Jonas Palionis, par. „Mikalojaus Daukšos 1599 metų Postilė ir jos šaltiniai“

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA XLV (2001), 187-205 RECENZI1JOS Reviews MIKALOJAUS DAUKSOS 1599 METŲ POSTILE IR JOS ŠALTINIAI. Leidimą parengė prof. habil. dr. Jonas Palionis. Vilnius: Baltos lankos, 2000, 1331 p. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę suintensyvėjo ir senųjų raštų tyrinėjimas bei publikavi- mas, o kai kurie senieji autoriai susilaukė ypatingo dėmesio, — jų raštai, arba raštai su origina- lais, išleisti pakartotinai. Pastarųjų grupei priklauso ir 2001 m. viduryje knygynus pasiekęs kone pūdą sveriantis naujas Mikalojaus Daukšos Postilės leidimas. Net ir neregėjusiam šio leidinio, bet dar iš mokyklos suolo šį bei tą prisimenančiam apie Daukšą, jau iš recenzuojamo leidinio antraštės tikriausiai aišku, kad, be pačios Daukšos Postilės, šiame leidinyje turėtų būti ir Jokūbo Wujeko lenkiškasis originalas. Iš tikrųjų taip ir yra. Savaime suprantama, kad dėl to leidinio apimtis padvigubėjo. O kur dar įvairūs priedai! Leidinys pradedamas, atrodo, paties parengėjo parašyta (bet nepasirašyta) „Pratarme“, kurioje nurodoma, kad: „Šiame leidinyje pateikiamas Mikalojaus Daukšos 1599 metų Postilės (DP) — stambiausio spausdinto XVI amžiaus lietuvių rašto paminklo — fotografuotinis tekstas su jo lenkiškuoju Jokūbo Wujeko Postilla Catholicka Mnieyfza... w KRAKOWIE... 1590 (W,) originalu. Šis originalas yra trečiasis žymaus lenkų teologo Mažosios katalikų postilės leidimas, kuriuo, kaip manoma (žr. įžanginį straipsnį), rėmėsi Daukša galutinai redaguodamas savąjį vertimą“ (p. 7). Toliau iš jos sužinome, kad šio leidimo DP fotokopija daryta iš Simono Stane- vičiaus ir Otono Praniausko egzempliorių, kas iš kurio egzemplioriaus paimta, kad „Wujeko trečiojo leidimo tekstas skanavimo būdu perspausdintas iš mikrofilmo, prof. Wojciecho Smo- czynskio atsiųsto Lietuvių kalbos institutui“ (p. 7) ir kad pagrindinis šio leidinio sumanytojas buvo prof. habil. dr. Vytautas Ambrazas, kuriam dėkojama, kaip ir „Baltų lankų“ leidyklai, „Pratarmės“ pabaigoje (p. 8). Taigi palyginti neilga „Pratarmė“ yra gana informatyvi, padedanti prisiminti pamirštas žinias lietuvių skaitytojui ir gerai supažindinanti su šiuo mūsų rašto paminklu užsienietį, juo labiau kad „Pratarmė“ išversta ir į vokiečių kalbą (p. 9-10). Tik baigiamieji lietuviški ir vokiški padėkos sakiniai, skirti „Baltų lankų“ leidyklai, darosi ne visai įtikinami, pasižiūrėjus į p. 11 išspausdintus „Sutrumpinimus“. Iš šio sąrašo susidaro įspūdis, kad „Baltų lankų“ leidykla’ gana atsainiai pasižiūrėjo į galutinį maketo variantą, o parengėjas jo tikriausiai taip pat nematė. Mat „Sutrumpinimų“ sąraše, „iškritus“ santrumpai adv. jį „lyginant“, ėmė ir atsira- Kadangi recenzuojamo leidinio metrikoje nei redaktoriaus, nei korektoriaus pavardės nenurodytos (nesinorėtų tikėti, kad jų ir nebuvo), o nurodytas tik dailininkas Eugenijus Karpavičius, todėl visus priekaištus belieka adresuoti kolektyviniam asmeniui — leidyklai. 188 | RECENZIJOS do adj. = adverbium, prieveiksmis (turėtų būti adjectivum, būdvardis). Gaila, bet šis atvejis ne vienintelis. Panašiai atsitiko ir su datyvo santrumpa (tikriausiai d.?). Taigi ir vėl „lyginant“ sąrašą atsirado conj. = dativus, naudininkas (turėtų būti conjunctio, jungtukas). Na, o kuo „nu- sikalto“ dabartinės lietuvių kalbos vietininkas, sunku net pasakyti, bet jam „Sutrumpinimuose“ vietos neatsirado, nors leidinio pabaigoje spausdinamuose DP klaidų atitaisymuose jo san- trumpa in. (= inessivus) vartojama gana dažnai (plg. p. 1306, 1307, 1308, 1311, 1312 ir t.t.). Tokių „Sutrumpinimų“ netikslumų solidžiame leidinyje neturėtų būti, juoba kad jis buvo sumanytas kaip prestižinis. Po „Pratarmės“ ir „Sutrumpinimų“ recenzuojamame leidinyje spausdinamas įžanginis prof. Jono Palionio straipsnis „1599 metų Postilė ir jos leidimai“ (p. 13—22). Apžvalga pradedama, kaip manoma, Stanevičiaus parengta ir 1823 m. Vilniuje išleista 25 puslapių knygele Wyiątek z kazari žmudzkich, kurioje perspausdinta DP lotyniškoji bei lenkiško- ji prakalbos ir vienas pamokslas. Tik ją pristatant gal ir nereikėtų, nors ir netiesiogiai, šio leidinėlio bandyti sieti su lyginamosios istorinės kalbotyros atsiradimu (p. 13), nes jos pasiro- dymo priežastims aptarti visiškai pakanka ir lietuviško