Liaudiški augalų pavadinimai, siejami su augalo gydomosiomis savybėmis

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA L (2004), 11 - 24 Liaudiski augalų pavadinimai, siejami su augalo gydomosiomis savybėmis AURELIJA GENELYTĖ Lietuvių kalbos institutas, Vilnius The article deals with Lithuanian phytonyms (plant names) based on the healing properties attributed to the plants concerned. The material is taken both from writings and from the living dialects. The plant names discussed in this article contain (a) names of organs and fluids of the human body, (b) names of diseases which the plants in guestion are assumed to cure and (c) words referring to symptoms of such diseases. Plant names of this type are still widely used in the modern Lithuanian dialects, but their areal scope is usually narrow. 1. ĮVADINĖS PASTABOS Nuo seniausių laikų žmonės įvairiais vaistiniais augalais gydo ligas ir negalavimus. Lietuvoje liaudies medicinos ir žolininkystės tradicijos labai senos. Botanikų teigimu, mūsų šalyje auga per 2000 vaistinių augalų (Puidokas 2002: 4), tad visai suprantama, kad apie gydymą žolėmis XIX-XX amžiuje šiek tiek nusimanė daugelis Lietuvos kaimo gyventojų — tai buvo jų gyvenimo kasdienybė. Bemaž kiekviena žolelė laikyta vaistu: Visos žolės vaistai, tik reikia žinot, kas nuo ko Dj (LKŽ,). Tik smilga ne vaistas, o tei[p] visos žolės gydo PNMZ (LKZ,,,, 947). R. Trimako teigimu, XIX a. pabaigoje Lietuvos kaime vyravo liaudiški gydymo būdai. Oficialiosios medicinos paslaugomis naudotasi retai, susirgus mieliau buvo pasirenkamos žolininkų (kartais ir žiniuonių) paslaugos, ir šie žmonės kaimo bendruomenėje turėjo nemenką autoritetą. Autoriaus nuomone, egzistavo netgi savotiškas pasiskirstymas tarp lyčių: liaudies chirurgija ir veterinarija laikytos vyrišku užsiėmimu, o žolininkystė — moterišku (Trimakas 2001: 19). Mokslinėje literatūroje gausi liaudies medicinos ir veterinarijos medžiaga dažnai aptariama įvairiais aspektais, nes tai gali būti kelių disciplinų — antropologijos, biologijos, etnologijos, folkloristikos, medicinos, farmacijos ir net lingvistikos — studijų objektas. Senosios kaimo moterys dar ir šiandien pažįsta labai daug vaistinių augalų ir įvardija juos savais tarmiškais pavadinimais, kurių nerasime nei botanikos vadovėliuose, nei moksliniuose augalų aprašuose. Liaudiški fitonimai (plg. gr. gutéy ‘augalas’) puikiausiai suprantami vietinių žmonių ir perduodami iš kartos į kartą išliko ir iki mūsų dienų, nes žolininkių sukauptos žinios nebuvo laikomos paslaptimi (priešingai nei žiniuonių žadėtojų), jas perimdavo tas, kuris tuo daugiau domėjosi ar turėjo polinkį rinkti žoleles (Trimakas 2001: 19). Vaizdingų liaudiškų augalų vardų gyvojoje kalboje vartojama tūkstančiai (pvz., vien tik šiaurės panevėžiškių šnektose užrašyta per 800 skirtingų šaknų liaudiškų fitonimų). Dažnai tas pats augalas ne tik kad skirtingose šnektose — net atskiruose kaimuose vadinamas vis kitokiu vardu, nes 12 | AURELIJA GENELYTĖ kalbos vartotojai atkreipia dėmesį į skirtingus augalo skiriamuosius požymius, t. y. pažinimo procese skiriasi profilio aspektas (žiūros kampas), kuris tampa svarbus tam tikroje situacijoje fiksuojant daiktą ar reiškinį. Nominacijos procese itin svarbus yra profiliavimas, t. y. tam tikras specifinis daikto suvokimas, kurio pagrindas — viena ar kita daikto savybė, ypatybė, funkcija ir pan., vadinasi, vienokia ar kitokia daikto kategorizacija, jo priskyrimas vienai ar kitai kategorijai (Gudavičius 2000: 50). Gyvojoje kalboje pavadinimų, nurodančių augalo gydomąsias savybes, vartojama palyginti nedaug. Didžiąją dalį šnektose vartojamų fitonimų sudaro pavadinimai pagal augalo išorinius požymius (vardai, nusakantys augalo žiedų, lapų ar vaisių