Dvasininkų pavadinimai ir jų istorija

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA XLIV (2001), 189-200 Dvasininky pavadinimai ir ju istorija ALGIS RUBINAS Lietuviy kalbos institutas, Vilnius The article deals with the Lithuanian names for clergy, and their history. Among them, three layers can be distinguished: (1) older loan words, ultimately of Greek or Latin origin, but borrowed through the intermediary of other European languages (Polish, German etc.) and bearing traces of this mediation; (2) artificial loan words, created in recent times by adding Lithuanian endings to Latin stems; (3) loan translations created to replace words of foreign origin. 0. IVADAS | Lietuva krikS¢ionybé atéjo vélai, kai mtisu kaimyninés tautos jau buvo krikSCioniskos. Senasis lietuviy tikéjimas kilo i8 amZiy gilumos. Jis toks senas, kokia sena yra lietuviy tauta ir drauge kick seni yra baltai. Balty prokalbés metu visi baltai kalbéjo ta pacia prokalbe ir turejo ta pati tikéjima. Senoji lictuviy religija buvo gamtos religija. Senovés lietuviai garbino dievus, reik’dami pagarba ugniai, zalciams, medZiams, saulei, ménuliui. Atejus j Lietuva krikS¢ionybei reikéjo atsisakyti senyjy dievu ir apeigu, todél turéjo keistis ir visa religiné leksika, nes senosios pagoniskos savokos netiko ivardinti naujos krikscioniskos religijos savokas. Senoji, pagoniska religija, pradéta laikyti demonu religija, todel buvo atsisakyta jos apeigu o kartu ir visy religiniy savoku. Senoji lietuviy pagoni8ka leksika buvo nustumta i Sali, 0 j jos vieta turéjo ateiti visiskai nauja krikScioni8ka leksika ir nauji vardai, nes nei senieji pagoniski vardai, nei senosios pagoniskos savokos netiko naujai religijai. PasikrikStijes lietuvis gaudavo nauja nelictuviska krikscioniska vardg ir turéjo dalyvauti naujose iki tol jam nepazistamose krikScioniy apeigose, kuriy nezinojo ne pavadinimo. Reikéjo pavadinti svarbiausias apeigas ir tuos, kurie toms apeigoms vadovauja, todel turéjo atsirasti krikScioniy dvasininky ir pagrindiniy krikScionisku savoku pavadinimai. Siame straipsnyje bus kalbama apie tai, kaip atsirado dvasininku pavadinimai lietuviu kalbos religinéje leksikoje, nes su dvasininky pavadinimais naujai pakrik&tytas zmogus susidire pirmiausia, todel pirmiausia reikia iSsiaiskinti, kas gi yra dvasininky pavadinimai religinéje leksikoje? Kaip ir kada atsirado lietuviski dvasininky pavadinimai? Kokiais keliais jie galéjo ateiti j Lietuva? Kuo jie panaSiis j kaimyniniy krik8¢ionisky tauty dvasininky pavadinimus ir kuo skiriasi? Dvasininky pavadinimais laikysime tuos zodzius, kuriais pavadinami asmenys, turintys kokj nors ry§j su Dievu, ir turédami rysi su Dievu jie stengiasi, kad ta ry$j turéty kuo daugiau zmoniy. Didziaja dalj Sios leksikos 190 | ALGIS RUBINAS sudaro asmenys, turintys kokius nors Sventimus arba teisétai priimti { vienuoliy luoma. Religiné leksika j Lietuva atéjo dviem keliais. Dalis religinés leksikos atéjo per kaimynus, nes lietuviai vienokiu ar kitokiu bidu turéjo su tais kaimynais santykiauti, susidire su ju kalbomis, ir daugiau ar maZiau i8 ju yra pasiskoline ivairiy zodziu. VokieCiai pirma karta krikStijo, o lenkai—antra, todél, reikia manyti, dalis religinés leksikos atéjo per Sias kalbas. Kita dalis religinés leksikos atéjo per baznytine lotyny kalba paraSytus teologijos veikalus. Straipsnio tikslas — patyrinéti, kaip religine leksika atejo | Lietuva. Lyginant kaimyniniy krikS¢ionisky tautu religing leksika, bus bandoma nustatyti, i$ kur ir kada, kokiom salygom ir kaip krikScioniSkoji religinée leksika pateko i lietuviy kalba. Pagrindinis Saltinis Siam straipsniui parengti yra Lietuviy kalbos Zodynas ir senieji raStai (katekizmai, biblijos, postilés ir senieji Zodynai). 