Kauno miestiečių pavardžių formavimasis XVI–XVIII amžiuje

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA XLV (2001), 123-143 Kauno miestiečių pavardžių formavimasis XVI-XVIII amžiuje ALMA RAGAUSKAITĖ Lietuvių kalbos institutas, Vilnius The article deals with the rise of surnames among the urban population of Lithuania in the 16th18th centuries as exemplified by records from the city of Kaunas. Surnames were introduced at different times among different classes of the population. Among the urban elites (especially among the German-speaking Lutheran element), they are attested from the early 16th century onward, whereas the process of formation of surnames among the urban middle and lower classes was completed in the 17th century. Among the urban population as a whole, surnames were introduced later than among the gentry (here, surnames must have been used as early as the 15th century) but earlier than among the peasantry (where the process of their formation was not yet fully completed in the 18th century). IVADAS Apie Lietuvos miestiečių pavardžių susidarymą kol kas rašyta labai nedaug. Vilniečių asmenvardžius (besiformuojančias pavardes) yra tyręs Zigmas Zinkevičius. Jis išsamiai analizavo Vilniaus Šv. Jono bažnyčios 1602-1615 metų santuokų bei 1611-1616 metų krikšto registracijos knygų antroponimus, bet dėl kalbamųjų šaltinių specifikos mažai galėjo skirti dėmesio pavardžių formavimosi problemai. Autorius konstatavo, jog tam tikslui būtina ištirti dokumentus, kurie apimtų ilgesnį laikotarpį ir kur būtų surašytos bent kelios žmonių kartos (Zinkevičius 1977: 65). Nors toliau, remdamasis detalesne įrašų analize, jis spėja, kad tuo laiku „pavardės veikiausiai jau buvo įsigalėjusios privilegijuotų žmonių šeimose, kurios rūpinosi savo aukšta kilme ir genealogija“ (ten pat). Tad iš Zinkevičiaus darbo matyti, kad XVII a. pradžios Vilniuje dar nebūta vieningos, nusistovėjusios ir privalomos asmens pavadinimo sistemos. Istorikas Z. Kiaupa, remdamasis 1662-1663 m. Šiaulių miesto mokesčių žiniaraščiuose bei 1636-1738 m. Šiaulių dvaro teismo knygoje užfiksuotais šiauliečių jvardijimais, bandė nustatyti jų pavardžių susidarymo ypatumus (Kiaupa 1991: 3-4). Miestiečių pavardžių susidarymo tyrimai tebėra aktualūs, nes kol kas nesama bent kiek išsamesnių darbų, kuriuose būtų aptartas šio luomo asmenų pavardžių atsiradimas ir raida. Todėl šio straipsnio tikslas — apžvelgti Kauno miestiečių paveldimo asmenvardžio atsiradimą ir formavimąsi XVI-XVIII a. ir pateikti detalesnę šiam luomui būdingų įvairių sluoksnių asmenų pavardžių radimosi tendencijų analizę. 124 | ALMA RAGAUSKAITĖ Antroponimija straipsniui surinkta iš XVI-XVIII a. 51 Kauno miesto aktų knygos. Tarp jų esama teismų bylų bei protokolų rinkinių, magistrato posėdžių ir aktų įrašų knygų. Šių dokumentų sąrašas nurodomas straipsnio pabaigoje'. Chronologiniu požiūriu — tai unikali medžiaga pavardžių formavimosi tyrimui, nes kitų Lietuvos miestų savivaldos institucijų originalių knygų esama išlikusių tik nuo XVII a. (Kiaupa 2000: 69). Šaltiniai rašyti lenkų, lotynų, senąja baltarusių ir šiek tiek vokiečių kalba. Iš minėtų knygų išrašyta apie 12000 Kauno miestiečių jvardijimy?® (skaičiuoti ne skirtingi, bet visi kauniečių — vyrų ir moterų — užrašymai). Jie įvairūs. Atsižvelgiant į moterų įvardijimų specifiką (jos nusakomos pagal vyrą ar tėvą) bei straipsnio tikslus, toliau bus daugiausia remiamasi vyrų įvardijimais. Kalbamuoju laikotarpiu dažniausiai jie užrašomi dviem asmenvardžiais, pvz.: Paulus Balyzga (M, 507)*, Mathias Dondulis (M, 22); Mathiaf Gorfki (S, 2), Augustinus Gradowski (S, 2); Jakuba Abramowicza (GEN; L. 129)*, Vincentemu Ambrozewiczowi (DAT; L. 77) ir kt. Be šio, produktyviausio, įvardijimo būdo, pasitaiko ir kitokių kauniečių užrašymų. XVI-XVIII a. asmenys dar įvardijami trimis asmenvardžiais, pvz.: Walenthin Jurgiewic3 Banifkojętis (V, 18), Stanislaw Piotrowic3 Budnikowic3 (V, 364); Jozeph Dominik Bartofzewic3 (MS, 463), Augustinus Paulus Dowiata (MS, 306); Jerzego Michata Grommeka (GEN;AĮI, 418), Jana Kazimierza Lukaszewicza (GEN;AĮ,, 421), Mathias Josephus Wieliczko (Al, 17) ir t. t. XVI a. bei XVII a. pačioje pradžioje kai kurie miestiečiai įvardijami aprašymo būdu, pvz.: Andr3ei konwisar3 kowienfki (V, 85), Grygier doilida z miafta kowien/kiego (V, 196), Petrelis piwowar pana Augustina Domeraw burmistrsa kowienfkiego (V, 243) ir pan. Dėmesį atkreipia tai, kad tie patys asmenys — tiek vyrai, tiek ir moterys — skirtinguose aktuose galėjo būti užrašomi nevienodai, pvz.: Jerzy Brandzaytis (V, 26) — Brandjaycia (GEN; V, 27) — Georgius Brandziun (S, 25); Macieia Gorfkiego (GEN; S, 298) — Mathie Gurjki (S, 23) — Gorfkiego (GEN; S, 298); Jan Tomas3ewic3 Kiemieionis (MV 386) — Tomajewic3 Kiemieionis (MV 185); Piotr Kazimier; Saurymowicz (S, 238) — Piotrowi Saurymowiczowi (DAT; S. 78); Magdalena olim Petri Steygwit civis caunen(sis) derelicta vidua (S, 188) — Magdalena Steygwitowa (S, 188) bei kt. Manytina, kad ištyrus, kaip skirtingais metais buvo užrašomi tie patys asmenys, ir apibendrinus tokius įvairuojančius įvardijimus, galima daryti tam tikras išvadas apie paveldimo asmenvardžio — pavardės — buvimą ar nebuvimą. 4 Kauno miesto senojo archyvo knygų sąrašą sudarė Z. Kiaupa (1973: 125-137). Be ten nurodytų šaltinių, dar reikėtų paminėti ir 1542-1544 m. vaito knygą, surastą Lietuvos valstybės istorijos archyve (toliau — LVIA; E. 166. Ap. 2. D. 14) bei 1754-1759 m. lentvaičio teismo knygą (LVIA. E. SA. B. 19588). Dar viena 1636-1646 m. Kauno magistrato knyga yra saugoma Rusijos valstybės senųjų aktų archyve Maskvoje (E 356. Ap. 1. B. 19588). Ja pasinaudoti nebuvo galimybės. Apie Kauno miestiečių antroponimų atrankos kriterijus dar žr. Ragauskaitė (1999: 146; 2000: 94). 3 Cia ir kitur pateikiami ne visi duomenys, o tik jų dalis. 