„Knygos nobažnystės“ (1653) morfologijos tyrimo galimybės naudojant reliacinę duomenų bazę

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LI (2004), 1-14 Knygos nobažnystės (1653) morfologijos tyrimo galimybės naudojant reliacinę duomenų bazę DALIA JAKULYTĖ Klaipėdos universitetas The article presents the relational database created for the investigation of the morphology of old Lithuanian writings. A logical data model was developed and implemented within the Microsoft Access database management system (DBMS). All the words of two parts of the Knyga Nobažnystės were entered into the database. An engine was created for morphological (inflectional) data selection, so that the words can now be selected by any assigned property or set of properties. Such a database serves as a tool for data sorting, selection and correction, as well as Jor text and index media storage. It allows the researcher to deal with various linguistic problems, such as noun stem alternation, authorship of texts etc. in an efficient, guick and accurate manner. 0. ĮVADAS Viena didžiausių problemų, su kuria susiduria kalbininkai, tyrinėjantys senuosius raštus, tai medžiagos atranka. Pagrindiniai medžiagos šaltiniai yra patys tekstai (ppr. knygų fotokopijos), žodynai, žodžių registrai. Iš jų duomenys yra perrašinėjami (ranka ar kompiuteriu), sudaromos popierinės kartotekos, jos rūšiuojamos ir rikiuojamos tam tikra tvarka. Medžiagos atranka iš tokios kartotekos — ilgas ir gana sudėtingas darbas: peržiūrima visa kartoteka, atrenkami reikiami lapeliai, jie suskirstomi ir t. t.; pabaigus darbą atrinkti lapeliai turi būti grąžinami į jų vietas bendroje kartotekoje, priešingu atveju ji nebus tinkama naudoti. Tokias problemas padeda spręsti kompiuterinės technologijos. Leksikografiniams tyrimams sudaromi kompiuteriniai tekstynai, senųjų raštų duomenų bazės, etc. Vienas esminių kompiuterinių tekstynų požymių — galimybė atlikti automatinę teksto analizę, pvz., automatiškai daryti teksto konkordansus, t. y. pateikti ieškomą žodį minimaliame kontekste. Automatinei kalbos analizei tekstai turi būti sužymėti, kad konkordansų programa ieškotų kalbos vienetų ne tik pagal formalius, bet ir pagal gramatinius požymius. (Marcinkevičienė 1997). Tačiau tik norminei kalbai galima kurti ir taikyti automatines kalbos gramatinių formų ar pan. atpažinimo programas, Oo senųjų raštų gramatiniai požymiai turi būti sužymėti rankiniu būdu. Pvz., Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Kompiuterinės lingvistikos centre parengtą 100 milijonų žodžių apimties lietuvių kalbos tekstyną (donelaitis.vdu.lt/ tekstynas) sudaro nepriklausomybės laikotarpio leidiniai, parinkti taip, kad kuo ge- 2 | DALIA JAKULYTĖ riau atspindėtų dabartinę rašytinę lietuvių kalbą. Tekstyno paieškos sistema leidžia atlikti žodžio paiešką, sužinoti pasirinkto žodžio statistinę informaciją, ieškoti pasirinkto