Jonas Palionis, par. „Mikalojaus Daukšos 1599 metų Postilė ir jos šaltiniai“

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA XLV (2001), 187–205 RECENZIJOS Reviews Mikalojaus Daukšos 1599 metų Postilė ir jos šaltiniai. Leidimą parengė prof. habil. dr. Jonas Palionis. Vilnius: Baltos lankos, 2000, 1331 p. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę suintensyvėjo ir senųjų raštų tyrinėjimas bei publikavimas, o kai kurie senieji autoriai susilaukė ypatingo dėmesio, – jų raštai, arba raštai su originalais, išleisti pakartotinai. Pastarųjų grupei priklauso ir 2001 m. viduryje knygynus pasiekęs kone pūdą sveriantis naujas Mikalojaus Daukšos Postilės leidimas. Net ir neregėjusiam šio leidinio, bet dar iš mokyklos suolo šį bei tą prisimenančiam apie Daukšą, jau iš recenzuojamo leidinio antraštės tikriausiai aišku, kad, be pačios Daukšos Postilės, šiame leidinyje turėtų būti ir Jokūbo Wujeko lenkiškais originalas. Iš tikrųjų taip ir yra. Savaime suprantama, kad dėl to leidinio apimtis padvigubėjo. O kur dar įvairūs priedai! Leidinys pradedamas, atrodo, paties parengėjo parašyta (bet nepasirašyta) „Pratarme“, kurioje nurodoma, kad: „Šiame leidinyje pateikiamas Mikalojaus Daukšos 1599 metų Postilės (DP) – stambiausio spausdinto XVI amžiaus lietuvių rašto paminklo – fotografuotinis tekstas su jo lenkiškuoju Jokūbo Wujeko Postilla Catholicka Mnieyza... w KRAKOWIE... 1590 (W3) originalu. Šis originalas yra trečiasis žymaus lenkų teologo Mažosios katalikų postilės leidimas, kuriuo, kaip manoma (žr. įžanginį straipsnį), rėmėsi Daukša galutinai redaguodamas savąjį vertimą“ (p. 7). Toliau iš jos sužinome, kad šio leidimo DP fotokopija daryta iš Simono Stanevičiaus ir Otono Praniausko egzempliorių, kas iš kurio egzemplioriaus paimta, kad „Wujeko trečiojo leidimo tekstas skanavimo būdu perspausdintas iš mikrofilmo, prof. Wojciecho Smoczyńskio atsiųsto Lietuvių kalbos institutui“ (p. 7) ir kad pagrindinis šio leidinio sumanytojas buvo prof. habil. dr. Vytautas Ambrazas, kuriam dėkojama, kaip ir „Baltų lankų“ leidyklai, „Pratarmės“ pabaigoje (p. 8). Taigi palyginti neilga „Pratarmė“ yra gana informatyvi, padedanti prisiminti pamirštas žinias lietuvių skaitytojui ir gerai supažindinanti su šiuo mūsų rašto paminklu užsienietį, juo labiau kad „Pratarmė“ išversta ir į vokiečių kalbą (p. 9–10). Tik baigiamieji lietuviški ir vokiški padėkos sakiniai, skirti „Baltų lankų“ leidyklai, darosi ne visai įtikinami, pasižiūrėjus į p. 11 išspausdintus „Sutrumpinimus“. Iš šio sąrašo susidaro įspūdis, kad „Baltų lankų“ leidykla1 gana atsainiai pasižiūrėjo į galutinį maketo variantą, o parengėjas jo tikriausiai taip pat nematė. Mat „Sutrumpinimų“ sąraše, „iškritus“ santrumpai adv. ji „lyginant“, ėmė ir atsira 1Kadangi recenzuojamo leidinio metrikoje nei redaktoriaus, nei korektoriaus pavardės nenurodytos (nesinorėtų tikėti, kad jų ir nebuvo), o nurodytas tik dailininkas Eugenijus Karpavičius, todėl visus priekaištus belieka adresuoti kolektyviniam asmeniui – leidyklai. 188 | RECENZIJOS do adj. = adverbium, prieveiksmis (turėtų būti adjectivum, būdvardis). Gaila, bet šis atvejis ne vienintelis. Panašiai atsitiko ir su datyvo santrumpa (tikriausiai d.?). Taigi ir vėl „lyginant“ sąrašą atsirado conj. = dativus, naudininkas (turėtų būti conjunctio, jungtukas). Na, o kuo „nusikalto“ dabartinės lietuvių kalbos vietininkas, sunku net pasakyti, bet jam „Sutrumpinimuose“ vietos neatsirado, nors leidinio pabaigoje spausdinamuose DP klaidų atitaisymuose jo santrumpa in. (= inessivus) vartojama gana dažnai (plg. p. 1306, 1307, 1308, 1311, 1312 ir t. t.). Tokių „Sutrumpinimų“ netikslumų solidžiame leidinyje neturėtų būti, juoba kad jis buvo sumanytas kaip prestižinis. Po „Pratarmės“ ir „Sutrumpinimų“ recenzuojamame leidinyje spausdinamas įžanginis prof. Jono Palionio straipsnis „1599 metų Postilė ir jos leidimai“ (p. 13–22). Apžvalga pradedama, kaip manoma, Stanevičiaus parengta ir 1823 m. Vilniuje išleista 25 puslapių knygele Wyjątek z kazań żmudzkich, kurioje perspausdinta DP lotyniškoji bei lenkiškoji prakalbos ir vienas pamokslas. Tik ją pristatant gal ir nereikėtų, nors ir netiesiogiai, šio leidinėlio bandyti sieti su lyginamosios istorinės kalbotyros atsiradimu (p. 13), nes jos pasirodymo priežastims aptarti visiškai pakanka ir lietuviško konteksto. Be jokios abejonės, šios ir antrosios