formą, spalvą, jų panašumą į kokį nors tikrovėje esantį atributą ir pan.). Kadangi visą pasaulį žmonės linkę suvokti vaizdiniais, tai ir įvardijant augalus nominacinėje sistemoje dominuoja vizualiaisiais požymiais paremti pavadinimai. Be to, baigia išmirti XX a. pradžios senoji kaimo karta, pažinusi daugybę vaistingųjų augalų, žinojusi, kokia žolelė kokią ligą gydo ir pagal tuos gydomuosius požymius įvardijusi nemažai augalų. Tačiau renkant etnologinę medžiagą apie liaudies mediciną ir užrašinėjant liaudiškus augalų pavadinimus lietuvių kalbos tarmėse fiksuota ir keliasdešimt fitonimų (dažniausiai tai vaistinių augalų vardai), kurie nusako konkretaus augalo gydomąsias savybes. Autorės iš tarmių surinkta medžiaga, taip pat LKŽ ir LKŽ, duomenys rodo, kad liaudiški fitonimai, siejami su augalo gydomosiomis savybėmis, skirtini į keletą reikšminių grupių. 2. FITONIMAI, SUDARYTI IŠ ŽMOGAUS KŪNO DALIŲ PAVADINIMŲ Skirtinos dvi tokių pavadinimų grupės. 2.1. Fitonimai, kurių pamatiniu žodžiu nurodoma, kokia kūno dalis yra gydoma: 2.1.1. akis: akėlė (SLu — 2LKZ 152)! akisopai (LBŽ 139 [PN]), akišvietė (LBŽ 139), akisvita (LBZ 139 [P]), akšvita (P - LKZ 87), akute (LBZ 139) ‘akisveité’ _(Euphrasia) — liaudies medicinoje žolės nuoviru nuo seno gydomos akių ligos (LBZ 139; VA 1973: 31); 2.1.2. ausis: ausgyda (P, LBZ 45 — *>LKŽ 500), ausiagydė (LBZ 45, RS — *LKŽ 1500), ausigydé (LBZ 45, BZ 40 — KZ, 500) ‘akenis’ (Ballota) — vaistinis augalas, kurio nuoviru gydomos ausų ligos (LBŽ 45; LVAS 1941: 16); 2.1.3. blužnis: blužnažolė (J, K, LBZ 88 — 2LKZ ,957), blužniažolė (LL 228 — *LKŽ, 957), blužniės žolė (D.POSK — LEZ, 959) ‘bluznuté’ (Chrysosplenium) — nuoviras vartojamas nuo blužnies ligų (LBŽ 88); blužnpapartis (P, LBŽ 35 — ?*LKŽ, 957) ‘kalnarūtė' (Asplenium) — žolė seniau buvo vartojama blužnies ligoms gydyti (LBŽ 35); taip pat augalo vardas motyvuotas ir klasikinėse kalbose, plg. gr. orAny ‘bluznis’; 2.1.4. dantis: dantgalba (LBZ 237 [P]) ‘skéstukas’ (Odontites) — antpilas vartojamas vaistams nuo dantų skaudėjimo (LBZ 237); dantvyra (LBZ 178 [P]) ‘debesylas’ (Inula) — šaknų nuoviras stiprina dantenas (VA 1973: 79); į Straipsnyje kirčiuojami tie fitonimai, kurie LKŽ, LKŽ, ar kituose šaltiniuose pateikiami kirčiuoti. LIAUDIŠKI AUGALŲ PAVADINIMAI | 13 2.1.5. inkstas: inkstaglobė (P, LBZ 247 — LKZ,, 171) “sienažolė' (Parietaria) — vaistinis augalas, vartotas inksty ligoms gydyti (LBZ 247; LVAS 1941: 62); 2.1.6. kaklas: kaklazole (LBZ 57 [Brz, PN], RTN — LKŽ, 92), kaklinélis (LBZ 57 [PN] — LKZ, 93), kaklinycia (LBZ 57 [BRZ] — LKZ, 93), kaklinikas (LS — LKŽ, 94) ‘paprastoji juodgalve’ (Prunella vulgaris) — liaudies medicinoje žolės nuoviru skalaujama gerklė (LBŽ 58; VA 1973: 128; Jankevičienė 1987: 154): Kai kaklą užstoja, reikia gerti kaklinykų arbatą Lš (LKZ, 94); 2.1.7. kaulas: gyvakaulé (MT — LKZ, 361), gyvakaulis (LBZ 338), kaulažolė (J, LBZ 338, Kp, Pc — LKŽ, 431; PNM — LKZ .), kaulazolé (VARN, Sp — LKŽ,, 431; GDR — LKZ,), kaulažolynis | (J, LBŽ 338 [RK], NDŽ, ŠvNč, Ds — LKŽ, 431), kaulažolis (LBZ 338 [P], AK, NJ, Ds — LKZ, 431; PNM — LEZ), kauliaSaknis (PNM — LKZ,), kauliažolė (PNM — LKŽ k) kauliažolynis (GMz, KTK, TRGN— LKŽ „ 432), kauliažolis (Ds — LKZ, 432; PNM — 1LKZ), kauliazolis (GDR — LKZ,) ‘vaistine taukė' (Symphytum officinale) — trintos augalo šaknys vartojamos kaulų lūžiams gydyti (LBZ 338; VA 1973: 359; VAK 1976: 688): Kaului lūžus, bobos kaulažoliu gydydavo Ds (LKZ, 431). Kaulažolynį deda, kai žmogus kaulais, kaulų ligom suserga Ds (LKZ, 431). KduliaSaknis žydi baltai. Jj iškasa, šaknis jo yra, Cia tik žiedai jo. Reikia iskast ir sutarkavot, ir aprist. Tai va, kai skauda, kai kam nors lūžę buna kaulai, tai apirisa, greičiau sugyja Pnm (LKŽ,). Panaši augalo