žodžio konkrečia gramatine forma (pvz., nepriklausomybės), arba visų žodžio formų naudojant simbolį „*“ (nepriklausomyb*). Latvijos universiteto Matematikos ir informatikos institutas internete pateikė ir senųjų XVI-XVIII a. rašto paminklų tekstus su panašiomis paieškos galimybėmis (galima ieškoti konkretaus žodžio ar jo dalies su simboliu „96“) bei archyvuotas žodžių formų dažnumų žodyno ir indekso rinkmenas (www.ailab.lv/senie). Panašus darbas yra atliekamas ir Lietuvių kalbos institute — kompiuteriu renkami ar nuskaitomi senųjų raštų tekstai ir sudaromi žodžių formų indeksai. Jie sudaromi pusiau rankiniu būdu, t. y. kompiuteris pagal specialią programą tik išdėsto žodžių formas abėcėlės tvarka, nurodydamas jų vietą tekste ir pateikdamas kontekstą. Tekstologinė informacija bei gramatinė ir leksinė konkrečios žodžio formos reikšmė įrašoma ranka (Ambrazas 1998). Senųjų raštų morfologijai tirti tradiciškai naudojamos tokios pat kartotekos kaip ir žodynams, bet skirtingas jų panaudojimo mechanizmas, pavyzdžiui, rūšiuojama ne tik pagal leksemas, bet ir pagal kitus požymius (kalbos dalis, morfemas, darybą, forma ir t. t.). Tad atitinkamai turi būti pritaikyta ir kompiuterinės duomenų bazės struktūra bei medžiagos atrankos galimybės. Senųjų raštų morfologijos duomenų bazės kūrimo idėja kilo tęsiant Antano Jakulio pradėtus Knygos nobažnystės (1653)' tyrimus. Iki 2004 m., kai pasirodė faksimilinis Knygos Nobažnystės leidimas (Pociūtė, reng., 2004), Lietuvos kalbininkams buvo prieinamas tik 1968 m. darytas mikrofilmas (saugomas Mokslų akademijos Centrinėje bibliotekoje). Klaipėdos universiteto Baltistikos centras turėjo tais pačiais metais A. Jakulio darytas Knygos Nobažnystės (Sumos evangelijų ir Maldų Krikscionisky) fotokopijas, Menų fakulteto biblioteka — giesmyno kserokopijas. Iš jų A. Jakulis sudarė Knygos Nobažnystės leksikos registrą, kurio publikuota tik viena dalis — Sumos evangelijų leksika (Jakulis 1995). Šiam leksikos registrui buvo sudaryta popierinė visos leksikos kartoteka, t. y. į atskirus lapelius surašyti žodžiai, pažymint jų pagrindines formas, reikšmę, gramatinę formą (1 pav.), tie lapeliai sugrupuoti pagal pagrindines formas ir sudėti abėcėlės tvarka. Tačiau sudarytojas toliau tirdamas Knygos Nobažnystės kalbą pats naudojosi kartoteka ir lapelius perrūšiavo jam vienam žinoma tvarka. Iš esmės ją reikėjo sudaryti iš naujo, bet norėjosi padaryti tinkamą daug kartų naudoti. Tad buvo nutarta kurti elektroninę kartoteką — duomenų bazę, kurioje būtų kaupiami, rūšiuojami ar filtruojami įvairūs morfologiniai, leksiniai, semantiniai ar kt. duomenys ir kuri tarnautų kaip senųjų raštų morfologijos tyrėjo įrankis. Tokios duomenų bazės kūrimą sudaro du pagrindiniai etapai — projektavimo ir realizacijos. Projektuojant sprendžiama, kokio pobūdžio duomenys reikalingi senųjų raštų morfologijos tyrėjui, apibrėžiama tų duomenų