Analogija lietuvių kalbos žodžių daryboje. Potenciniai ir okaziniai dariniai

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA XLVI (2002), 73 - 80 Analogija lietuvių kalbos žodžių daryboje. Potenciniai ir okaziniai dariniai JURGITA MIKELIONIENĖ Vytauto Didžiojo universitetas, Kaunas The article deals with analogy in Lithuanian word formation, i.e., the derivation of new lexical items on the basis of existing models. An analysis of recent developments in the Lithuanian lexicon shows that the model is more often a productive type of derivation than one particular lexical item. An attempt is made to show the similarities and differences between potential and occasional lexemes as well as to give a structural classification of occasional formations. Examples are cited to illustrate the working of analogy in the derivation of nouns denoting persons, names of tools, abstract nouns etc. The notion of productivity of derivational types is discussed. Finally, analogy is shown to be a source of derivational synonymy, contamination and word play. Aktyvūs procesai žodžių daryboje, nenutrūkstantis naujų žodžių srautas — svarbus kal- bos gyvybingumo, dinamiškumo bruožas. Sinchroninių darybinių procesų analizė neat- siejama nuo naujų žodžių atsiradimo sąlygų ir būdų aprašymo. Vienas svarbiausių tyrėjų, žiūrinčių į žodžių darybą kaip į nuolat kintančią sistemą, tikslų — išsiaiškinti ne tik egzis- tuojančius, bet ir potencialiai įmanomus darinius. Kai kalbama apie naujus žodžius, netgi apibrėžiant neologizmus, neretai akcentuoja- mos tik ekstralingvistinės jų atsiradimo priežastys (poreikis įvardyti naujai atsiradusius daiktus, reiškinius, sąvokas). Vidinės, lingvistinės, priežastys, būdamos ne tokios akivaiz- džios, nors ir ne mažiau svarbios, kartais užmirštamos. Šiame straipsnyje norima atidžiau pažvelgti į analogiją — vieną galingiausių vidinių kalbos mechanizmų, lemiančių naujos leksikos atsiradimą. Žodžių darybos teorijoje analogija suvokiama kaip naujų žodžių da- rymas pagal jau egzistuojančius kalboje darybinius modelius. Žodžiai gali būti padaromi pagal jau esantį konkretų žodį (taip, pamėgdžiojant mėnuleigį, atsirado marsaeigis). Tačiau dažniausiai tai vyksta remiantis produktyviais darybos tipais (Motsch 1999, Ferm 1994). Lietuvių kalbos naujadarų analizė, paremta šių dienų publicistikos, grožinės bei moksli- nės literatūros duomenimis, rodo, kad gebėjimas kurti žodžius pagal jau turimus pavyz- džius matomas ir iš uzualių, ir iš neuzualių (potencinių ar okazinių) darinių, vadinasi, analogija darant ar kuriant naujus žodyno vienetus remiamasi labai plačiai. Kaip tik neįė- jusių į visuotinę vartoseną žodžių atsiradimas demonstruoja ypatingą analogijos jėgą kal- bos sistemoje (Zemskaja 1992: 203), tokiai leksikai šiame straipsnyje ir skiriamas pagrin- dinis dėmesys. Potencinio ir okazinio darinio sąvokos traktuojamos nevienodai, kaip ir jų tarpusavio santykis. Svarstoma, ar apskritai tikslinga taip skirstyti neuzualiąją leksiką. „Potenciniai dariniai — tai tokie labai produktyvių ir reguliarių