Irena Ermanytė. „Antonimų žodynas“

176 | RECENZIJOS (p. 400); uspilto-s (p. 397) = us'p'ilto-s; vad6-ve- (p. 414) = vad6-ve-; atéjo- (p. 414) = até-jo-; to-ks (p. 430) = to-ks; lé.idz’u (p. 457) = Ié.idz'u; ptioksté (néra Zodyne); peli:ti (p. 462) = peli:ti; acisé-zdavo (p. 467) = acisé-zdavu; é-da (p. 479) = é-da; Za-si-tez (p. 484) = Za's'i-t'es; riedam (p. 508) = riédam; pasiré-d'e. (p. 532) = pasiré-d'e.; k6-ta (p. 543) = ké-ta.; atlé-kt (p. 559) = atl'é-kt; reng'uds'i (p. 565)= rey'g'tos'i; pasiryzimas (1) (p. 569) = (2); rodyti (p. 570) = rédyti, rodo, rédé; gal dar kas nepastebéeta. Klaidy Siame veikale tikrai sumazéjo, artéjame prie pavyzdingo mokslinio teksto: toks tarjimo, ir kitokiy klaideliy, todél jas buvo galima lengvai nurodyti (rengiant spaudai) ir pataisyti. Ar viskas priklauso tarmei, juk neapibrézta savoka ,,tarmés Zodis*, nors visa zodyno toma lyg ir jungia apibrézimas ,,paveldétas zodis*. Ne tarmes zodziai ir formos bitu: literdtas (p. 88), stlosiu (=sulosit) (p. 97); neismaisi-tu. GRS = neismaisi-tu. (rodos, ten tokios metatonijos nebiina); uz bl@-cvas (p. 452); daugumo- (=daugiausia) rifiko- [vezti] tarnd.uto-jus visus JNK (p. 559) ir kt. Tai irgi nedaug, o nuorodos bity labai pravar¢ios ir reikalingos. Dabar lauksime paskutinio Sios Snekty grupés, bendrinés kalbos pagrindo, viso turto. Treciajame tome reikéty nurodyti ir kokias nemalonias klaidas, netobulumus. Tarmiy leksikos zodynu tinkamas sudarinéjimas, uzrasymas yra be galo svarbus reikalas — tarmés ir senieji rastai yra didieji tautos kalbos turtai, ripimi daugeliui indoeuropeistikos tyrinétojy. Esama ir neisspresty klausimy, pavyzdziui, priebalsiy grupés minkStumo reikaly: m'iyks'ti ar kitaip, al'ks'n'is ar kitaip. Vytautas Antanas Vitkauskas Gauta 2005 06 09 Lietuviu kalbos institutas P. VileiSio g. 5, 10308 Vilnius, Lietuva IRENA ERMANYTE ANTONIMU ZODYNAS Vilnius: Lietuviu kalbos institutas, 2003, xxiii + 584 p., ISBN 9986-668-52-2 Antonimy Zodynas — ilgai trukusio ir daug ismanymo bei kruopstumo pareikalavusio darbo rezultatas. Jo autoré Irena Ermanyté — patyrusi zodynininke, daugybe mety raSiusi ir redagavusi didiji Lietuviy kalbos zodyna, isleidusi_ mokyklinj Lietuviy kalbos antonimy zodynq (1985 m.), todeél visiskai galima pasitiketi ir jos lingvistiniais sugebéjimais, ir moksliniu saziningumu. Recenzuojamasis zodynas priklauso specialiyjy zodyny tipui, nes jame teikiami vieno tipo leksikos vienetai: poros ar grandinés tokiy zodziu, kuriy reiksmés diametraliai prieSingos, t. y. antonimai. Isrinkus medziaga iS viso daugiatomio Lietuviy kalbos zodyno, papildzius pavyzdziais i§ grozinés literatiros, publicistikos, Siame veikale stengtasi pateikti ir sisteminius, ir kontekstinius antonimus, aiSkinti ir lietuviy bendrineés kalbos, ir tarmiu, ir senujy raStu faktus. Taigi pries akis — didelés apimties leksikografinis darbas, kuriame galima rasti duomeny ne tik apie dabartinés lietuviy kalbos zodziu sisteminius rySius, bet ir apie tam tikruose tekstuose susiformuojancius prie’ybés santykius, vienaip ar kitaip veikian¢ius visa kalbos sistema. RECENZIJOS | 177 