Mikalojaus Daukšos „Katekizmo“ (1595) sudėtiniai sujungiamieji sakiniai

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA XLV (2001), 63-92 Mikalojaus Daukšos Katekizmo (1595) sudėtiniai sujungiamieji sakiniai“ ARTŪRAS JUDŽENTIS, JŪRATĖ PAJĖDIENĖ Lietuvių kalbos institutas The article deals with the semantic and syntactic aspects of clause coordination in Daukša's 1595 Catechism (i.e., both the Catechism proper and the Trumpas budas), with particular emphasis on markers of coordination and clause order. The translations were carefully compared with the originals. The most striking differences with regard to modern Lithuanian were observed in the use of the conjunctions ir and o. Furthermore, the use of compound markers of coordination, with additional differential markers postpositionally attached to the conjunction to express finer shades of meaning, is more characteristic of Daukša's language than of modern Lithuanian. 0. ĮVADAS Straipsniu siekiama sistemiškai aprašyti vieno svarbesniųjų mūsų senosios raštijos paminklų sudėtinius sujungiamuosius sakinius. Tai bene mažiausiai kalbos istorikų tirtas lietuvių kalbos gramatinės sandaros baras. Daukšos knygą sudaro du veikalai: KATHE-//CHISMAS// ARBA MOKSLASI// KIEKWIENAMI// KRIKSZCZI-//ONII PRI|| WALVS./| PARASZITAS PER// D. IAKVBA LEDES-IIMA Theologa Socie-||tatis IESV//| Išgulditas iš Ligiu-//vio Lgkifiko ing Lietu-// wifką per Kunigą Mi-//katoiu Daugfa Kd-//nonika Semai-//c3iu./| Išlpaultas Wilniuie// Metūlę usgimimo// Wiefipaties 1595 (toliau — Kathechismas) ir Trumpas// Budas Palildki-//mo/ arba i5pa3inimo/| Nūdemiu.// Drin tu kurie dašnai)/| wartéia tit Sakra-//mentu./ | Y3 tqkifko gnt Lietii-//wifiko pérgulditas.//| WI L N I V I|/ MėtūlTė M. D. XCV (toliau — Trumpas Budas). Šiame straipsnyje sujungiamieji jų abiejų sakiniai nagrinėjami pagrečiui ir nuolat lyginami tarpusavyje. Kadangi abu veikalai išversti iš lenkų kalbos (dėl lenkiško teksto kilmės plg. Michelini 2001: 228), tai ju duomenys lyginami su originalais (NAVKA// CHRZESCIAN-I/SKA./| Abo Katechizmik!/|/ dla d5iatek.// Pr3e3z D. Jakuba Lede-//3ma. Theologa 3ebrania// P. Jesulowego ndpild-//ny/ a tera 5 Wtolkiego/|/ na Pollkie pr3zeto-// jony./| W KRAKOWIE ir Krotki obycjay spo-//wiedji: dla tych/ ktor3y// c3ęlto viywaig tego Sakrd-//mentu: 5 Wiolkiego na/| Pollkie pr3etojony.") * Straipsnyje skelbiama dalis Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo paremto projekto („Sudėtiniai Daukšos 1595 m. Katekizmo sakiniai“, registracijos Nr. 96-163/3G) rezultatų. Naudotasi Vilniaus universiteto bibliotekos turima fotokopija iš Jurgio Lebedžio kolekcijos (plg. Palionis 1995: 7-8). 64 | ARTŪRAS JUDŽENTIS, JŪRATĖ PAJĖDIENĖ Sudėtiniu sakiniu straipsnyje vadinamas sakinys, turintis ne mažiau kaip du sintaksinius centrus, reiškiamus asmenuojamosiomis arba neasmenuojamosiomis veiksmažodžių formomis. Svarbus skiriamasis vientisinių ir sudėtinių sakinių bruožas yra tik pastariesiems būdingi prasminiai ir sintaksiniai dėmenų tarpusavio santykiai. Jiems darbe skiriamas pagrindinis dėmesys. Pagal mūsų kalbotyroje nusistovėjusią tradiciją sudėtinių sakinių sintaksinė sandara tiriama kaip prasminės sandaros išraiška. Nuo išraiškos, kuri tyrėjui prieinama tiesiogiai, paprastai einama prie turinio. Tokios tvarkos laikomasi ir šiame straipsnyje. Lietuvių kalbotyroje sukurta gana nuosekli sudėtinių sakinių tyrimo metodikaZ. Su tam tikrais pakeitimais ji pritaikyta ir Daukšos sujungiamiesiems sakiniams aprašyti. Daugiausia dėmesio skiriama svarbiausiai sudėtinių sakinių prasminių ir sintaksinių santykių raiškos priemonei —- jungiamiesiems žodžiams. Sudėtinio sakinio jungiamuoju žodžiu vadinami visi dėmenų jungiamąjį vaidmenį atliekantys žodžiai: jungtukai, santykiniai įvardžiai arba santykiniai prieveiksmiai. Su jais drauge gali eiti kiti jungtukai, įvardžiai, prieveiksmiai ar dalelytės, dėmenų prasminiam santykiui suteikiantys papildomų atspalvių arba patikslinantys, išryškinantys jo pobūdį. Skiriami tokie sudėtiniais sujungiamaisiais sakiniais reiškiamų prasminių santykių tipai: gretinamieji, priešinamieji, skiriamieji, išskirties, tikslinamieji, priežasties, sąlygos, nuolaidos ir pridurtiniai. Skirtingai negu Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje, atsisakyta atskiro sudedamųjų (Ambrazas, red. 1994: 702-707) santykių tipo. Laikomasi nuomonės, kad bent jau senųjų raštų kalboje nėra pakankamo pagrindo jiems atskirti nuo gretinamųjų santykių (plg. Ambrazas, red. 1994: 708-716). Sujungiamųjų paremiamųjų sakinių tipas Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje skiriamas daugiausia remiantis juose vartojamais jungiamaisiais žodžiais (plg. Ambrazas, red. 1994: 717— 719). Tokiais sakiniais reiškiami priežasties arba sąlygos prasminiai dėmenų santykiai, todėl šiame straipsnyje jie atitinkamai ir vadinami. Siekiant išvengti terminų painiavos ir geriau atspindėti dėmenų tarpusavio santykių pobūdį, vietoje Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje skiriamų pažymimųjų (Ambrazas, red. 1994: 720) pasirinktas pridurtinių (plg. Ambrazas, red. 1994: 696) santykių terminas“. Tokiuose sakiniuose vienas dėmuo žymi su kito dėmens turiniu susijusias papildomas aplinkybes arba tam tikrą pirmojo dėmens turinio vertinimą, pvz.: Jneiei ing iščia Mer-//gos pwėcžgusios Motinos || tawos | o tū kaip iq iskélai || nė izbitomol p garbélp (Whedles w || 5ywot Pdnienlki našwietfey // matki twey / a tak idkos ią pod-//nioft ku niewymowney chwale) 164, Straipsnyje skiriamas ir sudėtinių tikslinamujy santykių tipas. Šiuose sakiniuose vienas dėmuo patikslina kito dėmens turinį, plg.: 2 Sudėtinių sakinių nagrinėjimo metodikos pagrindai išdėstyti Vytauto Ambrazo straipsniuose (1972, 1977, 1982, 1986). 