„Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija“

170 | RECENZIJOS VASKELAITE, R. 2003: Lietuviy kalbos daiktavardiniai junginiai sintaksiniy rySiy pozitiriu. Acta Linguistica Lithuanica 48, 143-158. Vytautas Ambrazas Gauta 2005 04 22 Lietuviu kalbos institutas P. Vileisio g. 5, LT-10308 Lietuva LIETUVIU KALBOS TARMIU CHRESTOMATIJA SUDARE RIMA BACEVICIUTE, AUDRA IVANAUSKIENE, ASTA LESKAUSKAITE, EDMUNDAS TRUMPA Vilnius: Lietuviy kalbos institutas, 2004, 328 [16] p., ISBN 9986-668-56-5 Didziyjy misy kalbininky Juozo Balcikonio, Zigmo Zinkeviciaus, Adelés Laigonaités ir kity ilgai buvome mokomi apie liaudies (gyvosios kalbos, tarmiy) didzia reikSme tautos gyvenimo kultirai, mokslui, kiekviena knyga apie tarmes sutikdavome dziaugsmingai. Taip dziaugiamés ir naujaja Lietuviy kalbos tarmiy chrestomatija. Ja rengé jaunesnioji kalbininky tarmeétyrininky karta, daznai naujais metodais tyrinéjusi ir tirianti misy Snektas Snekteles (mokslineé redaktoré doc. dr. Laima Grumadiené). Viskas teikiama i§ magnetofono iraSy (todél visai nutylima 1970 mety tolygi chrestomatija), nevengiama teikti teksty su tarmiy sistemos pazeidimais (prof. Juozas Balcikonis seniai moke, kad dabar tarmése jau galima rasti visko, nes raStu, mokyklos daug kas sugadinta). Jau kaip ir nebesant kaimo bendruomeniu, visi dabar mokosi i§ radijo, televizijos, ivairiausiose mokyklose, tai pa’nekesiuose su tarmiy Zmonémis girdi taikymasi prie ,,taisyklingos* kalbos — (per 15— 20 min. negalima ir ko uZrasyti, nes tai tik minutiné Sneka, ,.mokytumo“ rodymas, o ne paveldéta snekta. Sioje chrestomatijoje tokiy dalyky esama, ,,Jvade“ apie tai ispéjama — visi juk zinome dabartine padéti, suvokiame, kad ir anks¢ciau to biidavo iraSuose ir ivairiuose straipsniuose. Tai gali suklaidinti kitus kalbininkus, randan¢ius Salia paveldéty dalyky ir labai nauju. Pateikiama visa vartojama transkripcija, nors yra daug ir neiSspresty klausimy (ypa¢ priebalsiy grupés minkStumo zyméjimo ayks'¢'au, kel'ti ir pan., redukuotu balsiy nuo Chylinskio laiku vaikas Dv, maisas DRSK, RTN raSymo ir kt.). Matyti klaidy: dey'.kt' = dengt', mé-d's = me.d'is, udks = udks (p. 18, 19); Siauliskiai neturi formos Z'un'ks'n'us = Z'unks'n'us, tai yra Rytu Lietuvos Ziungsnys (zr. dar LKZ,,, is LD 67, Grv). Sakoma, kad ,,bendrinés kalbos tvirtapradziy dvigarsiu i, u + 1, m,n, r pirmasis démuo yra trumpas, todél jy priegaidé zymima graviu (~), pvz.: girtas, kiirmis, bet knygoje nebeliko vietu, kur taip sakoma: kauniSkiy, jurbarkiSkiy, zagariSkiy tik ilgi ar pusilgiai pirmieji sandai (tik uzmirstas dvibalsis wi). Ar vieno Alekso Girdenio kurti nauji tarmiy pavadinimai, ar prof. Zigmui Zinkeviciui neteko prisidéti (p. 26)? Mokslo veikaluose atidumas ir teisybé — bitini dalykai. Pradedama skyriumi ,, Vakary aukStai¢iai* (poskyriu ,,KauniSkiai ir Klaipedos kraSto aukStaiGiai“). Idomus ivadinis straipsnis apie ty Snekty istorija, prisimenamos Mazosios Lietuvos patarmés stritkiai ir baltsermégiai. Prie