1. ,,Antonimy Zodyno” struktira beveik tradiciné: pradzioje yra trys skyreliai (,,Ivadas“, ,,Zodyno sandara‘ ir ,,Sutrumpinimai“), po jy eina pats zodyno korpusas, kuriame antonimai pateikiami lizdais, i8destytais pagal vieno i8 antonimy abécéle, o gale duodamas antonimy kilmés frazeologizmu saraSas ir antonimy lizdu rodykle. Kad Zodynas paraytas remiantis pakankamu teoriniu leksinés semantikos pagrindu, rodo ,,Ivado* turinys. Cia argumentuotai iSdéstyta, kas sudaro antonimu, kaip dviejy priesybés nariy, pagrinda, kas lemia Siy zodziy priesybe (Saknis, darybos formantai ar kontekstas), kokie loginiai veiksniai antonimus sieja kalboje, kaip susidaro antonimais grindziamos stilistinés figiros. Skaitant jvada, kyla tik vienas klausimas — ar pats zodyno tekstas atskleidzia visus teorinéje dalyje postuluotus teiginius ir ar reikéjo zodyno jvade ragyti viska, kas zinoma jo autorei, apgynusiai daktaro disertacija kaip tik apie antonimus. | §j klausima tiksliai bitty galima atsakyti tik detaliai iSanalizavus pacias antonimy poras ir ju vartosena iliustruojancius pavyzdzius. Bet ir be atidesnio tyrimo kyla abejoniy tam tikry samprotavimy svarba Siam Zodynui. Labai keistai Cia suprantamos savokos ,,funkcija“ ir ,,iSvestinumas*™, siejantis tokias antonimy poras, kaip artimas — tolimas (kelias), dukstas — Zémas (medis), giliis — seklis (eZeras) ar ausra — sutema, gimti — mirti, uvertitira — findlas. Visai aisku, kad abu Siu prieSybiy nariai turi kazkokia bendra turinio ypatybe, kurios vienas narys turi daugiau, kitas —- maziau, kad ta bendra turinio ypatybé leidzia sujungti zodzius j tam tikro tipo leksines semantines paradigmas, bet kuo ¢ia deta funkcija ir kaip su ja siejasi ,,isvestinumas*? Taip pat abejotina, ar zodyne kaip nors gali biti atspindeta intonacijos itaka semantiniam antonimy poros santykiui. Taigi i8 esmés gerai argumentuotame teoriniame zodyno jvade galeéty biti kiek tikslingiau formuluoti teiginiai, vertingi leksikografijai, o ne apskritai pamastymams apie antonimus. »Zodyno sandaros“ skyriuje paaiskinta, kaip iSdéstyta medZiaga. Sis skyrius gana fragmentiskas, duomeny pateikimo principai jame néra kaip reikiant iSdéstyti. Pavyzdziui, cia tera pasakyta, kaip pateikiama veiksmazodziy antonimy antrojo nario sinoniminé eilé (pirmiausia rasSomas veiksmazodis be prieSdélio, 0 po jo pagal abécéle suraSomi prieSdéliniai veiksmazodziai), bet nieko neuzsimenama apie kitu kalbos daliy sinoniminiy eiliy pateikima; nurodyta, kad antonimu reikSmes vengiama aiskinti sinonimais, bet visai neaisku, kaip tos reikSmés aiSkinamos — ar aiSkinimai i8 kur nors paimti, ar sukurti pacios autorés. Siame skyriuje apibréZta, kas sudaro antonimu poras, nurodoma, kaip jos numeruojamos. Bet, vos pradéjus Zitirinéti paties zodyno teksta, paaiskeja, kad tikrai abejotinas antonimy poru numeravimas petitiniais spaudmenimis, 0 reiksmiu — pajuodintais. Pirmiausia, kyla tam tikry vizualiniy sunkumu, be to, atrodo, kad reikSmiu skyrimas yra svarbesnis uz paciu antonimy poru skyrima. Petito skaiciukais pries antraStini zodi kartais numeruojama ne tik ta pacia reikSme