darybos tipų žodžiai, kurie į kalbą neįeina kaip atskiri leksikos vienetai, o tik yra tų tipų numatyti ir kalbėjime gali būti 74 | JURGITA MIKELIONIENĖ realizuojami kiekvienu momentu“ (Urbutis 1978: 269). Okazionalizmai „Kalbotyros terminų žodyne“ (1990: 136) apibrėžiami kaip bendrajai kalbos vartosenai nebūdingi žodžiai, pasitaikantys tik kartą tam tikrame kontekste, darybos atžvilgiu netipiški, indivi- dualūs. Ne visi kalbininkai linkę skirti potencinius ir okazinius darinius. Jų argumentai — ir potenciniai, ir okaziniai dariniai yra tos pačios darybinės sistemos nariai, ir vieni, ir kiti yra dvilypiai — turi griežtai apibrėžiamą struktūrą ir semantiką, todėl jiems suvokti daž- niausiai neprireikia konteksto, tiek potencinių, tiek okazinių darinių daryba remiasi ana- logija. Šiai nuomonei dažniausiai nenori pritarti tiriantieji atskirų funkcinių stilių okazio- nalizmus. Grožinės literatūros ir publicistikos neįprastų darinių okazionalumo laipsnis yra labai nevienodas. Publicistinio stiliaus okaziniai dariniai daug artimesni potenci- niams nei grožinės literatūros kūrėjų vaizdingi autoriniai dariniai (Ferm 1994: 92-93, Zemskaja 1992: 180-182). Tokių darinių žodynuose nėra, todėl žiūrint grynai iš leksikografiniy pozicijų juos būtų galima laikyti ir naujadarais. Neologijoje dėl to kyla nemažai diskusijų. Iš tikrųjų, be galo sunku nubrėžti ribą tarp naujadaro ir potencinio darinio, nes ne visada aišku, ar egzistuo- jantis žodis tiesiog atkuriamas, ar kiekvieną kartą daromas iš naujo pagal egzistuojančius kalboje darybinius modelius. Ryškus, į akis krintantis okazinio darinio naujumas yra vienas iš svarbiausių jo požymių. Tačiau reikia pasakyti, kad ir vienadieniškumo bei indi- vidualumo kriterijai, taip pat ir minėtasis naujumo požymis, ne visada yra išlaikomi. Nemažai okazionalizmų, ypač randamų publicistikoje, labai greitai plinta, įsimenami ir tampa potenciniais, o kai kada ir visuotinės vartosenos žodžiais. Šiame straipsnyje laikomasi nuomonės, kad potencinių ir okazinių darinių negalima sutapatinti. Jų pagrindinis skiriamasis bruožas susijęs su darybos taisyklių paisymu ar nepaisymu. Okazinis darinys, kuris, kaip daugelis jo tyrėjų pabrėžia, yra individualus, autorinis, ne tiek darybos, kiek kūrybos, besiremiančios analogija, rezultatas, dažniausiai pažeidžia bendruosius žodžių darybos dėsnius. Darinio, kuris laikytinas potenciniu, dary- ba yra be priekaištų, jis papildo darybos paradigmą, tipą, kategoriją, yra sistemiškas, tačiau vis dėlto nelaikomas uzualiu. Potencinius darinius galima pasidaryti bet kada, be jokių kliūčių, atsiradus poreikiui ką nors pavadinti, neretai jų pasitaiko rašytiniuose šaltiniuose, nors žodynuose jie nefiksuojami. Norint išsiaiškinti analogijos vaidmenį potencinių žodžių daryboje ir pažvelgti į netipiš- kus, individualius darinius, straipsnyje analizuojami dariniai, priskiriami gausiausioms — asmenų pavadinimų, abstraktų bei kai kurioms ne tokioms gausioms, semantiškai gana griežtai apribotoms (pvz., mėsos pavadinimų) darybos kategorijoms, pateikiami pačių