Priežasties šalutiniai sakiniai Bretkūno postilėje

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA XLIV (2001), 129-144 Priežasties šalutiniai sakiniai Bretkūno postilėje EDITA KIBILDAITĖ Vytauto Didžiojo universitetas, Kaunas The article deals with causal clauses in Bretkiinas’ Postilė. Attention is paid to the use of causal conjunctions and the position of the causal clauses with regard to the main clause. Sentences from the translated fragments are compared with Luther’s Bible and the Vulgate. By comparing the data with those of the modern language an attempt is made to formulate the principal changes in structure and use of causal clauses. In Bretkiinas, cusal clauses are usually introduced by nela (no longer used in modern Lithuanian), less frequently by nes and kadangi; iog, which has also fallen into disuse, is relatively frequent as well. Other conjunctions are but sporadically used. The causal clause usually follows the main clause, but the inverse order is not uncommon if the conjunctions kadangi, kaip and kada are used. Interposition is rare. 0. IVADAS Lietuvių kalbos prijungiamuyjy sakinių sandaros ir vartosenos kitimas iki šiol tebėra mažai tyrinėtas. Šio darbo tikslas yra išanalizuoti vieną jų grupę — priežasties šalutinius sakinius Jono Bretkūno postilėje — ir gautus duomenis palyginus su dabartinės lietuvių kalbos duomenimis nustatyti, ar yra kokių nors esminių skirtumų. Kadangi ryškiausias formalus šalutinio dėmens rūšį rodantis požymis yra jungtukas, daugiausia dėmesio skiriama būtent jungtukų vartosenai. Taip pat aptariama šalutinio dėmens pozicija pagrindinio dėmens atžvilgiu. Medžiaga šiam darbui rinkta naudojantis Lietuvių kalbos institute sudaryta kompiuterine Bretkūno postilės konkordancija!. Iš viso analizuojami 966 priežasties reikšmę turintys šalutiniai sakiniai. Kad būtų išvengta painiavos, tiriant medžiagą atsižvelgiama į tai, kur analizuojamieji sakiniai rasti: 1) pačiame Bretkūno pamokslų tekste, 2) perikopėse ar 3) pasijoje. Reikalui esant, pavyzdžiai iš perikopių ir pasijos lyginami su atitinkamais vokiškų (LB) ir lotyniškų (NT, VULG) šaltinių, taip pat su Baltramiejaus Vilento verstų evangelijų sakiniais (jie pateikiami naudojantis kompiuterine Euangelijų bei Epistolų konkordancija). Pagrindinis analizės objektas yra pirmosios grupės priežasties šalutiniai sakiniai, geriausiai atspindintys paties Bretkūno kalbą. ! Bretkūno Postilés ir Vilento Evangelijų bei Epistoly kompiuterines konkordancijas sudarė LKI Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus darbuotojai: S. Ambrazas (darbo vadovas), O. Aleknavičienė, R. Petkevičius ir V. Zinkevičius (programuotojas). 130 | EDITA KIBILDAITE 1. SAKINIAI SU JUNGTUKAIS nela, nes, nefanga IR nelang. 1.1. SAKINIAI SU nefa. Bretkūno postilėje priežasties šalutiniams sakiniams jungti dažniausiai vartojamas semantinis jungtukas nefa (668 sakiniai — 69% visų postilėje rastų priežasties šalutinių sakinių). Pvz.: <...> tūgi anis ilchgirde Kriltu netoli fanti nūg mielto | uftek iam | nefa teip rafcha S. Ianas BP, 12 ; Todel ius mieli prietelei neginkites | nei wankftiket Ponams fawa C jiele / Doni alba Meflewa duti. Nela iumus tatai patiems ant gero ilcheit <...> BP, 328 ;; Angelai dsaugeli mulu pawarguliu delei | nefa mumus Kriltus ufgimme <...> BP, 88; <...> willi fmones <...>tur klauliti [chu tarnu Diewo <...>. Nela teip ralchita ira BP 50; <...