1674 metų „Ewangelie polskie y litewskie“ tekstų, priskiriamų ne Jaknavičiui, leksikos redagavimas

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA XLV (2001), 113 – 121 1674 metų Ewang elie polskie y litewskie tekstų, priskiriamų ne Jaknavičiui, leksikos redagavimas Milda Lučinskienė Lietuvių kalbos institutas, Vilnius Vytauto Didžiojo universitetas, Kaunas The article deals with the lexical divergences between the seven last gospel texts in the 1647 edition of Jaknavičius’ Ewang elie polskie y litewskie and the parts attributed to Jaknavičius himself. Attention is paid to the way in which the editor of the 1674 version of this work adapted the vocabulary of these gospel texts to that of the basic part of the work. He discarded rare words that are not attested in Jaknavičius’ text (gentis, kuris gi vienas, mala, nuopelnas) and replaced them with items frequently used by Jaknavičius (giminė, kiekvienas), or, if such were lacking, with words from his own native dialect (kandžia, užmokesnis). He also brought more uniformity in the use of the conjunction net. These lexical features show that the editor of the 1674 version took great pains to bring the text of the gospels in conformity with the Eastern Lithuanian standard of his time. The divergences between the 1647 and the 1674 version are not determined by the Polish text, which is identical in both editions. ĮVADAS 1647 metais Vilniuje buvo išleistos Jono Jaknavičiaus Ewang elie polskie y litewskie. Jų vertimo autorystė yra kėlusi abejonių ir diskusijų. Tačiau Vaclovas Biržiška (1939: 49–82) pateikė argumentų, pagrįstai įrodančių, kad tuos tekstus į lietuvių kalbą išvertė Jaknavičius. Zigmas Zinkevičius (1971: 154) atkreipė dėmesį, kad septynios paskutinės evangelijos (JE47, 201–211) verstos ar stipriai redaguotos kito asmens, ir nurodė tam nežinomam redaktoriui būdingų kalbos bei rašybos bruožų. Papildomai atlikus JE47 teksto analizę, išryškėjo Jaknavičiaus teksto ir tų septynių paskutinių evangelijų leksikos skirtumai1 – Jaknavičiaus tekstui nebūdingos leksemos gentis, kuris gi vienas, mala, nuopelnas, skirtinga jungtuko net vartosena. Taigi 1647 metų Evangelijų vertimas yra kelių žmonių darbas ir reikia analizuoti ne vieną, bet dvi kalbines sistemas. 1 Minėtina, jog JE47 tekste gausu leksinių gretimybių, tačiau ne Jaknavičiui priskiriamoje teksto dalyje tokių gretimybių apskritai nėra. 1674 metų Ewang elie polskie y litewskie leidime jų jau atsisakoma visiškai (pastebėta 150 tokio redagavimo atvejų). 114 | Milda Lučinskienė Kitas šių Evangelijų leidimas pasirodė praėjus 27 metams – 1674 metais. Palyginus JE47 ir JE74 tekstus2, paaiškėjo, kad JE74 tekstas yra nemažai redaguotas. Apie vietybių redagavimą ir jų keitimą plačiau vartojamomis leksemomis JE74. Jaknavičiaus tekste jau yra rašyta (Lučinskienė 2001: 117–128). Redaktorius stengėsi Evangelijų tekstą kalbos atžvilgiu suvienodinti. Dar vienas jo redagavimo principas – septynių paskutinių evangelijų ir Jaknavičiaus verstų evangelijų leksikos skirtumų mažinimas. Šiame straipsnyje ir apžvelgsime šiuos taisymus. Skirtumai aptariami atsižvelgiant į originalo kalbą bei lyginant su kitų XVI–XVII a. lietuviškų raštų duomenimis. TAISYMŲ ANALIZĖ 1. gentis → giminė: JE47 A bufite // išduoti nuog gimdi =// toiu / ir brolu / ir // nuog ginčių 20523–26 (A beždžėję wydany // od rodzicow y brá =// cięy / y krewnych 20528–206) → JE74 Abufite išduo =//ti nuog gimditou ir // brolu / ir nuog gimeni 2129–11 (21213–163 Daiktavardis gentis reikšmė ‘giminaitis, tos pat giminės (genties) žmogus, giminė (iš gimimo ir iš santuokos)’ dažnai vartojamas senuosiuose raštuose bei tarmėse. LKŽIII 238 duomenimis, šis žodis vartojamas Kėdainių 1653 metų Evangelijose, Daukšos Postilėje, Mažvydo raštuose, Vaišnoro Žemčiūgoje Teologiškoje, Bretkūno Postilėje ir Biblijoje, Chylinskio Biblijoje3SD 130, 378 taip pat randame formą gintis greta sinonimo gintiltė, kurių lenkiški atitikmenys krewność ir rodzina. Žodis giminė3SD dažnesnis (13x) nei gentis (2x) ir pateikiami šie jo lenkiški atitikmenys: naród (195), pokolenie (318), rod (377), plemię (299). Leksema gentis reikšmė ‘giminaitis’ daugiausia paplitusi žemaičių ir vakarų aukštaičių tarmės plote (LKŽIII 19, 238). Žodžių gentis ir giminė semantinis laukas senuosiuose raštuose buvo platesnis negu dabar ir buvo remiamasi to meto atskirų lenkų kalbos žodžių daugiareikšmišku vartojimu; žodis gentis buvo vartojamas socialiniais ryšiais susietai artimų žmonių grupei pavadinti (Karaciejus 1980: 103–104). Tačiau svarbu paminėti, kad žodis gentisJE47 tėra pavartotas tik vieną kartą ir būtent toje Evangelijų teksto dalyje, kuri priskiriama kito vertėjo plunksnai. JE74, šio žodžio jau nebėra – jis redaktoriaus pakeistas – visame tekste vartojama leksema giminė. Daiktavardis giminėJE47 pavartotas 14 kartų, giminėti ‘giminiečiai, artimi’ du 2 Lyginamoji Evangelijų analizė atlikta remiantis kompiuterinėmis Ewangelie polskie y litewskie (1647 ir 1674) žodžių formų konkordancijomis. Jas parengė Lietuvių kalbos instituto darbuotojai Milda Lučinskienė ir Vytautas Zinkevičius (programuotojas), vadovaujami Sauliaus Ambrazo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo lėšomis pagal „Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 metų programą“. Taip pat naudotasi Lietuvių kalbos institute sukurtomis Bretkūno Postilės (BPII), Sirvydo Punktų sakymų (PS), Vilento Enchiridiono (VlnE) ir Evangelijų bei Epistolų (VlnEE) kompiuterinėmis žodžių formų konkordancijomis bei Belarmino Katekizmo ir 1605 metų Katekizmo kompiuteriniais variantais. 3 Čia ir toliau skliausteliuose nurodoma JE74 lenkiškų atitikmenų vieta, o patys atitikmenys nekartojami, kadangi nuo JE47 skiriasi tik rašyba. 1674 M. EVANGELIJŲ REDAGAVIMAS | 115 kartus ir viena karta – moteriškosios giminės vienaskaitos vardininko forma giminėta: JE₄₇ 164₂₋₄. A šitav El=//žbieta //gimineta tá=//wo. Forma giminėti LKŽₘ 310 užfiksuota tik iš Sirvydo Žodyno, Punktų Sakymų ir Chylinskio Biblijos. Vedinys giminė reikšme ‘kas giminystėje su kuo yra, gentis’, LKŽₘ 309 duomenimis, paplitęs daugelyje tar mių: daugiausia užrašyta rytų aukštaičių panevėžiškių tarmės plote, rečiau – vakarų aukštaičių (kauniškių, šiauliškių), rytų aukštaičių (uteniškių, vilniškių), pietų ir šiaurės žemaičių tarmės plote bei pereinamojoje tarmėje tarp vakarų ir rytų aukštaičių. Be šios reikšmės, JE₄₇ ir vėlesniuose leidimuose leksema giminė vartojama ir kitomis reikšmėmis. Minėtinos reikšmės: ‘kilmė’, ‘tauta’, ‘karta’ (LKŽₘ 309). Jas iliustruoja šie pavyzdžiai: JE₄₇ 9₄₋₆ todrin iog buwo iš // namu ir gimines // Dowido JE₄₇ 86₃₋₅ mokikite // wilas gimines / kri+//kβtidami ias JE₄₇ 137₃₋₆ bitau iamus / iog // ne praeys giminė // toi / pokolay willa //tay ftotis JE₄₇ vediniu giminė verčiamas lenk. národ (9x), rečiau pokolenie (4x) ir wiek (1x JE₄₇ 2,22). JE₄₇ tekste pavartota sud kaiptavardėjes giminėta (3x) visais atvejais yra lenkiškojo žodžio krewny atitikmuo (JE₄₇ 20₁₁, 164₄, 173₂). Vadinasi, retesnio žodžio gentis JE₇₄ keitimas bendresniu ir labiau paplitusiu vediniu giminė nepriklauso nuo lenkiškojo originalo. Tai tėra šio teksto vienodinimo rezultatas. 