1. SENIEJI SKOLINIAI 1.1. Vieni dvasininky pavadinimai j lietuviu kalba atéjo seniai, o kiti yra nauji skoliniai ir dariniai. PagoniSki lietuviy dvasininky pavadinimai netiko krikSCioniy dvasininkams pavadinti, todél krikSGioniSka religiné leksika buvo skolinama i8 Lietuva krikStijusiy tautu. Pirma karta lietuvius krikStijo vokieGiai, ta¢iau tas Lietuvos krikScioninimo darbas greitai, Mindaugui zuvus, nutriko. Po antrojo krikSto, kuris atejo per lenkus, buvo uzbaigtas Lietuvos krikS¢ioninimas. Kartu su krikstu pateko ji Lietuva pirmoji skolintine religiné leksika per lenkus. Ta senaja religine leksika vadiname senaisiais skoliniais. Prie ju pirmiausia priklausyty Sventimy laipsni turintys dvasininkai. Tai buty diakonas, kunigas ir vyskupas. Pirmiausia reikéjo pavadinti dvasininka, aukStesnj uz diakona ir Zemesnj uZ vyskupa, kuris turéjo palaikyti rySius su zmoneémis ir gyventi prie baznyCios. Jis vadovavo pamaldoms, saké pamokslus, krikStijo, tuoké, laidojo, todél zmoneéms buvo reikalinga Zinoti to dvasininko pavadinima. Siam dvasininkui pavadinti buvo pasirinktas vokieciy skolinys Auinigas, kuriam buvo suteikta antroji reik8meé. Dabar kunigas reiskia tik dvasininka, bet pirminé jo reik8mé yra buvusi ‘ponas, vieSpats; valdovas, kunigaikStis’. Valdovo reik’me Zodis vartotas seniausiuose misy rasto paminkluose, plg.: Suftojofe karalus femes ir Kunigai [ueiofe rodon wienon prifch wiefchpati / ir prifch io Chriftu Mz 506. Sia reiksme skolinys vartotas: C, 908, KLG 24, R, Mz, K. Senuosiuose raStuose kunigas vartojamas ir kataliky ar liuterony dvasininko, aukStesnio uz diakong ir Zemesnio uz vyskupa, reiksme, plg.: Kunigas idant makitu fmanes Mz 11. TAS jra ludimas Iona | kada fiunte S3idai ifch Igrufalem Kunigus ir Leuitas /idant ghi klauftu / kas tu effi? VLN EE7 JN 1,19. Sia reik’me pavadinimas vartojamas: BB JN 18,19, BP, 149, DK 13, 97, 99, 68, 98, 101, 89, 100, PK 160, DP 17, 27, 50, 158, 67, 205, 65, 158, 67, 205, 322, 24, 49, 69, 95, 410, 'SD51, 67, 139, 172, SD 84, SP 41,73, MT 101, CHB JN 18,19, MK 1, 44, C, 908, BK 22, 25, H, R, Mz, GN LK 10,31, JN 18,19, N, K, RTZ, M. Sirvydas savo zodyne kunigq lotyni8kai ver¢ia jau tik ‘sacerdos’, lenk. ‘kaptan, ksiadz’, bet kunigé jam reiskia ne tik vienuolyno virSininke, bet ir kunigaikStieng (lot. principis uxor, lenk. ksiezna). Kadaise vartota ir trumpesné forma kungas. Si forma randama Anoniminiame katekizme AK 30, 32. Senuosiuose zodynuose randama forma kuningas, kuri reiskia ‘vieSpati, DVASININKU PAVADINIMAI IR JU ISTORIJA | 191 valdova, pona’ N, ‘kunigaikstj’ R 208, K ir ‘kuniga’ N. Valandius Zemaiciy vyskupystéje vartoja forma kunegas M. VALANG z 19, 24 ir i8 jo pasidaryta darinj kunegysté. Latviai turi Zodj Aungs ‘ponas’, bet baznickungs yra ‘kataliky kunigas’. Prisy Elbingo zodynelyje irgi randamas konagis ‘karalius’. Visi trys lietuviski kunigo pavadinimai, taip pat latviy ir prisy atitikmenys yra vokiski skoliniai. Zodis ktnigas yra pasiskolintas i8 vid. vok. aukst. formos kunig ‘karalius’, kuriqa dabar atitinka vokieciy Kénig ‘karalius’. Vid. vok. aukst. kunig yra kiles i8 germ. *kuningaz ‘karalius’: sen. vok. aukst., sen. saksy Kuning, sen. anglu cyning (dabar king). Antrame ar treciame amZiuje i§ germ. *kuningaz suomiai ir estai yra pasiskoline savo kuningas ‘karalius’. IS to paties Saltinio, tik gal kiek véliau, yra kiles ir slavy *kunege, *kunezo: rus. kua3o ‘kunigaikstis’, Cek. kniez ‘kunigaikstis; kunigas’, lenk. ksiqdz ‘kunigas’ (reiksmé pasikeité del lot. dominus jtakos). Lenkai dar XV1 a. ksiqdz vadino ne tik kuniga, bet ir pasaulietinj valdova. Lietuviai su senovés germanais nebendravo, todél kuningo negalima laikyti skoliniu i$ germany prokalbés. Visiems baltams Gia skolintojai buvo vokie¢iai, besibaigiant XI a. atsikraust¢ j Padauguvj ir kiek véliau j Pavysli. Vokieciy kalavijuoéiu ir kryziuoCiy ordino broliai buvo kile is ivairiy Vokietijos viety ir, Zinoma, jy kalboje buvo nemaza tarminiy skirtumu. Tie skirtumai zymu ir ano meto kronikose bei dokumentuose. XII ir XIV a. Saltiniuose galima isskirti net keturias atmainas: kunings, kuniges, kunges it konigs. 