produktyviausių darybos tipų naujųjų priesaginių vedinių pavyzdziai'. Aiškinantis analogijos mechanizmą, neišvengiamai susiduriama su darybos tipo pro- duktyvumo ir aktyvumo sąvokomis. Į klausimą, kuo pasireiškia, iš ko matomas darybos modelio ar formanto aktyvumas, bus pabandyta atsakyti iš VDU kompiuterinio dabarti- nės lietuvių kalbos tekstyno išrinktos faktinės medžiagos pavyzdžiais. Reikia pasakyti, kad darybos tipo, formanto produktyvumas turi lemiamą vaidmenį analoginėje žodžių daryboje. Tačiau negalima sakyti, jog žodžiai nedaromi pagal neproduktyvius darybos į Priesaginis darybos būdas analizei pasirinktas kaip šiuo metu produktyviausias. POTENCINIAI IR OKAZINIAI DARINIAI | 75 tipus. Kaip nedarios priesagos gramatikose nurodomos -eika, -ėnas, -ila, -muo, -išius, -ėlius. Tačiau ir su jomis padaroma vedinių, pvz.: šnibždeika, svaidmuo, madišius, kirmė- lius, žuvėnas ir kt. Todėl neatmetant produktyvumo svarbos darybai, reikia kalbėti ir apie darybos tipo aktyvumą ar gyvumą. Šiaip neproduktyvūs darybos tipai kai kuriais laikotar- piais gali suaktyvėti ir duoti uzualių, potencinių ar net okazinių naujadarų. Pastebėjau: rengtis moka, bet ne madišius. Nubudęs Ksaveras, ničnieko nesuvokdamas, apve- dė visus drumstu mėnulėno žvilgsniu... Toliau panagrinėsime keletą darybos tipų, tradiciškai laikomų gana produktyviais*. Šiuo metu, kaip rodo surinkta medžiaga, jie yra ir pakankamai aktyvūs. Didžioji analizuo- jamų darinių dalis laikytina potenciniais vediniais, tačiau pasitaiko ir okazinės darybos pavyzdžių. Tipiškas potencinių darinių, padarytų remiantis analogija, pavyzdys yra mėsų pavadini- mų darybos kategorijai priklausantys priesagos -iena vediniai. Žodynuose galima rasti šiuos į bendrinę vartoseną įėjusius žodžius, padarytus iš gyvūnų ir paukščių pavadinimų: briediena, elniena, kalakutiena, kiauliena, stirniena, šerniena, veršiena, vištiena ir kt. Poten- ciniais dariniais laikytini tokie VDU tekstyne rasti, tačiau DLKŽ nefiksuoti tos pačios darybinės reikšmės vediniai: kengūriena, kurapkiena, lokiena, nutrijiena, paršeliena, smaug- liena, sraigiena, strutiena, stumbriena, šuniena, varliena, varniena, vėžliena, žaltiena, žiur- kiena, žvirbliena. Daugelis jų žymi pas mus ar svetur valgomo paukščio ar gyvūno mėsą. Pati valgiui buvo neišranki — ... nevengė Zaltienos ir žarijose apkeptų jaunų varnų. Tinka sraigiena mišrainėms su virtais džiovintais baravykais. Kasdien į turgų pietinėje provincijoje atvežama po tris tonas žiurkienos. Su ta pačia priesaga yra keletas vedinių, padarytų iš žuvų pavadinimų, nors gramatikose tokia reikšmė ir nepateikiama: lašišiena, lydekiena, Zuviena. Ūsorių žuviena yra labai skani, nors ir ašakota... Paprasčiau būtų nusipirkti rūkytos ar sūdytos lašišienos parduotuvėje. V. Urbutis savo monografijoje (1978: 272) tokių darinių nelaiko net ir potenciniais ir juos traktuoja tik kaip darybos klaidas. Manome, kad akivaizdi tiek semantinė, tiek dary- binė analogija leidžia tokius darinius priskirti jei ne potenciniams, tai bent jau okaziniams dariniams, nes „kalbos norma