Gramatinių formų vartojimas lietuvių kalbos moksliniame stiliuje

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA XLVI (2002), 173-183 Gramatiniy formy vartojimas lietuviy kalbos moksliniame stiliuje VIDA ZILINSKIENE Lietuvos teisės universitetas, Vilnius The article presents frequency data for the basic parts of speech (substantives, adjectives, verbs) and their inflectional forms used in Lithuanian scientific writing. It is based on the Frequency Dictionary of Modern Written Lithuanian (Grumadiené & Zilinskiené 1997) and, more specifically, on its electronic version providing data for the language of science (Grumadiené & Žilinskienė 1996). Furthermore, the frequency of the parts of speech in the language of scientific writings is compared with their frequency in the language varieties used in business and in publicistic writing. Siuo metu, kai vis plačiau susiduriama su lietuvių kalba informacinėje visuomenėje, tam tikrų stilių, netgi vieno stiliaus konkrečios teminės grupės tekstų, tyrimas įvairiais kalbos lygmenimis darosi vis aktualesnis. Tai pirmiausia pasakytina apie statistinius atskirų kalbos lygmenų (leksikos, morfologijos, žodžių darybos) tyrimus. Aprašius lietuvių kalbos publicistinio ir dalykinio stiliaus morfologinę struktūrą ir parodžius kalbos dalių ir pagrindinių jų gramatinių formų vartojimo skirtumus ir tapatumus (žr. Žilinskienė 2002: 106-116), svarbu išsiaiškinti šių formų vartojimą ir moksliniame stiliuje. Jeigu būtų nustatyta, kad įvairių stilių tekstuose tam tikrų gramatinių formų vartojimas yra stabilus, o kitų akivaizdžiai skiriasi, tai būtų aišku, į ką reikia kreipti daugiausia dėmesio, aiškinantis automatinio atpažinimo, vertimo ir kitus su tuo susijusius klausimus. Tiek tiriant publicistikos ir dalykinio stiliaus morfologinę struktūrą, tiek ir šiuo atveju buvo naudotasi „Dažninio dabartinės rašomosios lietuvių kalbos žodyno“ (Grumadienė, Žilinskienė 1997) mokslinio stiliaus kompiuteriniu variantu (Grumadienė, Žilinskienė 1996). Šio stiliaus dažniniam žodynui skaičiuoti tekstai rinkti iš 1990—1995 m. Lietuvoje išleistų mokslo leidinių (monografijų, straipsnių, referatų, mokslinių žurnalų) arba mokslo institucijų aprobuotų darbų (disertacijų, daktaro disertacijų referatų, ataskaitų, patentų). Vieną kitą tekstą teko imti iš šiek tiek ankstesnio laikotarpio, nes pasitaikė mokslo sričių, kur labai maža darbų skelbiama lietuvių kalba’, pvz., nebuvo minėto laikotarpio mokslinių straipsnių ir konferencijų tezių lietuvių kalba iš kai kurių chemijos, biologijos ! Laikytasi griežtos nuostatos, kad imtys (ištisinio teksto atkarpos po 1000 žodžių pavartojimy) dazniniam žodynui bus renkamos tik iš grynai mokslinių leidinių ir nebus imamos iš vadovėlių, mokslo populiarinimo leidinių ir pan. 174 | VIDA ŽILINSKIENĖ sričių*, o iš teologijos nepasisekė rasti nė vienos monografijos lietuvių kalba ir teko imti tik straipsnius. Moksliniam stiliui atstovavo aštuonios teminės grupės: 1) agrariniai mokslai (agronomija, miškotyra, veterinarija, zootechnika); 