18 ty ra8ytiniy varianty galima daryti i8vada, kad s. vok. aukst. kuning tarimas nebuvo svetimas ir XIII a., nors to amZiaus galo Eiliuotoji kronika vartoja tik vid. vok. aukst. Aunig. Ragyba taip pat liudija ir vélesnj tarima kung, konig. Taigi praktiskai kunigo vardas is vokieciy galéjo biti skolinamas visomis tomis formomis. Todél abejotina, kad ir kungas, ir lat. kungs bitty atsirade iS kunigo, véliau iSkritus balsiui i. Kadangi lietuviai su vokieGiais visu pirma susidiiré Padauguvyje, tai galima spéti, kad i§ ten apie 1200 m. pasiskolintas kinigas. Fonetiskai kiek senoviskesnis kuningas gautas greiciau i8 kryziuociy. Greta pavadinimo kanigas senuosiuose raStuose Siam dvasininkui pavadinti randame ir kaplanas, todeél reikia manyti, kad Zodis kinigas dar nebuvo prigijes ir visuotinai vartojamas. Tas svyravimas tarp kaplano ir kunigo labai ryskus Vilento Evangelijose ir Epistolose. Vienur jis vartoja kaplanas, plg.: Nitlidawe tada / iog eia tit kieliu kaplanas / ir ifchwides ghy aplenke EE 107 (LK 10,31); Bet eik / ir paffirodik kaplanui / VLN EE 27-28 (MT 8,4); kaplanas vardu Zachariafchus BB Lk 1,5, BB LK 10,31, CHB Lk 10,31 , BP, 375 (Lk 10,31), DP 56, SP,,, 81, KN 263, o kitur vartoja kiinigas: Chriltus efti ateghies / ieng ghis butu wiraufelil kunigas VLN EE 51 (Hr 9,11). Senuosiuose Zodynuose vartojamos ir kitos Sio skolinio formos: kaplonas N, Mz 119, kaplionas K. Forma kaplonas atéjo is lenku kalbos, plg. lenk. kaptan. Is Aunigo lietuviai pasidaré kunigdiksti, kuris uzfiksuotas jau Mazvydo rastuose, plg.: Idant Karalems ir Kunigaiklchtems pakaiju ir (qndara dtitumbi Prafchom tawe ifch klaulik mus Mz 557 ir Vilento Evangelijose ir Epistolose: Nefa ifch taw¢s ateis man Kunigaiglchtis / kurfai bas Wiefchpatis ant mana fmoniu Ifrahel EE 22 Mr 2,6; Ifch Suda priegtam iog Kunigaiklchtis (chio Swieta iau apfuditas jra EE 69 JN 16,11. Lietuviy kalbos Zodis kunigaikstis pasidarytas i$ Zodzio ktnigas su priesaga -aikstis. IS pavadinimo kunigas kilo nemaza vediniu. Vieni Sio pavadinimo dariniai priklauso vien tik katalikams arba katalikams ir protestantams, o kiti— tik protestantams. Katali- 192 | ALGIS RUBINAS rans ir protestantams priklauso dariniai: kunigduti LKZ, ,893 “buti kunigu’, kunigavimas KZ,,, 893 “buvimas kunigu’, kunigbuvis LKZ,, 893 ‘buves kunigas’, kunigédra LKZ,, 893 Tent prieSas’, kunigéjimas LKZ,, 7,393 * jgavimas kunigo ypatybiu’, kunigéti LKZ, ‘894 ‘igauti kunigo ypatybiu’, kunigesnis| LKZ, _ 894 ‘daugiau turintis kunigo ypatybiy’, kunigyba LKZ,, 894° kunigybe’, kunigybeé LKZ,, 894" kunigyste’, kunigija LKZ,, 894 ‘kunigai, ju visuma’. ‘Prie vien tik protestantams priklausangiy dariniu priskiriami Mazosios Lietuvos zodynuose randami dariniai: kuniginas LKZ, , 894 ‘pastorius’, hunigyne ‘buves kunigo ukis’, kunigininkas LKZ, , 894 ‘kunigo mokinys, rengiamas jzegnojimui’, kuniginis LKZ,, 894 ‘kas kunigo paziury, kunigy Salininkas’, Kunigpalaikis LKZ, , 895 ‘menkas kunigas’, kuniguzis LKZ,, _ 895 ‘protestanty ar liuterony kunigas’. Kaip patys lietuviai senu senovéje, dar budami pagonys, is tikruju yra vadine savo kunigus, tuo tarpu tikrai nezinome. Lietuviu liaudies dainy kalboje sutinkamas Sventikas (Reiks maldyti Sventikus, kad laikyty maldeles JD 1228), atrodo, turéty biti gana senas darinys: viena, Sis Zodis lietuviy kalboje dar vartojamas pavarde Sventikas, kuris visiskai sutinka su prusy asmenvardziu Sventicke. Pirmykste Sio Zodzio reiksmé galéjo biti ‘Sventas zmogus, sventasis, Sventuolis’. Matyt, sen. lietuviai, kaip ir kai kurios kitos senovinés indoeuropieCiy tautos, savo tikybinio kulto atstovus tarp ko kito bus vading ir nuo Sventumo, plg. sen. graiku tepeuc ‘kunigas, aukotojas, zynys, Sventikas’ (i$ tcgd6¢ ‘stiprus, galingas, dieviskas; sventas, pasvestas’), lot. sacerdos ‘kunigas’ (iS *sacri-dot- ‘Sventadavis’: sacer ‘Sventas’ ir - doti$ veiksmazodZio