konteksto. Be jokios abejonės, šios ir antrosios Stanevičiui priskiriamos defektuotos 16 puslapių knygelės atsiradimas yra tiesiogiai susijęs su vadinamuoju žemaičių bajorų lituanistiniu sąjūdžiu (plg. Maciūnas 1997: 141-142). Abiejų minėtų leidinių atsiradimą dar 1955 metais tiksliausiai yra nusakęs prof. Jurgis Lebe- dys: „S. Stanevičius norėjo perspausdinti M. Daukšą dėl jo kalbos gražumo, leksikos turtingu- mo ir tuo paskatinti kitus ugdyti literatūrinę kalbą. Kad šis tikslas buvo svarbiausias, rodo tai, kad į abu leidinėlius įdėjo M. Daukšos prakalba „Maloniajam skaitytojui“ (o didesniame ir prakalbą į M. Giedraitį). Ta prakalba jis norėjo prabilti į mokslus einančią jaunuomenę ir inteligentiją M. Daukšos žodžiais, raginančiais mylėti gimtąją kalbą ir rūpintis savo literatūros kūrimu. SIEKDAMAS SIAIS LEIDINIAIS PRAKTINIŲ TIKSLŲ, NOREDAMAS NE TIK POPULIARINTI M. DAUK- ŠĄ, BET IR PATRAUKTI Į PATRIOTINĮ KULTŪRINĮ DARBĄ KITUS (išskirta mano — J. K.), S. Stanevičius stengėsi senuosius tekstus padaryti prieinamesnius ir todėl, juos perspausdindamas, pakeitė rašybą, praleido diakritinius ženklus“ (Lebedys 1955: 167). Tiesa, antrasis leidinys kelia įvai- riausių problemų ir visos apie jį išsakytos nuomonės yra hipotetinės. Tačiau abejoti Stanevi- čiaus autoryste, žinant, kad be jo niekas daugiau tuo metu DP nesidomėjo, vargu ar yra pagrindo (plg. Subačius 1998: 350). Pristatęs Stanevičiaus publikacijas, Palionis toliau gana smulkiai aptaria nebaigtą Eduardo Volterio DP leidimą, jo parengimo principus bei nurodo priežastis, paskatinusias nutraukti leidimą (p. 13-16), ir iki šiol plačiausiai naudojamą Mykolo Biržiškos 1926 metų fotografuoti- nis leidimą, kuris, anot Palionio, „nors ir buvo didelis žingsnis į priekį [...], tačiau taip pat nebuvo adekvatus originalui“ (p. 17). Be to, pastarojo leidimo „panaudojimą mokslinėms studijoms sunkina dar ir tai, kad greta vertimo nepateiktas lenkiškasis originalas [...]“, todėl buvusią spragą „dabar ir norima užkišti naujuoju leidimu“ (p. 17). Po šio paaiškinimo straips- nio autorius pereina prie svarstymų, kodėl buvo pasirinktas šiame leidinyje spausdinti trečiasis Wujeko postilės leidimas (p. 17-18). Susipažinęs su visais straipsnyje pateikiamais argumen- tais, nejučiomis vis dėlto pradedi dvejoti, ar ne autentiškiau būtų buvę pasirinkti antrąjį lenkiš- kąjį leidimą, o iš trečiojo pateikti tik tas vietas, kurių nėra antrajame Wujeko Mažosios postilės leidime, nes vertimo pagrindas buvo antrasis leidimas, o išėjus trečiajam Daukša savąjį vertimą ne tik techniškai priartino prie naujojo Wujeko leidimo, bet ir papildomai iš jo išvertė tas dalis, kurių nebuvo lenkiškajame antrajame leidime. Kad vertimo pagrindas yra buvęs antrasis leidi- RECENZIJOS | 189 mas, liudyty ir DP p. 504 (= 505),, ,, esantis sakinys: Popiežius Rimo / kuris ny yra Grigalus trecias liekas elt’ tikras palikiinis Petro S. (šio leidimo p. 1052). LenkiSkame trečiajame Wujeko postilés leidime, iS¢jusiame 1590 metais, šioje vietoje rašoma Vrban siodmy *W 505. Vadinasi, jeigu Daukša savo leidimą būtų kruopščiai redagavęs pagal šį leidimą, tai vargu bau būtų jame palikęs 1585 metais mirusio popiežiaus varda’. Taigi Wujekas šiame leidime vardą pakeitė, tačiau Daukša nebuvo toks uolus ir net 1599 metais paliko vertimo šaltinio duomenis, nors, logiškai mąstant, jis turėjo Grigalių XIII pakeisti Klemensu VII, kuris šv. Petro palikuonimi buvo 1592-1605 metais. Po šio straipsnio ir „Tekstologinių komentarų“ (p. 23-25), kurie irgi kategoriškai neįrodo, kad būtinai reikėjo pasirinkti trečiąjį Wujeko Mažosios postilės leidimą, spausdinami fotogra- fuotiniai Daukšos ir Wujeko tekstai. Kadangi Wujeko tekstas spausdinamas pirmą kartą, jį galėtume lyginti tik su originalu, kurio Lietuvoje nėra, — tuo tarpu DP fotografuotinį tekstą jau galime palyginti su 1926 metų leidimu. Palyginus abu šiuos tekstus iš karto matyti, kad recen- zuojamo leidinio fotografuotinis tekstas yra gerokai prastesnis už 1926 metų fotografuotinį tekstą. 