vardų motyvacija ir kitose kalbose: lot. Symphytum pasidarytas iš gr. cupgpvo ‘suauginti’; plg. vok. Beinwell, angl. boneset, lenk. žywokost; 2.1.8. kėpenys: kepingelbė (P, LBZ 22 — LKZ, 581), kepenų Zolelé (LBZ 22) ‘triskiautė žibuoklė' (Hepatica nobilis). Tai graikų kalbos sekinys, plg. gr. nap, navos ‘kepenys' — augalo triskiaučiai lapai savo forma primena kepenis?. Ta pati vardo motyvacija ir daugelyje kitų kalbų: vok. Leberbliimchen, angl. liverwort, rus. neuenounuųa; 2.1.9. kraūjas: kraiijo žolė (D.Pošk, P, Sp — LKŽ, x 960), kraujanosė (LBŽ 5 [BRŽ]), kraujanésis (LBZ 5 [PN], DZ, DKK, ŠMN — LKŽ,, 461), kraūjės (LBZ 5 [ŠvNč] — LKZ,, 463), kraujinirikas (kraujinykas) (BZ 107, Mr, LBZ 5 - LKZ, , 463), kraujutis (J, LBZ 5, AL, AUK, SLv — LKZ, , 466), kraiizole (NDZ — LKZ, , 485) ranjazolé (Achillea) — žiedų, lapų ir žolės preparatai vartojami įvairiems kraujavimams stabdyti, padidina kraujo krešėjimą (LBŽ 6; VA 1973: 163; VAK 1976: 16; VAA 1983: 58; Jankevičienė 1987: 140): Kraujanosiais užkišk nosį, ir nustos kraujas DKK (LKZ,, 461). Duoks kraujanosio — baisiai béga kraujas UT (LKZ,, 461). Norėdami kraują "sulaikyti, ant žaizdos deda kraujučių AUK (LKZ,, 466). Uždėk kraujūčio, ir nustos kraujas bėgęs SLv (LKZ,, 466); kraujo duobele (LBZ 310 — LKZ, | 462), kraijasakné (TRGN — LKZ,, 462), kraujélis (TRGN — LKŽ,, 463), kraujinis (TRGN — “LEZ, , 463), kraujotenis (LBZ 310 [1]), kraujotraukis (IM 1862, 31, LBZ 310 1] - 465), kraujūtis (BZ 218, LBZ 310, NDZ — LEZ, , 466), kraustaba (P, LBZ 310 — sy „ 472), kraiizole (J, KAIR - LKZ, , 485) kraujalaké’ (Sanguisorba) — žolės nuovirą liaudis vartoja žaizdoms 2 Lėvi-Strausso teigimu, augalų rūšys, turinčios kokį įsimenamą požymį, tam tikrą formą, spalvą arba kvapą, suteikia stebėtojui teisę manyti ir teigti, kad minėti požymiai rodo tam tikras, taip pat įsimenamas, tačiau paslėptas augalų savybes. Todėl žmonės, nors ir laikinai, atkreipia dėmesį į jutiminį ryšį tarp dviejų dalykų, pvz., kad geltoni augalų syvai gydo blužnies ligas, geltonos ar raudonos spalvos augalų žiedai tinka gydyti tą spalvą turinčius vidaus organus, lapai, panašūs į kepenis, gydo kepenų ligas ir pan. (Lėvi-Strauss 1997: 28). 14 | AURELIJA GENELYTĖ gydyti, antpilas geriamas nuo kraujuoto viduriavimo (LBŽ 311; Jankevičienė 1987: 172; MVAE 2002: 353): Kraužolės gyvuliam nuo šlapinimos krauju KAIR (LKZ, 485). Plg. augalo pavadinimus kitose kalbose: lot. Sanguisorbia pasidarytas iš sanguis ‘kraujas’, sorbere "siurbti", — šakniastiebis turi daug tanidų ir stabdo kraujavimą. Taip pat plg. rus. kposoxaebka, lenk. krwišciąg, angl. blood-root; kraujūtraukė (VRN — LKŽ,, 462), kraujažolė (VRN — LKŽ,, , 462) "pelkinė trindažolė' (Comarum palustre) — žolės nuoviras liaudies medicinoje Vartojamas nuo pakilusio kraujo spaudimo ir nuo įvairių kraujavimų (VA 1973: 361): Kraujatraukių kai prideda, tuoj kraują sustabdo VRN (LKŽ,, 462); 2.1.10. liaūkos: liauktrama (P, LBZ317.~ LEZ, 393), liaukij žolė (LBZ 317, AK — LKŽ,, 392), liaūkžolė (J, LBZ 317 — LEZ, 393) ‘bervidis’ (Scrophularia) — žolės antpilas liaudies vartojamas vaistams nuo liauky pabrinkimo (LBZ 317; LVAS 1941: 81); liauką žolė (GRG — LKŽ,, 392), liaukazolé (LBZ 156, GRG — LKZ,, 392), liaukažolynis (J.JABL — LKZ,, 392) ‘SliauzianCioji tramazole’ (Glechoma hederacea): Tas liaukazoles (liaukū žolės) isvirina ir duoda kiaulėms liaukoms sergant GRG (LKZ,,, 392); 2.1.11. mūcica (lenk. macica ‘gimda’): mūcicos žolė (LBZ 278, GRG — LKZ., 722) “tikroji sidabrazolé’ (Potentilla argentea) — žolės nuoviras vartojamas skausmingy menstruacijų atvejais (VA 1973: 302; MVAE 2002: 346); 2.1.12. nosis: sraujanose, sraujanosė (LBZ 6, NDZ, LKA, 264 [DBK, AN] — LKZ,. 