Dėl sintaksinių ryšių skirstymo

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LII (2005), 157-166 PASTABOS Remarks DEL SINTAKSINIU RYSIU SKIRSTYMO Cia i8déstytas mintis sukélé jdomus prof. Vytauto Ambrazo atsiliepimas (ALL 52, 167-170) i 2003 metais iSéjusius Sintaksiniy rysiy tyrimus. Sis atsiliepimas, kuriame yra vertingy poleminiy pastabu, ypa¢ dél minétame leidinyje iSdéstytos sintaksiniy rysiy teorijos, rodo, kad buvo pasiektas autoriy tikslas — skatinti teorines diskusijas lietuviy kalbos gramatikos klausimais. Ypa¢ dziugu, kad diskusijas pradeda zymus sinchroninés ir diachroninés lietuviy kalbos sintaksés autoritetas, daugelio jau klasikiniais tapusiy darby autorius prof. Vytautas Ambrazas. Pats profesorius ne karta yra dalyvaves Lietuviu kalbos instituto Gramatikos skyriaus seminaruose, stebéjes ir skatines minéiy issikristalizavima kaip palankus, bet izvalgus ir kritiskas klausytojas. Reikia tikétis, kad j diskusijas isitrauks vis platesnis tyréjy ratas. Ne viena sintaksiné teorija néra tobula, néra tobula ir Sintaksiniy rysiy tyrimuose pristatyta sintaksiniy rysiy teorija, kuria patogumo deélei toliau zymésiu sutrumpinimu: ,,SRT teorija“. | kai kurias su ja susijusias problemas prof. Ambrazas teisingai atkreipia démesi. Sunku Sias problemas paneigti, blogiausia bitty — suSluoti jas po kilimu. Ta¢iau SRT koncepcijos autoriai nutaré su jomis susitaikyti pagal ,,mazesnés blogybés* principa. Todél norétusi Cia atkreipti démesi i kai kurias didesnes blogybes, kuriy leidzia iSvengti SRT teorija. Recenzentas pastebi, kad SRT autoriy vartojamos valdymo ir modifikavimo savokos yra labai placios. Pvz., modifikatoriais laikomi ir pazyminiai, ir aplinkybés, ir tarininiai pazyminiai (Cia reikia patikslinti: modifikatoriais pagal SRT teorija laikomi tik veiksmazodzio nereikalaujami laisvieji predikatyvai). Sios pastabos dalinj pagristuma sunku paneigti: atsisakoma, pvz., »dvilypio sintaksinio rySio“, pagal kurj DLKG isskiriamos vardiné tarinio dalis ir tarininiai pazyminiai. Problema ta, kad Sis dvilypis sintaksinis rySys veda prie sunkiai iSsprendziamu prieStaravimu. Tarininis pazyminys apibréziamas pagal du pozymius: jis Sliejasi prie veiksmazodZio ir yra derinamas su veiksniu (Broliai grizo linksmi) arba tiesioginiu papildiniu (Visada matau Jona linksma). Tuo tarininis pazyminys ir skiriasi nuo aplinkybés tokiame, pvz., sakinyje kaip NudaZiau duris Zaliai. Siame sakinyje prieveiksmis Zaliai néra derinamas su niekuo, taigi Siuo atveju sintaksinis rySys yra vienalypis. Bet kodél nebity galima iSkelti teiginio, kad prieveiksmis Zaliai yra Sliejamas prie daiktavardzio duris taip pat, kaip ir prie veiksmaZodzio? Juk semantiskai ziiirint jo reiSkiamas pozymis priskiriamas durims, ne dazymui: Nudaziau duris Zaliai reiskia ‘dazydamas padariau duris Zalias’. Tokio teiginio negalima jrodyti, bet ir negalima jo paneigti. Mat Sliejimas yra toks ,,sintaksinis rySys“, kurio nematyti — jis nepasireiSkia morfologiniais pozymiais. Taigi teiginys, kad sakinyje Nudaziau duris