> toktai welinas wis geraus fiinna / nei fmogus kokfai | nefa ghis tam wiffam pribuwa BP, 427; Teipaieg bus ir williems / kurie pa mufu ant Swieto ufigims | ikki dienos Paltaroles | williemus bus mirti. Nela teip ralcha Heb 9. Teipo ira padarita. Willi turrim mirti BP, 516,.. Viename sakinyje šalutinis dėmuo prijungtas jungtuku, turinčiu forma nefu, kuri galėtų būti laikoma ir korektūros klaida: A kada meldzames duchaunu daiktu nūg Diewo <...> tadda takiu daiktu be pritarimo turrim mellti / nefu toke malda Diewas wilfadai nor prijmti ir ilchklaufiti BP, 106,,. Jungtuku rela prijungti šalutiniai dėmenys pagrindinio dėmens atžvilgiu beveik visada yra postpoziciniai. Bretkūno postilės tekste rasti tik du sakiniai, kuriuose šalutinis dėmuo su šiuo jungtuku eina sakinio viduryje, bet po tos sakinio dalies, kuriai priklauso: A MelTiolchui | Ponui Kriftui | ufigimmus | turreia appiaultimas liautifli (nefa Sokanas ir prarakai tiktai ikki Iano turreia buti) ir Schwentas krikichtas prallideti BP, 140; Ketwirto S3idai ganna ir biaurei ifchloioie pona mulu IE(u Kriftu / a wirfchaus negaudami (nefa Kriltus ghiemus ant kofno loioghimo atlifake) palkui Kriftu gwaltawnai | nor akmenimis ufymulchti BP, 327. 1.2. SAKINIAI SU nes. Jungtuko nefa variantas nes postiléje beveik septyniskart retesnis. Juo prijungti 102 šalutiniai dėmenys (pačiame homilijos tekste — 70, perikopėse ir pasijoje atitinkamai 6 ir 26). Jungtuku nes prijungti priežasties šalutiniai sakiniai sudaro 10 % visų Bretkūno postilėje esančių priežasties šalutinių sakinių. Pvz.: Welinui newalnu ira ffmogu kaip norins aplelti | nei wel walia ira C3artui ieib ir maBGiaule ifkada mogui padariti / Nes teip bila Pons Kriltus BP, 295; Todelei mes ilch io pawargulio ateijmo | ne pallipiktinkem / Bet io linklminkimes | nes mums ant gero ubagu ftoios BP, 10, Ir thie priliginimai labai padorei [chiimetu fakami ira | nes iau nu femelu aukfchtolu fmones dumoij arti ir [eti BP,207,; PRIEŽASTIES ŠALUTINIAI SAKINIAI BRETKŪNO POSTILEJE | 131 <...> Todelei iaukinkimes Diewui Bafzniczoie budami | Diekawoti | nes daug gero nig io gaunam BP 359,,; Teip ne mogaus numirulioio delei | ne reik rupinties / nes ir iam (mertis ant gero ilcheis BP 520,.; A ghis <...> ios wierolp tiktrolp weda | nes iam teipo ir pareitis dariti BP 35. Pamokslų tekstuose visi šiuo jungtuku prijungti priežasties šalutiniai dėmenys eina po pagrindinio. Tik pasijoje pasitaikė rasti du sakinius, kurių šalutinis dėmuo yra įsiterpęs į pagrindinį. Vieno sakinio šalutinio dėmens pozicija pagrindinio dėmens atžvilgiu su atitinkamo vokiško ir lotyniško sakinio šalutinio dėmens pozicija nesutampa (juose šalutinis dėmuo pavartotas postpoziciškai), o kito yra visiškai tokia pat: Bet tarnai buwa pakure ugni ilch angliu widui namu / nes fchalta buwa / [childidamies BP, 371,(plg.: Es /tunden aber die Knechte vnd Diener, vnd hatten ein kolfewr gemacht, denn es war kalt, vad wermten lich; Stabant autem servi, et ministri ad prunas: quia frigus erat, et calefaciebant se IN 18, 18; Stoweia tada bernai / ir tarnai vgn ifch angliit law padare | widui Pallociaus / nęfa buwa [chalt / ir [childeli EE 194. ); O S3idai | iang diena prigatawijmo buwa | idant kunai Schwenteie nepalliliktu ant krifjaus (nes ta Schwente labai dide buwa) melde Pilota | ieib iu kaulai lulaufiti ir nuimti butu BP, 393, (plg.: DJe Juden aber, dieweil es der Rultag war, das nicht die Leichnam am creute blieben den Sabbath vber (denn dellelbigen Sabbaths tag war gros) baten lie Pilatum, das jre Gebeine gebrochen vnd lie abgenomen wiirden IN 19, 31). Lygiai kaip ir dabartinėje lietuvių