vartojamo zodzio, t. y. tos pacios leksemos, pora (a), bet ir kita reikSme vartojamas tas pats Zodis (jau kita leksema), sudarantis antonimy pora su kitu zodziu (b). Toks vienodas ne to paties tipo fakty pateikimas ijneSa nereikalingos painiavos ir tampa galvosikiu vartotojams. Plg.: a) 1 gléstyti Svelniai braukyti ranka — kandzioti skaudinti, Zeisti dantimis 2 glostyti Svelniai braukyti ranka — musti, Serti smigiais kelti skausmaq 3 glostyti Svelniai braukyti ranka — p@Sti skaudinti raunant plaukus b) 1 ramis kuris neteikia permainy — audringas kuris neramus, permaningas 2 ramus kuris negreit susierzina, supyksta — irzlus kuris greit susierzina 3 ramis kuris taikingas, be kraujo praliejimo — krivinas kuris susijes su kraujo praliejimu 178 | RECENZIJOS Toks antonimy pory numeravimas ypa¢ klaidina, kai pirmasis poros Zodis daugiareikSmis ir kai kiekvienai leksemai randama keletas antonimy; tada taip ir neaiSku, kas tuo skaitmeniu zymima -—ar antonimy pora, ar leksema. Pavyzdziui, pateikiant budvardzio gyvas antonimus, pazymeéti penki numeriai, bet kas jais suzyméta — ar tik penkios antonimy poros? O gal zodyno autorei atrodo, kad Sis bidvardis vienareikSmis, jei jo reiksmés nesunumeruotos pajuodintais spaudmenimis, kaip tai padaryta kituose straipsniuose: 1 gyvas kuris turi gyvybe — maris kuris turi mirti, mirtingas 2 gyvas kuris turi gyvybe — mires, numires kuris neturi gyvybés 3 gyvas kuriame vyksta organiniai procesai — negyvas kuriame nevyksta organiniai procesai 4 gyvas kuris judrus, Zvalus — létas, romis kuris palengva juda, neskuba 5 gyvas kuris aktyviai reiskiasi — sustinges kuris pasyvus, vangiai reiskiasi ir plg.: 1 skystas kuris turi ypatybe tekéti — kietas kuris atsparus lenkimui 2 skystas 1. kuris turi daug vandens — tirStas 1. kuris turi mazai vandens 2. kuris gerai teka — 2. kuris silpnai teka 3. kuris tarpais, retai isauges — 3. kuris be tarpy, tankus Kai kur pory numeravimas apskritai kelia klausimy del antonimy pateikimo sekos. Pavyzdziui, neaisku, kokiais sumetimais kai kurios poros numeruojamos pradedant nuo perkeltiniy reiksmiu: 1 pakilimas prk. dvasinis sustipréjimas — deprésija, issekimas prk. dvasinis nusilpimas 2 pakilimas prk. dvasinis sustipréjimas — néopolis prk. ryskus dvasinis sumenkimas 3 pakilimas atitrikimas nuo pavirsiaus — nusileidimas pavirsiaus pasiekimas lékus 4 pakilimas /ygio paaukstéjimas — nusligimas lygio pazeméjimas 5 pakilimas geresniy rezultaty gavimas — néosmukis blogesniy rezultaty gavimas Pasitaiko ir visai nereikalingo numeravimo, matyt, praziiiréta redaguojant, pvz.: 1 apréiksti (o kur 2?). 2. Vertinant zodyno turini, pirmiausia svarbu nustatyti, ar recenzuojamojo darbo apimtis bei uzmojai atitinka dabartine kalbos bikle. Todél reiketu Si bei ta pasakyti apie medZiagos zodynui atranka. Ivade rasoma, kad medfiaga rinkta i8 gyvosios kalbos, LKZ I-XX tomu, lietuviu literatiros klasiku, ivairiy rasty ir periodikos. Galima tik pagirti zodyno autore uz surastus bei susistemintus kalbos faktus ir jy iliustracijas, nes toki darba atlikti reikéjo daug kruopstumo ir iSmanymo. Ir vis delto klausimy