568), sraujandsis, sraujandésis (S, LBZ 6 [PN, RK, UT, ZR), NpZ, K.BUG [Ds], LKA, 264 [RK], LEL, KP, ADM, SKP, ON, VB, AND, DKK, UT — LKŽ,,, 568), sravanosė, sravandsé (L 461, LBZ 6 [Brz], NDZ, LKA, 168 [SLC, SKRB, KRC), INSK — LKŽ, 570), sravandsis, sravanésis (L 813, LBZ 6 [PN, RK], S, vy LKA, 168 [VB], AR, Sv, VšK, RM — LKZ, 570), srevanosé (LKA, 168 [SK] — LKZ,, 577), srevanosis, is (LBZ 6 [BRŽ, KLP], NDZ, Ps, GRZ — LKZ ss srevenose (LKA, 168 [Ps] — 577), srevendsis (LKA, 168 [KvT], JNšK — LKŽ PN], NDZ — KZ. 579), sriavandsis (NDZ — LKZ, ut 280), sruvanosis (LBZ 6 [RK], Sv - LKZ,, 601), straujanosis (KRSN, ANTZ — LKZ, on. stravanose (LKA, 168 [SLČ, SKRB] — LKZ, 941), stravandsis (LKA, 168 [VB] — LKZ, 941), strevanosis (LKA, 168 [SLC, KRrC], Ps — LKZ.., 953) ‘paprastoji vibe (Achillea millefolium) — liaudies medicinoje sutrinta žolė plačiai vartojama srūvančiam iš nosies kraujui sustabdyti (LBŽ 6; VA 1973: 163; VAA 1983: 55; Jankevičienė 1987: 140; MVAE 2002: 202): Kaip tik ažukiši nosį sraujanosiais, tuoj nustoja kraujas tekėt UT KZ, 568). Reikia prisirinkt sravanosių: labai gerai kraujui sulaikyt AR (LKŽ... 570). Straujanosis — vaistas kraujui suturėt ANTZ (LEZ... 940); 2.1.13. pilvas: pilvytė (P, LBZ 220, NDZ — LKZ, x 1029), pilvytis (MT, BZ 29, NpZ — LKZ, x 1029) "trilapis pupalaiskis’ (Menyanthes trifoliata) — lapų arbata žadina apetitą, gerina virškinimą (LBŽ 220; VA 1973: 237; MVAE 2002: 294); 2.1.14. plaūčiai: plaūčninkas (LBŽ 287, NDŽ — LKŽ, 89) ‘plauté’ (Pulmonaria) — žolės arbata gydomas bronchitas ir kitos plaučių ligos (LBZ 287; VA 1973: 234); plauciaZolé 1) “pelkinis zinginys’ (Calla palustris) (LBZ 62 [BRrz]), 2) “siauralapis gencijonas’ (Gentiana pneumonanthe) (LBZ 153) — augalų žiedų ir lapų arbata gydomos plaučių ligos (LBZ 62, 153); RZ xm, O77), sriaunandosis (LBZ bs [KDN, XIII LIAUDIŠKI AUGALŲ PAVADINIMAI | 15 2.1.15. pūslė: pūslėlė (LBZ 322, LF, 308 — LKZ, 1044; DGp, GDR, Krr, KZT, AKM, YL — LKZ,), puslelyté (KLT — LKZ,), pūslės žolėlė (AKM — LEZ, « 60), pūslikė (SMLN, SKT -LKZ), pūslytė (GDR, UT — LKŽ,), pūsliūkas (Jsv — LKŽ,) ‘naktiziede’ (Silene) — žolės nuoviras geriamas nuo šlapimo pūslės uždegimo: Pūslytės nuo pūslės gert GDR (LKŽ, ). Pūslelytės tokios, anos nuo pūslės gert KLT (LKŽ J Piislikés šlapimą sulaiko ŠKT (LKZ,); pūslėlė (DGp — LKŽ,), pūsliūkas (ALZ — LKŽ,) “vaistinis putoklis' (Saponaria officinalis) — liaudies medicinoje putoklio šaknų nuoviru gydomos šlapimo pūslės ligos (VA 1973: 248; MVAE 2002: 297): Arkliai suserga, šlapinas per daug, tada pūsliūkų virdavo ALZ (LKŽ,); 2.1.16. sprandas: sprandadarė (LBZ 64), sprandadora (LBZ 64 [P]), sprandininkė (LBZ 65 [P]) “dilgialapis katilėlis" (Campanula trachelium) — graikų kalbos sekinys, plg. gr. Tpaynhos ‘kaklas’; augalo nuoviras vartojamas vaistams nuo kaklo ligų (LBZ 65); 2.1.17. strėnos: strėnų žolės (Mit, 141, LBŽ 269, LF, 544 — LKŽ, x 960), strėnažolė (KZ, MT — LKŽ,,, 951) “vaistinė baltašaknė' (Polygonatum odoratum) — liaudies medicinoje baltašaknė vartojama reumatui gydyti, jos antpilu įtrinami skaudami sąnariai, juosmuo, 0 uogos padeda išvengti nėštumo (LBZ 269; VA 1973: 59; MVAE 2002: 63); 2.1.18. širdis: širdžolė (MT, BZ 41 — LKZ.,, 846) ‘gencijonas’ (Gentiana) — gencijono šaknų nuoviras stiprina širdį (MVAE 2002: 136); širdžolė (L, L 445, RTR, TRGN — LKZ 846), Sirdgloba (LBZ 195 [P], NDZ — LKZ,., 848), sirdinirikas (F, LBZ 195, NDZ - LKZ,, 849) ‘sukatzolé’ (Leonurus) — liaudies medicinoje sukatzolés lapų nuoviru gydoma širdies ir kraujagyslių neurozė, kardioskleroze, šaknų nuoviras létina širdies ritmą ir didina širdies susitraukimo galią (LBŽ 195; VA 1973: 319; Šimkūnaitė 1994: 34; MVAE 2002: 356); Sirdiés žolės (I, P, KLvK 82, LBZ 78 — LKZ., 960), Sirdziazole, širdžiūžolė (BRS, ALK, NC — LKZ, v 