yra pakanti skirtingam okazionalizmų ekstravagantišku- mui“ (Lykov 1976: 18). Remiantis žodžio dvėseliena semantine bei darybine struktūra, padaryti žodžiai lavo- niena, moteriena. Savo pamatinių žodžių reikšme šie vediniai dar labiau negu žuvų ‘mé- sos' pavadinimai yra nutolę nuo tipiškų analizuojamojo darybos tipo pavyzdžių. Tikrais 2 Nustatant, ar darybos tipas yra produktyvus, remiamasi Dabartinés lietuviy kalbos gramatika (Vilnius: Mokslo ir enciklopediju leidykla, 1994). 76 | JURGITA MIKELIONIENĖ okazionalizmais, kurių struktūrinė ir semantinė deformacija yra itin ryški, laikytini bulva- riena, formuliena, laikraštiena, žodiena, žodeliena, žurnalistiena..., nes jų pamatinis žodis nepavadina nei gyvūno, nei paukščio mėsos. Kai kada tokie vediniai artimesni taip pat šiai kategorijai priskiriamiems patiekalų (plg. šaltiena) ar šiaip kokio kūno “mėsos' pavadini- mams, plg. uoliena, grybiena, ...objektai padaromi iš kalbinės medžiagos — Zodienos. Minėtų okazionalizmų neįprasta ne tiek daryba, kiek semantika. Mūsų visuomenė buvo maitinama laikraštiena su nuodais. ...turi šunišką uoslę ir kaipmat sprunka nuo pašvinkusios žodienos, o jos mūsuose dabar kalnų kalnai. Sintetinė žaliava yra įvaldytas nebūties krešulys, sutankėjusi formulė. Tokią medžiagą mes pavadinome formuliena. Ryški analogijos įtaka pastebima įrankių pavadinimų darybos kategorijoje. Išnagrinėjus DLKŽ nefiksuotus, tačiau rastus tekstyne priesagos -iklis vedinius, aiškiai matyti šio dary- bos tipo produktyvumas bei gyvumas. Aktyviai su šiuo formantu daromi nauji kompiute- rijos terminai (griebiklis, kaupiklis, trumpiklis, valdiklis), įvairūs įrengimų, prietaisų (del- siklis, gaviklis, kroviklis, lankstiklis, šaldiklis, šildiklis), medžiagų, pasižyminčių pamatiniu žodžiu pasakomomis savybėmis (emulsiklis, ploviklis, rausviklis, rišiklis), pavadinimai. Mėgs- tama tokio tipo darinius daryti ir kaip skolinių atitikmenis, pvz.: vietoj konteinerio — talpiklis, vietoj mikserio — plakiklis, vietoj polirolio — blizgiklis. Netipiški, netgi nelabai taisyklingi šio darybos tipo pavyzdžiai yra išvesti iš priešdėlinių kamienų, tačiau jie nėra suvokiami kaip kokie nors neįprasti, individualūs, todėl okazionalizmais nelaikytini: iš- kasiklis, nuėmiklis, pertraukiklis, pračiuožiklis, pranešiklis, pridegiklis, susegiklis. Naujesni ir neįprastesni pasirodė nebent kvepiklis, liesiklis, reiškiklis: Kad automobilis kvepėtų, salone pakabinkite specialų kvepiklį. Šis puodų moliui paruoštas liesiklis yra tokio paties stambumo kaip ir randamas jau išdegtuose puoduose. ...pabrėžti tokius bruožus: 1) sakinio, kaip pagrindinio minties reiškiklio sampratą... Pateiktieji pavyzdžiai rodo, kad nors ir vieni, ir kiti dariniai remiasi analogija, potenci- nių ir okazinių darinių pragmatika, semantika bei struktūra kai kada, kad ir nežymiai, bet tikrai skiriasi. Pirmųjų atsiradimą neretai lemia tam tikros salygos (pvz., restoranuose pateikiamų patiekalų įvairovė), o antrieji yra kalbinės išmonės, rašančiojo fantazijos pro- duktas. Vadinasi, potenciniai dariniai