Lietuvių kalbos daiktavardiniai junginiai sintaksinių ryšių požiūriu

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA XLVIII (2003), 143 - 158 Lietuvių kalbos daiktavardiniai junginiai sintaksinių ryšių požiūriu RAMUNĖ VASKELAITĖ Lietuvių kalbos institutas, Vilnius In this paper, a new classification of Lithuanian nominal groups is proposed, based on criteria different from those formerly used in Lithuanian grammar. Whereas the traditional classifications were based on heterogeneous criteria, partly syntactic but predominantly morphosyntactic, the classification proposed here is based on the fundamental distinction opposing complements to modifiers, regardless of morphosyntactic features. 1. PRIJUNGIAMUJU ZODZIU RYSIU KLASIFIKAVIMAS IR JO KRITERIJAI Naujausioje lietuvių kalbos sintakséje prijungiamuosius žodžių ryšius linkstama klasifikuoti pagal grynai formalų kriterijų. Atsižvelgiant į junginio priklausomojo dėmens formaliąją raišką skiriami trys prijungimo būdai: derinimas, valdymas ir šliejimas (Ambrazas 1986: 7-9; Ambrazas, red., 1997: 480; Labutis 1998: 29-43). Kai kur dar skiriamas formų koreliavimas (Labutis 1998: 38), bet paprastai jį linkstama laikyti tam tikru derinimo porūšiu (Ambrazas 1986: 7-9; Ambrazas, red., 1997: 480). Klasifikuojant ryšius pagal priklausomojo dėmens formaliąją raišką, derinimas paprastai nusakomas kaip „priklausomojo žodžio morfologinės formos (linksnio, skaičiaus, giminės) parinkimas pagal pagrindinį žodį“, valdymas — kaip „priklausomojo žodžio linksnio formos parinkimas, sąlygojamas pagrindinio žodžio junglumo“, o šliejimas — kaip „prijungimas, neišreikštas priklausomojo žodžio kaitybos galūne“ (Ambrazas, red., 1997: 480-481). Pasirinkus formos kriterijų, tarp atskirų prijungimo būdų nubrėžiamos labai aiškios ribos. Praktiškai nustatyti bet kurio daiktavardinio junginio dėmenis siejančius ryšius visai paprasta: junginiai, kurių priklausomasis dėmuo turi formaliuosius rodiklius, pritaikytus prie pagrindinio dėmens formaliųjų rodiklių (varinė rankena, medinis šaukštas, devyni broliai, visi žmonės), laikytini sudarytais derinimo būdu, visuose junginiuose, kurių priklausomasis dėmuo turi skirtingą nuo pagrindinio dėmens linksnio formą (laiško rašymas, aukso žiedas, dovana tėvams, kelias paupiu), įžiūrėtinas valdymas, o tie junginiai, kurių priklausomasis dėmuo neturi jokio formalaus rodiklio (viltis sugrįžti, proga apsilankyti, žingsnis atgal, gyvenimas svetur), skirtini prie šliejimo būdu sudarytų junginių grupės. Vis dėlto tokia praktiniu požiūriu paranki klasifikacija nurodo ne tiek sintaksinius, kiek morfologinius ryšio skirtumus. Kai kuriuose darbuose derinimas, valdymas ir šliejimas sintaksiniais ryšiais nė nevadinami — jie įvardijami kaip formalieji žodžių santykiai arba formalieji santykių raiškos būdai (Labutis 1998: 29-43). Tokią žodžių ryšių sampratą, matyt, 144 | RAMUNĖ VASKELAITĖ daug lemia dabartinėje lietuvių kalbos sintaksėje keliamas uždavinys „kuo aiškiau apibrėžti ir vienu pagrindu skirti bent svarbiausias formos ir semantikos lygmenų kategorijas“ (Ambrazas 1986: 4). Žodžių ryšiai priskiriami prie formos lygmens kategorijos, juos klasifikuojant ir apibrėžiant atsiribojama nuo žodžio reikšmėje glūdinčios ypatybės reikalauti tam tikro priklausomojo nario. Kitokia prijungiamųjų ryšių klasifikacija būdinga ankstesniųjų metų lietuvių kalbos sintaksei. Joje ryšiai