2) gamtos mokslai (astronomija, biologija, chemija, geografija, geologija ir mineralogija, fizika); 3) humanitariniai mokslai (architektūra, dailėtyra, etnologija, filosofija, folkloristika, istorija, kalbotyra, literatūrologija, muzikologija, teatrologija); 4) matematikos mokslai (matematika, logika, statistika, informatika, sistemotyra), 5) medicinos mokslai (medicina, farmacija, stomatologija); 6) socialiniai mokslai (edukologija, ekonomika, politologija, psichologija, sociologija, teisė, vadyba, bibliotekininkystė ir knygotyra); 7) technikos mokslai (žemės ūkio ir aplinkos inžinerija, cheminė technologija, elektronika ir elektrotechnika, energetika ir šiluminė technika, valdymas ir informatikos technologija, mechanika, medžiagotyra, metrologija ir matavimai, transporto technologija, statyba); 8) teologijos mokslai (fundamentinė teologija, dogminė teologija, moralinė teologija, skripturistika (Šv. Raštas), patrologija (senosios Bažnyčios tradicijos), Bažnyčios istorija, pastoralinė teologija, kanonų teisė). Šios teminės grupės parinktos atsižvelgus į mokslo sričių ir krypčių klasifikaciją, patvirtintą 1992 m. spalio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.739. Iš išvardytų mokslo sričių ir krypčių leidinių (įvertinus ir tai, kad tam tikrų mokslų, pvz., humanitarinių, technikos, leidinių buvo labai daug, o kitų visai mažai) atsitiktiniu būdu buvo atrinkta 300 imčių, t. y. 1000 žodžių pavartojimų rišlaus teksto“ atkarpų ir suskaičiuoti kiekvienos imties dažniniai žodynėliai, iš šių — kiekvienos teminės grupės, o iš šių — dažninis mokslinio stiliaus žodynas. Skaičiuojant žodžių (leksemų) dažnius, buvo suskaičiuoti ir šių žodžių gramatinių formų dažniai, kuriuos ir aptarsime. Visų pirma panagrinėkime kalbos dalių vartojimą moksliniuose tekstuose (žr. 1 lentelę). 1 LENTELĖ. KALBOS DALIŲ VARTOJIMAS MOKSLINIAME STILIUJE Kalbos dalis Žodžių pavartojimų skaičius Žodžių pavartojimas (%) Daiktavardis 121 696 43,73 Veiksmažodis 50 958 18,31 Budvardis 32 806 11,79 ? Anksčiau daugelis tam tikrų sričių mokslininkų savo darbus skelbdavo tik rusų kalba, o dabar dalis jų puola rašyti tik angliškai. Tokiu būdu atsiranda dvejopa problema: viena, nerašomi ar beveik nerašomi moksliniai tekstai lietuvių kalba, taigi neplėtojama ir nekuriama atitinkamos srities terminija, kita, įdomu būtų žinoti, kokio lygio anglų kalba tie tekstai parašyti. i Rišlus tekstas kaip tik ir rodo realų kalbos dalių ir jų gramatinių formų vartojimą. GRAMATINIŲ FORMU VARTOJIMAS MOKSLINIAME STILIUJE | 175 Kalbos dalis Žodžių pavartojimų skaičius Žodžių pavartojimas (%) Jungtukas 21 247 7,63 Įvardis 18 899 6,79 Prielinksnis 12073 4,34 Prieveiksmis 11753 422 Dalelyte 5963 2,14 Skaitvardis* 2 863 1,03 Jaustukas 48 0,02 IStiktukas 5 0,002 Kaip matome iš šių duomenų, moksliniame stiliuje daugiausia vartojama daiktavardžių, t. y. vos ne pusė (43,7396) mokslinio teksto žodžių yra daiktavardžiai. Dar nemažą mokslinių tekstų dalį (30,10%) užima kitoms dviem kalbos dalims — veiksmažodžiui ir