Priežasties šalutiniai sakiniai Bretkūno postilėje

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA X L I V ( 2 0 0 1 ) , 1 2 9 – 1 4 4 Priežasties šalutiniai sakiniai Bretkūno postilėje EDITA KIBILDAITĖ Vytauto Didžiojo universitetas, Kaunas The article deals with causal clauses in Bretkūnas’ Postilė. Attention is paid to the use of causal conjunctions and the position of the causal clauses with regard to the main clause. Sentences from the translated fragments are compared with Luther’s Bible and the Vulgate. By comparing the data with those of the modern language an attempt is made to formulate the principal changes in structure and use of causal clauses. In Bretkūnas, causal clauses are usually introduced by nefa (no longer used in modern Lithuanian), less frequently by nes and kadangi; jog, which has also fallen into disuse, is relatively frequent as well. Other conjunctions are but sporadically used. The causal clause usually follows the main clause, but the inverse order is not uncommon if the conjunctions kadangi, kaip and kada are used. Interposition is rare. 0. ĮVADAS Lietuvių kalbos prijungiamųjų sakinių sandaros ir vartosenos kitimas iki šiol tebėra mažai tyrinėtas. Šio darbo tikslas yra išanalizuoti vieną jų grupę – priežasties šalutinius sakinius Jono Bretkūno postilėje – ir gautus duomenis palyginus su dabartinės lietuvių kalbos duomenimis nustatyti, ar yra kokių nors esminių skirtumų. Kadangi ryškiausias formalus šalutinio dėmens rūšį rodantis požymis yra jungtukas, daugiausia dėmesio skiriama būtent jungtukų vartosenai. Taip pat aptariama šalutinio dėmens pozicija pagrindinio dėmens atžvilgiu. Medžiaga šiam darbui rinkta naudojantis Lietuvių kalbos institute sudaryta kompiuterine Bretkūno postilės konkordancija1. Iš viso analizuojami 966 priežasties reikšmę turintys šalutiniai sakiniai. Kad būtų išvengta painiavos, tiriant medžiagą atsižvelgiama į tai, kur analizuojamieji sakiniai rasti: 1) pačiame Bretkūno pamokslų tekste, 2) perikopėse ar 3) pasijoje. Reikalui esant, pavyzdžiai iš perikopių ir pasijos lyginami su atitinkamais vokiškų (LB) ir lotyniškų (NT, VULG) šaltinių, taip pat su Baltramiejaus Vilento verstų evangelijų sakiniais (jie pateikiami naudojantis kompiuterine Evangelijų bei Epistolų konkordancija). Pagrindinis analizės objektas yra pirmosios grupės priežasties šalutiniai sakiniai, geriausiai atspindintys paties Bretkūno kalbą. 1 Bretkūno Postilės ir Vilento Evangelijų bei Epistolų kompiuterines konkordancijas sudarė LKI Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus darbuotojai: S. Ambrazas (darbo vadovas), O. Aleknavičienė, R. Petkevičius ir V. Zinkevičius (programuotojas). 130 | EDITA KIBILDAITĖ 1. SAKINIAI SU JUNGTUKAIS nela, nes, nelanga IR nefang. 1.1. SAKINIAI SU nela. Bretkūno postilėje priežasties šalutiniams sakiniams jungti dažniausiai vartojamas semantinis jungtukas nela (668 sakiniai – 69% visų postilėje rastų priežasties šalutinių sakinių). Pvz.: <...> tūgi anis ifchgirade Kriftu netoli fanti nūg mieflo / uſbtek iam / nela teip ralcha S. Ianas BP₁ 12₁₄; Todel ius mieli prietelei neginkites / nei wankſtiket Ponams fawa Cʒiefe / Doni alba Meflewa dūti. Nela iumus tatai patiems ant gero ifcheit <...> BPⅡ 328₁₈; Angelai dʒaugelį muſu pawarguliu delei / nela mumus Kriftus uſbgimme <...> BP₁ 88₄; <...> wilſi bmones <...> tur klauſiti fchu tarnu Diewo <...>. Nela teip ralchita ira BPⅡ 50₉; <...> toktai welinas wis geraus finna / nei bmogus kokfai / nela ghis tam willfam pribuwա BP₁ 427₂₂; Teipaieg bus ir williems / kurie pa muſu ant Swieto uſbgims / ikki dienos Paltarofes / williemus bus mirti. Nela teip ralcha Heb 9. Teipo ira padarita. Willi turim mirti BPⅡ 516₁₅. Viename sakinyje šalutinis dėmuo prijungtas jungtuku, turinčiu formą nelu, kuri galėtų būti laikoma ir korektūros klaida: A kada meldʒames duchau nu daiktu nūg Diewo <...> tadda takiu daiktu be pritarimo turrim melſti / nelu toke malda Diewas willadai nor prijmti ir ifchklauſiti BPⅡ 106₁₉. Jungtuku nela prijungti šalutiniai dėmenys pagrindinio dėmens atžvilgiu beveik visada yra postpoziciniai. Bretkūno postilės tekste rasti tik du sakiniai, kuriuose šalutinis dėmuo su šiuo jungtuku eina sakinio viduryje, bet po tos sakinio dalies, kuriai priklauso: A Melliolchui / Ponui Kriftui / uſbgimmus / turreią appiaufimas liuattilli (nela Sokanas ir prarakai tiktai ikki Iano turreia buti) ir Schwentas krikſchtas prallideti BP₁ 140₈; Ketwirto Sʒidai ganna ir biaurei ifchloioie pona muſu Iefu Kriftu / a wirchtaus negaudami (nela Kriftus ghiemus ant kofno loioghimo atſilake) palkui Kriftu gwaltawnai / nor akmenimis uſmuſchti BP₁ 327₁. 1.2. SAKINIAI SU nes. Jungtuko nela variantas nes postilėje beveik septyniskart retesnis. Juo prijungti 102 šalutiniai dėmenys (pačiame homilijos tekste – 70, perikopėse ir pasijoje atitinkamai 6 ir 26). Jungtuku nes prijungti priežasties šalutiniai sakiniai sudaro 10 % visų Bretkūno postilėje esančių priežasties šalutinių sakinių. Pvz.: Welinu newalnu ira bmogų kaip norins apleſti / nei wel walia ira Cʒartui ieib ir maſiaule ifkada bmogui padariti / Nes teip bila Pons Kriftus BP₁ 295₂₀; Todelei mes ich io pawargufio ateijmo / ne paſſipiktinkem / Bei io linkſminimes / nes mums ant gero ubagu ftoios BP₁ 10₈; Ir thie priliginnimai labai padorei fchūmetu fakami ira / nes iau nu bėmeru aukſchtofu bmones dumoi arti ir feti BP₁ 207₂₃; PRIEŽASTIES ŠALUTINIAI SAKINIAI BRETKŪNO POSTILĖJE | 131 <...> Todėl jaukin(k)imes Dievui Bafniczoje budami / Diekawoti / nes daug gero mūsų io gaunam BP₁₁ 359₁₆; Teip ne žmogaus numir(i)uojo delej / ne reik rupinties / nes ir iam smer(t)is ant gero ilcheis BP₁₁ 520₁₅; A ghis <...