2. kuris gi vienas → kiekvienas (2x): JE₄₇ ir // kuri/gi vienas kuris // giwena ir tik ing // mani nenumirs am=//žinai 211₁₅₋₁₉ (A wβel=//ki kłory żywie á wie=//rży w miė / nie vmrże // ná wieki 211₁₅₋₁₈) → JE₇₄ ir kiek=//vienas kuris giwena // ir tik ing mani nenu=//mirs amžinai 218₁₄₋₁₇ (218₁₃₋₁₆) JE₄₇ ir tuomet atduos ku-//riamgi vienam pa-//lig darbu io 204₁₂₋₁₄ (á te // dy odda każdemu we // dług vczynkow iego 204₁₁₋₁₃) → JE₇₄ ir tuomet ata=//duos kiek vienam pá-//lig darbu io 210₂₁₋₂₃ (210₂₂₋₂₄) Įvardis kuris gi vienas vartojamas tik toje JE₄₇ dalyje, kuri priskiriama anoniminiam redaktoriui ar vertėjui. Jaknavičiaus verstame tekste vartojamas tik neapibrėžiamasis apibendrinamasis įvardis kiekvienas (20x). Įvardis kuris gi vienas pavartotas du kartus (JE₄₇ 211₁₆, 204₁₂₋₁₃) ir jau JE₇₄ redaguojamas ir taisytojo keičiamas neapibrėžiamuoju įvardžiu kiekvienas. Pažymimasis įvardis kuris gi vienas⁴ reikšme ‘kiekvienas’ pavartotas tik vieną kartą Sirvydo PSₘ 86 (lie. kurys giwienas, len. każdy) ir nėra paliudytas nei lietuvių kalbos tarmėse, nei kituose senuosiuose raštuose LKŽᵥₗ 952. Taip pat reikėtų paminėti, kad įvardis kiekvienas turi laisvesnę ir platesnę distribuciją nei įvardžiai kas, katras, kuris (poziciniai variantai) ir todėl laikomas pagrindiniu variantu (Rosinas 1988: 124). 4Lietuvių kalbos žodyne įvardžiai kuris vienas (LKŽᵥₗ 952) ir kiekvienas (LKŽᵥ 747) aprašomi kaip pažymimieji, naujausioje lietuvių kalbos gramatikoje (Ambrazas, red., 1997: 257) įvardis kiekvienas priskiriamas neapibrėžiamųjų apibendrinamųjų teigiamųjų įvardžių reikšminei grupei, o Alberto Rosino (1996: 123) – prie bendrumo klasės įvardžių. 116 | MILDA LUČINSKIENĖ 3. mala → kandžia (2x): JE47 Ne // išdinkite iumus yždu // žiamei / kur rundis ir // malos gadina 2097–10 (Nie skarbčie // fobie skárbow na žie =//mi: gdzie rdzą y mol // pfuie / 2096–9) → JE74 Neiždinkite iu =//mus yždu žiamei / kur // rudis ir kandžies gá =//dina 2164–7 (2162–5) JE47 A kraukite // yždus iumus dūgui /// kur nei rudis / nei // malos gadina 20912–15 (Ale skarb-//cie fobie skarby w // niebie: gdzie áni // rdza / áni mol nie // pfuie 20911–15) → JE74 A // kraukite yždus iumus // dungui / kur nei ru =//dis / ney kandžies gádi =//ná 2168–12 (2167–10) Skolinys mala JE47 yra pavartotas ir tik anoniminio vertėjo verstame tekste, JE74 redaktoriaus jis keistas lietuvišku žodžiu kandžia. Skolinys mala reiškme ‘kandis’ kituose senuosiuose tekstuose neužfiksuotas. Žodžio kandis forma kandžia yra žinoma tik rytų aukštaičių tarmėje (Dusetose ir Giedraičiuose) (LKŽV 206). Retas šis žodis ir senuosiuose raštuose – jį pateikia tik SPr 83 ir kartą pavartotas PSII 728–29. Tačiau Sirvydo ši leksema rašoma rytietiškai – kundžia. Taigi JE74 redaktorius atsisako aiškaus skolinio, jį pakeičia jam žinoma rytietiška leksema kandžia, tačiau su sveiku an tipo tautosilabiniu junginiu. 