Axel Holvoet, Artūras Judžentis, red. „Sintaksinių ryšių tyrimai“

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LII (2005), 167-182 RECENZIIOS Reviews AXEL HOLVOET, ARTURAS JUDZENTIS, RED. SINTAKSINIU RYSIU TYRIMAI Vilnius: Lietuviy kalbos institutas, 2003, 216 p., ISBN 1648-8628 (Lietuviy kalbos gramatikos darbai, 1.) Lietuviy kalbos institute susibirusi tyrinétojy grupé, vadovaujama prof. Axelio Holvoeto, jau kelinti metai formuoja teorinius pagrindus naujai lietuviu kalbos gramatikai. To darbo rezultatai atsispindi dviejuose serijos Lietuviy kalbos gramatikos darbai rinkiniuose (2003, 2004); numatomas parengti ir treciasis. Rinkiniai sudaryti teminiu principu. Tai leidzia svarstyti juose sitlomus sprendimus nelaukiant, kol tyrimai bus uZbaigti ir apibendrinti. Tuo tarpu noréCiau atkreipti démesj i pirmaji darby rinkini, skirta sintaksiniams rySiams. Pazymétina, kad fundamentalios sintaksiniy rysiy problemos Siame darby rinkinyje sprendziamos aukStu teoriniu lygiu, atsizvelgiant j dabartinéje kalbotyroje vyraujan¢ias kryptis. Knygoje atskirais skyriais aptarti pagrindiniai sintaksiniy rysiy tipai, bidvardzio derinimas, aktualioji sakinio skaida, laisvuju predikatyvy, zodziu junginiy ir sudétinio sakinio démeny rySiai. Daugumos skyriy autorius arba koautorius yra Axelis Holvoetas, visur jauciama jo mintis ir ranka, tad Sia knyga galima laikyti ne atskiry straipsniy rinkiniu, bet vientisu ir kryptingu darbu. Sintaksiniy rySiy samprata dideliu mastu lemia kalbos gramatinés sandaros apra§a. Tad visu pirma pravartu pasiaiSkinti, kas nauja pasakyta Siame darbe apie sintaksiniy rySiy tipus, kuo skiriasi siilomos pazitiros nuo ankstesniu. Dabartinés lietuviy kalbos gramatikoje (toliau - DLKG) skiriami trys pagrindiniai sintaksiniy rySiy tipai: sujungimas, prijungimas ir tarpusavio sasaja. PanaSiai daroma ir kitur (plg. Labutis 1998: 26-29). Ta klasifikacija remiasi L. Hjelmslevo trinare konsteliacijos, determinacijos ir interdependencijos santykiy schema, leidzian¢ia pagal sintaksinius rySius apibré2ti pagrindiniy sakinio sandaros vienety (tarp jy ir veiksnio) funkcijas (Zr. aut. 1986: 16-17). Siame darbe (12 tt.) sitiloma grjti prie binarinés sintaksiniy rySiu skaidos j sujungiamuosius ir prijungiamuosius. Taip skirstoma daugumoje dabartiniy sintaksés darby, ta¢iau veiksnio funkcija juose dazniausiai apibidinama ne pagal sintaksinius rySius, bet pagal kitus (formos, aktualiosios skaidos, semantikos) kriterijus ar ju kompleksus (plg. Keenan 1976; Comrie 1981: 101; Holvoet 1991: 41-55). Cia aptariamo rinkinio autoriai apie tarpusavio sasajos rySi apskritai nekalba. Manau, kad taikant binaringe skaida §j ry$i bitu galima apibrézti zemesnéje tos skaidos pakopoje — kaip viena i8 prijungimo atmainuy, t. y. abipusi prijungima, kai prijungimo rodiklj tipiskais atvejais turi ir pagrindinis, ir priklausomasis démuo. Tai padéty sintaksiniy 168 | RECENZIJOS rySiy pagrindu apibidinti veiksnio funkcija, kuri skyriuje apie sintaksiniy rySiy santyki su sakinio vienety funkcijomis (28-35) neaptarta. Prijungiamieji rySiai knygoje skiriami i du tipus: valdyma ir modifikavima. Valdymu laikomi tokie rySiai, kai pagrindinis Zodis reikalauja papildymo, be kurio jo reikSmé bity nepilna, o modifikavimu — kai toks papildymas