4 Straipsnyje dažniau pasitaiko tokie linksnių pavadinimų sutrumpinimai: GEN — kilmininkas, DAT — naudininkas, INSTR — įnagininkas. KAUNO MIESTIEČIŲ PAVARDŽIŲ FORMAVIMASIS | 125 1. KAUNIEČIŲ LIETUVIŲ PAVARDES? 1.1. XVI amžius Asmenvardžių virtimo pavardėmis apžvalga pradedama nuo seniausių įrašų, t. y. nuo 1522-1545 m. magistrato knygos, 1542-1544, 1544 ir 1545 m. vaito knygų. Šiuose aktų rinkiniuose tiesioginių duomenų, rodančių kauniečių šeimyninę priklausomybę, yra nedaug. Bet ir šie ankstyvi, negausūs pavyzdžiai leidžia nustatyti kai kurias asmenvardžių virtimo pavardėmis tendencijas. Bendro vienos šeimos narių antroponimo radimasi liudija pavyzdžiai, kai greta užrašyti vyras ir žmona, pvz.: 1522-1545 m.* Joannif Popela (M, 343)’, jo žmona — Dorothea Popyelowa (M, 343); 1522-1545 m. Petkowyc3, jo žmona — domi(n)a® Caterina Petkowycjowa (M, 292). Net ir tada, kai žmona įvardijama asmenvardžiu ir kokiu nors prievardžiu, rodančiais priklausomybę nuo vyro, galima manyti, kad tai jau liudija tam tikrą vienodo antroponimo formavimosi pradžią, pvz.: 1344 m. Muxūxro K06d wony Muxaaxosy (V, 56); 1544 m. dom nha Kacnopoea u nna Sxyéa HueGoMuKa eouma (V, 141) — nanu Hlxy6oeaa eoumoea (V,62) ir kt. Vienas kitas atvejis rodo, kad tokį patį asmenvardį turi šalia įrašyti tėvas ir sūnus, pvz.: 1568-1572 m. Stanislao Popiningis, jo sūnus — Matheei Popiningis civis caunen(sis) (M, 58); 1583-1591 m. hon(estus) Bartholomeeus Tylewicz fater germanus Alberti olim Tylewicz scabini caunen(sis) (M „492). Manytina, kad tokius tos pačios šeimos atstovų vienodus asmenvardžius galima vadinti pavardėmis (Maciejauskienė 1983: 127; 1987: 113; 1991: 50-51; Pakszys 1983: 110-120; Bubak 1986: 216-217). Bendras asmenvardis yra pastebėtas motinos ir vaikų uzraSymuose, pvz.: 1583— 1591 m. stawe(tnę) panią Anną Kotkunową a synem iey Andrzevem Kotkunem tawnikiem kowienfkim (M, 70); 1590 m. Pawel Staniflawowyc3 miefczanin kowienski 3 mathką Jwą Jadwigą Stanislawową (V, 237). Su vienodu antroponimu užrašyti ir kiti tos pačios šeimos atstovai, pavyzdžiui, broliai: 1589 m. Piotr Burbojentis miefczanin kowien]ki bratu Jakub Burbojentis (V 157). Neturint tikslių genealogijos duomenų, neįmanoma nustatyti asmenų giminystės tokiuose užrašymuose, pvz.: 1590 m. Jury y Jan Kabaldziowie miescjanie (V. 197). Galima tik spėlioti, kad tai, greičiausiai, vienos šeimos nariai — tėvas ir sūnus arba broliai. Kas iš šiame poskyryje minimų asmenų yra lietuviai, nustatyti neįmanoma. Tokį skirstymą „Kauniečių lietuvių pavardės“ ir „Kauno liuteronų bendruomenės narių pavardės“ nulėmė straipsnio tikslai ir miestiečių bendruomenės etninės sudėties tyrimai. 8 Cia manoma, kad kalbant apie XVI a. kauniečių pavardžių radimasi, svarbu nurodyti kuo tikslesnę tokių pirmųjų faktų datą, nes tai leistų pagrįsti miestiečių luomo pavardžių formavimosi chronologiją. Be to, tais atvejais, kai šaltinio lapai chronologiniu požiūriu yra labai supainioti, pateikiamos tik apytikrės, apraše nurodytos jo chronologinės ribos. Visi asmenvardžiai yra metrikuojami. Prie kiekvieno jų skliaustuose nurodoma dokumento santrumpa ir po kablelio lapo (ar puslapio) numeris. Pateikiant antroponimus mėginama išlaikyti tikrąsias, šaltiniuose fiksuotas formas. Paprastumo dėlei kirilicos raidynas perteiktas moderniais rašmenimis bei pakeista keletas kitų senųjų rašmenų variantų. 8 Cia laikomasi K. Lepszy’o, A. Wolffo, L. Glemžos nuomonės, kad savivaldos institucijų dokumentuose užfiksuotos abreviatūros pildomos. Prierašas teikiamas skliaustuose (Instrukceja 1953: 30; Wolff 1957: 155-181; Glemža 2000: 211-214). 126 | ALMA RAGAUSKAITĖ Pavardžių formavimąsi liudija ir du bendri vyro ir žmonos asmenvardžiai, pvz.: 1554 m. ucjciywa Orfulya Pyotrowna Symonowa Peckowska mie[csanka kowienska malzonka swe(go) Simona Peczkow[kiego (GEN; V, 226); 1555 m. providus Joannes Por|Jelis civis caunen(sis) (V,345), jo žmona — 1565 m. Katrina Janowa Porfeliowa (V, 117); 1554 m. niebofciyka S3ymona Synthokopia (V 285), jo žmona — 1554 m. Anny S3jmonowey Syntokopiowey (DAT; V, 285); 1565 m. uthcziwa Marta Janowna Kojielcsykowna Pawlowa Puhaczowa maljonka swego pawla (V, 119), jos vyras — 1555-1564 m. f(amatus) d(ominus) Pauli Puhacz consular caunen(sis) (M, 86). IS pavyzdžių matyti, kad paveldimi asmenvardžiai funkcionuoja miesto elito — taréjų, burmistrų, vaitų ir jų žmonų bei vaikų užrašymuose. Esama nemaža atvejų, kai įraše nepaliudytas paveldimas antroponimas. Tačiau reikėtų atsargiai vertinti tokius užrašymus, iš kurių lyg ir atrodo, kad dalis kauniečių šiame amžiuje pavardžių dar neturėjo. Aptariant Kauno miestiečių įvardijimą, jau buvo pastebėta, kad tie patys asmenys galėjo būti užrašomi nevienodai. Paaiškėjo, kad kai kada jie užrašyti su paveldimu asmenvardziu arba be jo, pvz.: 1522-1545 m. Joann if Popela | relicta uxori Dorothee (M, 342) — Dorothce Popyelowa (M, 343); 1544 m. Muxaxko xoea xcony Muxaaxogy (V, 56) — jo žmona Hoeuea (V,56); 1522-1545 m. Petkowyc3, jo žmona — domi(n)a Caterina Petkowyczowa (M, 292) — Caterina martella Jup area jacentem in longa platea penes muratam domum (M, 364) — 1522-1545 m. Jeorgius Petkowyc3 cum [ua uxore Caterina (M, 293) ir pan. Tai liudija, kad tam tikros dalies asmenų turėti paveldimi antroponimai galėjo būti tiesiog neužfiksuoti. Tačiau kai kurie kauniečiai šiuo laikotarpiu, atrodo, dar neturėjo pavardžių. Tai patvirtina vyro ir žmonos užrašymų įvairovė. Dažnai juose nėra bendro asmenvardžio, pvz.: 1522— 1545 m. d(ominus) Joanes Gradow[ky tutor legittimy Katherine uxoris [ue et tang(am) plenipotens (M, 141); 1522-1545 m. domi(n)a Barbara olim domi(ni) Stanislai Gradowlki relicta vidua (M, 298); 1553 m. Helzbietha malsonka Lawryna Budnikowic3a (V, 282); 1590 m. uczcziwy Andrsey Iwanowics miefezanin kowienfki a malzonka iego Magdalena (V, 189); 1582 m. providus Andreas Kiermelis civis caunen(sis) et Anna Ouafzelnikowna coniuges (V, 369); 1580 m. Iendrzeiem Janowiczem Kumelewiczem y jong iego Hanną Piotrowną Kwasielnikowną miesc3zany (V,95); 1568-1572 m. honesta Helena olim Ignaty Opanafowic3 civis caunen(sis) relicta vidua (M, 85); 15551564 m. honesta d(omina) Clara Georgy Pyeczuga vidua relicta (M, 52); 1583-1591 m. Bartlomieiem Plaukoc3iem y 30ną iego Helzbiethą corką Stanislawa Skiera miefc3anina kowienskiego (M, 382); 1566 m. uthcjciwa pani Anna niekiedy Marcjina Slieniunifka mie[cjanina kowien[kiego wdowa (V, 144); 1562-1564 m. honefta d(omi)na Barbara olim Matia Tatary[kyf civis cawnen (sis) vidua relicta (V, 151); 1568-1572 m. Catherina olim Jacobi Winksznakis relicta vidua (M, 64); 1580 m. honefta Hedwiga olim Mathy[ Zam/[5nik vidua relicta civis cawnen(sis) (V, 84); 1562-1564 m. honefta Agneta olim Staniflai Zorawlki civis caunen(sis) vidua (V, 251). Bendras asmenvardis nenurodytas tévy ir vaiky jvardijimuose, pvz: 1522-1545 m. Stanislai Gradowlki et Staniflai fili fui (M, 298); 1522-1545 m. Sebeftianu(s) Lowyc3 tutor consortis [ue Anne et alioru(m) pueroru(m) (M, 292) ir kt. Si teiginį paliudija ir varijuojancios tėvo ir sūnaus asmenvardžių lytys: 1583-1591 m. hon(estus) Caspar Baniskaitis filius olim Valentini Baniskis civis caunen(sis) (M, 309); KAUNO MIESTIEČIŲ PAVARDŽIŲ FORMAVIMASIS | 127 1555-1564 m. Georgy Burnanis fily Jana Burna (M, 69). Sūnūs čia įvardyti vardais ir iš tėvo antrojo asmenvardžio sudarytais patronimais. Vadinasi, vaikai ir tėvas vienodo, nusistovėjusio ir nekintamo antroponimo dar neturi. Tai matyti ir tokiais atvejais: 1590 m. Staniflaw Boc3kielis miefc3anin kowien[ki Jyna Jwego Pawla (V,207); 1583 m. honeftuf Sebestianus olim honefti Pauli Jakubowic3 civis caunen(sis) filius (V,323). Bendro antroponimo nėra ir kitų tos pačios šeimos asmenų, pavyzdžiui, brolio ir sesers įvardijimuose, pvz.: 1561 m. slawethny pan Macjziey Evthwylowic3 lawnik kowien(ski) c3inyl opowyadanye na panyą Elszbiethę fioftre swą (V. 10); 1581 m. ho(nesta) Helizabeth Pawlowna Puhac3owna miefezanka Cowienfka bratu memu Zygmuntowi (V, 140). Sunku pasakyti, ar šie asmenys dar neturi paveldimo asmenvardžio, ar jis tiesiog neužrašytas dėl nenusistovėjusio įvardijimo ar kitokių priežasčių. Tačiau galima teigti, kad XVI a. pirmojoje pusėje pavardžių dažniausiai dar neturėjo miestiečių luomo žemesniųjų sluoksnių atstovai. Jie paprastai įvardijami aprašomuoju būdu, pvz.: 1545 m. Staniflaw piwowar Kotkunowey (V, 164); 1545 m. Malgorjatę s3inkarkę (V, 77); 1545 m. Petras furmanos (V, 53); 1564 m. Jan miecjnik miefczanin kowien(ski) (V, 8); 1545 m. Jan Stymyk |...) mye[fc3anie kowyen[Jc3y (V, 43); 1551 m. Pyotr sluzebnik pana Barthlomieia Biffoffa (V, 365); 1581 m. Tomas parobek Kaielowei (V,195); 1555 m. Bochdan piwowar Barthlomeya Rhawa (V 348). Iš to, kas buvo pasakyta, galima padaryti tokias išvadas apie XVI a. kauniečių pavardžių formavimąsi: 1) jau XVI a. pirmojoje pusėje dalis kauniečių, priklausiusių miesto elitui — tarėjai, vaitai, burmistrai ir pan. — turėjo pavardes; 2) antrojoje šio šimtmečio pusėje palaipsniui daugėjo miestiečių luomo vidurinio bei žemesniųjų sluoksnių asmenų, turinčių vienodą, paveldimą antroponimą; 3) mieste gyvenantys samdiniai, tarnai neretai buvo įvardijami aprašomuoju būdu, t. y. dažniausiai pavardžių dar neturėjo. 1. 2. XVII amžius XVII a. — labai svarbus miestiečių pavardžių formavimosi laikotarpis. Tirtų šaltinių įrašai parodo, kaip toliau formuojasi ir nusistovi kauniečių lokalinės bendruomenės elito bei viduriniųjų sluoksnių atstovų pavardės. Esama užtektinai duomenų, rodančių žemiausios padėties gyventojų pavardžių atsiradimą. Tiesa, tam tikra dalis miestiečių luomo žemesniųjų sluoksnių atstovų dar užrašoma be pavardės ir XVII a. pačios pradžios aktuose, pvz.: uczciwy Symon C3apecjnik [...] na Walentego piwowara swego (V, 219); stuga mieyski burmistrzowski na imie Maciul (VSM 88). Tačiau daugeliu atvejų XVII a. įrašai liudija kauniečius turėjus bendrą paveldimą asmenvardį. Jį turi greta užrašyti tėvai ir vaikai, pvz.: famat(us) Georgiy Brizgis, jo duktė — Magdalena Brizgiowna (MS, 195); Reginie Burnifzkownie corce i synowi Jerzemu Burnifzkowi, jų tėvas — Jerzy Burnifzko rayca miafta Kowna (S, 197); famatus Chriftophorus Gniauzewicz (S, 120), jo duktė — Catherina Gniauzewiczowna (S, 120); Stanistawa Kiely oyca tego Marcina i Katarzyny Kielowney (GEN; M, 80); Jozepha i Jerzego Lukaf5ewiczow synow, ju tėvas — Janem Luka[5ewiczem (GEN; MS, 128 | ALMA RAGAUSKAITĖ 132); Jacobum Margujsys, jo duktė — Gertrudim Marguzewna (M. 269); hon(estus) Simon Rawa civis caunen(sis) |...) Andreee Rawa et Helifabeth Rawianka fratris (S,779); Gaspar Dowiata scabini caunen(sis) filium [uum Cafimirum Dowiata brata iego mtodszego Auguftina Dowiaty (S, 295); famatus Augustinus Paulus Dowiata ciwis caunen(sis), jo motina — famata Catherina Michatowiczowna Dowiatowa (S, 306); Jan Masiewic3 poddany miejski imieniem swym y matki swei Potony Masiowei (VSM 244); Katharzyny Mickowny Ambrozieiowey Mifselewiczowey matki p(ana) Walentyna Mifselewicza (GEN: MS, 248). Šiuo laikotarpiu vyro ir žmonos bendrų antroponimų užrašyta gerokai daugiau negu XVI a. Dažniausiai sutuoktiniai turi po vieną bendrą asmenvardį, pvz.: Bartholomeus Baykow/[ki y Krystyna Janowiczowna Baykow[ka matzonkowie (S, 403); stawetnym panu Staniflawowi Baltromieiewiczowi y paniey Katarzynie Kozielczykowne Baltromieiewiczowey matzonkom miefczanom kowienfkim (DAT; S, 22); Woyciech Baranowicz miefczanin kowienfki cechu tkackiego y Ewa Raczkiewiczowna Baranowiczowa matzonkowie (S, 153); ucciwego Jerzego Brandzaycia y niegdy Anny Brand3ayciowey matjonkow y miesczan (GEN; MV 137); famatus d(ominus) Gregorius Daglewicz civis et sutor caunen(sis), jo žmona — famata Catherina Kilputayciowna Daglewiczowa (S, 471); famatus d(ominus) Petro Daugiato civis caun(ensis), jo žmona — d(omina) Elifabetha Gladyszowna Daugialowa (S. 524); stawetnego pana Jana Dembkow[kiego miefc3anina y kupca kowien[kiego matzonki onego paniey Magdaleny Juriewiczowney Dembkow|kiey (GEN; S, 12); honorat(us) d(omi)nus Christophori Dombrowski scabinus caunen(sis) et d(omi)na Dorothea Kasnerowna Dombrowska coniugibus (MS, 458); spectabilis d(ominus) Auguftinus Paulus Dowiato consulari caunen(sis) et d(omi)na Elisabetha Baniewicjowna Dawiatowa coniugibus (MS, 197); Luka; Gierdziewicz burmiftrz miafta kowieni(skiego) matzonki moiey Elzbiety Ambrozeiowny Gierdziewiczowey (S, 365); Tomafza Gierwaycia y Elzbiety Rufteykowny Gierwayciowey (GEN; S, 546); d(omina) Dorothea Mackiewiczowna Gradow(ka spectabilis domini Staniflai Gradowski olim consulis caunensis vidua (S, 344); famati Mathias Jakimowicz faber et Agnes Zagiewiczowna Jachimowiczowa coniuges (S, 259); Jan Juriewicz i Elzbieta Zyplanka Juriewiczowa malzonkowie miefzczanie kowienfcy (S, 50); z paniq Jagnie[5kq Kasprową matjonkq pana Kaspra Gruminaicia miescjanina kowienskiego (V,252); famata d(omina) Elifabetha Rumfeltowna Kozakiewiczowa domini Marcin Kozakiewicz incola caunen(sis) (S, 466); panu Andrzeiu Lukaszewiczu burmistrzu z pierwszq maizonkq swoiq paniq Magdaleną Raczkiewiczownq Lukaszewiczowg (MS, 108); panu Jakubowi Marcinkiewicjowi i matjonce onego pani Krystynie Jankiewiczownie Marcinkiewicjowey miefzczanom kowienskim (DAT; MS, 439); d(omi)nus Chriftofor Matulewicz textor caunen(sis), jo žmona — famata d(omi)na Elifabetha Czarnaw[fka Matulewicjowa (S,573); stawetnemu panu Janowi Milew[kiemu y Jadwidze Toma/zewiczownie Milewskiey malzonkom miefzczanom (DAT; S, 248); pani Katharsyny Mifiukiewicjowey |...) niebofzc3yk pan Stephan Mifiukiewics fawnik kowienski (MS, 386); fam(atus) Valentinus Mifselewic3 civis caun(ensis), jo žmona — honefta Anna Mifsokayciowna Mifselewic3owa (MS, 285); famatus d(omi)nus Stanislaus Naumowicz civis negotiatoris caunen(sis), jo Zmona — Domina Marianna Naumowiczowa (MS, 286); panu Ambrojeiowi Pawlowicjowi tkaczowi y miefjczaninowi kowienskiemu matjonce paniey Zophii Barttomieiowney KAUNO MIESTIEČIŲ PAVARDŽIŲ FORMAVIMASIS | 129 Pawlowicjowey (DAT; S, 682); famatus d(omi)n(us) Simon Rymkiewic3 incola caunen(sis), jo žmona — famata Elisabetha Degordinowna Rymkiewicsowa (MS, 345); famatus d(ominus) Andreas Romanow/ki civis et negociator caun(ensis) et famata d(omina) Catherina Dowiatowna Romanow [ka (S, 309); panu Piotrowi Saulewiczowi burmiftrzowi kowien (skiemu) y paniey Zofiey Saulewiczowey matzonkom (DAT; S, 111); d(omi)n(us) Petrus Wiadiflaus Steczka Surwit civis mercator |...) et d(omi)n(a) Anna Dwilewiczowna Surwilowa confortis (MS, 199); famat(us) Albertus Wyiuk et Sophia Domeykowna Wiiukowa incole caunenfis (S, 406); famatus Adamus Wisztoklis textor caunenfis, jo žmona — famata Magdalena Andrzeiowna Wiztoklowa (S. 429) ir kt. Dažni ir sutuoktinių jvardijimai, kuriuose užrašyta po du bendrus asmenvardžius, pvz.: Piotr Dawgiato rayca kowienski |...) paniey Magdaleny Wierzbickiey Piotrowey Dawgialiney rayczyney (MS, 287); Jana Euftachego Koiatowicza miefzczanina kowien(skiego) y Anny Kolotow[kiey Janowey Koiatowiczowey matzonkow (GEN; S, 277); Andrzey Losinski mieszcjanin slosary kowien(ski) y Justina Stegwilowna Andrieiowa Losinska (MS, 338); pan Jerzy Ludwikowicj z paniq matzonkq swoiq Jagnieszkq Gradowsczanką bywszq Andrjeiowq Kotkunowq a terazniejszq Jurgiową Ludwikowicsowg (M. 90); stawetnemu Janowi Punfkiemu mieszczaninu kowieri(skiemu) i paniei Magdalenie Janowiczowney Janowey Pun|kiey matzonkom miefzczanom kowienfkim (DAT; S, 440); panu Macieiu Rajowskiu rajcy kowieri(skiego) y paniey Zophiey Walentinownie Macieiowey Rajowskiey matzonkach (DAT; MS, 338); Andrieiowi Staniulewiczowi mie[zczaninowi kowien(skiemu) y matzonce iego paniey Reginie Andrzeiowey Staniulewiczowey (DAT; S,97); Jan Sokotowski y Katharsyna Jucewicsowna Janowa Sokotowska matjonkowie obywatele miafta Kowna (MS, 267) ir pan. Bendro sutuoktiniams asmenvardzio buvima liudija pavyzdziai, kuriuose nurodomi po vienos ar dviejų santuokų moterų įgyti asmenvardžiai, pvz.: ucjciwa pani Jadwiga Piotrasskowna byws3a Zygmuntowa Puhacjowa (VSM 503); uciciwa pani Dorota Casprowna byws3a Mikotaiowa Braidziowa a terazniejs3a Abrahamowa Laudanska (VSM 449); paniq Marianng Wolen[ewiczownq pierw[zego Wenckiewiczowq a wtorego matzenftwa Winogrockq terazniey|zq woytowq |...) plana) Pawta Kazimierza Winogrockiego |...) woyta miafta Kowna (MS, 263). Vienodi antroponimai (galbūt pavardės) funkcionuoja ir kitų šeimos narių, pavyzdžiui, brolių ir seserų įvardijimuose: famatus dominus Andreas Berezyn civis et negotiator caunensis panu Henrychowi Berezynie rodjonemu memu bratu (MS, 6); Andrjeia i Jersego Bielawskich braci (GEN; MS, 278); Cafimirum Dowiata brata iego mtods3ego Augustina Dowiaty (S. 295); ucciwi Lawryn y Staniftaw Lancunowic3owie rodzeni bracia (MV 409); Jan Rawa i brata iego Bartlomieia Rawe (M. 174); stawetny Blajei Wetaikowic3 mieszczanin kowienski 3 bratem swym Macieiem Wetaikowiczem (VSM 87); honest(us) Joannes Maniuk et Catherina Maniukowna Joror ipfius (S, 579). Vienos šeimos ar giminės nariai turi bendrą asmenvardį, matyt, ir tokiais atvejais: ucjzciwi Grygier i Stefan Dwilowic3owie mieszczanie (VSM 79); famat(us) Joannes et Laurentius Koiallowic3owie (S, 416); Michata i Andrzeia Raczkiewiczow mieszczan (GEN; MS, 109). XVII a. šaltiniuose esama nemaža vyro ir žmonos užrašymų, iš kurių neaišku, ar jie neturi bendrų antroponimų, ar šie paprasčiausiai neužrašyti, pvz.: pani Alsbieta 130 | ALMA RAGAUSKAITĖ Piec3uzanka niebofezyka Macieia Balickiego raycy kowien(skiego) wdova (MV 368); honesta Dorothea Woiciechowna Valentini Biwilewicz textoris uxor (S, 517); d(omi)na Eva Niefciukowna famati olim Francifki Bonif5ko [cabini caunen(sis) derelicta vidua (S,41); hon(estus) Mathia