4. nuopelnas → užmokestis: JE47 Vž-//tielu fakaw iumus / // eme nuopelnu fa-//wo 20818–21 (Za-//prawdę powiadam // wam / iż wzięli za-//płatę swoię 20820–23) → JE74 Vžtielu fakáu iu =//mus / eme užmokėčni // fawo 21516–18 (21515–17) Vedिनys nuopelnas JE47 ‘atpildo’ reikšme, kuri LKŽVIII 946 užfiksuota tik vakarų aukštaičių kauniškių patarmėje (Jurbarkas), šiame rytietiškame tekste pavartotas tik vieną kartą (1x), o jo pamatinis veiksmažodis nupelnyti – penkis kartus. Vedinio užmokestis nėra JE47 nei kituose XVI–XVII a. raštuose. LKŽXVII 664 vedinys užmokestis pateiktas iš Mažosios Lietuvos ankstesnių tarmių bei didelio žemaičių tarmės ploto, dar jį turi rytų aukštaičiai panevėžiškiai. LKAIII (142–143, žemėl. Nr. 127) rodo, kad ir pati priesaga -esnis daugiausia vartojama žemaičių ir nedidelės dalies Klaipėdos krašto aukštaičių, tačiau su šia priesaga užfiksuota pavyzdžių ir toli nuo minėtų vietų – dažniausiai rytų aukštaičių (panevėžiškių, širvintiškių, uteniškių), rečiau – vakarų aukštaičių panevėžiškių šnektose. LKŽVIII 314 nurodyta, kad forma mokesnis paplitusi žemaičių tarmės plote, o aukštaičių – tik uteniškių šnektoje. JE47 (ir kituose vėlesniuose leidimuose) atlyginimas už darbą dažniausiai įvardijamas žodžiu atłga (JE47 3310), taip pat atłga gali turėti ir ‘nuopelno, atpildo, moralinio, dvasinio atlyginimo’ reikšmę (JE47 19816, 20728), pvz.: JE47 20728– 2081 nes býtay atłga iuf-//lfu gauft ira dungui. Visais čia minimais atvejais Evangelijose yra lenkiškas atitikmuo zapłata (JE47 338, 19819, 2083). ³SD (526) len. záplata verčiamas leksemomis ażmokeltis / atłga, o žodis nupeſnas yra lenkiškojo wyſługa atitikmuo (³SD 505– 1674 M. EVANGELIJŲ REDAGAVIMAS | 117 506)⁵. Taigi tikėtina, kad leksema užmokestis yra JE₇₄, redaktoriaus tarmės atspindys. 5. angelas → aniolas: JE₄₇ Net funus || žmogaus tur atait || garboi Tewo fawo || fu Angelais fawais 204₈₋₁₁ (Abowiem przyidzie || ſyn człowieczy w ||chwale oyca ſwego 3 || Anyoly ſwoimi 204₈₋₁₁) → JE₇₄ Nes funus žmogaus || tur átait gárboy Te= ||wo fawo fu Anyolais || fawo 210₁₈₋₂₁ (210₁₈₋₂₂) JE₄₇ tekste forma angelas pavartota 14x (1x – anoniminio vertėjo tekste), anielas – 4x, aniolas – 1x. Taigi 1647 metų Evangelijose dominuoja forma angelas. Panaši padėtis išlieka ir 1674 metų leidime – forma angelas parašyta 12x, anielas – 5x, aniolas – 3x. JE₇₄ redaktorius du kartus senesnę formą angelas keitė naujesniu variantu aniolas: Jak- navičiaus tekste (JE₄₇ 179₂₆) ir kito vertėjo ar redaktoriaus tekste. Apžvelgus senuosius raštus, matyti, kad forma angelas nuosekliausiai buvo vartojama Prūsijos kunigaikštijos raštuose: BP (288x), Mž (43x) (Urbas 1996: 19), VlNEE (35x), VlNE (2x). Formos aniolas (Mž 2x) ir anielas (BP 1x) čia vartojamos labai retai. Kitaip buvo pasiskirstę šios formos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje, kur formavosi du rašomosios kalbos variantai. Rytiniu raštų kalbos variantu rašiusių autorių darbuose dažniausiai vartojama forma anielas – PS (55x), BK (17x), o angelas jau daug rečiau – K1605 (9x) ir PS (3x ir tik perikopių tekste), o forma aniolas pavartota tik Belarmino Katekizme (1x). Viduriniuoju raštų kalbos variantu rašiusio Daukšos tekstuose dominuoja forma angelas (344x) ir tik (4x) retai anielas (Kudzinowski 1977: 19), tačiau kituose vidurietiškuose raštuose šių leksemų vartoseną įvairuoja – tik forma anielas (179x) rašoma Chylinskio Naujajame Testamente (Kudzinowski 1964: 3), o štai PK ir SE tekstuose vartojami visi trys variantai – seniausia forma angelas rašoma rečiausiai (PK 3x; SE 1x), naujesnis variantas anielas dažniau rašomas SE (30x) ir PK (11x), aniolas – SE (10x) ir PK (8x) (Jakulis 1995: 8; Kruopas 1970: 85), žinomas jis ir tarmėse – rytų aukštaičių (rečiau – pietų aukštaičių ir šiaurės žemaičių) LKŽ₁, 141. Nors Jaknavičiaus 1647 ir 1674 metų Evangelijose yra visi trys variantai, tačiau, kaip jau buvo minėta, dažniausia senesnė forma – angelas (kaip Vilento, Bretkūno, Mažvydo, Daukšos). JE₇₄ redaktoriaus motyvai, dėl kurių jis pasirinko formą aniolas, nėra aiškūs: pasirinkimą galėjo lemti jo paties tarmė ar koks spausdintas leidinys, kuriame vartojama forma aniolas. 