pirmiausia atlieka nominacinę funkciją, o okazinių vaidmuo siejamas emocinio-ekspresinio vertinimo perteikimu. Taigi potenciniai dariniai, neretai po kiek laiko pereinantys į sisteminių darinių kate- goriją, atsiranda dėl būtinybės įvardyti naujas veiklos sferas. Paanalizuosime vardažodi- nių abstraktų darybos kategorijos priesagos -(inink)ystė tipo naujuosius darinius. Pavyz- džiui, naudojant produktyvią priesagą -ininkystė padaryti, bet į žodynus dar neįtraukti ūkio šakų pavadinimai: grybininkystė, grūdininkystė, jautininkystė, putpelininkystė, slieki- ninkystė, uogininkystė,žąsininkystė. Šių žodžių darybos pamatu eina tų veisiamų ar augi- namų gyvūnų bei augalų pavadinimai, taip pat gaminamų produktų pavadinimai: dešri- ninkystė, koklininkystė, laikraštininkystė, pašarininkystė, prieskonininkystė. Kiti šios priesagos vediniai taip pat pavadina veiklą, bet čia pamatinis žodis yra asmens profesija ar pareigos: namudininkystė, operatorystė, orakulystė, oratorystė, popiežystė, sielininkys- POTENCINIAI IR OKAZINIAI DARINIAI | 77 tė, Saulyste, trenerysté, viréjysté, Zygeivysté. Neretai Sie dariniai turi ironijos atspalvį: prem- jerysté, prezidentysté, rasytojysté. Priesagos produktyvumą iliustruoja ir vedinių i$ naujy- ju skolinių daryba: sponsorysté, sutenerysté. Y patybe žymi tokie vediniai, kaip autsaide- rysté, kekšystė, luosysté, nemoksysté, prisitaikélysté, verteivysté, nenorminiy žodžių šaknų: Smuklerysté, šulerystė, Zulikyste. Beveik visi, išskyrus vegetaryste, yra neigiamai konotuo- ti. Tarp visų, nors ir skirtingos reikšmės atspalviais pasižyminčių, šios priesagos vedinių nemažai yra sudurtinio kamieno darinių, kurių pirmasis dėmuo yra daikto, į kurį nu- kreiptas antruoju dėmeniu pasakytas veiksmas, pavadinimas: niekdirbystė, stikladirbystė, ženkladirbystė; motinžudystė, tironžudystė. Analogija šių žodžių daryboje jaučiama iš seri- jinių dėmenų -dirbystė, -žudystė (plg. žodynuose randamus kryždirbystę, brolžudystę). Jie išvesti iš sudurtinio kamieno asmenų pavadinimų. Kitoks yra vaistažolininkystė. Iš dūrinių su pirmuoju būdvardiniu dėmeniu išvesti naujagimystė, aklagimystė. Pavieniai yra brok- darystė, knygrijystė, kraugerystė, pilvapenystė, vaizdakūrystė, žiniarinkystė, žmogėdrystė. Dėl neįprastos semantikos jie jau panašėja į okazinius darinius. Okaziniais galima laiky- ti darinius su netipišku antruoju dėmeniu (daiktavardinis ar būdvardinis vietoj veiksma- žodinio): saldžiabalsystė, suktagalvystė, šleivakreivystė, šventpaikystė. Dar labiau nuo tai- syklingos darybos nutolę klaidžiatikystė, regėjystė, suaugystė, vidursuaugystė, televienvaldystė. O tiems, kurie labiau mėgsta keliones pėsčiomis su kuprinėmis ant pečių, centras siūlo įvairius žygeivystės maršrutus. ...buvo sutikęs prisiimti nelengvą trumpos premjerystés naštą. ...tik biblio- tekininkės galėjo suprasti mano knygrijystę, dar jaunesnis brolis Vytas. ...pilvapenystė įpročiu man tapo, užtat ir murdaus dumblinam tvane. Kartais autorinė kūryba matyti ir iš okazionalizmų pateikimo tekste, jie eina kartu su žodžiu, kurį