3 Apie pridurtinius sakinius žr. Balkevičius (1963: 331—333); Piročkinas (1964c: 99; 1964a: 109— 112; 1964b: 158, 163-165); Ulvydas, red. (1976: 908). DAUKŠOS KATEKIZMO SUDĖTINIAI SAKINIAI | 65 [Pramintas nūg Chri-//ltaus] ir ifmdnos| mokiti-//nis/ tai yra/ kuris aplikrik-//ftiigs/ tiki ing Diewq/ ir// daro prilakimus io. (Jelt vejeri Chryltulow kto-//ry okriéiwfy lig/ wiersy y wy-//5nawa jakon iego.) 10, Straipsnio duomenų baz¢* sudaro 376 sudėtiniai sujungiamieji sakiniai, išrinkti iš abiejų Daukšos Katekizmo veikalų. Pavyzdžiuose pateikiamų sudėtinių sakinių atkarpas lydintys pirmieji skaitmenys žymi 1995 m. leidimo viršutinįjį puslapio numerį“, o šalia einantis prierašinis mažesnio formato skaitmuo — eilutę, kurioje yra jungiamasis žodis. Skliausteliuose duodamas lenkiškas visų pavyzdžių originalas. Sudėtiniai sujungiamieji sakiniai nagrinėjami suskirstyti pagal jungiamuosius žodžius. Didesnių skirsnių medžiaga pabaigoje apibendrinama keliais sakiniais. 1. JUNGIAMIEJI ŽODŽIAI SU JUNGTUKU arba 1.1. Sakiniai su arba Jungtuku arba nagrinėjamuose veikaluose siejamos asmenuojamosios veiksmažodžių formos (a) arba šalutiniai dėmenys (b), pvz.: a) ape kąšg bilo ar-//ba kam pričitiš fiitie// artikūtai? (0 cjžymje mowig/ abo ko-//mu nalešžą te artykuty?) 25, , b) [gali dūtis kaltas) iei war-//gūfe |...) nęgeide pagalbos nūg Wie-//fpatés Diewo lawo/ Fu ti-//kni/ ir ftiprumi duxéiimu |...) arba iei nu-/|pūte fu firdimi/ ir prabin-//gulei ape tatai apmauda-//wo (Įmoje lig dač winien) Jefli w pracdch |...) nie žądat// wlpomojenia od Pind Bogal| 3 pewną a niepochybną dufno-//scig |...) abo iefli v-//padat 5 vmyflem/ y 3bytnie lig// o to fralowat) 122, Prasminiai dėmenų santykiai visais atvejais SKIRIAMIEJI. Originale šiuos sakinius trim atvejais atitinka sudėtiniai sakiniai su jungtuku abo (kaip pacituotuose pavyzdžiuose), dviem atvejais —vientisiniai sakiniai: paddres gnt’ fawes šimėl/| krišėus fweto/ darau Ikai-//cziu] arba rokawčiūs lu [d-//wo liéla. (pr3e-Iljegnawpy lig kr3y3eTM swigtyTM/ || rachuig fig// 5 fwym fumnieniem.) 68, tiiau/ kaip’ kas dtdit | ar-//ba priauga wallarump ify-//mintingump/ tad’ iam’ né// gana wieno tikeiimo (lkoro kto pr3yid3ie do lat rozu-//mnych/ tedy mu nie doly¢ nd/| wierse) 72, Duomenų bazėje (ir šio straipsnio pavyzdžiuose) rašmenys perteikti priimant mokslinio leidimo (Mikalojaus Daukšos 1595 metų Katekizmas. Parengė Vida Jakštienė ir Jonas Palionis, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995) transliteruotoje versijoje pateiktą supaprastintą i su tašku bei trejopą 3, 3, j žymėjimą (atsisakant 3), bet atstatant pagal originalą gotikinius rašmenis ir nosinių balsių žymėjimą įkypais brūkšneliais: g, g, į, y. Panašūs keitimai taikyti ir lenkiškiems Ledesmos Katekizmo sakiniams — atstatomi gotikiniai rašmenys bei įkypais brūkšneliais žymimi g, g, bet paliekamas moksliniame leidime pasirinktas dvejopas j, j žymėjimas (plg. Palionis 1995: 34-36). Jie atitiktų 1595 metų leidimo Daukšos Katekizmo puslapį, jeigu leidinys turėtų puslapių numeraciją. 66 | ARTŪRAS JUDŽENTIS, JŪRATĖ PAJĖDIENĖ Dalelytė tiektai 162,, sakinyje labiau susijusi su veiksmažodžiu nei su jungtuku, plg.: V7 didį tai gėropadarimą galėtų biii // prifkaitita/ idgnt’ tu Wie-//fpatie Maieltoto/ wieng// kartg ape nulsidéiusj 3mo-//gu padimotumbei/ arba// tiektai io pageltiimbeis (Za wielkieby// to dobrodsieyltwo moglo by¢/| pociytano/ kiedyby ty Panie/| mdieltatu/ raz iedno o griefinyTM// citowieku pomyslit/ abo tylko// kiedy nari wipomniat) 162 1.2. Sakiniai su arba vėl Pora atvejų su jungtuku arba eina dalelytė vėl. Tokiais sakiniais taip pat reiškiami SKIRIAMIEJI dėmenų tarpusavio santykiai. Postpozicinė dalelytė suteikia sakiniams gretinamųjų santykių atspalvį, plg.: Galii/| melli Diewą| idgnt’ per nū-||pėlnus] ir darbus fawi/| fwetuiy lulfimytty ant mil-//fu: arba wel: galii melli fwe-//tilius] idgnt iie Diewui/| Téwui fitq maldą milly// padiitix 66, [Te lkindies graudsei] Jog nė buwo kgntrus// priépiiliifse/ arba iéi we¥ né// turéio kgntrumo priélpau-|/dolsé/ arba ripe¢séiillg ([Niechay lig te; vikaria 3d-//olnie) J nie byt éierpliwy// w pr3y-Ilpadkach pryeciwnych/ abo ie-//[li te3 nie miat čierpliwošči w/| dotegloscidch) 125, Dabartinei bendrinei kalbai tokia dalelytės vėl vartosena nebūdinga. Pastarajame pavyzdyje dalelytė, kaip ir originale, pavartota trečioje dėmens vietoje. Pirmasis sakinys originalo neturi. 1.3. Sakiniai su arba... arba Kartojamuoju jungtuku arba... arba siejamos asmenuojamosios veiksmažodžių formos (a) arba bendratys (b): a) nūdemes wyllokios (augo-||tus kiekwiénas/ per kure/ // arba garbą am3ing tero-// ieėm'/ arba /ykibės/ to pallau-//lo wertai jgyiem (grsechu wfeld-//kiego/ 3d ktory 4bé chwale wiecing// virdcify/ abo kardnie tu nd swiecie [tu-//fine odnosif) 93, |, b) Jėi tau téwas ta-//was liepty kokią netié-//(a bilo | arba ką [ubrili// arba //kq pikto padarit | turié-//gu tu io tame kiaulii ? (A kiedyby tobie ociec twoy/| rolkazat rjec iakq nieprawdg/ // dbo grjech iaki vciynic: winien// jes go ltuchac?) 81, Démeny tarpusavio santykiai SKIRIAMIEJL. Antrame iš pacituoty pavyzdžių kartojamasis jungtukas atitinka originalo vieninį. 