būdvardžiui — prikausantys žodžiai. Taigi tik trijų kalbos dalių žodžiai užima beveik tris ketvirtadalius (73,83%) nagrinėjamų tekstų. Pasinaudoję kompiuteriniais mokslinio, dalykinio ir publicistinio stilių dažniniais Zodynais (Žilinskienė 2002: 106-116), parengtais pagal ta pačią metodiką (apie tai plačiau zr. Žilinskienė 1998: 219-227) iš 1993-1995 metais išleistų teksty, palyginkime kalbos dalių vartojimą šių stilių tekstuose, nes tik lyginimas gali geriausiai parodyti tikrą padėtį (žr. 2 lentelę). Iš šios lentelės duomenų matome: 1) visų trijų stilių tekstuose labai aiškiai vyrauja daiktavardžiai, t. y. visiems lyginamiems stiliams būdinga daiktavardiška kalba, tik publicistikoje daiktavardžių mažiau nei kitų dviejų stilių tekstuose; 2) visų šių stilių žodyno įvairovę labiausiai lemia dvi tos pačios kalbos dalys — daiktavardis ir veiksmažodis; tarnybinės kalbos dalys ir įvardis (jis statistiniu požiūriu visada elgiasi kaip tarnybinė kalbos dalis), kurių skirtingų žodžių (ne žodžių pavartojimų) rasta tik po keliasdešimt visų stilių tekstuose, t. y., kurie sudaro labai nedidelę žodyno dalį, užima maždaug ketvirtadalį-penktadalį teksty (20,90 % moksliniame, 22,59 % dalykiniame ir 26,13 % publicistiniame stiliuje); 3) visų stilių tekstuose antra pagal vartojimą kalbos dalis veiksmažo4 Kaip įprasta sudarant dažninius žodynus, čia fiksuoti tik tie skaitvardžiai, kurie buvo parašyti žodžiais, 0 arabiškais ar romėniškais skaitmenimis parašyti skaitvardžiai pateko tik į statistinės struktūros aprašą. 176 | VIDA ŽILINSKIENĖ dis, lyginamuose stiliuose jo vartojimas nedaug skiriasi; 4) skiriasi būdvardžių vartojimas, jų daugiausia moksliniuose“ tekstuose, o publicistikoje ir dalykiniame stiliuje akivaizdžiai mažiau; 5) visi vardažodžiai moksliniuose, dalykiniuose ir publicistikos tekstuose atitinkamai užima 63,34 96, 62,34 % ir 56,54 96; 6) apskritai visų kalbos dalių vartojimo požiūriu moksliniai tekstai yra artimesni dalykiniams tekstams. 2 LENTELĖ. KALBOS DALIŲ VARTOJIMAS MOKSLINIAME, DALYKINIAME IR PUBLICISTINIAME STILIUOSE Mokslinis stilius Dalykinis stilius Publicistinis stilius Kalbos dalis Žodžių Žodžių Žodžių Žodžių Žodžių Žodžių pavartojipavartopavartojipavartopavartojipavartomy skaicius jimas (%) mų skaičius jimas(96) mų skaicius ~~ jimas (%) Daiktavardis 121 696 43,73 126 520 45,27 109 724 38,54 Veiksmazodis 50 958 18,31 54 491 19,50 59 814 21,01 Būdvardis 32 806 11,79 22 462 8,04 20175 7,09 Jungtukas 21 247 7,63 23 706 8,48 22973 8,07 Ivardis 18 899 6,79 22438 8,03 27 346 9,61 Prielinksnis 12073 4,34 12 354 442 14 272 5,01 Prieveiksmis 11 753 4,22 9817 3,51 16 541 5,81 Dalelytė 5963 2,14 4629 1,66 9 806 3,44 Skaitvardis 2 863 1,03 2778 1,00 3695 1,30 Jaustukas 48 0,02 299 0,11 328 0,12 Ištiktukas 5 0,002 11 0,005 13 0,005 3 Kaip matome, Sie rezultatai atitinka A. Bitinienés (Zr. Bitiniené 1995: 11-19) padarytą išvadą, kad moksliniame stiliuje teksto informatyvuma, be daiktavardžio, didina ir būdvardis, t. y. abi šios kalbos dalys padeda perteikti faktinę informaciją. GRAMATINIŲ FORMU VARTOJIMAS MOKSLINIAME STILIUJE | 177 Panagrinėkime pačios dažniausios kalbos dalies — daiktavardžio — linksnių vartojimą, kuris pateiktas 3 lentelėje. 