> ios wierolp tiktrolp weda / nes iam teipo ir pareitis dariti BP₃₅₁₁. Pamokslų tekstuose visi šiuo jungtuku prijungti priežasties šalutiniai dėmenys eina po pagrindinio. Tik pasijoje pasitaikė rasti du sakinius, kurių šalutinis dėmuo yra įsiterpęs į pagrindinį. Vieno sakinio šalutinio dėmens pozicija pagrindinio dėmens atžvilgiu su atitinkamo vokiško ir lotyniško sakinio šalutinio dėmens pozicija nesutampa (juose šalutinis dėmuo pavartotas postpoziciškai), o kito yra visiškai tokia pat: Bet tarnai buwa pakure ugni ilch angliu widui namu / nes fchalta buwa / fchiddidamies BP1 3712 (plg.: Es funden aber die Knechte vnd Diener, vnd hatten ein kolfewr gemacht, denn es war kalt, vnd wermten sich; Stabant autem servi, et ministri ad prunas: quia frigus erat, et calefaciebant se JN 18, 18; Stoweia tada bernai / ir tarnai vgnu ifch angliu faw padare / widui Pallociaus / nefa buwa fchalt / ir fchildei EE 194₈₋₁₀); O Szidai / iang diena prigatwijmo buwa / idant kunai Schwenteje nepalifiktu ant krifaus (nes ta Schwente labai dide buwa) melde Pilota / ieib iu kaulai fulaufiti ir nuimti butu BP 393₃ (plg.: DJe Júden aber, dieweil es der Rülftag war, das nicht die Leichnam am creutze blieben den Sabbath vber (denn desselbigen Sabbaths tag war gros) baten sie Pilatum, das ire Gebeine gebrochen vnd sie abgenomen würden JN 19, 31). Lygiai kaip ir dabartinėje lietuvių kalboje, kai šalutinis dėmuo prijungiamas reikšminiu jungtuku nes, pagrindiniame dėmenyje atliepiamųjų žodžių nebūna. Vis dėlto Bretkūno postilėje rasti trys sakiniai, kurių šalutinis dėmuo prijungiamas jungtuku nes, o pagrindiniame dėmenyje yra atliepiamasis žodis todel(ei). Visų šių sakinių šalutinis dėmuo su pagrindiniu yra susijęs priežasties ir pasekmės santykiu, pvz.: Saka Euangelista ghi todelei fkalde pagimdita / ir ing prakarta paguldina / Nes kitos gerefnios wietos padwarioke negalei gauti BP 60₁₇; Todelei ius neklaufot / nes ifch Diewo ne efte BP 318₂ (plg.: Darumb höret jr nicht, denn jr seid nicht von Gott Jn 8, 47); Bei Schwentas Jakubs faka / Jus nieko neturit / kodel? Todel nes jus neprafchotes BP₁₁ 358₁₇ (plg.: <...> jr habt nicht/ darumb das jr nicht bittet <...> JOK 4, 2). Tokie sakiniai su jungtuku nes ir atliepiamuoju žodžiu savo sandara yra panašūs į postpozicinius priežasties šalutinius sakinius su funkciniu jungtuku iog, tik pastaruosiuose atliepiamasis žodis išryškina šalutinio dėmens reikšmę ir tuo palengvina sakinio interpretaciją, o jungtuku nes prijungtų šalutinių dėmenų priežasties reikšmę parodo jau pats jungtukas. Todėl atliepiamieji žodžiai tokio tipo sakiniuose yra labai reti. Šiuose trijuose sakiniuose atliepiamųjų žodžių vartojimą greičiausiai nulėmė skirtingos priežastys. Pirmajame sakinyje todelei ... nes galėjo atsirasti pagal sakinių su todel(ei) ... iog pavyzdį, o antrajame ir trečiajame sakinyje – dėl originalo įtakos. 132 | EDITA KIBILDAITĖ 1.3. SAKINIAI SU nelang IR nelanga. Be sakinių su nela ir nes postilėje rasti ir keli jungtukais nelanga ir nelang prijungti priežasties šalutiniai sakiniai. Šalutiniai dėmenys su šiais jungtukais vartojami tik postpoziciškai. Jungtuku nelanga prijungtas vienas sakinys: PEr Seieghi feianti fawa fekla iffimana patfai Diewas futwertojas Dangaus ir femes / nelanga tas ifch pradžio fwieto fekla fawa fodžio feia BP1 24418. Jungtuku nelang prijungti keturi sakiniai, ir visi keturi rasti pasijoje: Ghi ka primanidama tai dare / Nelang iog ghi ta wandeni ant mana Kuno uſpile thū ghi pranoka idant mana / Kuna pateptu / ant mana pakalimo BP1 3578 (plg.: Sie hat gethan, was sie kund, Sie ist zuuor komen meinen Leichnam zuſalben zu meinem begrabnis Mk 14, 8; Jr habt alle zeit Armen bey euch, Mich aber habt jr nicht alle zeit. Das sie dis wasser hat auff meinen Leib gegoffen, hat sie gethan, das man mich begraben wird Mt 26, 11–12); Tikrai ilgiejdziau ſchi Weliku Iereli ſu imus walgiti / pirm mana muko. Nelang ſakau iumus / kaip io nebewalgiiu / net pagineius Karalifteie Diewo BP1 35812 (plg.: <…> Mich hat hertzlich verlanget dis Osterlamb mit euch zu effen, ehe denn ich leide. Denn ich ſage euch, das ich hin furt nichtmehr davon effen werde, bis das erfüllet werde im reich Gottes Lk 22, 15–16); Ir emes Kelicha / diekawonia ir biloia: Eme dalikite ta terpei ſawes / nelang ſakau iumus / alſch ne gerfiu ich wailiaus medwinio / iki atais Karalifte Diewa ta diena / kad nauiei gerfiu ſu imis / mana tewa Karalitoie BP1 35815 (plg.: Vnd er nam den Kelch, dancket vnd ſprach, Nemet denſelbigen, vnd teilet jn vnter euch, Denn ich ſage euch, ich werde nicht trincken von dem gewechte des Weinstocks, bis das reich Gottes kome Lk 22, 17–18; Jch ſage euch, ich werde von nu an nicht mehr von dieſen gewechs des weinstocks trincken, bis an der tag, da ichs newe trincken werde mit euch in meines Vaters reich Mt 26, 29); Tada biloia iemus / Bet nu / jei kas turit czerella / te imma / teipaieg ir kolita. Bet ne turilis / te pardū rubą ſawa / ir te nupirk kardą. Nelang kalbu iumus. Ir tai ant manes tur buti iſchpildita kas ira raſchita BP1 36417 (plg.: Da ſprach er zu jnen, Aber nu, wer einen beutel hat, der neeme jn, deſſelbigen gleichen auch die taſchen, Wer aber nicht hat, verkauffe ſein Kleid, vnd keuffe ein Schwert. Denn ich ſage euch, Es mus noch das auch volendet werden an mir, das geſchrieben ſtehet <…> Lk 22, 36–37). 