Friedricho Wilhelmo Haacko laiškas Gotthilfui Augustui Franckei

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA XLV (2001), 179–186 PUBLIKACIJOS Source Publications FRIEDRICHO WILHELMO HAACKO LAIŠKAS GOTTHILFUI AUGUSTUI FRANCKEI Pastaraisiais dešimtmečiais suaktyvėjo tyrinėtojų dėmesys Lietuvių kalbos seminaro Hallėje (1727–1740) istorijai ir, skyrium imant, F. W. Haacko darbui seminare (žr. Bense 1974, 1994; Schiller 1994a, 1994b; Drotvinas 1998a, 1998b, 2001). Tačiau įvairius šio aktualaus lituanistikos istorijai klausimo tyrimus sunkina, be kita ko, ir archyvinių dokumentų stoka. Tęsdamas Mažosios Lietuvos leksikografijos tyrinėjimus, Hallės Franckesche Stiftungen archyve radau F. W. Haacko laišką (sign. A FSt/M 5 C5:14) tuometiniam Franckės fundacijos vadovui Gotthilfui Augustui Franckei. Laiškas rašytas 17,3 cm ilgio ir 10,2 cm pločio lape, sulenktame per pusę ir sudarančiame keturis puslapius, kurių pirmame ir antrame yra laiško tekstas, trečias – tuščias; siunčiant visas laiškas sulankstytas dar per pusę, jo ketvirtame puslapyje – raudonu rašalu adresas AMonsieur Monsieur Francke Profesſeur en Theologie à Halle. Siuntėjo raudonas smalkos antspaudas atspurėjęs ir neįskaitomas. Archyve laiškas inventorizuotas kaip dviejų puslapių tekstas, kurio pirmojo puslapio dešiniajame viršutiniame kampe po laiško parašymo vietos ir datos (Stettin d. 19 May 1732)1 numeratorium įspaustas saugojimo vieneto paginacijos numeris 402 ir juodu pieštuku įrašyta 505, apačioje raudonu pieštuku – dar 14. Paginacija tęsiama numeriu 403 trečio (tuščio) puslapio dešiniajame viršutiniame kampe. Abu laiško puslapiai perforuoti dviem (iš viso keturiom) skylutėmis, kurios „iškando“ kai kurias laiško žodžių dalis ir sunkina perskaityti tekstą. F. W. Haacko laiškas svarbus keliais atžvilgiais. Jis akivaizdžiai parodo, kaip Hallės universiteto teologijos fakulteto auklėtiniai buvo panaudojami vykdant Rytų Prūsijos kolonizaciją. Kaip XVIII a. pirmųjų dešimtmečių politinio kultūrinio gyvenimo dokumentas laiškas yra atkreipęs istorikų akis ir referuotas pietizmo plėtros istorijos dokumentų rinkinyje (Müller-Bahlke, Gröschel 1999). Pats laiškas eksponuotas Franckės fundacijoje Hallėje 2001 m. birželio 26–spalio 28 d. vykusioje parodoje ir anotuotas jai skirtame kataloge2. Laiškas teikia duomenų Haacko biografijai patikslinti ir Lietuvių kalbos seminaro veiklos Hallėje perspektyvai nušviesti. Iš tikrųjų, kodėl Haackas, 1728 m. rudenį pirmajam Lietuvių kalbos seminaro vadovui ir dėstytojui Johannui Richteriu išvykus iš Hallės ir grįžus į Mažąją Lietuvą, pakeitęs jį ir šiame poste įpusėjęs ketvirtuosius darbo metus, turėjo palikti Lietuvių kalbos seminarą ir atsisveikinti su Halle. Yra žinoma, kad karalius Friedrichas Wilhelmas I, 1 Diena 19 taisyta iš 10 (?), žr. Müller-Bahlke, Gröschel (1999: 140). 2 Apie ketinimus įtraukti Hallės Waisenhausą į Rytų Prūsijos išvystymą ir integraciją žr. Müller-Bahlke (2001: 140). 