Zaliai zodis Zalias yra siejamas dvilypiu sintaksiniu rySiu yra lygiai taip pat teisingas, kaip ir teiginys, kad jis yra siejamas vienalypiu sintaksiniu 158 | PASTABOS rySiu. Tai, kad vienas ir tas pats teiginys ir jo prieSingybé gali biti vienodai teisingi, yra, be abejo, nepageidaujamas dalykas. Cia is karto reikia patikslinti: nematome nieko blogo dél to, kad i&skiriamas morfologiniy pozymiy neturintis sintaksiniy rysiy tipas. SRT koncepcijoje sintaksiniai rySiai diferencijuojami visai neatsizvelgiant j morfologinius pozymius. Keblumy kelia tai, kad j viena lygi su sintaksines priklausomybés rySiais iskeliami grynai morfologiniai reiSkiniai. Morfologinés priklausomybeés rySi (kai vieno zodzio kaitybiné forma lemiama kito zodzio morfologiniy pozymiu) galima sutartinai vadinti sintaksinio rysio tipu, bet uzmirstama, kad euristinés procediros yra visiSkai skirtingos, nelygu ar kalbama apie morfologinj reiSkinj — derinima, ar apie morfologiniy pozymiu neturinti reiskinj — Sliejima. Derinimo atveju konstatuojama morfologiné sasaja ir i8 jos daroma isvada apie sintaksinio rySio buvima: bitent tokiu pagrindu apibréziama ir tarpusavio sasaja, ir dvilypis sintaksinis ry$ys. Jeigu nebity derinimo, veiksnj bity galima suvokti kaip veiksmazodzio valdoma, 0 tarininj pazyminj— kaip Sliejama prie veiksmazZodzio. Sliejimo atveju procedira yra atvirkStiné: daroma iSankstine prielaida, kad tarp dviejy zodziy turi biti sintaksinés priklausomybés rySys, ir, kadangi Sis rySys negali biti nei valdymas, nei derinimas, tariama, kad tai Sliejimas. Pvz., sakinyje Jis greitai atbégo daroma prielaida, kad Zodis greitai yra priklausomas nuo veiksmazodzio, ir Sis priklausomybes rysys vadinamas Sliejimu, nes jis neturi morfologinio rodiklio. Sios prielaidos jokiu biidu nenorime atmesti. Minétame sakinyje Zodis greitai nuo ko nors turi biti priklausomas, ir prielaida, kad jis priklausomas bitent nuo veiksmazodzio atbégo, atrodo visai jtikima. Tokia prielaida yra pagrista ir sakinio NudaZziau duris Zaliai atveju. Taip pat ji yra pagrista analizuojant sakini Visada matau Jonq linksmq. Bidvardis linksmas Cia priklausomas nuo veiksmazodzio matau, ir to jau pakanka, kad rastume Siam bidvardZiui vieta sakinio sintaksinés hierarchijos struktiroje. Daryti papildoma prielaida, kad Sis bidvardis dar priklausomas nuo daiktavardzio Jong, yra visiskai nereikalinga. Tiesa, jo skai¢iaus ir giminés forma priklauso nuo zodzio Jong skaiciaus ir giminés, bet tokia morfologiné priklausomybé gali sieti net visiSkai skirtinguose sakiniuose esamus Zodzius (pvz., Ant stalo guléjo pinigai. [sidéjau juos j kiene), 0 tokiu atveju niekas nemato reikalo nustatyti tarp jy sintaksinés priklausomybés ry8i. Blogiausia tai, kad derinimo pagrindu postulavus sintaksinj ry$i tarp zodziy Jong ir linksmq sakinyje maciau Jong linksmg natirali darosi prielaida, kad sintaksinis rySys taip pat yra tarp zodziy duris ir Zaliai sakinyje nudaziau duris Zaliai. Juk viskas Cia panasu ir semantiskai, ir sintaksi$kai; vienintelis skirtumas yra kalbos