dare ‘duoti’ Saknies), rusu ceawennux ‘Sventikas’. Kitos krikScioniskos tautos dvasininka, aukstesni uz diakona ir Zemesnj uz vyskupa, vadina ivairiai. Slavu staciatikiu kalbose, asmuo priimtas j dvasinj luoma, vadinamas popu (Zodis vartojamas ir lietuviy kalboje), o lenky kataliky kunigui rusai turi pavadinima xcexo3, kuris pasiskolintas i§ lenky ksigdz. VokieCiai turi Priester, kuris atéjo i8 bazn. lot. k. presbyter ‘presbiteris, vyresnysis kunigas’. | bazn. lot. k. jis atéjo i§ graiky kalbos zpeoBitepog <moeeo Burne ‘senas, garbingas, svarbus’. Religijotyros ir tarptautiniy zodziu Zodynuose randame pavadinima presbiteris, kuris reiSkia ‘pirmyju krikScioniy bendruomenés vadovas’. Kas buvo tas dvasininkas, kurj vadino presbiteriu, néra aisku. Net ir dabar teologai negali pasakyti, nes nera duomenu, kas buvo vadinama lotynisku zodziu presbyter. Dabarvertejai lotynu presbyter i lietuviy kalba verté ivairiai. Bretkiino Biblijoje randame Plebonai (parastéje Wirefnieij) kurie 1 T1M 5,17. Giedraitis Sia vieta vercia Kunigai, kurie gierai priweizda | T1M 5,17. Chylinskio Biblijoje randame Teprypa3yfta jog Wirau/fiey kurie redi gierey. Skvireckas vercia Gerai virsininkaujantjs kunigai 1 Tim 5,17. Latviai turi mdacitajs. Protestantiskos bendruomen¢és, kad atskirtu nuo kataliku, savo dvasininka vadina pastoniumi. Nors kunigas vadovavo pamaldoms, teiké sakramentus, taCiau jis negaléjo nei iSventinti ikunigus, nei teikti Sutvirtinimo sakramento. Ta galéjo daryti tik aukSCiausius ’ventimus turintis krikScioniy dvasininkas, vyskupystés Sventimais kunigystés pilnybe pasiekes dvasininkas — v¥skupas. Vyskupas valdé vyskupija, skyré parapijoms kunigus, spresdavo ivairius reikalus. Sia reikime Zodis randamas jau pa¢iuose pirmuosiuose lietuviu kalbos paminkluose: *SD, 400, SP, 60, 160, SP, 285-286, SP,, 198, Q 182, H 163, R, R75, Mz, GN 1 Tim 3,2, FIL 1,1, KLG 160, Sut, D. Posk, N, K, Mir VI 42, M. VALANC, PREG SJ Vi 1005, NS 1251 (SKN), J, K. BUG. DVASININKU PAVADINIMAI IR JU ISTORIJA | 193 Pavadinimo vyskupas Saltinis yra bazn. lotynu kalbos Zodis episcopus, kuris yra kiles is graiky éxtxonoc ‘prizilirétojas’, nes vyskupo uZdavinys pirmaisiais krikS¢ionybés amZiais buvo suprantamas tiesiogine zodzio prasme — priziiiréti bendruomenés gyvenima. I lietuviy kalba Sis pavadinimas pateko per kalbas tarpininkes. Pirmiausia §] pavadinima gavo vokieCiai, plg., s. vok. aukst. biscof, vid. vok. aukst. bischof. 18 vokie¢iu pasiskolino éekai, plg. biskup, o i Ccky 8j pavadinima pasiskolino ir lenkai, plg. lenk. biskup, wiskup. Per lenku kalba tas Zodis pateko j lietuviu kalba. Si krikS¢ioniska dvasininko, turinéio aukSciausius sventimus, lietuviska pavadinima pagal reiksme atitinka lenky biskup, wiskup, rusu enuckon ( tiesiog i§ graiku kalbos), vokieciu Bischof (per vokieciy kalba perimta latviu forma biskaps), anglu bishop. M. Mazvydo katekizme randame dabar jau gyvojoje kalboje iSnykusia forma biskupas dvasininkui, turinciam aukS¢iausius sventimus, pavadinti, ple. Reik tadrin Bifkupas butu cjiltas jr nepatepta kuna MZK 29. Kiti Mazosios Lietuvos autoriai Sia Biblijos vieta verCia: Bilkupas tur buti benutarties VLN ENCH 39 (1 Tim 3,2); Bet Bifkupas tur buti benutarties BB 1 Tim 3,2. DaukSos katalikiSkoje postiléje irgi randame bifkupai DP 120, 28, 59, 61, 205, 68. Evangeliku reformaty Morkino postiléje randame Bifkupas MP, , 82. Chylinskio Biblijoje randame vyskupo pavadinima u3wey3detojas CHB 1 Ti 3,2, Fit Ad Reikia manyti, kad tam pavadinimui atsirasti turéjo jtakos olandisko Saltinio Zodis opsiender, kuriuo isverstas graiky éxixonog ‘priziiirétojas’. Is Sio pavadinimo kilo nemazZa vediniu, kuriu reiksmés artimai susijusios su Sio Zodzio reikSme: vyskupduti DZ, NbZ, LE., 275, vyskiipduti NpbZ ‘biti vyskupu’, iSvyskupduti NbZ ‘kurj laika buti vyskupu’, vyskupavimas NpZ, DZ}, A 1884, 96, LE,, 89, NDZ, vyskupysté S, RZ, DZ, NDZ, KZ, Q 93, H 