6. net → nes: JE₄₇ Net kas || iżg iufflu noredamas || iżſtatit weziu / ne || pirmiaus ſededamas || ſulkaito indeimus 202₅₋₉ (Abo-//wiem kto 3 was || chcąc budowac wie-//źę / nie pierwey siąd=//ſby rá chunie 5 Kad lenkiškajame Evangelijų tekste žodis zapłata (JE₄₇ 208₂₂₋₂₃) turi atpildo, o ne algos reikšmę, liudija ir tai, kad dabartiniame Naujajame Testamente lenkų kalba šis žodis jau pakeistas leksema nagroda (Mt 6,16) (PALL 1130). 118 | MILDA LUČINSKIENĖ nakłady / 202₂₋₁₃) → JE₇₄ Nes // kas izg iufu noredą +//mas išftatīt weziu / ne // pirmiaus fededamas // fufkaito indeimus 208₁₃₋₁₇ (JE₇₄ 208₁₆₋₂₀) JE₄₇ Net // ku padės žmogui // iay ir wilu fwietu // nupelnitu / á dušių // fawo nuterjotu 204₁₋₅ (Bo coȝ pomo +//ȝe człowiekowi / ieśli=//by wyßtek świąt ȝy-//[kal / á ná dusy fwey // ßkode podiąt 204₁₋₅) → JE₇₄ Nes ku pades žmogui // iáy ir wilu /fwietu nu=//pehitu / á dušių fawo // nuterjotu 210₁₂₋₁₅ (210₁₂₋₁₆) JE₄₇ Net funus // žmogaus turta atait // garboi Tewo fawo // fu Angelais fawais 204₈₋₁₁ (Abowiem przyidzie // ſyn człowieczy w // chwale oyca ſwego ȝ // Anyołȳ ſwoimi 204₈₋₁₁) → JE₇₄ Nes funus žmogaus // tur atait gárboy Te=//wo fawo fu Anyołais // fawo 210₁₈₋₂₁ (210₁₈₋₂₂) JE₄₇ Net // kur ir yȝdas tawo // tyi ir ir byrdís tá=//wo 209₁₇₋₂₀ (A-//bowiem gdzie iest // ſkarb twoy / tam // iest y ſerce twoie 209₁₇₋₂₀) → JE₇₄ Nes kur ir yȝdás ta=//wo / tyn ira ir širdis // tawo 216₁₄₋₁₆ (216₁₂₋₁₅) Žodelis net JE₄₇ pavartotas 10x (JE₇₄ – 7x), o jungtukas nes JE₄₇ – 88x (JE₇₄ – 93x⁶). Kaip matyti iš pavyzdžių, forma net pakeista į nes (net JE₄₇ → nes JE₇₄) tik 4x. Žodelis net JE₄₇ tekste atlieka kelias skirtingas funkcijas: (a) (1x) vartojamas kaip stiprinamoji dalelytė (JE₄₇ 94₁₃; JE₇₄ 100₆; len. aż JE₄₇ 94₁₄; JE₇₄ 100₆); (b) (5x) jungia šalutinius laiko aplinkybės sakinius⁷ ir atlieka ribos jungtuko funkciją (1x); vartojamas sudėtinis jungtukas net pirm (JE₄₇ 157₂₈; JE₇₄ 162₂₀₀; len. ażby pierwey JE₄₇ 157₂₅; JE₇₄ 162₁₉) ir net (1x) su greta pateiktu variantu pokoley (JE₄₇ 31₂; net JE₇₄ 34₂; len. aż JE₄₇ 31₃; JE₇₄ 34₄); (c) (4x) atlieka priežasties jungtuko nes funkciją (JE₄₇ 202₅; JE₄₇ 204₁; JE₄₇ 204₈; JE₄₇ 209₁₇ – pavyzdžiai pateikti aukščiau). Būtent pastaruoju atveju (c) JE₄₇ žodelis net ir yra keičiamas JE₇₄ jungtuku nes, o pirmosios dvi net funkcijos išlieka ir JE₇₄. Tokią žodelio net ir jungtuko nes vartoseną paliudyta daugelyje senųjų raštų: Daukšos Postilė, Sirvydo Punktai Sakymų, Mažvydo, Simono Vaišnoro raštai (Zinkevičius 1981: 198; LKŽVIII 738) bei Chylinskio NT, Bretkūno Postilė, Vilento Evangelijos bei Epistolos (Drotvinas 1968: 95). Drotvinas nurodė, kad senuosiuose lietuviškuose raštuose net (kaip ir net pirm, pirm neg) yra vartojamas vietoj nes dėl originalų kalbos įtakos (pvz., verčiant len. aż) (Drotvinas 1968: 95). JE₄₇ ir JE₇₄ lenkų kalbos žodelio aż atitikmenys yra šie: (a) šalutinius laiko sakinius jungiantis laiko ribos jungtukas net reikšme ‘kol(ei), iki’ (4x: JE₄₇ 2₁₉, JE₇₄ 2₂₂; JE₄₇ 19₅, JE₇₄ 19₁₀; JE₄₇ 149₁₅, JE₇₄ 149₁₅), pvz.: JE₄₇ 2₁₈₋₂₀ jog ne praßoks to // gimine / net wila