kauniskiy pridedama ir Jurbarko Snekta (apibendrinant RECENZIJOS | 171 net neprisimenama, kad ten sakoma ma.ta ~ mato, sd.k'e, ir jie ypaé skiriasi nuo kauniskiu). KaZin ar Jurbarkas, kaip ir visa Prisy Lietuva, ir zanavykai su Sakiais taria ir taré pi.rmas, du.nda (tai nepatvirtina ir Aldono Pupkio, ir Vilijos Sakalauskienés redaguoti Zanavyky snektos Zodyno tomai su dr. Rima Bacevi¢itite prieSakyje, ir daug kitu klausinéty zmoniy) (p. 40). ISklausius kompaktinio disko tekstus, aiSkiau girdimas i, u plasteléjimas (apie Marijampole, Prienus pailginama, bet daugiau ne), autoriai patys spec. zemélapiu (po p. 36) sako, kad trumpai tariama net Kybartuose, Pajevonyje, o cia kazkokia maiSalyné: kas netiesa sako, ar Rima Bacevicite, ar tas zemélapis, ar Frydrichas KurSaitis, Jonas Jablonskis, LKA. Tame Zemélapyje Eglinés, Vaiponios kaimai laikomi Punsko patarme, 0 is tiesyu yra Liubavo—Kalvarijos, atpléSti Tauty Sajungos su Prancizijos pagalba. Didelé neteisybé, kad ma.tu, ma.ti sako JRB — tik mda.ta, sa.k'e ir pan. (todel jie buvo priskirti Siaurés vakary aukStaiciams, dabar permesti prie kauniskiy). Labai jdomus Katyciy Snektos tekstas (ten autoriaus Snekétasi 1964 metais i§ Buikiskés kaimo prie Vainuto nuéjus): ten saké biiva ~ biwo, isva.r'e ~ iSvaré, sa.k'e ~ sake, §'é.ri'd'ie Sa.Lta ~ siandien Salta, bet knygoje kitaip. Baltkéjy (Sakiy r.) tekste visi nekirGiuoti e i8virsta zemaitiSkuoju e (klausantis teksto, tai tik kiek daugéliau paprieSakintas e, bet ne zem. ¢), oir yrai.f. emfazés atvejis (p. 51,52). Garliavos tekste kliiiva transponavimas: aSturtais, devin.tais in. linksnis rodo 2 kiré., 0 transponuota aStuntais, devintais; skaitvardzio [email protected]'[email protected] antrinis kirtis skiemenyje -de.- palaikytas pagrindiniu (p. 51, 52) ir kt. Birstono tekste i8 Zemaitkiemio k. negirdéta dvibalsio ua ~ uo, 0 ten Kederio iikyje keli vyrai taip taré, mieste moterys prie bazny¢ios (net prof. Jono Kazlausko brolis Sviesaus atminimo Kajetonas). Gal ua (p. 54) yra uo, o ne va? Kliiiva i.rgi (bus i.7gi Garliavoje). Siauliskiy snektos taip pat pradedamos jvadéliu, zemélapiu, jis tikrai vertingas ir jdomus (klitiva tik muzikd.nc = muzikaritas (Zagaré) ir visy Snekty pasij'd.uk't' = pasij‘dukt’, bé-k't' = bé-kt', o jau visai nekirciuoti kiek paprieSakéje bus zem. e, 0 plaukai kazin ar yra plaukai (p. 63), plakas ~ plékas (I sukietinta) (p. 65) ir kt.). Tekstuose i8 Zagarés apylinkiy nepastebéta, kad tvirtagalée priegaidé nepailgina dvibalsio pirmojo sando — tai tik muzikinés priegaidés gaida iséin, Sdugdava ir kt. (apie tai buvo daug kalbéta tarmétyrininky). Labai netikétas visuotinis trumpujy ilginimas bu.va, zi.na (daug kalbéta su SakyniSkiais, to neteko girdéti, gal dabar jau sumiSo), bet pak'ila ir paki-la aiskiai skyré ir skiria (Sakynoj ir Zagaréj pilna atéjiiny is visur), taré SvV'él'p’, sviil'p'in. Transponavimo abejoniy irgi yra: musé.ika (1), ne museika; trs-ba, ne trobq; gi.lei atitraukto kircio