specifika, požymiai, tarpusavio ryšiai, numatoma, į kokius klausimus turi atsakyti kuriama duomenų bazė. Šio etapo rezultatas — loginė duomenų struktūra. Ji aprašyta šio straipsnio 2.1. skyriuje. Antrai Plačiau apie Knygą Nobažnystės ir jos istoriją žr. Dainoros Pociūtės (2004), Ingės Lukšaitės (2001), Zigmo Zinkevičiaus (1988: 213-223), Juozo Tumelio (1967, 1968) ir kt. darbuose. KNYGOS NOBAŽNYSTĖS DUOMENŲ BAZĖ | 3 sis etapas — sudarytos duomenų struktūros realizacija vienoje iš duomenų bazių valdymo sistemų — aprašytas 2.2. skyriuje. Sukurtą ir realizuotą senųjų raštų morfologijos duomenų bazę jau galima naudoti tyrimams, t. y., įkėlus duomenis ir sužymėjus reikiamus jų požymius, tuos duomenis atrinkti, tvarkyti ir rūšiuoti norima tvarka. Antrajame straipsnio skyriuje aprašomas sukurtos senųjų raštų morfologijos duomenų bazės taikymas konkretaus šaltinio — Knygos nobažnystės — morfologijos tyrimams. 1. SENŲJŲ RAŠTŲ MORFOLOGIJOS DUOMENŲ BAZĖS KŪRIMAS 1.1. Loginė duomenų struktūra Pagrindiniai leksikos registro kartotekos elementai yra žodžių, pavartotų tekste, formos (čia ir toliau kiekviena žodžio forma, t. y. kiekvienas bet kokios leksemos pavartojimo atvejis bus vadinamas „žodžiu“). Viena kortelė — vienas žodis ir jo požymiai (atributai) (žr. 1 pav.). 1 PAV. KNYGOS NOBAŽNYSTĖS LEKSIKOS KARTOTEKOS KORTELĖ | pagrindinės — žodis kara forma oF šaltinis, puslapis, eilutė ii čiefų i kalbos dalis id sas, (E50 kt „kuriam nors veiksrmii mimatytas, mistatytas, skutas metas, termmas““ reikšmė Pagižink tq čiefą atlankima faw/ o duolds jam kolap éigfas ird dffiraft — | Bais Eshis Kiekvienas žodis yra unikalus. Net jei tas pats žodis tokia pat forma ir reikšme pavartotas kelis kartus, kiekvieną kartą jis bus kitoje vietoje, kitame kontekste; jei kortelės būtų sunumeruotos, tokios pačios žodžių formos turėtų skirtingus numerius. Tad ir pagrindinis duomenų bazės elementas turi būti žodis, turintis unikalų numerį. Jo atributai — forma, šaltinis, pagrindinės formos, reikšmė etc. Kai kurie atributai (pvz., kalbos dalis, paradigma) yra bendri visai leksemai. Leksemos atributams apibrėžti kuriamas elementas „Leksema“, susietas su elementu „Žodis“ santykiu „vienas su daugeliu“, t. y. vieną „Leksemos“ įrašą gali atitikti keli „Žodžio“ įrašai. Apibendrinta loginė senųjų raštų morfologijos duomenų struktūra pavaizduota 2 pav. 2 PAV. LOGINĖ DUOMENŲ STRUKTŪRA? DALIA JAKULYTĖ Žodis I Zisman Leksema Žodžio ID Tumikabis mmeris Leksemos ID Pagrindinės f. N Lizdas Reikšmė 4 Pagr. f, ormos Funkcija Kalbos dalis Kaitymas imekat ; links. ; asmen. Kilme Giminė L vyr.,mot.; nek. ; bendr. Struktūra Skaičius {ns dgs., dvs Paradigma Laipsnis į melyg.; aukšt... Pamat. žodis Apibrėžtumas /įvardž.; rt ormantas Veiksm forma Sbendr. asm f dal; ... sly : Priesaga(os) Refleksyvumas ~~ /sanex; don. Rūšis fvelk ;reveik, Nuosaka ties, Lip; tar.; Laikas fes.;būt.; būt.d.; būs. Laiko/nuos.forma | vient. sud atlikt.sud pradėt.,... Asmuo 11;2;3 Kamienas la i iia ow... Valdym as Isa vard.;su kilm. .... Kontekstas / teksto eilutė ar sakinys Tekstas į evengelija; pamokslas malda... Autorius Skyrius Puslapis Eilutė Plačiau apie morfologijos duomenų specifiką, numatytus elementus, jų atributus ir tarpusavio ryšius aprašyta straipsnyje apie Knygos nobažnystės morfologijos duomenų bazės kūrimą (Jakulytė 2001). 