kalboje, kai šalutinis dėmuo prijungiamas reikSminiu jungtuku nes, pagrindiniame dėmenyje atliepiamųjų žodžių nebūna. Vis dėlto Bretkūno postilėje rasti trys sakiniai, kurių šalutinis dėmuo prijungiamas jungtuku nes, o pagrindiniame démenyje yra atliepiamasis žodis todel(ei). Visų šių sakinių šalutinis dėmuo su pagrindiniu yra susijęs priežasties ir pasekmės santykiu, pvz.: Saka Euangelilta ghi todelei (talde pagimdita | ir ing prakarta paguldita | Nes kitos gerelnios wietos padwarioie negaleia gauti BP 60 _; Todelei ius neklaufot / nes ifch Diewo ne elte BP, 318, (plg.: Darumb horet jr nicht, denn jr [eid nicht von Gott JN 8, 47); Bei Schwentas lakubs [aka | Ius nieko neturit / kodel? Todel nes ius nepralchotes BP 358 , (plg.: <...> jr habt nicht/ darumb das jr nicht bittet <...> JOK 4, 2). Tokie sakiniai su jungtuku nes ir atliepiamuoju žodžiu savo sandara yra panašūs į postpozicinius priežasties šalutinius sakinius su funkciniu jungtuku iog, tik pastaruosiuose atliepiamasis žodis išryškina šalutinio dėmens reikšmę ir tuo palengvina sakinio interpretacija, o jungtuku nes prijungtų šalutinių dėmenų priežasties reikšmę parodo jau pats jungtukas. Todėl atliepiamieji žodžiai tokio tipo sakiniuose yra labai reti. Šiuose trijuose sakiniuose atliepiamųjų žodžių vartojimą greičiausiai nulėmė skirtingos priežastys. Pirmajame sakinyje todelei ... nes galėjo atsirasti pagal sakinių su todel(ei) ... iog pavyzdį, o antrajame ir trečiajame sakinyje — dėl originalo įtakos. 132 | EDITA KIBILDAITĖ 1.3. SAKINIAI SU nefang IR nefanga. Be sakinių su nefa ir nes postilėje rasti ir keli jungtukais nefanga ir nefang prijungti priežasties šalutiniai sakiniai. Salutiniai dėmenys su šiais jungtukais vartojami tik postpoziciškai. Jungtuku nefanga prijungtas vienas sakinys: PEr Seieghi feianti [awa lekla iffimana patlai Diewas futwertoias Dangaus ir ffemes | nefanga tas ilch pradsio [wieto fekla fawa fodsio feia BP 244 Jungtuku nefang prijungti keturi sakiniai, ir visi keturi rasti pasijoje: Ghi ka primanidama tai dare | Nefang iog ghi ta wandeni ant mana Kuno ufpile thū ghi pranoka idant mana | Kuna pateptu | ant mana pakalimo BP, 357, (plg.: Sie hat gethan, was sie kund, Sie ilt guuor komen meinen Leichnam julalben su meinem begrebnis MK 14, 8; Jr habt alle eit Armen ber euch, Mich aber habt jr nicht alle 3eit. Das lie dis wasser hat auff meinen Leib gegollen, hat lie gethan, das man mich begraben wird MT 26, 11-12); Tikrai ifigieidsiau (chi Weliku Iereli fu iumis walgiti / pirm mana muko. Nefang fakau iumus I kaip io nebewalgiliu / net pagineius Karalifteie Diewo BP 358 ,(plg.: <...> Mich hat herglich verlanget dis Olterlamb mit euch ju ellen, ehe denn ich leide. Denn ich lage euch, das ich hin furt nichtmehr dauon ellen werde, bis das erfullet werde im reich Gottes LK 22, 15-16); Ir emes Kelicha | diekawonia ir biloia: Eme dalikite ta terpei [awes | nelang fakau iumus | alch ne gerfiu ifch wailiaus medwinio / iki atais Karalilte Diewa ta diena | kad nauiei gierfiu fu iumis / mana tewa Karaliltoie BP 358 _(plg.: Vnd er nam den Kelch, dancket vnd [prach, Nemet denlelbigen, vnd teilet jn vnter euch, Denn ich [age euch, ich werde nicht trincken von dem gewechte des Weinltocks, bis das reich Gottes kome Lk 22, 17-18; Jch lage euch, ich werde von nu an nicht mehr von dielen gewechs des weinltochks trincken, bis an der tag, da ichs newe trincken werde mit euch in meines Vaters reich MT 26, 29); Tada biloia iemus | Bet nu / iei kas turit czerella | te imma | teipaieg ir kolita. Bet ne turilis / te pardūd ruba lawa | ir te nupirk karda. Nefang kalbu iumus. Ir tai ant manes tur buti ilchpildita kas ira ralchita BP 364 . (plg.: Da [prach er 3u jnen, Aber nu, wer einen beutel hat, der neme jn, dellelbigen gleichen auch die talchen, Wer aber nicht hat, verkeuffe lein Kleid, vnd keuffe ein Schwert. Denn ich lage euch, Es mus noch das auch volendet werden an mir, das gelchrieben ltehet <...