néra bitinai reikalingas (12-15). Taigi valdymo samprata Cia skiriasi nuo vyravusios ligSioliniuose sintaksés apraSuose, kuriuose valdymas ir Sliejimas buvo laikomi prijungimo bidais, nustatomais pagal jo formalia raiska: priklausomojo zodzio kaitoma (linksniuojama) arba nekaitoma forma (DLKG *1997: 480; Labutis 1998: 33-35; Sirtautas, Grenda 1988: 38-40). Reikia pripazinti, kad tokia morfologizuota valdymo ir Sliejimo prieSprieSa lietuviy kalbos sintaksinés sistemos ir jos raidos tyrimui pasirodé mazai prasminga; pastarojo meto sintaksés darbuose jau buvo linkstama jos atsisakyti ir valdomais laikyti tik sintaksiskai bitinus priklausomuosius démenis, 0 nebitinus — Sliejamais (aut. 2001: 5, 15, 34-35; DLKG *2005: 480; Vaskelaite 2003: 144-145). Holvoeto ir jo kolegy sitilomas valdymo sampratos patikslinimas yra neabejotinai pozityvus indélis i lietuviy kalbos sintakse. Darbe teikiamos valdymo ir modifikavimo savokos yra sintaksiSkai pagristos, bet labai plaCios: valdymas cia mazdaug atitinka ta rySi, kuris DLKG vadinamas stipriuoju (butinuoju) prijungimu, o modifikavimas — silpnuoju (nebutinuoju) prijungimu. Atsisakius tuos rySius toliau diferencijuoti iSdyla ribos tarp skirtingy sintaksés rei$kiniy. Pavyzdziui, valdymu laikomas ir Zodzio bitinas priklausymas nuo sakinio centro — tarinio, ir vardinés tarinio dalies rySys su jungtimi (32-33), ir veiksnio vardininko rySys su tariniu (plg.: ,,.veiksnys yra veiksmazodzio valdinys, taip pat kaip papildiniai* 29). Vadinasi, tokiuose sakiniuose kaip Knyga yra jdomi suponuojamas vienodas sintaksinis rysys tarp veiksmazodzio formos yra ir dviejy skirtinga funkcija turin¢iy vardininky knyga ir jdomi. Kaip zinoma, jungtis gali biti nuliné. Tad reikés daryti prielaida, jog sakinyje Knyga jdomi nuliné jungtis (t. y. leksinés reikSmeés neturintis laiko ir nuosakos rodiklis) valdo abu vardininkus kaip bitinus veiksmazodzio reiksmés papildymus (plg. 28-29). Apibendrintas poZiiris i valdyma atitinka universaly restriktyvini zodziy junginiy modeli (vad. X-Bar schema), bet ji taikant konkre¢ios kalbos sintaksinés sandaros aprasui reikalinga tolesne sintaksiniy rysiy subkategorizacija. PanaSiy keblumu kelia ir modifikavimo savokos nediferenciavimas, ypa¢ kai visai be reikalo atsisakoma Sliejimo (apie jj tik uzsiminta p. 19). Modifikatoriais laikomi tokie skirtingi sintaksés vienetai kaip su daiktavardziais derinami pazyminiai (jdomi knyga), tarininiai pazyminiai (resp. laisvieji predikatyvai — Broliai grizo linksmi), prie tarinio Sliejamos aplinkybes (skaité bibliotekoje) ir pan. Minéty sunkumy bity galima bent is dalies iSvengti valdymo termina taikant tik vienpusiam prijungimui ir prieSinant valdyma Sliejimui (adjunction) — pagrindinio démens nelemiamam, tik zodziy reikSme pagristam rySiui. Tai leisty realizuoti paciy autoriy pripazistama poreiki sintaksiniy rysiy pagrindu apibré2ti sakinio vienety funkcijas: papildiniais bitu galima laikyti tarinio valdomus, aplinkybemis — prie tarinio Sliejamus zodzius, 0 veiksnio ir tarininio pazyminio bei vardinés tarinio dalies funkcijas apibidinti pagal sintaksinio rySio krypti— abipusj arba dvilypi priklausyma. Nereikétu griebtis ir prieStaringo bitinyjy aplinkybiy termino, taikomo vardinéms tarinio dalims tokiuose sakiniuose