163, D. Posk, N, M, L, ST 34, vyskupysté (2) K, RtTR, F. RNW,,R 75,MZ 100, SG, 76, GN 1 PvTM 3,1 ‘vyskupo titulas ir jo uzimama vieta’, vyskupiskas, -a NDZ, KZ, SD 14, D. Posk, N, L, LL 8, viskupiskas (1) KRS, vyskiipiskas (1) K, 242, K, Rte, NbZ ‘vyskupo, vyskupui priklausantis, jam bidingas’, 1 vyskupiskis, -é (2) NDZ, KZ, D. Posk, vyskiipiskis, -é (2) K, NDZ ‘gyvenantis prie vyskupo, vyskupo globojamas zmogus’. Pirmaji kunigystés sakramento Sventimy laipsni turintis dvasininkas negaléjo baznycioje atlikinéti pamaldy ir su Zmonémis diakonai nepalaiké rysiu, todél pavadinimas diakonas atejo per rasytinius Saltinius, ypaé per Sventaji Rasta. Sia reik’me Zodis vartotas jau seniausiuose lietuviy kalbos paminkluose: CHB 1 TM 3, 8-12, CHB Fit 1,1, GN 1 Tiv3, 8-12, GN Fix 1,1. Mazvydo rastuose vietoje Zodzio diakonas vartojami skoliniai kaplanas (Kaplanai tefta wenas moteis wirai MZK 30 1 Tim 3, 12) ir kunigas (Kunigai [chito budu wef: 5liby, ne dwilelsuwei MZK 30 1 Tim 3, 8). Bretkiinas Sia Biblijos vieta isverté Teipuieg, Diakai turi buti c5eltingi BB 1 TM 3, 12. Chylinskio Biblijos Si vieta igversta Diakoney teypag (reykia idand) butu wie3liweys CHB 1 Ti 3, 12. Giedrai¢io Naujajame Testamente Si vieta yra isversta Diakonay teipajeg giedingi GN 1 T1 3, 12. Kodél Mazvydas diakonui pavadinti vartoja kunigas ir kaplanas neaixku, nes ta Sventojo Rasto vieta Mazvydas paémé if lotyniskojo J. Willicho katekizmo, kuriame vartojamas Zodis diaconus. Pavadinimo didkonas Saltinis yra graiky kalbos Zodis d3:éxovoc ‘tarnas’. I8 graiku kalbos per Naujaji Testamenta jis pirmiausia pateko j lotyny kalba, plg. diaconus. I§ lotynu kalbos pateko ir j liaudies lotyny kalba ir taip atsirado diacus. Patekes j bazn. lot. k. 194 | ALGIS RUBINAS zodis iSlaiké pirmykSte graikiska forma diaconus. Graiku kalbos Zodis }axovog i Europos kalbas éjo dviem keliais: per baznytine lotyny kalba ir per liaudies lotyny kalba. VokieCiai per liaudies lotyny kalba pasiskolino diacus, plg. vok. vid. aukst. diaken, o per baznyting lotyny kalba diaconus, plg. vok. Diakon. IS vokieciy Sio pavadinimo abi formas diacus ir diaconus pasiskolino ¢ekai, kur i§ diacus atsirado zak, 0 i8 diaconus — diakon. Is éeky abi Sio pavadinimo formos pateko j lenku kalba. Per lenky kalba pavadinimas atéjo j lietuviy kalba. Pavadinimas Sia reikSme iSplito po visus krikS¢ioniskus kraStus: latviai vadina diakons, rusai duaxon, kuris i rusy kalba atéjo per baznytine slavu kalba i§ graiky kalbos 3uaxovoc (Vasmer 1964: 512). Rusai turi ir kitas 8io pavadinimo formas doxk ir deaxon. Lenkai turi dyakon, diakon, vokie¢iai Diakon. Vokieéiai evangelikai turi kita Zodj diakonui pavadinti Gemeindehelfer. Sis pavadinimas, matyt, siekia pirmuosius krikSCionybes amZius, kai viena i$ diakono pareigu buvo vargsy ir naSliu Selpimas. IS to paties Saltinio yra kiles Zodis Zékas, kuris turi dvi reikSmes: viena jy reiskia mokinj M. VALANG:: Ei tu, Zéke, Zékeli, visy Zéky mokytojau, Svento raSto skaitytojau Rv. Pasakyk, zékeli, kas danguj girdét? LTR (Rob). Esmi zéko mokytojas, Svento raSto pildytojas LMD (Tvr); kita reiSkia ‘kunigo patarnautojas per miSias’ Mz 494: Kadda Ponas Dievas ira garbinams [chwentomis gielmelemis, tada ir ghie drauge [u fekeleis tur giedoti BP II 357; Po tam Kunigas alba jekelei tur gedoti Mz 500. Atrodo, kad Mazvydas bando sugraZinti ankstesne diakono reikSme — atlikinéti pagalbinius darbus baznyCioje. Pavadinimas Zékas randamas jau senuosiuose raStuose 'SD 208, Q 465, Sut, N, RtTZ, M. ZodZio Saltinis yra liaudies lotyny kalbos zodis diacus, kuris yra gr. 54xo0voc trumpinys. Skolinys Zékas i lietuviy kalba ateéjo per lenky kalba, plg. zak ‘studentas’. Lenkai $j Zodj pasiskolino i§ éeku, plg. Zak ‘mokinys’. I§ lenky Zodj pasiskolino rusai, plg. rus. acax ‘katalikiskos mokyklos mokinys’ ir ukrainai, plg. ukr. scax ‘bursokas, seminaristas, dvasinés seminarijos auklétinis’. 