Mažmožiai 7–8

PASTABOS | 161 Paieska turi testis, ir minciy bei koncepciju konfrontacija kada nors, be abejo, leis suformuluoti geresne, nei SRT suformuota, sintaksiniy rySiy teorija. Axel Holvoet Gauta 2005 05 13 Lietuviy kalbos institutas P. VileiSio g. 5, 10308 Vilnius, Lietuva MAZMOZIS 7 Nuo seno zinome, buvome mokomi, kad sonanto n alofonas 7 bina minkStas tik pries k’ (tai istirta prof. Alekso Girdenio (Kalbotyra 48-49 (1), p. 165-167), pateikta Siy eiluciy autoriaus Lietuviy kalbos tarties Zodyne (2001), Sitaip tariama visoje Lietuvoje (kai kurie piety aukStai¢iai, vad. dziikai, del slavy itakos jj keicia 7). Dabar zurnale Lituanistica (2004, 4 (20)) pasirode (po Vilniaus pedagoginio universiteto mokslininky darby) Arimanto Raskinio, Gailiaus RaSkinio, Astos Kazlauskienés straipsnis ,,Lietuviu bendrinés Snekamosios kalbos garsy fondo kirimo principai* (p. 53-62). Jame teigiama, turbit pagal prof. Antana Pakerj (kaip rodo prof. A. Girdenio minimas straispnis), kad bendrinéje kalboje turi biti tariama ay’ks’t’ i, tan’kmé,, dy’ks't’is (p. 56), 0 paprastai visur lietuviy tariama anks'ti, tagkm’é:, d.yks'vis ir pan. Tai neitikinamas siiilymas ir neigiamas dalykas (gal tame straipsnyje nereikéjo keisti ir daiktavardziy su priesaga -ybé priegaidés — tikimybé (p. 61) = tikimybé). IS VPU per mokinius neteisybé ateina ir 1 LKI: svarbiame leidinyje Lietuviy kalbos tarmiy chrestomatija (2004) ra8oma /uj'.kt' ,,lenkti* (SirvintiSkiai) (p. 162), an'ki'@du (Pakrazantis) (p. 215), dey'.kt' (p. 18 — teoriné dalis). Einama net prieS knygos konsultanta prof. habil. dr. A. Girdeni! Yra net bé:k't' (p. 62). Ir tai SiauliSkiu... MAZMOZIS 8 Zemaiciy Siauréje (visi dounininkai, siauriniai dinininkai, vad. varni8kiai, Siauriniai donininkai — nuo Satigy j Siaure) iS visy trumpy ir tvirtagaliy galiiniy atitraukia kirti j Zodzio pradzia (visuotinis kir¢io atitraukimas). Tose snektose gali biti ir taip, kad kirtis tenka ir kaitomo Zodzio prielinksniui (tai yra pastebéjes Jonas Jablonskis, redaguodamas Antano Juskos zodyna). Lietuviy kalbotyros klausimy treciame tome (1960) (p. 62-63) parasyta apie tai Zemai¢iuose — Kurvénu, Papilés, Kaunatavos, Raudény ir kitose snektose, skaityta apie Kalnalio (P. Kniaikstos), Latikuvos (V. Grinaveckio), net vakaru aukStai¢iy Sakjnos (A. Jonaitytés) Snekty panaSius reiskinius, paties uzeitas tarimas va-re an_darbu: prie Siupyliy netoli Gruzdzit. Tuo patikéejo daugelis dialektologu, ypa¢ akad. Zigmas Zinkevicius, pirmosios Lietuviy kalbos tarmiy chrestomatijos autoriai. Dabar tuo klausimu labai placiai ra8o dialektologas Aleksas Girdenis su savo mokine dr. Lina Muriniene straipsnyje ,,Kircio atitraukimo j proklitika savitumai rytinéje Siaurés Zemaiciy tarmeje“ (Baltistica 36 (1), 2001, p. 87-102). Jau apiblukusi nuo 1960 mety keltoji problema ¢ia labai jtaigiai, i8 visokiy iraSy iSsifruotais pavyzdZiais nagrinéjama, net daznumas nurodomas, 162 | PASTABOS teikiami ivairesni svyravimai Akménés, Klykoliy, Papilés, Vegériy, TirkSlid Snektose (santrumpa Vg (p. 92-93) bidavo Vaiguva, bet tenai néra Sito reiSkinio — bus kokia klaida). Daugiausia visur neatitraukiami tokie kiréiai i$ pazyminiy, kartais i8 trumpos galiinés (bet puo Zemaic’its