Friedrich Scholz, eds. “Textkritische Edition der Übersetzung des Psalters in die litauische Sprache von Johannes Bretke”

RECENZIJOS 187 – p. 214 (visų žemaičių šio žodžio skiemuo -ki-, čia raseiniškiai vėl tokie savaimingi, atsimetę nuo visų žemaičių, bet plg. uuoki.tīs – p. 39, uuoki.cū– p. 213). Viduklėje 03 03 02 klausinėta, kaip tariamas Jūkainių kaimo pavadinimas, du žmonės ištarė jūkain'u, lyg ir abejotina yra jū“kaiń'u forma (p. 69). Korektūros klaidų, kaip didelis trumparegis, nelabai noriu nurodyti, bet tokius duomenis, kaip brūol,is (=brúolis) – p. 151, ‘vā.lgi.,dāvā (=vá.lgi.dāva) – p. 211, petri̇nes (=petrīnės) – p. 213, ‘ā.r,klū! (=ārklu) – p. 69, ‘ābu,dū (abūdu) – p. 74, važū“dava (=važū“dava) – p. 206, vištums (=vištums) – p. 81, reikėtų aiškiai nurodyti. Jaunoji mokslininkė įdėjo daug darbo, aprašė šimtų kilometrų ploto šnektas, netenkančias dėsningumo dalykų, paveldėtų tarmės ypatybių (nors dar daugel } vietų galima rasti ir paveldėtosios dėsningos tarmės vartotojų), bet ką rodo, tai Daiva Atkočaitytė turbūt ir pateikė. Kalbos istorijai ir tai yra svarbu. Reikėjo vengti tik nesutampančių tolygių formų ir žodžių, abejotinų akimirkos svyravimų, kalbant su (jauna ar jaunomis) išsipusčiusiomis mergikėmis. Leisdama šį darbą, ji neturėjo greta nė vieno žemaičio žarguolio padėjėjo, nors dėkoja gan dideliam būriui patarėjų ir konsultantų. Vytautas Vitkauskas Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, 2055 Vilnius, Lietuva Gauta 2003 05 05 Kritinis Jono Bretkūno, Labguvos ir Karaliaučiaus Prūsijoje pastoriaus, Psalmių vertimo į lietuvių kalbą leidimas pagal 1580 metų rankraštį ir peržiūrėtą šio Psalmių vertimo redakciją, parengtą Jono Rehsa, Karaliaučiaus Prūsijoje pastoriaus, pagal 1625 metų spaudinį, kartu su Martyno Lutherio Psalmių vertimu į vokiečių kalbą pagal 1545 metų leidimą, bendradarbiaujant Friedemannui Kluge. Su įvadu parengė ir išleido Friedrichas Scholzas. Paderborn, Munich, Vienna, Zürich: Ferdinand Schöningh, 2002, LXXXI + 559 p., ISBN 3-506-71681-6. (Biblia Slavica, VI serija: Supplementum: Biblia Lithuanica, 2 eilė: leidimų tomai, 6. Išleido Hans Rothe ir Friedrich Scholz, bendradarbiaujant Christian Hannick ir Ludger Udolph.) Pratarmėje (p. IX–X) Scholzas rašo, kad Johannesas Bretke (Bretkūnas) visų Šventųjų Raštų vertimą į lietuvių kalbą baigė 1579 m. kovą–1590 m. lapkritį, tačiau iki šiol spausdintas buvo tik Psalteris. Šis Psalteris, išverstas nuo 1580 m. gegužės 20 d. iki liepos vidurio, pateko į Johanneso Rehsa rankas; jis jį peržiūrėjo ir 1625 m. išleido kartu su Lutherio vertimu į vokiečių kalbą Laurenz Segebad spaustuvėje. Dažnai teigiama, kad Rehsa versija mažai skiriasi nuo Bretkūno vertimo, tačiau tai netiesa, kaip nesunku įsitikinti pažvelgus į abu tekstus. Aptariamame tome priešinguose puslapiuose pateikiami ir originalus Bretkūno vertimas, ir Rehsa peržiūrėta redakcija. Prof. Jono Palionio prašymu 188 | RECENZIJOS Vilniaus universiteto buvo nuspręsta pridėti iki 1580 m. išleistą Lutherio vertimą į vokiečių kalbą, nes Lietuvoje šis vertimas ne visada lengvai prieinamas. Jis pateikiamas puslapio apačioje. Čia recenzuojamas tomas yra itin ambicingo projekto, kuriuo siekiama išleisti visą Bretkūno Biblijos vertimą (p. XI) trimis serijomis, dalis: 1 seriją sudarytų faksimiliniai tomai, 2 seriją – leidimų tomai, o 3 seriją – komentarai. Iki šiol keturiais faksimiliniais tomais išleisti šeši Bretkūno rankraščio tomai. Be to, pasirodė Jochen