1.2. Ivedus krikScionybe reikejo pavadinti naujai atsiradusias kunigy pareigas, todél prie senyju skoliniy priskirtini dvasininky pavadinimai, kurie pavadina dvasininkus pagal ju pareigas. Pirmiausia reikéjo pavadinti parapijos valdytoja, kuris privaléjo palaikyti rySius su Zmonémis ir turéjo gyventi prie baznyCcios. Parapijos valdytojui pavadinti buvo pasirinktas per lenkus atéjes skolinys pleb6nas, kuris buvo vartojamas iki XVII a. $j pavadinimga randame BB Sk 31,31, BP 1, DP 388, 366, 299, 'SD 123, 7SD 114. Forma plebénas atéjo per lenky kalba, plg. pleban. Lenkai $j Zodi gavo grei¢iausiai i§ éeku kalbos, plg. éek. pleban ‘kaimo klebonas’, 0 éekai i§ baZn. lotyny kalbos (FRNW)!. Mazvydas parapijos valdytojui pavadinti vartoja dvi formas: plebénas Mz 11, 95, 556 ir plebanas Mz 11. Zodis plebonas randamas ir Vilento Enchiridione Catechifmas mafas | deel palpalitu Plebonu ir Koznadiju VLN ENCH 1, Margarita theologica pirma karta pasirodo forma Klibonas MT XIX, kartais Salia Klibonas vartojama ir plebonas. Nuo XVII a. antrosios pusés raStuose visuotinai jsigali lytis klebonas. Kadangi XVI a. lenku kalba Salia pleban turejo ir lenk. dial. kleban, tai Lietuvoje vietoj Zodzio plebonas 1 Salys (1985: 280) mano, kad lietuviy plebdnas, kleb6nas, klibonas kircio vieta sutinka su gudy pleban, kleban, kliban, tai gudai bus greidiausiai tarpininkave mums skolinantis Zodi klebdnas, nes jei biity skolinta tiesiai if lenky, turétu biti k/ébonas. DVASININKU PAVADINIMAI IR JU ISTORIJA | 195 isigaléjo klebonas. Sia reiksme Zodis vartotas jau seniausiuose lietuviy kalbos paminkluose: KLG 158, Lex 133, B, R, MZ, GN Mr 12,5. I8 vélesniuju Sio pavadinimo Saltiniu minétini K, M, J, RrZ. Is Sio pavadinimo kilo nemaza ir kity religinés leksikos pavadinimuy. Vieni Sio pavadinimo dariniai priklauso vien tik katalikams arba katalikams ir protestantams, kiti — tik protestantams. Katalikams ir protestantams priklauso dariniai: klebonduti LKZ,, 521 a klebonu’, paklebonduti LEZ, 21 ‘kiek, kurj laika klebonauti’, praklebonduti LKZ,, ‘iSbuti kiek laiko klebonu’, Alebonavimas LKZ,, , 21 ‘buvimas klebonu’, kleboniétis ey, 22 ‘klebonijos gyventojas’, klebonysté LKZ,, 22 ‘buvimas klebonu, klebono vieta’. Prie vien tik protestantams priklausan¢iy dariniy priskiriami MazZosios Lietuvos zodynuose randami dariniai: klebonditis C,, 204, N, Q 396 ‘klebono sinus’, Klebonaicia [K], N ‘klebono dukté’, kleboniené K, N, R ‘klebono zmona’, kleboniké [K], N ‘klebono dukté’, kleboniskas ‘klebonui priklausantis’, klebonytis C,,204 ‘klebono sinus’, klebonka K,, 115 ‘klebono zmona’. Lenku kalba Salia pleban dar turi proboszcz, per vokieciy kalba (vid. vok. aukst. brobest, vok. Propst) pasiskolinta iS lotynisko propositus. Lietuviy kalbos senuosiuose Zodynuose, rastuose ir tarmése randame iS lenky proboszcz pasiskolinta parapijos valdytojo pavadinima prabaScius N, [K], S. DAuK, ZEM, SLN, Ds, C: Prabascius rao gromatq an dzekona, klausia rodos VOL 373; O senasis prabastélis dar gyvas? SKRD. Lotyny kalba parapijos valdytoja vadina zodziu parochus, kuris anks¢iau roménams reiské pasto stoties Seimininka. Jis uz tam tikra valstybés nustatyta mokestj turédavo duoti buta ir Slaikyma keliaujantiems magistratams ir pasiuntiniams. Véliau, atsiradus parapijoms (IV amziuje), Zodis igavo parapijos valdytojo reiksme. Sis Zodis j lotyny kalba atéjo iS graiky kalbos zapoyoc. Parapijos valdytojas klebonas turédavo vieng ar kelis pagalbininkus kunigus. Pavadinimas vikaras atéjo per lenky kalba, plg. lenk. wikary ‘vikaras’. Zodzio vikaras Saltinis yra lotyny kalbos vicarius ‘pavaduotojas’. Dauk§os postiléje randame Sio pavadinimo formas: Wikorius DP 99, 247, 612, Wikariumis DP 203. Lenkiskoje Jokiibo Vujeko postileje toje vietoje randame Wikary. I§ to matyti, kad pavadinimas buvo tiesiog perimtas iS lenku kalbos. Atsiradus daug parapijy, reikéjo vyresniojo kunigo, kuris priziiréty parapiju grupe, buty dekanato