3 LENTELĖ. DAIKTAVARDŽIŲ LINKSNIŲ VARTOJIMAS MOKSLINIAME STILIUJE Vienaskaita Daugiskaita Daiktavardžio Žodžių Žodžių Žodžių Žodžių linksnis pavartojimų pavartopavartojimų pavartoskaičius jimas (96) skaičius jimas (96) Kilmininkas 37 703 46,47 18546 45,85 Vardininkas 18 391 22,67 9 355 23,13 Galininkas 10 763 13,27 5828 14,41 Vietininkas 5534 6,82 2 068 5,11 Inagininkas 5 488 6,766 2939 7,27 Naudininkas 3234 3,999 1 685 4,17 Sauksmininkas 19 0,022 29 0,07 IS 3 lentelės duomenų matyti, kad moksliniuose tekstuose iš daiktavardžių linksnių labai aiškiai išsiskiria kilmininko vartosena — vos ne pusė visų daiktavardžių linksnių yra kilmininkai. Toks didelis kilmininko formų dažnis labiausiai sietinas su tuo, kad tekstuose kilmininkai dažniausiai atlieka santykinių būdvardžių funkcijas, ir tai matyti iš to, kad kai kurių daiktavardžių (dalis jų labai dažnai vartojami, pvz., kultūra, duomenys, lietuviai, mokslas, veikla, šalis, energija ir kt.) kilmininkų dažnis viršija to paties daiktavardžio kitų linksnių dažnį. Didesniu dažniu pasižymi ir kiti du linksniai — vardininkas ir galininkas, nors, kaip matyti iš lentelės, vardininkas beveik du kartus dažnesnis už galininką. Taigi moksliniuose tekstuose trys dažniausi linksniai sudaro per 80 96 visų daiktavardžių linksnių. Vienodesnė trijų rečiau vartojamų linksnių (išskyrus šauksmininką) grupė. Be to, tirtuose moksliniuose tekstuose buvo rasta 113 nekaitomų daiktavardžių pavartojimų. Lyginant vienaskaitos ir daugiskaitos linksnių absoliučiuosius dažnius (3 lent.), matyti, kad kiekvienas konkretus vienaskaitos linksnis maždaug du kartus dažnesnis už atitinkamą daugiskaitos linksnį. Bendras daiktavardžių vienaskaitos ir daugiskaitos formų santykis yra toks: vienaskaita — 81 132 (66,73 96), daugiskaita — 40 450 (33,26 96), dviskaita — 1 (0,001 90). 178 | VIDA ŽILINSKIENĖ Taigi mokslinio stiliaus tekstuose daiktavardžių vienaskaitos formos vartojamos du kartus dažniau negu daugiskaitos formos. Tokia vartosena visų pirma siejasi su tuo, kad vienaskaita yra nežymėtasis opozicijos narys, 0 antra, nors nemažai daiktavardžių vartojami ir vienaskaitos, ir daugiskaitos formomis, visgi labiau linkstama daugelio žodžių vartoti vienaskaitą, ypač tų, kurie įvardija medžiagų, procesų pavadinimus ar abstrakčias sąvokas ir kurių daugiskaita neretai įgauna specifinę reikšmę (pvz.: elementas, medžiaga, vanduo, kultūra, veikla, matavimas, santykis, valdymas, sluoksnis, masė, gamyba, visuomenė ir kt.). Nagrinėjamo stiliaus tekstuose daiktavardžių vyriškoji giminė vartojama daug dažniau negu moteriškoji giminė: vyriškoji giminė — 73 296 (60,28 96), moteriškoji giminė — 48 287 (39,72 %). Tokia vartosena, žinoma, irgi susijusi su tuo, kad vyriškoji giminė yra nežymėtasis opozicijos narys. Kaip matėme iš 1 lentelės duomenų, mokslinio stiliaus tekstuose antra pagal dažnį kalbos dalis — veiksmažodis. Patys dažniausi dalykinio stiliaus veiksmažodžiai yra: būti, galėti, turėti, vadinti, sudaryti, naudoti, nustatyti, pateikti, skirti, nebūti, priklausyti, atlikti, gauti, reikėti. Jau iš keliolikos šių veiksmažodžių galime suprasti, apie ką daugiausia rašoma mokslinio stiliaus tekstuose. Atskirų veiksmažodžių formų santykis pateiktas 4 lentelėje. 