1.4. Sakiniais su jungiamaisiais žodžiais, kurių pagrindą sudaro jungtukas arba, reiškiami SKIRIAMIEJI dėmenų tarpusavio santykiai. Dabartinei bendrinei kalbai neįprasta dalelytės vėl vartosena su jungtuku arba, ypač trečiojoje dėmens vietoje. Dalelytė suteikia sakiniams prasminį gretinimo atspalvį. DAUKŠOS KATEKIZMO SUDĖTINIAI SAKINIAI | 67 1 LENTELĖ. JUNGIAMUJU ZODZIU SU JUNGTUKU arba VARTOSENA DK Jungiamieji žodžiai K TB Iš viso arba 3 2 5 arba vėl 1 1 2 arba... arba 2 2 Išviso 6 3 9 2. JUNGIAMIEJI ŽODŽIAI SU JUNGTUKU bat 2.1. Sakiniai su bat Jungtukas bat tiek Kathechisme, tiek ir Trumpame Bude sudėtinio sakinio dėmenis dažniausiai (trijuose ketvirtadaliuose visų nagrinėjamų atvejų) sieja vienas, pvz.: kiekwiename/| Sakramėntę dūltiš/ mu-//mus matone Diewol drin'// kokio ipacšio daikto. Bat'// reikia itis wertdi priimi. (w kdjdym Sdakramen-//¢ie bywa nam dawana talka) || dla iakiey olobliwey r3ec3y: dle// ie tryeba godnie pr3yigc.) 95, Jungtuku bat siejamos vienarūšės asmenuojamosios veiksmažodžių formos (a), bendratys (b), šalutiniai sudėtinių sakinių dėmenys (c): a) M. Niideme attailtina | ką daro?|/ Mo. Ne terioie matones Dile)-//wo/ nei nupėlno amgjino:|| pafkądinimo: bat’ daro mé-//gy vidufusiu/ ir viwéllusiu/| méiteia (M. A griech powfiedni co c3yni?// V. Nie traci talki Bojey/ dni // 3altuguie piekid:// ale ciyni cilo-//wiekd ojigblego w milosci) 93, b) Nes kitaip' ne butij/| géili/ ir noréi iam’ géro/ bat’ noréi iam’ pikto (Boby indc3ey nie bylo 3jycjyči!/ mu dobregol dle jycjyč mu ste-//go) 71, c) Tūrimę méiftis |...) iddnt’ nė numirtimbim’ nii-//demellg/ bat iddnt’ miimus// dūtų pagalbą) ir i5gétbety. 57 , Sakiniais su šiuo jungtuku dažniausiai reiškiami PRIESPRIESOS prasminiai santykiai (plg. cituotus pavyzdžius). Kai kuriais atvejais juose ryškus GRETINIMAS, pvz.: M. O fiefitoi ko?// Įmėldziamė) Mo. Jdant' Diewas faugo-||/ty] ir [tiprintu mus galibé// fawa/ nė dūdamas impuli|| ing pagūndimus: bat iddnt// dūtų mūmus pagatbą (M. A w foltey co?// V. Aby nam niedopuščit vpdsé// w pokuly: ale aby nam dat po-//moc) 55, Retkarčiais sakiniais su bat reiškiami dėmenų prieSpriesai artimi NUOLAIDOS santykiai, pvz.: 68 | ARTŪRAS JUDŽENTIS, JŪRATĖ PAJĖDIENĖ [...] artės yra daug// Mariiy?// Mo. Ne daug/ tiktai wiend// kuri yra dgguid: bét ią né// wiénu wardi wadinamg (|...) albo po-//dobno nie iednd ielth Panna// Maria./ Vl Y owfem lama iednd/ kto-//ra ielt w niebie: ale ią nie ie-//dnym imieniem 30wg) 60,, Šio sakinio prasminiams santykiams įtakos turi leksinė priešprieša tiktai viena: ne vienu. Priklausomai nuo dėmenų leksinės sudėties ir gramatinės sandaros kai kuriuose sakiniuose su bat ryškūs IŠSKIRTIES prasminiai santykiai, pvz.: M. Koky wailtą tūri-//me fau gamint) idant/| gatétumbime Kitą pri-/|(fakimą išpildit ?// Mo. Yra nė maja) bat’ fitie// p¢ki didšėuly tarp kitų (M. Jakiego lekarftwa viywdc|/ mamy/ ku 3achowaniu tego// pr3ykazania?|| V. Jelt niemato) ale te pigč mie-||d3y infymi.) 85, Reiškiamų prasminių santykių pobūdį šiame sakinyje lemia priešprieša nemaža: penki, aukščiausiojo laipsnio būdvardis su prielinsnio tarp konstrukcija. Originale atitikmenų neturi 3 sakiniai su bar. Kitais atvejais jungtuką bat paprastai atitinka lenkų ale; tik vienu atveju originale pavartota dalelytė tylko: Wisjius/ ragawimas|/ || wiles glitčiimas:// Bat drąlfei tam jod5iu/ // tiki girdéiimas. (Dotykdnie/ Imak|y oko omyla/ || Stuch tylko ftow twych mocnie mig// posila.) 176, 2.2. Sakiniai su bat dabar Dalelyte dabar prisisliejusi prie jungtuko bat viename Trumpo Budo sakinyje. Ji sustiprina, pabrėžia dėmenų turinio PRIESPRIESA, plg.: [72 palsilfakai) Jog wel gėros largibes// nė turéio/ gnt’ paiéutimy// fawij/ bat’ dabar nė grelle/| ij beginéiénciiy ([Niechay lig [powidda) J3 te; pilney [trazey nie// miat nad smyftami Iwoimi/ ale// iefsc3e dopuficiat im biegdc) 127. 2.3. Sakiniai su bat gandZiaus Sakiniais su šiuo jungiamuoju žodžiu reiškiama dėmenų PRIESPRIESA. Aukštesniojo laipsnio prieveiksmis, eidamas su jungtuku, ne pakeičia, o tik sustiprina prasminius dėmenų santykius, plg.: Nėnėriu mirtiés nufsi-//déiusiol bat gądžėusį/ idgni// fugrifitij/ ir butij giwas. (Niechcg// Smierci gryefinego/ ale racžey// jeby lig nawrocit/ ad žyw byt.) 138, dar-//bai mano: o kaip néwerti/ || ir népridgrq/ bat ggd3éus// ltoig prief; tawg? ([prawy moie: 0 id-//ko niegodne/ niepriyltoyne/ // dle y owfsem prieciwne tobie?) 188 | Dviejų sakinių jungiamąjį žodį bat gandžiaus atitinka tokios pačios sandaros originalo ale raczej. Pastarojo sakinio originale pavartotas kitoks jungiamasis žodis, dar labiau pabrėžiantis priešinamuosius dėmenų turinio santykius. DAUKŠOS KATEKIZMO SUDĖTINIAI SAKINIAI | 69 2.4. Sakiniai su bat labiaus Eidamas su jungtuku bat aukštesniojo laipsnio prieveiksmis labiaus, panašiai kaip ir gandZiaus, sustiprina sakiniais reiSkiamus dėmenų PRIESPRIESOS santykius, plg.: tūri dutis/| kaltas |...) Jog nė padare to pal-//firgéiimo patailimė giwd-//tos fawės |...) bat tabiaus iog v3li-//kos tamgieg viwelsimé/ ir// nodboiimg/ kurį turéio i5/ // pradsios (ma lig dač winien |...] iš nie vciynit tey// pilnoséi w poprdawie jywotd// fwego |...) y owfsem/ iš trwat// w teyje o3igblosci y niedbal-//[twie ktore miat 5 prjodku) 121, Wiefipatie// tu néatdtremi nufidéiusiu/ bat Yabiéus iūs wadini/ ir// trauki fawelp. (Panie ty nie odpq-//d3af; gryefinych/ y owfsem ie// wiywaf; y ciggnief; do Siebie.) 150, Originalo atitikmuo abiem atvejais toks pats — jungiamasis žodis y owszem. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jungtuką bat šiais atvejais atitinka lenkų kalbosy. 2.5. Sakiniai su bat greičiaus Sakiniu, kuriame su jungtuku bat pavartotas aukštesniojo laipsnio prieveiksmis greičiaus, kaip ir sakiniais su jungiamaisiais žodžiais bat gandžiaus ir bat labiaus, reiškiami ryškūs PRIEŠINAMIEJI dėmenų tarpusavio santykiai: [Te palsilfūkai) Jog nė rūpinos idant || marintų wilsados fawūs]/|/ paiautinimus |...) bat’// grėicžėus /ekidio ią wil-//lame. ([Niechay lig [powidda) J; lig nie [tdrat aby vmar-//twiat jawfze woie namigtno-//$ci [...] ale rychley ndsladowat iey/ y // petnit ią niemal we wfytkim.) 127, 5 Originalo ir vertimo jungiamųjų žodžių sandara sutampa. 