daliy skirtumas: vartojamas arba (kaitomas) budvardis, arba (nekaitomas) prieveiksmis. Bet ar toks skirtumas gali biti sintaksinis? Veikiausiai ne, taigi priemus nuostata, kad sintaksineé priklausomybé gali biti dvilypé, t. y. vienas Zodis gali priklausyti nuo keliy kity zodziy, natiralu padaryti prielaida, kad zodzius duris ir Zaliai sieja Sliejimo rysys. | tai buty galima atsakyti, kad Siuo atveju (prieSingai nei, pvz., sakinyje Jis greitai atbégo) a priori néra pagrindo itarti esant sintaksinj rySi. Bet tada tokio pagrindo neéra ir konstrukcijos Maciau Jonq linksm@ atveju. Sioje konstrukcijoje matome tik morfologine sasaja, kuri — kaip jau buvo pastebéta — nesuponuoja sintaksinio rySio. Kaip matyti, loginiai prieStaravimai tradiciniame sintaksiniy rySiy modelyje atsiranda del grynai sintaksiniy (Sliejimas) ir grynai morfologiniy (derinimas) reiSkiniy traktavimo vienu lygmeniu. I§ esmés néra pagrindo traukti derinima i sintaksiniy rySiy skirstymo schema. Explicitis verbis prof. Ambrazas to savo atsiliepime ir nesitilo; taciau siilomos tarpusavio sasajos ir dvilypio sintaksinio rySio savokos remiasi klaidinga prielaida, kad derinimas yra sintaksinis rySys, PASTABOS | 159 arba suponuoja sintaksini rysi. Atsisakius Sios prielaidos, atkrinta bitinybe operuoti tarpusavio sasajos ir dvilypio sintaksinio rySio savokomis, ir tada iS tradicinés sintaksiniu rySiu schemos belieka tik dvi savokos: valdymas ir Sliejimas. O Sias savokas reikétyu apibrézti bitent taip, kaip daroma SRT koncepcijoje. Prof. Ambrazo nuomone, valdymo savokos taikymas tik vienpusiam prijungimui (palikus tarpusavio sasaja ir dvilypi rySi kaip atskirus rySio tipus) ,,leisty realizuoti paciy autoriy pripazistama poreiki sintaksiniy rySiy pagrindu apibréZti sakinio vieneto funkcijas“. IS tikruju abieju —ir prof. Ambrazo sitilomos, ir SRT autoriy — sintaksiniu rySiy modeliy gebejimas skirti sakinio dalis pagal sintaksinio rySio pobidi yra mazdaug vienodas. SRT koncepcija pagal sintaksini rySi neskiria veiksnio, papildiniy ir bitinuju predikatyvy. Uztat ji skiria papildinius nuo aplinkybiy ir bitinuosius predikatyvus nuo laisvyju, ko negali DLKG iSdestytas modelis. Pri¢mus prof. Ambrazo atsiliepime siiloma pagerinta varianta, kai valdymas ir Sliejimas nebeapibréZiami pagal morfologinius kriterijus, iS tikruju atsiranda galimybe skirti papildinius (valdomus) ir aplinkybes (Sliejamas) pagal sintaksini rysi. Nepavyksta to padaryti ,,tarinio vardinés dalies“ ir ,tarininiy pazyminiy“ atveju. Teigiama, kad sakinyje Jonas yra linksmas zodis linksmas néra atskira sakinio dalis, nes jungtis bai savarankiskos reikSmes neturi. Sakinio dalimi pripazistamas ,,tarininis pazyminys* sakinyje Jonas grizo linksmas. O kokia bus zodzio linksmas funkcija sakinyje Jonas atrodo linksmas? | Si klausima DLKG duoda du skirtingus atsakymus: p. 507508 veiksmazodis atrodyti minimas tarp negrynuju jungciu, 0 p. 589 sakinys Mokytojas atrodé piktas teikiamas kaip tarininio pazyminio pavyzdys. IS Siy sprendimy geresniu reikia pripazinti