deél antraStiniy zodziy atrankos kyla ne taip jau mazZai. Vienas i§ ju kad ir toks: kodel Siais laikais rengiant zodyna nesinaudota tekstyno duomenimis, kodél neparinkta pastaryjy desimtmeciy naujazodziu, o itrauktos itin retos tarmybés (magus, moma, tota, Sapara?, skirmos, senykscias — dabarykscias, nusilti — nusdlti), visiski okazionalizmai (aukstikas ir Zemitkas, kabis ir nelabis, kusanciasis ir slinkasis, pardosas, pardudksné, pardudlé ir pirksné), niekuo is esmés nesiskiriantys ty paciy Zodziy variantai (Salia aukstyn teikiami dazniausiai tarminiai auksty, aukstyna, aukstynai, aukstyniui, aukstynuo)? Nelabai suprantama, kodél antraStiniais Zodziais teikiamos ir atskiromis antonimy poromis laikomos negimininés biidvardziy formos, kai Salia pateikiami visai tos pacios reikSmés gimininiai biidvardZiai (regis, cia pazeidziamos ZodzZio ir jo formy riby taisyklés). Arba vel: kodél i Zodyna kaip antraStiniai vieni potenciniai dariniai itraukiami, o kiti ignoruojami? Pavyzdziui, idéti biidvardziai ankstékas — vélokas, 0 lygiai tos pa¢ios darybos zodziy gerdkas — blogdékas, jaundkas — sendkas jau néra; itrauktas tik vienas kitas budvardinis ar veiksmazodinis abstraktas, pvz.: lanksttumas — inertisku- RECENZIJOS | 179 mas; linksmimas - litidniimas; ilgadieniskimas — trumpadieniskimas; iS4ukstinimas — nuzéminimas, pazéminimas; kélimas — gulimas ir dar vienas kitas. Bet kam juos apskritai déti, kai Salia duodami visai tos pacios reikSmés jy pamatiniai ZodZiai? Juk, atrodo, visiems gerai Zinoma leksikografiné praktika nekelti antraStiniais zodziais reguliariyjy mutaciniy vediniy, t. y. tokiy, kurie tik pereina j kita kalbos dalies grupe, bet iSlaiko ta pacia ypatybeés ar veiksmo reikSme. Neaiskiis autorés motyvai teikti antraStiniais ir tokius prieSdélinius vedinius, kurie nuo veiksmazodziy be prieSdéliy skiriasi tik veikslo reik8me, pvz.: papilnéti — patustéti, paplatéti — susiauréti, paplatinti — pasiaiirinti, susiairinti (argi Siais atvejais neuztekty neprieSdéliniy veiksmazodziy prieSprieSos?). Vargu ar reikia imti antra8tiniais tokius Zodzius, kurie laikomi kalbos klaidomis, pvz.: atidaryti ‘atmerkti (akis)’, kvidas, kudlotas ir kt. Vertinant pateiktasias antonimy poras, kyla ir vienas principinis klausimas, jau seniai diskutuojamas leksikologijos teoretiky: kada prieSinga reik’me igyja zodziai su neiginiu? Ivade Sis klausimas néra svarstomas, 0 antonimy poros, kuriose antrasis Zodis yra pirmojo variantas su neiginiu, problemos i&spresti nepadeda, pvz.: spdusdintas — nespdusdintas (kodél ne rankrastinis?), taktiskas — netaktiskas (kodél neuztenka akiplesiskas, iztilus, Siurkstis?). Tokie pasvarstymai ir autorés pozicijos aiskus iSsakymas padéty ne tik leksikologijos tyréjams, bet ir zodyno vartotojams. 