1.2. Morfologijos duomenų bazės realizacija Elektroninis kartotekos atitikmuo — duomenų bazė. Kaupiamų duomenų apdorojimui, peržiūrai, atrankai, spausdinimui bei naujų duomenų įvedimui naudojama specializuota programinė įranga — duomenų bazių valdymo sistemos (DBVS). Dabartiniu metu plačiausiai taikomos reliacinės duomenų bazių valdymo sistemos (pvz., Visual 2 Duomenų bazėje saugomos informacijos elementas — esybė — loginėje duomenų struktūroje žymimas stačiakampiu. Viršuje nurodomas esybės pavadinimas, apatinėje dalyje išvardijamos esybės savybės (atributai). Ryšys „vienas su daugeliu“ vaizduojamas išsišakojančia tiese. KNYGOS NOBAŽNYSTĖS DUOMENŲ BAZĖ | 5 FoxPro, dBase, Paradox ir kt). Į Microsoft Office programų paketą įtraukta DBVS MS Access pasižymi visomis reliacinio tipo DBVS būdingomis savybėmis ir gera integracija su kitomis šio paketo programomis. Joje duomenys saugomi lentelėse. Kiekviena pagrindinės lentelės eilutė — atskiras įrašas (pagrindinis elementas ir jo atributai). Pasikartojančių elementų (atributų) sąrašai saugomi pagalbinėse lentelėse. Į pagrindinę lentelę elementai įrašomi, o atributai parenkami iš pagalbinių lentelių. Susiejus lenteles galima daryti įvairias užklausas, leidžiančias atrinkti informaciją iš vienos ar kelių lentelių (t. y. atsirinkti reikiamas korteles iš kartotekos ir jas susidėti norima tvarka). Remiantis sudaryta logine duomenų struktūra senųjų raštų morfologijos duomenų bazė buvo realizuota naudojant Microsoft Access 2003 DBVS. Čia sukurtos dvi pagrindinės lentelės: „Žodžiai“ (žodžių formoms) ir „Pagrindinės formos“ (leksemoms)’. Pagalbinėse lentelėse — atributų sąrašai. Visos pagalbinės lentelės su pagrindinėmis susietos ryšiu „vienas su daugeliu“. Senųjų raštų morfologijos duomenų bazės lentelės ir ryšiai tarp jų pavaizduoti 3 pav. 3 PAV. DUOMENŲ BAZĖS LENTELIŲ IR RYŠIŲ TARP JŲ DBVS MS ACCESS SCHEMA Autorius Skyrius Puslapis Eilutė Savarankiškumas Pagrindinės formos Apibrėžiumas aldymas Veiksmažodžio for Linksniavino, asme Daryba Pamatinis žodis Darybos formantas Pamatinė šaknis1 Pamatinė šaknis 2 Priesaga (os) Priešdėlis (iai) ngiamasis basis Lako/nuosakos for Asmuo Pastabos Jaknavičius Sirvydas Daukša 3 Cia kol kas palikti pirminiai lentelių pavadinimai. Jie, ko gero, keičiami nebus — pavadinimo keitimas gana sudėtingas, o vartotojas jo paprastai nemato. 