1.4. JUNGTUKŲ nes, nela, nelang IR nelanga POZICIJA ŠALUTINIAME DĖMENYJE. Senuosiuose raštuose šių jungtukų vieta šalutiniuose dėmenyse yra nevienoda. Kartais šalutinis dėmuo pradedamas jungtuku, o kartais jungtukas užima ne pirmąją, o antrąją vietą (Hermann 1926: 369). Bretkūno postilėje jungtukai nelang ir nelanga visada eina šalutinio dėmens pradžioje (žr. 1.3.). Įvairuoja tik jungtukų nela ir nes vieta. Dažniausiai šiuodu jungtukai eina šalutinio dėmens pradžioje, antroji pozicija pasitaiko palyginti retai (sakiniuose su nes ji dažnesnė negu sakiniuose su nela: nela – 2% visų sakinių su šiuo jungtuku, o nes – 18%). Tada daugiausia (65%) šalutinių dėmenų pradedami prieveiksmiais (teip, teipa, teipo, ſchiteipo), gerokai mažesnė dalis – įvardžiais (ghis, ghufai, tas, tallai, patfai). Visi sakiniai su prieveiksmiais pradedamais šalutiniais dėmenimis rasti tik pačiuose pamoksluose, o perikopėse ir pasijoje tokių pavyzdžių nepastebėta. Dalis įvar- PRIEŽASTIES ŠALUTINIAI SAKINIAI BRETKŪNO POSTILĖJE | 133 džiais pradedamų šalutinių dėmenų su jungtuku nela rasta perikopėse. Iš gretinimo su Vulgata matyti, kad juose visuose tokia jungtuko padėtis gali būti įtakota lotyniškojo enim vartosenos. 1) nela ir nes po prieveiksmių: Mirdami / turim fawa miela Dulchele pacziam Ponui Diewui <...> paliecewoti / Teip nela dare ira daug /chwentu ßmoniu BPII 415; Kalti ira padonis Diewa melßtfi üßu fawa Ponuß / idant anis <...> mus pagalei Diewo likimo redittu / Teip nela prißaka Diewas per Schwenta Powila BPII 504;12 <...> tadda gerai dabokimes / idant melßdamies Diewo / wißdai melßtumßim tiktai wardan lefaus Krittaus / teipo nela wißi krikßchczonis ira melde <...> BPII 103;15 <...> tokłai ßmogus gaus amßina giwenima / ir dulchas /awa mieloles / ilchganima danguie. Teip nes bila Kriłtus. Ilchganiti ira thie / kurie klaula Diewo ßodi ir palaika BPI 312;12 Mułu prifßikelima ilch numirßiu ßenklin / ir patfai Schwentas mułu krikßchtas / teipa nes ralcha Schwentas Powilas Rom. 6. BPII 522;26 Dera ßmogui Grielchnaumiem Pono Diewo kunas ir krauias ant atleidimo grieka. Teipo nes Kriłtus pats kalba / Tatai elti mana kunas uß ius dütaś BPI 67;21 Wiłłu krikßchczoniu <...> palinkdminogimas priełch Smerti / tas ira / iog finna Dulche fawa nemirßchantanße / Bet ta kunui mirßchanti giwa iffilaiłkanße / Teipo nes patfai Kriłtus faka BPII 416; Sveikatos ir kittu fwetifchku daiktu nüg Diewo prafchidami / turim tatai ant io walios palikti. Iei Diewas nor to düti / tedüd / o iei wel nenor / io teipaieg walia feltow / Schiteipo nes fchis raupßutas meldzßalfi / Pone iei nori / gali mane apczilttiti BPI 193;23 2) nela ir nes po įvardžių: Bet ußu tokias nellimeldßenßes ßmones / paukßchtelis giroie <...> geriaus dara / tas nela Pona Diewa fawa balłeliu liaupłin bei garbin BPII 98; Ir nekalbu iamus / Kaip alch noreczio prafchitti Tiewa uß ius. Patfai nela Tiewas mil ius BPII 95, (plg.: Vnd ich sage euch nicht, das ich den Vater fur euch bitten wil, Denn er felbs der Vater hat euch lieb <...>; <...> et non dico vobis quia ego rogabo Patrem de vobis: Ipse enim Pater amat vos <...> JN 16, 26–27); Taip elch fakau iumus / ghillfai didelßnis ira neig Pranafchas? Talfai nela ira apie kuri parałchita ira / Schitai / Elch fiuncziu Angela mana pirm tawes <...> BPI 28, (plg.: Etiam dico vobis, et plus quam prophetam. Hic est enim, de quo scriptum est: Ecce ego mitto angelum meum ante faciem tuam <...>; Ja ich sage euch, der auch mehr ist, denn ein Prophet. Denn dieser ists, von dem geschrieben stehet, Sihe, Ich sende meinen Engel fur Dir her <...> Mt 11, 9–10); Bet tatai biloia megindams ghi / ghillfai nela ßinoia / ka noreia dariti BPI 305 (plg.: Das saget er aber jn zuwerffuchen, Denn er wufte wol, was er thun wolte; Hoc autem dicebat tentans eum: ipse enim sciebat quid esset facturus Jn 6, 6);8 Bet ir tatai nulidawe pagal parodos Pono Diewo ir pagal pranelchima Prarako / kuris wadina-mas buwa Micheas / Talfai nes buwa pranelchens ape Wieta Vßgimimo Melfiolchaus BPI 59;2 134 | EDITA KIBILDAITĖ Jei nu žmogau bjeis Swietiſchko kakio pono / jei klaufai io infakimo / tada io klaufik paties Pono Diewo infakimo / taffai nes netiktai kuna žmogaus / bet ir duſche gal amſinai praſbuditi alba palkandinti BPII 2935; <...> nenufliminkes ifchtikiek Diewui / ghis nes gal / ir nor gelbeti tawes BPI 20218; Per Piwmenus iffimana fchwentieghi Angelai / thie nes fudna diena piktolius kaip ing pedelius kakius furichus fudeġis peklos Vgnije <...> BPII 2112. Bretkūno postilėje pasitaikė rasti vieną sakinį, kuriame nes eina po daiktavardžio: Ir wel kas neſſibijo Diewo / nei kunigo (awa Baſniczos nenor klaufiti / taffai <...>ne ifchwegs peklos ugni / Diewas nes nenoris apūkems BPII 518. Perikopėse rasti du priežasties šalutiniai dėmenys, kuriuose nefa eina po veiksmažodžio. Palyginus juos su vokiškais ir lotyniškais atitikmenimis, matyti, kad tokia jungtuko padėtis greičiausiai nulemta lotyniškojo originalo: Tada biloia IEsus weildeket idant žmones ſeftute. Buwa neſa daug boles ant anos wietos BPI 30518 (plg.: Dixit ergo Iesus: Facite homines discumbere. Erat autem foenum multum in loco; Iheſus aber ſprach, Schaffet das lich das Volck lagere. Es war aber viel gras an dem ort Jn 6, 10); Todelei nerapinkities bilodami / ka walgifim / ka gerfim / ko wilkelim? <...> Sjinnd neſa juſu Tiewas danguiēlis / iog to wilfo priwalote BPII 39413 (plg.: Darumb folt jr nicht ſorgen, vnd ſagen, Was werden wir eſſen? Was werden wir trincken? Wo mit werden wir uns kleiden? <...> Denn ewer himliſcher Vater weis, das jr des alles bedürfft; Nolite ergo soliciti esse, dicentes: Quid manducabimus, aut quid bibemus, aut quo operiemur? <...> Scit enim pater vester, quia his omnibus indigetis Mt 6, 31–32). 2. SAKINIAI SU kadang(h)i. 2.0. Semantinis jungtukas kadangi pastebėtas 92 sakiniuose (9%), taigi yra beveik tokio paties dažnumo kaip ir jungtukas nes. Jis gali būti vartojamas ir kaip vieninis jungtukas, ir kaip porinio jungtuko dalis. 