2000 metų leidime daugelio diakritinių ženklų beveik nematyti. Kas tyrinės DP, greta šio leidimo privalės turėti ir 1926 metų fotografuotinį leidimą. Tad iš karto kyla klausimas, nejaugi dabar, turint gerokai tobulesnę techniką, negalima parengti kokybiškesnio fotografuotinio leidimo? Jeigu taip, tai ar šiais visuotinio stygiaus laikais reikėjo prasčiau pakartoti lietuvišką tekstą ir ar ne geriau būtų buvę už tuos pinigus išleisti kitą, tyrinėtojams sunkiai prieinamą arba visai netyrinėtą šaltinį (sakysim, Jono Rėzos Psalteras Dowido ar vadinamąją 1600 metų Jokūbo Morkūno Postilę), juoba kad DP 1926 metų leidimas yra nesunkiai prieinamas. Gal vis dėlto mums reikėtų būti taupesniems ir susirinkus susitarti, kuriuos senuosius raštus fotografuoti- niu būdu būtina išleisti pirmiausia. Tada neatsirastų panašių atvejų, kai tas pats tekstas, be didelės būtinybės, kartojamas po kelis kartus. Ir dar: reikėtų išsiaiškinti, kas tokį darbą galėtų padaryti kokybiškiausiai, nes nesinori tikėti, kad su šiandienine technika negalima pasiekti 1926 metų lygio. Po fotografuotinių DP ir *W tekstų šiame leidinyje spausdinami prof. Palionio parengti klaidų atitaisymai „Errata“ (p. 1304-1331). Prieš atitaisymų sąrašą esančiuose paaiškinimuose rašoma: „Į šį klaidų atitaisymų sąrašą įtrauktos aiškesnės vertėjo ar spaudos klaidos, bet neįtraukti DP atitaisyme („Paklidimus Teip patailik®) pateikti atvejai“ (p. 1304). Panašiai rašo- ma ir leidinį pristatančioje „Pratarmėje““: „[...] šiame leidinyje yra [...] „Errata“ — pastebėtų, bet į DP gale esančius „Paklidimus Teip pataifik“ neįtrauktų klaidų sąrašas“ (p. 7, vokiečių kalba p. 9). Bet iš kur vargšui skaitytojui žinoti, kas tuose Daukšos „Paklidimuose...“ buvo įtraukta, jeigu recenzuojamame leidinyje jų nėra. Matyt, „Baltų lankų“ leidykla nusprendė, kad Dauk- šos „Paklidimai...“ nereikalingi ir tegul skaitytojas, remdamasis čia spausdinamu sąrašu, pats susivokia, kas juose buvo, arba tegul pasiima 1926 metų leidimą, kuriame „Paklidimai...“ yra išspausdinti, ir pasitikslina. Bet „Paklidimuose...“, be korektūros klaidų atitaisymų, yra ir teks- to įterpimai, kurie reikalingi tyrinėtojams, pasiryžusiems lyginti DP tekstą su originalu. Šiuo atveju taip atsitiko tikriausiai todėl, kad „Baltų lankų“ leidyklos parengto maketo parengėjas nematė. Nesinori tikėti, kad prof. Palionis net dviejose vietose skaitytojui priminęs, jog į naująjį Ta pačia proga galima pridurti, kad Urbono VII paminėjimas rodo, jog Wujeko Mažosios postilės trečiasis leidimas buvo išspausdintas (arba bent pradėtas spausdinti?) 1590 metų rugsėjo mėnesį, nes Urbonas VII popiežiumi buvo tik 13 dienų, t. y. rugsėjo 15-27 dienomis (Christiani 1934: 520). 190 | RECENZIJOS sąrašą neįtraukti Daukšos pateikti klaidų atitaisymai, būtų sutikęs jų atsisakyti. Todėl savaime peršasi išvada, kad „Paklidimų...“ sąmoningai ar nesąmoningai atsisakyta pačios leidyklos. Kaip bebūtų, bet tai jau šaukštas deguto medaus statinėje, nes tam tikra prasme šiame leidime paskelbtas ne visas DP tekstas. Toliau iš minėtų „Errata“ paaiškinimų susidaro gana miglotas vaizdas, kaip šis skyrelis buvo rengiamas, nes pradžioje sakoma, kad sąrašą „sudarant kritiškai naudotasi Eduardo Volterio parengtame transliteruotame DP tekste (spausdintame atskiromis dalimis 1904, 1909 ir1927 metais Sankt Peterburge) išnašose pateiktais taisymais“ ir kad „sąrašas papildytas ir iš likusios (t. y. Volterio neišspausdintos — J. K.) dalies išrinktų klaidų pavyzdžiais“ (p. 1304). Šių paaiškinimų antroje (paskutinėje) pastraipoje sakoma: „Sudarant sąrašą stengtasi laiky- tis tokio principo: kuo mažiau nutolti nuo DP vertimo kalbos ir rašybos sistemos, kuo mažiau įtraukti į jį abejotinų dalykų. Tuo tikslu dažnai buvo žvilgčiojama ir į W.,, ir į geriausiai išsilai- kiusį Stanevičiaus originalo egzempliorių“ (p. 1304). Iš pacituotų paaiškinimų ne visai aišku, ar prof. Palionis tik „patobulino“ Volterio taisymų sąrašą, ar, rengdamas šį leidimą, jį ir papildė. Atidžiau pastudijavus peršasi išvada, kad čia spausdinamas patobulintas Volterio taisymų sąrašas. Tokią išvadą, rodos, paremia atsitiktinai pastebėtos, bet į šį sąrašą neįtrauk- tos korektūros klaidos (jų nėra DP „Paklidimus Teip pataifik“ sąraše), pvz.: 50,, ,, DAT. SG. chriltui, NOM. SG. chriltus, 51,,,,,,INSTR. SG. chriltulu, GEN. SG. chriltaus, DAT. SG. chriltuy netaisoma, Oo 34,, GEN. SG. chrifltaus taisoma į Chriltaus (p. 1306), 89,, GEN. SG. chriltaus irgi taisoma į Chrifltaus (p. 1309). Arba 76, esantis būtojo kartinio laiko veikiamosios rūšies dalyvio NOM. SG. M. jgiies netaisoma į įgiięs, nors kitoje vietoje šios formos galūnė ištaisyta į -ęs, plg. 324 (=326),, dtggręjes