pamėgdžioja, juo remiasi: ..prisliauZe žalčiai laižydavo jo akeles, auseles, galvelę... Iš to krivės Prūto aiškiaregystė, aiškia- girdystė ir aiškiaprotystė. Iškrės kokią kiaulystę (ar žiurkystę). Čia vedinys aiškiagirdystė darybos atžvilgiu laikytinas potenciniu (atitinka modelį aiškiai girdi, aiškiai regi), o aiškiaprotystė gali būti ir okazinis, nes čia darybos pamato antrasis dėmuo daiktavardinis (aiškus protas). Žodynuose fiksuotų panašių vedinių, padarytų iš sudurtinių daiktavardžių, kurių pirmasis dėmuo aiškus-/aiškiai-, darybos pamato antrasis dėmuo yra veiksmažodinis. Pagal analogiją su visažinyste, padaryti visa- regystė ir visagalystė. Apskritai vieno darybos tipo potencinių ir okazinių vedinių įvairovę galima pavaizduo- ti vardažodinių priesagos -ybė abstraktų pavyzdžiais. Tarp „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (2000) nerastų, bet VDU kompiuteriniame tekstyne užfiksuotų priesagos -ybė daiktavardžių nemažai yra potencinių darinių, t. y. tokių, kurie yra tik priesagos -umas pakaitai, be jokio reikšmės skirtumo, tačiau skambantys už juos kiek neįprasčiau, naujau, pvz.: ribotybė, sodrybė, šlapybė, vaiskybė, vienišybė, žiaurybė: ...įsivaizduokim, kad mes staiga netenkam visų mūsų žinių, visų teorijų apie regimąjį pasaulį: koks chaosas, kokia vienišybė atsivers prieš žmogų. ...o tos duonos juodybė, sūrybė, šlapybė! — 78 | JURGITA MIKELIONIENĖ kaip sūdytas muilas... ...aukščiausiame taške — rojaus vaiskybės, o žemiausiame — pragaro , patamsiai. ...prisiskaičiusi apie mūsų dienų nelaimę — nesuskaičiuojamus nusikaltimus, nenu- sakomas žiaurybes. Akivaizdžių darybinių atitikmenų neturi iš nelabai tipiškų pamatinių žodžių išvesti apstybė, jokybė, nenumatomybė, pažįstamybė, vidybė: Šmaikštumo šioje apysakaitėje — gyva apstybė. Vienintelė grynojo žodžio kokybė ir esmė yra būtent jo jokybė. ...ateitis — neapibrėžties ir nenumatomybės sritis. ...į teorijos akiratį patekęs daiktas nepraranda viso savo suprantamumo ir visos pažįstamybės. Įdomesni vediniai švankybė, žinomybė, kurie sakiniuose atlieka darybinių antonimų priešdėlėtiems vediniams nešvankybė, nežinomybė funkciją. Individualiu okaziniu šios priesagos dariniu galima laikyti vedinį kosmosybė: Nuo pat lietuviškosios televizijos pradžios žiūrovas iš tos dėžės buvo įpratęs matyti limonadine švankybę... Sitaip sąmonėje atsiranda žinomybės ir nežinomybės priešprieša. Sąjunga — tai kažkas nežinomo, kažkoks „sojūzas“, tik ne tas, kurį rusai į kosmosybes leisdavo. Kitas pastebimas potencinių darinių bruožas — jie labai greitai praplečia darybinius lizdus, kurių kiekvienas narys taip pat gali būti analizuojamas remiantis analogija. Taip dažnai atsiranda veiksmažodis, kuriuo įvardijamas veiksmas, atliekamas pamatiniu žo- džiu pasakyto asmens: yrininkauti, jūrininkauti, muitininkauti. Neretai kartu atsiranda ir veiksmo pavadinimas — pensininkauti, pensininkavimas; turistauti, turistavimas; verslinin- kauti, verslininkavimas. Pasitaiko abstraktų ir be užfiksuoto veiksmažodžio: kilpininkavi- mas, kultūrininkavimas, palūkininkavimas, sąmokslininkavimas. Akivaizdu, kad