> LK 22, 36-37). 1.4. JUNGTUKU nes, nela, nelang IR nelanga POZICIJA SALUTINIAME DEMENYJE. Senuosiuose raštuose šių jungtuky vieta Salutiniuose démenyse yra nevienoda. Kartais šalutinis dėmuo pradedamas jungtuku, o kartais jungtukas užima ne pirmąją, o antrąją vietą (Hermann 1926: 369). Bretkūno postilėje jungtukai nefang ir nefanga visada eina šalutinio dėmens pradžioje (žr. 1.3.). Įvairuoja tik jungtukų nefa ir nes vieta. Dažniausiai šiuodu jungtukai eina šalutinio dėmens pradžioje, antroji pozicija pasitaiko palyginti retai (sakiniuose su nes ji dažnesnė negu sakiniuose su nefa: nefa — 2% visų sakinių su šiuo jungtuku, o nes — 18%). Tada daugiausia (65%) šalutinių dėmenų pradedami prieveiksmiais (teip, teipa, teipo, [chiteipo), gerokai mažesnė dalis — įvardžiais (ghis, ghillai, tas, tallai, patlai). Visi sakiniai su prieveiksmiais pradedamais šalutiniais dėmenimis rasti tik pačiuose pamoksluose, o perikopėse ir pasijoje tokių pavyzdžių nepastebėta. Dalis įvar- PRIEŽASTIES ŠALUTINIAI SAKINIAI BRETKŪNO POSTILĖJE | 133 džiais pradedamy šalutinių dėmenų su jungtuku nefa rasta perikopėse. Iš gretinimo su Vulgata matyti, kad juose visuose tokia jungtuko padėtis gali būti įtakota lotyniškojo enim vartosenos. 1) nefa ir nes po prieveiksmių: Mirdami | turrim fawa miela Dufchele pac3iam Ponui Diewui <... > paliecewoti | Teip nela dare ira daug [chwentu fmoniu BP, 415,; Kalti ira padonis Diewa melltilli ufju fawa Ponus | idant anis <...> mus pagalei Diewo likimo reditu | Teip nefa prifaka Diewas per Schwenta Powila BP, 504; <...> tadda gerai dabokimes | idant melldamies Diewo | willadai melltumbim tiktai wardan Iefaus Kriltaus / teipo nefa willi krikfchezonis ira melde <...> BP 103 <... > toklai mogus gaus amfsina giwenima / ir dulchas fawa mieloles | ifchganima danguie. Teip nes bila Kriltus. Ilchganiti ira thie / kurie klaula Diewo fodi ir palaika BP 312 ; Mulu prilfikelima ifch numirufiu fienklin / ir patfai Schwentas mufu kriklchtas / teipa nes ralcha Schwentas Powilas Rom. 6. BP 522, ; Dera fimogui Grielchnamuiem Pono Diewo kunas ir krauias ant atleidimo grieku. Teipo nes Kriltus pats kalba | Tatai efti mana kunas uf; ius diitas BP 67, ; Willu kriklchcsoniu <... > palinklminoghimas prielch Smerti | tas ira | iog fjinna Dulche lawa nemirfchtancze | Bet ta kunui mirfchtant giwa iflilaikancse / Teipo nes patlai Kriltus (aka BP 416, Sweikatos ir kittu fwetilchku daiktu niig Diewo pralchidami | turrim tatai ant io walios palikti. lei Diewas nor to dūti / tediid | o iei wel nenor / io teipaieg walia teftow | Schiteipo nes [chis rauplittas meldsalli / Pone iei nori / galli mane apciltiti BP, 193. 2) nela ir nes po įvardžių: Bet ufsu tokias nellimeldjencjes fmones | pauklchtelis giroie <... > geriaus dara / tas nefa Pona Diewa [awa balleliu liauplin bei garbin BP 98 ; Ir nekalbu iumus / Kaip alch norecjio pralchiti Tiewa uf; ius. Patlai nefa Tiewas mil ius BP, 95, (plg.: Vnd ich lage euch nicht, das ich den Vater fur euch bitten wil, Denn er lelbs der Vater hat euch lieb <...>; <...