tai // iſipildis (JE₄₇ 2₂₁₋₂₃ jėc nie przeimienie ten //to wiek / aż nie wßy-//tko iſći) 6 Papildomai pridėtoje perikopėje (JE₇₄ 166–167) (1x) pavartotas žodis nes. 7 Leonardas Drotvinas (1968: 95) nurodo, kad veiksmų laiko santykis, kada pagrindinio sakinio veiksmas vyksta prieš šalutinio sakinio veiksmą, senuosiuose raštuose gali būti reiškiamas ir ribos jungtuku net ir sudėtiniu jungtuku net pirm. 1674 M. EVANGELIJŲ REDAGAVIMAS | 119 Vienu atveju JE₄₇ yra pateikti du variantai net pokoley8, JE₇₄ paliekamas tik net: JE₄₇ 30₂₄–31₃ Priliginta i=//ra karalifte dun-//gaus rūkšti / ku=//riu įemus žmoną // palfėpe ažurawgie // trife mierofe mitu / net pokoley furugo // wifa → JE₇₄ 33₂₁–34₃ Pri =//lingintá irá Káralifte // dūngaus rūkb yti / ku=//riu įemus žmoná // ažuraugie trife mie=//rofe mitu / net ruru =//go wifa (JE₄₇ 30₂₅–31₃ Podo =//bne ieft kroleftwo // niebielkie / kwalfo-//wi / ktory wžia-wby // niewialtá zákrytá // we trży miáry mq-//ki / áj wbytka [kwa =//śniatá]); (b) šalutinius laiko sakinius jungiantis sudėtinis laiko ribos jungtukas net pirm (1x). Šiuo atveju yra lenkų kalbos jungtukas ażby JE₄₇ 157₂₅ (JE₇₄ 162₁₉); (c) jungtukas net reikšme ‘kad’ (1x): JE₄₇ 94₁₂–₁₄ (JE₇₄ 100₅–₇) Ir ataio ir priedio //labi eldáu teip net // grimzdo (JE₄₇ 94₁₂–₁₅ Y prży-// byli / a nápehili o-//bie lodži / áž tie žánu +//rżahy) Pastarąją net reikšmę nurodo ir Vincas Urbutis (1966: 105). JE₄₇ tuo pačiu žodeliu net, bet atliekančiu jau priežasties funkciją, verčiamas ir skiria-masis lenkų kalbos jungtukas abowiem (3x) ir bo (1x). Būtent pastarasis žodelio net vartojimas JE₇₄ yra redaguojamas ir nuosekliai keičiamas jungtuku nes, kuriuo dažniausiai ir yra verčiami minėti lenkų kalbos jungtukai abowiem ir bo. Remiantis JE₄₇ konkordancija, nustatyta, kad tekste (88x) pavartotą priežasties jungtuką nes atitinka beveik vienodai pasiskirstę du lenkų kalbos jungtukai abowiem (albowie) (46x) ir bo (variantai boć) (37x), dar po vieną kartą randami šie atitikmenys – zaś (JE₄₇ 36₂₂), ále (JE₄₇ 57₁₅), iž (JE₄₇ 36₂₇, 97₁₁). Toks jungtukų pasiskirstymas rodo, kad JE₄₇ buvo nebūdingas lenkų kalbos jungtuko abowiem ir bo vertimas jungtuku net, išskyrus tuos 4 atvejus, kurie priskiriami kito vertėjo plunksnai. 3SD, kaip tuometinis norminamasis veikalas, atspindi tokią šių jungtukų vartoseną: len. abowiem (³SD 1) verčiamas jungtuku nes, nefung, neffa, taip pat nes verčiamas jungtukas bo (³SD 19), o jungtuko aż skiriamos net kelios funkcijos: laiko reikšmės jungtukas aż verčiamas laiko ribos jungtukais kolay / pakolay / net (³SD 4), o vietos reikšme len. aż vartojimą iliustruoja pavyzdys Iki kaktu. Būtent tokią šių žodžių vartoseną ir atspindi JE₄₇ ir JE₇₄. Kadangi JE₇₄ pasirodė praėjus 27 metams po pirmojo Evangelijų leidimo, tai galime manyti, kad toks net vartojimas reikšme ‘nes’ (lenkiški atitikmenys abowiem ir bo) parengėjo ir taisytojo buvo suvoktas kaip archajiškas ar bent nebūdingas tuometinei kalbai. 8LKŽVIII 737 net aprašyta kaip dalelytė ir jungtukas. Prie pavyzdžių, iliustruojančių dalelytės net vartoseną, pateiktas būtent šis pavyzdys. Tačiau reikėtų atsižvelgti, kad JE₄₇ žodis pokoley (JE₄₇ 31₂) parašytas kursyvu, kuriuo dažniausiai buvo spausdinamas vienas iš kelių sinonimiškų žodžių variantų. Todėl tikėtina, kad žodžiai net ir pokoley pateikti kaip variantai ir atlieka ne dalelytės, o laiko ribos jungtuko funkciją. Tai patvirtintų dar tas faktas, kad JE₇₄ paliekamas jau tik vienas variantas, būtent net (JE₇₄ 34₂). 