taisoma į dtgręjęs (p. 1322). Taip pat į Palionio sudarytą sąrašą nepateko ir 203 (= 205),,,, esanti PRAES. SG. 1 forma fiuncjiy, nors turėtų būti ištaisyta į fiuncziu. Be to, anksčiau išsakytą mintį sustiprina ir tie atvejai, kai abiejuose fotografuotiniuose leidimuose iš dviejų klaidingai parašytų žodžių vienas taisomas, o kitas ne. Pvz., 244 (=246),„ į junginyje miefauligii Sūnū ACC. SG. pirmas žodis Palionio ištaisytas į mielaufigij (p. 1316), o antras netaisytas, nors, atrodo, turėtų būti taisomas į Sani, nes ta pati žodžio forma 145,, lina taisoma į funy (p. 1312). Tą patį galima pasakyti ir apie 319 (=321),, junginį Trėc3ę išpiowęs. Jame NEUTR. forma Trécj¢ (= Trėcje) netaisyta, o išpiowęs ištaisyta į iš/piowęs (p. 1321). Arba štai 323 (=325),, randame O kas jokone parafjitą?, bet spausdinamame klaidų atitaisyme taisoma tik parafitg į parafita (p. 1322), o jokone į 30kone kažkodėl netaisoma, nors ta pati INES. SG. forma 562 (=565),,jokone jau taisoma į 30kone (p. 1329). Panašiai yra atsitikę ir su žodžio Diewas formomis: 357 (=359), NOM. SG. Djéwas Palionio sudarytame sąraše nėra, o tik po žodžio éfsgs esanti INES. SG. forma Diewų ištaisyta į Diewt (p. 1323). Tokių neištaisytų klaidų, be abejonės, yra ir daugiau, nes čia, kaip buvo sakyta, pateikti tik gana atsitiktinai pastebėti atvejai. Akylesnis skaitytojas dažnu atveju, žinoma, pasiges ir detalesnių taisymo principų, nes kar- tais nelabai aišku, kodėl net tie patys žodžiai, tos pačios jų formos taip nevienodai taisoma. Kai tokių paaiškinimų nėra, gana dažnai nelengva nustatyti, ar taip pasielgta sąmoningai, ar tai paprasčiausios korektūros klaidos, juoba kad kartais, rodos, nesilaikoma ir „Errata“ įvadėlyje deklaruoto principo, jog: „Neįtrauktos į sąrašą ir lytys su raidėmis į, 4, esančiomis ilgųjų balsių pozicijoje, tokios kaip nom. pl. [...] Sunys 533 (=535),, [...] inf. ifwjft 357 (=359),, ir kt., nes yra pagrindo manyti, kad jose tomis raidėmis buvo žymimi ne tik nosiniai [į], [ų], bet ir ilgieji [i], [ū]“ (p. 1304). Raidės j atveju šios nuostatos, rodos, laikomasi, bet y atveju ne RECENZIJOS | 191 visada. Pvz., 84,. INF. byt junginyje byt korodti ištaisyta į but koroti (p. 1309), o Nom. PL. 119,, fuuys ištaisyta į funus (p. 1311). Ypač daug neaiškumų kelia raidės ę, pavartotos vietoj ė, ę, ia (žr. Palionis 1967: 34), taisymai: vienur ji taisoma į ę, kitur į e. Pvz., klaidingai Daukšos parašytas prielinksnis 102,, bę ištaisytas į bę, 0 89 (=103),, taip parašytas bę taisomas į be, bę? (su klaustuku!) (p. 1310). Iš karto norisi paklausti, kodėl pirmuoju atveju jokių abejonių nebuvo, o antruoju ėmė ir iškilo? Panašiai atsitikę ir su priešdėliu ne: 38, nę taisomas nę ir pastabose nurodoma, kad šis nę=ne (p. 1306), bet 53, ir 63,, nę taisomas į ne (p. 1307, 1308), o 102, nę (éft) vėl ištaisytas į nę (p. 1310). Arba žodžio metas INSTR. SG. forma taisoma 4 kartus, bet du kartus vienaip, o du kartus antraip: 13,, mety į mętu (p. 1305), 335 (= 337), mętų į meni (p. 1322), o 16,, mgtii į metū (p. 1305) ir 53,, mętu į metu (p. 1307). Kodėl čia ę netaisoma į ę, t. y. kodėl šios formos sugretintos su palyginti dažnai DP rašomomis meti ir metu, o ne su mętu, belieka tik spėlioti. Tokių atvejų pasitaiko ir INES. SG. formų taisyme, pvz.: 44,,metę ištaisyta į metę (p. 1307), 69,, „„3ėkonę į 36konę (p. 1308), bet 324 (=326),, regéiimg ištaisyta į regéiime (p. 1322). Na, o 62,, mirltanc3iamę, ištaisytame į mirftanc3ziamę, randame atvirkščią -ę į -¢ taisymą. Reikia manyti, kad čia vieną korektūros klaidą pakeitė kita, nes kitaip pastarojo taisymo paaiškinti negalima. Arba štai IMPER. PL. 1 forma 21, „/kėflbkimę taisoma į /kėlbkimę (p. 1305), 0 118, paktausikimg į paktausikime (p. 1311) ir 280 (= 282),, /ugrifkimę į lugrifkime (p. 1318). Kodėl pirmuoju atveju galūnėje palikta -ę irgi nežinia, nes kitur visų tiesioginės nuosakos laikų bei tariamosios nuosa- kos PL. 1 galūnė -¢, -ę, rodos, visai pagrįstai taisoma tik į -e, pvz.: 63, turimg į turime (p. 1308), 102,, išgirlimę į išgirlime (p. 1310), 156,, atgrefstumbime į atgr¢fitumbime (p. 1312), 172,,paregė- tumbimę į paregėtumbime (p. 1313). Prie šio tipo taisymų iš dalies galima priskirti tikrinio vardo Abelis GEN. sG. formų Ablo nevienodą taisymą: 408 (= 410),, Ablo ištaisyta į Abelio, 0 410 (= 412),, Ablo į Abelo (p. 1325). Kai detaliau nepaaiškinti taisymo principai, sunku susigaudyti, kodėl prof. Palionio sąraše nevienodai elgiamasi su dvigarsiais an, en, DP rašomais g, ¢ arba gn, ¢n. Dažniausiai jie netai- somi, bet retkarčiais g, ¢ taisoma į gn, gn, 0 4, gn ir į an, en, pvz.: 315 (= 317),,nuflidėdace3ių ištaisyta | nulidédgnc3ziu INSTR. SG. (p. 1321), 228 (= 230)... 