> et non dico vobis quia ego rogabo Patrem de vobis: Ipse enim Pater amat vos <...> IN 16, 26-27); Taip elch lakau iumus / ghillai didelnis ira neig Pranalchas? Tallai nefa ira apie kuri paralchita ira | Schitai | Efch fiuncjiu Angela mana pirm tawes <...> BP 28 _(plg.: Etiam dico vobis, et plus quam prophetam. Hic est enim, de quo scriptum est: Ecce ego mitto angelum meum ante faciem tuam <... >; Ja ich lage euch, der auch mehr ift, denn ein Prophet. Denn dieler ilts, von dem gelchrieben [tehet, Sihe, Ich fende meinen Engel fur Dir her <...> MT 11, 9-10); Bet tatai biloia megindams ghi | ghillai nefa finoia | ka noreia dariti BP, 305, (plg.: Das laget er aber jn suuerfuchen, Denn er wulte wol, was er thun wolte; Hoc autem dicebat tentans eum: ipse enim sciebat quid esset facturus JN 6, 6); Bet ir tatai nulidawe pagal parodos Pono Diewo ir pagal pranelchima Prarako | kuris wadinamas buwa Micheas | Tallai nes buwa pranelchens ape Wieta Vgimimo Melliolchaus BP, 59,; 134 | EDITA KIBILDAITĖ Iei nu mogau bjeis Swietifchko kakio pono | iei klaufai io infakimo / tada io klaulik paties Pono Diewo infakimo / tallai nes netiktai kuna mogaus / bet ir dufche gal amfinai prafuditi alba palkandinti BP, 293; <...> nenulliminkes ilchtikiek Diewui / ghis nes gal | ir nor gelbeti tawes BP 202; Per Piuwcius illimana [chwentieghi Angelai / thie nes fudna diena piktolius kaip ing pedelius kakius lurilchtus fudegis peklos Vgnije <...> BP, 211,. Bretkūno postiléje pasitaikė rasti vieną sakinį, kuriame nes eina po daiktavardžio: Ir wel kas neflibijo Diewo | nei kunigo fawa Bafinic3zos nenor klaulfiti / tallai <... >ne ilchwengs peklos ugni | Diewas nes nenoris apiūkems BP 51.. Perikopėse rasti du priežasties šalutiniai dėmenys, kuriuose nefa eina po veiksmazodžio. Palyginus juos su vokiškais ir lotyniškais atitikmenimis, matyti, kad tokia jungtuko padėtis greičiausiai nulemta lotyniškojo originalo: Tada biloia IEfus weildeket idant įmones feltufe. Buwa nefa daug foles ant anos wietos BP, 305, (plg.: Dixit ergo Iesus: Facite homines discumbere. Erat autem foenum multum in loco; Thelus aber [prach, Schaffet das lich das Volck lagere. Es war aber viel gras an dem ort IN 6, 10); Todelei nerupinkities bilodami | ka walgilim / ka gerfim | ko wilkelim? <... > S3inna nela iulu Tiewas danguielis | iog to willo priwalote BP 394 . (plg.: Darumb [olt jr nicht forgen, vnd lagen, Was werden wir ellen? Was werden wir trincken? Wo mit werden wir uns kleiden? <... > Denn ewer himlilcher Vater weis, das jr des alles bedurfft; Nolite ergo soliciti esse, dicentes: Quid manducabimus, aut quid bibemus, aut quo operiemur? <...> Scit enim pater vester, quia his omnibus indigetis MT 6, 31-32). 2. SAKINIAI SU kadang(h)i. 2.0. Semantinis jungtukas kadangi pastebėtas 92 sakiniuose (9%), taigi yra beveik tokio paties dažnumo kaip ir jungtukas nes. Jis gali būti vartojamas ir kaip vieninis jungtukas, ir kaip porinio jungtuko dalis. 2.1. SAKINIAI SU VIENINIU JUNGTUKU kadang(h)i. Bretkūno postil€je tokio tipo sakiniai sudaro 36% visų sakinių su šiuo jungtuku. Juose šalutinio dėmens pozicija pagrindinio dėmens atžvilgiu įvairuoja. Nors galima ir prepozicija, ir postpozicija, ir interpozicija, Bretkūno postilėje postpozicija yra dažniausia. Postpoziciškai pavartoti 21, prepoziciškai — 10, ointerpoziciškai —2 šiuo jungtuku prijungti priežasties šalutiniai sakiniai. 