1674, 1679, 1690 metų Evangelijų leidimų lietuviškame tekste taip pat tėra tik net, o 1705 metų – aż (31₁₇). 9³SD 4 pateikta taip: względem ciała ir względem mieyśća. 120 | MILDA LUČINSKIENĖ IŠVADOS 1674 metų Evangelijų rengėjas, redaguodamas JE47, atkreipė dėmesį į Jaknavičiaus ir septynių paskutinių evangelijų leksikos skirtumus. Todėl 1674 metų leidime jų jau nebeliko – šios leksemos buvo priderintos prie didesnės rytietiško teksto dalies, t. y. Evangelijų tekstas suvienodintas. Minimo leidimo taisytojas atsisakė retai vartojamų ir Jaknavičiaus tekstui nebūdingų leksemų (gentis, kuris gi vienas, mala, nuopelnas) ir jas pakeitė šiame tekste dažniau vartojamomis (giminė, kiekvienas), o tais atvejais, kai Jaknavičiaus tekste nerado reikiamo varianto, matyt, vartojo savo tarmės žodį (kandžia, užmokesnis). Taip pat suvienodinta ir jungtuko net vartosena. Nuosekli kalbos faktų atranka liudija tam tikrą normos egzistavimą rytiniu raštu kalbos variantu parašytuose raštuose. Tai patvirtintų ir tas faktas, kad visi šie JE74 taisymai nuo lenkiškojo originalo nepriklausė. Straipsnyje aprašyti negausūs paskutinių 7 evangelijų leksikos taisymai liudija, kad didžioji teksto dalis JE74 taisytojui buvo priimtina – taigi jis irgi (kaip ir JE47, anoniminis rengėjas) turėjo būti kilęs iš Vilniaus krašto, bet netoli nuo an / un izofonos. SUTRUMPINIMAI BK – TRUMPAS MOKSLO KRIKSCIONISZKO SURINKIMAS, Nuog Roberto Bellármino Kárdynoło paráśitas. VILNÆ Typis Acad: Societatis IESU, Anno 1677. BP – POSTILLA Tatai eſti Trumpas ir Praſtas Iſchguldimas Euangeliu / ſakamuiu Baſniczoie Krikſchczoniſchkoie / nůg Aduento ik Weliku. Per Iana Bretkuna Lietuwos Pleboną Karalauczuie Pruſuju. Iſſpaude Karalauczuie Jurgis Oſterbergeras. Mæta Pono 1591. BP₁₁ – POSTILLA tatai eſti Trumpas ir Praſtas Iſchguldimas Euangeliu / ſakamuiu Baſniczoie Krikſchczoniſchkoie / nůg Weliku ik Aduento. Per Iana Bretkuna Lietuwos Pruſuju. Iſſpausta Karalauczuie /Jurgio Oſterbergera. Mæta Pono 1591. JE₄₇ – [Jonas Jaknavičius] EWANGELIE POLSKIE Y LITEWSKIE TÁK NIEDźielne iáko y wſzytkich Świąt, ktore w Kościele Katholickim, według Rzymskiego porządku przez cały rok czytáją. Wydáne za dozwoleniem Iſtarſzych. w WILNIE. W Drukárney Akademiey Soc. Iesv Roku / 1647. JE₇₄ – [Jonas Jaknavičius] EWANGELIE POLSKIE Y LITEWSKIE. Ták NIEDZIELNE Iáko y WSZYTKICH SWIĄT, Ktore w kościele Katholickim, według Rzymskiego porządku przez cały Rok czytáją. VILNÆ. Typis Academicis Soc: IESV. 1674. K1605 – KATHECHISMAS ABA PAMOKIMAS WIENAM KVRIAMGI KRIKSCHZONIV REYKIAMAS. PARASZITAS Nuog D. IOKVBO LEDESMOS Theologo SOC: IESV. E pergulditas Lietuwißkay / ir Vntrnkárt išſpáultas WILNIVY Drukórnioy Acadêmios SOCIETATIS IESV, Metùſu vźgimimo Wieſpatés / 1605. LKA₁ – Lietuvių kalbos atlasas. Leksika, Vilnius: Mokslas, 1977. LKAₘ – Lietuvių kalbos atlasas. Morfologija, Vilnius: Mokslas, 1991. LKŽ – Lietuvių kalbos žodynas 1–17, Vilnius: Mintis (1, 8), Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla (3, 5, 6), Mokslo ir enciklopedijų leidykla (17), 1956–1996. PALL – Pismo Święte Starego i Nowego Testamentu, redaktor odpowiedzialny Ks. Kazimierz DYNARSKI SAC, Poznań: Wydawnictwo Pallottinum, 1991. ³SD – [Konstantinas Sirvydas] DICTIONARIVM TRIVM LINGVARVM, In vlum Studioſæ Iuuentu-tis, AVCTORE CONSTANTINO SZYRWID è SOCIETATE JESV Cum Superiorum permissu editum. Tertia editio recognita & aucta, VILNÆ, Typis Academicis Societatis Jesv. Anno Domini M.DC.XLII [1642]. (Naudotasi fotografuotiniu leidimu: Pirmasis lietuvių kalbos žodynas. Konstantinas Širvydas: Dictionarium trium linguarum, parengė Kazys PAKALKA, Vilnius: Mokslas, 1979.) 