3ęklas ištaisyta | jgnktais (p. 1315) (bet 10,, pajékljtos vėlgi kažkodėl e nei į ¢, nei | gn ar en netaisoma, o taisoma į pajékljtos (p. 1305), nors turėtų būti paj¢kijtos), o 448 (= 450),,dggan taisoma į dangun (p. 1326), 244 (= 246),„,tėndą į lénda (p. 1316). O kai toje pačioje šaknyje vietoj in DP išspausdintas i taisomas skirtingai, visiškai neaišku, pvz.: 124, lik/mumu ištaisyta į link/mumu INSTR. SG. (p. 1311), 0 214 (= 216),, „„liklmumo, lik/mibes į ljklmumo, lįki/mibes GEN. SG. (p. 1315). Kaip paaiškinti tokius taisymus: 309 (= 311), pęnįgt į penigy GEN. PL. (p. 1321) ir 331 (= 333),, penjgamas į penjgamus (p. 1322)? Šiais atvejais turbūt neužtenka pasakyti, kad taisymuose „stengtasi laikytis tokio principo: kuo mažiau nutolti nuo DP vertimo kalbos ir rašybos sistemos...“ (p. 1304), norėtųsi sužinoti ir kaip stengtasi šio principo laikytis. Žinoma, lengviausia ir paprasčiausia būtų visus paminėtus nevienodumus aiškinti korek- tūros klaidomis, kurių, deja, Palionio sudarytame taisymų sąraše tikrai yra nemaža. Bet kadangi jas smulkiai aptarti nėra jokio būtino reikalo, todėl toliau pateikiami suklasifikuoti taisymuose pastebėtų klaidų sąrašai. 192 | RECENZIJOS 1 LENTELĖ. KLAIDINGAI NURAŠYTI DP ŽODŽIAI DP puslapis Išspausdinta DP J. Palionio Pastabos 2000 m. ir eilutė taisoma leidimo puslapis 21, fwéntiuiy fwentitiy fwentitiu INSTR. SG. 1306 11452, Newaloee Newaloiee Newaloie INES. SG. 1311 169 (= 171),, nupinę nuping nupine PRAET. 3 1313 174 (= 176), gaiteiimy gaitéiimy gaiteiimu (turėtų INSTR.SG. 1313 buti gaitéiimu) 188 (= 190),, lykelninp lykelninmp lykelniump 1314 188 (= 190), kėlęs kėlęs kėles PRAET. 3 1314 190 (= 192), lurįkulius lurikulius surįkulius 1314 (t. b. furjkulius) 191 (= 193), iffmintigai iffmintigai iffmintigai ADV. 1314 191 (= 193), prodgigs pradgigs pradéigs 1314 191 (= 193),, parafiitq parafiitg parafiita NEUTR. 1314 (t. b. parafiita) 200 (= 202), mul muylu mulų (t. b. myly) 1314 213 (= 215), likimibę liklmibę lįkimibę 1315 213 (= 215),, liklimumas liklimūmas lįkimumas 1315 (t. b. ljklmimas) 228 (= 230), Bajngęcjios Bajnęcjios Bajnjcejios GEN. SG. 1315 233 (= 235), nei fenų ... buwimų nei fenū buwimuū 1316 buwimų 237 (= 239),, kyres kyrés kurés ACC. PL. 1316 255 (= 257), kyrie kyrié kurie (t. b. kurié) 1317 255 (= 257),, daitty daittų daiktų GEN. PL. 1317 256 (= 258), numasgoio numasgoio numasgoio 1317 (t. b. numasgoio) 265 (= 267), krdiuo kraiuo kraiuo GEN. SG. 1317 RECENZIJOS | 193 DP puslapis Išspausdinta DP J. Palionio Pastabos 2000 m. ir eilutė taisoma leidimo puslapis 271 (= 273),, tikrūių tikrūių tikritiu INSTR. SG. 1318 (t. b. tikrūiu) 271 (= 273). ataulity ataulitu ataukitų COND. 3 1318 277 (= 279), fawys fawys fawus 1318 (t. b. fawiis) 281(=283), brągęlnįs brągęlnįs brqggelnis NOM. SG. 1318 (t. b. brggelnis) 286 (= 288),, trupycjo trūpycjo trupuc3o 1319 (t. b. trūpuc30) 290 (= 292),, nelkally nelkatly nelkallu NEUTR. 1319 (t. b. nelkatlu) 295 (= 297),, priwaty priwati priwalu NEUTR. 1320 (t. b. priwatit) 304 (= 306), będrų będrų będru (t. b.będnū) INSTR. SG. 1320 306 (= 308),, tyri tyri turi (t. b. tūri ) PRAES. 1 1320 (t. b. 3) 310 (= 312),, pajiltų pajiltų pajiltu 1321 (t. b. pajiltū) 311 (= 313), yjmufe yymufe uymufie PRAET. 3 1321 (t. b. usmufze) 315 (= 317),, Wiefipat Wiéfipatj Wiefipati DAT. SG. 1321 (t. b. Wiéfipati) 317 (= 319), masgas md3gas masgas 1321 (t. b. mazgas) 319 (= 321),, buliy iy Diewy |... Diéwy ... Diewu 1321 (t. b.... Diėwu) 322 (= 324),, Wjenas Wjėnas Wienas NOM. SG. 1321 (t. b. Wiénas) 325 (= 327), galetą ... gatétq ... galetų (t. b. galéty) COND. 3 + INF. 1322 iftraukt’ ifstraukt’ ... ifftraukt’ 194 | RECENZIJOS DP puslapis Išspausdinta DP J. Palionio Pastabos 2000 m. ir eilutė taisoma leidimo puslapis 327 (= 329), prilaktioe prilaktioie prilakitoieu 1322 329 (= 331), Fodsio jodsio jodsio (t. b. 1322 jodsio) 332 (= 334), pūtlauj plttauij puttauii PRAES. 