valdytojas. Pavadinimas dekanas atéjo per lenku kalba, plg. lenk. dziekan ‘dekanas’. Sia reiksme Zodis pirma karta pavartotas K. Sirvydo zodyne 'SD 97. Pavadinimo dekdnas Saltinis yra bazn. lot. k. zodis decanus ‘deSimtininkas’, vedinys kilo i$ lot. kalbos Zodzio decem ‘deSimt’. Senovés Romoje Zodziu decanus buvo vadinamas imperatoriaus rimy desimties Zemesniujy valdininky vyresnysis. Vyresniojo kunigo reiksme Zodis baznytinéje lotyny kalboje gavo véliau, kai jau atsirado vyskupiju ir desimCiai parapiju valdyti vyskupai skyré dekanus. Per baznytine lotyny kalba Sis Zodis iSplito ir visuose krik8cioniskuose krastuose ir dabar visur rei8kia kuniga dekanato valdytoja: latviai turi dekans, lenkai dziekan, vokie¢iai Dekan (senesné forma Dechant), pranciizu doyen (i8 jo angl. dean). Kataliky BaznyCios vadovas yra pépieZius. Pavadinimas placiai vartotas jau seniausiuose musy rasto paminkluose: VLN 4, DK 39, PK 206, DP 50, MTP 38, SD 241, 'SD 119, 068, R 274, Mz, K, RZ. 196 | ALGIS RUBINAS Pavadinimo pépiezius Saltinis yra bazn. lotyny kalbos Zodis papa ‘tévas’. | lietuviy kalba Sis pavadinimas pateko per kalbas tarpininkes. Pirmiausia $j pavadinima gavo vokie¢iai, plg. s. bavary papes, s. vok. aukst. babes. IS vokie¢iy pasiskolino éekai, plg. papez, 0 i8 éeku $j pavadinimga pasiskolino lenkai, plg. lenk. papiez. Per lenky kalba Zodis pateko j lietuviu kalba (Buiga 1959: 26; FRNW). I§ Sio pavadinimo kilo nemazZa ir vediniu: Popieje ‘Anglijos protestanty bazny¢ios golva moteris’ DP 85, popieziduti ‘biti popieziumi’ NDZ ,popieziavimas ‘buvimas popieziumi’ NDZ, popiezija ‘popieziai ir jy visuma’ LL 138, NDZ, pépiezinis ‘priklausantis popieziui, su juo susijes’ NDZ, popiejylta ‘popiezysté’ DP 19 , popiejyite ‘popieziaus valdzia’ K,, 104, Q 68, 'SD 119, R 274, DP 84, popiesifkas ‘popieziui priklausantis, jam biidingas’ DP 89, MT 75, popieziskai K, popieziskis ‘priklausantis popieZiui, su juo susijes’ MT XXV. Kataliky kunigas turedavo darbuotis ne tik parapijose, bet atlikti liturgijos apeigas privaciose koplyciose ar vienuolyne, biti tikybos mokytoju. Sias pareigas einantis kunigas buvo vadinamas kapelionu. Tai senas Zodis, uzfiksuotas jau K. Sirvydo Zodyne kapelonas 'SD 83, SD 96. Lietuviy kapelionas Saltinis yra bazn. lotynu kalbos capellanus. Senuosiuose raStuose vartojamos ir kitos formos: kapelionis M, M. VALANC, kaplionas K, kaplonas N, MZ 119. Lietuviskos formos kapeliénas mink8tasis priebalsis atspindi lenkiSka forma kapelan. Pavadinimas paplites ir kitose kalbose, plg. vok. Kapellan, pranc. chapelain, angl. chaplain, lat. kapelans. IS Sio pavadinimo kilo zodziy, kuriy reikSmés artimai susijusios su jo reik’me: kapelionduti ‘buti kapelionu’, kapelionavimas ‘ buvimas kapelionu’. 1.3. Senuosiuose raStuose vartojami dvasininky pavadinimai reiskiantys dvasininko garbés titula. Tokiu pavadinimy turime du: vienas jy yra kanauninkas. Sia reik’me Zodis vartotas jau senuosiuose lietuviy kalbos paminkluose S. Dauk, [K], M. VALANC. Senuosiuose raStuose randame ir forma kanonykas WP 199, KL 30, SD 83. Senasis pavadinimas kanonykas atéjo per lenky kalba, plg. lenk. kanonik i8 bazn. lotyny kalbos canonicus. | lotynu kalba Zodis atéjo i§ graiky kalbos, plg. gr. xxvv ‘norma, taisyklé’. Pavadinimas paplites ir kitose kalbose, plg. lat. kanonikis, lenk. kanonik, rus. Kanonuk. Lenku kalboje Salia dabar vartojamos formos kanonik dar paliudyta gretiminé forma kanownik, kuri galéty biti (nors jrodyti to negalima) lietuviskos formos kanauninkas Saltinis. Kitas kataliky dvasininky garbés titula turintis kunigas yra prelatas. Senuosiuose rastuose vartojamas per lenky kalba (plg. prafat) atéjes lotyniskas Zodis pralotas, uzfiksuotas S. DauK, M. VALANC, VoL 104. DaukSa Katekizme vartoja lenki8ka skolini pralotas, plg. Antri tewai pagaléi Dwasigq, tai yra kunigai, Pratotai ir mékitoiei DK 82. Zodzio Saltinis yra bazn. lot. k. praelatus, kuris reiSkia ‘turintis pirmenybe, geriausias’. I§ pavadinimo pralotas M.Valan¢ius pasidaré darini pralotysté ‘praloto valdoma sritis’. 