antraji, nes sunku teigti, kad veiksmazodis atrodyti neturéty reikSmes, panaSiai kaip biti. Pagal SRT koncepcija bidvardis linksmas sakiniuose Jis atrodé linksmas ir Jis grizo linksmas yra siejamas skirtingais sintaksiniais rySiais — vienu atveju valdymu, kitu — modifikavimu. Tai paaiskina, kodeél biidvardis pirmuoju atveju yra bitinas (*Jis atrodé yra nepilnas sakinys), 0 antruoju —ne. I§ esmés Sis skirtumas yra visai analogiSkas papildiniy ir aplinkybiy skirtumui, kuri prof. Ambrazas pats yra linkes aiskinti sintaksiniu rySiy skirtumu. Bet ,,tarininiy pazyminiy“ atveju Sis skirtumas slepiasi po vienoda ,,dvilypio sintaksinio rySio“ etikete. | tai, kad dvilypio sintaksinio rySio geriau bitu atsisakyti, nes jis priveda prie esminiy prieStaravimu, buvo atkreiptas demesys anks¢iau. Taip pat, kaip ir dvilypio sintaksinio rySio savoka, ydinga yra tarpusavio sasajos savoka. Todeél reikia abejoti, ar remiantis DLKG pristatyta koncepcija galima pagal sintaksinj ry§j skirti veiksnius nuo papildiniu. [tikinamai tai padaryti pavyksta tik generatyvinei gramatikai, kuri remiasi tiesioginiy sandy analize ir jau pirmoje skaidos pakopoje suskaido sakini i veiksnj ir veiksmazodinj jungini. SRT autoriai Sio metodo netaiko, todel jie ir pripazista, kad veiksnio ir papildiniy skirtumas néra sintaksiniy rySiu tipy skirtumas. Vienintelis ju sintaksinis skirtumas susijes su jy pozicija vardazodziy hierarchijoje (angl. obliqueness hierarchy) — kiti skirtumai yra morfosintaksiniai. Prof. Ambrazo nuomone, tarpusavio sasajos savoka padety isvengti ,,prieStaringo biatinyjy aplinkybiy* termino. Sis terminas SRT koncepcijoje vartojamas apibidinant, pvz., prie eZero sakinyje Namas yra prie ezero. Reikia pripazinti, kad pats terminas néra labai vykes, bet galima ji pakeisti geresniu. Vienas dalykas — terminas, kitas — dalyko esmeé. Esme yra tokia, kad ,,biitinuju aplinkybiu“ atvejis yra tarpinis tarp valdymo ir modifikavimo. Sakinys yra lokatyvinis, ir vieta reiskiantis vardazodis uzima, be abejo, argumento pozicija. Argumento pozicija uzimti Siaip yra bidinga papildiniams, bet vadinti prie ezero papildiniu trukdo tam tikra raiskos anomalija: griez- - tai tariant predikata reikety sufomuluoti kaip “biti prie’, ir Sis predikatas atveria argumento 160 | PASTABOS pozicijas daikto ir vietos pavadinimams. Bet erdvinis santykis yra reiSkiamas ne veiksmazodzio, o su vardazodziu vartojamo prielinksnio. Taigi prie ezero pagal reiksme ir raiskos forma primena aplinkybe (bendriau tariant — modifikatoriy), —tiek, kad Siuo atveju Sis modifikatorius reiskia ne papildoma, o pagrindine sakinio predikacija. Tiksliau sakant, predikacija reiSkia ne pats vardazodis ezeras, o prielinksnis prie. Bet iprastos sintaksinés skaidos taisyklés neleidzia sakinio skaidyti Namas / yra prie / ezero. Priimta skaidyti kitaip: Namas / yra / prie ezero. Toks argumentas, sintaksiskai realizuotas kaip modifikatorius, vadinamas bitinaja aplinkybe pagal principa ,,kaip pavadinsi, nepagadinsi“. Tai, kad gali biti tarpiniy atvejy tarp valdymo