XVII–XVIII amžių kauniečių (vyrų) pavardžių variantai

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA XLVII (2002), 31-40 XVII-XVIII amžių kauniečių (vyrų) pavardžių variantai ALMA RAGAUSKAITĖ Lietuvių kalbos institutas, Vilnius The process of formation of surnames among the citizens of Kaunas was still far from its completion in the 17th and 18th centuries, as witnessed by the numerous variants recorded in the documents. Various factors contributed to this instability, notably the use of Polish and Latin in official documents, and the fact that little attention was paid to the accurate reproduction of surnames. 17th century variants of surnames are here classified into three groups: (1) orthographical and phonetic variants, (2) variants differing as to their endings, and (3) variants with different patronymical suffixes. The latter groups are referred to as morphological variants. In the article, most attention is paid to the first type. A similar instability, especially with regard to orthography and phonetics, is noted in 18th century documents. 0. IVADAS Jau rašyta apie kauniečių pavardžių formavimąsi. Nustatyta, kad visose vietinės Kauno miestiečių bendruomenės grupėse pavardės susidarė skirtingu laiku. Mėginta teigti, kad anksčiausiai atsirado miestiečių elito pavardės. Net XVI a. pirmojoje pusėje germaniškos kilmės asmenvardžiais užrašyti asmenys (greičiausiai mieste gyvenę vokiečiai) ir kai kurie kauniečiai lietuviai, užimantys aukštesnę padėtį visuomenėje, matyt, jau galėjo vadintis pavardėmis. Antrojoje šio šimtmečio pusėje bei XVII a. pirmojoje pusėje miestiečių luomo viduriniojo bei žemesniųjų sluoksnių atstovai palaipsniui įgyja paveldimus antroponimus. XVII a. antrojoje pusėje visi kauniečiai jau turėjo pavardes (Ragauskaitė 2002: 123-143). Tačiau tuo metu jų galutinis formavimasis dar nebuvo pasibaigęs. Pastebėta, jog XVII-XVIII a. miestiečių pavardės pasižymi dideliu variantiškumu. Pavardės VARIANTAIS čia vadinamos skirtingos tos pačios pavardės formos (plg. Podol'skaja 1978: 41). Kitaip tariant, vieno kurio nors pavardės elemento (galūnės, priesagos ir kt.) pasikeitimas jau leidžia kalbėti apie naujo jos varianto atsiradimą. Tai ne tik su Kauno vardynu susijęs reiškinys. Pavardžių įvairavimas pastebėtas ir kito XVII a. Lietuvos miesto — Vilniaus, taip pat Lenkijos, Rusi- : Panašiai pavardės varianto sąvokos turinys nusakomas ir kitų autorių darbuose (plg. Zinkevičius: 1977; Bubak 1981: 251-257; 1986: 112-115, 151-152; Maciejauskienė 1997: 71 ir kt.). 32 | ALMA RAGAUSKAITĖ jos, Latvijos ir kitų Europos valstybių miestų vardynuose. Išsamiai buvo aptarti XVII a. pradžios vilniečių asmenvardžių variantai, išaiškintos jų atsiradimo aplinkybės (Zinkevičius 1977: 55-59; 91-93). Nemažai rašyta apie lenkų miestiečių pavardžių priesagų įvairavimą (Bubak 1986: 37, 98, 112). Daugiausia aiškintos teorinės šio luomo rusų pavardžių variantų klasifikavimo problemos (Krakalija 1974: 53-58; Gvozdeva 1990: 13-14; Kučerenko 1990: 45-46). Tyrinėtas jų pravardinių asmenvardžių varijavimas (Vizgalov 1973: 167-170). Išnagrinėti fonetiniai rusų antroponimų variantai (Superanskaja 1969: 171-198; 1978: 414-430). Dométasi jų istorinių vardų variantais (Simina 1970: 189-194). Sudaryta varijuojanciy latvių vardų klasifikacija (Dambe 1970: 218-219). Aktualus atrodo ir vieno didziausiy LDK miesty — Kauno — tolesnės miestiečių pavardžių raidos tyrimas. Šio straipsnio tikslas — aptarti XVII-XVIII a. kauniečių pavardžių variantų radimosi priežastis, palyginti juos su dabartinėmis lietuvių pavardėmis ir išskirti svarbiausias jų grupes. Be to, bus bandoma pasižiūrėti, kokią įtaką variantų porų susidarymui turėjo pasirinktų šaltinių specifika bei kiti veiksniai. Medžiaga straipsniui surinkta iš 1603-1800 m. Kauno miesto 39 aktų knygų?