2. NAUJADARAI 2.1. XIX a. antroje puseje lietuviy tauta atsidiiré ant bedugnés krasto, buvo susiripinta lietuviy tautos islikimu. Prasidéjo tautinio atgimimo sajiidis. Vyko atkakli kova dél gimtosios kalbos teisiu, pirmiausia baznyCcioje. DVASININKU PAVADINIMAI IR JU ISTORIJA | 197 Susirpinta visiems lictuviams reikalinga viena bendrine kalba. Stengtasi ja tobulinti, apvalyti nuo Simtmetiniy apnasy — svetimy konstrukciju, Zodyno barbarizmu. Taciau baznytine kalba ilgai atsiliko nuo pasaulietinés. Esama lietuviy bazZnytinés kalbos bukle netenkino atgimusios inteligentijos. XIX a. baigiantis tarp kunigy ir klebonijose pradéta kalbeti lietuviu kalba. Lenkuojantys kunigai, pamoksluose darke lietuviy kalba, buvo netoleruojami. Supratus, kad daugumas svetimybiy j lietuviu kalba pateko per bazny¢ia, stengtasi taisyti praeities klaidas. Reikéjo i§ religinés leksikos pasalinti barbarizmus, kurti nauja lietuviska leksika. Todél senoji skolintiné religiné leksika buvo verciama j lietuviy kalba. Taip atsirado lietuviski dvasininku pavadinimai, ivestos naujos pavadinimy formos, kurios buvo priartintos prie originaliy lotynu kalbos formu. Kaip pavyzdi galima paminéti forma prelatas, kuri buvo padaryta senesne forma pralotas siekiant priartinti prie lotyny kalbos Zodzio praelatus. Pavadinimas uzfiksuotas LKZ, 602. Atsirado visiskai naujas pavadinimas pastorius, kuris reiskia protestantu evangeliky kuniga. Sia reik’me Zodis yra uZfiksuotas LKZ,, 535. Randama ir kita Sio pavadinimo forma pastoras JD 1084. Zodzio Saltinis lotyny kalbos Zodis pastor ‘piemuo, ganytojas, kunigas’. Pavadinimas paplites ir kitose kalbose, plg. lat. pastors, lenk. pastor, rus. nacmop, vok. Pastor, angl. pastor. 2.2. Prasidéjus atgimimui, buvo atsisakoma senyjy lenkisky skoliniy ir daromi nauji lietuviSki dvasininky pavadinimai pagal kity kalbu modelius. Atsirado butinybe turéti visy asmenu, teisétai priimtu j dvasinj luoma, padariusiy vienuoliskus jzadus ar kokiu nors budu priklausanciy prie baZnytinés hierarchijos, bendra pavadinima. Dvasininkui atsirasti dave pagrindo ta aplinkybé, kad Salia kunigo pasidaré bitinai reikalingas naujas specialus pavadinimas tam tikrai tikybinei savokai reiksti, batent — kaip angly priest (angly saksy préost i8 vélesniojo lot. presbyter i8 gr. xpeoBUtepoc “senesnis’) ‘kunigas’, pranc. prétre, vok. Priester yra skiriamas nuo angl. clergyman, pranc. ecclésiastique (18 lot. ecclésiasticus ‘baznytinis, bazny¢iai priklausantis’), vok. Geistlicher, taip ir lietuviy kalboje ilgainiui kunigas ‘religinio kulto atstovas, kuris, priémes kunigystés sakramenta, atlieka kunigo pareigas’ buvo pradétas skirti nuo dvasininko ‘dvasinio luomo nario, pasvesto Dievo tarnybai’. Dvasininko reiksmé yra Zymiai platesné negu kunigo: dvasininkas yra bendriné savoka, kunigas téra dvasininko poriis. Buvo pasidarytas Zodis dvasininkas. Sia reikime Zodis uzZfiksuotas LKZ,, 942. Be ka tik minétos reiksmés, Zodis dvasininkas lietuviy kalbos tarmése vartojamas dar ir kita reiksme ‘kas dvasias gaudo, su dvasiomis reikaly turi’ (LKZ,, 942). Lietuviy dvasininkas kilo i8 Zodzio dvasia ir priesagos -ininkas, su kuria sudaryti daiktavardziai dazniausiai yra asmenu pavadinimai. Pavadinimas dvasininkas atsirado neseniai, pirma karta randamas Jablonskio ra8tuose. I dvasinj luoma priimtiems asmenims buvo vartojamos jvairios Sio pavadinimo formos: Sirvydas vartoja forma dvasingysté ‘SD 27, SD 47, [K]; dvasiskija § “dvasininky luomas’, dvasiskis 8, dvasionis, plg. Puse viesyjy mokykly dvasionys veda V AlzG. Panasiai pasidarytas sis pavadinimas ir kitose kalbose: latviai turi Zodj garidznieks, lenky duchowieristwo ‘dvasininkija’, rusu dyxoeencmeo ‘dvasininkija’. IS Sio pavadinimo kilo dvasininkiskas, -a LKZ,, 943 ‘bidingas dvasininkui, kaip dvasininko’.