180 | P U B L I K A C I J O S kolonizuodamas po didžiojo maro ir bado ištuštėjusią Prūsiją, pakvietė 16 000 zalcburgiečių emigrantų. Jų kelionės maršrutas ėjo per Hallę ir Berlyną, toliau į Mažąją Lietuvą. Emigrantų palydovais (pamokslininkais ir vertėjais) buvo siunčiami Hallės universiteto teologijos fakulteto studentai, tarp jų ir Haackas. Vienas iš tokių palydovų Johannas Friedrichas Breueris gegužės 9 d. laiške iš Berlyno praneša Franckei, kad pamokslininkai Hahn ir Haackas pasirengę lydėti zalcburgiečius3. Haackas minimas ir kito palydovo, studento Kuhcho 1732 m. balandžio 24–gegužės 12 d. kelionės iš Hallės į Berlyną dienoraštyje, kur rašoma, kad gegužės 10 d. Haackas su emigrantų grupe išvyko iš Berlyno4. Suprasdamas galimus Haacko išvykimo iš Hallės padarinius, Franckė prašė karaliaus palikti Haacką Hallėje kaip Lietuvių kalbos seminaro dėstytoją ir greičiausiai buvo gavęs jo sutikimą. 1732 m. gegužės 13 d. laiške Franckė savo ir teologijos fakulteto profesorių Joachimo Langės (Lange) ir Johanno Heinricho Michaelio (Michaelis) vardu dėkoja karaliui už jo paliepimą Haackui pusei metų grįžti į Hallę. Kartu Franckė laiške apgailestauja, kad karaliaus paliepimas Haacko Berlyne nepasiekė, dėl to Franckė rašo pasiuntęs jam laiškus į Karaliaučių ir Štetiną5. Tačiau iš Haacko laiško Franckei matome Franckę per anksti apsidžiaugus leidimu Haackui grįžti į Hallę: karalius nepatenkino Hallės teologų prašymo ir Haackas turėjo paklusti aukštesniam, t. y. karaliaus, potvarkiui6. Haacko negrįžimas į Hallę buvo nuostolingas tolesnei seminaro veiklai. Be abejo, Franckė ir Haackas turėjo įvairių pietizmo plėtros ir lituanistikos tradiciją stiprinančių sumanymų. Deja, vėlesni seminaro vadovai lituanistikos dirvoje nepasireiškė. Laiškas padeda atskleisti ir Haacko Vocabvlarivm prierašų autorystę. Franckesche Stiftungen bibliotekoje laikomas Haacko žodyno vad. durchschossenes Exemplar, t. y. Vocabvlarivm egzempliorius su rankraštiniais papildymais ir prierašais (plačiau žr. Drotvinas 1998). Tie rankraštiniai papildymai yra kelių neidentifikuotų asmenų rankos darbas. Ieškodamas prierašų autoriaus (-ių), spėjau, kad vienas iš jų gali būti pats Vocabvlarivm parengėjas, tačiau neturėjau Haacko autografo. Dabar, radus skelbiamą laišką, Haacko rašyseną galima sugretinti su prierašų rašysena. Šis gretinimas leidžia tvirčiau pagrįsti ankstesnį spėjimą, kad žymi, gal net didesnioji prierašų dalis (bent 2/3), yra parašyta paties autoriaus Haacko ranka. Žinoma, prie tikslesnių išvadų galėtume prieiti atlikę abiejų tekstų – prierašų ir laiško – grafologinę gretinamąją analizę. Tačiau jau ir dabar Haacko rašytus papildymus galėtume vertinti kaip jo paties pastangas kaupti žodyno medžiagą antrajam Vocabvlarivm leidimui, kuris galbūt nebuvo parengtas kaip tik dėl autoriaus išvykimo iš Hallės. Pateikiame F. W. Haacko laiško originalo faksimilę, išplėstinę teksto transliteraciją ir vertimą į lietuvių kalbą. Transliteruojant tekstą santrumpos išskleidžiamos, atstatytos raidės rašomos laužtiniuose skliaustuose. Didžiosios raidės rašomos kaip tekste. Žodžiai, parašyti lotyniška (humanistine) grafika, perteikiami kursyvu7. 3 Sign. 5 C 5: 22, žr. Müller-Bahlke, Gröschl (1999: 31), plg. taip pat Müller-Bahlke (2001: 140). 