klasifikuojami orientuojantis į žodžių junginio pagrindinio dėmens keliamą ar nekeliamą tam tikrą reikalavimą, bet kartu atsižvelgiama ir į priklausomojo dėmens formaliaja raišką (Balkevičius 1963: 29-39; Kalinauskas 1961: 31-34; 1972: 3-6; Ulvydas, red., 1976: 12-17; Sirtautas 1981: 14; Sirtautas, Grenda 1988: 38-42). Du prijungimo būdus — valdymą ir šliejimą siekiama atskirti pagal du kriterijus iš karto — pagrindinio dėmens keliamą reikalavimą ir priklausomojo dėmens formą: „Valdymu laikomas toks sintaksinis ryšys, kai pagrindinis dėmuo reikalauja tam tikros priklausomojo dėmens formos (priklausomasis dėmuo formaliai yra apibrėžtas pagrindinio dėmens). Šliejimu vadinamas toks ryšys, kai priklausomasis dėmuo prisijungia prie pagrindinio, pastarojo nereikalaujamas; jis formaliai neapibrėžtas, tik logiškai siejamas su pagrindiniu dėmeniu“ (Ulvydas, red., 1976: 12). Derinimo ryšys jau siejamas tik su priklausomojo dėmens forma: „Derinimu vadinamas priklausomojo démens formos prisiderinimas prie pagrindinio démens formos“ (UIlvydas, red., 1976: 11). Kaip rodo konkretūs ryšių atvejai, suderinti du skirtingus kriterijus praktiškai neįmanoma. Lietuvių kalboje esama daug žodžių ryšių atvejų, kai priklausomasis dėmuo yra kaitomas, bet pagrindinio nėra reikalaujamas (vietininkas ar prielinksninės konstrukcijos, kai kurie kilmininkai), arba kai priklausomasis dėmuo neturi formaliųjų rodiklių, bet yra reikalingas pagrindiniam žodžiui (kai kurios bendratys, prieveiksmiai ar siekiniai). Veiksmažodžių valentingumo tyrinėjimai, ypač pravartūs žodžių ryšiams aiškinti, irgi patvirtina, kad būtinieji valentiniai palydovai ne visuomet turi kaitybos formas, o nebūtinieji veiksmažodžio palydovai ne visuomet esti formaliai nežymėti nariai (Sližienė 1986: 45-96, 1994, 1998). Čia paminėtus ryšių atvejus skiriant valdymo ar šliejimo grupei, tenka nuspręsti, kurį iš dviejų kriterijų pripažinti svarbesniu. Išsamiausiame sintaksinių ryšių apraše — tritomėje „Lietuvių kalbos gramatikoje“ — elgiamasi nenuosekliai: vienu atveju svarbesniu pripažįstamas vienas, kitu — kitas kriterijus. Pavyzdžiui, aplinkybinės reikšmės linksniai bei prielinksninės konstrukcijos laikomos šliejamomis, nes pagrindinis dėmuo jų nereikalauja. Tačiau kitąkart labiau atsižvelgiama ne į keliamą ar nekeliamą reikalavimą, o į formaliosios raiškos turėjimą, ir visi su daiktavardžiais siejami kilmininkai laikomi valdomais — iš tiesų pagrindinio dėmens jie kartais reikalaujami ne ką daugiau nei aplinkybinės reikšmės linksniai ar prielinksninės konstrukcijos. Pagal gramatiką išeina, kad žodžių ryšius junginiuose kalnų ežeras, miesto namas, Afrikos smėlynai, rudens naktis, aukso žiedas reikia skirti nuo junginių ežeras kalnuose, namas mieste, smėlynai Afrikoje, naktis rudenį, žiedas iš aukso dėmenis siejančių ryšių — pirmuosius laikyti valdymu, antruosius — šliejimu. Antra vertus, ir aplinkybinės reikšmės priklausomieji dėmenys pagrindiniam žodžiui gali būti reikalingi. Pavyzdžiui, tokių dėmenų reikalauja veiksmažodžiai ateiti, išeiti, keliauti, žygiuoti, taigi ir iš jų padaryti daiktavardžiai, DAIKTAVARDINIAI JUNGINIAI | 145 o dauguma konkrečiosios reikšmės daiktavardžių, pavyzdžiui, ežeras, namas, jų visai nereikalauja. Gramatikoje tokių skirtumų nepaisoma — tiek junginyje troba kaime, tiek žygis į Lietuvą ar kelionė iki Vilniaus įžvelgiamas šliejimas. Nieko nepasakoma dėl