kaip Namas yra prie ezero (30-31), cia pat siilant ,,aplinkybémis vadinti tik veiksmazodziy modifikatorius*(35), t. y. sintaksiskai nebutinus zodzZius ir jy junginius. RECENZIJOS | 169 Knygoje pagristai teigiama, kad ,,derinimas atspindi sintaksini ry$i tarp dvieju zodziu, bet tai nera vienas i$ sintaksiniy rySiy Salia valdymo ir Sliejimo* (38). Derinimo bidai nuosekliai ir tiksliai aptarti Loretos Seménienés skyriuje (37-66). Vis délto sintaksés apraSe bitu pravartu nurodyti, koks tai yra ir kuo savitas ry$ys, kurio rodikliu laikomas derinimas. Pagal sujungiamuosius ir prijungiamuosius rySius skiriami ir sudétinio sakinio tipai. Reiksmingas Zingsnis j prieki Cia yra sujungiamujy sakiniy formaliy pozymiy apibendrinimas (99114). Juo remiantis patikslinta sakiniy su jungtuku nes interpretacija ir itikinamai parodyta, kad pagal struktiros pozymius tie sakiniai laikytini ne prijungiamaisiais (kaip buvo daroma iki Siol), bet sujungiamaisiais (109-112). Galima tik pritarti, kad vadinamieji sujungiamieji veiksmazodiniai zodziy junginiai (Jonas sédi ir skaito knygq ir pan.), turintys du sintaksinius centrus, struktiriSkai atitinka sujungiamuosius sakinius (177-179). Antra vertus, abejotina, ar skaidresnis pasidarys sudétinio sakinio sintaksines sandaros apraSas, jei prie sujungiamuju sakiniy bus priskirti biidvardiniai ir prieveiksminiai zodziy junginiai (pvz.: Jonas raso ilga ir nuobodziq knygq; raSo ilgai ir nuobodziai), juoba kad atitinkami daiktavardiniai (Jonas ir Biruté sédi) sujungiamaisiais sakiniais nelaikomi (183-184). Taip pat neZinia, kas bus laiméta prijungiamuyju sakiniy sintaksing klasifikacija pagal demeny tarpusavio santykius, funkcijas ir jy raiSkos priemones pakeitus siilomu morfologizuotu skirstymu pagal Zodziy klases j daiktavardinius, bidvardinius ir prieveiksminius sakinius (117 tt.). Substitucija daiktavardziais, bidvardziais ir prieveiksmiais anaiptol ne visada imanoma, daugeliu atvejy vis tiek tenka remtis demeny sandara ir sintaksinémis funkcijomis, griebtis transformacijos ar semantiniy motyvu. Apskritai Siame darbe pateikti teoriniy tyrimy rezultatai ir nauji poziiriai j sintaksinés sandaros modeliavima verti atidaus lietuviu kalbos tyrinétojy démesio ir palankaus vertinimo. Vieni i8 jy neabejotinai pades patikslinti lietuviy kalbos gramatikos aprasus, kiti turétu paskatinti platesne diskusija ir nauju sprendimy paieSkas. Be tokiy diskusijy, kuriu iki Siol triko, neimanoma gramatikos tyrimy pazanga. Linkiu autoriams sékmingai nueiti ju laukiantj nelengva kelia nuo idomiy teoriniy izvalgu iki jy realizavimo vieningame gramatikos modelyje su uzpildytomis konkre¢iy formy bei konstrukcijy paradigmomis. LITERATURA AMBRAZAS, V. 1986: Lietuviy kalbos sakinio sintaksinés ir semantinés struktiiros vienetai. Lietuviy kalbotyros klausimai 25, 4-44. AMBRAZAS, V. 2001: Lietuviy kalbos adverbalinis genityvas istorinés sintaksés poZitiriu. Acta Linguistica Lithuanica, 44, 3-39. ComriE, B. 1981: Language Universals and Linguistic Typology, Oxford: Basil Blackwell. HJELMSLEV, L. 1953: Prolegomena to a Theory of Language, Bloomington: Indiana University. Hotvoet, A. 1991: Transitivity and Clause Structure in Polish.A Study in Case Marking, Warszawa: Slawistyczny Osrodek Wydawniczy. KEENAN, E. L. 1976: Towards a universal definition of “subject”. Li, Ch., ed., Subject and Topic, New York: Academic Press, 303-333. LaBuTIs, V. 1998: Lietuviy kalbos sintaksé, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. StrrauTas, V., GRENDA, C. 1988: Lietuviy kalbos sintaksé, Vilnius: Mokslas. 