2.6. Sakiniai su bat vienokig Sis jungiamasis žodis pavartotas Trumpo Budo sakinyje, kuriuo reiškiama dėmenų turinio PRIEŠPRIEŠA Su NUOLAIDOS atspalviu, plg.: baido mang// tularépos nūdemes mgnos/| kuriomis tawo Maieltotqg// pažeidšėu: bat wienokig pri-//eg tam/ dtmgnu gni dides/| mietafsirdiltes tawo ([trdfjg mie rosmdite// grzechy moie/ ktorymim/ twoy// maieltat obrajit: dle iednak// pr3y tym pomni¢ na wielkie mi-// losierdsie twoie) 149 Vertimo jungiamasis žodis atitinka originalą. 2.7. Sakiniai su bat nei... nei Siuo jungiamuoju žodžiu viename sudėtiniame 7rumpo Budo sakinyje siejamos trys bendratys: kurio af; nufsi-/|déigs| wardū j[pėt nė ¢fmi/| wértas/ bat nei įwadinet// nei minči(ktore-/|gom ia gryefiny mianowdc nie// ieft godžien/ ale ani wiywdc/ // ani wlpomindač) 134, , 70 | ARTŪRAS JUDŽENTIS, JŪRATĖ PAJĖDIENĖ Prasminiai dėmenų tarpusavio santykiai GRETINAMIEJI. Vertimas pažodžiui atitinka originalą. 2.8. Sakiniais su jungiamaisiais žodžiais, kurių pagrindą sudaro jungtukas bat, visų pirma reiškiami PRIEŠPRIEŠOS, rečiau — kiti prasminiai santykiai. Vertimas retais atvejais tenukrypsta nuo originalo — paprastai jungtuka bat atitinka lenkų ale; sudėtinius jungiamuosius žodžius pažodžiui atitinka originalo sudėtiniai. Lyginant Kathechismo ir Trumpo Budo atitinkamus sudėtinius sakinius matyti, kad pastarajame veikale vartojami jungiamieji žodžiai įvairesnės sandaros, daugiau kaip trečdalis jų sudėtiniai. Be to, Trumpame Bude sudėtinių sakinių jungiamieji žodžiai kai kuriais atvejais skiriasi nuo originalo: bat atitinka tylko; bat labiaus (net du kartus) — y owszem; bat gandžiaus — ale y owszem. Aukštesniojo laipsnio prieveiksmių vartosena su jungtuku bat nuo originalo priklauso ne visada: gana laisvai verčiama originalo samplaika y owszem. Prieveiksmiai sustiprina, išryškina priešinamuosius dėmenų tarpusavio santykius. 2 LENTELĖ. JUNGIAMŲJŲ ŽODŽIŲ SU JUNGTUKU bat VARTOSENA DK Jungiamieji žodžiai K TB Iš viso bat 15 10 25 bat dabar 1 1 bat gandžiaus 1 2 3 bat labiaus 2 2 bat greičiaus 1 1 bat vienokig 1 1 bat nei... nei 1 1 Išviso 16 18 34 3. JUNGIAMIEJI ŽODŽIAI SU JUNGTUKU ir 3.1. Sakiniai su ir Jungtukas ir sudėtinio sakinio dėmenis tiek Kathechisme, tiek ir Trumpame Bude dažniausiai sieja vienas, pvz.: tenai fwęetič[i)i rėgi// wéidg Diewol kur yra tė-//wikfBešia mūrų) ir nig tendi// rodžės didėlne galibe io// Maieltoto. (tam Swigči wid3ą obli-//cše Boje/ gd5ie ieft Oyciy3nd// nafgal y gdsie lig// wigcey okdju-|/ie mo3nos¢ maieltatu iego.) 50, DAUKŠOS KATEKIZMO SUDĖTINIAI SAKINIAI | 1 Dėmenų tarpusavio ryšius šiuose sakiniuose sustiprina antrajame démenyje pakartojamas (kaip ir originale) bendras abiejų dėmenų objektas, pvz.: Pa-||dūmi ing twirtas rq-//kas tawos fwgeczgušios)/ méites/ |...) kūną ir dufiią mano |...) idgni iis patdimintumbei) // ir its garbėlp ir lauplelp// apgrefit’ teiktūmbeis. (Porucjam w mocne rece/ | twey naswigtfsey/| mitosci |...) čiato y dufę mo-/lię |...) abys// im blogoftawic/ a one ku cžči yl/ chwale [wey obrdcdc racjyt.) 181, Jeigu antrojo démens subjektas sutampa su pirmojo démens objektu, Daukšos jis vienais atvejais, kaip ir dabartinėje kalboje, praleidžiamas (a), o kitais — pakartojamas (b): a) Tawė meldšiu ir iš-/|pajiltu/padėk man ir būlTiu// išganitas/ paltiprink ma-//néfir bulsiu apgintas (Ciebie profs¢ y// wsywam/ || wipomo3 mig a bedg 5bdawion/ || vkryep mig/ a bedg obronion) 136, , b) Akis wilsy mielgules Wie-//fpatié/ tawimp tūri [d-//wq paduxj/ ir tu didi iie-//mus péng iy/ mętū priwd-/ffomu. (OC3y wfytkich mily| Pd-//nie/ w tobie maią (we vfd-//nie/ a ty im dawaf 3ywnosc ich// c3alu prsyltoynego.) 182, Vertimas panašiais atvejais gali kiek skirtis nuo originalo, plg.: dtmgnu gni dides// mietafirdiltes tawo) ir toi// pati yra/ kuri man’ dilt/| drilsibe/ iddni tawlp priei-//c3é/ kokias nor būdamas. (pomnig na wielkie mi-//tošierdšie twoie/ || a toč ielt ono/ // ktore mi dawa Smidtosc/ abyTM/| ku tobie/| pr3yftąapit/ iūkimjekol-//wiek ielt.) 149, Paprastai nagrinėjamų sakinių dėmenys susiję GRETINAMAISIAIS santykiais (kaip pacituotuose pavyzdžiuose). Kartais sakiniais su jungtuku ir reiškiami PRIEŠINAMIEJI (a), PRIEŽASTIES (b), SĄLYGOS (c) ar NUOLAIDOS (d) prasminiai santykiai, plg.: a) pawizėk gnt mangs nul-//lidéiusio jadingczio fwėto)/ wardo tawo: ir nė weizėk]) ani piktūmo mano idant|| turėtumbei vimirfii geri-//bes tawo. (weyjr3y nd mie nędznego grie-// fnika wzywdigcego imienia/| twego: a nie rac; tak patrzyčį/ na 3tošė moig/ abyš miat 3d-// pomnieč twey dobroci.) 140,, b) Tu man tai dawėi/ ir||/ tawai tai matonei nė ma-//niemus/ kokiémus nūpel-//namus/ arba gimditoiu// manų prirafsinéiu (Tyš// mi to dat/ y twoiey to tafce| nie// moim jadnym// 3allugom dboll rodzicow moich pr3ypiluię) 185 , c) Padūk mani/| patis fawę) ir pakaks man'|| ito. (Poday mi fam lie-//bie/ a dolyč mi na tym.) 156, d) Tawglp éidawo akléii/ || tawėlp kurtinéi/ tawėlp// parališiumi vimuftiéii |...) ir// newiendm' nė izbitoiéis (Do čiebie prsycho-//d5ili lepi do čiebie glufy/ do čiebie Pdraliiem 3ara jeni [...] a jadnemus lięg|/ niewymowit.) 153, Tais atvejais, kai su jungtuku ir vartojami įvardžiai tas/ta/tai, tarp sudėtinio sakinio dėmenų esti PRIDURTINIAI santykiai: antruoju dėmeniu pasakomi papildomi dalykai apie pirmojo dėmens turinį arba duodamas to turinio vertinimas. Tokių sakinių Kathechisme 78 | ARTŪRAS JUDŽENTIS, JŪRATĖ PAJĖDIENĖ graudinimol ir įkwe-//pimo tawo gerop/ dašndi// nė ktauléu | nei l¢kioiéu. (ndpomind-// nid y natchnienia twego ku do-//bremu čjęftokroč nie ftuchat/ // ani našladowat.) 187, Tik vienu atveju jis sieja dvi neigiamas veiksmažodžių formas: Kaip i3pildifsimé/| fekmą|/ kuris nė liepia// wogt ?