2.1. SAKINIAI SU VIENINIU JUNGTUKU kadang(h)i. Bretkūno postilėje tokio tipo sakiniai sudaro 36% visų sakinių su šiuo jungtuku. Juose šalutinio dėmens pozicija pagrindinio dėmens atžvilgiu įvairuoja. Nors galima ir prepozicija, ir postpozicija, ir interpozicija, Bretkūno postilėje postpozicija yra dažniausia. Postpoziciškai pavartoti 21, prepoziciškai – 10, o interpoziciškai – 2 šiuo jungtuku prijungti priežasties šalutiniai sakiniai. 1) postpoziciniai: Bet tu wel nei ghi milek / nei iam daugnėfni ifchtikek / kadangi regies kaip ir praſtots Diewo BPI 27314; Mokinkimes ir mes Krikſchczonis iog ſchillai Kriſtus tikras ira Meſſioſchus / kadangi tokius darbus galeia BPI 3515; PRIEŽASTIES ŠALUTINIAI SAKINIAI BRETKŪNO POSTILĖJE | 135 Turrim teip kenteti / kȯḃnas delei sawa paties grieku / kadangi ner newieno / kurfai be grieku galletu buti BPₙ 512₁₁; Iei Kriftus uſbumus numire / Kada dabar griekinikais buwom / tadda iū buſim ifchlaikiti / nūg narlo / Kadangi per io Kraugi eſme apteifinti BPₙ 426₁₈–₁₉; Tūgi tu ilch tielos willu didžiaulei eſfi pagirta ir paſchlowinta / kadangi tu buli gimdiwe Sunaus Diewo / ir ilchangnaioio wiſſo Swieto BPₙ 268₁₁; 2) prepoziciniai: Bet wienok kadangi thie daiktai / kuru kȯḃnas ž̇mogutis priſſiwala dwejoki ira. Butent kitti Duchawni kiti Swietilchki / turrim finoti / iog tu daiktu newienu budu nūg Diewo reik melſtilli <...> BPₙ 105₂₁; O kadangi Diewas pirm to willa Gimine Leui ant tarnawimo Baſniczios paſkirens buwa <...> nepriſſiwale Ponas Diewas willu ſmoniu pirmgimiu ant tarnawimo Baſniczios <...> BPₙ 225₂; Kadangi tu klauſei balſo moter es tawa / ir walgei ilch medzio / ape kuri eſch taw priſakiau / bilodams / Tu ilch to newalgili / Prakeikta buk ſeme tawens delei / wargiei tu ant ios peneſies <...> BPₙ 412₁₀; O kadangi anis delei io gedingos ſmerties / ape tatai abeioj / appart iūs Ponas BPₙ 26₁₁; 3) interpoziciniai: <...> noreia Diewas ſchū priſakimu ant Meſioſchaus ateienczio roduti / Nefa kadangi ghis thinai ape tokes Motertilchkes kalb / kurios ilch wiro fekla prijm / ghis [noreio] thū ſenklinti / iog palkui turetu / ſchwentas Bernelis be Wirilchkos feklos ilch cziſtos pannos ſugimti <...> BP₁ 221₂₂; ſchi diena <...> wadınama ira diena Schwentos Traices <...> tatai eſti / triu perſonu Diewiftes. Nefa kadangi per metus daug ir placzei girdeiom ape Diewa Tiewa <...>. Ir ape Sunu Diewo <...>. Bei taipieig ape Schwenta Dwale <...> Noreia ſchwenti muſu Tiewai <...> idant pamokſla ape Diewa ir tris perſonas Diewiſtes / wienu kartu <...> ant ſchos pirmos nedeles po Sekminiu / trumpai butu atkartata <...> BPₙ 175₅. Kai šalutinis dėmuo prijungiamas jungtuku kadangi, pagrindiniame dėmenyje atliepiamųjų žodžių paprastai nebūna. Tik dviejuose Bretkūno postilės sakiniuose su kadangi šalutinio dėmens priežasties reikšmė pabrėžiama pagrindiniame sakinyje vartojant atliepiamuosius žodžius todelėi ir tū. Abiejų sakinių šalutiniai dėmenys yra prepoziciniai: A kadangi ir mumus wiſſiemus ſchu pacziu pamokſlu didai reik / Todelei nu ape tas paczias maſ placziauſ fakim ir mokinſimes BPₙ 285₄; O kadangi ž̇mogus nei lieſuwi / nei wel ſchirdi ſawa teipo gal pawalioti / idant pilnai / Diewo priſakimu pilditu / Tū ghis negal ilch wurchutinio gero giwenimo tikrai teilus buti / po Diewo akim / nei dangu ilchchakti / Net reik iam kitos begereſnes Teilibes BPₙ 287₂. Jungtukas kadang(h)i eina arba pačioje šalutinio dėmens pradžioje, arba iškart po kito jungtuko. Vis dėlto Bretkūno postilėje pasitaikė rasti vieną sakinį su šiuo jungtuku pri- 136 | EDITA KIBILDAITĖ jungtų šalutiniu dėmeniu, kuriame pažeidžiama įprasta žodžių tvarka, ir tarp kadangi ir priešpriešinio jungtuko net ‘bet’ įsiterpia kitų žodžių: Lazarus kaczei didei wargftans / lacziau ghis Diewui ilchtik / Wieros ing ghi nepamet / net tik Diewa kadangi ant fawes fufimilenti / Tik taipiaeg fawe nūg io apturefenti atleidima grieku ir dufches ilchganima BPII 20024. 2.2. SAKINIAI SU PORINIAIS JUNGTUKAIS kadang(h)i ... tad(d)a IR kadangi ... [chitai(gi). Bretkūno postilėje kadang(h)i kaip porinio jungtuko dalis pavartotas 59 sakiniuose (64% sakinių su kadang(h)i): <...> ir kadangi ghis iemus ape ta ko noreia aplakiti tada liepe ios buti linkfmos [chirdies BPI 8322; A kadangi tokiu negeru BaBniczos tarnu / ir tarp krik[ch]czoniu (o beda) randama ira. Tadda mes il[ch]cho Ilchloighimo Pono Kriftaus Szidu / mokinkimes [chu daiktu BPII 6116; Todelei mieli krik[ch]czonis / kadangi daug mumus reik / ir melldamies rodas noretumbim il[ch]klauliti buti / tadda gerai dabokimes / idant melldamies Diewo / wilfdai mell[?]umbim iktai wardan lelaus Kriftaus <...> BPII 10311; Bet kadangni il[ch] pik[t]los [ch]irdies buwa infibridens ir tiko[i]ens lobio artimoio fawa. Tada ghis il[ch] didzio fawa gailelio / muchu krutis fawa <...> BPII 3632–3; <...> bet kadangi ius tos neprijmmat / [ch]itaigi kreipiames pagon[i]umpi BPII 2091; Bet kadangi ius to nūg fawens patremet / ir fawe patis nehadnais laiket / amfino giwenimo / Schitai kreipemes pagon[i]ump <...> BPII 4716. 