1) postpoziciniai: Bet tu wel nei ghi milek | nei iam daugnelni ifchtikek | kadangi regies kaip ir praftots Diewo BP, 273 ; Mokinkimes ir mes Kriklchc3onis iog [chiflai Kriftus tikras ira Melliolchus | kadangi tokius darbus galeia BP 35 ; PRIEŽASTIES ŠALUTINIAI SAKINIAI BRETKŪNO POSTILĖJE | 135 Turrim teip kenteti / kofinas delei fawa paties grieku / kadangi ner newieno | kurfai be grieku galletu buti BP 512 ; lei Kriftus ufsumus numire / Kada dabar griekinikais buwom | tadda itt bulim ifchlaikiti | niig narlo / Kadangi per io Kraugi elme apteifinti BP 426 ,,; Tūgi tu ilch tielos willu didsiaulei elli pagirta ir palchlowinta | kadangi tu buli gimdiwe Sunaus Diewo | ir ilchganitoio wilfo Swieto BP 268; 2) prepoziciniai: Bet wienok kadangi thie daiktai / kuru kofnas ffmogutis priffiwala dweioki ira. Butent kitti Duchawni kiti Swietilchki / turrim finoti | iog tu daiktu newienu budu niig Diewo reik melltilli <..>.BP, 1055; O kadangi Diewas pirm to willa Gimine Leui ant tarnawimo Bafinicjos palkirens buwa <...> neprilliwale Ponas Diewas willu ffmoniu pirmgimiu ant tarmawimo Bafnicsios <... > BP, 225; Kadangi tu klaulei ballo moter es tawa | ir walgei ifch medio | ape kuri efch taw prilakiau / bilodams | Tu ilch to newalgili | Prakeikta buk eme tawens delei | wargei tu ant ios penelies <..>BP,412 ; O kadangi anis delei io gedingos [merties | ape tatai abeioj / apbart iūs Ponas BP, 26, ; 3) interpoziciniai: <...> noreia Diewas [chu prifakimu ant Mefiolchaus ateilencjio roditi | Nela kadangi ghis thinai ape tokes Moterilchkes kalb / kurios ifch wiro fekla prijm | ghis [norėjo] thū fenklinti | iog palkui turetu | [chwentas Bernelis be Wirilchkos leklos ifch c3iltos pannos ufigimti <...> BP 221; SChi diena <... > wadinama ira diena Schwentos Traices <... > tatai elti / triu perfonu Deiwiltes. Nela kadangi per metus daug ir plac3ei girdeiom ape Diewa Tiewa <... >. Ir ape Sunu Diewo <... >. Bei taipaieg ape Schwenta Dwale <... > Noreia [chwenti mulu Tiewai <... > idant pamoklla ape Diewa ir tris perlonas Deiwiltes | wienu kartu <... > ant [chos pirmos nedeles po Sekminiu / trumpai butu atkartata <...> BP, 175. Kai šalutinis dėmuo prijungiamas jungtuku kadangi, pagrindiniame démenyje atliepiamųjų žodžių paprastai nebūna. Tik dviejuose Bretkūno postilės sakiniuose su kadangi šalutinio dėmens priežasties reikšmė pabrėžiama pagrindiniame sakinyje vartojant atliepiamuosius žodžius todelei ir tii. Abiejų sakinių šalutiniai dėmenys yra prepoziciniai: A kadangi ir mumus williemus [chu pac3iu pamokflu didei reik | Todelei nu ape tas paczias maf; placsiaus [akilim ir mokinfimes BP 285 ; O kadangi mogus nei liefuwi | nei wel [chirdi awa teipo gal pawalioti / idant pilnai | Diewo prilakimu pilditu | Tū ghis negal ifch wirfchutinio gero giwenimo tikrai teilus buti / po Diewo akim | nei dangu ilchkakti / Net reik iam kitos begerelnes Teilibes BP 287. Jungtukas kadang(h)i eina arba pačioje šalutinio démens pradžioje, arba iškart po kito jungtuko. Vis dėlto Bretkūno postilėje pasitaikė rasti vieną sakinį su šiuo jungtuku pri- 136 | EDITA KIBILDAITĖ jungtu šalutiniu dėmeniu, kuriame pažeidžiama įprasta žodžių tvarka, ir tarp kadangi ir priešpriešinio jungtuko net ‘bet’ įsiterpia kitų žodžių: Lajarus kacjei didei wargltans | tac3iau ghis Diewui ifchtik | Wieros ing ghi nepamet | net tik Diewa kadangi ant lawes lullimillenti | Tik taipaieg [awe niig io apturelenti atleidima grieku ir dulches ifchganima BP 200,,. 2.2. SAKINIAI SU PORINIAIS JUNGTUKAIS kadang(h)i ... tad(d)a IR kadangi... [chitai(gi). Bretkūno postiléje kadang(h)i kaip porinio jungtuko dalis pavartotas 59 sakiniuose (64% sakinių su kadang(h)i): <...