ir modifikavimo, nepriestarauja teorijai. Kalbos kategorijy ribos apskritai bina neryskios; svarbiausia, kad tyréjo naudojami irankiai bitu astris. O alternatyvos ,,bitinosioms aplinkybems* néra daug geresnés. Teigiant, kad sakinyje Namas yra prie ezero zodziu seka prie ezero néra sakinio dalis, o tik sakinio dalies dalis, tiesiog vengiama atsakymo i kebly klausima. Kaip paaiskinti, kad zodzio seka prie eZero, kuri viename sakinyje (Namas yra prie ezero) yra ,,niekas“, kitame sakinyje (Jis pasistaté namg prie ezero) tampa sakinio dalimi? I Si klausima bity galima atsakyti, kad sakinyje Namas yra prie eZero is tikruju prie eZero ir yra tas tikrasis predikatas; tai patvirtinty galimybé praleisti veiksmazodzio biiti esamojo laiko forma — reiskini, kuriam prof. Ambrazas teikia didele reiksme. SRT autoriy pasitilyma bitinaji predikatyva su veiksmazodziu biti laikyti valdomu jis komentuoja taip: ,,Tad reikés daryti prielaida, jog sakinyje Knyga idomi nuliné jungtis (t. y. leksinés reikSmés neturintis laiko ir nuosakos rodiklis) valdo abu vardininkus kaip bitinus veiksmazodzio reiksmés papildymus*. Bet jeigu nuliné jungtis yra problema SRT koncepcijai, tai ji sudaro problemy ir DLKG bei prof. Ambrazo koncepcijai. Jeigu nuliné jungtis negali valdyti, tai ji negali jeiti ir i tarpusavio sasaja — kitaip sakant, sakinio Knyga jdomi veiksnio sintaksiskai apibrézti negalima. O del jungties reiksmés svarbu suvokti, kad tai, ar jai priskiriame leksine reikSme, ar ne, yra sutartinis dalykas, nulemtas teorijos nuoseklumo sumetimu. Jungtis biti ne visada jungia referentinius pasakymus su predikatiniais ZodZiais (kaip pavyzdyje Jonas yra linksmas); kartais ji jungia ir referentinius pasakymus su referentiniais pasakymais, pvz., sakinyje Jonas yra miisy mokytojas, kur miisy mokytojas néra predikatas, o apibréziamoji deskripcija (angl. definite description), kuri zymi asmeni. Jungtis yra Siuo atveju isreiskia dviejy pasakymy referenty tapatuma (‘Zmogus, vardu Jonas, ir zmogus, kuris mus moko, yra vienas ir tas pats asmuo’). Prielaida, kad jungtis neturi reikSmés, Siuo atveju neduoda gery rezultatu, nes negali sakinys susidéti vien tik i$ referentiniu pasakymy ir neturéti predikatinio turinio. Kitaip sakant, bent jau kai kuriais atvejais jung¢iai reikia priskirti leksine reikime. Siaip ar taip leksine reik’me tenka priskirti ,.negrynosioms jungtims* (DLKG 507-508), tokioms kaip atrodyti, apsimesti ir pan., kuriy papildymai DLKG koncepcijoje yra pamesti niekieno zeméje kazkur tarp ,,tarinio vardineés dalies“ ir ,,tarininio pazyminio“. Pripazinus, kad ir biiti, ir atrodyti turi tam tikra leksine reikSme, galima ju papildymus vienodai apragyti kaip valdinius. ] tokiy sakiniu, kaip Jonas yra linksmas, apraSa tai iveda tam tikra redundancija, nes reikia pripazinti, kad pats zodis /inksmas jau turi predikatine reiksme. Bet i8 jvairiy blogybiu redundancija turbut yra maZiausia, nes Siaip ar taip niekas nepaneigs, kad redundancijos reiSkiniy kalboje yra. Semantiniu poZiiriu jungtis sakinyje Jonas