néra tokio, ta.s (tas) kazkoks netikétumas, tu-s (kelmus) taip pat, w.2lips' la.kstd-s ar ne dalyvis /akstqs, ne sangr. veiksmazodis, témi ne tame, o visai kita Saknis ir dar kity nelygumy (pvz., pas''duz' ~ pasliauzia, ne pasliaiizia (p. 70) ir t. t. Rodos tokios pat formos, o tarimas vis kitas: ba.ndo.s gani‘t' ir bandas nez'u.r€é:si (p. 71). Nelauktas tolokai nuo Zemai¢iy tos transkribavimas twos. Krakiu duds paversta dtios (!!), brafj.gus mokes'¢ei — brangis mokesciai, ti-lic'os — tilycios, rei.Skee — réiskia ir t. t. (p. 75). Piety aukStai¢iai tai tikrieji dzikai, jy plotas vis traukiasi — tai slavéja, tai aukStaitéja rytietiSkai ar kaunietiSkai. Ivadas parengtas gerai, nebent taisytini bé-kti = bégte, laj.k'e = laii.'k'e (p. 77). Ir dar nesuprantama, kaip 9. balsis Zemélapy nurodomas rytine riba turintis su Nemunu, 0 9°Ska ~ ozka, ki-:pa ~ koé-po tariama toli j rytus Varénojé, Macéliuose, Valkinifkuose, Paparciuose, Ramaskonysé (p. 78), plg. zem. po p. 76 (ta balsj taria ir BRS, Drs, net vilniskiy Snektos — kas tai per zaidimas). 172 | RECENZIJOS Tekste visko pasitaiko: dr. Astos Leskauskaités transkribuoti Paparciu, Macéliy, Varénds tekstai visai taisyklingi (nebent dae ,,dabar“ reikia kirCiuoti, attrikty dviejy t neteko ten girdéti, parvaziav[o] reikéty transkribuoti, ri.to-i = ri.td-i (p. 92), namdpi = namS-p'i (p. 93), paud-k = pauxk (p. 93), tiée = tie); Kucitiny tekste kazin ar buvo dtios ~ duds (p. 95), dali-kas = dal'i-kas (p. 95) ir kt. Bibliografijoje nemaza netiesa: A. Jonaitytés ir T. Sudnik straipsnis yra apie Apso (ryty aukStaiciy) tarme, ne apie piety aukStaicius (p. 86). Bene ilgiausias skyrius yra ,,Ryty aukStaiciai* (p. 100-171). Cia didziausia snektu ivairove, autoriams teko is peties pasidarbuoti. Zemélapis labai gerai parengtas, snekty ribos aiskios ir gana tikslios (zem. po 100 p.). Ivadas irgi kruopS¢iai parengtas, abejotinai tiktai kir¢iuojama laukudsna = lauktiosna, dantysan = dantysan (p. 105), nesuprantama, kaip prieSakéjant priebalsiams 7, s balsis e suprieSakéja ir virsta a: seserés > sasaras (?) (p. 105). Kaimo pavadinimas Pastoviy r. (Baltarusijos lietuviy vieta) yra Juravas, ne Jiiravas (p. 113) (tikrinta); nesiés = nesies (p. 115); bijome pripazinti bis. 1. forma béks ~ bégs (p. 115); tas pat ir uzdés (p. 115); vilkas dzidzd.use(s) yra prv. (buv. n.) ir segti koki priebalsj s neturi reikimés (p. 115); Z6sti labai retai kur kirciuojama, geriau Zdsti ,,prabilti, prakalbéti* (p. 130) ir kt. Del bibliografijos vél nelaukta Zinia: Laiksargiy Snektos 9 km prie Tauragés nagrinéjimas kazin ar tiks net vaikams ieSkoti ryty lietuviy tarmiy ypatybiu (p. 130). Tekstuose ma.mi-te. transponuotina momyté (p. 136-137), kétas (p. 137) = kétas; esa smalé-kai negi smalékai (p. 137); namudsna = namiosna, pir'k'5-sna = pirkidsna (p. 138), sviétas = svietas (p. 139), yra dainos ZodZiy kir¢iavimo: langq, kiaulés (p. 139), Zinta., t. y. Zénto (p. 139), du.kte, t. y. dukté, 5u.ni(s), t. y. Sunis (ten pat). Taip pat ir svarbiame Baltmuizés (prie Daugpilio) tekste: durni:s'te = durnysté (2), ned6-ra.s a.ki.s = ned6-ra.s a.ki.s; kaimi.gka ne kaiminka, apibi.ra. = apibi-ra. ~ apibiiro. Tas pat ir anykstény tekstuose: bu.dava = bii-dava.; liktarné.la.s = liktarnélés; iSplé-Zdava. bent du kartu perragyta pléidavo? Forma ustavas i8 zadininky Snektos ar tikra — taria ustd.vas (usta-vas), RK ust3-vas ~ uzstovas (p. 147); supla.is'a.ji. = supléiséje; azdun.cti = uzdunsu (po n priebalsis s daznai pavirsta c) (p. 148). Kupiskény tekstai labai idomis, bet irgi turima pastabu: bag5-tas = bags-tas, géra = gera, vaz'tios = vaziuds; kriks'ti-no.s = kriksti-no.s, ji ~ jy (ne ji) (p. 157); ats.gal'u rugku = atagalia ranka (p. 159). Sirvintiskiy luj'.kt' = luj.kt' kaip kokia vinis bate (p. 162); vilko biita = ...biita, laukués(na) = lauktiosna (p. 163); pakin'kl'u.kai = pak'inkl'u.kai; mer'gi-tes, sukni-te, nabagi-¢'u ar ne priesaga -yté visur (p. 166); rit‘oi = rit"6i (p. 166); dirvo-na (tik K taip yra raSes) = dirvi-na (p. 170) ir t. t. Tvirciausiai i8 dabar besilaikan¢iy gyvenime panevéZzieCiy Snekty (jie yra man priekaistave del zodzio paneveziskiai) ivadas ir tekstai yra vieni iS pavyzdingesniu, nebent b/dgis taisytini blogiis (p. 180). Panevézieciy duios = duds (bent tris kartus), abz6-t' = ab'z'6-t’, Zuré-t' = Z'ré-t' (p. 185); é-dal’s = é-dal’s (p. 186); d'i-k’s = d'i-k’s, blé-ga = blé-ga, apibé-ks = apibé-ks, d.ic'vars yra d.i¢'vars (?). Zemaiteliu varguteliy bédos yra didesnés, jvade reikéjo bent av'iéc'é, kamu.lii-s, sti-nos (p. 196) pataisyti. Afrikaty ¢, dz buvimo plotai Cia néra tvarkingai aprasyti (p. 198). Ivardziuotiniai bidvardziai daug kur Siaurés ir varniSkiy Snektose yra plat'é-s'is, Zal'é-sis, ne placiasis, Zaliasis (p. 201). Visai Lietuvai zinomas Zodis balandis, ne vien Zzemaiciams (p. 203), soda »neissiskirstes kaimas“, ne Siaip koks (p. 203). RECENZIJOS | 173 Zemélapis yra lyg ir be priekaisty. Apie Saukény Zunsis ir kt. yra ra’es prof. Albertas Rosinas, Vaiguvos tekstuose ,,Atlasui“ irgi yra tokiu pavyzdziu. Sakoma, kad skiriama i, vu: nuo i, wu“, 0 ra8oma woki.'c't (visu yra -i-t'is | -i-t'e — ko piety Snektas iSmeta? (p. 208). Bisimojo laiko metatonija neijvyksta tvirtapradés Saknies ar priesagos zodziuose (dirbs, dugs, gyvéns), o tvirtagalé ir trumpa nekinta (p. 209). Ten pat nenurodomas dgs. naud. ir in. galtines -wms didelis plotas tik vieni NemakS¢iai, 0 ne pusé kunigaikStystés su Jurbarku ir kitais kaimynais. I§ i: < ie didelio skyrimo atsirado vyresnyjai = vir'es'n'i-jai ~ vyresniejai (p. 210) ir toliau: nuritieje = nurietéjo, vél v'i-resn'ijé (!), uoki.'ti (2) (p. 219); seni-jé i& Varniy (230 p.), ani-jé ~ anyjai (?), didi-je- ~ didyjai (3 formos) (p. 231)! Ivardzio forma ne musy, bet mi-su | mii-su | mi-sa ir kt. ~ miisy, miiso ir kt. (p. 212). Netikétos ir Sios formos: skerdi:nes = skerdynés; ga.I' ~ galia; ay'ks'@'d.u = anks'C'aii | anksCcidu yra ,,labai anksti* ir tas y' prieS kietaji k; ka.7.5ts = kd.ric (p. 215-216); ji-s'us ~ jasius (visy Zemaiciu, kaip cia NemakS¢iai issisuko); drii-c = dri-kc (girdéta paties 1998 m.); tuoki.'s visai negirdéta forma (p. 220); Sv yra n'ési, vé-z', ne nése, vé-ze (p. 224); mala-i™ jau unebeturi (p. 230); pli-ga = plit-ga, si-mta li-tu = ...li.tu (p. 232); va-kitirgi nebéra u" (p. 233), vélai atsirado /'u.