Stanevičiui priskiriamos defektuotos 16 puslapių knygelės atsiradimas yra tiesiogiai susijęs su vadinamuoju žemaičių bajorų lituanistiniu sąjūdžiu (plg. Mačiūnas 1997: 141–142). Abiejų minėtų leidinių atsiradimą dar 1955 metais tiksliausiai yra nusakęs prof. Jurgis Lebedys: „S. Stanevičius norėjo perspausdinti M. Daukšą dėl jo kalbos gražumo, leksikos turtingumo ir tuo paskatinti kitus ugdyti literatūrinę kalbą. Kad šis tikslas buvo svarbiausias, rodo tai, kad į abu leidinėlius įdėjo M. Daukšos prakalbą „Maloniam skaitytojui“ (o didžiajame ir prakalbą į M. Giedraitį). Ta prakalba jis norėjo prabilti į mokslus einančią jaunuomenę ir inteligentiją M. Daukšos žodžiais, raginančiais mylėti gimtąją kalbą ir rūpintis savo literatūros kūrimu. SIEKDAMAS ŠIAIS LEIDINIAIS PRAKTINIŲ TIKSLŲ, NORĖDAMAS NE TIK POPULIARINTI M. DAUKŠĄ, BET IR PATRAUKTI Į PATRIOTINĮ KULTŪRINĮ DARBĄ KITUS (išskirta mano – J. K.), S. Stanevičius stengėsi senuosius tekstus padaryti prieinamesnius ir todėl, juos perspausdindamas, pakeitė rašybą, praleido diakritinius ženklus“ (Lebedys 1955: 167). Tiesa, antrasis leidinys kelia įvairiausių problemų ir visos apie jį išsakytos nuomonės yra hipotetinės. Tačiau abejoti Stanevičiaus autoryste, žinant, kad be jo niekas daugiau tuo metu DP nesidomėjo, vargu ar yra pagrindo (plg. Subačius 1998: 350). Pristatęs Stanevičiaus publikacijas, Palionis toliau gana smulkiai aptaria nebaigtą Eduardo Volterio DP leidimą, jo parengimo principus bei nurodo priežastis, paskatinusias nutraukti leidimą (p. 13–16), ir iki šiol plačiausiai naudojamą Mykolo Biržiškos 1926 metų fotografuotinis leidimą, kuris, anot Palionio, „nors ir buvo didelis žingsnis į priekį [...], tačiau taip pat nebuvo adekvatus originalui“ (p. 17). Be to, pastarojo leidimo „panaudojimą mokslinėms studijoms sunkina dar ir tai, kad greta vertimo nepateiktas lenkiškasis originalas [...]“, todėl buvusią spragą „dabar ir norima užkišti naujuoju leidimu“ (p. 17). Po šio paaiškinimo straipsnio autorius pereina prie svarstymų, kodėl buvo pasirinktas šiame leidinyje spausdinti trečiasis Wujeko postilės leidimas (p. 17–18). Susipažinęs su visais straipsnyje pateikiamais argumentais, nejučionis vis dėlto pradedi dvejoti, ar ne autentiškiau būtų buvę pasirinkti antrąjį lenkiškąjį leidimą, o iš trečiojo pateikti tik tas vietas, kurių nėra antrajame Wujeko Mažosios postilės leidime, nes vertimo pagrindas buvo antrasis leidimas, o išėjus trečiajam Daukša savajį vertimą ne tik techniškai priartino prie naujojo Wujeko leidimo, bet ir papildomai iš jo išvertė tas dalis, kurių nebuvo lenkiškajame antrajame leidime. Kad vertimo pagrindas yra buvęs antrasis leidi- RECENZIJOS | 189 mas, liudytų ir DP p. 504 (= 505)43–44 esantis sakinys: Popiežius Rimo / kuris ny yra Grigalus trečias liekas efl’ tikras palikūnis Petro S. (šio leidimo p. 1052). Lenkiskame trečiajame Wujeko postilės leidime, išėjusiame 1590 metais, šioje vietoje rašoma Vrban siodmy 3W 50541. Vadinasi, jeigu Daukša savo leidimą būtų kruopščiai redagavęs pagal šį leidimą, tai vargu bau būtų jame palikęs 1585 metais mirusio popiežiaus vardą2. Taigi Wujekas šiame leidime vardą pakeitė, tačiau Daukša nebuvo toks uolus ir net 1599 metais paliko vertimo šaltinio duomenis, nors, logiškai mąstant, jis turėjo Grigalių XIII pakeisti Klemensu VII, kuris šv. Petro palikuonimi buvo 1592–1605 metais. Po šio straipsnio ir „Tekstologinių komentarų“ (p. 23–25), kurie irgi kategoriškai neįrodo, kad būtinai reikėjo pasirinkti trečiąjį Wujeko Mažosios postilės leidimą, spausdinami fotogra-fuotini Daukšos ir Wujeko tekstai. Kadangi Wujeko tekstas spausdinamas pirmą kartą, jį galėtume lyginti tik su originalu, kurio Lietuvoje nėra, – tuo tarpu DP fotografuotinį tekstą jau galime palyginti su 1926 metų leidimu. Palyginus abu šiuos tekstus iš karto matyti, kad recenzuojamo leidinio fotografuotinis tekstas yra gerokai prastesnis už 1926 metų fotografuotinį tekstą. 