900), širdžiažolynis, širdžiūžolynis (KZT, Kit — LKŽ,,, 900), širdžolė (F, LTR [KLTN)] — LRZ,, 900) ‘Sirdazole’ (Centaurium) — liaudis žolės nuoviru gydo širdies ligas (LBŽ 78; VA 1973: 341; MVAE 2002: 373); širdžolė (MZ, N, [K], E, BzBK,, 18, NDZ, KZ, LTR [KLIN] — LKZ,,, 900) ‘vaistinis skaistenis’ (Tanacetum parthenium) — seniau augalo arbata vartota širdies ligoms gydyti; širdėlė, širdytė (GDR — LKZ,) “pelkinė mandrauninké’ (Parnasia palustris) — lapų ir šaknų nuoviru gydoma širdies neurozė, jis reguliuoja širdies ir kraujagyslių veiklą (VA 1973: 183; MVAE 2002: 232); širdūkai (TRGN — LEZ... 899), širdžiūkai (LTR [TRGN] — LKŽ,,, 900), širdžolė (NDZ, KZ, TRAK — LKZ 900) ‘paprastasis saulenis’ (Helianthemum nummularium) — liaudies medicinoje saulenio preparatai vartoti širdies ligoms gydyti; širdies žolės (P — KZ. 960) ‘pieviné gencijonele’ (Gentianella amarella) — šaknų nuoviras ramina nervus, stiprina širdį (VA 1973:109); 2.1.19. tulžis: tulžiūžolė “paprastoji pikulė' (Sisymbrium sophia) (LBZ 324 [BRž], NDZ, LF, 491 — LKZ... 13) — liaudies veterinarijoje žolės nuoviras vartojamas gyvulių tulžies ligoms gydyti (LBŽ 324); tulžiūžolė "tikroji sidabražolė' (Potentilla argentea) (LBZ 278 [BRŽ], NDZ — LEZ... 13); tulžiažolynis (Aps, KZT — EKŽ 13), tulžies žolės ‘pusyniné gelteklė' (Scorzonera humilis) (LBZ 324) — pastarųjų trijų pavadinimų motyvacija yra tarsi dvigubai pamatuota: augalai yra ne tik vaistingi, gydantys tulžies ligas, — visų jų žiedai geltoni, t. y. tulžies spalvos; 16 | AURELIJA GENELYTĖ 2.1.20. žyvatas*: žyvatrama ‘piikelis’ (Gnaphalium) (P, LBZ 158, NDŽ — LKŽ,. 825) — pūkelio žolės ir šaknų nuoviras padidina žarnyno peristaltiką (VA 1973: 235). 2.2. Ne visi fitonimai, kurių pamatiniu žodžiu eina žmogaus kūno organų vardai, nurodo augalo gydomąsias galias. Kartais tokie vardai tik pažymi, kad kuri nors augalo dalis yra išoriškai panaši į tą organą. Augalo žiedyno formą nurodo šie fitonimai: širdėlė (BZF 182, LBZ 120, KZ, PLšK — LKZ, 846), širdėlės (Š, LBZ 120, LF, 470, NDZ, VAIZG, Nė, BRŽ, Ds — LEZ... 846), Sirdikés (LTR [LS], DSN — LKZ_ 899) ‘auskareliar’ (Dicentra); širdėlės (S, LBZ 56, LF, 470, NDZ, LMD [BRrz], VAIZG, Brz, Ds — LKZ,,, 846) “kiškio ašarėlės' (Briza media). X Lapų arba vaisių forma nurodo šie augalų vardai: dvidantis (LBZ 49) ‘lakiSius’ (Bidens) — augalo vaisiai pleištiški, viršuje su 2-4 akuotais, panašiais į dantukus (LF, 65); pūslažiedis (LBZ 109) ‘kriimsargé’ (Cucubalus) augalas taip vadinamas del apvaliy vaisių (LF, 326); sirdlapéliai (LBZ 210 [Brz], NDZ, LF, 543 — IKZ,., 899) ‘dvilap¢ medute’ (Majanthemum bifolium) — lapai Sirdiskai kiaušiniški (LF, 543); širdlapis (MT, KZ — LBZ... 899) ‘debesylas’ (Inula) — viršutiniai augalo lapai Sirdiskais pamatais apkabina stiebą (LF, 57). Ne gydomąsias, o tik išorines augalo savybes pažymi ir šie vardai: dantažolė (Dentaria) (plg. lot. dens, dentis ‘dantis’, vok. Zahnwurz, angl. toothwort, rus. 3y6anxa, la. zuobainites) — augalo šakniastiebis apaugęs dantų pavidalo žvynais (LBŽ 117); dvilypdanitė (Ditrichum) — peristomo plaukelių viršūnės dvigubos (BVŽ 1998: 115); dvyndarité (Dicranum) — peristomo danteliai dvišakai skelti (BVŽ 1998: 111); kreivadanitė (Anomodon) (plg. gr. ėvopos ‘netaisyklingas’, ėŠovę, ėdodvros ‘dantis’) — peristomo danteliai netaisyklingos formos (BVŽ 1998: 35); gyslalapė (Ps — LK, 354), gyslalapis (LBŽ 264 [BRZ, PN], PN, JNšK, BRZ, PL, ER — LKZ, 354; KRC, RGV, SUR, Ps, PL, SLM -LKZ,), gyslalapis (LN, VLK — LKZ,), gyslalapis (PBR, PMP, PSS, Mžš — LKŽ,), gyslapis (K, 341, M, LDVN — LKZ 354; SKP, PPL, SUR, SDB — LKZ Ly)» gyslažolė (LBZ 264 [PN]; SD — LKZ,), gyslapis (KRC — LKZ,), gyslonis (OB — LKZ.), gysliuotis (KC, KpC — LKZ,), gyslocius (PNM, TVR, BD — LKZ 