// |...) nė dari-//dami žatos/ nei wienamé// turtė io |...) nei kokia nor // prijaltimi/ nei wieno né-//apgaudami/ ne priwadsio-//dami žatolp kito (Jako 3dchowamy šiodme? // [...] ani cšynigc fikody 3a-//dnemu w r3ecjach iego |...] dni jadng/| priyciyng nikogo nie podwo-/ld3qc do fkody drugiego.) 86, Sakiniais su jungiamuoju žodžiu nei visais atvejais reiškiami GRETINAMIEJI dėmenų santykiai, plg.: [Tė [kūndies graudgėi) iei wel’ |...) iš népa-//3ino [gezių] išg réky io dii-//ty/ gerėšniop Tawo: nei// iam dékawoio vi iūs ([Niechay lig te; vikaria jd-//olnie) ie-//lli tej |...) ich nie po-//5nat byč 3 rak iego ddne ku [we-//mu lepfemu/ ani mu dsi¢ko-//wat 3d nie) 125, Originale jungiamąjį žodį nei aštuoniais atvejais atitinka vieninis jungtukas ani (pavyzdžiui, cituotame 187, sakinyje), vartojamas po neigiamo ir prieš teigiamą démenis. Dviem atvejais (anksčiau cituotame 86,, ir 85,, sakiniuose) originale pavartotas kartojamasis jungtukas ani... ani: M. Koky wdiltq tiiri-//mé [au gaminit/ idant// gatétumbime Kitą pri-/fakimą išpildii ?// |...) né// Ikaitit knigų nė wiésliwy/ // nė katbėt' žodžių nei giedot/|/ giefmių gėdifkų (M. Jakiego lekarltwa viywdc// mamy/ ku 3achowaniu tego// pr3ykazania?!|| |...) nie ciytac ksigg wheteci-//nych/ ani moowič [tow/ ani// špiewač piešni nieucjčiwych) 85, 86,, sakinyje jungtuko ani... ani pirmoji dalis eina su teigiamu, 0 antroji — su neigiamu veiksmažodžiu, 0 85, sakinyje jo abi dalys pavartotos su teigiamais démenimis. Vieną lietuvišką sakinį su nei originale atitinka bejungtukis sakinys: Kaipėog ifpildilli-//mé afymą] kuris drau-//d3ia lūdimonė tei-/|faus?)| [...) nė apkatbė-|/ dami artimo) nei bitėda-//mi nė tiell6s (Jakoj 3achowamy ofme?|| |...) nie poląd3aige blišniegoj niel/ mowigc nieprawdy) 87, 4.2. Sakiniai su nei vėl Sakiniais su jungiamuoju žodžiu nei vėl paprastai reiškiami GRETINAMIEJI dėmenų tarpusavio santykiai, pvz.: M. Kaip i3pildifsime/| defimtq?/| Mo. Ne géizdami tarto/ ir// wilsokio daikto artimo] bu-//du nė patégumi/ nei wel’ pa-//widédami iam’| io gero. (M. Jako 3achowamy die-/| Sigte?/| V. Nie jqddigc mdigtnosci/ || dni 3adney rjec3y blisniego/ nie// [tufinym obycjidiem: ani mu 3ay-//rzge dobrd iego.) 88, DAUKŠOS KATEKIZMO SUDĖTINIAI SAKINIAI | 79 Keliais atvejais ryškūs PRIESINAMIEJI dėmenų santykiai priklauso nuo leksinés dėmenų sudėties, plg.: Diewiltei kaip’/| Diewas| niekad’ negatéio// mirt/ nei wel k¢lt. 34, M. Ką tiri darit geriéi// téwai funūmus fawo?|/ Mo. Turi itis augint’ grau-//[méié] mokit itis Diewo bai-//mes/ diif itis ant’ mokflo/ || né ndrtini/ nei wel’ tūpint (M. Coj mdią ciyni¢ dobry oy-/lcowie 3 Tyny Iwemi?|/ V. Maig ie vciy¢/ y [prawo-//wdé: ani nazbyt karjge/ ani nd-//3byt rolpuficidige) 83, Postpoziciné dalelytė vėl tik sustiprina GRETINAMUOSIUS arba PRIESINAMUOSIUS démenų santykius, bet nekeičia jų pobūdžio. Jungiamasis žodis nei vėl koreliuoja su sakinio pirmojo dėmens neiginiu ir atitinka Daukšos sudėtiniuose sakiniuose nevartojamą kartojamajj jungtuka nei ... nei (plg.originaloani... ani). Originalo neturi vienas lietuviškas sakinys su šiuo jungiamuoju žodžiu (34,). Kitus lietuviškus sakinius atitinka originalo sakiniai su vieniniu jungtuku ani (88,), kartojamuojuani... ani (83,) ir tik vienu atveju — sakinys su ani fež: ne prieio|| top Sakramentop)/ Iu tokiii/| prifsigatiwimu)/ nei wel’// padarė tokio palsirgéiimo// pérrinkinéiime sietos [a-//wés/ kaip buwol kaltas. (nie priyfedt dol/ tego Sakramentu 5 taką pr3y-/lprawg/ ani te3 vciynit takiey// pilnošči w rozbierdniu lumnie-//nia Iwoie®/ iako byt powinien.) 120, 43. Ištyrus sudėtinius sakinius su jungiamaisiais žodžiais, kurių pagrindą sudaro jungtukas nei, išryškėja stiprinamasis dalelytės vėl vaidmuo ir tam tikri nagrinėjamų veikalų skirtumai: atitinkamus Kathechismo sakinius Daukša vertęs laisviau — originalo kartojamieji jungtukai verčiami vieniniais, atitikmenų originale neturi lietuviškos postpozicinės dalelytės. 4 LENTELĖ. JUNGIAMŲJŲ ŽODŽIŲ SU JUNGTUKU nei VARTOSENA DK Jungiamieji žodžiai K TB Iš viso nei 5 6 11 nei vėl 3 1 4 Išviso 8 7 15 5. JUNGIAMIEJI ŽODŽIAI SU JUNGTUKU o 5.1. Sakiniai su 0 Sudėtiniais sakiniais su pavieniu jungtuku 0 dažniausiai reiškiami GRETINAMIEJI dėmenų tarpusavio santykiai, pvz.: 80 | ARTŪRAS JUDŽENTIS, JŪRATĖ PAJĖDIENĖ mitek// WiėfGpaty Diewą gnt’ wil-//lo/ o artimą kaip paty la-//wg (mituy Pana// Boga nade wfytko/ a blišnie-//go idko fam Siebie) 88 Gretinamųjų sakinių su jungtuku o vartosena nagrin¢jamuose veikaluose nesutampa su dabartine: jie Daukšos pasirinkti ir tais atvejais, kai dabar įprasta vartoti sakinius su jungtuku ir (plg. Ambrazas, red. 1994: 568, 702), pvz.: Atgréfk mang/| Wiefpatie fawėlp| o ne no-//rék nėrtet pries manę. (Nawroč mig// Panie ku tobie/ a niechčiey lig// gniewdč pr3ečiwko mnie.) 138 | Ripinkites lunélei |...) iddnt’ bu-//tiimbit’ iš [kaicsieus any// gėrūiųi yr ifrinktiiy io/ // o idant ne yfkaktumbit’// ing amžinas kan-//c3es pragaro. (Starayčief lig [ynacikowie |...) dbyséie byli 3 lic3-//by onych dobrych a wybrdnych iego/ // a jebyscie lig nie doftali na meki// piekielne.) 