2000 metų leidime daugelio diakritinių ženklų beveik nematyti. Kas tyrinės DP, greta šio leidimo privalės turėti ir 1926 metų fotografuotinį leidimą. Tad iš karto kyla klausimas, nejaugi dabar, turint gerokai tobulesnę techniką, negalima parengti kokybiškesnio fotografuotinio leidimo? Jeigu taip, tai ar šiais visuotinio stygių laikais reikėjo prasčiau pakartoti lietuvišką tekstą ir ar ne geriau būtų buvę už tuos pinigus išleisti kitą, tyrinėtojams sunkiai prieinamą arba visai netyrinėtą šaltinį (sakysim, Jono Rėzos Psalteras Dowido ar vadinamąją 1600 metų Jokūbo Morkūno Postilę), juoba kad DP 1926 metų leidimas yra nesunkiai prieinamas. Gal vis dėlto mums reikėtų būti taupesniems ir susirinkus susitarti, kuriuos senuosius raštus fotografuotiniu būdu būtina išleisti pirmiausia. Tada neatsirastų panašių atvejų, kai tas pats tekstas, be didelės būtinybės, kartojamas po kelis kartus. Ir dar: reikėtų išsiaiškinti, kas tokį darbą galėtų padaryti kokybiškiausiai, nes nesinori tikėti, kad su šiuolaikine technika negalima pasiekti 1926 metų lygio. Po fotografuotinių DP ir 3W tekstų šiame leidinyje spausdinami prof. Palionio parengti klaidų atitaisymai „Errata“ (p. 1304–1331). Prieš atitaisymų sąrašą esančiuose paaiškinimuose rašoma: „Į šį klaidų atitaisymų sąrašą įtrauktos aiškesnės vertėjo ar spaudos klaidos, bet neįtraukti DP atitaisyme („Pāklidimus Teip patailik“) pateikti atvejai“ (p. 1304). Panašiai rašoma ir leidinį pristatančioje „Pratarmėje“: „[...] šiame leidinyje yra [...] „Errata“ – pastebėtų, bet į DP gale esančius „Pāklidimus Teip patailik“ neįtrauktų klaidų sąrašas“ (p. 7, vokiečių kalba p. 9). Bet iš kur vargšui skaitytojui žinoti, kas tuose Daukšos „Pākļidimuose...“ buvo įtraukta, jeigu recenzuojamame leidinyje jų nėra. Matyt, „Baltų lankų“ leidykla nusprendė, kad Daukšos „Pākļidimai...“ nereikalingi ir tegul skaitytojas, remdamasis čia spausdinamu sąrašu, pats susivokia, kas juose buvo, arba tegul pasiima 1926 metų leidimą, kuriame „Pākļidimai...“ yra išspausdinti, ir pasitikslina. Bet „Pākļidimuose...“, be korektūros klaidų atitaisymų, yra ir teksto įterpimai, kurie reikalingi tyrinėtojams, pasiryžusiems lyginti DP tekstą su originalu. Šiuo atveju taip atsitiko tikriausiai todėl, kad „Baltų lankų“ leidyklos parengto maketo parengėjas nematė. Nesinori tikėti, kad prof. Palionis net dviejose vietose skaitytojui priminęs, jog į naująjį 2 Ta pačia proga galima pridurti, kad Urbono VII paminėjimas rodo, jog Wujeko Mažosios postilės trečiasis leidimas buvo išspausdintas (arba bent pradėtas spausdinti?) 1590 metų rugsėjo mėnesį, nes Urbonas VII popiežiumi buvo tik 13 dienų, t. y. rugsėjo 15–27 dienomis (Christiani 1934: 520). 190 | RECENZIJOS sąrašą neįtraukti Daukšos pateikti klaidų atitaisymai, būtų sutikęs jų atsisakyti. Todėl savaime peršasi išvada, kad „Páklydimu...“ sąmoningai ar nesąmoningai atsisakyta pačios leidyklos. Kaip bebūtų, bet tai jau šaukštas deguto medaus statinėje, nes tam tikra prasme šiame leidime paskelbtas ne visas DP tekstas. Toliau iš minėtų „Errata“ paaiškinimų susidaro gana miglotas vaizdas, kaip šis skyrelis buvo rengiamas, nes pradžioje sakoma, kad sąrašą „sudarant kritiškai naudotasi Eduardo Volterio parengtame transliteruotame DP tekste (spausdintame atskiromis dalimis 1904, 1909 ir1927 metais Sankt Peterburge) išnašose pateiktais taisymais“ ir kad „sąrašas papildytas ir iš likusios (t. y. Volterio neišspausdintos – J. K.) dalies išrinktų klaidų pavyzdžiais“ (p. 1304). Šių paaiškinimų antroje (paskutinėje) pastraipoje sakoma: „Sudarant sąrašą stengtasi laikytis tokio principo: kuo mažiau nutolti nuo DP vertimo kalbos ir rašybos sistemos, kuo mažiau įtraukti į jį abejotinų dalykų. Tuo tikslu dažnai buvo žvilgčiojama ir į W₃, ir į geriausiai išsilai- kusį Stanevičiaus originalo egzempliorių“ (p. 1304). Iš pacituotų paaiškinimų ne visai aišku, ar prof. Palionis tik „patobulino“ Volterio taisymų sąrašą, ar, rengdamas šį leidimą, jį ir papildė. Atidžiau pastudijavus peršasi išvada, kad čia spausdinamas patobulintas Volterio taisymų sąrašas. Tokią išvadą, rodos, paremia atsitiktinai pastebėtos, bet į šį sąrašą neįtrauk- tos korektūros klaidos (jų nėra DP „Páklydimus Teip pataikik“ sąraše), pvz.: 50₂₄,₃₄ DAT. SG. chrifiui, NOM. SG. chriflus, 51₂₇,₃₁,₃₇ INSTR. SG. chriltufu, GEN. SG. chriltauus, DAT. SG. chriltuy netaisoma, o 34₂₃ GEN. SG. chriltauus taisoma į Chriltaus (p. 1306), 89₄₄ GEN. SG. chriftaus irgi taisoma į Chriltaus (p. 1309). Arba 76₁₆ esantis būtojo kartinio laiko veikiamosios rūšies dalyvio NOM. SG. M. igiies netaisoma į igiĝes, nors kitoje vietoje šios formos galūnė ištaisyta į -ę̇s, plg. 324 (=326)₃₂ átggrėjęs taisoma į átggrėjęs (p. 1322). Taip pat į Palionio sudarytą sąrašą nepateko ir 203 (= 205)₁₄,₁₆ esanti PRAES. SG. 1 forma fiuncziu, nors