tų daiktavardinių junginių, kurių priklausomasis dėmuo reiškiamas bendratimi. Apskritai minėtos gramatikos sintaksinių ryšių skyriuje aptariami ne visi daiktavardinių junginių sintaksinių ryšių atvejai, o daiktavardinių junginių skyriuje dėmenų ryšiai apskritai neanalizuojami. Užsienio kalbotyroje sintaksiniai ryšiai paprastai apibrėžiami ir skirstomi pagal vieną kriterijų — pagrindinio dėmens reikalavimą ar nereikalavimą. Remiantis šiuo kriterijumi dažniausiai skiriami dvejopi junginių priklausomieji dėmenys: papildiniai (complements) — pagrindinio dėmens reikalaujami priklausomieji dėmenys ir modifikatoriai (modifiers) — pagrindinio dėmens nereikalaujami priklausomieji dėmenys. Naujausiame kalbotyros terminų žodyne skiriami dvejopi žodžių ryšiai — papildymas (complementation) ir modifikavimas (modification). Papildymu laikomi papildinio ryšiai, o papildinys apibrėžiamas kaip „sintaksinis elementas, išbaigiantis kito elemento sudaromą konstrukciją“ (Matthews 1997: 63). Modifikavimas apibūdinamas kaip ,sintaksinés konstrukcijos tipas, kai su pagrindiniu dėmeniu eina jo nereikalaujamas elementas“ (Matthews 1997: 229). Toks ryšių skirstymas dažniausiai taikomas veiksmažodiniams junginiams, juo paremta veiksmažodžio papildinių ir jo nereikalaujamų dėmenų — aplinkybių samprata. Daiktavardiniuose junginiuose papildinius skirti kiek sunkiau, bet užsienio lingvistikoje paplitęs požiūris, kad ir daiktavardžiai gali turėti savo argumentų — semantiškai reikalaujamų, bet sintaksiškai ne visada realizuojamų papildinių (Matthews 1981: 146-220). Didelę teorinę reikšmę papildiniu ir nereikalaujamy junginio dėmenų (modifikatorių) skyrimas turi generatyvinėje gramatikoje: naujesniuose generatyvinės gramatikos darbuose visų junginių struktūra paprastai aprašoma pagal universalų modelį — vadinamąją „X-bar“ teoriją, kurios pagrindus suformulavo Jackendoffas (Jackendoff 1977). Daiktavardžių nereikalaujami žodžiai, arba modifikatoriai, kai kuriuose generatyvinės gramatikos darbuose skirstomi į aplinkybes (adjuncts), pažyminius (attributes) ir determinantus (determiners), visi jie priešinami daiktavardžio reikalaujamiems žodžiams — papildiniams (Radford 1988: 167-217). Analizuodamas daiktavardines frazes generatyvinės analizės metodu, A. Radfordas nurodo, kad tiek papildiniai, tiek aplinkybės, pažyminiai ar determinantai gali būti fakultatyvūs daiktavardinės frazės nariai, tačiau aplinkybių ir pažyminių atveju pati tų frazių generavimo taisyklė yra fakultatyvi. Lietuvių kalbos sintaksėje irgi būta bandymų skirti nuo daiktavardžio priklausomas sakinio dalis. Pavyzdžiui, išvestinių daiktavardžių valdomi kilmininkai (eilėraščių rašymas, drobių audėja) skirti nuo kitų nederinamųjų pažyminių ir laikyti papildiniais (Balkevičius 1963: 186). „Lietuvių kalbos gramatikoje“ visi nuo daiktavardžio priklausantys linksniai, prielinksninės konstrukcijos, bendratys, padalyviai laikomi nederinamaisiais pažyminiais, tačiau pažymima, kad kai kurie jų savo reikšme priartėja prie papildinių ar aplinkybių, o pažyminiais laikomi tik todėl, kad tiesiogiai nėra susiję su tariniu (Ulvydas, red., 1976: 418-428). V. Ambrazas, aptardamas veiksmažo- 146 | RAMUNĖ VASKELAITĖ dinių daiktavardžių junginius su kilmininku, išreiškia nuomonę, kad „tiktai transformacinės (resp. derivacinės) sakinio analizės lygmenyje kilmininkai, priklausantys nuo veiksmažodinių daiktavardžių (saulės laida, rato sukimasis), gali būti laikomi įtrauktų į sakinį antrinių tarinių veiksniais ar papildiniais“ (Ambrazas 1986: 34). Iš apžvalgos matyti, kad sintaksinių ryšių samprata susijusi su pasirenkamais tų ryšių klasifikavimo kriterijais. Du ryšių būdus — valdymą ir šliejimą lietuvių kalbos sintaksėje linkstama skirti arba pagal priklausomojo dėmens formaliuosius rodiklius, arba pagal pagrindinio dėmens keliamą reikalavimą. Klasifikacija, remiama priklausomojo dėmens formos kriterijumi, paranki praktiškai, nes tarp valdymo ir šliejimo leidžia išvesti labai aiškią ribą. Vis dėlto ji nurodo ne tiek sintaksinius, kiek morfologinius ryšio skirtumus. Sintaksinių ryšių sampratai artimesnė ta lietuvių kalbotyros darbuose pateikiama klasifikacija, kuri yra orientuota į pagrindinį démeni, — į jo reikalavimą ar nereikalavimą tam tikro papildymo. Tačiau ji kelia nemaža prieštaravimų ir neaiškumų, nes neretai įpainiojamas dar ir formalusis kriterijus. Šiame straipsnyje to painiojimo bus vengiama — valdymas ir šliejimas bus skiriami tik pagal pagrindinio dėmens keliamą ar nekeliamą reikalavimą. Valdymu laikysime tokį ryšį, kai priklausomasis dėmuo prisijungia prie pagrindinio jo reikalaujamas, šliejimu — ryšį, kai priklausomasis dėmuo prisijungia prie pagrindinio jo nereikalaujamas. Tokią patikslintą valdymo ir šliejimo sampratą bus bandoma taikyti dabartinėje lietuvių kalboje gausiai vartojamiems daiktavardiniams junginiams. Skirsime dvejopus daiktavardinius junginius: 1) junginius, sudarytus valdymo būdu; 2) junginius, sudarytus šliejimo būdu. Šliejimą suprantant kaip nereikalaujamų dėmenų ryšį su daiktavardžiais ir nesiejant jo su priklausomojo dėmens formaliųjų rodiklių turėjimu ar neturėjimu, tokiu ryšiu iš esmės galima būtų laikyti ir derinimą. Vis dėlto derinimo ryšys turi specifinių bruožų, todėl jį reikalinga atskirai svarstyti. 2. VALDYMO BŪDU SUDARYTI DAIKTAVARDINIAI JUNGINIAI 2.1. Pagrindinio dėmens charakteristika Valdyti, arba reikalauti tam tikro papildymo, turi polinkį tie daiktavardžiai, kurie yra padaryti iš valdymo ypatybe pasižyminčių žodžių. Vis dėlto tas polinkis sietinas ne tik su darybinėmis, bet ir su leksinėmis daiktavardžio ypatybėmis. Papildymo reikalingi ne visi vediniai, o tik tie, kurie turi abstrakčią reikšmę. Polinkį valdyti pirmiausia išlaiko veiksmažodžių vediniai, einantys veiksmų (1-5) ar būsenų (6-8) pavadinimais, pvz.: (1) Iki galutinio deklaracijos patvirtinimo ji buvo neprieinama visuomenei LR (R-V) 2001 11 22. (2) Drauge sumažėtų ir parama laikinajai vyriausybei LR (R-V) 2001 11 22. (3) Po dviejų metų pertraukos atnaujintas nuvertėjusių rublinių indėlių grąžinimas pirmajai gyventojų grupei LR 2002 01 12. (4) Z. B. prieštarauja Rusijos įtraukimui į NATO Tarybą LR (R-V) 2001 12 08. DAIKTAVARDINIAI JUNGINIAI | 147 (5) Nusikaltėliai pareikalavo derybų su valstybe LR (R-V) 2001 01 06. (6) Vaikų požiūris į gyvenimą Sick tiek kitoks nei mano L 2001 09. (7) A. L. polinkis į griežtą retoriką žinomas LR (R-V) 2002 11 16. (8) Tyrinėtojai sieja darbuotojų nenorą ar negalėjimą ateiti į darbą su pačiu darbu susijusiais veiksniais VP 2001 07-08. Valdymo ypatybe pasižyminčių abstrakčiųjų daiktavardžių grupei priskirtini ir tie veiksmą ar būseną reiškiantys daiktavardžiai, kurie su veiksmažodžiais turi bendrą šaknį, pvz.: (9) Jis nusprendžia savo jėgas skirti kovai su nusikalstamumu TVA 2002 