44. dūfios kurios nu-//mirfita matonei Diewo | o// nė paddriulios gana wil-//famé v3 niidemes fawas (dufse/ ktore vmierdiq w// tdlce Bojey/ a nie vciynili nd//wfem dolyč 3a griechy 3d Iwo-/lie) 43, Gretinamųjų sakinių su jungtuku o vartosenos negalima paaiškinti vien lenkų kalbos įtaka, nes ne visi jie turi originalą. Pavyzdžiui, originalo neturi šis Daukšos sakinys: itlldi lutweére ir// padare 5émg/ ir willa kita// kas yra gnt 5émes |...) o ne tiektai futwėre|) ir padare/ bet dabar gnt/| to prikiipia/ apwéizdi/ rū-//pinaš |...) tū wiffū 31, Rečiau sakiniais su jungtuku o reiškiami PRIESINAMIEJI dėmenų santykiai, pvz.: af tawip giwgnii/ o [a-//wip mirftu: tawip patg-//kii/ o fawip prafjokitu (ia w tobie žywię// aw [obie vmieram: w tobie// trwam/ aw [obie prsemijam) 169, , PRIESINAMIEJI santykiai, kaip rodo pacituotas pavyzdys, priklauso nuo leksinés démenų sudėties — juose vartojamų antonimų gyvenu: mirštu, pateku: prasokstu. Plg. dar: Sunūs Diewo dgguia/ né/| tūri motinos: o jemeié te-//wo. (Syn Bo3y nd niebie nie-//ma matki; a nd jiemi nie ma// Oyca.) 33 , Retkarčiais sakiniais su jungtuku 0 žymimi PRIEZASTIES (a) arba SĄLYGOS (b) santykiai, pvz.: a) tu elsi [atdulis pal6-//tinimas dufsios/ |... ]: O kuris tawg wertai priim-//tij/ b¢driniku/ ir téwainiu/| bus dm3inos lauplés. (ty ielt// [fodkie posilenie dufie moieyl // |...]: a ktoryby čię godnie po-/[5ywat/ vc3eltnikiem y d5ied5i-//cem]/| b¢d5ie wiecsney chwaty.) 156, b) Békitg manglp/ ku-//rie nuwargę/ ir apliinkinti// eltg/ o af; iumūs dūliu atilly. (Pod3-//cie do mnie wfylcy wy/ ktorsy-//Scie lig vprdacowadlil y véigzeni // ieltescie/ a ia wam dam ochlo-// dg.) 150, DAUKŠOS KATEKIZMO SUDĖTINIAI SAKINIAI | 81 Iš visų išnagrinėtų Daukšos sakinių su jungtuku o originalo neturi tik du. Visais tais atvejais, kai originalas yra, sakinius su 0 atitinka lenkų kalbos sakiniai su jungtuku a. Tiesiogiai po jungtuko o gali eiti prieveiksmis teip(0), koreliuojantis su visu pirmuoju sakinio dėmeniu arba jo tarinio grupe. Tokie sakiniai žymi PRIDURTINIUS dėmenų tarpusavio santykius. Prieveiksmis šiuose sakiniuose išlaiko bendrą būdo aplinkybės reikšmę ir su jungtuku nesudaro atskiro sintaksinio vieneto, plg.: nūdemės nu-/|masgėtų] ir ištrauktų i3g// rgky priéfiniky mūlTų |...) o// teip’ ijgétbety/ ir atpirkty// mus krauiu fawų fwgcséu-//liy (nal)| ociyséitl] 5 grsechow ndfych/y// wyrwat nas 3 rgk niepr3yia-//¢iol nafych |...) a tak odkupil nas fwo-//ig krwig nadro3fg) 34, dii-//ltis mūmus maténe Diewo// Tu wilsomis gamtomis/ o// teip timpamé funumis/ ir// téwainiéis amžinos giwd-//tos. (by-//wa nam ddna talka 3e whytki-//mi cnotdmi: a tak ltawamy lig// [ynmiy d3ied5icdmi wiecjnegol/ jywotd.) 96, Originale visais šiais atvejais pavartotas jungtukas a, po kurio eina prieveiksmis tak. Dabartinėje bendrinėje kalboje tokius sakinius atitinka sakiniai su jungtuku ir, po kurio eina prieveiksmis taip arba jam sinonimiškas junginys tokiu būdu; Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje panašūs sakiniai laikomi PAŽYMIMAISIAIS (plg. Ambrazas, red. 1994: 720). Tais atvejais, kai prieveiksmis yra iš dalies praradęs leksinę reikšmę, jis sudaro su jungtuku atskirą sintaksinį vienetą — jungiamąjį žodį o teip(o) (žr. toliau). Keliais atvejais po jungtuko Daukšos pavartotas įvardis tai, koreliuojantis su pirmojo dėmens tarinio grupe. Tokiais sakiniais taip pat reiškiami PRIDURTINIAI dėmenų santykiai: Yra Jėfus Chriltus get-//betoiés milly fu dufia/ ir Tu// kūnui ir fu dėiwiltę [...] o tai// teip po pawéikfstu dūnosi // kaip ir wino (Jezus Chryltus 3bawičiel// naf/ 5 dufigl y 3 éiatem/ y 3 Bo-// ftwem [...]: a to tak pod ofobą chleba/ id-//ko y wind) 98, Jneiei ing iščia Mer-//gos pwėcžgusios Motinos || tawés/ o th kaip ią iškėtai// nė išbilomolp garbélp (Whedtes wl 5ywot Panienfki našwigtGey// matki twey/ a tak idkos ią pod-/Inioft ku niewymowney chwale) 164.. Pacituotų pavyzdžių originalai skirtingi: pirmajame, kaip ir vertime, pavartotas bevardės giminės įvardis, 0 antrajame — prieveiksmis. Dar keliais atvejais po jungtuko vartojamas įvardis eina veiksmažodinių daiktavardžių, pakartojančių asmenuojamąsias pirmojo dėmens formas, pažyminiu, pvz.: O tdimi tabai tai yra/| firdis/ ir patdiminta dufsia/ // kuri tawę Wiefpatį Diewą// fawą/ nupėlno priimi o ta-//mé priemimę/ dwafifka linx-//mibg būt papildita (O fciesliwy vmylt/y blogo-// ltawiona duf;d/ ktora čiebie// Pana Bogd Iwego 3dftuguie/ // nabognie priyigé| a w tym pr3y-// i¢Ciu/ duchownymwelelem by¢/| ndpetniona?) 157 Tokiais sakiniais irgi reiškiami PRIDURTINIAI santykiai. Originalo ir vertimo sakinių sandara sutampa. 82 | ARTŪRAS JUDŽENTIS, JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 5.2. Sakiniai su 0 vėl Trijuose Trumpo Budo sakiniuose trečioje antrojo dėmens vietoje pavartota dalelytė vėl, kuri drauge su jungtuku atlieka dėmenų jungiamąjį vaidmenį ir sustiprina sakiniais reiškiamus PRIEŠINAMUOSIUS santykius, pvz.: tokie iš matones Die-//wo tokioln nūdeme[ln|| prafsiradimo (kures// palfakem") nė impul-// dinéia. O ty wel kitij// nė pajilta (tacy 3d tilkq// Boją w takie grjechy do-//puficienia (ktorefmy po-/Iwiedsieli) nie wpadaigq.// A tych 3aš drugich nie// 5ndig) 115 Tokia dalelytės vėl vartosena dabartinei bendrinei kalbai nebūdinga. Visais šiais atvejais vėl priklauso nuo originalo: jame trečioje antrojo dėmens vietoje eina dalelytė zas. 5.3. Sakiniai su o daugiaus Kathechisme rastas vienas sudėtinis sakinys su jungiamuoju žodžiu o daugiaus. Juo reiškiami GRETINAMIEJI santykiai: M. Ką ifymandi perl| tits žodžiusį/ Tikiu// ing Diewą Tėwą. // Mo. Jfmandul iog tikéda-//mi tūrime ij mifei. O dau-//geus iog willtis kitūs ddi-//ktus laugodami ir io fwe-//tilius prildkimus ir bewg-//lit numirt neg ij paseilt ku-//rime daikte. 27,,-28, Jungiamasis zodis Siame sakinyje vartojamas kaip atskiras sintaksés vienetas. Prieveiksmio aukštesniojo laipsnio forma apstabaréjusi. Prieveiksmis nekeičia sakinio prasminių santykių pobūdžio, tik sustiprina sintaksinį jungtuko vaidmenį. Jungiamojo žodžio sandara ir vaidmuo panašūs kaip jungiamųjų žodžių bat gandžiaus, ir labiaus. Originalo šis sakinys neturi. 5.4. Sakiniai su 0 ypačiai Dviejuose Kathechismo sakiniuose su jungtuku o tiesiogiai po jo pavartotas prieveiksmis ypačiai. Abiem sakiniais reiškiama IŠSKIRTIS, pvz.: M. O kadąš tūrimel|| žėktintiš ti 5¢kiu?