turėtų būti ištaisyta į fiuncziu. Be to, anksčiau išsakytą mintį sustiprina ir tie atvejai, kai abiejuose fotografuotiniuose leidimuose iš dviejų klaidingai parašytų žodžių vienas taisomas, o kitas ne. Pvz., 244 (=246)₃₇–₃₈ junginyje mietaulagii Sūnų ACC. SG. pirmas žodis Palionio ištaisytas į mielaulagii (p. 1316), o antras netaisytas, nors, atrodo, turėtų būti taisomas į Sunų, nes ta pati žodžio forma 145₅₁ fânų taisoma į fânų (p. 1312). Tą patį galima pasakyti ir apie 319 (=321)₄₀ junginį Trėcę įžpiowęs. Jame NEUTR. forma Trėcę (=Trėcę) netaisyta, o įžpiowęs ištaisyta į įžpiowęs (p. 1321). Arba štai 323 (=325)₄₅ randame O kas jókone parabfita?, bet spausdinamame klaidų atitaisyme taisoma tik parabfita į parabfita (p. 1322), o jókone į jókone kažkodėl netaisoma, nors ta pati INES. SG. forma 562 (=565)₂₈,₃₀ jókone jau taisoma į jókone (p. 1329). Panašiai yra atsitikę ir su žodžio Diewas formomis: 357 (=359)₆ NOM. SG. Dėwas Palionio sudarytame sąraše nėra, o tik po žodžio élśgs esanti INES. SG. forma Diewų ištaisyta į Diewų (p. 1323). Tokių neištaisytų klaidų, be abejonės, yra ir daugiau, nes čia, kaip buvo sakyta, pateikti tik gana atsitiktinai pastebėti atvejai. Akylesnis skaitytojas dažnu atveju, žinoma, pasiges ir detalesnių taisymo principų, nes kar- tais nelabai aišku, kodėl net tie patys žodžiai, tos pačios jų formos taip nevienodai taisoma. Kai tokių paaiškinimų nėra, gana dažnai nelengva nustatyti, ar taip pasielgta sąmoningai, ar tai paprasčiausios korektūros klaidos, juoba kad kartais, rodos, nesilaikoma ir „Errata“ įvadėlyje deklaruoto principo, jog: „Neįtrauktos į sąrašą ir lytys su raidėmis į, ū, esančiomis ilgųjų balsių pozicijoje, tokios kaip nom. pl. [...] Sunys 533 (=535)₈, [...] inf. įbwiļt 357 (=359)₃₀ ir kt., nes yra pagrindo manyti, kad jose tomis raidėmis buvo žymimi ne tik nosiniai [į], [ų], bet ir ilg ieji [ī], [ū]“ (p. 1304). Raidės į atveju šios nuostatos, rodos, laikomasi, bet ū atveju ne RECENZIJOS 191 visada. Pvz., 84₄₅ INE. būt junginyje būt korooti ištaisyta į būt koróti (p. 1309), o NOM. PL. 119₄₃ fuus ištaisyta į funus (p. 1311). Ypač daug neaiškumų kelia raidės ę, pavartotos vietoj ė, e, ia (žr. Palionis 1967: 34), taisymai: vienur ji taisoma į ę, kitur į e. Pvz., klaidingai Daukšos parašytas prielinksnis 102₃₄ be ištaisytas į bę, o 89 (= 103)₃₃ taip parašytas bę taisomas į be, bę? (su klaustuku!) (p. 1310). Iš karto norisi paklausti, kodėl pirmuoju atveju jokių abejonių nebuvo, o antruoju ėmė ir iškilo? Panašiai atsitikę ir su priešdėliu ne: 38₄ nę taisomas nę ir pastabose nurodoma, kad šis nę=ne (p. 1306), bet 53₄ ir 63₂₄ nę taisomas į ne (p. 1307, 1308), o 102₄₁ ne (ėft) vėl ištaisytas į nę (p. 1310). Arba žodžio metas INSTR. SG. forma taisoma 4 kartus, bet du kartus vienaip, o du kartus antraip: 13₃₉ metų į metu (p. 1305), 335 (= 337)₈ metų į metų (p. 1322), o 16₃₉ metų į metú (p. 1305) ir 53₁₉ metų į metu (p. 1307). Kodėl čia ę netaisoma į e, t. y. kodėl šios formos sugretintos su palyginti dažnai DP rašomomis metų ir metu, o ne su metu, belieka tik spėlioti. Tokių atvejų pasitaiko ir INES. SG. formų taisyme, pvz.: 44₃₂ metę ištaisyta į metę (p. 1307), 69₃₁–₃₂ žókonę į žókonę (p. 1308), bet 324 (= 326)₃₁ regė́timę ištaisyta į regė́timę (p. 1322). Na, o 62₃₇ mirftanciamę, ištaisytame į mirftanciamę, randame atvirkščią -ę į -e taisymą. Reikia manyti, kad čia vieną korektūros klaidą pakeitė kita, nes kitaip pastarojo taisymo paaiškinti negalima. Arba štai IMPER. PL. 1 forma 21₈–₉, kélbkime taisoma į kélbkime (p. 1305), o 118₃₁ paklausíkime į paklausíkime (p. 1311) ir 280 (= 282)₄₅ fugrįžkime į fugrįžkime (p. 1318). Kodėl pirmuoju atveju galūnėje palikta -ę irgi nežinia, nes kitur visų tiesioginės nuosakos laikų bei tariamosios nuosakos PL. 1 galūnė -ę, -e, rodos, visai pagrįstai taisoma tik į -e, pvz.: 63₄ turimę į turime (p. 1308), 102₄₅ išgírtime į išgírtime (p. 1310), 156₃₁ atgrę́ftumbime į atgrę́ftumbime (p. 1312), 172₂₉ parėgėtumbime į parėgėtumbime (p. 1313). Prie šio tipo taisymų iš dalies galima priskirti tikrinio vardo Abelis GEN. SG. formų Ablo nevienodą taisymą: 408 (= 410)₃₀ Ablo ištaisyta į Abelio, o 410 (= 412)₂₃ Ablo į Abel̇o (p. 1325). Kai detaliau nepaaiškinti taisymo principai, sunku susigaudyti, kodėl prof. Palionio sąraše nevienodai elgiamasi su dvigarsiais an, en, DP rašomais ą, ę arba ąn, ęn. Dažniausiai