3. Zodyno autoré parodé puikia kalbininkés nuovoka, ieskodama antonimy atitikmenu. Ji atskleidé, kad lietuviy kalboje esama tokiy zodziy, kurie dél savo reikSmiy gausumo, konteksty ivairumo gali sudaryti daugybe antonimy pory (pvz.: darbas sudaro a8tuonias, dziaiigsmas — vienuolika, kdlnas — trylika, kélti — septynias, kélti — devynias, virsiiné — SeSias poras ir t. t.). Dauguma antonimy por iliustruojama sakiniais, i8 kuriy rySkéja ir sisteminis, ir atsitiktinis prie- ’ybiy santykis, atsiskleidzia stilistiniy figiry, grindziamy antonimais, ivairove. Ypa¢ idomis tie pavyzdiiai, kurie rodo, kad antonimiskos gali biti net ty pa¢iy Zodziy reikSmés, pvz.: bréksti gali reiksti ir ‘temti’, ir ‘au&ti’; Cidupti —‘atverti burna’ ir ‘uZverti burna’; atristi —‘ritant priartinti’ ir ‘ritant pasalinti’; iSgérbinti — ‘iSgirti, iSaukStinti’ ir ‘iSkeikti, pazeminti’; kasti — ‘daryti duobe’ ir ‘naikinti duobe’. Taigi zodyno straipsniai rodo dideles miisy kalbos i§gales nusakyti sudéetingus priesybiy santykius. Didelés apimties Zodyne vis délto neretai pasitaiko tam tikry turétos medZiagos sisteminimo trikumu. Juos, pavyzdziui, rodo kai kur ne visai pamatuotai parinkti antonimy poros nariai: a) neatitinka deklaruojamos antonimo sampratos, kai antonimiSkai sugretinami ne tai paCiai kalbos daliai priklausantys Zodziai: apsirefiges — nuogdlius, islaisvintasis — vérgas, iimintingas — neismaneélis, laisvasis — vérgas, lobingas — elgeta, teists — apgavikas ir kt.; b) abejotina, ar galima antonimais laikyti tos pacios kalbos dalies Zodzius, bet priklausan¢ius ne tiems patiems semantiniams tipams, pavyzdziui, veiksmazodzius, kuriy vienas reiSkia aktyvy veiksma, o kitas — savaiminj vyksma ar net biisena: jsisprdusti — iSsprdusti; gyvénti — nusizudyti; arba prieveiksmius, kuriy vienas reiskia vieta, 0 kitas krypti: namo — svetuF (Kelias savaites svetur prabuves namo grjzo); kas kita biitu namié —svetur; c) kartais antra8tiniam Zodziui parenkami atsitiktiniai poros nariai (gal dél to, kad rastas tik toks iliustracinis pavyzdys?), o i§ akiy iSleidziami galimi daug tikslesni antonimai, pvz.: atlaikyti antonimu parinktas musti, o kur spdusti, slégti(?); kaip ateivio, atvykélio antonimai nurodomi tik iseivis, iivykélis, o kur cidbuvis, viétinis, saviskis(?); atlapétas antonimas esa yra tik wZdaras (0 jei bity kalbama apie atlapota apsiausta?); kodél zodzio bdltymas nurodytas tik vienas antonimas jiodymas, o kur trynys? Rastas tik vienas, ir tas keistokas, antonimas biidvardziui paténkintas, o bitent — piktas (— Pats duok, — suSvebleno Damule, daugiau patenkin- 180 | RECENZIJOS ta negu pikta), bet argi nebiitu rySkesnis Sio Zodzio priesybés santykis su dalyviais nusivyles, panitres, prk. suriiges? DaiktavardZiui kvapas parinkti bent keli antonimai: dvdkas, smardas, smarvé; bet juk kvdpas toli grazu ne visada reiskia malony kvepéjima, paprastai Siuo zodziu nusakoma bendroji medziagos ypatybe veikti uosle (kvapas gali biti ir malonus, ir nemalonus), 0 ir zodyno sakinys visai nerodo, kad nurodyti zodziai antonimiski kvapui (Jr bus smardas vietoje gero (!) kvapo). Suprantama, kad parinkty antonimy kieki labai ribojo turimi sakiniai (autoré stengési teikti tuos sakinius, kuriuose bitty abu prieSybés nariai), bet negi geriau, kad vartotojas zodyne rasty tik tuos antonimus, kurie pasitaike autorei po ranka, o negaléty rasti visiems gerai zinomy Zodziy pory? Todél gaila, kad nurodytos tik dvi laiméti poros: laiméti — pralaiméti ir laiméti — prarasti, 0 kur laiméti — pralosti, laiméti — nepavykti, laiméti — prakisti? Nurodytas tik vienas antonimiskas veiksmazodzZio Zudyti zodis gimdyti, 0 jo sinonimui uzmusti jau randamas visai kitoks antonimas — pasigailéti; tai ar pasigailéti negali biti Zudyti antonimas ir atvirkS¢iai? Sio tipo netikslumy esama tikrai nemaza (plg. dar: téisinis — beteisis, tikinti — neigti, uzkldusti — atkifsti). Visi tokie netikslumai ver¢ia abejoti, ar teisinga Zodyno autorés pozicija parinkti antonimus labiau remiantis atsitiktiniais tekstais negu sisteminiais zodziy rySiais. Zodyno tekste i8 tiesy pateikta nemazZa poru, kurios jokiu bidu néra sisteminiai antonimai ir tarp kuriu kalbos sistemoje yra susikloste visai ne antoniminiai, 0 hiponiminiai ar ekvoniminiai santykiai, pvz.: daind — rauda, tiosvé — tiosvis, 2 lapas — spyglys, tekéti — vesti, valgyti — gérti, brolis — sesud, tévas — motina ir pan. Suprantama, tokie zodziai gali tapti kontekstiniais antonimais, bet pateikti pavyzdziai tokio antonimiskumo nerodo (Tévg ir moting gyvq turjs; Tik darnus tévo ir motinos aukléjimas gali pakreipti vaikus norima linkme; Valgydamas, gerdamas skaninos, t. y. sako, kad skanu jam; Jis iskélé jiems vaises — jie valgé ir géré) arba vercia suabejoti nurodytos poros antonimiskumu, pvz.: | stovéti — griiiti (Ne braskantis griiiva, o stovintis); sunku izidréti antonimiska santykj ir tarp veiksmazodziu sakyti ir girdéti (plg. A girdéjau danguje galinga balsa, sakantj). Kai kurios poros visai neiliustruojamos pavyzdZiais, o tai dar labiau trukdo jy narius suvokti kaip antonimus, pvz.: dygti — irti, dygti — nykti, erdtiskas — platoniskas, gaminti — naudoti, garsinti — tyléti, gaibti — skésti, skleisti; iSanalizioti — susintétinti, léistis — stingti ir t. t. Kartais, atvirkS¢iai, pasitaiko straipsniu, perkrauty neinformatyviy iliustraciniy pavyzdziy (Zr. straipsnius aktyviis — pasyvus, anksti — vélai, artéti — tolti, aukstyn — Zemyn, baltas — juodas, cia — ten ir kt.). 4. Zodyno turinio verte didele dalimi lemia semantiniai Zodyno straipsniy duomenys. Naudojimasi Siuo Zodynu labai palengvina Cia teikiami antonimy reikSmiy ar jy atspalviy aiskinimai. Autoré pateikia ne iSsamias reikSmiy definicijas, bet trumpus ju paaiskinimus, kuriu, beje, visiskai pakanka, kad vartotojas nesunkiai galéty identifikuoti abiejy antonimy poros nariy semantika. Gaila, kad niekur néra placiau paaiskinta reikSmiy aiskinimy teikimo metodika, autorés pasirinktos metakalbos pozymiai. Ir vis délto gerai matyti kryptingos autorés pastangos iprastus, daugiausia i8 Dabartinés lietuviy kalbos zodyno paimtus aiskinimus sisteminti (pvz., to paties gramatinio tipo ar leksinés semantinés grupés zodziy reiksméms stengiamasi duoti vienodo modelio aiskinimus), kurti savus (ypa¢ perkeltiniy ar simboliniy reiksmiy) apibrézimus. Taigi vartotojy naudai atliktas tikrai didelis darbas. Zinoma, negalima nepastebéti, kad kai kur jis néra iki galo pavykes. Net ir atrankinis vertinimas leido pastebéti netiksliy reik8més aiSkinimy, kurie arba leidzia prikurti pernelyg daug antonimy poru, arba