*. Jos rašytos lenkų ir lotynų kalba. Dokumentų turinys įvairus. Magistrato knygose rašoma apie tarybos sprendimus, miestiečių skolas ir finansinius reikalus. Čia taip pat įrašyti cechų nuostatai, teismo protokolai, gyventojų testamentai ir kiti miesto gyvenimo realijas atspindintys dokumentai. Vaito knygą sudaro smulkesnių bylų protokolai. Suolininkų knygose įrišti šiam teismui įteikti besibylinėjančių asmenų skundai bei nagrinėtų bylų protokolai. Aktų įrašų knygose buvo rašomos įvairios pirkimo-pardavimo sutartys, testamentai, dovanojimai ir kt. Nuo XVIII a. šiose knygose registruoti centrinių apeliacinių, miesto ir kitų teismų sprendimai bei įvairių pareigūnų raštai Kauno miestui. Lentvaičių (vaito pavaduotojų) spręstos bylos surašytos atskirose knygose. Burmistro knygose atsispindi burmistrų ir miesto iždininkų veikla. Jose susegtos ataskaitos apie miesto pajamas ir išlaidas, įvairios sąskaitos“. Iš viso iš aptartų šaltinių buvo išrašyta 2911 skirtingų vyrų įvardijimų. Iš XVII a. dokumentų surinkta 1511 užrašymų. Tarp jų 1311 (86, 9696 visų XVII a. užrašymų) yra dvinariai, pvz.: Albertus Baranowicz (S, 152)*, Gr3egorz Bortkiewicz (MS, 338), Georgius Demer (S. 77), Marka Fiedorowicza (GENS; MS „ 437), Matiasz Jodbelis (MS, 438), Marcin Kafprowicz (S, 168), Walentyna Kielaycia (GEN; MS, 258), Andreas Lang (MS, 304), Jerzego Maiulewicza (GEN; MS, 313), Matyafžu Milkozientysu (DAT; S, 286), Michael Naugard (S, 321), Kaspra Oszkapaltis (MS, 286), Simon Pupeykiewicz (5: 129), Adam Wisztoklis (S, 429), Hanufa Zagiera (GEN; S, 148) ir kt. 2 Ju sąrašas pateiktas straipsnio pabaigoje. Dar viena 1636-1646 m. Kauno magistrato knyga yra saugoma Rusijos valstybės senųjų aktų archyve Maskvoje (FE. 356. Ap. 1. B. 19588). Ja pasinaudoti nebuvo galimybės. Plačiau apie šio laikotarpio dokumentus žr. Kiaupa (1973: 125-140). 3 4 Visi straipsnyje pateikiami asmenvardžiai yra metrikuoti. Skliaustuose nurodoma istorijos šaltinio santrumpa ir lapo numeris. Pasitaiko šių linksnių pavadinimų sutrumpinimai: kilmininkas — GEN, naudininkas — DAT, įnagininkas — INSTR. XVII-XVIII A. KAUNIEČIŲ PAVARDŽIŲ VARIANTAI | 33 200 (13, 04%) miestiečių užrašyta dviem krikščioniškais vardais ir pavarde, pvz.: Augustyn Pawet Dowiata (S, 307), Jana Euftachego Koiatowicza (GEN; S, 277), Marcin Jan Kozakiewic3 (MS, 97), Jerzy Konftanty Mackiewicz (S, 491), Piotr Kazimiers Saurymowicz (S,238), Chriftianum Franciscum Schacht (MS, 125), Joannem Alexandrum Štephanowic3 (MS, 470), Kazimierz Michat Surwit (S, 79), Joannes Andreas Szymanowfki (MS, 310), Kazimierz Stefan Urbanowicz (S, 444) bei kt. Iš XVIII šimtmečio surinkta 1400 asmenų jvardijimy. 1152 (t. y. 82, 28% visu XVIII a. užrašymų) kauniečiai užrašyti vardu ir pavarde, pvz.: Antoniego Dukiewicza (GEN; AI, 560), Jan Faber (L, 71), Michael Fok (MS, 157), Barttomiey Gruzdz (Al, 280), Macieiowi Hintzowi (DAT; Al, 72), Ernestowi Hirfzfeltowi (DAT; MS, 203), Michala Hofmana (GEN; MS, 202), Jana Kalofa (GEN; L, 109), Jana Kieyzera (GEN; L 0), Joannes Kifter (MS, 157), Michat Kleyn (L, 132), Tomasz Pieczulewicz (AĮ, 197), Matys Reyter (L,, 90), Jozef Rex (L, 140), Johan Szreyter (L, 100), Kr3y[5tofowi Walterowi (DAT; MS, 147) ir kt. Matyt, trumpumo sumetimais 128 (9, 15%) miestiečiai paminėti tik pavarde, pvz.: Augowiczowi (DAT; L, 71), Bartoszewicza (GEN; Al, 