jie netaisomi, bet retkarčiais ą, ę taisoma į ąn, ęn, o ą, ęn ir į an, en, pvz.: 315 (= 317)₂₄ nulidė́dąnçziu ištaisyta į nulidė́dąnçziu INSTR. SG. (p. 1321), 228 (= 230)₉pršt. ženklas ištaisyta į ženklas (p. 1315) (bet 10₃₄ pažėklėtos vėlgi kažkodėl e neį ę, nei į ęn ar en netaisoma, o taisoma į pažėklėtos (p. 1305), nors turėtų būti pažėklėtos), o 448 (= 450)₂₃ daggan taisoma į dangun (p. 1326), 244 (= 246)₂₇ lėndą į lėndą (p. 1316). O kai toje pačioje šaknyje vietoj in DP išspausdintas i taisomas skirtingai, visiškai neaišku, pvz.: 124₁₀ liktmuži ištaisyta į linktmuži INSTR. SG. (p. 1311), o 214 (= 216)₂₄,₅₂ likfmumo, likfmibes į likfmumo, likfmibes GEN. SG. (p. 1315). Kaip paaiškinti tokius taisymus: 309 (= 311)₈ penigų į penigų GEN. PL. (p. 1321) ir 331 (= 333)₂₁ penigāmas į penigāmus (p. 1322)? Šiais atvejais turbūt neužtenka pasakyti, kad taisymuose „stengtasi laikytis tokio principo: kuo mažiau nutolti nuo DP vertimo kalbos ir rašybos sistemos...“ (p. 1304), norėtųsi sužinoti ir kaip stengtasi šio principo laikytis. Žinoma, lengviausia ir paprasčiausia būtų visus paminėtus nevienodumus aiškinti korektūros klaidomis, kurių, deja, Palionio sudarytame taisymų sąraše tikrai yra nemaža. Bet kadangi jas smulkiai aptarti nėra jokio būtino reikalo, todėl toliau pateikiami suklasifikuoti taisymuose pastebėtų klaidų sąrašai. 192 | RECENZIJOS 1 LENTELĖ. KLAIDINGAI NURAŠYTI DP ŽODŽIAI DP puslapis ir eilutė | Išspausdinta | DP | J. Palionio taisoma | Pastabos | 2000 m. leidimo puslapis 2725 | šwęntûjų | šwęntûjų | šwęntûjų | INSTR. SG. | 1306 11445 pršt. | Newalooe | Newaloiė | Newaloie | INES. SG. | 1311 169 (= 171)39 | nupinė | nupinė | nupinė | PRAET. 3 | 1313 174 (= 176)35 | gailėimųų | gailėimųų | gailėimu (turėtų būti gailėimu) | INSTR. SG. | 1313 188 (= 190)31 | fuḳėlninp | fuḳėlninp | fuḳėlninp | 1314 188 (= 190)35 | kėlės | kėlės | kėtes | PRAET. 3 | 1314 190 (= 192)2 | fuŕikulūus | fuŕikulūus | surŕkulūus (t. b. fuŕikulūus) | 1314 191 (= 193)10 | įbmințigai | įbmințigai | įbmințigai | ADV. | 1314 191 (= 193)14 | prodėjęs | prodėjęs | pradėjęs | 1314 191 (= 193)34 | parabūta | parabūta | parabūta (t. b. parabūta) | NEUTR. | 1314 200 (= 202)25 | muſū | muſu | muſų (t. b. muſų) | 1314 213 (= 215)18 | likſmibę | likſmibę | lįkſmibę | 1315 213 (= 215)38 | likſmumas | likſmūmas | lįkſmumas (t. b. likſmūmas) | 1315 228 (= 230)4 | Bažnęczios | Bažnęczios | Bažnićzios | GEN. SG. | 1315 233 (= 235)50 | nei ſenų buwimų | ... buwimų | nei ſenų buwimų | 1316 237 (= 239)32 | kųres | kųrės | kurės | ACC. PL. | 1316 255 (= 257)3 | kųrie | kųriė | kurie (t. b. kurie) | 1317 255 (= 257)46 | daittų | daittų | daiktų | GEN. PL. | 1317 256 (= 258)8 | numažgoio | numažgóio | numažgoio (t. b. numažgóio) | 1317 265 (= 267)5 | kráiuo | kráiuo | kráiuo | GEN. SG. | 1317 RECENZIJOS | 193 DP puslapis ir eilutė Išspausdinta DP J. Palionio taisoma Pastabos 2000 m. leidimo puslapis 271 (= 273)14 tikrųjų tikrųjų tikriiu (t. b. tikriųjų) INSTR. SG. 1318 271 (= 273)45 ataūlitų ataūlitų ataūbičių COND. 3 1318 277 (= 279)11 fawus fawųs fawus (t. b. fawųs) 1318 281 (= 283)5 brągęlnis brągęlnis brągęfnis (t. b. brągęlnis) NOM. SG. 1318 286 (= 288)21 trupųčio trúpųčio trupuczo (t. b. trúpųczo) 1319 290 (= 292)34 nefkālų nefkālų nefkālu (t. b. nefkālu) NEUTR. 1319 295 (= 297)51 priwalų priwalų priwalu (t. b. priwalų) NEUTR. 1320 304 (= 306)53 będru będri będru (t. b. będri) INSTR. SG. 1320 306 (= 308)20 tųri tūri turi (t. b. tūri) PRAES. 1 (t. b. 3) 1320 310 (= 312)33 pažiltų pažiltų pažiltu (t. b. pažiltų) 1321 311 (= 313)4 ųžmųbę ųžmųbę ųžmųbę (t. b. ųžmųbę) PRAET. 3 1321 315 (= 317)37 Wieβpati Wiéβpati Wieβpati (t. b. Wiéβpati) DAT. SG. 1321 317 (= 319)35 mažgas mážgas mažgas (t. b. mážgas) 1321 319 (= 321)25 būlių jų Dievų ... Diéwų ... Diewu (t. b. ... Diéwų) 1321 322 (= 324)26 Wjenas Wjénas Wienas (t. b. Wiénas) NOM. SG. 1321 325 (= 327)48 galętą ... įftraukt’ galéta ... įftraukt’ galęty (t. b. galéty) ... įftraukt’ COND. 3 + INF. 1322 194 | RECENZIJOS DP puslapis ir eilutė Išspausdinta DP J. Palionio taisoma Pastabos 2000 m. leidimo puslapis 327 (= 329)40 prilaktōe prilaktōie prilaktōieu 1322 329 (= 331)9 žōdžio žōdžio žōdžio (t. b. žōdžio) 1322 332 (= 334)46 pūt̄tauj pūt̄tauj pūt̄tauj PRAES. 