170 | RECENZIJOS VASKELAITE, R. 2003: Lietuviy kalbos daiktavardiniai junginiai sintaksiniy rySiy pozitiriu. Acta Linguistica Lithuanica 48, 143-158. Vytautas Ambrazas Gauta 2005 04 22 Lietuviu kalbos institutas P. Vileisio g. 5, LT-10308 Lietuva LIETUVIU KALBOS TARMIU CHRESTOMATIJA SUDARE RIMA BACEVICIUTE, AUDRA IVANAUSKIENE, ASTA LESKAUSKAITE, EDMUNDAS TRUMPA Vilnius: Lietuviy kalbos institutas, 2004, 328 [16] p., ISBN 9986-668-56-5 Didziyjy misy kalbininky Juozo Balcikonio, Zigmo Zinkeviciaus, Adelés Laigonaités ir kity ilgai buvome mokomi apie liaudies (gyvosios kalbos, tarmiy) didzia reikSme tautos gyvenimo kultirai, mokslui, kiekviena knyga apie tarmes sutikdavome dziaugsmingai. Taip dziaugiamés ir naujaja Lietuviy kalbos tarmiy chrestomatija. Ja rengé jaunesnioji kalbininky tarmeétyrininky karta, daznai naujais metodais tyrinéjusi ir tirianti misy Snektas Snekteles (mokslineé redaktoré doc. dr. Laima Grumadiené). Viskas teikiama i§ magnetofono iraSy (todél visai nutylima 1970 mety tolygi chrestomatija), nevengiama teikti teksty su tarmiy sistemos pazeidimais (prof. Juozas Balcikonis seniai moke, kad dabar tarmése jau galima rasti visko, nes raStu, mokyklos daug kas sugadinta). Jau kaip ir nebesant kaimo bendruomeniu, visi dabar mokosi i§ radijo, televizijos, ivairiausiose mokyklose, tai pa’nekesiuose su tarmiy Zmonémis girdi taikymasi prie ,,taisyklingos* kalbos — (per 15— 20 min. negalima ir ko uZrasyti, nes tai tik minutiné Sneka, ,.mokytumo“ rodymas, o ne paveldéta snekta. Sioje chrestomatijoje tokiy dalyky esama, ,,Jvade“ apie tai ispéjama — visi juk zinome dabartine padéti, suvokiame, kad ir anks¢ciau to biidavo iraSuose ir ivairiuose straipsniuose. Tai gali suklaidinti kitus kalbininkus, randan¢ius Salia paveldéty dalyky ir labai nauju. Pateikiama visa vartojama transkripcija, nors yra daug ir neiSspresty klausimy (ypa¢ priebalsiy grupés minkStumo zyméjimo ayks'¢'au, kel'ti ir pan., redukuotu balsiy nuo Chylinskio laiku vaikas Dv, maisas DRSK, RTN raSymo ir kt.). Matyti klaidy: dey'.kt' = dengt', mé-d's = me.d'is, udks = udks (p. 18, 19); Siauliskiai neturi formos Z'un'ks'n'us = Z'unks'n'us, tai yra Rytu Lietuvos Ziungsnys (zr. dar LKZ,,, is LD 67, Grv). Sakoma, kad ,,bendrinés kalbos tvirtapradziy dvigarsiu i, u + 1, m,n, r pirmasis démuo yra trumpas, todél jy priegaidé zymima graviu (~), pvz.: girtas, kiirmis, bet knygoje nebeliko vietu, kur taip sakoma: kauniSkiy, jurbarkiSkiy, zagariSkiy tik ilgi ar pusilgiai pirmieji sandai (tik uzmirstas dvibalsis wi). Ar vieno Alekso Girdenio kurti nauji tarmiy pavadinimai, ar prof. Zigmui Zinkeviciui neteko prisidéti (p. 26)? Mokslo veikaluose atidumas ir teisybé — bitini dalykai. Pradedama skyriumi ,, Vakary aukStai¢iai* (poskyriu ,,KauniSkiai ir Klaipedos kraSto aukStaiGiai“). Idomus ivadinis straipsnis apie ty Snekty istorija, prisimenamos Mazosios Lietuvos patarmés stritkiai ir baltsermégiai. Prie kauniskiy pridedama ir Jurbarko Snekta (apibendrinant