// |...) kad rg-//dames kokime priwdlime/ // arba reikaté/ o ipac3ei kel-//damiés ir gūldami (M. A kiedyš mamy vžywdč 3na-//mienia kr3y3id šwigtego?/| |...) gdy lig ndyduiemy w id-//kiey potr3ebie: a ofobliwie w-//ftaigc/ y ktddgc fig) 18, M. Ką ifymanai perl| Tikéiimq?/| Mo. Willa tai) ko taris/ // ką išmano ir tiki |...) Bašnicje Rimo: o// ipac3ei kas krédoie Apd-//fitaty v3rakinas. (M. Coj rosumief; pr3ez wiarg? |/V. Wytko co trsyma a wier3y// |...) kosciot Rsymlki : a ofo-// bliwie/ to co [ig w Kredie 3d-// myka.) 22 Abiem atvejais vertimas atitinka originalą: prieveiksmiu ypač išverstas su jungtuku a einantis osobliwie. DAUKŠOS KATEKIZMO SUDĖTINIAI SAKINIAI | 83 5.5. Sakiniai su o feip(o) Kathechisme ir Trumpame Bude rasti keli sakiniai, kuriuose su jungtuku o einantis prieveiksmis tfeip(o) sudaro atskirą sintaksinį vienetą — jungiamąjį žodį. Prieveiksmis šiuose sakiniuose yra praradęs būdo reikšmę ir drauge su jungtuku vartojamas PRIEŽASTIES santykiams žymėti, plg.: M. Kas tatai yra Mi-//fia?/| Mo. Yra minčiimas |...) ir draugė elt af-//fierd/ kurioi affierawoiė tg-//i¢g Chrilty Wiefpatį [...] O// teip reikia prieg mifėi) [u// didžiu nobainumu/ ir wie-// 3liwumu pribut’. (M. A coj ielt Mfa? || V Jelt pamigtkd |... y jdrazem ielt ofid-//rd/ w ktorey ofidruią tego3// Chryltuld Pdna |...) a tak tr5ebd pr3y niey// by¢ 3 wielką pilnoscig/ y veici-// woscig.) 99, Turi wel’ dabar ir dwdsig/ // Tu willomis sitomis lawo-//mis [...] o teip// gali nulidét prief; rikig (Ma te3/] ieficie y duchd je wfiytkimi Sitdmi [wo-/ // imi [...] a tak moje grjefy¢/ prieciw po-// rigdkowi) 126, Vartojamas vienas prieveiksmis teip nagrinéjamuose Daukšos veikaluose priežasties reikšmės neturi. Jungiamųjų žodžių *o todrin arba *o dėl to, kurie tiksliausiai atitiktų formaliąją originalo jungiamųjų žodžių a dlatego, a przetož raišką, Daukša nevartoja. Jungiamasis žodis 0 teip pacituotuose pavyzdžiuose vartojamas kaip ir teip, ir todrin, ir dėl to sinonimas. Atitinkamas lenkų kalbos jungiamasis žodis a tak, kurį Daukša verčia 0 teip, šiais atvejais taip pat sinonimiškas jungiamiesiems žodžiams a dlatego, a przetož. Tai leidžia manyti, kad jungiamojo žodžio 0 teip vartosena Daukšos vertime tiesiogiai priklauso nuo originalo. 5.6. Apibendrinant sakinių su jungiamaisiais žodžiais, kurių pagrindą sudaro jungtukas 0, apžvalgą galima padaryti tokias išvadas: šiais sakiniais visų pirma reiškiami GRETINAMIEJI dėmenų tarpusavio santykiai. Be to, jie gali žymėti PRIEŠINAMUOSIUS, IŠSKIRTIES, PRIEŽASTIES, SĄLYGOS ir PRIDURTINIUS santykius; jungtukas o ištirtuose Daukšos veikaluose visuomet atitinka originalo jungtuką a. Dabartinei bendrinei kalbai nebūdinga gana dažna jo vartosena jungtuko irvietoje negali būti paaiškinta vien originalo įtaka; su jungtuku vartojami postpoziciniai žodeliai sustiprina ir patikslina sudėtinio sakinio dėmenų prasminius santykius; visais atvejais jie turi originalo atitikmenis; specializuotas jungiamasis žodis o daugiaus, vartojamas panašiai kaip bat gandžiaus, irlabiaus, gali būti būdingas to meto šnekamajai kalbai; o teip vartojamas kaip jungiamųjų žodžių ir teip, ir todrin, ir dėl to sinonimas ir tiesiogiai priklauso nuo originalo. 84 | ARTŪRAS JUDŽENTIS, JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 5 LENTELĖ. JUNGIAMIEJI ŽODŽIAI SU JUNGTUKU o DK Jungiamieji žodžiai K TB Iš viso o 19 34 53 o vėl 3 3 o daugiaus 1 1 o ypačiai 2 2 o teip(o) 1 1 2 Išviso 23 38 61 6. JUNGIAMASIS ŽODIS račiau Jungtukas tačiau Daukšos pavartotas tik viename Trumpo Budo sudėtiniame sakinyje. Juo siejami būsenas žymintys dalyviai: rgkd isgani-//toio mdno/ būdamas teip// tūtus kartas palitétas/ // liga tac3gu fūiimtas) an-//tru kartu mirftu. (ręką 3bawi-//cield mego bgdgc tak wiele rd-//50w dotkniony/ chorobg pr3ed// lig jigty/ drugi raz vmieram.) 143 Démeny santykiai PRIESINAMIEJL Jungtukas pavartotas antroje démens vietoje. Originale ji atitinka konstrukcija przed sie. 6 LENTELĖ. JUNGIAMOJO ŽODŽIO tačiau VARTOSENA DK Jungiamasis Zodis K TB Iš viso tačiau 1 || 7. JUNGIAMASIS ŽODIS tad(a(g)) Tad(a) Daukšos vartojamas ne antrojo dėmens pradžioje kaip kiti jungiamieji žodžiai, bet antroje (a) arba trečioje (b) vietoje, būdingoje dalelytėms, o ne jungtukams. Vis dėlto jis laikomas jungiamuoju žodžiu, nes atlieka dėmenų jungiamąją funkciją, plg.: a) Tawėlp éidawo akléii/ |/ tawėlp kurtinéi/ tawėlp/| parališiumi vimuftiéii/ ta-//wélp welino priltotiéiil ir// newiendm’ ne izbitdieis. Ta-/Įwėlp tad’ ir af nulidéiglis/| ir pawdrggs drtiniis (Do Ciebie pr3ycho-//d5ili slepi/ do čiebie glufiy/ do// ¢iebie Paralizem 3araženi) do// ¢iebie opgtdnil a jadnemus lig// niewymowit. Do ciebie tedy y// ia griefiny a ngdsny pr3ystgpu-//ig) 153, DAUKŠOS KATEKIZMO SUDĖTINIAI SAKINIAI | 85 b) daugėln tu gali// atlaisi| neg af; galii dalsi-//tdisi. Notmelkig mangs// tad’ mietéulgs Wiefipatie// niig malones tawos (wigcey// ty mojef; odpuscié/ niili lig ig// mogg dopuséié. Nie odrju-//caye mig tedy mily Pdnie od/| taiki twey) 137 , Sakiniais su šiuo jungtuku dažniausiai reiškiami PRIEZASTIES prasminiai santykiai (kaip pastarajame pavyzdyje). Keliais atvejais ryškūs TEIGINIO — IŠVADOS santykiai laikomi ju variantu, plg.: willos// nūdemeš kuriofnori// kad palsiddro/ wčikės||/ wiénu budu i5g ty// dwigiy |...) Tarp tų// tad dwieių būdų nii-//demiy/ wienas vigili// darimė (wfytkie gryechyl/ ktorekolwiek bywdial/ po-/|petnione/ dsieig lig iednyTM// obycjdiem 3 tych dwu [...] Mied3y// tym tedy dwoidkim fpo-// lobem grzechow/ ieden// nalesy w ciynieniu) 114, Sakiniais su tad (a) gali būti žymimi ir SĄLYGOS santykiai, pvz.: Augficsqulieii Sera-/[phinai |...) daroš ma-//5éuleis drugeleis po akim// tawo. Kaipog tad’ af pik-//talis] ir 5¢malis padaras// drisiu