Burba civi et negotiatori caunen(sis), jo žmona — Barbara Staciukowna (S, 18); hon(esta) Zophia Bledziew[5czanka Alberti Dembkowski civis caunen(sis) wxoris relicta (S,235); fam (atus) d(ominus) Adamus Dominikiewics confularis caunen(sis), jo žmona — Urfula Gradow(5cjanka (S, 88); Anna Sramowna Pauli Gradowski derelicta vidua (S, 280); pan Jan Gradowski burmistrz kowienski matjonki swey Barbary Juriowney Piecjugowny (M, 100); Symonowi Gulbinowiczowi y paniey Annie Leynartowiczownie maizonce mief;czanom kowienskim (DAT; S, 228); hon(esta) Elifabet Eggiertowna Jacobi Jaugiell civis caunen(sis) uxoris (S, 731); ucjciwy Woiciech Jodjiewics miescianin kowien (ski) y 3 matsonkq swaq paniq Barbarą Piecugowng (VSM 129); honesta Elizabetha Kotkunowna olim hon(esti) Joannis Jodjis civis caunen(sis) vidua (S, 111); uczciwą Zofig Pawtowne niebofcsyka Macieia Kaleciuna mie[c3anina kowienskiego pozoftalg wdowe (MV 240); hon (esta) Barbara Gradow(c3anka olim Staniflaw Kieloc civis caunen(sis) derelicta vidua (S, 807); d(omi)na Eliabetha Antoniowna Valentini Krjcjonowicj scabini derelicta vidua (S, 142); uczciwemu Piotrowi Lawrynowicjowi strycharzowi kowienskiemu i malzonce iego Ewie Stephanownie (DAT; S,244); ucciwemu Ambrojeiowi Lenartowicsowiy Annie Mikotaiownie matsonkamy miefczanom (DAT; MV 170); stawetny pan Bernat Macieiewic3 mie[c3anin kowieri(ski) 3 matzonkq swq Zofig Gradowsczankg (VSM 391); pani Anna Worlow|c3anka niegdy pana Jana Macieiowicza burmistrza kowieri(skiego) pozostata matsonka (MV 417); domina Anna Krjczonowiczowna olim h(o)n(o)r(a)ti Stephani Mifiukiewic3 scabini caunensis derelicta vidua (MS, 452); Gersemu Piotrowicjowi y matjonce iego Dorocie S3lubellowicjowey mieszczanom (DAT; S,52); Jerzy Romanowicj kupiec y miesczanin kowieri (ski) 3 matsonkq swą Anną Korsakowngq (S, 285); hon(estus) Nicolai Rud3ianski civis caunensis, jo žmona — Elifabetha Mikolaiowna (S, 88); d(omina) Helena Kuberszczanka olim Chriftophori Sebeftianowicj civis caunen(sis) derelicta vidua (MS, 310); ucciwy Jan Slusskiewic3 y pani Jadwiga Kiermellowna maljonkowie mieszczanie (MV 190); famatus Thomas Szymanowicz civis caunen(sis) et Magdalena Slubelowna coniuges (S, 256); hon(esta) Urfula Jakubowna olim Georgy Piotrowicz Szymtokapis civis caunen(sis) derelicta vidua (S, 165); hon(esta) Urfula Boni[skowna olim Bartholomei Wakarynaytis civis caunen(sis) derelicta vidua (S, 41); stawetnemu panu Blazeiowi Welaikowiczowi miesc3aninowi y kupcowi kowienskiemu y paniei Annie Biotayciownie matjonkom (DAT; VSM 184); hon(esta) Catharina Wakarynaiciowna hon(esti) Petri Wilhelm civis caunen(sis) legittima coniunx (S, 41); Heleny Cizowny y Eukafza Wizbolowicsa miefczan (GEN; VSM 287) ir pan. Pateikti pavyzdžiai jokiu būdu nerodo, kad paveldimų asmenvardžių iš tiesų nebuvo. Ne vienu atveju raštininkai pavardžių galėjo ir neužrašyti. Šį teiginį patvirtina tai, kad kai kada tie patys asmenys užrašomi nevienodai — ir su bendru asmenvardžiu, ir be jo: stawetny Jan Koiallowic3 mie[c5anin y kupiec kowien(ski) matzonka iego pani Brygitta Beynartowna Janowa Koiallowicsowa (MV 363) — famati Joan Koiallowic3 et hon(esta) Brigitta Beynartowna coniuges cives (S, 362); uczciwa pani Jadwiga Piotrasskowna bywsza Zygmuntowa Puhacjowa (VSM 503) — famatus d(ominus) Sigis- KAUNO MIESTIEČIŲ PAVARDŽIŲ FORMAVIMASIS | 131 mundus Puhacz civis caunen(sis), jo žmona — Hedwigi Piotraszkowney (S, 94); Zofia Zochowska Plaukociowa pana Grygiera Piotrowic3a Plaukocia miesc3anina y kupca kowien(skiego) matsonka (VSM 194) — pan Grygier Plaukoc miesc3anin kowien(ski) y pani Zofia Zochowska matjonkowie (VSM 193); pana Jerzego Pojery mieszczanina kowienskiego y matjonki iego paniey Barbary Pojzerowey (GEN; MV 385) — honest(us) Georgy Pojera et Barbara Jurgiowna coniugum (S, 157); uczciwa Katarzyna Wilhelmowa nieboszczyka Piotra Wilhelma niegdy mieszczanina kowienskiego wdowa (MV 382) — hon(esta) Catharina Wakarynaiciowna honesti Petri Wilhelm civis caunen(sis) legittima conjunx (S,41) ir kt. Pasitaiko, kad viename akte tie patys sutuoktiniai užrašomi vienu, o kitame akte — jau dviem bendrais asmenvardžiais, pvz.: famatus Bartholomeus Ambrozeiunas reftionis caunen(sis) et Hedwigis Kupciowna Ambrojieiunowa coniugibus (MS, 106) — panu Baltromieiowi Ambrojieiunas linikowi i Jadwid3e Kupciownie Batltromieiowey Ambrojieiunowey matzonkom (DAT: MS, 106); honest(us) Martin Dackiewic3 textor incola caun(ensis) et eius conforti Hedwigi Jusitowna Dackiewicjowa coniugibus (MS, 310) — panu Marcinowi Dackiewiczowi tkaczowi i onego matzonce paniey Jadwidze Jusitownie Marcinowey Dackiewiczowey matzonkom (DAT; MS, 311); Macieiu Rajowskiu raycy kowieri(skiego) y paniey Zophiey Walentinownie Macieiowey Rajowskiey (DAT; MS, 338) — spectabilis domini Mathias Razowski consularis caun(ensis) et eius consorte d(omina) Anna Walentynowna Razow/ka (S. 210); spectabilem d(omi)n(um) Stanislaum Benedictum Surwit secretarium consularem caunensem et consortem eius |...) Elisabetham Razawszczankam Surwitowam consularisem coniuges (MS, 273) — d(ominus) Stanistaw Benedict Surwit y Elzbieta Razowszcjanka Stanistawowa Surwitowa matjonkowie (MS, 141); spectabilis d(omi)ni Simonis Stegwil consularis caunensis cum |...) domina Sophia Rozowszczanka Stegwilowa (MS, 87) — Symonie Stegwile raycy kowieri(skiego) y paniey Zophiey Rajowszczance Symonowey Stegwitowey matsonkach (MS, 338); Staniflaw Wierzbicki et Elizabet Usow[ka Wierzbicka coniuges (S. 335) — Staniflaw Wierzbicki rayca kowienfki y Elzbieta Usow[ka Staniftawowa Wierzbicka matzonkowie miefzczanie kowien/cy (S, 336). Daugiausia tokių pavyzdžių yra 1662-1673 m. suolininkų ir 1683-1773 bei 1686-1776 m. magistrato ir suolininkų knygose. Šių teismų bylų rinkiniai rodo iš esmės visus miestiečius jau turėjus pavardes. XVII a. pradžios tėvo ir vaikų pavardžių lytys dar varijuoja, pvz.: