1996: Apibrėžtumas ir neapibrėžtumas bei jų raiška. Kalbos kultūra 68, 39-49. ULvypas, K., red. 1965, 1971, 1976: Lietuvių kalbos gramatika 1, Fonetika ir morfologija; 2, Morfologija, Vilnius: Mintis; 3, Sintaksė, Vilnius: Mokslas. VALIULYTĖ, E. 1988: Siekimo kilmininkas ir jo sinonimai. Kalbos kultūra 54, 30—36. Elena Valiulytė Gauta 2001 03 20 Lietuvių kalbos institutas Antakalnio g. 6, 2055 Vilnius, Lietuva