D. Range komentarų tomas Bausteine zur Bretke-Forschung. Šį tomą ir Psalterio faksimilinį leidimą recenzavau 1993 m. žurnale Lituanus 39 (3), 72–84. Laukiu netrukus pasirodysiančio Scholzo komentaro apie rengiamą Bretkūno Psalterio vertimą. Scholzas žada palyginti jį su Rehsa vertimu ir išnagrinėti Bretkūno vertimo santykį su įvairiais šaltiniais: Lutherio vertimu, hebrajišku originalo tekstu, Septuaginta ir Vulgata. Scholzas taip pat pasakoja, kaip 1949 m. Getingene, prof. Reinhardo Wittramo kabinete, pirmą kartą susipažino su Bretkūno Biblijos vertimo rankraščiu, o vėliau rankraštis buvo perduotas Berlyno Geheime Staatsarchiv. Laimei, Scholzui pavyko pasitelkti labai kompetentingą Jocheną D. Range’ą, o vėliau ir Friedemanną Kluge. Įvade paaiškinama, kad nors faksimilinis leidimas apskritai gana geras, paraštėse esančios kai kurios korektūros ir glosos sunkiai įskaitomos arba visai neįskaitomos. Keliais atvejais paskutinės žodžių raidės verso pusėje arba pirmosios raidės recto pusėje buvo taip arti rankraščio įrišimo klostėje esančio teksto krašto, kad fotoaparatas jų neužfiksavo. Bretkūno rašybą ir gramatiką išmanančiam žmogui nebūtų sunku daugumą jų atkurti, nors pasitaiko ir netikėtumų. Kartais rašalo savybių skirtumai padeda nustatyti pirminę formą. Kai raidės ar skiemenys išbraukiami, o virš jų užrašomi nauji, kartais per šviesesnį korekcijos rašalą persišviečia tamsesnis pirminis rašalas, todėl galima nustatyti ir pirminį variantą, ir pataisą (p. XX). Kadangi tiek originalų tekstą, tiek pataisytą variantą galima atkurti tik pasitelkus rankraštį, greta faksimilinio leidimo būtinas kritinis teksto komentaras. Įvade (p. XXI–XXIV) taip pat trumpai pateikiamos Bretkūno ir Rehsa biografijos bei jų darbų vertinimai. Toliau aprašomas tekstas ir jo parengimas publikuoti. Pirmoji Bretkūno versija (Grundschicht, sutrumpintai GS) yra čia spausdinamo teksto pagrindas. Tuo pat metu pataisos, padarytos iškart arba netrukus po pirmosios versijos užrašymo, žymimos raidėmis a, b, c ir t. t. ir pateikiamos pastabose po pirmąja versija. Šios pataisos žymimos Sfk (= Sofortkorrektur); vėlesnės pataisos žymimos KS (= Korrekturschicht). Įvade (p. XXXVI) nurodoma, kad Danielis Gallus padarė 28 pataisas (žymimas G), o Rehsa – 136 (žymimas R). (P. XVIII santrumpų KS ir R paaiškinimai pateikti du kartus – matyt, tai korektūros nepastebėjimas.) Palionio 1983 m. leidimo ir Scholzo leidimo skirtumai matyti jau iš pirmosios pirmosios psalmės eilutės. Pagal Scholzo atkurtą originalą (GS) (p. 6): Gerai tam, kurfai newaikſch= || czoia rode Diewa neſibijancʒu, nei eit kieliu grieſhniu nei ſedzia || kur apioktieghi ſiedzia; o pagal Palionį (1983: 183): Palaimintas <bijans Diewo teisus> ira tas wiras, kursai ne waikſchczoio surinkime Diewo neſibijanczuiu, nei sussisedȩghime apioktiuiu se RECENZIJOS | 189 deio. nei ant kelio grieschniu stoweio, Scholzas taip pat pateikia šią ankstyvą liuteronišką versiją: Wol dem der nicht wandelt im Rat der Gotlofen, Noch trifft auff den Weg der Sünder, Noch sitzet da die Spötter sitzen. Tačiau Vulgatoje sakoma: Beatus est vir ille, qui non ambulat in consilio improborum, et viae peccatorum non insistit, ac in consessu derisorum non desidet; o Septuagintoje: μακάριος ἀνήρ, ὃς οὐκ ἐπορεύθη ἐν βουλῇ ἀσεβῶν, καὶ ἐν ὁδῷ ἁμαρτωλῶν οὐκ ἔστη, καὶ ἐπὶ καθέδρα λοιμῶν οὐκ ἐκάθισεν. Karaliaus Jokūbo versijoje sakoma: „Palaimintas žmogus, kuris nevaikšto nedorėlių patarimu, nestovi nusidėjėlių kelyje ir nesėdi pašaipūnų būryje.