ucciwy Andrjey Bonis3kowic3 niebofczyka Fransys3ka Bonis3ko miefczanina y tawnika kowien(skiego) syn (MV 228); ucciwy Matyas; Jodziewic3 niebofczyka Jana Jodjia miefczanina kowien(skiego) syn (MV 120); hon(estus) Andreas Koiata fily [ui Laurenty Koiatowic3 civis caunen(sis) (S, 267). Sunku pasakyti, ar sūnus neturi pavardės ar ji paprasčiausiai būdavo neužrašyta ir tokiais atvejais, pvz.: Pawla Janowic3a Plikozencia y syna iego Eukas3a Pawtowicja (VSM 34); uczciwy Jan Staniflawowic3 niegdy Staniftawa Mikotaiewic3 kotlarza i Alzbiety Staniflawowey mieszczan kowieri(skich) syn (MV 313); hon(estus) Joan Sciepanowic3 fawnik, jo sūnus — Andreas Janowicj (M, 261). Tokių jvairuojanciy tėvų ir vaikų uzraSymy pastebėta nuo XVII a. pradžios. XVII a. kauniečių jvardijimai liudija ypač intensyviai formavusis miestiečių pavardes: 1) šio laikotarpio pirmojoje pusėje palaipsniui daugėja miestiečių luomo viduri- 138 | ALMA RAGAUSKAITĖ chom maystrom kunsztu stolarskiego (DAT; AĮ, 1025); panowie Jan i Bogumita z Kantelow Faberowie tawnikowie miasta Kowna matzonkowie (Al, 657); uczciwym Janowi Frydrychowi i Barbarze z Mertensinow Fahrenholtzom matząkom maystrom kunsztu zarembackiego cechu kowien(skiego) (DAT; Al, 216); Henrykowi i Johannie z Rhodow Fergiellom kupcom miasta Kowna (DAT; AĮ,, 300); uczciwym Krzysztofowi i Maryi Erdmuty z Ratawow Fofsom maizonkom maystrom kunsztu tkackiego (DAT; Al, 353); fam (atus) d(ominus) Michaelem Freylich, jo žmona — Elisabetham Rozemberkowna Freilichowa coniuges incola (Al, 37); panow Jana i Barbary z Reymerow Fuxow obywatelow miasta Kowna (GEN; Al, 226); Janowi Chrystyanowi i Annie z Ottow Gatermanom (DAT; Al, 617); Jerzy i Anna Barbara Helmowie maystrowie kunsztu garbarskiego (Al, 93); pana Krzysztofa Hofmana tawnika miasta Kowna i samei paniei Anny Dorotthy Farenheytowny Krzysztofowey Hoffmanowey matzgkow (GEN; Al 76); famatus dominus Ernestus Fridericus Kienich/zteten civis caunen(sis), jo žmona — f(amata) d(omi)na Anna Dorota Kienich[ztetowa (Al, 13); stawetni panowie Jan Kiner i maizqka iego Anna Forchuntowna Kinerowa obywatele kowienscy (Al, 10); uczciwymi Andrzeiem i Katarzyną z Stankiewiczow Millerami maystrami kunsztu tkackiego obywatelami kowienskimi (Al, 270); uczciwym Janowi Krzysztofowi i Maryi Giertrudzie Szreterom matzgkom maystrom kunsztu zarebackiego (DAT; Al, 499); uczciwym Krystyanowi i Eleonorze Sztrauzom maystrom kunsztu slosarskiego (DAT; AĮ, 659); pana Jana Bernarda Szwarca chirurga kowieri(skiego) i samq paniq Elzbiete Zelmerowne Szwarcową matzonkow (Al, 160); panow Jana i Anny z Konartow Walterow obywatelow kowienskich matząkow (Al, 124). Apibendrinant galima pasakyti, kad Kauno vokiečiai, kaip ir lietuvių aukštuomenė, XVI šimtmečio pradžioje jau turėjo pavardes. Vokiečių antroponimikai neturi vieningos nuomonės dėl tikslesnio miestiečių pavardžių atsiradimo bei nusistovėjimo. V. Fleischeris, H. Naumannas nurodo, kad pirmiausia jos pradėjo rastis Vokietijos didžiuosiuose miestuose apie XII a. XIV-XV a. didžioji dalis miestiečių jau turi pavardes (Fleischer: 12-15; Naumann 1987: 12-15). Tirty šaltinių medžiaga liudija, kad kai kurie Kauno vokiečiai buvo atvykę iš kitų Vokietijos miestų ir vėliau tapę Kauno miestiečiais. Tai tik patvirtina ankstesnį teiginį, kad šie kitataučiai jau XVI a. pirmojoje pusėje tikrai turėjo pavardes". Ar kiekvienu atveju germaniškos kilmės asmenvardžiu įrašytas asmuo tikrai buvo vokietis, nustatyti neįmanoma. Štai peržiūrėtose Kauno parapijos Šv. Petro ir Povilo bažnyčios (dabartinės arkikatedros bazilikos) krikšto, jungtuvių, mirties registracijos knygose taip pat pasitaiko germaniškos kilmės asmenvardžių. Jų esama ir 1732-1798 m. jungtuviy knygoje", pvz.: Jacobus Wacht (JUNGTK 3)*, Michal Kreycer (JUNGTK 4), Josephus Rex (JUNGTK 5), Joannes Speyzer (ten pat) ir t. t. Vienas kitas rastas ir 1763-1791 m. tos pačios bažnyčios mirties registracijos knygoje“: 10“ Plačiau apie XVI-XVIII a. Kaune gyvenusių vokiečių liuteronų bendruomenę žr. Kiaupa (1977: 13-26; 1988: 28; 2000: 67). HH E669. Ap.1.B.2. 12 Skliaustuose esantis skaičius žymi bažnytinės knygos puslapį, kuriame paminėtas asmuo. 3 FE 669.Ap.1.B.3. KAUNO MIESTIEČIŲ PAVARDŽIŲ FORMAVIMASIS | 139 Jacobus Rexa (MRTK, 23), Joannes Kieyzer (MRTK, 18), Joannes Ofman (MRTK, 15). Tokias pavardes turėję asmenys galėjo būti vokiečių tautybės. Tai paliudija tokie 1791-1827 m. mirties registracijos knygoje surasti pavyzdžiai: Jerzy Zyffertt Felczer niemiec zonaty z Miafta Kowna (MRTK, 22); Francifek Harain Niemiec wdowiec (MRTK, 30); Jan Wulf z Niemieckiey Religy (MRTK, 53). Sie Kauno gyventojai, matyt, save laikė katalikais, nes tuokėsi ir buvo laidojami pagal šios konfesijos nuostatus. Kaip jau aptarta, XVII a. antrojoje pusėje visi kauniečiai turėjo pavardes. Bet tai jokiu būdu nereiškia, kad tuo metu jos buvo galutinai nusistovėjusios. Atsižvelgiant dar į tai, kad lietuvių asmenvardžiai buvo užrašomi nelietuviškuose tekstuose, gana sunku aptarti kauniečių pavardžių stabilizavimasi. O jis, kaip rodo tolesnė šių pavardžių raida, buvo nenatūralus ir stichiškas. Nemažai XVI-XVII a. kauniečių pavardžių raštininkai perteikė gana tiksliai. Jos buvo užrašytos su lietuviškomis galūnėmis, lietuviškomis patroniminėmis priesagomis ir pan. Tai leidžia manyti, kad lietuvių kalba buvo plačiai vartojama Kauno viešajame gyvenime (Lebedys 1976: 28; Jablonskis 1979: 219-220; Kiaupa 2000: 66-92). Dar 1540 m. Žygimantas Senasis įsakė Kauno teismuose vartoti lietuvių kalbą (Kiaupa 2000: 89). Numanu, kad raštininkai, pavyzdžiui, vaito teisme galėjo suprasti ir lietuviškai. Tačiau Kauno miesto vaito, tarybos, suolininkų teismo raštinės savo knygas, kuriose užfiksuoti miestiečiai, rašė ne lietuvių, o senąja baltarusių, lenkų, lotynų ir šiek tiek vokiečių kalba. Taigi kauniečių asmenvardžiai buvo slavinami, vokietinami, lotyninami