147), Jasiulewicza (GEN; L, 74), Markiewicza (GEN; AKA, 64), Mazurkiewicza (GEN; L, 48), Michalkiewiczowi (DAT; L, 48), Sokolowski (M, 324) ir t. t. Lyginant su XVII amžiumi, padaugėjo miestiečių, turinčių tris antroponimus — du krikščioniškus vardus ir pavardę. Taip užrašyta 120 (8, 5796) kauniečių, pvz.: Daniela Fryderyka Kantela (GEN; Al, 262), Janowi Krystyanowi Lerchowi (DAT; AĮ, 21), Janowi Krzy[5tophowi Plewowi (DAT; MS, 147), Krystyan Henryk Pohibel (M, 353), Piotr Wiadystaw Surwit (Al, 52), Martinus Joannes Szawlowski (AL, 54), Jan Krzysztoff Szrewer (AL 49), Maciey Jozef Wieliczko (AL 20), Stanistaw Piotr Wierzbicki (MS, 435) ir kt. Kaip matyti, XVII-XVIII a. ne visuomet buvo krikstijama vienu bažnyčios šventojo vardu. Tai būdinga ne tik Kauno gyventojams. Pasirodo, tokius užrašymus plačiąja prasme galima sieti ir su kitų Europos miestų gyventojų įvardijimo tradicija. Manoma, kad ji buvo ypač įsigalėjusi Vokietijoje. Šioje šalyje jau XV a. privilegijuotos miestiečių šeimos krikštydavo savo vaikus dviem vardais (Benson 1990: 195). Įdomu tai, kad kaip tik daugeliu atvejų dviem krikščioniškais vardais užrašyti ir Kaune gyvenę vokiečiai, pvz.: Adam Jerzy Dyryng (L, 112), Jana Krystyana Gatermana (GEN; Al 205), Andrzey Jakub Hirfzfeld (Al, 6), Jakub Frydrych Stolc (MS, 235), Jana Bernarda Szwarca (GEN; Al 160), Karol Reinhold Wunderam (Al,,482) ir kt. Dėmesį atkreipia tai, kad Kauno teismų bylų įrašuose. tie patys kauniečiai yra minimi ne vieną kartą. Kaip paaiškėjo, dalis bylų būdavo perduodama kitos instancijos teismui. Asmenų tapatumą skirtingų metų įrašuose padeda nustatyti miestiečių vardai, pareigų, amatų pavadinimai. Iš pateikiamų pavyzdžių aiškiai matyti, kad bus kalbama tik apie tų pačių asmenų pavardžių variantus, pvz.: Bartlomiei Hrys3kaitis (VSM 82) — uczciwego Bartlomieia Hrys3kiewicza mieszczanina kowien(skiego) (GEN; VSM 82); uczciwy Kasper Perkunelis szwiec i mieszczanin kowien(ski) (MV 216) — uczciwy Kasper Perkunowics szwiec i mieszczanin kowien (ski) (MV 62); p(an) Kazimierz Hofzkiewicz radca kowienski (SV, 105) — p(ana) Kazimierza Ofzkiewicza (GEN; SV, 127); Antoniemu Narodzkiemu radcie miasta Kowna (DAT; SV, 254) — Antoniemu Narockiemu radcie kowien(skiemu) (DAT; SV, 254) ir t. t. 34 | ALMA RAGAUSKAITĖ Aptariant kauniečių pavardžių varijavimo atvejus, jų formos bus lyginamos su dabartinėmis pavardėmis". Pirmiausia pateikiamos struktūriškai artimiausios pavardės, reikalingos pagrįsti įvairuojančioms lytims. Kadangi tiriami konkretaus miesto pavardžių variantai, tai atsižvelgiama ir į šiandieninių pavardžių lokalizaciją. Be abejo, negalima pamiršti, kad žmonės visais laikais migruodavo. Į tokį didelį miestą kaip Kaunas atvykdavo ir visam laikui apsistodavo ir kitų miestų bei kaimų gyventojai. Kaip minėta, visi kauniečiai greičiausiai pavardes jau turėjo XVII a. Taigi pavardžių lyčių aptarimas pradedamas šiuo šimtmečiu". 1. XVII AMŽIAUS PAVARDŽIŲ VARIANTAI 1.0. Nuo XVII a. šaltiniuose pastebėta įvairių pavardžių variantų. Jie buvo suklasifikuoti į tris grupes: 1) pavardžių variantai, atsiradę dėl grafinių bei fonetinių skirtumų, 2) pavardžių variantai, besiskiriantys galūnėmis, ir 3) pavardžių variantai su skirtingomis patroniminėmis priesagomis. Paskutiniųjų dviejų grupių variantai Cia vadinami MORFOLOGINIAIS. 