trukdo nurodyti tikrus antonimus. Pavyzdziui, neaisku, kokiu pagrindu j atskirus straipsnius iSskaidyti daintoti — verkti ir daintioti — raudoti; dosnis RECENZIJOS | 181 — gobsits ir dosnis — spultts; ar pakanka kiek kitokiy pacios autorés sukurty sinonimy reikémés aiskinimu, kad bitu galima kalbeti apie kelias antonimy poras? Visai be reikalo skiriamos dvi poros apsistoti ‘kur nors sustoti, rasti uzeiga’ — isvykti ir apsistoti “kur nors sustoti, rasti uzeiga’ — pasitrdukti, menkai tesiskiriantys reikSmiy aiSkinimai (iSvykti reikSmé paaiskinta ‘leistis j kelione, nukeliauti’, 0 pasitrdukti — ‘nuvykti, nukeliauti’) tikrai neturéty leisti taip daryti. Misle uzmena daiktavardziy atokaita, saulékaita reikSmiy aiskinimai bei nurodyti jy antonimai. Pirmasis Zodis paaiskintas kaip ‘vieta prieSais saulg’, o antrasis taip, tarsi juo baty pavadinta pirmojo rusiné savoka ‘saulés atokaita’; ir nors pirmojo zodzio semantiné apimtis daug platesné, jam randamas tik vienas antonimas pavésis, 0 antrajam — net trys: pavésis, patiksme ir tiksmé. Kartais visai tos pacios reik’més apraSomos kitokiais Zodziais, 0 tai labai trukdo skaitytojui suvokti teikiamy antonimy santyki su pirmuoju ZodzZiu, pvz.: pirmoje poroje su grizti, sugrizti veiksmazZodis nueiti aiskinamas ‘pésciam kur nors nuvykti’, 0 poroje su pareiti jau kitaip: ‘Zingsniuojant pasitraukti Salin’. Ar tokie aiSkinimai pagristi? Ar aiskinimo zodziai i$ tiesy atskleidzia kitokias reikSmes? Ar pirmaja pora iliustruojantis sakinys Melagiui platus kelias nueiti, bet siauras sugrizti negali biti pakeistas Melagiui platus kelias nueiti, bet siauras pareiti? Argi jau tikrai taip skiriasi nueiti reiksmés, kad jas reikia aiSkinti visai skirtingai? Tikrai reikia pagirti autore, kad ji vengia reikSmes aiSkinti tik sinonimais. Galima paminéti vos viena kita aiskinima, kurj bitu galima pakeisti itikinamesniu, pvz.: jsimi/iti ‘isideméti’, pamifsti ‘neisidémeti’, Zvalus ‘gyvas, vikrus’, gyvas ‘judrus, zvalus’. Vienur kitur abejoniy sukelia autores poziiris j perkeltines reikSmes. Nera aiSku, ar jas nusakant laikomasi istorinio pozitrio (laikyti perkeltinemis bet kurias motyvuotasias reikSmes), ar sinchroninio (perkeltinémis laikyti tik tas, kurios turi papildoma konotacini atspalvi). Tokiy abejoniy kyla suradus pazymas prk. ties daiktavardzio naujokas reiksme ‘tik pradedantis kuri darba zmogus’, ties biidvardziy vaisingas ir bevaisis reik8mémis ‘kuris duoda gery rezultatuy’ ir ‘kuris neduoda rezultatu’, ties veiksmazodziy kairéti ir desinéti reik’mémis ‘darytis kairiyjy paziirw’ ir ‘darytis deSiniyjy pazitiry’. Kadangi aiSkiai perkeltinémis reiksmémis vartojami ir simboline prieSybe reiSkiantys zodziai pazyméti specialiu zenklu (taSkeliu pirmojo antonimy poros nario desinéje), pazymy prk. reikalingumu apskritai galima suabejoti. Bet jeigu jos yra, visai negerai, kad taip pazymétos reiksmés kai kur paliktos be iliustraciniy pavyzdziy, pvz.: minkstas prk. ‘kuris gailestingas, jautrus’ — kietas prk. ‘kuris negailestingas, SiurkStus’. Labai apmaudu, kad viename kitame reikimés ai’kinime pasitaiko kalbos klaidu: i/ginimas ‘darymas ilgesniu (= ilgesnio) erdvés atzvilgiu’, rwnpinimas ‘darymas trumpesniu (= trumpesnio) erdvés atzvilgiu’; i/gmas ‘buvimas ilgesniu (= ilgesniam) uz ka nors erdvés atzvilgiu’, trump mas ‘buvimas trumpesniu (= trumpesniam) uz ka nors erdves atzvilgiu’. 