yra linksmas yra, be abejo, pertekliné. Bet sintaksinis apraSas, kuris apsimeta, kad jos néra, sukelia daug blogesniu priestaravimu. PASTABOS | 161 Paieska turi testis, ir minciy bei koncepciju konfrontacija kada nors, be abejo, leis suformuluoti geresne, nei SRT suformuota, sintaksiniy rySiy teorija. Axel Holvoet Gauta 2005 05 13 Lietuviy kalbos institutas P. VileiSio g. 5, 10308 Vilnius, Lietuva MAZMOZIS 7 Nuo seno zinome, buvome mokomi, kad sonanto n alofonas 7 bina minkStas tik pries k’ (tai istirta prof. Alekso Girdenio (Kalbotyra 48-49 (1), p. 165-167), pateikta Siy eiluciy autoriaus Lietuviy kalbos tarties Zodyne (2001), Sitaip tariama visoje Lietuvoje (kai kurie piety aukStai¢iai, vad. dziikai, del slavy itakos jj keicia 7). Dabar zurnale Lituanistica (2004, 4 (20)) pasirode (po Vilniaus pedagoginio universiteto mokslininky darby) Arimanto Raskinio, Gailiaus RaSkinio, Astos Kazlauskienés straipsnis ,,Lietuviu bendrinés Snekamosios kalbos garsy fondo kirimo principai* (p. 53-62). Jame teigiama, turbit pagal prof. Antana Pakerj (kaip rodo prof. A. Girdenio minimas straispnis), kad bendrinéje kalboje turi biti tariama ay’ks’t’ i, tan’kmé,, dy’ks't’is (p. 56), 0 paprastai visur lietuviy tariama anks'ti, tagkm’é:, d.yks'vis ir pan. Tai neitikinamas siiilymas ir neigiamas dalykas (gal tame straipsnyje nereikéjo keisti ir daiktavardziy su priesaga -ybé priegaidés — tikimybé (p. 61) = tikimybé). IS VPU per mokinius neteisybé ateina ir 1 LKI: svarbiame leidinyje Lietuviy kalbos tarmiy chrestomatija (2004) ra8oma /uj'.kt' ,,lenkti* (SirvintiSkiai) (p. 162), an'ki'@du (Pakrazantis) (p. 215), dey'.kt' (p. 18 — teoriné dalis). Einama net prieS knygos konsultanta prof. habil. dr. A. Girdeni! Yra net bé:k't' (p. 62). Ir tai SiauliSkiu... MAZMOZIS 8 Zemaiciy Siauréje (visi dounininkai, siauriniai dinininkai, vad. varni8kiai, Siauriniai donininkai — nuo Satigy j Siaure) iS visy trumpy ir tvirtagaliy galiiniy atitraukia kirti j Zodzio pradzia (visuotinis kir¢io atitraukimas). Tose snektose gali biti ir taip, kad kirtis tenka ir kaitomo Zodzio prielinksniui (tai yra pastebéjes Jonas Jablonskis, redaguodamas Antano Juskos zodyna). Lietuviy kalbotyros klausimy treciame tome (1960) (p. 62-63) parasyta apie tai Zemai¢iuose — Kurvénu, Papilés, Kaunatavos, Raudény ir kitose snektose, skaityta apie Kalnalio (P. Kniaikstos), Latikuvos (V. Grinaveckio), net vakaru aukStai¢iy Sakjnos (A. Jonaitytés) Snekty panaSius reiskinius, paties uzeitas tarimas va-re an_darbu: prie Siupyliy netoli Gruzdzit. Tuo patikéejo daugelis dialektologu, ypa¢ akad. Zigmas Zinkevicius, pirmosios Lietuviy kalbos tarmiy chrestomatijos autoriai. Dabar tuo klausimu labai placiai ra8o dialektologas Aleksas Girdenis su savo mokine dr. Lina Muriniene straipsnyje ,,Kircio atitraukimo j proklitika savitumai rytinéje Siaurés Zemaiciy tarmeje“ (Baltistica 36 (1), 2001, p. 87-102). Jau apiblukusi nuo 1960 mety keltoji problema ¢ia labai jtaigiai, i8 visokiy iraSy iSsifruotais pavyzdZiais nagrinéjama, net daznumas nurodomas,