3. SAKINIAI SU iog. 3.0. Dabartinėje bendrinėje lietuvių kalboje polisemantinis jungtukas jog vartojamas retai, o tarmėse jis apskritai baigia nykti (Ulvydas, red. 1976: 807; Ambrazas, red. 1994: 669). Vokiečių lingvistas Eduardas Hermannas, remdamasis iš pačių seniausių ir vėlesniųjų Prūsijoje ir Lietuvoje parašytų lietuviškų raštų surinkta medžiaga, savo veikale apie lietuvių kalbos jungtukinių sakinių raidą teigia, kad jungtuko jog senuosiuose lietuviškuose raštuose būta dažno. Taip pat jis atkreipia dėmesį į tai, kad Prūsijos lietuviškojoje raštijoje jog vartojamas daugiausia aiškinamiesiems, rečiau – priežasties šalutiniams dėmenims jungti, o Lietuvoje – atvirkščiai: jungtuku jog dažniau jungiami priežasties, o ne aiškinamieji šalutiniai dėmenys. Hermanno nuomone, nėra jokios abejonės, kad šis jungtukas padarinio, priežasties ir aiškinamuosiuose sakiniuose kadaise buvo plačiai vartojamas (Hermann 1912: 67–68). Apžvelgęs lietuvių kalbos jungtukų raidą nuo XVI a. iki XX a. pradžios, Hermannas iškėlė mintį, kad priebalsių j- prasidedantys jungtukai palaipsniui stiprino savo vartosenos ir jų vietą užima jungtukai, prasidedantys k- (Hermann 1912: 84). Bretkūno postilėje funkcinis jungtukas jog (rašoma iog) pavartotas 506 kartus. Jis pastebėtas net 43 (4%) priežasties šalutiniuose sakiniuose. Beveik pusė iš jų rasti perikopėse ir pasijoje. Jungtukas iog postilės priežasties šalutiniuose sakiniuose vartojamas trejopai: vienas, su atliepiamaisiais žodžiais ir kaip porinio jungtuko dalis. PRIEŽASTIES ŠALUTINIAI SAKINIAI BRETKŪNO POSTILĖJE 137 3.1. SAKINIAI SU JUNGTUKU iog BE ATLIEPIAMŲJŲ ŽODŽIŲ. Bretkūno postilėje priežasties šalutinių dėmenų, prijungtų vienu jungtuku iog be atliepiamųjų žodžių yra tik 8 (19%). Jie visada eina po pagrindinio dėmens ir gali reikšti: 1) veiksmo priežastį arba 2) klausimo pagrindą, pvz.: 1) Teip ghis wienu ira / nekaip thie dwi naturi fu maſchitasbutu / bet iog ghis wiena tikai persona ira BP₁₁₈₈₁₃; Piktalis tarne / willa ſkola tau atleidau / iog mane meldei BP₁₁₄₈₆ (plg.: Du Schalckknecht, alle diele Schuld habe ich dir erlaſſen, die weil du mich batest; Serue nequam, omne debitum dimisi tibi quoniam rogasti me <…> Mt 18, 32); <…> ghis ne ira du / bet wienas Kriftus. Wienas / nekaip Deiwifte ing ßmogifte butu perwerſta / Bet iog Deiwifte ßmogifte prieme BP₁₁₈₈₁₁; 2) Koklai tatai ira wjras / iog bei weias bei marios io klaula BP₁₂₀₁₂; <…> kokfai tatai ira wjras / iog weias ir Marios io klaula BP₁₁₉₆₁₀ (plg.: Was ift das fur ein Man, das jm Wind vnd Meer gehorſam ift? Qualis est hic, quia venti, et mare obediunt ei? Mt 8, 27); Ir ghis biloia ghiemus / kas ira iog manes ieſchkioiote? BP₁₁₆₂ (plg.: Was ifts, das jr mich gefucht habt? Quid est, quod me quaerebatis? Lk 2, 49). 3.2. SAKINIAI SU iog IR ATLIEPIAMAISIAIS ŽODŽIAIS. Kai priežasties šalutiniai sakiniai jungiami jungtuku iog, pagrindiniame sakinyje paprastai būna priežasties reikšmę pabrėžiantis atliepiamasis žodis (tokia sandara turi 72% visų prijungiamųjų sakinių, turinčių priežasties šalutinius dėmenis su šiuo jungtuku). Dažniausias priežasties sakinių su iog atliepiamasis žodis Bretkūno postilėje yra todel(ei). Taip pat atliepiamaisiais žodžiais eina delto / delto, todilei2 (tik perikopėse) ir thū, pvz.: Ir todel ira wadinamas czieſas Ateijmo / iog wilfoie krikſchczonif teie ſakama ira ape Ateijma Pono Ieſaus Kriftaus ant ßemes BP₁₃₉; Nes kurs newertai walga ir ger / tas walga ir ger ſaw pats Suda / thū / iog ne perkfir kuna Wielchpaties BP₁₆₈₁₆; Eia taip aieg ir Ioſephas iſch Galileos / iſch mielto Nazareth / ing Iudawos ßeme / mieltana Dawido / kuri wadin Bethleem / Todrilei iog ghis iſch Namu / ir gimines Dowido buwa / idant butu paraſchits ſu Maria ſaw paßadetaie moterimi / kuri buwa funki BP₁₄₉ (plg.: Eia taip aieg ir Ioſephas iſch Galileas / iſch Mielta Nazareth / ing Iudawos ßeme / mieltana Dawida / kuri wadina Bethleem / Todrilei iog ghis buwa iſch namu / ir iſch gimines Dauida / idant butu paralfchits ſu Marije palubitaie moterimi / kuri buwa nelczia EE 9₁₋₂); NVeja Ieſus per Marias pas mieſta Tiberias Galileioie / ir ſeke ghi daug ßmoniu / delto / iog regeia ßenklus / kurius ghis dare ant tu kurie neſweiki buwa BP₁₃₀₄ (plg.: DArmach fuhr Jheſus weg uber das Meer an der ſtad Tiberias in Galilea, vnd es folgeten jm viel Volcks nach, darumb das ſie die Zeichen ſahen, die er an den Krancken thet Jn 6, 1–2; POtam nuena Ieſus per marias mieſtop Tiberias Galileio / ir eja paſkui ghj daug ßmoniu / delto / iog regeia ßenklus io / kurius dare ant tu kurie neſweiki buwa EE 50₉). 2 Šis atliepiamasis žodis pavartotas tik vieną kartą vienoje iš perikopių, todėl greičiausiai laikytinas ne paties Bretkūno, o Baltramiejaus Vilento kalbos faktu, juolab kad todril(ei) keliskart pavartotas ir Enchiridione (6), ir Euvangelijose bei Epistolose (7). 138 | EDITA KIBILDAITĖ Nors atliepiamasis žodis gali eiti ir pagrindinio dėmens pradžioje, ir gale, Bretkūno postilėje jis beveik visada būna pagrindinio dėmens gale. Tokiais atvejais nustatyti, ar atliepiamasis žodis priklauso pagrindiniam dėmeniui, ar sudaro samplaiką su jungtuku jog, t. y. nurodyti dėmenų ribas, galima pagal skyrybos ženklus, pvz.: Ponas Kristus Dwale Schwenta wadin palink/mintoghe ßmoniu / todel iog ghi ßmogu <...> willu geriaulei gal palink/minti <...> BPII 123.; Bei fchokinei fchillai Bernelis todelei / iog buwa paties Pono Diewo paſchwenſtas <...> BPII 266₈. Rasti tik du sakiniai, kuriuose atliepiamasis žodis eina pagrindinio dėmens pradžioje: Del to tu weilai ßwairai / iog alch teip geras eſmi? BPII 20317 (plg.: Siheftu darum ſcheel, das ich ſo Gütig bin? MT 20, 15; Dielto tu weilai ßwairai iog elch eſmi gieras? EE 34); Ir todel ira wadinamas cźielas Ateijmo / iog willoie kriklchcźoniltieie ſakama ira ape Ateijma Pono Iſeſaus Kriſtaus ant ßemes BPI 39. Taip pat pastebėti ir du sakiniai su atliepiamuoju žodžiu tarp veiksnio ir tarinio. Abu jie yra iš perikopės ir jos citatos: A tatai ghie todelei iumus daris / iog nepaſiſt Tiewo nei manes BPII 1216; Kriſtus patſai taip̄o ſaka. Tatai ghie iumus todelei daris / iog anis nepaſiſt nei Tiewo nei mane BPII 13011 (plg.: Atatai ghie todelei iumus daris / iog nepaſiſt Tiewa nei manęs EE 7512; Vnd folchs werden ſie euch darumb thun, das ſie wider meinen Vater noch mich erkennen; <...