1.1. Surinkta nemažai variantų, susidariusių dėl užrašymo bei fonetinių skirtumų. Jie pateikiami pagal abėcėlę: 1607 m. Maciey Balicki (V, 231) | 1606 m. Maciei Belicki (V, 19), plg. db. pvd. Balickis ir Belickis; 1610 m. Jan Barankisskis (VSM 438) | 1610 m. Jan Berankifkis (VSM 438), plg. tik db. pvd. Berarikis; 1665 m. Georgio Cafimiro Barowfki (S, 160) | 1668 m. Georgio Cafimiro Borowfki (S, 288), plg. db. pvd. Barauskas, Barovskis ir Borduskas, Borovskis; 1610 m. Joannes Casparowic3 (M, 561) | 1610 m. Joannes Casprowic3 (M. 562), plg. db. pvd. Kasparavicius; 1625 m. Jakub Daugielis (MV 150) | 1626 m. Jacobi Dagiel (MV 308), plg. db. pvd. Daugelis ir Dagėlis; 1662 m. Joannes Dembkow/ki (S. 6) | 1672 m. Joannes Dempkowski (S, 340), plg. tik pvd. Dempkduskas; 1668 m. Macieia Gorfkiego (GEN; S, 298) | 1663 m. Mathice Gurfki (S, 23), plg. db. pvd. Gorskis ir Gūrskas, Gūrskis; 1670 m. Jofepho Jauczykiewicz (S. 406) | 1670 m. Jofepho Jauczukiewicz (S, 406), šiandien tokių pavardžių neturime; 1625 m. Jerjego Eabanow/fkiego (GEN; MV 136) | 1627 m. Jerzego Labunow/fkiego (GEN; MV 398), plg. db. pvd. Labanauskas, Labanovskis ir Labunduskas, Labunovskas, Labunovskis; 1612 m. Mathias Plekaicis (S, 5) | 1617 m. Mathice Plakaitys (S, 522), plg. db. pvd. Plekaitis ir Plakys; 1631 m. Joannis Raczkiewicz (S, 173) | 1640 m. Joanis Roczkiewicz (S, 248), plg. db. pvd. Račkėvičius ir Ročka, Ročkaitis ir kt.; 1625 m. Woyciecha Rud3ianskiego (GEN; MV 154) | 1627 m. Woyciecha Rudsin/kiego (GEN; MV 390), plg. db. pvd. Rudzianskas ir Rudzinskas; 1666 m. Kafpra Zydkiewicza (GEN; S, 257) | 1666 m. Gafparum Zytkiewicz (S. 256), plg. db. pvd. Žydkėvičius ir Žitkėvičius. Kaip | jau minéta, XVII a. miesto juridinius administracinius dokumentus rašė asmenys, kurių gimtoji kalba dažniausiai buvo ne lietuvių. Fiksuodami pavardes, tam tikras jų lytis jie perteikė labai nevienodai. Dalis paminėtų pavardžių yra 6 Dabartinės pavardės pateikiamos iš: Vanagas, red. (1985-1989). 4 Aptariant XVII-XVIII a. Kauno miestiečių pavardžių variantus, vienaip ar kitaip remtasi Z. Zinkevičiaus, J. Bubako, V. Maciejauskienės ir kt. darbais (žr. Zinkevičius 1977; Bubak 1981: 251-257; 1986: 112-115; 151-152; Maciejauskienė 1990: 263-273; 1991: 118-151; 1993: 34-99; 1997: 71-88). XVII-XVIII A. KAUNIEČIŲ PAVARDZIU VARIANTAI | 35 įvairiai pakeistos. Dėl slavų ir lietuvių kalbų sąveikos dėsningai neskiriami balsiai aire, a ir o, o ir u. Painiojami priebalsiai b ir p, t ir d. Taigi pavardės buvo užrašomos taip, kaip jas išgirsdavo ir suprasdavo raštininkai. 1.2. Tik keletas atvejų priskirta antrajam pavardžių variantų, besiskiriančių galūnėmis, tipui. Tai: 1615 m. Valentin Burnifkis (S, 368) | 1615 m. Valentin Burnifko (S, 367), plg. tik db. pvd. Burnys, Būrnikas ir kt.; 1609 m. Matys Csernis (VSM 245) | 1609 m. Matys Csernius (VSM 246), plg. db. pvd. Černis, Černys ir Černius; 1607 m. Andrjei Raudos (V, 257) | 1607 m. Raudis (V, 220), plg. db. pvd. Raūdas ir Raūdis, Raudys. Šios grupės variantų nėra daug, nes neretai pavardės nelietuviškuose tekstuose buvo užrašomos be galūnių. 1.3. Trečiojoje grupėje yra pavardžių lytys su skirtingomis patroniminėmis priesagomis. Detaliau jos buvo suskirstytos į tris pogrupius: 1) pavardžių variantai su varijuojančiomis lietuviškomis patroniminėmis priesagomis, 2) pavardžių variantai su įvairuojančiomis slaviškomis patroniminėmis priesagomis ir 3) pavardžių variantai su skirtingos kilmės patroniminėmis priesagomis. 