veiks- mažodžių atsiradimas spaudoje yra tik laiko klausimas. Galima pastebėti, kad neretai potenciniai dariniai papildo darybinių sinonimų eiles. Tačiau jie nėra nei labai vaizdingi, nei stilistiškai žymėti ir laikytini tik savotišku kalbos pertekliumi ar net balastu: pavyzdžiui, žodyne randame vedinį vynininkysté, o spaudoje, be jo, su ta pačia priesaga dar fiksuojami vyndarystė, vyndirbystė: Metai buvo ypač sėkmingi vynininkystei: gamta buvo ypač draugiška vynuogių augintojams ir vyno gamintojams. Didžiulę reikšmę vyndarystei turi gamtos išdaigos — lietūs, krušos ir audros niokoja vynuogynus... Ahro upės slėnis — vienas šiauriausių vyndirbystės rajonų. Dar dažniau pasitaiko darybinių sinonimų kitoms priesagoms, šiuo atveju priesagoms -ybė, -(išk)umas, -izmas: bergždystė, luošystė, modernystė, patriotystė, savanaudystė (plg. bergždumas, luošybė, modernizmas, patriotizmas, savanaudiskumas). Tokio tipo sinoni- mijos pasitaiko net viename sakinyje: Mes įsitikinę, kad be dvasinio pagrindo blaivystė nestiprės, geriausiu atveju gali atsirasti pasy- vios blaivybės šalininkų. POTENCINIAI IR OKAZINIAI DARINIAI | 79 Tarp potenciniy ir okaziniy dariniy yra nemazai hibridy. Analogija hibridinéje dary- boje pastebima tada, kai produktyvus svetimas afiksas prisegamas prie savakilmiy šaknų: gramatikose, kaip vienas iš dariausių skolintų afiksų, pristatoma priesaga -izmas. Analogi- ja ryški tada, kai su juo padaromi vediniai iš tikrinių daiktavardžių, susijusių su politiniu, visuomeniniu ar kultūriniu gyvenimu: lukašizmas, miltinizmas, stašaitizmas, tomkizmas, urkinizmas, vydūnizmas, žiugždizmas. Kai pamatinis žodis yra bendrinis ir reiškia kokių nors krypčių, sistemų, santvarkų pavadinimus ar šiaip kokias ypatybes, vediniai gali būti potenci- niai (miesčionizmas, paminklizmas, raidizmas, rūšizmas, sarmatizmas, žodizmas),tačiau ne- retai jų semantikos ir darybos neįprastumas sieja juos su okazine daryba (izmas, skliautiz- mas). Darybos pamatas — tiek senosios, tiek naujosios svetimybės (švogerizmas, ubagizmas; snoumenizmas), netipiškas pamatinis žodis (pliugžmizmas, saldzialyrizmas). Trokšti stebuklo nėra joks snoumenizmas. ...baimė būti apkaltintiems švogerizmu ir paska- tino įrašyti tokias nuostatas Advokatūros įstatyme. ...pasakojimas apie Teklės gyvenimą pri- tvinkęs lietuvių prozai būdingo saldžialyrizmo („jiedu sustojo ir ilgai žiūrėjo į raudoną saulė- lydį“). Analogija veikia net ir tokius darinius, kurie atsiranda suliejus dviejų žodžių dalis. Tarp jų taip pat nemažai mišrūnų. Tiesa, kontaminacija, net ir sąmoninga, kai kurių darybininkų (Urbutis 1978: 301) nelaikoma tikrąja žodžių daryba, tačiau kalbant apie okazinius darinius manytume, kad ją galima laikyti netipišku darybos būdu: darboholi- kas, muzikoholikas, seksoholikas, šokoladoholikas; pilvokratija, pornokratija, seimokra- tija; maustizacija. Demokratiniam pasaulyje įsivyravo pilvokratija. Išlakaus, apsišvietusio mūsų jaunimėlio padermė — kriukiai, kuriuos galima atpažinti iš žemų kaktų ir vienodų gumbų, rodančių, jog