“b, vel yra Kv transponavus susisukuos (p. 233); kir¢iuojamas net minkStinamasis zenklas Ziuburius (p. 233) ir t. t. Siaurés Zemai¢iy panagiis trikumai: mé.ykes = mé.y'k'es (p. 238), bet m'i.n'k'u = mi.y'k'u, ten negirdéta sakant top'd, tik topo ~ tupu, topa.m ~ tiupam ir t. t. (p. 242). Atsirado kiti ivardziuotiniai vaiduokliai pilkéjai, geréjai, didéjai is p'elké-ié: (ei + ie- —i iri susiliejo), taigi yra pilkiejai, geriejai, didiejai (p. 242); taria da.inas, ne dd.inas (p. 248); i.Sti-r ~ iStira, ne istiiri (p. 248); klykoliskiai sako mé.n [email protected] palé.ka, ne Salt (p. 249); TirkSliy skamba itartinas, o toupi-te ar taupyti, paguodiia (p. 251) ar tikrai latvistas E. Trumpa taip suvoké? Sed6j i: bazni-& (!) vara, dé.rps' = d'i.rpsi, ié-ms = ii-ms (p. 252), negi Tel8iy Saioks, siesd-s (p. 252), 036.us (p. 253) bus moksle s6ks, sésas, uzZuds; jaunéjé, tik vieni jaunéjai, jaund.s's = jd.unda-s's, vésos = visits (p. 253), ont ri:to = ant rytu (p. 254), tropénel'’s = trupineliiis, ne trupinélits (p. 254), véinok'tios = vienokids, ne viendkios (p. 253). Kretingiskiy labai idomiuose tekstuose lyg ir nejtikinami tokie dalykai: ¢(§)~Sérdé.i ~ is Sirdie = is Sirdié (p. 263), déuses ~ dudsis = diosis (p. 264), ten pat n“ories esas norés, siedeis i8 tiesy yra sédes(is), ne sédies ar sédédama (p. 265); on tou ka.rté = an tq karéia (ne an tq karte), li.ngdus = lingtios, ne lingués (p. 265). Prysmanciy punkte devintais yra 2 kiré., o padarytas 4 (p. 265), dudriios neimanoma forma — d.udras (vns. kilm.), jog neverstinas juk (p. 265). Plungiskiy dazniau yra é.zis, ne ézi-s (p. 266), laos verciamas lds (p. 266); Zentiotume mii-sa gi.vé.nim’ = Zindtumi miso gyvénimga, ne Zindtumei miisa (2) gyvénima (p. 267), i.dtiomé = idomiai (p. 267) ir padirbs, ne padirbs, ne beprotis, bet bépriiot's = béprotis (p. 267). Endriejavo punkte (Judrény apyl., Leleng k.) rySkiausiai parodyti zemaiciy dziikai. I$ pradziu ,,moderninesis“ kalbovas: papa.sakuos'o (trad. papasakuoso), vel'nes (trad. v'é.l'n'c'), va.ka.rs (trad. vakd.rs) ir kt., bet esé-™ transponuoti iSeitu negalima (p. 268), é-10 ~ eiti, ne eitu, paka.l'n¢ = pakalné[je], ne pakalnéje (ten pat) ir kt. Vakary zemaiciy (donininky) skyrius tai jau sujauktu Snekty pavyzdys. Ju istorija gali parodyti ir W. Fenzlau knyga apie Klaipédos kraSto pavardziy vokietinima, ir tautosakos uzraSai (nepastebéta net pasitaikan¢io dinininkavimo — tai rodo u.din'é Sausgalviuose idinéti < uodinéti (p. 284). Didziai gerb. J. UZpurvio Snekta tik iS atsiminimy su pataisyta morfologija 174 | RECENZIJOS (1958 m. autorius yra gyvenes 3 savaites