1.3.1. Pirmajam pogrupiui priskirtos pavardžių formos su skirtingomis lietuviškomis patroniminėmis priesagomis. Minėtini tik keli tokie atvejai, pvz.: 1612 m. Georgius Brandziun (S, 25) | 1613 m. Georgius Brandzaytis (S, 89), dabar tokių pavardžių nėra; 1626 m. Matysowi Dylonowi (DAT; MV 259) | 1626 m. Macieia Dyluna (GEN; MV 274), plg. tik db. pvd. Diliūnas; 1621 m. Joannes Perdaytis (S, 745) | 1621 m. Joannes Perdonis (S, 748), dabar tokių pavardžių nežinoma. Beje, šios pavardės variantus pastebėjo ir J. Oksas (2000: 183). Akivaizdu, kad kitakalbiai raštininkai painiojo ne tik slaviškas, bet ir lietuviškas patronimines priesagas -aitis, -onis, -ūnas. Tam įtakos galėjo turėti dar viena aplinkybė. Kauniečiai XVII a. pradžios teismuose kalbėjo lietuvių kalba. Teisindamiesi ar apskųsdami savo skriaudėjus, jie privalėjo prisistatyti patys. Lietuviškai paaiškindavo, kur gyvena, kam tarnauja, kieno yra giminė ir pan. Numanu, kad tuo metu jie nebuvo labai sąmoningi ir patys galėjo save pavadinti skirtingai. Todėl teismų aktuose įsigalėjo tokie lietuviškų patroniminių priesagų vartosenos polinkiai. 1.3.2. Antrajame pogrupyje — tų pačių pavardžių vartojimo atvejai su skirtingomis slaviškomis patroniminėmis priesagomis: 1609 m. Piotr Baltromieiewic3 (VSM 251) | 1610 m. Piotr Bartlomieiowic3 (VSM 436), plg. tik db. pvd. Baltramiejūnas; 1626 m. Jozeph Borowic3 (MV 297) | 1628 m. Jozeph Borewic3 (MV 435), plg. tik db. pvd. Baravicius; 1625 m. Adam Dominikiewic; (MV 123) | 1625 m. Adam Dominikowic3 (MV 105), plg. tik db. v. Dominykas®; 1625 m. Stephanowi Dwilowic3owi (DAT; MV 174) | Stephana Dwilewic3a (GEN; MV 173), plg. db. pvd. Dvylavičius, Dvylovičius ir Dvilevicius; 1608 m. Banis Grygowic3 (VSM 86) | 1608 m. Bania Grygiewic3a (GEN; VSM 21). Plg. db. pvd. Grigavicius, Grigovičius ir Grigėvičius; 1607 m. Piotr Gulbinowicz (V, 278) | 1607 m. Piotrowi Gulbiniewicjowi (DAT; V, 158). Plg. tik db. pvd. Gulbinavicius, Gulbinovicius; 1626 m. Krz3ys3toff Jeremias3ewic3 (MV 204) | 1626 m. Kr3ysjtoffa Jeremias3owicza (GEN; MV 182), dabar tokių pavardžių nėra; 1626 m. Jana 8 Dabartinis vardas nurodomas iš: Kuzavinis, Savukynas (1994). 36 | ALMA RAGAUSKAITĖ Macieiowicja (GEN; MV 166) | 1624 m. Jana Macieiewicsa (GEN; MV 65), plg. db. pvd. Maciejauskas, Maciejaūskas, Maciejénas, Maciejėvskis, Maciejovskis; 1610 m. Piotr Maciulowic3 (VSM 484) | 1610 m. Piotru Maciulewic3u (DAT; VSM 484), plg. db. pvd. Maciulavičius ir Maciulėvičius; 1610 m. Jakub Markowic3 (VSM 480) | 1610 m. Jakubem Markiewic3zem (INSTR; VSM 396), plg. db. pvd. Markavicius ir Markėvičius; 1606 m. Jana Mikotaiowicja (GEN; V, 20) | 1607 m. Jan Mikotlaiewic5 (V, 154), plg. db. pvd. Mikolajunas, Mikolajūnas, Mykolojinas; 1607 m. Jozef Pukienowic3 (V,233) | 1607 m. Jojefowi Pukienewicsowi (DAT; V, 236), plg. tik db. pvd. Pukėnas, Pūkėnas, Pūkėnas, Pukėnis, Pitkénis; 1607 m. Mathias Szymkiewics (M, 263) | 1610 m. Matys Szymkowic3 (M, 558), plg. db. pvd. Simkévicius ir Simkavicius; 1670 m. Paulo Walowicz (S,411) | 1673 m. Pawla Walewicza (GEN; S, 563), plg. db. pvd. Valavicius ir Valévicius. Sie pavardžių variantai greičiausiai susidarė dėl rytų slavų tėvavardžių darybos polinkių. Mat kitataučiams raštininkams slaviškos patroniminės priesagos -evič ir -Ovič tebuvo „rusiška galūnės forma sūnui žymėti“ (Jablonskis 1979: 243). Todėl tą pačią pavardę jie užrašydavo su abiem priesagomis. 1.3.3. Trečiajam pogrupiui priskirti pavardžių variantai, turintys skirtingos kilmės patronimines priesagas: 1604—1610 m. Gregorius Balwierun (M, 136) | 1604-1610 m. Georgius Balwierowic;3 (M, 142), dabar tokių pavardžių nėra; 1606 m. Lenart Braidziewicz (VSM 74) | 1607 m. Leonardo Braidsiun (VSM 401), tokių pavardžių taip pat nėra; 1604-1610 m. Casparis Gruminaytis (M, 221) | 1604-1610 m. Caspar Gruminowicj (M, 44), tokių pavardžių dabar nėra; 1603-1629 m. Marcin Janonis (MV 51) | 1603-1629 m. Marcin Janowic3 (MV 181), plg. db. pvd. Janonis