355; PNs, Dv, SB — LKZ,), gyslonas (KVR, DBK, LkM, SLK, VI, DGLS, SsK, Ds, TRGN, ML, SVNC — LKZ,, 356; KTK, SLK, Dar, PG, SLD, IG, DGLS, VDZ, KzT, TRGN, PsN, ALN, MIT — LKZ,), gysloné (LKM — LKZ,), gyslonis (Ds — LKŽ, 356), gyslūnalapis (MSG — LKZ 356), gysluonis (ANT — LKZ,, 356; Dar — LKZ,), gysludtis (MRK, INS, PKR, GRv, NMN, MS — LKZ, 356; Bsa, KpC — 'LKZ,) ‘gyslotis’ (Plantago) — augalo platūs kiaušiniški lapai išvagoti tankiomis lankiškomis gyslomis, gyslotas ir lapkotis (LF, 505); pirštūkas (F, LBZ 121 — LKZ, 33), pirstiinas (P, LBZ 121 — LKZ, 33), pirstiine (MT — LKZ, 33) ‘pirStuote’ (Digitaria) (plg. lot. digitus ‘pirstas’, vok. S Fingergras, Fingerhirse, angl. fingergrass) — sudėtinį žiedyną sudaro kelios varpos, pirštuotai išsidėsčiusios stiebo viršūnėje (LF, 128); plaukalūpė (Blepharostoma) — perianto žiotys apaugusios plaukeliais (BVŽ 1998: 53); plaukunis “agurklė' (Borrago) (LBZ 52 [I]) — augalo stiebai ir lapai šiurkščiai plaukuoti (LF, 248); plaukželda ‘Seriné kalnarūtė' (Asplenium trichomanes) (LBŽ 35 [P]) — augalo stiebas apaugęs smulkiais blakstienotais žvyneliais (LF, 44); 3 LRZ 824 nurodo, kad žyvatū gyvojoje kalboje ir senesniuose raštuose gali būti vadinamas ‘pilvas, viduriai; taip pat jis reiškia ir dvi su viduriais susijusias ligas — “viduriavimą ir kruvinaja’. LIAUDIŠKI AUGALŲ PAVADINIMAI | 17 skeltadanté (Fissidens) (plg. lot. fissus ‘skeltas’, dens ‘dantis’) — peristomo danteliai dviSakai skelti (BVZ 1998: 132). 3. FITONIMAI, KURIŲ SAKNIMI EINA KOKIOS NORS LIGOS PAVADINIMAS Šios motyvacinės grupės fitonimai nurodo, kad tokios šaknies žodžiu įvardijamas augalas dažniausiai tinka tam tikrai ligai gydyti. drugys: drugenis (LBŽ 318 [I]), drūgiažolė, drugiazolé (MT, AK, I, ALv, Kp — 1KZ, 751), drigiazolynis (KZT — LKZ,), drugio žolė (O 183, P, D.POSK — LKŽ,, 959), drug. žolė (MZ, K, J — *LKŽ, | 752) Silokas’ (Sedum) (LBZ 318 [1]); drugzolé 1) “skėtinė marenike’ (Chimaphila umbelata) (LBŽ 85), 2) “skėtinė širdažolė' (Centaurium erythraea) (LBŽ 78); drugio dobilas (LBŽ 220) “trilapis pupalaiškis' (Menyanthes trifoliata); drugpupis (LBZ 280 [I]) ‘migdolas’ (Amygdalus) — liaudies manymu, šie augalai tinkami drugiui (maliarijai) gydyti (LBŽ 318; VA 1973: 339), plg. *LKŽ, 752 iliustracinį sakinį: Drūgžolė balo auga, gydo nuo drugio J; ėduonis, ėsti: ėdažolė, ėduonžolė (LBZ 151 [BRŽ]) “kibusis lipikas' (Galium aparine) — liaudis vartoja žolę nuo ėduonies (LBZ 151); gąstas: gasto žolė (Š, I — *LKŽ, , 151)* “žolė nuo išsigandimo'; gumbas: gumbo žolė (D.POSK, LBŽ 341 — LKŽ,,. 959) “paprastoji bitkrésle’ (Tanacetum vulgare); sumbažolė 1) ‘vaistinis dais’ (Satrureja calamintha) (LBZ 313); 2) ‘pievinis gencijonas’ (Gentiana amarella) (LBZ 152 [PN]); 3) “šilinis gvazdikas’ (Dianthus deltoides) (LBZ 119 [PN]); 4) ‘vienaziedé kriauslap¢’ (Pyrola uniflora) (LBZ 263); 5) ‘vaistine melisa’ (Melissa officinalis) (RDM — LKZ x); 6) "pelkinis snaputis’ (Geranium palustre) (LBZ 154); 7) “skėtinė širdažolė' (Centaurium erythraea) (LBZ 78); gumbo métra (LBZ 129 [KLp]) “kvapioji aniuzé’ (Elsholtzia ciliata) — visi Čia išvardyti augalai liaudies medicinoje yra laikomi vaistiniais ir vartojami jvairioms ligoms gydyti. Daznai net sunku nustatyti, kokiai konkreciai ligai gydyti jie vartojami, nes gyvojoje kalboje gumbas gali reikšti net kelias ligas. Plg. LKŽ,, 723 nurodomas šias gumbo reikšmes: 1) “išauga, patinimas, guzas (ant žmogaus ar gyvulio kūno); skaudulys, votis’, 2) “pilvo sloga ar šiaip koks vidurių sopulys; didelis vidurių gélimas’, 3)‘gimdos liga’, 4) “išvarža', 5) “maras'. Pvz., kvapioji aniužė yra labai panaši į pipirmėtę, o šios preparatais liaudyje gydomos skrandžio bei žarnyno ligos, gimdos kaklelio erozija (VA 1973: 230; MVAE 2002: 282); skėtinės