2 5G. 1322 335 (= 337),, buwe būwe buwo (t. b. būwo) 1322 336 (= 338), Tydekite sydekite ludekite 1322 (t. b. sudekite) 337 (= 339), jmonemns jmonémns jmonemus 1322 (t. b. 3monémus) 338 (= 340),, did5euliy didséuliy did5euliu ACC. DU. 1322 (t. b. did5éuliu) 342 (= 344), ktanle ktanle ktaule PRAET. 3 1323 (t. b. kfaule ) 351 (= 353),, piktifiys piktūliųs piktūlius 1323 (t. b. piktūliūs) 360(=362),,,, nulidéiyliy nulidéiyliy nulidéiyliy 3mo- GEN. PL. 1324 jmouiy 3mouių nių (t. b. žmonių) 378 (= 380), nujemmintiei nujėmmintiei nujėmintiei NOM. PL. 1324 379 (= 381), iywenia ijwenia iywemia PRAES. 3 1324 (t. b. iswemia) 394 (= 396),, kaip kajp kaip (t. b. kaip) 1325 398 (= 400),, gates galės gales (t. b. galės) FUT. 3 1325 404 (= 406),, Apaltatai Apdltatai Apdfitatai 1325 (t. b. Apdfitatar) 434 (= 436), piktiemys piktiémuys piktiemus 1326 (t. b. piktiémus) 450 (= 452),, tiektaj tiektdj tiektai (t. b.tiektai) 1326 471 (= 473),, Iwétes fwétes fwétas NOM. SG. 1327 RECENZIJOS | 195 DP puslapis Išspausdinta DP J. Palionio Pastabos 2000 m. ir eilutė taisoma leidimo puslapis 473 (= 475), wienų 3odjių wienų jodjiu wienu jodjiu INSTR. SG. 1327 474 (= 476),, ., pawaijdo pawdiido pawdizdo 1327 475 (= 477). lėktui sėktui lėktai (t. b. sékfai) DAT. SG. 1327 477 (= 479), Apaltatas Apiltatas Apafitatas (t. b. 1327 Apdftatas) 478 (= 480), bitoliy bitoliy bitofiu (t. b. 1327 bitoliu) 510 (= 511), ,, jemjnių 3jęmjnių Femjniu (t. b. 1328 jęmjniu) 518 (= 519), belnelį belnėlį bernelį (t. b. ACC. SG. 1328 bernélj ) 518 (= 519), 3odjių jodsiy Fodsiu (t. b. INSTR. SG. 1328 jodsiu) 531 (= 533),, tęko tėko tako (t. b.tąko) PRAES. 3 1329 535 (= 537), vi dūdineie vi dūdinčie vidudineie (t. b. PRAES. 3 1329 vidudinéie) 553 (= 556), fwety wet fwetu (t. b. INSTR. SG. 1329 went) 568 (= 571), vi Iwiro vi fwiro vilwiro (t. b. 1330 viiwiro) 594 (= 597),, wie umo [wie imo fwielumo (t. b. 1330 fwieliimo) 601 (= 604), tarny tarnų tarnu (t. b. tarnū) INSTR.SG. 1330 610 (= 613),, gaiwa gaiwd galwa (t. b. gatwd) NOM. SG. 1330 614 (= 617),, ,, galiy galy galiu (t. b. galu) PRAES. 1 SG. 1330 618 (= 621), melftus mélltus melltys (t. b. SUP. 1331 mélltys) 619 (= 624), isliyte elt isliynte éft’ i5liytg elt (t. b. 1331 i5liyntg élt’) 196 | 2 LENTELĖ. JONO PALIONIO TAISYMUOSE PRALEISTI DP DIAKRITINIAI ŽENKLAI RECENZIJOS DP puslapis Išspausdinta J. Palionio Turėtų būti Pastabos Šio lei- ir eilutė taisoma dimo puslapis a viturétg viturgtg viturétg ACC. SG. 1305 24, wert} wertu wert INSTR. SG. 1306 25, Tetraachg Tetrarchg Tetrarcha INSTR. SG. 1306 26,4 WirGpatūėwimo Wiefpatawimo Wiefspatawimo 1306 28. Swetop Swetop S3wetop 1306 35.4 jmoiy Fmoniy Fmoniy GEN. PL. 1306 47, bédrg bedrg bėdrą ACC. SG. 1307 54, Bernradus Bernardus Bernardus NOM. SG. 1307 68,, lawy lawu law INSTR. SG. 1308 75, aurg aure auré 1309 90, iffwadsié io iffwadsioio iffwad3ioio 1309 95.5 teiéus tūigus tūiėus orig.:tud3ic3 ~~ 1310 107,, Wiélpati Wiefipat Wiėfkpatį ACC. SG. 1310 111, djéng dieng diéng 1311 138, tdusomg tausome taujome 1311 141, tūdiie ludiie lūdiie PRES. 3 1311 150,, didęlnių didelniu didelniū INSTR. SG. 1312 158, falkiwų falfiwu falfiwi NOM. DU. 1312 164,, gio eio éio PRAET. 3 1312 201 (= 203), mylimp mulump mulimp 1314 213 (= 215), amjimas am3inas dmjinas NOM. SG. 1315 232 (= 234), atsiysiy atliųšiu atšiųšiū 1316 233 (= 235), ../nei .../ nei ...[ nei INSTR. SG. 1316 mokliy mokliu mokriiu RECENZIJOS | 197 DP puslapis Išspausdinta J. Palionio Turėtų būti Pastabos Šio lei- ir eilutė taisoma dimo puslapis 247 (= 249), grumjdimų grumjdimu grumjzdimu INSTR. SG. 1316 251 (= 253), wardy wardu ward INSTR. SG. 1316 252 (= 254),, [unis lunus (unis 1317 268 (= 270),, metų metu metu INSTR. SG. 1317 281 (= 283),, Wiefiputies Wiefipdties Wiefipaties 1318 302 (= 304),, ,, willg Pépiesiltq willa Popiesilta willa Pépiejilta NOM. SG. 1320 304 (= 306), kyrié kurie kurié 1320 321 (= 323), ngbilj nebilj nébilj ACC. SG. 1321 341 (= 343),, pamokg pamoke pamdoke PRAET. 3 1323 374 (= 376),, karié kurie kurié 1324 388 (= 390), matong matone malone NOM. SG. 1325 388 (= 390), tataj tatai tatai 1325 391 (= 393),, noprinai noprofnai noprolnai ADV. 1325 392 (= 394), njéko nieko niéko 1325 402 (= 404), tac3ėų tac3eu tacj3ėu 1325 409 (= 411), diény dieną diéng ACC. SG. 1325 423 (= 425),, [artis [aitus laitiis orig.: okowy 1325 457 (= 459),, praltoliy praltoliu praltoliu 1326 458 (= 460), raka rgka rgka NOM. SG. 1326 472 (= 474),, jotog jotag jotag 1327 530 (= 532),, vj prietelus vj neprietelus vi neprietelus orig. 1329 niepriyiacioty 545 (= 548), atlėko atląko atlaąko PRAES. 