05 04-10. (10) Kai spalį prasidėjo karas su terorizmu, Amerika davė H. K. ginklų bei maisto TVA 2002 05 04-10. (11) Jis pademonstravo, kad JAV yra pasirengusios savo karių aukoms mūšio lauke LR (R-V) 2001 10 17. Valdymo ypatybę iš veiksmažodžių paprastai perima ir veiksmažodiniai daiktavardžiai, reiškiantys pamatiniu žodžiu pasakyto veiksmo atlikėją, pvz.: (12) Baltarusija yra pagrindinis karinės ginkluotės tiekėjas radikaliam islamo pasauliui LR (R-V) 2002 12 12. (13) Prieglobsčio prašytojų skaičius Norvegijoje pastaraisiais metais išaugo septynis kartus LR (R-V) 2002 11 17. (14) Vieną iš įtariamų pasikėsintojų į prezidento brolį ketvirtadienio vakarą į šiaurę nuo Majamio sustabdė kelių policija LR 2002 01 12. (15) 15-metis gimnazistas čia platino Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką ir buvo aktyvus kovotojas už Lietuvos laisvę TVA 2003 08 08-14. Polinkį valdyti išlaiko daiktavardžiai, su įvairiais darybos formantais padaryti iš būdvardžių. Kai kurie tų būdvardžių yra pirminiai žodžiai (16), bet dažniausiai jie esti vediniai (17-19), polinkį valdyti perėmę iš pamatinių veiksmažodžių. Būdvardiniai daiktavardžiai žymi abstrakčią ypatybę, pvz.: (16) Pirmoji diskusija dėl elektros brangimo smulkiesiems vartotojams |...) įsiplieskė metų pabaigoje R 2002 01 26. (17) Įkaitai pamažu pajunta sąlyginį prieraišumą prie pagrobėjų LR 2002 11 26. (18) Sunku pasakyti, ar toks kovų intensyvėjimas susijęs su O. bin Ladenu ir Talibanu, kuris dar iki rugsėjo rodė ryškų nepakantumą kitoms religijoms LR (R-V) 2001 12 29. (19) Šis faktas buvo pateiktas kaip Maskvos palankumo Tbilisiui ir atsisakymo daryti jam spaudimą pavyzdys LR (R-V) 2001 10 20. Priklausomojo dėmens reikalauja ir kai kurie daiktavardžiai, padaryti iš tokio dėmens reikalingų pirminių daiktavardžių. Vediniai čia žymi abstrakčią ypatybę, pvz.: 148 | RAMUNĖ VASKELAITĖ (20) E. K. viešai pareiškė sustabdęs savo narystę Tėvynės Sąjungoje ir šios partijos frakcijoje LR 1996 10 01. (21) Europos narystė atims iš mūsų nacionalinį suverenitetą LA 1999 01 23. (22) Atrodė, kad draugystė su fotografe užgydė Rodo širdies žaizdas LR (GB) 2002 08 31. (23) Mašinų vagystės — galvos skausmas pareigūnams LR (S) 1999 01 22. Paprastai priklausomojo dėmens reikalauja iš valdymo ypatybe pasižyminčio prieveiksmio daug padaryti daiktavardžiai, pvz.: (24) Per kratą mečetės komplekse pareigūnai aptiko daugybę įkalčių LR (R-V) 2001 01 25. (25) Daugumai šių asmenų buvo pateiktas pirminis kaltinimas dėl pinigų rinkimo Palestinos ir Čečėnijos kovotojams KP 2001 06. Atskirai minėtini valdymo ypatybe pasižymintys tarptautiniai žodžiai, turintys lietuvišką (26, 27) ar nelietuvišką (28-34) darybos formantą. Jie gali būti suvokiami kaip veiksmų (26-30), būsenų (31), ypatybių (32) ar veikėjų (33, 34) pavadinimai. (26) Vyskupai pritarė tokios parodos ir seminaro organizavimui LA 2001 10 02. (27) JAV pajėgų dislokavimas Vidurinėje Azijoje gali pakenkti Rusijos įtakai regione LR 2001 10 27. (28) Po jos prasidėsianti Irako okupacija Jungtinėms Valstijoms atseis 200 mlrd. dolerių arba dar didesnę sumą LR (R-V) 2001 11 16. (29) Buvo paliesti tik integracijos į ES klausimai V 1997 12 06. (30) Tačiau anksčiau šį mėnesį Vašingtonas panaikino minėtas sankcijas Pakistanui ir Indijai |...) LA 2001 10 02. (31) Tačiau staiga savivaldybėje atsirado didelė nostalgija tiems laikams LR 1999 01 19. (32) Sekmadienį