ir Janavicius:; 1684 m. Walentin Mifselunas (MS, 234) | 1684 m. Valentinum Mifselewicz (MS, 248), plg. db. pvd. Miseliinas; 1603-1629 m. Dominika Narkuna (GEN; MV 212) | 16031629 m. Dominika Narkiewicsa (GEN; MV 212), plg. db. pvd. Narkiinas ir Narkévičius; 1603-1629 m. Janowi Nieflanayciowi (DAT; MV 57) | 1603-1629 m. Jan Nieftanowicj (MV 86), tokių pavardžių taip pat nėra; 1603-1629 m. Jana Stankuna (GEN; MV 155) | 1603-1629 m. Jana Stankiewic3a (GEN; MV 331), plg. db. pvd. Stankévičius ir Stankiinas; 1604-1610 m. Bernardus Szymkun (M, 128) | 1604-1610 m. Bernardum Szymkowicj (M, 144), plg. db. pvd. Simkiinas ir Simbavidius, Matyt, dazniausiai dėl rusų raštinės tradicijos įtakos autentiškas, t. y. pačių miestiečių vartotas lietuviškas patronimines priesagas -aitis, -ėnas, -onis, -ūnas, teismų raštininkai keisdavo slaviškomis -evič ir -ovic. 2. XVIII AMŽIAUS PAVARDŽIŲ VARIANTAI 2.1. XVIII a. pavardės taip pat buvo užrašomos netiksliai, jų lytys svyravo. Ypač daug tų pačių pavardžių variantų, atsiradusių dėl grafinių bei fonetinių ypatumų, pavyzdžiui: 1773-1775 m." Alexander Anyfžkiewicz (L, 125) | Alexander Anufzkiewicz (L, 100), plg. db. pvd. Aniškėvičius ir Anuškėvičius; 1768-1771 m. Jerzy Dyminfki (L, ’ Kai dokumentų lapai yra labai supainioti, nurodomos tik apytikslés, archyvo apraše nurodytos dokumento chronologinės ribos. XVII-XVIII A. KAUNIEČIŲ PAVARDŽIŲ VARIANTAI | 37 109) | Jerzego Tyminfkiego (GEN; L, 22), plg. db. pvd. Diminskis ir Timinskis; 1775— 1776 m. Stan Dobrowskiemu (DAT; L. 77) | Stanistaw Dombrow/ki (L 91), plg. db. pvd. Dabrduskas ir Dambrauskas, Dambrauskis, Dambraiiskis, Dombrduskas, Dombrovskis; 1754-1759 m. Tomafza Dzigkiewicza (GEN; L, 58) | Tomafzowi Dzinkiewiczowi (DAT; L, 45), plg. db. pvd. Dzenkévicius ir Dzinkévicius; 1763-1765 m. Symon Katucki (L, 16) | Symon Kotucki (L, 15), plg. db. pvd. Kalūckas; 1763-1765 m. Toma/za Kontakiewicza (GEN: L, 25) | Tomafzowi Kantukiewiczowi (DAT; L. 119), plg. tik db. pvd. Kantakévicius; 1763-1765 m. Macieiowi Kopylowiczowi (DAT; L. .42) | Maciey Koputowicz (L. 153), plg. tik db. pvd. Kapulskis; 1763-1765 m. Franciszek Loszakiewicz (L, 35) | Francifzek tafzžukiewicz (L. 15), plg. db. pvd. Lašakevičius ir Lasukas; 1768— 1771 m. Jerzemu Lugaytowi (DAT; L, 109) | Jerzemu Lungayto (1,30), plg. tik db. pvd. Liugdila; 1773 m. Antoniemu Miranowiczowi (DAT; L 45) — Antoni Mironowicz (L, 126), plg. tik db. pvd. Mironavicius; 1776-1778 m. Piotr Moraw/ki (L, 25) | Piotrowi Murawskiemu (DAT; L, 73), plg. db. pvd. Morduskas, Moravskis ir Murauskas; 1763— 1767 m. Antoniemu Narockiemu (DAT; SV,254) | Antoniemu Narodzkiemu (DAT; SV, 326), plg. db. pvd. Narockis; 1775-1776 m. Jan Paziemkow/ki (L 64) | Jana Pozienkow/fkiego (GEN; L 45), dabar tokių pavardžių nėra; 1763-1765 m. Dominika Radziewicza (GEN; L. 2) | Dominikowi Rodziewiczowi (DAT; L. 182); 1763-1765 m. Jakuba Rodziewicza (GEN; L, 192) | Jakub Rudziewicz (L. 28), plg. db. pvd. Radzėvičius, Rodzėvičius ir Rudzėvičius; 1715-1737 m. Adama Stanistawa Skuderewicza (GEN; Al 134) | Staniftawa Skuderowicza (GEN; Al, 145), dar plg. db. pvd. Skuderis; 1780-1781 m. Jozeff Sosinfki (L, 61) | Jozeff Susinski (L, 213), dabar tokios pavardės nežinomos; 1773 m. Michal Taramowicz (L, 127) | Michat Tarymowicz (L, 25), plg. db. pvd. Tarimas; 1776-1778 m. Jan Zygmantowicz (L,6) | Jan Zygmuntowicz (L,76), plg. db. pvd. Zigmantavicius ir Zigmuntavicius, Zigmuntovicius. Stebina čia pateiktų XVIII a. kaunieCiy pavardžių lyčių įvairovė. Ir šiame amžiuje dėsningai ir nedésningai vieni balsiai keičiami kitais. Pastebėta, kad balsis «a tam tikrais atvejais pakeičiamas 0,0 — 4,0 — u, e — i. Vienaip ar kitaip kaitaliojami priebalsiai c ir ¢, d ir f, m ir n. Tam įtakos turėjo pasikeitusi, nelietuviška XVIII a. Kauno miesto raštinių aplinka. Todėl šiuo laikotarpiu atsirado daugiausia pavardžių variantų su įvairiomis slaviškomis priesagomis, jų fonetika nelietuviška. 