6 | DALIA JAKULYTĖ Vienos pagalbinės lentelės jau užpildytos, kitos — pritaikomos kiekvienam rašto paminklui. Užpildytos yra gramatinių kategorijų lentelės (kurios pavaizduotos 3 pav. kairėje). Kiekvieną jų sudaro kelios grafos: identifikatorius, atributo pavadinimas (-ai) ir pastabos. Į pagrindinę lentelę iš pagalbinės įrašomas tik identifikatorius, bet duomenų atrankoje galima naudoti bet kurios grafos duomenis, todėl vartotojų patogumui kai kurie atributai apibrėžiami tiek lietuviškais, tiek tarptautiniais terminais (plg. linksnio kategorijos sąrašą 1 lentelėje). „Konteksto“, „Skyriaus“, „Teksto“ ir „Autorių“ lentelės pritaikomos kiekvienam rašto paminklui. „Pagrindinių formų“ (leksemy) ir „Reikšmių“ lentelės pradžioje yra tuščios, bet duomenys gali būti įkelti iš kitam rašto paminklui sukurtos duomenų bazės. 1 LENTELĖ. LINKSNIO KATEGORIJOS ATRIBUTŲ SĄRAŠAS Linksnio kategorija ID Linksnis Lotyniškai Pastabos 0 i 1 vard. N. Vardininkas 2 kilm. G. Kilmininkas 3 naud. D. Naudininkas d 4 gal. A. Galininkas 5 įnag. I. Įnagininkas 6 ines. In. Inesyvas 7 iliat. Il. Iliatyvas 8 ades. Ad. Adesyvas 9 aliat. Al. Aliatyvas 10 šauksm. V Šauksmininkas 21 sav. kilm. G. posses. Savybinis kilmininkas KNYGOS NOBAŽNYSTĖS DUOMENŲ BAZĖ | 7 2. DUOMENU BAZES TAIKYMAS KNYGOS NOBAZNYSTES MORFOLOGIJOS TYRIMAMS 2.1. Duomenų įvedimas Prieš įvedant konkretaus rašto paminklo morfologijos duomenis, duomenų bazė pritaikoma. Pavyzdžiui, tiriant KN kalbą reikia atsižvelgti į teksto struktūrą ir autorystę (plačiau žr. Jakulis 1982, 1984). Skirtingos knygos dalys parengtos ar verstos skirtingų autorių, tad lentelėje „Tekstas“ surašomi teksto tipai (evangelija, pamokslas, malda, giesmė...), lentelėje „Autoriai“ — surašomi žinomi KN autoriai. Užpildoma ir lentelė „Skyrius“ — surašomi visi KN skyriai (žr. 6 pav.). Duomenų įvedimas prasideda nuo teksto rinkimo. Surinktas tekstas eilutėmis įkeltas į lentelę, eilutėms priskirti identifikacijos numeriai. Tada tekstas išskaidytas į žodžius, jiems priskirti identifikacijos numeriai, sužymėti eilučių ID, teksto ID, skyriaus ID ir originalo puslapio ir eilučių numeriai. Visi šie veiksmai atlikti automatiškai autorės sukurtomis teksto redaktoriaus Microsoft Word makrokomandomis. Kadangi šiame tekste dažnai žodžių ribos nesutampa su tarpais tarp žodžių, sudarytoji lentelė peržiūrima ir pataisoma. Peržiūrėtos lentelės įkeliamos į atitinkamas morfologijos duomenų bazės lenteles „Kontekstas“ (ji pervadinta į „KNtekstas“) ir „Žodžiai“. Kiti požymių (giminės, skaičiaus, linksnio, laiko etc.) ID įrašomi rankiniu būdu (neautomatiškai) duomenų bazės lentelėje „Žodžiai“. Įvedimo patogumui ID yra skaičiai, atitinkamos kategorijos eilės numeriai, tad, pvz., žodžio Kryftaus formai (vyr. vns. kilm.) nurodyti į atitinkamas grafas tereikia įrašyti „1“, „1“, „2“ (plg. 4 pav.). 