1674 M. EVANGELIJŲ REDAGAVIMAS | 121 PS – [Konstantinas Sirvydas] PVNKTY KAZAN od Adwentu aż do Poſtu, Litewskim językiem, z wytłumaczeniem ná Polskie PRZEZ Kſiędza KONSTANTEGO SZYRWIDA / Theologá Societatis IESV / Z DOZWOLENIEM STARSZYCH wydáne. W WILNIE W Drukárni Akádemiey Societatis Iesv ROKU M.DC.XIX. (Naudotasi fotografuotiniu leidimu: Franz SPECHT, Szyrwids Punktay sakimu, Göttingen: Vandenhoeck & Ruprecht, 1929.) SE – SUMMA Abá Trumpas išgul­dimas EWANIELIV / SZWENTU Per Wiſus meatūs / dienomis Nedelos / Bážni=čioje Krikſčioniſkoje ſkaytoma [...] KIEDAYNISE, DRVKAWOLA, IOCHIMAS IVRGS RHETAS, Meatu Poná, 1653 (remtasi: A. Jakulis, „Knygos nobažnystės“ leksika 1, Klaipėda: Sauliaus Jokužio leidykla-spaustuvė, 1995). SPR – Senasis Konstantino Sirvydo žodynas (fotografuotinis leidimas), parengė Kazys PAKALKA, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. VLNE – ENCHIRIDION Catechifmas maſbas / del palpalitu Plebona ir Kożnadiju / Wokjſchku lieſbuwiu paraſchits per Daktara Martina Luthera. O ifch Wokjſchka leſbuwia ant Lietuwiſchka pilnai ir wiernai pergulditas / per Baltramieju Willentha Plebona Karaliaucżuie ant Steindama. Iſch[pau]tas Karaliaucżui per Iurgi Oſterbergera / Metu Diewa M. D. LXXIX. VLNEE – Euangelias bei Epif­tolas / Nedeliu ir fchwentuju Dienoſu Jſkaitomaſias / Baſnicioſu Chrik-[chċoniſchkoſu / pilnai ir wiernai pergulditas ant Lietuwiſchko Ṡodżia / per Baltramieju Willenta / Plebona Karaliaucżui ant Schteindama [...] Iſchpauſtas Karaliaucżui per Iurgi Oſterbergera / Metu M.D. LXXIX. LITERATŪRA AMBRAZAS, V., red. 1997: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. BIRŽIŠKA, V. 1939: Dar dėl Jaknavičiaus ir Ewangelie polskie y litewskie. Archivum Philologicum 8, 4–82. DROTVINAS, L. 1968: Laiko aplinkybės šalutinių sakinių prijungimo priemonės senuosiuose lietuvių kalbos raštuose. Kalbotyra 19, 89–98. JAKULIS, A. 1995: „Knygos nobažnystės“ leksika. I dalis, sudarytoja ir redaktorė D. Jakulytė, Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė. KARACIEJUS, J. 1980: Dėl keleto socialinių terminų K. Širvydo raštuose. Lietuvių kalbotyros klausimai 20, 101–107. KRUOPAS, J. 1970: 1598 m. Merkelio Petkevičiaus Katekizmo leksika. Lietuvių kalbotyros klausimai 12, 83–154. KUDZINOWSKI, Cz. 1964: Biblia Litewska Chylińskiego, Nowy Testament 3. Indeks, Poznań: Państwowe Wydawnictwo Naukowe. KUDZINOWSKI, Cz. 1997: Indeks–słownik do „Daukšos Postilė“ 1 (A–N), Poznań: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu im. Adama Mickiewicza. LUČINSKIENĖ, M. 2001: Rytietibių redagavimas Jono Jaknavičiaus Ewangelie polskie y litewskie 1674 metų leidime. Archivum Lithuanicum 3, 117–128. ROSINAS, A. 1988: Baltų kalbų įvardžiai, Vilnius: Mokslas. ROSINAS, A. 1996: Lietuvių bendrinės kalbos įvardžiai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. URBAS, D. 1996: Martyno Mažvydo raštų žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. URBUTIS, V. 1966: [Rec.] Symbolae linguisticae in honorem Georgii Kuryłowicz. Baltistica 2 (1), 105–106. ZINKEVIČIUS, Z. 1971: Dėl K. Sirvydo „Punktų Sakymų“ genezės ir kalbos. Baltistica 7 (2), Vilnius. Milda Lučinskienė Lietuvių kalbos institutas Antakalnio g. 6, 2055 Vilnius, Lietuva [email protected] Gauta 2001 10 26