4 Teologijos studento dienoraštis apie jo kelionę lydint Zalsburgo emigrantus iš Hallės į Berlyną, sign. 5 C 5: 22, žr. Müller-Bahlke, Gröschl (1999: 31). 5 Gotthilfo Augusto Franckės padėkos raštas Friedrichui Wilhelmui Pirmajam už potvarkį Haackui grįžti į Hallę, sign. 5 C 5: 28, žr. Müller-Bahlke, Gröschl (1999: 35). 6 Iš Haacko biografijos žinome, kad 1733 m. jis Berlyne buvo įšventintas kunigu, paskui paskirtas Gumbinės diakonu, kunigavo Gerviškėnuose, o nuo 1734 m. iki mirties (1754) buvo Pilkalnio kunigas. 7 Dėkoju p. Aušrinei Jonikaitei, padėjusiai iššifruoti laišką ir patikslinti vertimą. PUBLIKACIJOS | 181 [Adresas] AMonsieur Monsieur Francke Professeur en Theologie à Halle. [1] Stettin d[en] 19* Maj 1732. HochEhrwürdiger und Hochgelahrter In[onders HochzuEhrender H[er]r Professor. Ew[re] HochEhrwürden werden mir erlauben daß ich auff Ihre Zu[chriffiten wegen Mangel der Zeit kurz antworten werde 1. Was die Umstände anlanget, darinnen ich vor weniger Zeit ver[etzet worden; so kan ich nicht anders sagen als daß [ie von gott* sind, der mich mehr und mehr kräftig überzeuget daß Er es [o und nicht anders haben* will. Werde dahero auch nicht eher aus dem[elben heraustreten als biß ich' von ihm [elb[st werde heraus geführt worden. Die Umstände des Litthaui[chen Seminarii [ind nicht vermö- gend mich davon abzubringen, weil[en] in Königs= berg *taisytā iš 10 (?) *pusiau išdidinta minusculinė g *h taisyta *po ich nubraukta geg [2] berg woll Jemand wird gefunden werden, der es mit größern Nut[en] und Treue wird verricht[en] kön[nen] als ich es habe thun können. Es fällt mir auch sehr schwer Diejenig[en]* Seelen die mir anvertrauet [ind, zu verla[en zu mahl bey der ersten Einrüftung, darauf es doch das mei= [te in der Führung ankom[m]t; Finde doch* bei mir keine Neigung zurück zu gehen. Der H[er]r Profe[eu]r* werden denn die Liebe** mir erzeug[en] und die Umstände alle zu[am[m]en nehm[en] u[nd] prüfen, damit Sie nicht etwa aus guter Mei= nung gottes Werk hindern möcht[en]. Berichte auch jetzo [elb[ten] meine Umstände an den König. 2) Daß ich auff den Brieff des He[rrn] Professoris den ich in berlin empfangen nicht da geblie= ben sonde[rn] weiter gegangen bin, kan mir *d mažoji pataisyta į didžiąją * pradurtas žodis doch? *praleista ir nepažymėta u **L sunkiai skiriama nuo l 182 | P U B L I K A C I J O S gar nicht verarget werden, weil ich einen gegenseitig[en] befehl hatte vom Ober Directorio mit den leut[en] gleich mit zu gehen. 3) Daß ich jeßo nicht zurück kom[m]en kan, [on= dern heute noch im Nam[en] gottes vo[n h]ier* abfiegeln werde; iß theils* die oben gezeigte Ursach theils, daß ich keine ſpecielle ordre vom Könige erhalt[en] habe zurück zu geh[en]. Im übrigen empfehle ich Sie gott. u[nd] [einer] gnade[n] u[nd] verbleibe Ihr *pradurtų žodžių raidės atstatytos *taisyta, po theils nubraukta obig (?) Dienſtwiliger F. W. Haack. Vertimas į lietuvių kalbą: [1] Štetinas, 1732 m. gegužės 19 d. Jūsų Prakilnybe ir Didžiai Mokytasis Ypatingai Gerbiamas P. Profesoriau. Jūsų Prakilnybė man atleis, kad aš į Jūsų raštą dėl laiko stokos trumpai atsakysiu 1. Kai dėl tarnybos, kurią aš jau kuris laikas atlieku, tai aš nieko kito