4 PAV. LENTELĖS „ŽODŽIAI“ FRAGMENTAS. FORMOS NURODYMAS BSR | Žodis I Kontekštas cision im ea oy i Via ro | | 20030701 dteyfiancia 200307 2 I 301 3 7 O etti(at) ateiti 2 1 2 1.12 3 0 | | 20030702 Pona 200307 2 I S01 3 7 ponas ponas la 1 1 1 2 1 0 P| 20030703 Kryftaus 0007 2 1 Sot 3 7 O Kristus 102/1 1 10 0 || 20030704 ant 200307 2 1 s01 3 7 0 ant 2804/1 0 g-.0 '0 0 0 |_| 20030705 luda 200307 2 1 S01 3 7 0 sūdasi sūdas 1 1 || 2 1 0 Prieš nurodant pagrindines formas, atitinkamas įrašas sukuriamas lentelėje „Pagrindinės formos“, o lentelės „Žodžiai“ grafoje „Pagrindinės formos“ jis įrašomas arba parenkamas išskleidus sąrašą (5 pav.). 8 | DALIA JAKULYTĖ 5 PAV. LENTELĖS „ŽODŽIAI“ FRAGMENTAS. PAGRINDINIŲ FORMŲ NURODYMAS | | i [K m: | a Sa Fb lg Zi Reikšmė HOE my ar ira 2 1 3 7 0 eiti(at) ateiti 2 1 1 0 | | 20030702 Pond Ar 2 1 ui 3 7 0 ponas ponas la 1 į 1 ; į 0 |-7| 20030703 Kryftaus 200307 2 1 sol 3 7 0 o 0 | | 20030704 ant 200307 2 1 S01 3 7 0 1 0 0 | | 20030705 fuda 200307 2 1 S01 3 7 0 Knstu Knstusas, Kristuso 1 1 0 | | 20030706 raBtas 200307 2 1 S01 3 7 0 |knvida krividė krivida, krividos 1 1 0 |_| 20030707 Bwentas 200307 2 1 S01 3 7-8 0 Įkrividijimas knvidy krividijimas, krividijimo 1 1 0 | | 20030801 primeana 200308 2 1 so 3 8 O Įkryžiavoti (nv kryžia' nukryžiavoti, --, --ojo 5 1 0 | | 20030802 Kayp 200308 2 1 S01 3 8 0 Įkryžius kryžių kryžius, kryžiaus 1 0 0 |_| 20030803 tatay 200308 2 1 S01 3 8 O Įkrosyti krosyt krosyti* 3 0 0 | | 20030804 ira 200308 2 1 S01 3 8 0 Įkrūpauti krūpai krūpauti $ 1 0 Šiuo metu į duomenų bazę suvesti SE, Pas, MKr ir K žodžiai, sužymėti tie jų požymiai, kuriems nereikia papildomų tyrimų arba tyrimai jau atlikti. Todėl, pavyzdžiui, pagal Antano Jakulio hipotezę (Jakulis 1982) sužymėta SE dalių autorystė, o lentelėje „Pagrindinės formos“ įvestas tik identifikatorius, lizdas, numanomos pagrindinės formos bei kalbos dalies ID. Pagrindinės formos gali būti koreguojamos ir kiti požymiai nurodomi vėliau, peržvelgus visas žodžio formas (žr. 3.2. sk.). Ne visi požymiai nurodomi dėl keleto priežasčių: — medžiagos atrankai morfologijos tyrimams nurodytų požymių (vietos, formos bei pagrindinių formų) pakanka; daug požymių numatyta kitiems, pvz., leksikologijos ar semantikos tyrimams; — kai kurie požymiai reikalingi tik vienam kitam tyrėjui (pvz., daryba, pamatinis žodis ir kt. rūpės tik žodžių darybos specialistams), kai kuriuos ir turėtų nurodyti atitinkamas specialistas (pvz., reikšmes — leksikologas), etc.; — daug požymių yra ginčytini ar abejotini, kai kurie priklauso nuo tyrimų atskaitos taško: pvz., žodis kalnas laikytinas šakniniu ar priesaginiu, priesagos vediniu, t. y., ar jis kalbėtojo sąmonėje siejamas su kilti, kelti ar ne? O delnas? Kaip nurodyti šaknį — tokią, kokia yra (kal-), ar su pamatiniu balsių kaitos laipsniu (kel-) — priklauso ir nuo tyrėjo poreikių, pvz., ar jis norės išrinkti žodžius su a šaknyje, ar visus tam tikros šaknies vedinius“. — dažnai sunku apibrėžti ir linksniavimo tipą (jis nurodomas lentelėje „Pagrindinės formos“), kadangi Knygoje Nobažnystės gausu įvairuojančių formų, pvz.: bjauras / bjaurus, garba / garbė ir t. t. Kiekvienu tokiu atveju reikia iš pradžių atlikti išsamius tyrimus, nustatyti, nuo ko tas įvairavimas priklauso (gal jį lemia semantika, gal skirtingas formas vartoja skirtingi autoriai, etc.); - regis, kiek mažiau problemų turėtų kilti nurodant konkrečios formos kamieną (lentelėje „Žodžiai“), bet ir čia tenka suabejoti: jei ausis — i kamieno, ausiai — io kamieno, ausų — priebalsinio, tai ausį — ? Todėl tokie požymiai paliekami suvesti pačiam tyrėjui. Tam patogu naudoti skirtingus duomenų bazės valdymo sistemos medžiagos peržiūros režimus. 4 Tiesa, tam numatytos dvi grafos: „Šaknis“ ir „Pamatinė šaknis“. KNYGOS NOBAŽNYSTĖS DUOMENŲ BAZĖ | 9 2.2. Medžiagos peržiūra, rūšiavimas ir koregavimas Medžiagą galima peržiūrėti tiesiogiai su pagrindine susietose pagalbinėse lentelėse. Lentelėje „Skyriai“ galime peržvelgti visą kiekvieno skyriaus tekstą (6 pav.). 6 PAV. LENTELĖS „SKYRIUS“ FRAGMENTAS. 13 SKYRIAUS TURINIO PERŽIŪRA | | Skyriaus ID | Knyga | Skyriaus pavadinimas | Evangelija |Pradžios pu: | +1S12 1 Ant penktos nedelos po trims kar Mato 13, 24:30 37 =!5813 1 Antnedelos senu uzugavenių Mato 20, 1:16 4C | ID | Eilutės | Tekstas + 204005 ANT NEDELOS 8 = 204006 SENU UZUGAVENIU. g | + 204007 EWANGELIA Matt. 20. 8 mf 204008 PRiliginta ir karalifte dangaus žmoguj kutlay 1 E 204009 iBeio tšbay anklti/ famdit darbinikus ing 1 EF 204010 winničią [awą o kad [udereia darbinikus iž gra1 pip 204011 fia ant dienos/ nuliunte iuos winnicion lawa. | + MAN? TeiRaias dna alina tvačia imide Ihe Rosse 1 Perzvelgdami teksta, galime matyti ir redaguoti visus kiekvienos eilutés zodzius bei jy pozymius (7 pav.). 7 PAV. DUOMENŲ PERZIURA LENTELEJE „KN TEKSTAS* | ID | Eilutés | Tekstad Puslapis | Eituté | + 207005 uzutaykis/ ne ragaus [mierties ant amžiu/ kal1 = 207006 beia tada jam židay. Dabar pažind iuog welnia 1 , D | Žodis [Tekst[Autor] Skyrius [Puslag| Eilut{Savar|Pagrindines fo] Reikšmė |Kaity| Gimin] Skaid Link{Kamien|Laips] Ap |- | 20700601 tada 1 1 S20 70 6 O tada 0 0 {0 lo io 0 |- | 20700602 iam 1 1 S00 7 6 0 iis 0 1 2 11 3 o 0 |- | 20700603 židay 1 1 S20 70 6 0 žydas 0 1 i 13 id 10 |_| 20700604 Dabar 1 1 50 70 ls O dabar dabar 1/ o 9 io 10 o 10 |» | 20700605 paind 1 1 S10 70 6 0 = žinti(pa) 0 2 | 0—13 io gv o | | 20700606 iuog 1 1 S20 70 6 0 jog 0 0:0 {0 0 o 0 | | 20700607 welnia 1 1 S20 70 6 0 = velnias 0 1 1 1 4 2 0 | %) 0 0 0 0 0 0 0 10 ip 0 gig + 207007 turi. Abrahomés numire ir prénaBay/ o tu 1 į j 2 + 207008 kalbi iey kas zodi mano uzutaykis/ ne ragaus 1 Peržvelgdami pagrindines formas, matome visus kiekvieno žodžio pavartojimo atvejus (8 pav.). Pagrindines formas koreguoti bei kitus leksemos požymius įvesti patogiausia šiame režime, nes čia matomos visos kiekvieno žodžio formos, tekstas ir skyriai, kur jos pavartotos etc. Tad tik čia galima bandyti nustatyti, pvz., kiekvienos leksemos kaitybos tipą.