2 SG. 1322 335 (= 337)33 būwe būwe buwo (t. b. būwo) 1322 336 (= 338)9 sudekite sudekite sudekite (t. b. sudekite) 1322 337 (= 339)19 žmonemns žmonémns žmonemus (t. b. žmonémus) 1322 338 (= 340)27 didžeulių didžéulių didžeulių (t. b. didžéulių) ACC. DU. 1322 342 (= 344)8 klanfe klānfe klaufe (t. b. klāufe) PRAET. 3 1323 351 (= 353)25 piktūlius piktūlius piktūlius (t. b. piktūlius) 1323 360 (=362)19–20 nufidėiūlių žmoių nufidėiūlių žmoių nufidėiūlių žmo-nių (t. b. žmonių) GEN. PL. 1324 378 (= 380)3 nuzėmntintei nuzėmntintei nuzėmntintei NOM. PL. 1324 379 (= 381)35 ižwenia ižwenia ižwemía (t. b. ižwemia) PRAES. 3 1324 394 (= 396)12 kaip kāip kaip (t. b. kāip) 1325 398 (= 400)14 gatęs gatęs gates (t. b. gatęs) FUT. 3 1325 404 (= 406)55 Apāftātai Apāftātai Apāftatai (t. b. Apāftātai) 1325 434 (= 436)11 piktiėmus piktiėmus piktiemus (t. b. piktiėmus) 1326 450 (= 452)23 tiektai tiektāj tiek tai (t. b. tiektāi) 1326 471 (= 473)17 fwętes fwętes fwętās NOM. SG. 1327 RECENZIJOS 195 DP puslapis ir eilutėIšspausdintaDPJ. Palionio taisomaPastabos2000 m. leidimo puslapis 473 (= 475)₄₅vienų žódžiųvienų žódžiųvienu žódžiųINSTR. SG.1327 474 (= 476)₅₁–₅₂pawaiždopawaiždopawaiždo1327 475 (= 477)₃₅lėkhuisėkhuilėktai (t. b. sėktai)DAT. SG.1327 477 (= 479)₃ApałtatasApáłtatasApaḟtatas (t. b. Apáḟtatas)1327 478 (= 480)₅₀bitołiųbitółiųbitołiu (t. b. bitóliu)1327 510 (= 511)₁₇–₁₈žėminiųžėminiųžėminiu (t. b. žėminiu)1328 518 (= 519)₆belnełibelnełibernełi (t. b. bernėli )ACC. SG.1328 518 (= 519)₁₀žódžiųžódžiųžódžiu (t. b. žódžiu)INSTR. SG.1328 531 (= 533)₂₁łękołękotąko (t. b. łęko)PRAES. 31329 535 (= 537)₃₅vź dūdinėjevź dūdinėjevźdūdinėje (t. b. vźdūdinėje)PRAES. 31329 553 (= 556)₃₉βwętųβwętųβwętu (t. b. βwętų)INSTR. SG.1329 568 (= 571)₄₁vź f wirovź f wirovźf wiro (t. b. vźf wiro)1330 594 (= 597)₂₁βwie umoβwie úmoβwielumo (t. b. βwielúmo)1330 601 (= 604)₃₁tarnytarnųtarnu (t. b. tarnú)INSTR. SG.1330 610 (= 613)₅₃gaiwagaiwágałwa (t. b. gałwá)NOM. SG.1330 614 (= 617)₂₅–₂₆gáłiųgáłygáłiu (t. b. gálu)PRAES. 1 SG.1330 618 (= 621)₁₂melłtusmėłłtusmelłtųs (t. b. mėłłtųs)SUP.1331 619 (= 624)₁₀išłųyte ełtišłųnte ełt’išłųte ełt (t. b. išłųnte ełt’)1331 196 | RECENZIJOS 2 LENTELĖ. JONO PALIONIO TAISYMUOSE PRALEISTI DP DIAKRITINIAI ŽENKLAI DP puslapis ir eilutė Išspausdinta J. Palionio taisoma Turėtų būti Pastabos Šio leidimo puslapis 9₃₃ vžtūrėtą vžtūretą vžtūrėtą ACC. SG. 1305 24₂₁ wertų wertu wertų INSTR. SG. 1306 25₂₉ Tetráacha Tetrarcha Tetrárcha INSTR. SG. 1306 26₁₃ Wirβpatáwimo Wieβpatavimo Wieβpatáwimo 1306 28₁₃ Swetóp Szwetop Szwetóp 1306 35₅₁ źmoįų źmonių źmonių GEN. PL. 1306 47₁₁ bêdrą bedra bêdrą ACC. SG. 1307 54₅₃ Bernrádus Bernardus Bernárdus NOM. SG. 1307 68₂₉ lawų lawu lawų INSTR. SG. 1308 75₄₀ auré aure auré 1309 90₂₉ iβwadžió io iβwadžioio iβwadžióio 1309 95₁₃ tęięus tūięus tūięus orig.: tudžicž 1310 107₁₀ Wiéβpati Wieβpati Wiéβpati ACC. SG. 1310 111₄₃ djęną dieną diéną 1311 138₂₄ táužomę taužome táužome 1311 141₆ tūdie ludie lūdie PRES. 3 1311 150₁₁ didęlnių didelniu didelnịų INSTR. SG. 1312 158₁₉ falβiwų falβiwu falβiwų NOM. DU. 1312 164₂₂ ęio eio éio PRAET. 3 1312 201 (= 203)₇ muſúmp muſump muſúmp 1314 213 (= 215)₅₁ ámžimas amžinas ámžinas NOM. SG. 1315 232 (= 234)₈ atšiųšių atļųšiu atšiųšių 1316 233 (= 235)₅₀ .../ nei mókſłu .../ nei mokſłu .../ nei mókſłu INSTR. SG. 1316 RECENZIJOS | 197 DP puslapis ir eilutė Išspausdinta J. Palionio taisoma Turėtų būti Pastabos Šio leidimo puslapis 247 (= 249)13 grumždįmų grumždimu grumždįmų INSTR. SG. 1316 251 (= 253)35 wardį wardu wardį INSTR. SG. 1316 252 (= 254)12 funùs funus funùs 1317 268 (= 270)25 metų metu metų INSTR. SG. 1317 281 (= 283)48 Wieβpñutės Wieβpñatės Wieβpñatės 1318 302 (= 304)29–30 willą Pópiejiſtą willą Popiejįſta willą Pópiejiſtą NOM. SG. 1320 304 (= 306)25 kurį kurie kurį 1320 321 (= 323)13 nėbili nėbilį nėbili ACC. SG. 1321 341 (= 343)34 pamokę pamoke pamokę PRAET. 3 1323 374 (= 376)39 karíe kurie karíe 1324 388 (= 390)9 malónę malone malónę NOM. SG. 1325 388 (= 390)12 tatái tatai tatái 1325 391 (= 393)31 nopɼlnái noproſnai nopɼlnái ADV. 1325 392 (= 394)8 njéko nieko njéko 1325 402 (= 404)51 taczęų taczeu taczęų 1325 409 (= 411)12 diėnų dieną diėną ACC. SG. 1325 423 (= 425)43 ſartús ſaitus ſaitús orig.: okowy 1325 457 (= 459)20 praſtólių praſtóliu praſtóliu 1326 458 (= 460)5 ráka rąka ráka NOM. SG. 1326 472 (= 474)17 ӡótag ӡotag ӡótag 1327 530 (= 532)28 vǯ prietelus vǯ neprietelus vǯ neprietelus orig.: nieprzyjacióły 1329 545 (= 548)35 atęko atąko atąko PRAES. 