> et haec facient vobis, quia non noverunt Patrem, neque me JN 16, 3). Šio tipo sakinių dėmenų tvarka yra griežtai apibrėžta: šalutinis dėmuo visada eina po pagrindinio. Yra tik viena išimtis: ištraukoje iš pranašo Izaijo knygos pastebėta jungtuko jog ir prieveiksmio todelei samplaika, jungianti prepozicinį priežasties šalutinį dėmenį: Todelei iog io dulche dirba / dźaugis ir turres pilnifte BPI 41818 (plg.: Darumb das ſeine feele geerbeitet hat / wird er ſeine luft ſehen Iz 53, 11). 3.3. SAKINIAI SU PORINIU JUNGTUKU iog ... tad(d)a. Bretkūno postilėje rasti tik du sakiniai su poriniu jungtuku iog ... tad(d)a: Bet iog merga Maria buwa paſadeta ing ſabula Iofephui / tada ir ghi turreia pati buti ilch gimmines Kareliaus Dowido BPII 5622; Iog regeiej mane Thamolchchau / tada intikieiei BPII 4313 (plg.: Dieweil du mich gelehen haſt Thoma, ſo gleubetu <...> JN 20, 29; Iog regeiej mane Thamolchchau / tada intikieien EE 6417). Prie jų būtų galima priskirti dar du sakinius, kuriuose pirmoji porinio jungtuko dalis eina drauge su atliepiamuoju žodžiu todelei: PRIEŽASTIES ŠALUTINIAI SAKINIAI BRETKŪNO POSTILĖJE | 139 Todėl jog anis Meile tielos neprieme / teib ifchganiti butu / Tada atfiuns iemus Diewas fmarkus kletoghimus / idant anis tiketu melu BP₁₁ 313₈; Todėl jog dukters Sion didzoie / ir waikfchczoie kakta pakielufes / ir ifchfchwiet weida fawa / puikei waikfchczoji / ir aunai brangiomis kurpemis / Tadda Diewas iu puikifte atims BP₁₁ 196₂₆. Visų šių pavyzdžių šalutiniai dėmenys yra prepoziciniai. 4. SAKINIAI SU kaip IR kaip kad. 4.1. SAKINIAI SU kaip. XVI–XVII a. lietuviškuose tekstuose jungtuku kaip jungiami įvairių reikšmių šalutiniai sakiniai: lyginamieji, laiko, aiškinamieji, padarinio, priežasties, tikslo. Eduardas Hermannas, aprašydamas jungtuku kaip jungiamų sakinių reikšmes, sako, kad priežasties sakinių su kaip Bretkūno raštuose nėra (Hermann 1912: 76). Vis dėlto tiriant šiuo jungtuku jungiamus šalutinius dėmenis galima rasti ne tik daug lyginamųjų ir laiko sakinių, kurie kaip ir dabartinėje lietuvių kalboje turi antrinę priežasties reikšmę, bet ir tokių, kuriuos galima laikyti priežasties šalutiniais sakiniais, pvz.: Ir kaip dabar netiekeia / del dzaugfmo / ir kaip ftobėiofi (t. y. ftēbeiofi – E. K.) / bila ghis iemus BP₁ 406₈ (plg.: Adhuc autem illis non credentibus, et mirantibus prae gaudio, dixit <...>; Da sie aber nicht glaubeten fur freuden, vnd sich verwunderten, sprach er zu jnen <...>; Lk 24, 41); Bei tallai Ifchgelbetojas wilto Swieto / wilfu pirmiaufei paffirode Sjidu giminei / kaip ifch tos ir fkmogumi gimens ira BP₁ 321₇. Jungtukas kaip Bretkūno postilėje pavartotas maždaug 2,4% priežasties šalutinių dėmenų. Sakinių su šiuo jungtuku modeliai labai įvairūs. Kai sakinio dėmenys jungiami poriniu jungtuku kaip ... teip(o), kaip ... fcheiteipo, būna labai keblu nustatyti, koks santykis šiuos dėmenis sieja – ar gretinamasis, ar priežasties ir pasekmės. Taigi šio modelio sakinių priskyrimas priežasties sakiniams yra ginčytinas, nes sakinys iš esmės turi dvi – gretinamąją ir priežasties – reikšmes, ir yra tarsi tarpinė grandis tarp abiejų prijungiamųjų sakinių rūšių, pvz.: <...> kaip fchitai Bernelis todelai ufgimme / idant butu mufu ifchgelbetoiu bei ambtinu Ifchganitoiu / taip ir to pacziu wardu pramintas buwu BP₁ 134₁₁; <...> kaip turim pagal Krikfchczonifchka tieſa / kofna perfona ipatei Diewa ir Pona ilchpag-inti. Scheiteipo mes krikfchczonifchkoie wierioie / negalim tris Diewus alba / tris Ponsus wadinti BP₁₁ 186₂₄. Kai priežasties šalutinis dėmuo prie pagrindinio jungiamas tik vienu kaip, galima ir šio dėmens prepozicija, ir postpozicija: 1) sakiniai su prepoziciniais šalutiniais dėmenimis: A kaip thū Cjefu Gadarenai paffitengė prifch Rimlionus / tureia Velpfianas nemintans ifch fiemos Abalo ifcheiti bei Gadarenu nuramiditi BP₁₁ 341₃; 140 | EDITA KIBILDAITĖ A kaip ghiflai netureia ko ufmoketi / liepe Wiefchpats pardoti ghi / ir moteri io / ir io waikus / ir wis ka tureia / ir ufmoketi BP₁₁ 484₁ (plg.: Cum autem non haberet unde redderet, iussit eum dominus eius venundari, et uxorem eius, et filios, et omnia, quae habebat, et reddi; Da ers nu nicht hatte zu bezalen, hies der Herr verkauffen jn, vnd sein Weib, vnd seine Kinder, vnd alles was er hatte, vnd bezalen MT 18, 25); 2) sakiniai su postpoziciniais šalutiniais dėmenimis: Itchganitoias willo fwieto Sžidu gimines noreia fžmogumi ufbgmiti / kaip ir gime ilchtos plemes BP₁₁ 113₁₀; Mes fmones efme Pono Diewo Sutwerimas / Bei ghis nenor iog io Sutwerimas pagelftu / alba ambinai prapultu / kaip ir paltai Sunus Diewo mufu mielas Ponas Ieſus Kriftus rodas todelei Sžmogumi ira gimmens / Idant ghis kuna kunu ifchw adūtu / Bei futwerims io neprapultu <...> BP₁₁ 151₁₅; <...> ing ta laidoia IElu / delei dienos priflitaiſjimo Sžidu / kaip prad eios fchwente / bei grabas arti buwa BP₁₁ 395₅ (plg.: Dafelbs hin legten sie Jheſum, vnd des rüftages willen der Juden, die weil das grab nahe war Jn 19, 42). Jono Bretkūno postilėje rasti 2 mišrieji sudėtiniai sakiniai, kuriuose jungtuko kaip vartosena šiek tiek skiriasi nuo ką tik aptartosios. Šie mišrieji sakiniai turi po du vienarūšius priešpriešinių jungtukų bet sujungtus priežasties šalutinius dėmenis, kurių vienas pradedamas jungtuku kaip su neiginiu, o kitas prijungiamas funkciniu jungtuku jog: Ir kaczei ghis Diewu ir Sžmogumi ira / O tacžiau ghis ne ira du / bet wienas Kriftus. Wienas / nekaip Deiwiſte ing fmogite butu penwerfta / Bet jog Deiwiſte fmgogite prieme BP₁₁ 188₁₀; Teip ghis wienu ira / nekaip thie dwi naturi fu maiſchitasbutu / bet iog ghis wiena tiktai perfona ira BP₁₁ 188₁₂. 4.2. SAKINIAI SU kaip kad. Postilėje