vėlai vakare netoli Frankfurto esančiame Gravenbriuche vykusiame susitikime vadovybė vieningai pritarė D. Schipanski kandidatūrai LR 1999 01 26. (33) Projekto koordinatorius Lietuvoje R. L. trumpai priminė šio projekto istoriją V 1999 07 30. (34) R. A. — Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos orkestro dirigentas — parašė dainos žodžius [...] LR (S) 2001 12 15. Kai kurie valdymo ypatybe pasižymintys tarptautiniai žodžiai neturi aiškaus darybos formanto, bet juos galima sieti su lietuviškais tokį formantą turinčiais abstrakčiaisiais daiktavardžiais, pvz.: (35) Vieno tokio vizito į Pietų Afrikos Respubliką (plg. kelionės į Pietų Afrikos Respubliką) metu Margaret prisipažino seseriai, kad paaugliškas susižavėjimas virto tikra meile LR (GB) 2002 02 15. (36) Kol kas nestiprėja tik karinio konflikto su Iranu (plg. nesutarimo su Iranu) nuojautos LR (R-V) 2003 01 18. DAIKTAVARDINIAI JUNGINIAI | 149 (37) R. D. vertėsi cigarečių kontrabanda (plg. cigarečių gabenimu) LR 2001 12 08. Nurodyti tam tikrą priklausomąjį dėmenį gali reikalauti ir neišvestiniai daiktavardžiai. Tų dėmenų paprastai reikia daiktavardžiams, įvardijantiems asmenį pagal jo santykį su kitais asmenimis (38, 39) grupėmis (39, 40) ar organizacijomis (41). Tokiais atvejais reikia nurodyti, kieno atžvilgiu asmuo įvardijamas, pvz.: (38) Būsimasis aktorės vyras — Niujorko teatro vadybininkas 36 metų P G. LR (GB) 2001 12 29. (39) Pirmasis pabrolys buvo jaunikio draugas C. G., žymios britų politikų šeimos narys LR (GB) 2001 12 29. bando užmegzti kontaktą su genčių vadais LR (R-V) 2001 11 27. (41) Vis daugiau norvegų norėtų, jog Norvegija taptų Europos Sąjungos nare LR 1998 12 19. Priklausomųjų dėmenų reikalauja ir daiktavardžiai, žymintys kokią visumos dalį. Jie reikalauja nurodyti, kam ta dalis priklauso. Tokių daiktavardžių junginiuose su priklausomaisiais dėmenimis irgi galima įžiūrėti valdymą, pvz.: (42) Tai dar viena priežastis, dėl ko praėjusio šeštadienio įvykiai imperatoriaus šeimoje kone kiekvienam japonui tapo jo asmeninio gyvenimo dalimi LR (R-V) 2001 12 08. (43) Tai yra sudėtingiausia ir pavojingiausia karybos meno dalis LR (R-V) 2001 10 27. (44) Minkšti jų baldai apklostyti avikailių gabalais M 1999 08. (45) Be to, geriausi Madonos kūriniai yra šokių muzikos žanro, o tai viena brandžiausių formų, kurioje aiškiai juntami Lotynų Amerikos ir juodaodžių kultūros elementai TVA 2001 12 15-21. Kai kurie tų daiktavardžių gali reikšti neapibrėžtą kiekį — tokiais atvejais jie dar labiau reikaliauja papildymo, pvz.: (46) Nemažą dalį pareiškimų prieš Lietuvą yra parašę kaliniai LR 2002 12 07. Stipraus valdymo ypatybe pasižymi ir kiti neapibrėžtą kiekį (47, 48) ar kiekio matus (49, 50) žymintys daiktavardžiai, pvz.: (47) Nuo kada „Yankees“ mėto šūsnis popierių nuo Pasaulio prekybos centro stogo? LR (R-V) 2001 12 29. (48) O vadovas pastebės kitą dalyką: įstaigoje nebeliko kaltų, staiga atsirado aibė padėjėjų VP 2000 12. (49) Klaipėdos specialiųjų tarnybų atstovai vakar nusprendė, kad būtina pašalinti 30 tonų neaiškios kilmės cheminių medžiagų LR 2001 11 17. (50) Mažai kitokio maisto valganti ūkininkė per savaitę sukerta po 30 kilogramų smėlio LR 2001 12 22. 