5. Kadangi zodynui medZiaga rinkta ne tik iS leksikografiniy darbu, bet ir i8 ivairiy raStu, i ji pateko Siek tiek terminu, Salia kuriy, kaip ir iprasta, pazyméta vartojimo sritis. Ta¢iau vienur kitur termininiy pazymy, deja, triksta, pvz.: nepazyméti ekonomikos, finansy terminai aktyvas — pasyvas (nors paaiskinta, kad Si pora, vartojama kita reiksme, priklauso kalbotyros sri¢iai); nenurodyta, kad terminai staciastilbis — gulsciastilbis, staciavarpis — lenktavérpis yra botanikos, daininis — kartinis — kalbotyros, 0 integrioti — diferencijtioti matematikos terminai. Galbit manyta, jog dvi pastarosios poros vartojamos ne tik kalbotyroje ir matematikoje? Bet kodel tada ju reikSmés paaiskintos kaip termininés? 6. Nedidele zodyno dalj sudaro skyrius ,,Antonimy kilmes frazeologizmai™. Pateiktas saraSas ir iliustraciniai pavyzdZiai supazindina su vienu is galimy frazeologiniy junginiy tipy. Siy frazeo- 182 | RECENZIJOS logizmy komponentai yra prarade savo iprastas leksines reikSmes, tad ir jy antonimiSkumas Cia néra islaikytas, t. y. formaliai j frazeologizmo sudétij ieina antonimy pora, bet prieSybés ji nerodo, nes paklista bendrai junginio reiksmei, pvz.: nei pakartas nei paleistas ‘apie padéti be iSeities’, ir vilkas sotus, ir avis sveika ‘interesai suderinami’, vienas pirstas burnoje, kitas uodegoje ‘apie sunkiai besiver¢ianti’ ir kt. Skyrelis neilgas, bet gali buti naudingas lietuviu kalbos frazeologijos tyréjams, kurie vienoje vietoje ras to paties struktirinio tipo pastoviuosius Zodziy junginius. Bendra leksikografinj lygi gerina ,,Antonimy lizdy rodykle“. Joje tiksliai nurodyta, kuriame zodyno puslapyje kokia antonimy porg galima rasti. Pirmuoju rodyklés zodziu eina visi i§ eilés antonimy poros nariai, surasyti abécéles tvarka, todel zodyne lengva rasti kiekvieno i8 jy duomenis, kurie pa¢iame korpuse gali biti ir gerokai iSblaskyti. Zodyno jforminimas paprastas ir suprantamas (isskyrus minétus numeravimo nesklandumus), iS esmés atitinka Siuolaikinés leksikografijos reikalavimus. Recenzijoje issakyti priekaiStai rodo, kaip sunku parengti gera didelés apimties zodyna, kokio leksikologijos ir leksinés semantikos problemy iSmanymo ir atidumo toks darbas reikalauja i8 kalbininko. Irena Ermanyté — puiki savo srities specialiste, nors tokiame didziuliame darbe ir jai buvo sunku isvengti klaidu, netikslumu. Ta¢iau jos veikalu Antonimy Zodynas galima nuoSirdziai pasidziaugti. Tai tikrai vertingas lietuviy kalbos leksikografijos darbas. Jis remiasi rimtomis autorés teorinémis studijomis ir teikia idomiy lietuviy leksikos fakty. Naudingas jis bus ir bisimiems zodziy semantiniy rysiy tyréjams, ir visiems, kuriems idomus ir atrodo vertingas lietuviy kalbos savitumas. Evalda Jakaitiené Gauta 2004 12 02 Lietuviy kalbos katedra Vilniaus universitetas Universiteto g. 5, 01122 Vilnius, Lietuva