yra 3 postpoziciniai lyginamuoju jungtuku kaip kad prijungti priežasties šalutiniai sakiniai, kuriuos nuo lyginamųjų sakinių skiria ne tik reikšmė, bet ir formali sandaros ypatybė – juose esantis atliepiamasis žodis. Visuose trijuose sakiniuose jis pavartotas su neiginiu, kurio buvimą sakinyje nulėmė priešpriešos santykiai su tolimesniais teksto segmentais: Iolephas netodelei ira wad inamas Tiewas Kriftaus / kaip kada Panna Maria fu (chū Iolephū (chi waikeli / butu tureiuli / Ne / chos Marios newienas wiriſchkis ne buwa daſſilities / nei ana wiro finnoia / Bet Maria nieſchcze tapa Schwentos Dwales darbu / kaip ape tatai placžiaus girdit dienoia praneſchimo Pannos Marios. Bet Iolephas ira ſchaukems Tiewu Kriftaus / iog ghis ifch priſſakimo Diewo / tureia fargu buti bei Marios bei ſcho Benelio BP₁₁ 117₉; A Pharifeuſchai netodelei ira Kriftaus wad inami wagimis / kaip kada anis fmoniu kolitas alba ſkrines krauſtitu / ir iu pinnigus alba lobi ifchwogtu / Ne / Bet Kriftus wad in Pharifeuſchus todelei wagimis / iog anis dulches fmoniu pacziam Diewui ifchwag <...> BP₁₁ 60₁₈; Bet kodelei Kriftus tatai dare? Atlakau. Ne todelei / kaip kada iam iu piktas giwenimas intiktu BP₁₁ 422₂. PRIEŽASTIES ŠALUTINIAI SAKINIAI BRETKŪNO POSTILĖJE | 141 5. SAKINIAI SU kad(d)a, kad IR ka. 5.1. SAKINIAI SU kad(d)a. Jono Bretkūno postilėje jungtukas kad(d)a dažniausiai vartojamas laiko reikšme (Hermanno nuomone, tokia ir yra seniausioji šio jungtuko reikšmė, plg. Hermann 1912: 71), tačiau rasta ir apie 20 (2%) priežasties šalutinių dėmenų su šiuo jungtuku. Šalutiniai dėmenys su kad(d)a gali reikšti ir priežastį, ir sprendinio ar klausimo pagrindą. Prie pagrindinio dėmens jungiami vienu jungtuku kad(d)a, jie gali būti vartojami ir prepoziciškai, ir postpoziciškai (poriniu jungtuku kad(d)a... tad(d)a jungiamų sakinių šalutiniai dėmenys gali būti tik prepoziciniai), pvz.: 1) sakiniai su prepoziciniais šalutiniais dėmenimis: Kada regėlei mane Tomalchiau / tikėlei BP14084–5 (plg.: Dieweil du mich gesehen halt Thoma, so gleubestu; Quia vidisti me Thoma, credisti JN 20, 29); Kiek tuklancziu ßmoniu Diewas ich newaldos Egipto ichgelbeia bet kada anis iam uß tatai needekawoia / wilfi tureia ant kelio prapulti BP1139123; Iau kada Karalius ßidu / ich Szidickchos gimmines ußgimme / tada ghis kitur niekur netur buti / net tamme wiriausleme mielte BP11565. 2) sakiniai su postpoziciniais šalutiniais dėmenimis: <...> girdeiom Kriftu <...> Ilch panos Marios / Bethlehemė gimuli ir kaip kita koki prafta Bermeli wifliklofna inwilfita ir Edzolu paguldita / kada kitos gerefnes vietos padwarioie netureia BP1706; Tadda numaniti turrim. Grieka labai biauru daikta effanti po akim Diewo / kada ghis ir Sunu Diewo ing ana purwa immjne BP142820; <...> kaipo tatai bus / kada afch wiro neßinau BP133113 (plg.: <...> wie fol das zugehen? fintemal ich von keinem Manne weis; Quomodo fiet istud, quoniam virum non cognosco Lk 1, 34). Neretai būna keblu priežasties šalutinius dėmenis su jungtuku kada atskirti nuo laiko šalutinių sakinių, nes (kaip ir dabartinėje lietuvių kalboje) gana dažnai jais pasakomas ne tik veiksmo laikas, bet ir priežastis, pvz.: Bila Kriftus teipo / kada filingas (charwinikas fergti palociu fawa / tadda pakaiuie ira io daiktai / O kada filingelfnis ant io ateit / ir ghi pergal / tadda atim io fcharwa / kureme ghis nulltikieia ir
uplechima io ifchdalij BP130023–25; Teipaieg ir ape Smerti kalbant / Smertis netur ßmogaus apgaleti / tiktai kada iei tatai Diewas pawelij BP17510; Priežasties reikšmė būna ryškesnė ir lengviau nustatoma tada, kai šalutinio ir pagrindinio dėmens tarinio laikas skiriasi (tai bene vienintelis formalus skiriamasis požymis), arba kai pagrindiniame dėmenyje būna atliepiamasis žodis. Bretkūno postilėje šiuo jungtuku jungiamų sakinių su skirtingomis pagrindinio ir šalutinio dėmens tarinio formomis 142 | EDITA KIBILDAITĖ yra vos keletas, o atliepiamąjį priežasties reikšmę pabrėžiantį žodį todel turi tik vieno sakinio pagrindinis dėmuo: Bet kada anis pakaj aus dariti noreia / per ilgai buwa truke / ir pakaiu bei walnilte pralfche / kada iau buwa badu numarinti / ir didžiaulei apſpauſti todel anis pakaj aus iau negaleia iſchpralchiti <...> BP₁₁ 345,15. 5.2. SAKINIAI SU JUNGTUKU kad. Jungtukas kad XVI–XVII a. lietuvių raštų kalboje buvo daug retesnis negu vėlesniais laikais (Palionis 1967: 204). Jono Bretkūno postilėje kad taip pat retas, juo prijungta mažiau nei 20 šalutinių dėmenų. Šis jungtukas dažniausiai randamas laiko sakiniuose. Nemaža jų dalis turi antrinę priežasties reikšmę. Postilėje tėra tik du sakiniai su jungtuku kad, kuriuos galima laikyti priežasties sakiniais: A kad iau buwa palnikawens keturias defchimtis dienu ir keturias defchimtis naktnu potami fchalka BP₁₂₆₄₆ (plg.: Vnd da er vierzig tag vnd vierzig nacht gefastet hatte, hungert jn; Et cum ieiunasset quadraginta noctibus, postea esuriit Mt 4, 2); Schwentas Petras. Acto: 2. teip kalba / Diewas Kriftu prikėle / ir iſchriſcha / ſopolius ſmerczjo / kad to negaleia buti / kaip ghis / tatai eſt / Kriftus / nūg jo butu laikitas BP₁₁ (plg.: Den hat Gott auferwecket, vnd auffgelöset die ſchmertzen des todes, nach dem es unmüglich war, das er ſolt von jm gehalten werden; <...> quem Deus suscitavit, solutis doloribus inferni, iuxta quod impossible erat teneri illum ab eo APD 2, 24). 5.3. JUNGTUKAS ka. Jungtukas ka, šiuo metu plačiai vartojamas tarmėse, senuosiuose raštuose yra itin retas (Hermann 1912: 68–69). Bretkūno postilėje (pasijoje) rastas tik vienas sakinys su jungtuku ka. Jo šalutinis dėmuo žymi klausimo pagrindą. Įdomu tai, kad nei vokiškame, nei lotyniškame, nei Baltramiejaus Vilento verstame evangelijų tekste nėra visiškai tikslaus atitikmens, tai yra sakinio, kuris turėtų tokią pat sandarą: Ai ar nu norit miegoti / ir atſilſeti / ka miekte? BP₁₃₆₇ (plg.: Ah wolt jr nu fchlaffen vnd ruhen; Dormite iam, et requiescite <...