ir pan. Todėl jau susiformavusi to paties asmens pavardė skirtinguose tos pačios bylos aktuose galėjo būti kaip nors pakeista ar gerokai iškreipta. Tam nemaža įtakos turėjo ir šnekamoji kalba. Gyvojoje kalboje vartojamas lietuviškas asmenvardžių lytis teismo aktuose neretai pakeisdavo atitikmenimis su slaviškomis tėvavardinėmis priesagomis -evič ar -Ovič. Įvairių kalbų vartojimas trukdė nusistovėti rašytinės pavardės lyčiai. Pavardės forma dažnai priklausė ir nuo dokumentą surašiusio asmens. Dėl to istorijos šaltiniuose esama gausybės pavardžių variantų. Į vieną kitą miestiečių pavardžių varijavimo atvejį atkreipė dėmesį ir šio miesto istoriją tyręs J. Oksas (Oksas 2000: 183). Taigi atskirai reikėtų kalbėti apie tolesnę jau susidariusių kauniečių pavardžių stabilizaciją. Iš to, kas pasakyta, galima daryti prielaidą, jog daugumos Lietuvos miestiečių pavardės nusistovėjo vėliau nei bajorų". Pastarųjų pavardės pradėjo atsirasti net XV a. ir intensyviai formavosi XVI a. bei vėliau (Maciejauskienė 1991: 112). Galima prisiminti ir kai kurias istorines sąlygas. Kilmingieji bajorai buvo valstybės piliečiai, dalyvavę jos valdyme, todėl jų pavardės turėjo būti įteisintos ir rašomos vienodai ar bent vienodžiau. Jie turėjo nemažą turtinę nuosavybę, todėl jiems būtinai reikėjo pavardės vienodumo. Bajorams buvo ypač svarbu rūpintis savo giminės genealogija ir pan. Miestiečiai turtinės padėties atžvilgiu buvo menkesni nei bajorai. Jų pavardės statusą dažniausiai įtvirtindavo to miesto dokumentai. Dėl šių priežasčių jiems nebuvo taip aktualu rūpintis savo pavardės vienodumu. Miestiečiai neturėjo pilietinių teisių bent iki 1791 m. Gegužės 3 d. konstitucijos“. Miestų įstatymas, įtrauktas į šią konstituci- '4“- Gaila, kad nesama išlikusių originalių miesto aktų knygų iš pačios XV a. pabaigos. Tokia antroponiminė medžiaga leistų patikslinti šį teiginį. '* Plačiau apie tai žr. Glemža (1998: 43-69). 140 | ALMA RAGAUSKAITĖ ją, miestiečiams, turintiems nemažą nekilnojamąjį turtą, suteikė teises, kuriomis jie prilygo bajorams. Jiems buvo leista tapti nobilituotais. Ši konstitucija buvo labai svarbus įvykis miestų gyvenime. Trumpiau tariant, nauji įstatymai sukūrė visuotinę miestų teisę (Glemža 1998: 47-8; 2000: 211-214). Be jokios abejonės, šios istorinės aplinkybės negalėjo turėti kokios nors didesnės įtakos miestiečių pavardžių susidarymui. Jos tik parodo, kad bajorų luomui turėti pastovią pavardę palankios aplinkybės susiklostė kur kas anksčiau nei miestiečiams. Valstiečių pavardės, V. Maciejauskienės nuomone, sporadiškai pradėjo rastis tik XVI amžiaus pačioje pabaigoje ir daugiausia jų susidarė XVII šimtmetyje. Autorė teigia, kad XVIII a. jos jau galutinai susiformavusios (Maciejauskienė 1991: 112). Straipsnyje aptarti duomenys rodo, kad jau XVI a. pirmojoje pusėje Kauno vokiečiai ir lietuviai tikrai turėjo paveldimus asmenvardžius. XVII a. antrojoje pusėje miestiečių luomo visų sluoksnių asmenys neabejotinai turėjo pavardes. Toliau galima stebėti pavardžių stabilizaciją — maždaug iki XVIII a. pabaigos. IŠVADOS 1. Ištyrus XVI-XVIII a. kauniečių 12 000 įvardijimų nustatyta, kad visose vietinės miestiečių bendruomenės grupėse pavardės susidarė skirtingu laiku. 2. Anksčiausiai susidarė turtingųjų miestiečių pavardės. Jau XVI a. pirmojoje pusėje aukštesnę padėtį visuomenėje užimantys kauniečiai bei germaniškos kilmės antroponimais užrašyti asmenys (galbūt liuteronų bendruomenės nariai) turėjo pavardes. Antrojoje šio šimtmečio pusėje bei XVII a. pirmojoje pusėje dalis miestiečių luomo viduriniojo bei žemesniųjų sluoksnių asmenų turi vienodą paveldimą antroponimą. 3. 1662-1673 m. suolininkų knyga bei 1683-1773 ir 1686-1776 m. magistrato ir suolininkų knygos rodo iš esmės visus kauniečius jau turėjus pavardes. 4. Sugretinus bajorų bei valstiečių luomų pavardžių susidarymo ir nusistovėjimo duomenis su kauniečių pavardžių formavimosi laiku paaiškėjo, kad miestiečių pavardės susidarė anksčiau nei valstiečių, bet vėliau nei bajorų. Mat pastarųjų pavardžių, kaip spėjama, jau būta XV a., paskui jos intensyviai formavosi XVI a. ir vėliau. Valstiečių pavardės sporadiškai pradėjo rastis tik XVI a. pačioje pabaigoje, toliau labai sparčiai formavosi XVII a. ir baigė susidaryti XVIII a. Tuo tarpu XVI a. pirmojoje pusėje Kaune gyvenę vokiečiai ir lietuviai kauniečiai (elitas) neabejotinai turėjo paveldimus asmenvardžius. XVII a. antrojoje pusėje visų miestiečių luomo sluoksnių asmenys turėjo pavardes. Jų stabilizacija tęsėsi ir XVIII a. ŠALTINIAI!“ Kauno miesto savivaldos institucijų knygos Al, — 1693 m. aktų įrašų knyga. Vilniaus universiteto Rankraščių skyrius (toliau —- VUBRS). F. 7. B. 13868, 1 Al, — 1738-1749 m. aktų įrašų knyga. VUBRS. E. 7. B. 13868, 2. 16“ Nurodomi dokumento metai, saugojimo vieta, fondas ir signatūra. KAUNO MIESTIEČIŲ PAVARDŽIŲ FORMAVIMASIS | 141 Al, - 1743-1748 m. aktų įrašų knyga. VUBRS. EF. 7. B. 13868, 3. Al, - 1749-1753 m. aktų įrašų knyga. VUBRS. EF. 7. B. 13868, 4. AĮ,—- [1747], 1757-1762 [1768] m. aktų įrašų knyga. Lietuvos valstybės istorijos archyvas (toliau — LVIA). E SA. B. 13870. Al, - 1763-1773 m. aktų įrašų knyga. LVIA. E SA. B. 13871. Al -1771-1781 m. aktų įrašų knyga. LVIA. E SA. B. 13872. AĮ,— 1780-1784 m. aktų įrašų knyga. LVIA. E SA. B. 13873. AĮ,— 1781-1788 m. aktų įrašų knyga. LVIA. E SA. B. 13874. Al — 1789-1792 m. aktų įrašų knyga. LVIA. E SA. B. 13877. Al, — 1796-1798 m. aktų įrašų knyga. LVIA. E SA. B. 13877. AKA, —- 1779-1781 m. archyvo knygų aprašas, 2. LVIA. E SA. B. 18657. AKA, - 1788-1809 m. archyvo knygų aprašas. LVIA. E SA. B. 18653. B,- 1779-1780 m. burmistro knyga. LVIA. E SA. B. 19625. B,- 1780-1785 m. burmistro knyga. LVIA. E. SA. B. 19622. L,- 1754-1759 m. lentvaičio teismo knyga. LVIA. E SA. B. 19588. L,- 1755-1763 m. lentvaičio teismo knyga. LVIA. E SA. B. 19592. L,- 1763-1765 m. lentvaičio teismo knyga. LVIA. E SA. B. 19602. L,- 1768-1771 m. lentvaičio teismo knyga. LVIA. E SA. B. 19596. L,- 1771-1773 m. lentvaičio teismo knyga. LVIA. E SA. B. 19599. L,-1773 m. lentvaičio teismo knyga. LVIA. E SA. B. 19601. L,- 1773-1775 m. lentvaičio teismo knyga. LVIA. E SA. B. 19605. 