3, orig.: nawiedza 1329 560 (= 563)9 gerų geru gerų INSTR. SG. 1329 609 (= 612)14 mókıtinių mokıtiniu mókıtiniu INSTR. SG. 1330 198 | RECENZIJOS 3 LENTELĖ. NETIKSLIAI NURODYTA ŽODŽIO EILUTĖ IR VIETA J. Palionio nurodytas DP puslapis ir eilutė Turėtų būti Išspausdinta J. Palionio taisoma Pastabos Šio leidimo puslapis 89 (= 103)₄₄–₅₀ 89 (= 103)₄₉–₅₀ gardumimus garduminus 1310 116₁₆ 116₁₅ miełafir dürmo miełafir dürmo 1311 116₁₈ 116₁₇ Czę (tekste Czę) jau Czę tau 1311 159₂₀ 159₂₆ Szęłta Szębta NEUTR. 1312 162₁₇ 162₂₇ kartų kartų INSTR. SG. 1312 168₈ 168₆ metų metu INSTR. SG. 1312 227 (= 229)₄₉ 227 (= 229)₄₈–₄₉ Augugulinas Auguf tinas 1315 229 (= 231)₄₆ 229 (= 231)₄₅–₄₆ tōbis tōbis 1315 231 (= 233)₂₂ 231 (= 233)₂₃ palik(mintoie palik(mintoie NOM. SG. 1316 231 (= 233)₂₃ 231 (= 233)₂₄ atfiusių atfiusių 1316 231 (= 233)₄₁ 231 (= 233)₄₂ tos tas NOM. SG. M. 1316 247 (= 249)₁₃ 247 (= 249)₁₂–₁₃ grumžd imų grumždimu (t. b. grumžd imų) INSTR. SG. 1316 276 (= 278)₈ 276 (= 278)₇–₈ apewejždėtus apewejždėtus COND. 3 1318 314 (= 316)₄ 314 (= 316)₄–₅ gerėlnis gerėlnis 1321 328 (= 330)₁₆ 328 (= 330)₁₅–₁₆ fuderimo fuderino 1322 338 (= 340)₂₉ 338 (= 340)₂₉–₃₀ ąntamę ąntr ame 1322 342 (= 344)₂₈ 342 (= 344)₂₉ palsipūtės palsipūtus NOM. SG. F. 1323 349 (= 351)₁₈ 349 (= 351)₁₇–₁₈ litpnėlnjis litpnėlnis 1323 349 (= 351)₂₆ 349 (= 351)₂₆–₂₇ fwetitimas fwetimas 1323 359 (= 361)₄–₅ 359 (= 361)₄ vžmokėlsių vžmokėsiu (?) 1324 369 (= 371)₄₀ 369 (= 371)₄₁–₄₂ paβwéntina paβwéntina PRAES. 3 1324 369 (= 371)₄₆ 369 (= 371)₄₇ gėdeimo gėdeimu INSTR. SG. 1324 471 (= 473)₂₉ 471 (= 473)₃₀ mótę móte NOM. SG. 1327 RECENZIJOS 199 J. Palionio nurodytas DP puslapis ir eilutė Turėtų būti Išspausdinta J. Palionio taisoma Pastabos Šio leidimo puslapis 543 (= 546)22 543 (= 546)21 saugodami ... nekaltę saugodami ... nekaltę ACC. SG. „nekaltybę“ 1329 543(=546)36 543(=546)35 tęnai tenai 1329 544(=547)3, 11 544(=547)3 išnumiruliu iš numirulių 1329 544(=547)14, 15 išnumirulių J. Palionis netaiso 10112 10112 pršt. godincziuin godincziuiu (gal godincziū́?) GEN. PL. 1310 11245 pršt. 11245 kjtas (tekste: kjtás) kitas (turėtų būti kitás) ACC. PL. 1311 14642 14642 pršt. Chriftans Chriftauus 1312 167(=169)38 167(=169)38 pršt. idaut idant 1313 177 (= 179)49 177 (= 179)49 pršt. waišiu waišių (kodėl ne waišių?) GEN. PL. 1313 202 (= 204)32 202 (= 204)32 pršt. Lutae Lucae = Luko 1314 204 (= 206)17 204 (= 206)17 pršt. pāšiutfus pāšiuftas (kodėl ne pāšiuf tas?) NOM. SG. 1314 206 (= 208)40 206 (= 208)40 pršt. knnu kunų GEN. PL. 1314 211 (= 213)22 211 (= 213)22 pršt. Aprikings (dž̄eugfmo) Aprikimas (?) orig.: Omyl-ne (wefele) 1314 216 (= 218)21 216 (= 218)21 pršt. teit ateit 1315 233 (= 235)18 233 (= 235)18 pršt. hudie ludie PRAES. 3 1316 243 (= 245)38 243 (= 245)38 pršt. fwielumu βwielumu INSTR. SG. 1316 254 (= 256)37 254 (= 256)37 pršt. mokfio mokfło 1317 Be lentelėse pateikiamų pastebėtų klaidų, prof. Palionio sudarytame atitaisymų sąraše pasitaiko ir pavienių riktų, pvz.: 220 (= 222)16 vietoj paſauli turėtų būti paſauli a. sg. (p. 1315); 425 (= 427)17 vietoj kukidėli turėtų būti kukaidėli a. sg. (p. 1325); 298 (= 300)41 vietoj ſbwedęs turėtų 200 | RECENZIJOS būti fβwedęs (p. 1320), o 513 (= 514)₁₈ prigavau yra ne praet. 2 sg., bet praet. 1 sg. (p. 1328). Taip pat 327 (= 329)₈ pawijdeię (p. 1322) ir 536 (= 538)₄₂ parpūłt turėtų būti parpūlē (p. 1329) yra ne praet. 3, bet būtojo kartinio laiko veikiamosios rūšies dalyvio vyriškosios giminės daugiskaitos vardininkai ir turėtų būti nom. pl. (plg. Kudzinowski 1977: 89, 105). Negalima tylomis apeiti prof. Palionio taisymų, pažymėtų žvaigždute, kuri „žymi 1926 metų fotokopiniame leidime pastebėtą klaidą“ (p. 1304). Vadinasi, šiame fotografuotiniame leidime jų neturėtų būti. Bet iš tikrųjų yra ne visai taip, nes, berods, iš 19 tokių taisymų 5, t. y. 81₄₇ (p. 1309), 162₂₁ pršt. (p. 1312; beje, abiejuose leidimuose matyti ne Dukáuni i, bet Dukáuni ii), 286 (= 288)₂₀ (p. 1319), 304 (= 306)₂₀, ₂₂–₂₃ (p. 1320), faktiškai sutampa. Nebent dviem atvejais – 81₄₇ ir 286 (= 288)₂₀ – būtų galima ginčytis dėl rašybos, t. y. ar recenzuojamame leidinyje išspausdinta palibts (taip 1926 metų leidime) ar palibls ir ar žodyje tůkßtąntis (taip 1926 metų leidime) an dvigarsyje q su „šakele“ ar be jos. Bet tai jau rašybos dalykai ir jų taisymus, įžvelgus skirtumą, geriausia būtų pateikti atskirai. Tačiau atitaisymų sąraše yra ir tokių taisymų, prie kurių žvaigždutė būtina, bet jos nėra (žr. 4 lentelę). 