Rdn, Trs, Siaudiné prie Pp; puo_aglik’és Krs ir kt.). Siek tiek pavyzdziy pateikta naujojoje Lietuviy kalbos tarmiy chrestomatijoje (2004): Darbénuose ¢(5) 3érdéi ~ if Sirdié (transponuota is Sirdie); é jrega-(transponuota is jégdi); ar ne eX jiega-(~ is jégai) — negi is tvirtapradés galiinés galéty kirtj Sitaip atitraukti! Tai nelaukta, nes susije su iskilia mokslininko kalbininko, konsultavusio §j leidini, asmenybe. Vytautas Vitkauskas Gauta 2005 05 23 Lietuviy kalbos institutas P. Vileisio g. 5, 10308 Vilnius, Lietuva »TUSCIA VIETA* YRA METODOLOGISKAI PAZEIDZIAMA SAVOKA! Vytautas Ambrazas savo atsakyme Ar gali kq nors reiksti tuscia vieta? (Acta Linguistica Lithuanica 50, 136-138), diskutuodamas su mano paZiiiromis i vadinamaja nuline jungti, mano, kad manieji ,,logikos teiginiai yra teisingi, bet jie visai nepriestarauja Gramatikoje pateiktai nulio sampratai* (p. 136), nes joje i nuli ,,zitirima kaip i metodinj koncepta, kuris padeda nustatyti, kada tam tikro rodiklio nebuvimas turi apibrézta gramatine funkcija“ (p. 137). Jeigu nulis (ar tuS¢ia vieta) priklauso metodologijai, tai jis ir turéty biti vartojamas taip, kaip iprasta kituose moksluose — ,neapkrautas* semantika. A pats neprieStarauju nulio, kaip grynai techninés priemonés, panaudojimui (plg. balsiy kaitos aiskinima, kur vartojamas tos kaitos nulinio laipsnio terminas). NeprieStarauju ir tu8cios vietos terminui, nes, pvz., formaliyjy gramatiky teorijoje vartojama tuScia (baziniy elementy) eiluté, kurios simbolis E atskleidziamas kaip ‘ ””. PrieStarauju tik reikémés suteikimui tuS¢iai vietai, nes tokios gramatikos iSsiskiria i$ visy empiriniy moksly (gramatikos fakty negaliu laikyti tik psichikos démenimis, nes kalbotyra man néra psichologijos Saka). Déstydamas savo samprotavimus apie vadinamaja nuline jungtj jau parodZiau, kaip atsiranda loginis prieStaravimas: kokia nors tekstu nekomunikuojama reik’mé ignoruojama ir tekstui (dél perinterpretavimo) priskiriama papildoma reikSmé. Manau, kad taip daZnai atsitinka dél to, kad Kai 1999 m. iSleistoje Lietuviy kalbos enciklopedijoje radau straipsni Nulinis kalbos elementas (p. 441) ir, viska gerai apmastes, supratau, kad negaliu sutikti su diduma jo teiginiy, sumaniau per trumpa laika savo samprotavimus iSdestyti trijuose tekstuose: (i) apie vad. nuling jungti, (ii) apie vad. nulines galiines ir (iii) apie vad. nominatyvinius sakinius (tokius, kaip, pvz., Ziema.), kuriems kai kas irgi priskiria veiksmazodzio bati nuling raiska. Tik po to turéjo paaisketi issamus mano poZiiris j ,,nulinius* kalbos elementus ir tik tada tikejausi dalyvauti diskusijoje, jeigu kas nors nesutikty su mano samprotavimais. Bet, paskelbus mintis apie vad. nuline jungti (Acta Linguistica Lithuanica 48, 177-184), visokios negandos visiskai nutrauké mano apmastymus, 0 per ta laika sulaukiau poleminio Vytauto Ambrazo atsako. Dél to, laikinai atitrukdamas nuo ankstesnio sumanymo, esu priverstas veltis i diskusija. Sio mano teksto skaitytojams pasakau, kad kai kuriuos argumentus dél nuliniy kalbos elementy pasilieku atei¢iai, nes tikiuosi parasyti ir apie nulines galiines, ir apie vad. nominatyvinius sakinius. 2 Tpoce, M., Jlanten, A., Teopua dopmaavnolx epammamuk, Mocxea, 1971, 15.