jo brolio Seimoje, tai jo sesers ir brolio kalba daug senoviskesné ir sistemingesné). Usai ten yra 6-znd- ~ uéznai, ne wznai (p. 275), aiistrinis (dustrenis) ne dustrinis. Zinoma, Palangos Snekta yra Siaurés vakary Zemaiciy (trecias Lietuvos geografijos sumaisymas, Zr. p. 276). Ir Deguéiai yra vad. diinininky kraStas, ne klaipédiskiai. Doutu, invali.do.m”, va-ikd. yra ne tos snektos: d6-to, invaledoma, vacks:, dgs. loc. Sé5'd-s m'été’s sukurta transkribuotojo ar kieno. Labai puikaus dizaino knyga, idéta daug darbo, vilciu, bet truko démesio detaléms, transponavimas didZiai atsilikes, daug ir netiesos. Darbo vadové sociologe kalbininké betarmé vilnieté doc. dr. Laima Grumadiené per daugelj darby ir dél tarmiu tyrimo mazos praktikos, matyt, neigaléjo sudarytojoms bent kiek padéti. Mokslo reikalams naudodamiesi bikime su ta knyga kiek atsargoki. Vytautas Antanas Vitkauskas Gauta 2005 06 09 Lietuviy kalbos institutas P. VileiSio g. 5, 10308 Vilnius, Lietuva ZANAVYKU SNEKTOS ZODYNAS II, L-R TEKSTO AUTORES: RIMA BACEVICIUTE, GIEDRE CEPAITIENE, VILA SAKALAUSKIENE, JANINA SVAMBARYTE, KLEMENTINA VOSYLYTE REDAKTORES: VILIJA SAKALAUSKIENE (VYRIAUSIOJI RED.), KLEMENTINA VOSYLYTE. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidybos institutas, 2004, 595 p., ISBN 5-420-01550-1 (2 tomas), ISBN 5-420-01506-6 (bendras). Jau turime ir antraji Zanavyky Snektos Zodyno toma, kur sudéti raidémis L—R prasidedantys zodziai. Sis visuotinio (issamiojo) tipo tarminis Zodynas pateikia visa bendrinés kalbos pagrindo &nektos pajégta uZfiksuoti ir is LKZ isra’yta nenugirsta per ekspedicijas leksika; vartojama supaprastinta fonetine transkripcija (gaila, kad néra neitemptojo balsio 9, priebalsiu 7, 7', x). Labai gerai, kad atsisakyta grozinés literatiiros kiréjy sakiniu ir Zodziy (nes buvo teikta net i§ to kraSto raSytojy naujadary ir i$ kitur prisigraibytu zodziy — tai néra tarminiy Zodynu objektas). Zodynas teikia tikrai daug patikimos ir visai naujos tarmiy medZiagos, gyvos ir labai vaizdingos liaudiskos kalbos pavyzdziuy, kuriuos, be abejo, savo darbuose vartos ir aiskins daugelis lietuviy kalbos ir ypa¢ jos 8nekty tyrinétojy. Zodynas svarbus dar ir Siandienos istoriniu laiku, kai paveldétos visos snekty kalbinés sistemos yra stipriai veikiamos bk ir jos paveikos priemoniu, ypa¢ radijo, televizijos, administracijos ir politikos veiksniu. Tai itin matyti siduviy kraste, kur naujoviy gaudomasi su pasimégavimu, slengas su visokiais skoliniais, vertalais taip ir skamba vietiniu Jono Jablonskio zemés zmoniy lipose! Jy Cia Siek tiek pateikta, gal tik reikejo ispéti zodyno vartotojus apie tokiy Zodziu ir formy naujuma. Tai valdininkijos ,,inaSas“ ij misu kalbos visa fonda: masiniai SK ,,masiskai* (p. 130); pramapyti (reikime numatyti) (p135); frazeol. valdymo mazgas ,,smegenys* (p. 139); [moteris] apsive-dus (p. 157); misiitginis ,,kvailys* (i8 zydy gyvenimo) (p. 201); motininé [kiaulé] ,,vedeklé“ (p. 216); pamusti blata .,prilisti,