4 LENTELĖ. TAISYMAI, PRIE KURIŲ TURĖTŲ BŪTI ŽVAIGŽDUTĖ DP puslapis ir eilutė | Šiame leidime išspausdinta | 1926 m. leidime išspausdinta | J. Palionio taisoma | Pastabos | Šio leidimo puslapis *356 (= 358)₉ | pritraukė | prietaukė | prietraukė | PRAET. 3 | 1323 *462 (= 464)₃₇ | kitūs | kitu | kitus | | 1326 *466 (= 468)₈ | furifßtūmbei | furifßtūmbe: | furifßtumbei | COND. 2 SG. | 1327 *470 (= 472)₃₄ | nei | mi | nei | | 1327 *471 (= 473)₄₀–₄₁ | Angelas | Angetae | Angelas | | 1327 *513 (= 514)₂₃ | wilfiemus | wifu i emus | wif i emus | | 1328 *564 (= 567)₅ | tū | ti | tū | INSTR. SG. | 1329 *594 (= 597)₂₅ | Chriſtuie | Chriſtnie | Chriſtuie | | 1330 *595 (= 598)₁₈ | fβwetų | fβwetų | fβwetų | GEN. SG. | 1330 *619 (= 622)₂₆ | źémes | źemes | źémes | GEN. SG. | 1331 Apibendrinant turbūt galima pasakyti, kad recenzuojamas DP leidimas nėra labai patikimas. Žinoma, daugelio čia paminėtų riktų bei neapsižiūrėjimų nesunkiai būtų buvę išvengta, jeigu taip dosniai valstybinių institucijų remiama „Baltų lankų“ leidykla nebūtų užsnūdusi ant laurų, o būtų glaudžiau bendradarbiavusi su parengėju. Dabar gi susidaro įspūdis, kad parengėjas dirbo vienaip, leidykla – antraip, nes vis dėlto nesinorėtų tikėti, kad toks senųjų raštų žinovas, kaip prof. Jonas Palionis, bent didesnės dalies paminėtų negerovių būtų nepastebėjęs. RECENZIJOS 201 LITERATŪRA CHRISTIANI, L. 1934: La chronologie des papes, des origines à Pie XI. Tu es Petrus. Encyclopédie populaire sur la papauté, Paris: Librairie Bloud et Gay, 491–529. KUDZINOWSKI, Cz. 1977: Indeks–słownik do „Daukšos Postilė“ 2, Poznań: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Adama Mickiewicza. LEBEDYS, J. 1955: Simonas Stanevičius, Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla. MACIŪNAS, V. 1997: Lituanistinis sąjūdis XIX amžiaus pradžioje, Vilnius (leidykla nenurodyta). PALIONIS, J. 1967: Lietuvių literatūrinė kalba XVI–XVII a., Vilnius: Mintis. SUBAČIUS, G. 1998: Žemaičių bendrinės kalbos idėjos, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Juozas Karaciejus Lietuvių kalbos institutas Antakalnio g. 6, 2055 Vilnius, Lietuva Gauta 2001 12 06 VYTAUTAS SIRTAUTAS, REGINA PETKEVICIENĖ, ČESYS GRENDA, RINKTINIAI KALBOTYROS STRAIPSNIAI [Šiauliai:] Šiaulių universiteto leidykla, 2001, 288 p. 2001 metais Šiaulių universiteto Lietuvių kalbos katedros profesoriui Vytautui Sirtautui suėjo 80 metų, o docentams Reginai Petkevičienei ir Česiui Grendai – po 70. Visi trys jie apie 40 ar daugiau metų dirba toje pat Šiaurės Lietuvos aukštojoje mokykloje (anksčiau tai buvo Šiaulių pedagoginis institutas) ir kartu su kolegomis parengė šimtus lietuvių kalbos ir literatūros, tūkstančius pradinių klasių pedagogikos ir metodikos bei kitų specialybių mokytojų, parašė ar sudarė ne po vieną mokomąją knygą studentams, vadovėlių aukštosioms mokykloms (V. Sirtautas ir vidurinėms mokykloms), paskelbė po šūsnį mokslo, metodikos ir kalbos populiarinamųjų straipsnių, aktyviai dalyvauja mokslinėse konferencijose. Sukaktuvių proga sumanytai sumestinei knygai iš savo rašinių aruodo po žiupsnelį straipsnių parinko patys autoriai ir, kaip pasakyta redaktorių kolegijos pasirašytoje pratarmėje, kai kuriuose straipsniuose ką ne ką dar pataisė ar patikslino. Knygą sudarė universiteto Lietuvių kalbos katedros vedėjas prof. K. Župerka, į redaktorių kolegiją, be jo, įėjo Humanitarinio fakulteto dekanė doc. G. Kačiuškienė (pirmininkė) ir universiteto prorektorius doc. J. Pabrėža. Kiekvieno kalbininko dalis knygoje pradedama gražia brandaus amžiaus nuotrauka ir šiltai perteiktu gyvenimo aprašymu. Prof. V. Sirtautą skaitytojams pristato prof. K. Župerka, doc. R. Petkevičienę – doc. G. Kačiuškienė, o doc. Č. Grendą, daug metų buvusį Šiaulių pedagoginio instituto Lietuvių kalbos katedros vedėju, – doc. J. Švambarytė. Po to dedama kiekvieno autoriaus daugiausia kalbos mokslo darbų rinkiniuose įvairiu metu skelbtų straipsnių. Dalys baigiamos kalbininkų darbų bibliografijomis (prof. V. Sirtauto įdėti 1999 m. atskira knygele išleistos bibliografijos rodyklės papildymai ir 1998–2000 m. darbai). Bibliografijas sudarė Mokslinės Šiaulių universiteto bibliotekos Bibliografijos skyriaus vedėja R. Jakutienė. Tokia yra kalbamos knygos sandara.