150 | RAMUNĖ VASKELAITĖ 2.2. Priklausomojo dėmens charakteristika Minėti išvestiniai ir neišvestiniai daiktavardžiai paprastai valdo įvairius objektinės reikšmės linksnius ir nelinksniuojamas formas. Iš valdomų objektinės reikšmės linksnių pirmiausia minėtinas objekto kilmininkas. Kilmininko raiška objektinės reikšmės daiktavardiniuose junginiuose būna paveldėta iš veiksmažodinio junginio (51, 52, 53), tačiau kartais ją yra įgijęs veiksmažodinis junginys su galininku (54), naudininku (55) ar įnagininku (56, 57), pvz.: (31) Harmonijos ilgesys skatina ieškoti gryno dvasingumo L 1998 06. (52) Pagalbos ieškojimas yra savotiška baimė, kad pats nesusitvarkysi L 1998 08. (53) Meilės poreikis labai natūralus ir suprantamas L 1998 06. (54) Viename iš dokumentų buvo užfiksuota, kad krovinio gavėjas Lietuvoje yra D. S. individuali įmonė LA 1999 01 23. (55) Mergaitė, grįžusi iš mokyklos, pasakojo mamai apie mokykloje organizuojamą kelionę, apie kelionės išlaidas, maršrutą, draugų reakcijas L 1998 06. (56) Šiuo metu „Status“ verčiasi nekilnojamojo turto prekyba R 2000 12 29. (57) Narkotikų prekeiviai ar tarpininkai dažniausiai pirmąsias tabletes paaugliams duoda nemokamai LA 2001 10 02. Valdomi būna ir kilmininkai, reiškiantys kiekį ar vienarūšių daiktų sankaupą žyminčių daiktavardžių objektą. Lietuvių sintaksės darbuose jų reikšmės vadinamos objektinėmis (Ambrazas, red., 1997: 512-513) ar kiekybinėmis (Ulvydas, red., 1976: 202-203). Junginiai su tokiu kilmininku nėra produktyvūs, jų sudaroma tik su tam tikra apibrėžta daiktavardžių grupe, pvz.: (58) Kita vertus, skyrybomis baigiasi 38 procentai santuokų LR (R-V) 2601 11 10. (59) A. S. Naujuosius anksčiau sutikdavo su būriu draugų LR (SA) 2001 12 29. (60) Praėjusios savaitės pabaigoje dėl skolų atliekų surinkėjams susikaupė kalnai šiukšlių LR (S) 2001 10 27. (61) Ji kankina begalę žmonių visame pasaulyje LA 1999 01 23. Kai kuriems daiktavardžiams papildyti reikalingas objektinės reikšmės naudininkas. Jis atitinka veiksmažodinių ar būdvardinių junginių naudininką (62-66), galininką (67, 68), kartais — kilmininką (69), įnagininką (70), pvz.: (62) Kokių nuolaidų išsiderės V. Putinas už nesipriešinimą NATO plėtrai — dar nežinia LR (R-V) 2002 01 12. (63) Kalbama, kad tai padaryti ją paskatino didėjantis amerikiečių nepritarimas jos žiauriems kovos metodams LR (R-V) 2001 12 29. (64) Drauge neteisėtu būtų pripažintas ir susitarimas dėl Vilniaus krašto grąžinimo Lietuvai LR (R-V) 2002 06 29. (65) Toks sprendimas leido pradėti jo išdavimo Ispanijai procedūrą LR 1999 01 19. DAIKTAVARDINIAI JUNGINIAI | 151 (66) Tokį JAV palankumą Rusijai kai kas aiškina pastaruoju metu padidėjusiais Vašingtono nesutarimais su savo sąjungininkėmis Europoje LR (R-V) 2001 12 22. (67) Mes labai skirtingos, bet mus jungia meilė Viešpačiui L 1998 08. (68) Dar vienas svarbus sprendimas — JAV ekonominė parama Rusijai LR 2001 11 17. (69) Psichologai spėja, jog pirminė neapykanta O. bin Ladenui galėjo virsti simpatija LR (R-V) 2002 01 12. (70) Visuomenės dėmesys Japonijos katalikiškajai šeimai pastaraisiais metais blėso LR (R-V) 2001 12 08. Valdomas daiktavardinio junginio narys dažnai būna ir objekto (71-75) ar priemonės (76) įnagininkas, atitinkantis tokį inagininka veiksmazodiniuose junginiuose, pvz.: (71) Tai — šio konflikto paradoksas: grasinimas karu gali atvesti į taiką LR (R-V) 2003 01 25. (72) Po savižudiško skrydžio vaikino kišenėje buvo surastas jo susižavėjimą O. bin Ladenu įrodantis raštelis LR (R-V) 2001 01 12. (73) Nusivylimas vyro ir moters santykiais aktorę lydi jau penkerius metus LR (GB) 2002 08 31. (74) Tada itin padidėja pasitikėjimas valstybes teisiančiu Strasbūro teismu LR 2002 12 07. (75) Tačiau 34 metų R. N. kankina nesutarimas — iš prekiautojų žmonėmis pinklių ištrūkusi duktė net jai nepasakoja, ką jai teko patirti LR (GB) 2002 11 09. we a 1998 08. Objektinės reikšmės prielinksninės konstrukcijos daiktavardžių irgi yra valdomos, pvz.: (77) Bendravimo su klientais subtilybių 75 metų siuvėjas išmoko per ilgus darbo metus LR (GB) 2002 12 07. (78) 69 procentai Rusijos gyventojų pritaria politiniam suartėjimui su Jungtinėmis Valstijomis LR (R-V) 2001 12 08. (79) Netrukus po pažinties su amerikiečiais bendrijos skyrius buvo įkurtas ir Kaune LR (GB) 2003 01 25. (80) Kontaktų su Lietuvos musulmonais ieško ir pabėgėliai iš islamo šalių R 2002 02 23. (81) Karalienė aktyviai rėmė laivyno kūrimą ir tuo atvėrė kelią jūros prekybai su Naujuoju pasauliu M 1988 08. (82) Atskirai reikėtų paminėti švedų požiūrį į vaikų auklėjimą KP 2001 06. Dažnai daiktavardžio reikalaujama, taigi valdoma, būna ir objektinė bendratis, pvz.: (83) Tačiau labiausiai kanadietis pabrėžė nemokėjimą ar negalėjimą reklamuoti savo šalies LR 1996 11 27. (84) Tai — dar labiau išlavėjęs gebėjimas sekti ir rūpintis didžiųjų pasaulio mados namų diktuojamomis kryptimis 1 1999 12. 158 | RAMUNĖ VASKELAITĖ MMoteris (žurnalas) N —Namas, kuriame gyvenu (žurnalas) 7MD -7 meno dienos (savaitraštis) PPanelė (žurnalas) RRespublika (dienraštis) R (B) - Brigita („Respublikos“ savaitinis priedas) TVA — Televizijos antena („Lietuvos ryto“ savaitinis priedas) V — Veidas (savaitinis žurnalas) VP — Vadovo pasaulis (žurnalas) VŽVakaro žinios (dienraštis) LITERATŪRA AMBRAZAS, V. 1986: Lietuvių kalbos sakinio sintaksinės ir semantinės struktūros vienetai. Lietuvių kalbotyros klausimai 25, 4—44. AMBRAZAS, V, red., 1997: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. BALKEVICIUS, J. 1963: Dabartinės lietuvių kalbos sintaksė, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. JACKENDOFF, R. 1977: X-bar Syntax: A Study of Phrase Structure, Cambridge: MIT Press. KALINAUSKAS, J. 1961: Žodžių junginys kaip sintaksės objektas. Tarybinė mokykla 5, 31-39. KALINAUSKAS, J. 1972: Lietuvių kalbos žodžių junginių sintaksė, Vilnius. LABUTIS, V. 1976: Žodžių junginių problemos, Vilnius: Vilniaus universitetas. LaBuTris, V. 1998: Lietuvių kalbos sintaksė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. MATTHEWS, P. H. 1981: Syntax, Cambridge: University Press. MATTHEWS, P. H. 1997: Concise Dictionary of Linguistics, Oxford-New York: Oxford University Press. RADFORD, A. 1988: Transformational Grammar: A First Cource, Cambridge: University Press. SIRTAUTAS, V. 1981: Sakinio dalys, Kaunas: Sviesa. SIRTAUTAS, V., GRENDA, C. 1988: Lietuviy kalbos sintaksé, Vilnius: Mokslas. SLIZIENE, N. 1986: Lietuvių kalbos veiksmažodžių valentingumas ir sintaksiné klasifikacija. Lietuvių kalbotyros klausimai 25, 45-96. SLIZIENE, N. 1994: Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas 1, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. SLIZIENE, N. 1998: Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas 2 (1), Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Urvypas, K., red., 1976: Lietuvių kalbos gramatika 3, Vilnius: Mokslas. Ramunė Vaskelaitė Gauta 2003 04 08 Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, 2055 Vilnius, Lietuva [email protected]