tawglp prieit (naywysfy Serdphini |...) mdiq lig 5d na-// podleyfe motyliki pr3y bytno-//S¢i twoiey. Jakoj ia tedy blahe// a nilkie (tworsenie bedg smiat/| do Ciebie pr3yligpic) 148 Tais atvejais, kai sakiniais reiškiami patys bendriausi GRETINAMIEJI arba LAIKO santykiai, tad(a) atlieka ne jungtuko, o dalelytės vaidmenį, pvz.: gali pridet// willis nulsideiimus/ ir not-//boiimus/ kuriė iféit | iš kii-//no/ arba vrėdo |...) Pabdigės tad’ fita tokį// [kundimg gni fawės| tėgi-|Įvšrif (pr3ydač mo-//še wBytkie grzechyy niedbal-||ftwa/ ktore pochod3ą 3 Itanu// dbo 3 vrigdu [...] Dokonawfy tedy tey takiey jdto-//by na lig/ niechayje 3akoricjy) 131 Jungtuko tada ilgesnė forma pavartota tik viename sakinyje: noreiei ata-//dégt dūfjei manai) tamgl// Sakramenté méita apsiedii-//tinio ap3iediutinelp| ir tokiii// man palirédii. Téikili ta-//da dūt/ Wiefipaiié tai¢g/| firdj prief; tawé (chéiates od-//kryé dufsy moiey w tym lakrd-//mencie mitosc oblubierica ku// oblubienicy/ y takim mi [ig po-//kd3dé: rdc3e mi dač tedy/ Pd-//nie/ toj lerce prieciwko tobie) 168, , Su priaugusia postpozicine dalelyte šis jungtukas pavartotas tik vieną kartą; jis eina pirmoje démens vietoje: M. Tewas yragu Die-//wu?// Mo. Yra./| M. O lunus yrdgu// Diewu?// Mo. Yra./| M. O Dwalia fwg-//t6ii yra Diewu?// Mo. Yra./| M. Tadag yra tris// Diewai? (M. OCiec ieltie Bogiem?// V.Jelt./| M. A Syn ieltse Bogiem?/| V. Jelt./| M. A Duch š. ielt Bogiem?// V. Jelt./| M. A wigc [4 tr3ey Bogowie?) 26, Šiuo sakiniu reiškiami TEIGINIO — IŠVADOS prasminiai santykiai. 86 | ARTŪRAS JUDŽENTIS, JŪRATĖ PAJĖDIENĖ Originale jungtuka tad(a) visais atvejais atitinka tedy, kaip ir vertime einantis antroje arba trečioje dėmens vietoje. Formą tadag lenkiškame tekste atitinka sudėtinis jungtukas a wiec. 7 LENTELĖ. JUNGIAMOJO ŽODŽIO tad(a(g)) VARTOSENA DK Jungiamasis Zodis K TB Iš viso tad(a(g)) 3 7 10 8. JUNGIAMASIS ŽODIS tai yra Sakiniais su jungiamuoju žodiu tai yra abiem atvejais reiškiami TIKSLINAMIEJI dėmenų tarpusavio santykiai. [Pramintas nūg Chri-||ftaus] ir iffmdnos) mokiti-//nis | tai yra/ kuris aplikrik-//ftiigs | tiki ing Diewą| ir || daro prifakimus io. (Jelt vešeri Chryltulow kto-|/ ry okrzčiwBy lig] wiersy y wy-// 3nawa jakon iego.) 10, [gali dūtis kattas)J3 pa3inios firdgs [a- //wos/ iog ios ne lgrgeio:/| wéikatilsé| kurie vigutéiol/ lauplélp Diewol/ tai yra:// iog iy nė dare Tu tokiū cji-//Mtumit widuryiéiu/ drinj pa-//ties Diewo/ kaip biwo kat-//tas ([moje lig dač winien] Z nažnošči vmyltu [wego/ || iš iey nie prieltrjegal w [prd-//wdch/ ktore naležaty ku [fuzbie// Pdarilkiey/ to ielt/ iš ich nieciy-//nil 3 taką ciyltoséig wngtrsng// dla [dmego Boga idko byl/| powinien) 123, Originale pirmuoju atveju jungiamasis žodis neturi atitikmens, 0 antruoju atveju jj atitinka to jest. 8 LENTELĖ. JUNGIAMOJO ŽODŽIO tai yra VARTOSENA DK Jungiamasis žodis K TB Iš viso tai yra 1 1 2 9. JUNGIAMASIS ŽODIS teip jog Dviem atvejais sudétinio sakinio démenys nagrinéjamuose veikaluose siejami jungiamuoju žodžiu teip jog. Siais sakiniais žymimi TEIGINIO — IŠVADOS santykiai, šiame straipsnyje laikomi PRIEŽASTIES santykių variantu: funūs Diewo/| tapes žmogumi išcioie// Mergos Marios] atpir-//ko mus gnt Krijeus idant// mus pėrgabentu niig kai-//rés ant definės: teip iog š[ę]-//ktas krišeus fwéto kuriū)/ žėklinames yra kaip fum-//ma koki willo tikčiimo// milly. (fyn Bošjy ltawfy li¢// cštowiekiem w jywočie Panny/| Mariey/ odkupit nds nd kr3y-//šu/ aby nas prjenioll 5 lewice na prawicę: tak DAUKŠOS KATEKIZMO SUDĖTINIAI SAKINIAI | 87 iš snamig kr3y-//3d Swigtegol ielt idkoby [um-//md whytkiey widry nafey.) 17 Jneiei ing is¢ia Mer-//gos ffwécigusios Motinos || tawos Jo tū kaip ią iskélai// nė izbitomolp garbélp] teip// iog iei dawéi nė isbilomg// malong/ gnt’ vildugoiimol| ios. (Wfedtes wi žywot Pdnierilki naswigtfey// mdtki twey Ja tak idkos ig pod-//niolt ku niewymowney chwale takes iey dat niewymowng td-//lk¢ ku jdchowdniu iey.) 164, , Pastaruoju atveju originalas negalėjo nulemti jungiamojo žodžio pasirinkimo vertime. Dabartinei bendrinei kalbai taip jog nebūdingas — jo reikšme kartais pavartojamas panašios sandaros jungiamasis žodis taip kad. 9 LENTELĖ. JUNGIAMOJO ŽODŽIO teip jog VARTOSENA DK Jungiamasis žodis K TB Iš viso teip jog 1 1 2 10. JUNGIAMASIS ŽODIS todrin(ag) Sakiniais su šiuo jungtuku siejamais dėmenimis reiškiami PRIEŽASTIES prasminiai santykiai, pvz.: tarp kuriy// daug wos bus nūdeme-//mis atldiltinomis:// wienokig willfados nė-|| pritekimas/ ir pražęgi-I/mas kokldi [...] Todrinag fitie// kurie eit tobutumop // ne tūri iy kaip nor pi-//gai aplaist. (miedsy ktoremi)| wiele ich/ ledwie b¢dg// grsechdmi pow fedniemi/| wfakje iednak ieft jawfe/| niedolkondtosc|y wyltg-//pek idki [...] Dla tego či ktor3y idą ku// dofkondtoséil nie madig/| ich ledd iūko opufic3dc) 117, Tiesiogiai po jungtuko einanti dalelytė ir susijusi ne su jungtuku, o su po jos einančiu įvardžiu, todėl į jungiamojo žodžio sudėtį neįeina, plg.: S3etonas būwo grajūs if// prigimimo. Todrinag ir mėsį// iéi bė nūdemes bulfimė) tėi-//paia taplime grašumis (fa-//tan byt pigkny 3 prsyrodsenia./| Pr3etožy my/ iefli be3z* grzechu bg-// dziemy| tedy te3 j0ltdniemy pigknemi) 57 Paprastai jungtukas vartojamas su priaugusia postpozicine dalelyte ir tik viename sakinyje pavartotas be jos: dawéi mani/| vi peng kūną tawg fwétg// giwg/ [...] Tédrin’ meld5iu i-//dgni man butiimbei mat6-//numi (dates mi 3a po-//karm čiato twe žywel [...] Pr3eto// profig dbys mi byt talkaw) 171 Originale Sie sakiniai turi dvejopus atitikmenis: su jungtukais dlatego arba przeto(z) (zr. cituotus pavyzdžius). Keliais atvejais originale pavartoti sudėtiniai jungiamieji žodžiai a przetoz (a) ir a dlatego (b):