3, orig.: 1329 nawied3a 560 (= 563), gerų geru gerū INSTR. SG. 1329 609 (= 612), mokitinių mokitiniu mokitiniu INSTR. SG. 1330 198 | RECENZIJOS 3 LENTELĖ. NETIKSLIAI NURODYTA ŽODŽIO EILUTĖ IR VIETA J. Palionio Turėtų būti Išspausdinta J. Palionio Pastabos Šio lei- nurodytas DP taisoma dimo puslapis ir eilutė puslapis 89 (= 103), ,, 89 (=103),,,, gardumimus garduminus 1310 116,, 116, miglafsirdimo ~~ mietlafkirdūmo 1311 116, 116, Cję (tekste Cie iau 1311 C3e) jau 159,, 159,, Sjęlta S3ęąfta NEUTR. 1312 162,, 162, kartų kartū INSTR. SG. 1312 168, 168, metų metu INSTR. SG. 1312 227 (= 229), 227 (= 229),, ,, Augugultinas Augultinas 1315 229 (= 231), 229 (= 231), ,, tobjs tobis 1315 231 (= 233),, 231 (= 233), palikimintoie paljklmintoie NOM. SG. 1316 231 (= 233),, 231 (= 233),, atliysiy atliysiu 1316 231 (= 233), 231 (= 233),, los tas NOM. SG. M. 1316 247 (= 249), 247 (= 249),, ,; grumjdimų grum3idimu INSTR. SG. 1316 (t. b. grum3zdimii) 276 (= 278), 276 (= 278),, apeweisdétus apeweijdétus COND. 3 1318 314 (= 316), 314 (= 316), . gerélnjs gerélnis 1321 328 (= 330),, 328 (= 330), ,, [uderimo luderino 1322 338 (= 340),, 338( = 340),, ,, dgntame gntrame 1322 342 (= 344), 342( = 344),, palsipiitgs palsipitus NOM. SG. F. 1323 349 (= 351), 349 (= 351), ,, [ilpnélnjs litpnélnis 1323 349 (= 351), 349 (= 351),, ,, [wetitimas Iwetimas 1323 359 (= 361), 359 (= 361), vimokélsiy vimokésiu (?) 1324 369 (= 371),, 369 (= 371),, ,, palwéntina pafiwéntina PRAES. 3 1324 369(= 371),, 369 (= 371),, gédeiimo gédeiimu INSTR. SG. 1324 471 (= 473), 471 (= 473),, motg mote NOM. SG. 1327 RECENZIJOS | 199 J. Palionio Turėtų būti Išspausdinta J. Palionio Pastabos Šio lei- nurodytas DP taisoma dimo puslapis ir eilutė puslapis 543 (= 546), 543 (= 546),, laygodami ... laugodami ... ACC. SG. 1329 nekattg nekaltg „nekaltybę“ 543(=546),, 543(=546),, tęnai tenai 1329 544(=547), ,, 544(=547), isnumiruliu iš numiruliy 1329 544(=547),, į, iFnumirulliy J. Palionis netaiso 101, 1015 ... godincjiuin godincjiuiu (gal ~~ GEN. PL. 1310 godincjigiy?) 112, pra. 112, kjtas (tekste: kitas (turéty ACC. PL. 1311 kitas) būti kitas) 146, 146, x; Chriltans Chriltaus 1312 167(=169),, 167(=169) pax idaut idant 1313 177 (= 179),, 177 (= 179) „waišiu wailiy (kodėl GEN. PL. 1313 ne waisiy?) 202 (= 204),, 202 (= 204),, ... Lutae Lucae = Luko 1314 204 (= 206),, 204 (= 206),, ,, pasiultus paliyltas (kodel NOM. SG. 1314 ne pasiyltas?) 206 (= 208),, 206 (= 208), knnu kunų GEN. PL. 1314 211 (= 213), 211 (= 213), pa, Aprikings Aprikimas (?) orig.: Omyl- 1314 (džeugimo) ne (wefele) 216 (= 218), 216 (= 218), „eit ateit 1315 233 (= 235), 233 (= 235)s „„Tudiie ludiie PRAES. 3 1316 243 (= 245), 243 (= 245), [wielumu fwielumu INSTR. SG. 1316 254 (= 256),, 254 (= 256),, . moklio moklto 1317 Be lentelėse pateikiamų pastebėtų klaidų, prof. Palionio sudarytame atitaisymy sąraše pa- sitaiko ir pavienių rikty, pvz.: 220 (= 222) „vietoj palduli turėtų būti pafaulį a. sg. (p. 1315); 425 (= 427),,vietoj kukidéli turėtų būti kudikélj a. sg. (p. 1325); 298 (= 300), vietoj Jhwedes turėtų 200 | RECENZIJOS butiJfwedgs (p. 1320), 0 513 (=514),, prigawau yra ne praet. 2 sg., bet praet. I sg. (p. 1328). Taip pat 327 (= 329), pawijdéig (p. 1322) ir 536 (= 538) „parpūtę turėtų būti parpiilg (p. 1329) yra ne praet. 3,bet būtojo kartinio laiko veikiamosios rūšies dalyvio vyriškosios giminės daugiskaitos vardininkai ir turėtų būti nom. pl. (plg. Kudzinowski 1977: 89, 105). Negalima tylomis apeiti prof. Palionio taisymų, pažymėtų žvaigždute, kuri „žymi 1926 metų fotokopiniame leidime pastebėtą klaidą“ (p. 1304). Vadinasi, šiame fotografuotiniame leidi- me jų neturėtų būti. Bet iš tikrųjų yra ne visai taip, nes, berods, iš 19 tokių taisymų 5, t. y. 81,, (p. 1309), 162,, ,,, (p. 1312; beje, abiejuose leidimuose matyti ne Dukdun ii, bet Dukduni ii ), 286 (= 288),,(p- 1319), 304 (= 306),; 44.34 (p. 1320), faktiškai sutampa. Nebent dviem atvejais — 81, ir 286 (= 288),, — būtų galima ginčytis dėl rašybos, t. y. ar recenzuojamame leidinyje išspausdinta pafibts (taip 1926 metų leidime) ar palibls ir ar žodyje tikfitgntis (taip 1926 metų leidime) an dvigarsyje ą su „šakele“ ar be jos. Bet tai jau rašybos dalykai ir jy taisymus, įžvelgus skirtumą, geriausia būtų pateikti atskirai. Tačiau atitaisymų sąraše yra ir tokių taisy- mų, prie kurių žvaigždutė būtina, bet jos nėra (žr. 4 lentelę). 