4 LENTELĖ. VEIKSMAŽODŽIŲ FORMŲ VARTOJIMAS MOKSLINIAME STILIUJE Veiksmažodžio forma Žodžių formų pavartojimų Formų pavartojimas(%) skaičius Asmenuojamosios formos 20 483 41,20 Dalyviai 19180 37,64 Bendratis 7266 14,26 Padalyviai 3365 6,60 Pusdalyviai 659 1,29 Būdiniai 5 0,01 Iš šios lentelės matome, kad moksliniuose tekstuose daugiausia vartojama asmenuojamųjų formų ir tik šiek tiek mažiau dalyvių. Toks gana dažnas dalyvių vartojimas moksliniame stiliuje, matyt, rodo, kad šiuose tekstuose nemažai vartojama sudurtinių GRAMATINIŲ FORMŲ VARTOJIMAS MOKSLINIAME STILIUJE | 179 laikų, pvz.: Kai kurie sukomponuoti pagal baroko architektūros principus kompleksai buvo pastatyti išgriautų per karą pastatų ar kvartalų vietose. Kad būtų nustatytas matavimo reikšmių intervalas, buvo keičiami zonų ilginių varžų santykiai. Kaip ir reikėjo tikėtis, iš aamenuojamųjų formų labai aiškiai vyrauja tiesioginės nuosakos formos: tiesioginė nuosaka — 19 328 (94,36 %), tariamoji nuosaka — 1 015 (4,96 96), liepiamoji nuosaka — 140 (0,68 96). Iškitų lietuvių kalbos stilių gramatinių formų vartojimo tyrinėjimų galima tikėtis, kad skirtingiems stiliams yra būdingas tam tikras veiksmažodžių laikų vartojimas (žr. Žilinskienė 2002: 106-116). Mokslinio stiliaus tekstų tiesioginės nuosakos laikų santykis pateiktas 5 lentelėje. 5 LENTELĖ. VEIKSMAŽODŽIŲ LAIKŲ VARTOJIMAS MOKSLINIAME STILIUJE Veiksmažodžio Žodžių formų pavartojimų Formų pavartojimas (96) laikas skaičius Esamasis 12 901 66,75 Būtasis kartinis 5475 28,33 Būsimasis 780 4.04 Būtasis dažninis 172 0,89 Kaip matyti iš šios lentelės, moksliniuose tekstuose dažniausiai vartojamos esamojo laiko formos, t. y. jos daugiau negu du kartus dažnesnės nei kito pagrindinio — būtojo kartinio — laiko formos. Tai, matyt, susiję su tuo, kad mokslinis stilius dažniausiai fiksuoja atitinkamus visą laiką egzistuojančius tikrovės reiškinius, jų ryšius ir dėsningumus, aprašo gamybos procesus ar eksperimentus ir pan. Pvz.: Labiausiai nuo ištrypimo nukenčia pažliugusios lago, liūnų bei duburių bendrijos, kur yra puri trapių kiminų danga. Į rytus nuo rūmų skleidžiasi parteris, prie kurio iš šiaurės glaudžiasi oficina, iš pietų — svirnas, o šalia svirno stovi žirgynas. Jei nusikaltimui kelio neužkerta pareigūnas, kuris tai privalo daryti... Panašius rezultatus, t. y., kad moksliniuose tekstuose esamasis laikas daug dažnesnis už būtąjį kartinį laiką, yra skelbusi A. Bitinienė, ištyrusi 38,5 tūkst. žodžių (žr. Bitinienė 1995: 11-19). Taip pat latvių kalbininkai 1966 m. tirtuose moksliniuose-techniniuose tekstuose (292 tūkst. žodžių pavartojimų) esamojo laiko rado net 93,1 proc. (žr. Jakubaite ir kt.1968: 