negaliu pasakyti, kaip tik tai, kad ji yra Dievo skirta, ir aš vis labiau įsitikinu, kad Jis nori taip, o ne kitaip. Todėl aš iš čia pasitrauksiu ne anksčiau, kaip Jis pats to panorės. Lietuvių kalbos seminaro tarnyba negali manęs priversti iš čia pasitraukti, kadangi Karaliaučiuje [2] tikrai kas nors bus rastas, kas su didesne nauda ir atsidavimu galėtų tvarkytis, negu aš galėčiau tai padaryti. Man taip pat sunku apleisti tas sielas, kurios man patikėtos pirmoje tarnyboje, o tai yra svarbiausia dvasiškai vadovaujant. PUBLIKACIJOS | 183 Aš nejaučiu jokio noro grįžti. P[onas] Profesorius atleiskite man ir visas aplinkybes apsvarstysite, kad gerų norų vedamas nebandytumėte keisti Dievo valios. Taip pat dabar pats laišku pranešiu savo aplinkybes Karaliui. 2) Kad aš, atsakydamas į P.[ono] Profesoriaus laišką, gautą Berlyne, ten nepasilikau, bet toliau išvykau, negalima man nė kiek prikišti, nes aš turėjau priešingą Aukščiausios vadovybės įsakymą nedelsiant su žmonėmis toliau vykti. 3) Kad aš dabar negaliu grįžti, bet aš Dievo vardu išvykstu; tai yra aš iš dalies dėl aukščiau minėtų priežasčių, iš dalies kad aš nesu gavęs iš Karaliaus atskiro įsakymo grįžti. Bet kuriuo atveju, telaimina Jus Dievas ir Jo malonė ir pasilieku Jūsų paslaugiai F. W. Haackas 1 PAV. HAACKO LAIŠKO FRANCKEI ADRESAS 184 | PUBLIKACIJOS 2 PAV. HAACKO LAIŠKO FRANCKEI PIRMAS PUSLAPIS PUBLIKACIJOS | 185 3 PAV. HAACKO LAIŠKO FRANCKEI ANTRAS PUSLAPIS | 185 186 | P U B L I K A C I J O S LITERATŪRA Bense, G. 1974: Lithuanica in Halle. Zeitschrift für Slavistik 19 (2), 295–297. Bense, G. 1994: Die litauistische Tradition in Halle. Bense, G., Hrsg., Diachronie–Kontinuität–Impulse. Sprachwissenschaftliches Kolloquium Halle, Frankfurt am Main: Peter Lange, 79–95. Drotvinas, V. 1998a: F. W. Haacko „Vocablarīvm Litthvanico-Germanicvm, et Germanico-Litthvanicvm“ (Halle, 1730). Lietuvių kalbotyros klausimai 39, 82–100. Drotvinas, V. 1998b: F. W. Haacko „Vocablarīvm Litthvanico-Germanicvm, et Germanico-Litthvanicvm“ (Halle, 1730) rankraščių papildymų egzempliorius. Lietuvių kalbotyros klausimai 40, 3–21. Drotvinas, V. 2001: Johannas Richteris ir Lietuvių kalbos seminaras Halėje. Acta Linguistica Lithuanica 44, 41–54. Müller-Bahlke, Th., Hrsg., 2001: Gott zur Ehr und zu des Landes Besten – Die Franckeschen Stiftungen und Preußen. Aspekte einer alten Allianz. Halle (Saale): Verlag der Franckeschen Stiftungen. Müller-Bahlke, Th., Gröschl, J. 1999: Salzburg–Halle–Nordamerika. Ein zweisprachiges Find- und Lesebuch zum Georgia-Archiv der Franckeschen Stiftungen. Herausgegeben von… und in Verbindung mit der Georgia Salzburger Society. Mit einer Einleitung von Hermann Winde. Tübingen: Verlag der Franckeschen Stiftungen Halle im Max Niemeyer Verlag. Schiller, Ch. 1994a: Das litauische Seminar in Halle (1727–1740) und seine Mitglieder. Auf Spurensuche. Acta Baltica 32, 195–233. Schiller, Ch. 1994b: Die litauischen Seminare in Königsberg und Halle. Eine Bilanz. Nordostarchiv N. F. 3, Heft 2, 375–392. Vincentas Drotvinas Vilniaus pedagoginis universitetas Ševčenkos g. 31, 2009 Vilnius, Lietuva [email protected] Gauta 2001 12 05