širdažolės antpilais gydomos skrandžio bei žarnyno ligos, kolitas, dizenterija (VA 1973: 341; MVAE 2002: 374); melisos preparatais gydomas skrandžio kataras (VA 1973: 192): Nuo gumbo an labai senų lašinių paspirgydavo sutrintų gumbūžolių RDM (LKŽ,); gencijonų arbata vartojama sutrikus virškinimui, apetitui, nuo vidurių pūtimo (VA 1973: 109; MVAE 2002: 136) ir pan.; kraūligė: kraūligės žolės (AKM — LKZ, x 960) “raudonoji Ziognage’ (Geum rivale): Kraiiliges žolės nu karvių krauligés AkM (LKZ, 960); 4 Gastas — ‘iSgastis, baimė' (LKZ, 151). Kraiilige, kraujalige gyvojoje kalboje ir raštuose vadinamos net kelios ligos: 1) “galvijų liga, pasireiškianti kraujuotu šlapinimusi (haemoglobinuria)’, 2) “kraujo liga’, 3) ‘kruvinoji’ (LKŽ,, 468). 18 | AURELIJA GENELYTĖ mūras: maražolė (Petrorhagia) (LBŽ 357) — žolė seniau buvo vartojama vaistams nuo maro (LBŽ 357); nūomaras: nuomaržolė (LBZ 318 [Brz], LTR [AN] — LEZ, 941) “aitrusis Silokas’ (Sedum acre) — liaudis Siloka vartoja nuomarui gydyti (LBZ 318): Nuo nuomario gydosi nuomarzolém LTR [AN] (LKZ,, 941); priemétis: prieméczolé, priemétZolé — šiais vardais vadinamas ne vienas vaistinis augalas: 1) “pelkinė kalpokė' (Scutellaria galericulata) (LBŽ 318 [PN]); 2) “karčioji kartenė' (Cardamine amara) (LBZ 68); 3) ‘miskinis pelézirnis’ (Lathyrus silvester) (LBZ 191); 4) “sėjamoji pipirné’ (Lepidium sativum) (LBZ 196); 5)“ putoksle’ (Polygala) (LBZ 268 [BrZ, PN]); 6) “miškinė sidabrazolé’ (Potentilla erecta) (LBZ 278 [BRZ]): Kad nuo priemécio vidų paleide, tai tik prieméczole ir sulaikysi TRGN (LKZ, 659); 7) ‘zlinge’ (Stellaria) (MT, LBZ 334, LF, 274 — LKZ, 660). Vieni iš šių augalų (pvz., miškinė sidabrazole) ir dabar vartojama vaistams nuo priemecio®, kitų gydomosios savybės kiek primirštos; priepuolis: priepuolžolė (LBZ 143, NDŽ, LTR [KLIN], VL — LKZ, 670), priepZole (LTR [Lr] — LKZ, 670) “pelkinė vingiorykste’ (Filipendula ulmaria) — žolės antpilu gydomi įvairūs priepuoliai: inkstų, širdies, galvos skausmai, viduriavimas, išgąstis (LBŽ 143; VA 1973: 393; MVAE 2002: 427): Prypuolžolių arbata nuo išgąsčio LTR [KLTN] (LKŽ, 670). Priepžolės vartojamos nuo išsigandimo LTR [Lp] (LKZ, 670); prietvaras: prietvaro žolė ([K], LBZ 57 — LKŽ, 725), prietvaraus žolė (C, 402, K, 264, P, AK — LKŽ, 725) "paprastoji juodgalve’ (Pruneila vulgaris) — žolės nuovirą liaudis vartoja nuo vidurių ligų (LBŽ 58; VA: 1973, 128); prietvaržolė (J — LKZ, 725) “tokia kalnuose auganti, mėlynai žydinti žolė, vartojama nuo prietvaro"; [pa Jsiutimas, siustas, siutas: pasiutzolé (MT — LKZ x 477), siūstažolė (LBZ 209, NDZ — LKŽ,,, 620), siūtažolė (NDŽ, Jz, siutūžolė RZ, LBZ 209 [PN], MTT 5, 221, KLK 3, 47, Viz, DKST, KP — LKZ, , 630), siusto žolė (Kos 134 — LKZ, x 960) “paprastoji raudoklė' (Lythrum salicaria) — liaudies medicinoje žolės nuoviras vartojamas įkandus pasiutusiam gyvuliui (LBŽ 209; VA 1973: 261); siutažolė: 1) “dirvinė mėta' (Mentha arvensis) (LBZ 219); 2) “paprastasis lipikas’ (Galium mollugo) (LBZ 151 [BRŽ]) — seniau mėtų ir lipikų arbata buvo gydoma epilepsija (LBZ 151); 3) ‘siauralapé žliūgė' (Stellaria graminea) (LBZ 334 [BRrZ]) — jos arbata gydomas pasiutimas (LBZ 334); 4) “juodoji drignė' (Hyoscyamus niger) (LBŽ 174) — augalas nuodingas, jo užvalgius pasiuntama (LBŽ 493); siūtgalba (P, LBŽ 18, NDŽ, LF, 538 — LKZ,, 630), siutgloba (NDZ, siutgléba MT, RTR, SER, BZ 37, LBZ 18, LF, 538 LKZ,,, 630) ‘laibenis’ (Alyssum) — graikų kalbos sekinys, plg. gr. ėAuooov nuo Avooa ‘pasiutimas’; augalas buvo vartojamas vaistams nuo pasiutimo (LBŽ 18); skorbutas: skorbutrama "pavasarinis švitriešis' (Ficaria verna) (šį vardą mini J. Dagys savo straipsnyje kalbėdamas apie J. Pabrėžos naujadarus. Žr. Dagys: 1972: 19). Žolė, matyt, seniau vartota nuo