14—1775-1776 m. lentvaičio teismo knyga. LVIA. E SA. B. 19606. L,- 1776-1778 m. lentvaičio teismo knyga. LVIA. E SA. B. 19607. L,,— 1778-1781 m. lentvaičio teismo knyga. LVIA. E SA. B. 19627. L,,—1780-1781m. lentvaičio teismo knyga. LVIA. E SA. B. 19610. M,- 1522-1545 m. magistrato knyga. VUBRS, EF. 7. B. 13838. M,- 1555-1564 m. magistrato knyga. VUBRS. F. 7. B. 13843. M,- 1568-1572 m. magistrato knyga. VUBRS. EF. 7. B. 13848. M,-1583-1591 m. magistrato knyga. VUBRS. F. 7. B. 13850. M, - 1604-1610 m. magistrato knyga. VUBRS. EF. 7. B. 13856. M, — 1752-1786 m. magistrato posėdžių protokolai. LVIA. F. SA. B. 19587. M,- 1786-1796 m. magistrato posėdžių knyga. LVIA. E SA. B. 19560. MS, - 1683-1773 m. mišri knyga: magistrato posėdžių protokolai, magistrato ir suolininkų teismų protokolai ir aktai. VUBRS. E. 7. B. 13867. MS, —- 1686-1776 m. mišri knyga: magistrato posėdžių protokolai, magistrato ir suolininkų teismų protokolai ir aktai. VUBRS. E 7. B. 13867. MV — 1603-1629 m. mišri magistrato ir vaito knyga. VUBRS. E. 7. B. 13855. S, —- 1610-1622 m. suolininkų knyga. VUBRS. F. 7. B. 13861. S, — 1622-1640 m. suolininkų knyga. LVIA. E SA. B. 13863. S, = 1662-1673 m. suolininkų knyga. VUBRS. EF. 7. B. 13865. SV, — 1758-1762 m. suolininkų ir vaito teismo knyga. LVIA. E. SA. B. 19589. SV,- 1763-1767 m. suolininkų ir vaito teismo knyga. LVIA. E SA. B. 19593. V,7 1542-1544 m. vaito knyga. LVIA. F. 166. Ap. 2. D. 14. V,—-1544 m. vaito knyga. VUBRS. EF. 7. B. 13839. 142 | ALMA RAGAUSKAITĖ V,—1545 m. vaito knyga. VUBRS. EF. 7. B. 13840. V,—1551-1555 [1593] vaito knyga. LVIA. E. SA. B. 13842. V,— 1561-1565 m. vaito knyga. VUBRS. EF. 7. B. 13846. V,— 1564-1569 m. vaito knyga. VUBRS. EF. 7. B. 13847. V,—1580-1584 m. vaito knyga. VUBRS. EF. 7. B. 13849. V, 1587-1591 m. vaito knyga. VUBRS. E. 7. B. 13851. V, — 1606-1608 m. vaito knyga. VUBRS. E 7. B. 13859. VSM - 1608-1616 m. mišri vaito, suolininkų ir magistrato knyga. VUBRS. E. 7. B. 13860. Bažnytinės knygos JUNGTK — 1732-1798 m. Kauno parapinės Šv. Petro ir Povilo bažnyčios jungtuviy registracijos knyga. LVIA. F 669. Ap. 1. B. 20. MRTK, - 1763-1791 m. Kauno parapinės Šv. Petro ir Povilo bažnyčios mirties registracijos knyga. LVIA. E 669. Ap. 1. B. 3. MRTK,- 1791-1827 m. Kauno parapinės Šv. Petro ir Povilo bažnyčios mirties registracijos knyga. LVIA. E 669. Ap. 1. B. 62. LITERATŪRA BUBAK, J. 1986: Proces ksztattowania się polskiego nazwiska mieszczariskiego i chtopskiego, Krakow: Naktadem Uniwersytetu Jagiellonskiego. FLEISCHER, W. Die deutschen Personennamen. Geschichte, Bildung und Bedeutung, Berlin: Akademie-Verlag. GLEMŽA, L. 1998: Kaunas miestiečių sąjūdyje (1789-1791). Kauno istorijos metraštis 1, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 43—69. GLEMZA, L. 2000: Geros tvarkos komisijos kūrimo Kaune 1786 m. dokumentai. Kauno istorijos metraštis 2, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 158—163. Instrukcija 1953 = Instrukcja wydawnicza dla žrodel historycznych od XVI do potowy XIX wieku, Wroclaw: Zaktad Narodowy im. Ossolinskich. JABLONSKIS, K. 1979: Istorija ir jos šaltiniai, Vilnius: Mokslas. KiAUuPA, Z. 1973: Kauno miesto senojo archyvo likimas. Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. A serija 2 (43), 125-140. KiAupA, K. 1977: Kovos tarp liuteronų ir katalikų Kaune iki XVIII a. vidurio. Religinės kovos ir erezijos Lietuvoje 4, Vilnius: Mintis, 13—26. KiAupA, Z. 1988: Kauno miesto vaitas ir jo aktų knygos XVI-XVII a. pirmojoje pusėje. Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, Vilnius: Mokslas, 25—46. KIAUPA, Z. 1991: Šiaulių gyventojų kaita ir pastovumas XVII-XVIII a. Šiaulių miesto savivaldai 200. Respublikinės istorikų mokslinės konferencijos tezės. 1991 m. lapkritis, Šiauliai: Titnagas, 3—4. KiAuPA, Z. 2000: Kauno vaito XVI a. vidurio knygos prabyla lietuviškai. Kultūrų sankirtos, Vilnius: Diemedžio leidykla, 66-92. LEBEDYS, J. 1976: Lietuvių kalba XVII-XVIII a. viešajame gyvenime, Vilnius: Mokslas. MACIEJAUSKIENĖ, V. 1983: Lietuvių antroponiminė sistema iki XVI a. Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. A serija 3 (84), 122-131. MACIEJAUSKIENE, V. 1987: Lietuvių pavardžių stabilizavimosi ypatumai XVIII-XIX a. Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. A serija 4 (101), 113-122. MACIEJAUSKIENE, V. 1991: Lietuvių pavardžių susidarymas, Vilnius: Mokslas. MACIEJAUSKIENĖ, V. 1997: Lietuvių pavardžių lyčių varijavimas XIX amžiuje. Lituanistica 2 (30), 71-88. NAUMANN, H. 1987: Familiennamenbuch, Leipzig: Bibliographisches Institut. OksaAs, J. 2000: Buvusios Kauno evangeliky-liuterony bažnyčios bei parapijos pastatų komplekso (senamiesčio 14 kvartalo) istoriniai tyrimai. Kauno istorijos metraštis 2, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 177—210. KAUNO MIESTIEČIŲ PAVARDŽIŲ FORMAVIMASIS | 143 Pakszys, T. 1983: Nazwiska rosyjskie XV-XVII w. (na podstawie akt prawnych), Wroctaw: Wydawnictwo Universytetu Wroctawskiego. RAGAUSKAITĖ, A. 1999: XVI a. II pusės Kauno miestiečių lietuviškos kilmės asmenvardžiai. Lietuvių kalbotyros klausimai 41, 145-158. RAGAUSKAITĖ, A. 2000: XVII a. pirmosios pusės Kauno miestiečių asmenvardžių kilmė. Lietuvių kalbotyros klausimai 43, 93-110. WOLFF, A. 1957: Projekt instrukcji wydawniczej dla pisanych žrėdet historycznych do potowy XVI wieku. Studia žrodtoznawcze 1, 155-181. ZINKEVIČIUS, Z. Lietuvių antroponimika. Vilniaus lietuvių asmenvardžiai XVII a. pradžioje, Vilnius: Mokslas. Alma Ragauskaitė Gauta 2001 08 23 Lietuvių kalbos institutas Antakalnio g. 6, 2055 Vilnius, Lietuva alma(dlki.lt