> Mt 26, 45; Ah wolt jr nu fchlaffen vnd rugen; Dormite iam, et requiescite <...> Mk 14, 41; <...> was fchlaffet jr; Quid dormitis? Lk 22, 46; <...> norit nu jūſ miegoti ir atſilſetie? EE 190₂₃). 6. SAKINIAI SU KITAIS JUNGTUKAIS. 6.1. SAKINIAI SU JUNGTUKU ieng / iang. Bretkūno postilėje (tik pasijos tekste) yra trys priežasties sakiniai su jungtuku ieng / iang. Dviejų sakinių šalutiniai dėmenys yra interpoziciniai, vieno – prepozicinis. Palyginus šiuos sakinius su atitinkamais Vilento verstų evangelijų sakiniais (vieno pavyzdžio atitikmens apskritai nerasta) matyti, jog jungtuko ieng / iang vartojimui postilėje Vilento vertimas įtakos neturėjo. Įdomi detalė: visuose trijuose sakiniuose jungtuku ieng / iang išverstas vokiečių kalbos jungtukas dieweil (Vulgatoje juos atitinka quoniam ir quia): Szidai / iang diena prigatawimo buwa / idant kunai Schwenteie nepaffiliktu ant kriftaus (nes PRIEŽASTIES ŠALUTINIAI SAKINIAI BRETKŪNO POSTILĖJE | 143 ta Schwente labai dide buwa) melde Pilota / ļeib ju kaulai fulaūfiti ir nuimti butu BP 393₁ (plg.: Szidai tada / jog fant dienai priegatawoghima / idant kunai ant Krißaus nepalikktu Sabbato (Nėla buwa dide ta diena Sabbatos) prałche ghie Pilota idant palauſikintinu nū blad̄as ir nuimdintu EE 211₂₄; Dle Jüden aber, dieweil es der Rüftag war, das nicht die Leichnam am creutze blieben den Sabbath vber (denn deſſelbigen Sabbaths tag war gros) baten ſie Pilatum, das jre Gebeine gebrochen vnd ſie abgenomen würden; Iudaei ergo, (quoniam Parasceve erat) ut non remanerent in cruce corpora sabbato, (erat enim magnus dies ille Sabbati) rogaverunt Pilatum ut frangerentur eorum crura, et tollerentur Jn 19,31); Potam wakara / ieng diena prilfitaiſimo buwa kuri pirm Schwentes ira / ateija Iofephas Arimatiſchkis <...> BP 394₆ (plg.: Potam ant wakara / ſant dienai Priegata woghima / kuri ira pirm Sabbatos / ateia Iolefas / ſich Arimathias mielſta Szidu <...> EE 212₁₄–₁₆; VND am abend, dieweil es der Rultag war, welcher ift der Vorſabbath, kam Joſeph von Arimathia <...>; Et cum iam sero eſſet factum (quia erat parasceve, quod est ante sabbatum) venit Ioseph ab Arimathaea <...> Mk 15, 42–43); Bet tai niekas pas ſtala ne finnaia / kam tai iam kalbeia / kiti tare / ieng Iudoſchus tureia kolita / Ieſus iam kalb BP 362₂₃ (plg.: Daſſelbige aber wolte niemand vber dem tiſche, wo zu ers jm ſagete. Etliche meineten, dieweil Judas den Beutel hatte, Jheſus ſpreche zu jm; Hoc autem meno ſcivit diſcumbentium ad quid dixerit ei. Quidam enim putabant, quia loculos habebat Iudas, quod dixisset ei Iesus <...> Jn 13, 27). 6.2. JUNGTUKAS ba. Šis slaviškos kilmės jungtukas, palyginti dažnas Martyno Mažvydo katekizme, Jono Bretkūno postilėje pavartotas tik vieną kartą: jis rastas citatoje iš Senojo Testamento (102 psalmės): Liaupłink dulche mana Pona / ir willos Iſcjes io warda / Ba daukſin geribe ſawa / atmink ant ta dulche mana BP 91₇ (plg.: Laupling dulcha mana Pana / ir wyſas iſlcjas ia warda / Ba daukſin gieribe fawa / atmink ant ta dulcha mana MG₁₁ 352₂). 7. IŠVADOS 1. Priežasties šalutiniai dėmenys prie pagrindinio dažniausiai jungiami jungtukais nela, nes, kadangi ir jog. Visi kiti priežasties šalutinius dėmenis jungiantys jungtukai priklauso vartosenos periferijai. Dabar visiškai nebevartojamas jungtukas nela postilėje yra daugiau negu šešis kartus dažnesnis už dabartinėje kalboje vyraujantį nes. 2. Priežasties šalutinių sakinių su jungtukais nela, nelang, nelanga ir nes pozicija pagrindinio dėmens atžvilgiu yra griežtai apibrėžta: šalutinis dėmuo eina po pagrindinio. 3. Antroje šalutinio dėmens vietoje jungtukas pasitaiko labai retai ir tik sakiniuose su nes ir nela. Visais kitais atvejais, kaip ir dabartinėje lietuvių kalboje, jungtukas eina pačioje šalutinio dėmens pradžioje (vienas arba drauge su kitais jungtukais). 4. Vieniniui jungtuku kadang(h)i jungiamiems priežasties šalutiniams dėmenims būdingesnė postpozicinė vartosena. Vieniniais jungtukais kaip ir kad(d)a jungiami priežasties šalutiniai dėmenys Bretkūno postilėje vartojami ir postpoziciškai, ir prepoziciškai be aiškios kurios nors vartosenos dažnumo persvaros. 144 | EDITA KIBILDAITĖ 5. Tai, kad jungtukas jog Bretkūno postilėje yra palyginti dažnas, o sakiniai su kad ir ką dar labai reti, patvirtintų E. Hermanno pastebėtą polinkį, kadaise dažnai vartotus jungtukus, prasidedančius priebalsiu j-, keisti jungtukais, prasidedančiais priebalsiu k-. SUTRUMPINIMAI BP – Bretkūno postilė EE – Vilento Euangelias bei Epistolas LB – D. Martin Luthers Deutsche Bibel 6, Weimar, 1929. MG – Mažvydo Gelmes Chrikščioniskas NT – Novum Testamentum Graece en Latine. Stuttgart: Württembergische Bibelanstalt, 1964. VULG – Biblia Sacra iuxta vulgatam versionem [...] praeparavit Roger GRYSON, Stuttgart: Deutsche Bibelgesellschaft, ⁴1994. LITERATŪRA AMBRAZAS, V., red. 1994: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. HERMANN, E. 1912: Über die Entwicklung der litauischen Konjunktionalsätze, Jena: Frommansche Buchdruckerei. HERMANN, E. 1926: Litauische Studien. Eine historische Untersuchung schwachbetonter Wörter im Litauischen, Berlin: Weidmannsche Buchhandlung. PALIONIS, J. 1967: Lietuvių literatūrinė kalba XVI–XVII a., Vilnius: Mintis. ULVYDAS, K., red. 1976: Lietuvių kalbos gramatika, 3. Sintaksė, Vilnius: Mokslas. Edita Kिबildaitė Gauta 2001 02 28 Vytauto Didžiojo universitetas Lietuvių kalbos katedra Donelaičio g. 52, 3000 Kaunas, Lietuva