“ Žodžiai Gerai tam, kurfai... „Gerai tam, kuris...“ iš pradinės Bretkūno versijos, regis, artimesni Liuterio žodžiams Wol dem der... nei lotyniškiesiems Beatus est vir ille, qui... „Palaimintas žmogus, kuris...“ ar graikiškiems μακάριος ἀνήρ, ὃς... Spėju, kad Liuteris rėmėsi hebrajišku originalu, kurio atitinkamus pirmuosius žodžius mano kolega prof. B. Halpernas iš Penn State Žydų studijų programos transliteruoja kaip ’ašrē hā-’îš ‘šer; jų reikšmė nėra tokia, kokią rodytų tariama konstrukcinė forma. Prof. Halpernas taip pat pažymi, kad žodis ’ašrē funkcionuoja taip, tarsi jame būtų bent numanoma predikacija, todėl posakį reikia versti „palaimintas / laimingas / laimingiausias yra žmogus, kuris...“ Tai, regis, rodo, kad Septuagintos kūrėjai hebrajų kalbą išmanė geriau nei Martynas Liuteris. Iš pradžių Bretkūnas sekė Liuteriu, o pataisymai su Palaimintas „palaimintas“ (Paſchlowintas) arba Rehsos Jschganitingas... buvo paremtos Vulgata arba Septuaginta. Bet kuriuo atveju bus įdomu sužinoti, ką Scholzas apie tai ir daugelį kitų su Psalteriu susijusių klausimų parašys anksčiau minėtame būsimame kritiniame komentare. Įvade taip pat pateikiama įdomi foneminės sistemos analizė (p. XLIV–LXIV). Pasak įvado (p. XLIV), priebalsių fonemas galima žymėti nuo vienos iki penkių raidžių, pvz., >c< gali žymėti /c/, >cʒ< gali žymėti /č/, >ſch< gali žymėti /š/, >ſchcʒ< gali žymėti /šč/. Iš pirmo žvilgsnio tai reikštų, kad /šč/ laikoma viena fonema — tokia interpretacija dvelkia slaviška orientacija (plg. rusų u) ir ją būtų sunku pagrįsti lietuvių kalbos atveju (žr. Klimas 1970: passim.). Jei teiginį suprasime tik kaip nurodantį didžiausią iš eilės einančių priebalsių raidžių skaičių, jis neteisingas; plg., pvz., newaikſchcʒoia „nevaikšto“, kur randame šešių priebalsių raidžių seką, būtent >kſchcʒ<, kuri, regis, žymi tris fonemas /kšć/. Galbūt įdomesnis yra balsių sistemos žymėjimas, kuriame raidžių seka >ie< yra labai dviprasmė. Pradiniame variante (GS) ji galėjo žymėti /ie/, /ē/ ar net /e/ po gomurinio priebalsio, kai raidė >i< vartota tik palatalizacijai žymėti. Pasak Scholzo (p. LII), vėliau pataisytame variante (KS) Bretkūnas stengėsi atsisakyti >i< prieš >e< po gomurinio priebalsio, kai seka žymėjo etimologinį /ē/. Taigi pradiniame variante kieliu „kelyje“ pataisytame variante (p. 6) pakeista į (ant) kelio, o pradinio varianto Kodiel „kodėl“ pataisyta į Kodel (p. 10), plg. dabartinės bendrinės kalbos kodėl. Dvibalsinis tarimas taisyklingai ir nuosekliai perteikiamas, pvz., žodyje prieg „prie“ (p. 6). Apibendrinant galima pasakyti, kad Scholzą ir jo kolegas reikia pagirti už sumanymą leisti šią seriją, o ypač už šį tomą, liudijantį puikius daugelio valandų kruopštaus ir kantraus darbo rezultatus. Knyga įrišta dailiai, išspausdinta ant kokybiško popieriaus, todėl ji yra ir leidėjo, ir redaktorių nuopelnas. Mano vonios svarstyklės rodo, kad knyga sveria daugiau nei tris svarus, tad ji yra solidus tomas tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme. 190 | RECENZIJOS REFERENCES PALIONIS, J., ŽUKAUSKAITĖ, J. eds. 1983: Bretkūnas, Johannes. Rinktiniai raštai, Vilnius: Mokslas. KLIMAS, A. 1970: Some attempts to inventory Lithuanian phonemes. Th. F. Magner and W. R. Schmalstieg, eds., Baltic linguistics, University Park and London: Pennsylvania State University Press, 93–102. William R. Schmalstieg 814 Cornwall Road State College, Pa. 16803 [email protected] Gauta 2003 06 09