Mažmožiai 4–6

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LI (2004), 113-114 PASTABOS Remarks MAŽMOŽIS 4 Jau buvo lyg ir aprimę neva Katyčiuose F. Kuršaičio nugirstą formą kylė lyginti su prūsų kalbos rankraščių cylo ‘kiele’. Visame Klaipėdos krašte nuo Walterio Fenzlau laikų žinomas nedėsningas virtimas ie, uo > i, u- (zr. W. Fenzlau, Die deutschen Formen der litauischen Orts- und Personennamen des Memelge- biets, Halle, 1936, 45). Vlado Grinaveckio (Žemaičių tarmių istorija, Vilnius, 1973, 195) pa- skelbti nauji faktai iš ten pat, pakartota ir Janio Endzelyno raštų perlaidoje!, Vytauto Maziulio Prūsų kalbos etimologiniame žodyne (t. 2, Vilnius, 1993, 184). Dabar išėjusi Aloyzo Vidugirio didžios svarbos monografija Zietelos lietuvių šnekta vėl tebeskelbia tą pačią žinią — Zietelos ir prūsų kalbos palikimo faktą (p. 342). Deja, ie, uo virtimas balsiais i, u- tose šnektose yra naujas dalykas, dažnai svyruojama — tas pats žmogus gali pasakyti dik | dok, lip | lė:p, vine | venc ir kille | ke-le (nuo Šilutės iki Dovilų ir Drévernos), o Katyčių šnekta (su mano girdėtais 1964 metais pri:Sinks ‘priesingas’, karū:m'in'i ‘kariuomené’, m'ils ‘mielas’) daugiau rodo ryšius su žemaičių šnektomis. Katyčių šnekta, kur F. Kuršaitis girdėjęs kylę, senųjų tarmės atstovų teigimu buvo smelkte nusmelkta žemaičių dūnininkų samdininkų šnekos. Šiaip visi vietiniai buvo dvikalbiai — kalbėjo vokiečių ir lietuvių kalbomis, ypač bendraudami su pasisamdytaisiais žmonėmis katalikais. (Smulkiau apie tai jau išdėstyta anksčiau, žr. V. Vitkauskas, „Lietuvių kalbos kylė — naujybė“, Kalbotyra 44 (1), 1995, 93-94; tiktai liko nepastebėta). Antano Juškos forma yra tik vadinamojo dūnininkavimo faktas (LKZ, 776). MAZMOZIS 5 Tarp Kuršėnų ir Raudėnų yra buvusi didžiulė pelkė Gelzé (g'el'?'i KRš | g'él'z'e RDN, TRS, Pp). Žmonės prisirinkdavo maišus spanguolių, vaivorų, prisitaisydavo šieno, per vasaras išsiganydavo ne vieną karvę ar kitą gyvulį. Sovietiniais metais, pertvarkant gamtą, pelkė buvo nusausinta, traukte ištrauktas vanduo, ne- beliko nei spanguolių, nei vaivorų, nei šieno, nei ganyklų. Taisėsi kasti durpes, valdžia pastatydi- no net kelias trijų aukštų trobas durpininkams. Geologai numatė didelius klodus, durpių begales, bet kiek pakasė ir po kelių mėnesių gamyba sustojo, tik kažkiek laiko dar tų durpių trupinius vežiodavo. ! Endzelins, J., Darbu izlase 4a, Riga: Zinatne, 1982, 238 (teikiamas apskritai kaip kielės variantas kyle). 114 | PASTABOS Vietos žmonės, aišku, gailėjosi tokio šaltinio netekę ir sakė metaforiškai, kad Gelžės nebėra — tik g'el'?'ė.le | g'elžė.li, g'el'žė.k'e | g'el?ik'i. Jaunos vardyno rinkėjos tai palaikė toponimo Gel- žės variantais ir pateikė Vardyno kartotekai kaip naujas formas Gelžėlė, Gelžikė iš Raudėnų apyl. Švendrių k.2, kurios nagrinėtos specialioje disertacijoje ir straipsnyje (Acta Linguistica Lithuani- ca 41 63, 78). MAŽMOŽIS 6 Žemaičiai (ir vilniškiai aukštaičiai) neturi deminutyvų priesagos -ėlis. Šiaurės žemaičių yra duobel'ielis | duobelėlis — dobilélis, -člio, m'ergož'ė.l'e ~ mergužėlė, balon'dėl'ė: — balandėliai, pietų žemaičių duobi'il'ėl'is, merguzé.l'i, balun'déle-, vakarų žemaičių duob'elėl'is, mergož'ėlę, ba- la.n'deél'é ir t. t. Manau, jog tai atsitiko dėl regresyvinės balsių asimiliacijos, kur anksčiau e prieš įtemptuosius i, u, ie paradigmą sumaišė, nes buvo pradėta tartie, ei, e, todėl taip buvo apibendrinta forma -elis, -elė. Taip įvyko ne dėl latvių kalbos įtakos, visai neturinčios tos priesagos (tik skoliniuose iš lietuvių kalbos), ir apskritai kitos kalbos kažin ar šiuo atveju yra turėjusios įtakos. Vilniškių šnekos irgi turi formas b'ernužė.l'i.s, m'erguz'é.l'c., karv'ela.l'eei ir kt. Taip pat ne dėl slavų kalbų įtakos ir dviskiemeniai, ir daugiaskiemeniai daiktavardžiai turi priesagą -elis. Kadan- gi balsio e“ daugelis vilniškių šnektų neturi ir seniau bus neturėję, tik ilgąjį platųjį balsį e- (šalia pailginto e.): vaik'ė.l'i.s ir b'ernuzé.l'i.s, m'erg'ė.l'e. ir m'ergužė.l'e. ir kt. Matyt, visoje paradigmoje išliko suvienodėjęs balsis e. Todėl teigti, kad tai gal yra iš slavų — kaip žemaičiams spėjama latvių kalbos įtaka (Laimis Bilkis, Acta Linguistica Lithuanica 41, 70), negalima (tos kalbos priesagos -ėlis (-elis) mažybei reikšti neturi). Susidaro įspūdis, kad toponimikos specialistams deminutyvų priesagos -ėlis, -elis geografija nežinoma, nes Ceikiniuosė esanti Šežiaukėlė (ALL 41, 70), Tirkš- liuosė — Kužiškėlė (ALL 41, 72), Linkmenyse — Polymėlis (ALL 41, 72), Ignalinoje — Tėlėtnykėlis (ALL 41, 76) ir t. t. Vytautas Vitkauskas Gauta 2004 11 08 Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, 10308 Vilnius, Lietuva 2 Ten jau gyvena naujesni gyventojai, nes senieji buvo gyvi sudeginti 1945 metais per Kūčias ir Kalėdas.