> ir kadangi ghis iemus ape ta ko noreia aplakiti tada liepe ios buti linklmos Ichirdies BP, 8353 A kadangi tokiu negeru Bafinicjos tarnu | ir tarp krikf/chezoniu (o beda) randama ira. Tadda mes ilch [cho Ifchloioghimo Pono Kriltaus S3idu / mokinkimes [chu daiktu BP 61; Todelei mieli krik/chce3onis | kadangi daug mumus reik | ir melfdamies rodas noretumbim ilchklauliti buti / tadda gerai dabokimes | idant melldamies Diewo | wilfadai melltumbim tiktai wardan Iefaus Kriltaus <...> BP, 103; Bet kadanghi ilch piktos [chirdies buwa infibridens ir tikoiens lobio artimoio fawa. Tada ghis ifch did3io fawa gailefio | mufcha krutis fawa <...> BP, 363, ,; <...> bet kadangi ius tos neprijmmat / [chitaigi kreipiames pagoniumpi BP 209 ; Bet kadangi ius to niig fawens patremet | ir [awe patis nehadnais laiket | amfjino giwenimo / Schitai kreipemes pagoniump <...> BP, 471. 3. SAKINIAI SU iog. 3.0. Dabartinėje bendrinėje lietuvių kalboje polisemantinis jungtukas jog vartojamas retai, o tarmėse jis apskritai baigia nykti (Ulvydas, red. 1976: 807; Ambrazas, red. 1994: 669). Vokiečių lingvistas Eduardas Hermannas, remdamasis iš pačių seniausių ir vėlesniųjų Prūsijoje ir Lietuvoje parašytų lietuviškų raštų surinkta medžiaga, savo veikale apie lietuvių kalbos jungtukinių sakinių raidą teigia, kad jungtuko jog senuosiuose lietuviškuose raštuose būta dažno. Taip pat jis atkreipia dėmesį į tai, kad Prūsijos lietuviškojoje raštijoje jog vartojamas daugiausia aiškinamiesiems, rečiau — priežasties šalutiniams dėmenims jungti, o Lietuvoje — atvirkščiai: jungtukujog dažniau jungiami priežasties, o ne aiškinamieji šalutiniai dėmenys. Hermanno nuomone, nėra jokios abejonės, kad šis jungtukas padarinio, priežasties ir aiškinamuosiuose sakiniuose kadaise buvo plačiai vartojamas (Hermann 1912: 67-68). Apžvelgęs lietuvių kalbos jungtukų raidą nuo XVI a. iki XX a. pradžios, Hermannas iškėlė mintį, kad priebalsiu jprasidedantys jungtukai palaipsniui stumiami iš vartosenos ir jų vietą užima jungtukai, prasidedantys k- (Hermann 1912: 84). Bretkūno postilėje funkcinis jungtukas jog (rašoma iog) pavartotas 506 kartus. Jis pastebėtas net 43 (496) priežasties šalutiniuose sakiniuose. Beveik pusė iš jų rasti perikopėse ir pasijoje. Jungtukasiog postilės priežasties šalutiniuose sakiniuose vartojamas trejopai: vienas, su atliepiamaisiais žodžiais ir kaip porinio jungtuko dalis. PRIEŽASTIES ŠALUTINIAI SAKINIAI BRETKŪNO POSTILĖJE | 137 3.1. SAKINIAI SU JUNGTUKU 0g BE ATLIEPIAMŲJŲ ŽODŽIŲ. Bretkūno postiléje priežasties šalutinių dėmenų, prijungtų vienu jungtuku iog be atliepiamųjų žodžių yra tik 8 (19%). Jie visada eina po pagrindinio dėmens ir gali reikšti: 1) veiksmo priežastį arba 2) klausimo pagrindą, pvz.: 1) Teip ghis wienu ira / nekaip thie dwi naturi fu mailchitasbutu / bet iog ghis wiena tiktai perlona ira BP, 188, : Piktalis tarne | willa [kola tau atleidau / iog mane meldei BP, 486, (plg.: Du Schalckknecht, alle diele Schuld habe ich dir erlalfen, die weil du mich batest; Serve nequam, omne debitum dimisi tibi quoniam rogasti me <...> MT 18, 32); <...> ghis ne ira du / bet wienas Kriltus. Wienas | nekaip Deiwilte ing ffmogilte butu perwerlta / Bet iog Deiwilte fmogilte prieme BP 188 : 2) Koklai tatai ira wjras | iog bei weias bei marios io klaula BP, 201; <...> kokfai tatai ira wjras / iog weias ir Marios io klaula ‘BP, 196, (plg.: Was ilt das fur ein Man, das jm Wind vnd Meer gehorfam ilt? Qualis est hic, quia venti, et mare obediunt ei? MT 8, 27); Ir ghis biloia ghiemus | kas ira iog manes ielchkoiote? BP, 162, (plg.: Was ilts, das jr mich gelucht habt? Quid est, quod me quaerebatis? LX 2, 49). 