122). Tiesioginės nuosakos laikų asmenų formų vartojimas pateiktas 6 lentelėje, iš kurios matyti, kad labai aiškiai vyrauja trečiasis asmuo, tai rodo jo ypatingą poziciją asmenų sistemoje. Todėl, matyt, visai pagrįsta kai kurių kalbininkų nuomonė (Žulys 1974: 83— 180 | VIDA ŽILINSKIENĖ 92), kad ši forma nelaikytina asmens forma; be to, krinta į akis didesnis nei kitų asmenų daugiskaitos pirmojo asmens dažnis. Tai tikriausiai susiję su tuo, kad moksliniuose tekstuose ir vienas autorius, aprašydamas bandymą, komentuodamas gautus tyrimo rezultatus ar darydamas išvadas, neretai vartoja daugiskaitą, pvz.: jungiame, sudarome, pastebime, vadiname, ištyrėme, nustatėme. 6 LENTELĖ. VEIKSMAŽODŽIŲ TIESIOGINĖS NUOSAKOS ASMENŲ VARTOJIMAS MOKSLINIAME STILIUJE Esamasis laikas Būtasis kartinis Būsimasis Būtasis dažninis Veiksmalaikas laikas laikas žodžio Žodžių Žodžių Žodžių Žodžių Žodžių Žodžių Žodžių Žodžių asmuo pavartojimų pavartopavartojimų pavartopavartojimų pavartopavartojimų pavartoskaičius jimas (96) skaičius jimas(7o) skaičius jimas (%) skaičius jimas (96) Vns. 1 a. 45 0,35 27 0,49 7 0,89 - — Vns. 2 a. 19 0,15 4 0,07 8 1,03 — — Dgs.1a. 522 4,05 190 3,47 275 35,26 7 4,07 Dgs. 2 a. 2 0,02 2 0,04 3 0,38 — — 3a. 12313 95,44 5252 9593 485 62,44 165 95,93 Kaip matėme i$ 4 lentelės duomenų, be asmenuojamuyjy formų, moksliniame stiliuje daug vartojama ir dalyvių. Jų pasiskirstymas rūšimis yra toks: veikiamosios rūšies dalyviai — 4539 (23,67 96), neveikiamosios rūšies dalyviai — 14 641 (76,33 96). Taigi akivaizdžiai matyti, kad moksliniuose tekstuose neveikiamosios rūšies dalyvių tris kartus vartojama daugiau nei veikiamosios rūšies. Abiejų rūšių dalyvių laikų vartojimas rodo panašią tendenciją kaip ir aamenuojamųjų formų laikų (žr. 7 lentelę), t. y. esamojo laiko formų vartojama daugiau nei būtojo laiko, tik čia persvara ne tokia ryški. GRAMATINIŲ FORMU VARTOJIMAS MOKSLINIAME STILIUJE | 181 7 LENTELE. DALYVIŲ LAIKU VARTOJIMAS MOKSLINIAME STILIUJE Veikiamoji rasis Neveikiamoji rūšis Dalyvio laikas Žodžių Žodžių Žodžių Žodžių pavartojimų pavartopavartojimų pavartoskaičius jimas (%) skaičius jimas (96) Esamasis 2 608 57.46 8275 56,52 Bitasis kartinis 1923 42.37 Butasis dazninis 3 0,07 Butasis 6 060 41,39 Busimasis 5 0,11 30 0,20 Reikiamybes dalyvis 276 1,89 Panagrin¢kime dar vieną svarbią kalbos dalį — būdvardį. Mokslinio stiliaus tekstuose dažniausiai vartojami šie būdvardžiai: didelis, įvairus, pagrindinis, naujas, svarbus, bendras, mažas, socialinis, atskiras, skirtingas, tikras, būdingas, aukštas, lygus, mokslinis, politinis, pastaras, ekonominis, geras, specialus. Aptarkime gramatinių būdvardžio kategorijų dažnį. Būdvardžių linksnių vartojimas pateiktas 8 lentelėje. 8 LENTELĖ. BŪDVARDŽIŲ LINKSNIŲ VARTOJIMAS MOKSLINIAME STILIUJE Vienaskaita Daugiskaita Būdvardžio Žodžių Žodžių Žodžių Žodžių linksnis pavartojimų pavartopavartojimų pavartoskaičius jimas (76) skaičius jimas (%) Vardininkas 6 406 34,23 4136 30,52 Kilmininkas 6 066 32,41 4962 36,62 Galininkas 2992 15,99 2102 15,51