2.2. Pasitaiko pavienių pavardžių morfologinių variantų. 2.2.1. Pastebėta įvairavimo atvejų su lietuviškomis ir slaviškomis patroniminėmis priesagomis, pvz.: Krzysztoffa i Anny Giedrayciow (GEN; AĮ,,402) | Giedrowiczowie (AI, 143), plg. db. pvd. Giedraitis ir Giedravicius. 2.2. 2. Slaviškų priesagų vartosenos polinkius atspindi tokie pavyzdžiai: 1755-1763 m. Bartlomieiowi Maciulewiczowi (DAT; L, 177) | Bartlomieiowi Maczulfkiemu (DAT; L, 139), plg. db. pvd. Maciulėvičius ir Maculskis. 1773 m. Samuelem Wafilewic3 (MS, 234) — 1771 m. Samuel Wasilewski (MS, 158), plg. db. pvd. Vasilėvičius ir Vasilėvskis. Iš pateiktų variantų aiškiai matyti, kad ir XVIII a. įvairių kalbų vartojimas trukdė nusistovėti rašytinei pavardės lyčiai. 38 | ALMA RAGAUSKAITĖ 3. APIBENDRINAMOSIOS PASTABOS Apibendrinant tai, kas buvo išdėstyta šiame straipsnyje, galima pasakyti, jog XVIIXVIII a. galutinis kauniečių pavardžių formavimasis dar nebuvo pasibaigęs. Tai liudija gausybė įvairių pavardžių variantų. Jų atsiradimą sąlygojo įvairios aplinkybės. Visų pirma, Kauno miesto tarybos, vaito, suolininkų teismų raštinės savo knygas, kuriose užfiksuotos kauniečių pavardės, rašė ne lietuvių, o senąja lenkų ir lotynų kalba. Taigi miestiečių antroponimai buvo slavinami, lotyninami ir pan. Todėl jau susiformavusi to paties asmens pavardė skirtinguose bylos įrašuose galėjo būti kaip nors pakeista. Kalbamajam reiškiniui turėjo įtakos tirtų aktų knygų specifika. Jos paprastai buvo rašomos praktiniais sumetimais, todėl tiksli kauniečių pavardžių rašyba niekam nerūpėjo. Jau paminėtas ieškovas ar atsakovas kitame bylos nagrinėjimo protokole galėjo būti užrašytas kitokia pavardės forma. Šis įvairavimas iš dalies susijęs ir su neoficialiu miestiečių apibūdinimu. Mat XVII-XVIII a. Kauno teismuose jiems būdavo leidžiama kalbėti, atsakinėti į įvairius klausimus. Visai įmanoma, kad šie asmenys patys pasivadindavo skirtingai. XVIII a., kai miesto raštinių aplinka tapo nelietuviška, atsirado ypač palankios sąlygos plisti įvairioms tos pačios pavardės formoms. Baigiant galima pateikti tokias išvadas: 1. XVII-XVIII a. Kauno miestiečių pavardžių lytys dar svyravo. 2. XVII a. pavardžių variantai suskirstyti į tris grupes: 1) pavardžių variantai, susidarę dėl užrašymo ir fonetinių ypatumų, 2) pavardžių variantai, besiskiriantys galūnėmis, ir 3) pavardžių variantai su skirtingomis patroniminėmis priesagomis. Pastarųjų dviejų grupių variantai straipsnyje pavadinti MORFOLOGINIAIS. Daugiausia aptarta pirmosios grupės pavardžių formų. 3. XVIII a. Kauno miesto aktų knygose užrašytos pavardės taip pat įvairavo. Itin daug pasitaikė grafinių fonetinių pavardžių variantų. ŠALTINIAI Al, — 1693 m. aktų įrašų knyga. Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius (toliau — VUBRS). E. 7. B. 13868, 1. Al, - 1738-1749 m. aktų įrašų knyga. VUBRS. E. 7. B. 13868, 2. Al, — 1743-1748 m. aktų įrašų knyga. VUBRS. EF. 7. B. 13868, 3. Al, — 1749-1753 m. aktų įrašų knyga. VUBRS. E. 7. B. 13868, 4. AĮ,-1747-1768 m. aktų įrašų knyga. Lietuvos valstybės istorijos archyvas (toliau — LVIA). E SA. B. 13870. Al, — 1763-1773 m. aktų įrašų knyga. LVIA. E. SA. B. 13871. Al - 1771-1781 m. aktų įrašų knyga. LVIA. E SA. B. 13872. Al - 1780-1784 m. aktų įrašų knyga. LVIA. F. SA. B. 13873. AĮ,— 1781-1788 m. aktų įrašų knyga. LVIA. E SA. B. 13874. AĮ,,— 1789-1792 m. aktų įrašų knyga. LVIA. E SA. B. 13877. AĮ,,— 1796-1798 m. aktų įrašų knyga. LVIA. E SA. B. 13877. AKA, —- 1779-1781 m. archyvo knygų aprašas, 2. LVIA. E SA. B. 18657. AKA, - 1788-1809 m. archyvo knygų aprašas. LVIA. E. SA. B. 18653. XVII-XVIII A. KAUNIEČIŲ PAVARDŽIŲ VARIANTAI |39 B,— 1779-1780 m. burmistro knyga. LVIA. E. SA. B. 19625. B,- 1780-1785 m. burmistro knyga. LVIA. E. SA. B. 19622. L,- 1754-1759 m. lentvaičio knyga. LVIA. E. SA. B. 19588. L,- 1755-1763 m. lentvaičio knyga. LVIA. E. SA. B. 19592. L.- 1763-1765 m. lentvaičio knyga. LVIA. E. SA. B. 19602. L,- 1768-1771 m. lentvaičio knyga. LVIA. E. SA. B. 19596. L,- 1771-1773 m. lentvaičio knyga. LVIA. E. SA. B. 19599. L,—- 1773 m. lentvaičio knyga. LVIA. E. SA. B. 19601. L,- 1773-1775 m. lentvaičio knyga. LVIA. E. SA. B. 19605. L,—- 1775-1776 m. lentvaičio knyga. LVIA. E. SA. B. 19606. L,- 1776-1778 m. lentvaičio knyga. LVIA. E. SA. B. 19607. L,,— 1778-1781 m. lentvaičio knyga. LVIA. E. SA. B. 19627. L,,- 1780-1781 m. lentvaičio knyga. LVIA. E. SA. B. 19610. M, —- 1604-1610 m. magistrato knyga. VUBRS. E. 7. B. 13856. M, — 1752-1786 m. magistrato posėdžių protokolai. LVIA. E. SA. B. 19587. M, - 1786-1796 m. magistrato posėdžių knyga. LVIA. E. SA. B. 19560. MS, — 1683-1773 m. mišri knyga: magistrato posėdžių protokolai, magistrato ir suolininkų teismų protokolai ir aktai. VUBRS. E. 7. B. 13867. MS, — 1686-1776 m. mišri knyga: magistrato posėdžių protokolai, magistrato ir suolininkų teismų protokolai ir aktai. VUBRS. E. 7. B. 13867. MV - 1603-1629 m. mišri magistrato ir vaito knyga. VUBRS. E. 7. B. 13855. S, — 1610-1622 m. suolininkų knyga. VUBRS. F. 7. B. 13861. S, — 1622-1640 m. suolininkų knyga. LVIA. E. SA. B. 13863. S, — 1662-1673 m. suolininkų knyga. VUBRS. E. 7. B. 13865. SV, — 1738-1762 m. suolininkų ir vaito teismo knyga. LVIA. E SA. B. 19589. SV,-1763-1767 m. suolininkų ir vaito teismo knyga. LVIA. E SA. B. 19593. V, - 1606-1608 m. vaito knyga. VUBRS. EF. 7. B. 13859. VSM - 1608-1616 m. mišri vaito, suolininkų ir magistrato knyga. VUBRS. EF. 7. B. 13860. LITERATŪRA BENSON, S. 1990: Variations in the Swedish forename system. Proceedings of the XVIIth International Congress of Onomastic Sciences 1. Helsinki, 13-18 August 1990, Helsinki: The University of Helsinki and the Finnish Research Centre for Domestic Languages, 194-201. BuUBAK, J. 1981: Ilponecc popmupoBanHs IIOJIbCKHX (paMHINI B IOXHOH 4aCTH TEDpDpHTOpHH Maso ITOJIbINH B XV-XVII Be. Proceedings of the International Congress of Onomastic Sciences 1. Cracow, August 21-25, 1978, Wroctaw-Warszawa—-Krakow-Gdansk-L.6dz: Zaktad Narodowy im. Ossolinskich, 251-257. BUBAK, J. 1986: Proces ksztattowania si¢ polskiego nazwiska mieszczarnskiego i chlopskiego, Krakow: Nakladem Uniwersytetu Jagiellonskiego. DAMBE, V.[JIaMsE B. O] 1970: BapuanTs! narsiickux ume. Hukonos, B. A., Cynepanckas, A. B., pexn., Arnmpononumuxa, Mocksa: Hayxka, 218-219. GvOzDEVA, E. L. 1990: Mopdonornyeckne BapHaHThl MYKCKHX KaJIeHAapPHBIX HMEH B PYCCKO# J1€710BOH nucbMeHHocTH XIV-XVI BB. [llocma pecnybaikancoka onomacmuyna kongepenyis 4—6 zpydna 1990 poky. Te3u donoeidei i nosioomaens. Teopemuuna ma i icmopuuna onomacmuxa, Onecca: IHCTITYT MOBO3HABCTBA IM. 0.0. Ilore6ni 13-14. JABLONSKIS, K. 1979: Istorija ir jos šaltiniai, Vilnius: Mokslas. Kiaura, Z. 1973: Kauno miesto senojo archyvo likimas. Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. Serija A, 2 (43), 125-140.