3.2. SAKINIAI SU i0g IR ATLIEPIAMAISIAIS ZODZIAIS. Kai priežasties šalutiniai sakiniai jungiami jungtuku iog, pagrindiniame sakinyje paprastai būna priežasties reikšmę pabréžiantis atliepiamasis žodis (tokią sandarą turi 72% visų prijungiamųjų sakinių, turinčių priežasties šalutinius dėmenis su šiuo jungtuku). Dažniausias priežasties sakinių su iog atliepiamasis žodis Bretkūno postilėje yra todel(ei). Taip pat atliepiamaisiais žodžiais eina delto | delto,todrilei* (tik perikopėse) ir thit, pvz.: Ir todel ira wadinamas c3ielas Ateijmo | iog willoie kriklche3zonilteie fakama ira ape Ateijma Pono Iefaus Kriltaus ant ffemes BP, 3; Nes kurs newertai walga ir ger | tas walga ir ger [aw pats Suda | thū | iog ne perfkir kuna Wielchpaties BP 68; Lia taipaieg ir Iofephas ilch Galileos | ifch mielto Nazareth | ing Iudawos ffeme | mieltana Dawido | kuri wadin Bethleem | Todrilei iog ghis ifch Namu / ir gimines Dowido buwa | idant butu paralchits fu Maria law pafiadetaie moterimi | kuri buwa funki BP, 49, (plg.: Eia taipaieg ir Iofephas ifch Galileas / ifch Mielta Nazareth | ing Iudawos ffeme | mieltana Dawida / kuri wadina Bethleem | Todrilei iog ghis buwa ifch namu | jr ifch gimines Dauida / idant butu paralchits fu Marije palubitaie moterimi / kuri buwa nefczia EE 9, ); NVeja Iefus per Marias pas mielta Tjberias Galileiaie | ir [eke ghi daug ffmoniu | delto | iog regeia fenklus / kurius ghis dare ant tu kurie nefweiki buwa BP 304, (plg.: DArnach fuhr Jhelus weg uber das Meer an der [tad Tiberias in Galilea, vnd es 30ch jm viel Volcks nach, darumb das lie die Seichen lahen, die er an den Krancken thet JN 6, 1-2; POtam nuerna lelus per marias mieltop Trberias Galileio / ir ena palkui gh daug fimoniu / dielto | iog regeia fenklus ié / kurius dare ant tii kurie nefweiki buwa EE 50,). Sis atliepiamasis žodis pavartotas tik vieną kartą vienoje iš perikopių, todėl greičiausiai laikytinas ne paties Bretkūno, o Baltramiejaus Vilento kalbos faktu, juolab kad todril(ei) keliskart pavartotas ir Enchiridione (6), ir Euangelijose bei Epistolose (7). 144 | EDITA KIBILDAITĖ 5. Tai, kad jungtukas iog Bretkūno postilėje yra palyginti dažnas, o sakiniai su kad ir ka dar labai reti, patvirtintų E. Hermanno pastebėtą polinkį, kadaise dažnai vartotus jungtukus, prasidedančius priebalsiu j-, keisti jungtukais, prasidedančiais priebalsiu k-. SUTRUMPINIMAI BP — Bretkūno postilė EE — Vilento Euangelias bei Epistolas LB — D. Martin Luthers Deutsche Bibel 6, Weimar, 1929. MG - Mažvydo Gefmes Chrikfc3oniskas NT — Novum Testamentum Graece en Latine. Stuttgart: Wūrttembergische Bibelanstalt, 1964. VULG - Biblia Sacra inxta vulgatam versionem |...) praeparavit Roger GRYSON, Stuttgart: Deutsche Bibelgesellschaft, 1994. LITERATURA AMBRAZAS, V, red. 1994: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. HERMANN, E. 1912: Uber die Entwicklung der litauischen Konjunktionalsitze, Jena: Frommansche Buchdruckerei. HERMANN, E. 1926: Litauische Studien. Eine historische Untersuchung schwachbetonter Worter im Litauischen, Berlin: Weidmannsche Buchhandlung. PALIONIS, J. 1967: Lietuvių literatūrinė kalba XVI-XVII a., Vilnius: Mintis. ULrvypas, K., red. 1976: Lietuvių kalbos gramatika, 3. Sintaksė, Vilnius: Mokslas. Edita Kibildaitė Gauta 2001 02 28 Vytauto Didžiojo universitetas Lietuvių kalbos katedra Donelaičio g. 52, 3000 Kaunas, Lietuva