skorbuto. Plg. tos pačios motyvacijos jos pavadinimus kitose kalbose: vok. Scharbockskraut, rus. yucmsk; 6 Rytų aukštaičių šnektose priemėčiu vadinama ‘tokia nervų liga, konvulsijos’ (LKZ, 660). L Rytų aukštaičių šnektose (Rm, KVR, KM, Ds, Užp, SLM) prietvaras reiškia “vidurių uzkietéjima’ (LKZ, 725). LIAUDIŠKI AUGALŲ PAVADINIMAI | 19 sukatos: sukatiné (PST — LKZ.. 58) “vaistinė notera’ (Betonica officinalis) — lapų ir žolės nuoviru gydomas kvėpavimo ligų kataras ir kosulys (VA 1973: 199; MVAE 2002: 251); sukatzolé (Leonurus), sukatos žolė (LBZ 159) “miškinis piikelis’ (Gnaphalium sylvaticum) — abiejų žolių arbata gydoma džiova (LBZ 195); sūsas, sūskis, susna: susazolé (LBZ 291, NDZ — LKZ, , 221), suskazolé (RT — LKZ,,, 227), sūskė (Uzv — LKŽ,,, 227), sūsnažolė (LBŽ 291 [PN], NDŽ — KZ... 230) ‘vedrynas’ (Ranunculus); sūskio žolė (AKM — LEZ, « 960) ‘aitrusis védrynas’ (Ranunculus acris) — augalo nuoviras liaudyje vartojamas susnai, suskiui (t. y. tokiai grybelio sukeliamai odos ligai, susui, niežams (favus) Kz... 230) gydyti; sasas: piktasasis (MT, LBZ 342 [BRZ, PN], Kp, SML, JNSK, SB, ER, SMLN, VB — LKŽ,, 960); PNM — LKZ,), sasavalkis (LBZ 342 [Brz, PN], DZ, NDZ, SLC, Kes, KP, Mžš, BRŽ — LKZ,, 537), šašūkas (LBZ 342 [PN], J.JABL, NDZ, JNšK, Ps, DJ, PMP — LKŽ,,, 540), šašūnas (LBZ 342, NDZ — LKŽ,,, 540) “kiaulpienė' (Taraxacum) — liaudies medicinoje šaknų nuoviras vartojamas nuo egzemos, furunkulų (VA 1973: 150; VAA 1983: 139; MVAE 2002: 179); škrūpas: škrūpažolė (LBZ 270 [Brz], NDZ, LF, 208 — LKŽ,,, 990) — “vijoklinis pelevirkstis’ (Fallopia convolvulus) — liaudis žolės nuoviru gydo škrupą?; traida: traiduolė (LBZ 346, NDZ, LF, 578 — LKŽ,,, 526) “dirvinė čiužutė' (Thlaspi arvense) — žolės nuoviras geriamas nuo viduriavimo; tryda, trizna: trydažolė (MT, LBZ 175, NDŽ — LKZ,,, 809), triznazolé (LBZ 175, NDZ - 1KZ. .. 935) ‘jonazolé’ (Hypericum) — žolės nuoviras vartojamas nuo dizenterijos, kolito, viduriavimo (LBZ. 175; VA 1973: 127; MVAE 2002: 159)"; trukis: tritkazole (BZ 106, NDZ, DZ, KZ, tritkazolé MT, TVR — LKZ, 962), triikaZolynis (DGLS, KZT, ŠvNč, VDS, IGN — LKŽ,,, 962), tritkiazolé, tritkiaZolé (LBZ 262, NDZ - LEZ... 968) “grūšlapė' (Pyrola); pavadinimų motyvaciją atskleidžia LKZ pateikiami iliustraciniai sakiniai: Nuo patrūkio gert tritkazolynio VDš KZ, 963). Kap bambą, galą pilvo ka skauda, tada reikia gert trūkažolynius IGN AKZ... 963); trūkažole (BZ 106, NpZ, DZ,, KZ, Kos 126 [Sv], ENc,, 856, SB, tritkazolé LBZ 88, TVR — LKZ,,, 962), trūkiūžolė (NDŽ, trūkiažolė LMD [BRŽ], Ds — LKZ.., 968), tritkzole (J, DRrSKZ, Pc, GRD, Pv, KTV, SIL, trūkžolė RZ, NDZ, LTR [BR], V.KREV, SKR, KZR, KPC, Up, PIN — KZ... 1008), triikzolis (SLVN, DG — 1LKZ... 1009) ‘trukazole’ (Cichorium). Dėl vardų motyvacijos plg. šiuos sakinius: KatriuSyciy (trūkiažolių) arbata — nuo trikio LMD [BRZ] (LKZ,,, 968). Trūkį seniau trūkiažolėm gydydavo, o dabar geria žuvų taukus Ds (LKŽ,,.,,„ 968). Trūkžolės buvo nū trūkio GRD (LKZ,,, 1008). Tritkzoles kasdavom, dzZiovydavom, kap patriksta |kas), kap pakeli ką [per sunkiai] Pv (LKŽ.., 1008). Trūkžolę reikia valgyt su kiaušiniene nuo patrūkimo ir dėl apetito SIL (LKZ,., 1008). Gyvojoje kalboje diiriniais, kurių pirmuoju sandu eina šaknis trūk-, jvardija8 Sukatomis gyvojoje kalboje vadinamos net kelios ligos. Vienaskaitiné forma dažniausiai žymi: 1) “avių kvaitulj (Coenurus cerebralis)’, 2) “arklių liga, panašią į pasiutima’, 3) ‘viduriavima’ (LKZ,,, 58). Daugiskaitiné forma rytų aukštaičių Snektose paprastai reiškia dziova (LEZ... 59). * Škrupū, krupu senesniuose žodynuose ir gyvojoje kalboje vadinamas “gerklės viršutinės dalies uždegimas; difterija' (LKZ,,,„990, LKZ,, 714). "= Dizenterija — užkrečiamasis storosios žarnos uždegimas (DZ, 126).