labai išvystytos kriukių įžūlumui maustizacijos laikais reikalingos smegenėlės, ko nepasakysi apie dešiniojo ir kairiojo pusrutulio smegenis, dėl to jų intelektas čiūžtelėjo į apatinę kūno dalį... Taikant analogiją, atsiranda ir žodžių žaismas, savotiška paronomazija, kuri remiasi ne tik darybos, bet ir skirtingos reikšmės žodžių skambesio panašumu. Tokie dariniai daž- niausiai skiriasi tik vienu garsu, pvz., pliuralizmas — pliurpalizmas. ...istorija primena ir padeda atpažinti paprastus dalykus. Ir tik paskui — pliuralizmas, pliurpa- lizmas ir kiti gražūs „daikčiukai“. Susitarimas su pramonininkais reikalauja patikslinti, kas turėta omenyje, lobizmas ar lubizmas, kalbant apie verslo interesus. ...privatizacija apsukrių vyrukų rankose virto „prichvatizacija“. XX a. Europos istorija — tai visokių bolševizmų, fašizmų, nacizmų, „našizmų“, gąsdinimų ir grėsmių demokratijai istorija. Taigi lietuvių kalbos žodynas nuolat pasipildo naujos leksikos pavyzdžiais, tarp kurių daug potencinių darinių. Produktyvūs bei šiuo metu aktyvūs darybos formantai lemia ir okazinės leksikos atsiradimą. Lietuviškų okazionalizmų neįprastumas pasireiškia tiek netipiška reikšme, tiek ir taisyklių neatitinkančia daryba, tačiau ne visada jiems būdingas 80 | JURGITA MIKELIONIENĖ nesenstantis naujumas, nekasdieniškumas. Tarp analogija besiremiančių okazinių darinių galima skirti keletą struktūrinių tipų: 1) okaziniai dariniai, sukurti pagal analogiją su kalboje egzistuojančiu žodžiu, nepažei- džia darybos taisyklių, pvz.: aiškiaregystė — aiškiagirdystė, uogautojas — vabalautojas, sta- tyba — ėmyba; 2) okaziniai dariniai, sukurti remiantis egzistuojančiais darybiniais modeliais, su kai kuriais jiems būdingų darybos taisyklių pažeidimais: naivizmas, šuneliukizmas, pažadu- kizmas; 3) okaziniai dariniai, padaryti ne tik pagal darybos modelio analogiją, bet ir besiremian- tys mėgdžiojamo žodžio skambesio panašumu, pvz., nacizmas — našizmas; 4) okaziniai dariniai, padaryti kontaminacijos būdu: kaukodromas, seksodromas (plg. kosmodromas); seksozauras, sportozauras (plg. dinozauras). Tiek potencinių, tiek okazinių žodžių daryboje analogijos įtaka akivaizdi. Būtent ji lemia daugelio naujų tiek uzualios, tiek neuzualios vartosenos leksikos vienetų atsiradi- mą. LITERATŪRA FERM, L. 1994: Ocobennocmu paszeumus pycckou nexcuxku 6 noeeiimuiū nepuod (Ka Mamepuane 2a3em), Uppsala. (Acta Universitatis Upsaliensis. Studia slavica Upsaliensia, 33.) GAIVENIS, K., KEINYS, S. 1990: Kalbotyros terminų žodynas, Kaunas: Šviesa. Lykov, A. G. 1976: Coespewennas pycckas nekcukonozusa (pycckoe oKKa3uonanbKkoe ¢i06o), Moc- KBa: Briciias mixona. Morscn, W. 1999: Deutsche Wortbildung in Grundziigen, Berlin-New York: de Gruyter. (Schriften des Instituts fiir deutsche Sprache, 8.) URBUTIS, V. 1978: Zodziy darybos teorija, Vilnius: Mokslas. ZeMsSKAJA, E. A. 1992: Crosoobpasosanue kak desmearsnocms, Mocksa: Hayka. Jurgita Mikelioniené Gauta 2002 04 15 Vytauto Didžiojo universitetas S. Daukanto g. 28, 3000 Kaunas, Lietuva jurgita mikelioniene(dfc.vdu.lt