4 LENTELĖ. TAISYMAI, PRIE KURIŲ TURĖTŲ BŪTI ŽVAIGŽDUTĖ DP puslapis Šiame leidime 1926 m. leidime J. Palionio Pastabos Šio lei- ir eilutė išspausdinta išspausdinta taisoma dimo puslapis *356 (= 358), pritrauke prietūukė prietrūuke PRAET. 3 1323 *462 (= 464), kinis kitu kitus 1326 *466 (= 468), lurifjtimbei Turiftūmbe: luriftumbei COND.2SG. 1327 *470 (= 472), nei mi nei 1327 *471 (= 473), „Angetas Angetae Angelas 1327 *513 (= 514), wilsiemus wiluiemus wiliemus 1328 *564 (= 567), tū ti tū INSTR. SG. — 1329 *594 (= 597),, Chriltuie Chriltnie Chriltuie 1330 *595 (= 598), fiwety fwety fwety GEN. SG. 1330 *619 (= 622), Fémes jemes Femes GEN. SG. 1331 Apibendrinant turbūt galima pasakyti, kad recenzuojamas DP leidimas nėra labai patikimas. Žinoma, daugelio čia paminėtų riktų bei neapsižiūrėjimų nesunkiai būtų buvę išvengta, jeigu taip dosniai valstybinių institucijų remiama „Baltų lankų“ leidykla nebūtų užsnūdusi ant laurų, o būtų glaudžiau bendradarbiavusi su parengėju. Dabar gi susidaro įspūdis, kad parengėjas dirbo vienaip, leidykla — antraip, nes vis dėlto nesinorėtų tikėti, kad toks senųjų raštų žinovas, kaip prof. Jonas Palionis, bent didesnės dalies paminėtų negerovių būtų nepastebėjęs. RECENZIJOS | 201 LITERATŪRA CHRISTIANI, L. 1934: La chronologie des papes, des origines a Pie XI. Tu es Petrus. Encyclopėdie popu- laire sur la papautė, Paris: Librairie Bloud et Gay, 491-529. KupziNnowskl, Cz. 1977: Indeks-stownik do „Daukšos Postilė“ 2, Poznan: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Adama Mickiewicza. LEBEDYS, J. 1955: Simonas Stanevičius, Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla. MACIONAS, V. 1997: Lituanistinis sąjūdis XIX amžiaus pradžioje, Vilnius (leidykla nenurodyta). PALIONIS, J. 1967: Lietuvių literatūrinė kalba XVI-XVII a., Vilnius: Mintis. SuBaAČIius, G. 1998: Žemaičių bendrinės kalbos idėjos, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Juozas Karaciejus Gauta 2001 12 06 Lietuvių kalbos institutas Antakalnio g. 6, 2055 Vilnius, Lietuva VYTAUTAS SIRTAUTAS, REGINA PETKEVIČIENĖ, ČESYS GRENDA, RINKTINIAI KALBOTYROS STRAIPSNIAI [Šiauliai:] Šiaulių universiteto leidykla, 2001, 288 p. 2001 metais Šiaulių universiteto Lietuvių kalbos katedros profesoriui Vytautui Sirtautui suėjo 80 metų, o docentams Reginai Petkevičienei ir Česiui Grendai — po 70. Visi trys jie apie 40 ar daugiau metų dirba toje pat Šiaurės Lietuvos aukštojoje mokykloje (anksčiau tai buvo Šiaulių pedagoginis institutas) ir kartu su kolegomis parengė šimtus lietuvių kalbos ir litera- tūros, tūkstančius pradinių klasių pedagogikos ir metodikos bei kitų specialybių mokytojų, parašė ar sudarė ne po vieną mokomąją knygą studentams, vadovėlių aukštosioms mokyk- loms (V. Sirtautas ir vidurinėms mokykloms), paskelbė po šūsnį mokslo, metodikos ir kalbos populiarinamųjų straipsnių, aktyviai dalyvauja mokslinėse konferencijose. Sukaktuvių proga sumanytai sumestinei knygai iš savo rašinių aruodo po žiupsnelį straips- nių parinko patys autoriai ir, kaip pasakyta redaktorių kolegijos pasirašytoje pratarmėje, kai kuriuose straipsniuose ką ne ką dar pataisė ar patikslino. Knygą sudarė universiteto Lietuvių kalbos katedros vedėjas prof. K. Župerka, į redaktorių kolegiją, be jo, įėjo Humanitarinio fakulteto dekanė doc. G. Kačiuškienė (pirmininkė) ir universiteto prorektorius doc. J. Pa- brėža. Kiekvieno kalbininko dalis knygoje pradedama gražia brandaus amžiaus nuotrauka ir šiltai perteiktu gyvenimo aprašymu. Prof. V. Sirtautą skaitytojams pristato prof. K. Župerka, doc. R. Petkevičienę — doc. G. Kačiuškienė, o doc. Č. Grendą, daug metų buvusį Šiaulių pedagoginio instituto Lietuvių kalbos katedros vedėju, — doc. J. Švambarytė. Po to dedama kiekvieno autoriaus daugiausia kalbos mokslo darbų rinkiniuose įvairiu metu skelbtų straips- nių. Dalys baigiamos kalbininkų darbų bibliografijomis (prof. V. Sirtauto įdėti 1999 m. atskira knygele išleistos bibliografijos rodyklės papildymai ir 1998-2000 m. darbai). Bibliografijas sudarė Mokslinės Šiaulių universiteto bibliotekos Bibliografijos skyriaus vedėja R. Jakutie- nė. Tokia yra kalbamos knygos sandara.