Marijampolės apskrities Marijampolės valsčiaus vietovardžių darybos ir kilmės polinkiai

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LII (2005), 91-118 Marijampoles apskrities Marijampoles valsciaus vietovardziy darybos ir kilmeés polinkiai DALIA SVIDERSKIENE Lietuviy kalbos institutas An attempt is here undertaken to analyse the toponymy of one borough in the Marijampole district with regard to formation and origin. The investigation is based on authentic material from pre-war Lithuanian questionnaires, now in the collections of the Onomastics Department of the Institute of the Lithuanian Language. The toponyms are classified into water names, names of settlements and field names. With regard to origin, names derived from appellatives predominate and make up 71% of the hydronyms and 61% of the field names. Names of settlements are more often (in 70% of the cases) based on proper names, or on appellatives referring to persons. With regard to derivational type, secondary place names clearly predominate and make up 66% of the names of settlements and 86% of the water names. 0. IVADAS Straipsnio pagrindu pasirinkta vertinga medziaga — tarpukario Lietuvos anketu duomenys. Tai yra i$ gyvosios kalbos uzraSyti vietovardziai, kuriu rinkimas pradétas ketvirtame praéjusio amZiaus desimtmetyje Svietimo ministerijos Valstybés archeologijos komisijos, tuo laiku priklausiusios Kauno Vytauto Didziojo muziejui, ir Pavardziu ir vietovardziy keitimo komisijos iniciatyva. Buvo parengti vietovardziy surasymo lapai, pavadinti Zemés vardai. Sie lapai siuntinéti pradiniy mokyklu mokytojams ir girininkams, kurie, vadovaudamiesi specialiai parengta instrukcija (Alminauskis 1934), kelerius metus (daugiausia 1935-1937 m.) uzrasinéjo vietovardzius ir uzpildytus lapus grazindavo minétai komisijai. Anketos isliko ir Siuo metu saugomos Lietuviy kalbos instituto Vardyno skyriaus fonduose. Jose uzraSyta apie 150 000 vienety vardy. Iki Siol paskelbta apie 500 Viduklés apylinkése uZfiksuotu upévardziu ir Zemeévardziu, kurie pateikiami be jokiu komentary abécélés tvarka pagal anketose pateiktus kaimy ar viensedziy vardus (Razmukaité 2002: 1065-1068). Straipsnyje konstatuojama, kad jie ivairios kilmes ir darybos, pastebima, jog tai daugiausia is bendriniy zodziy atsirade ir padaryti vardai, susije su Zemés pavirSiaus ir pan. ypatybemis, bet iSsamiau apie tai kalbéti — jau kito, atskiro straipsnio uzdavinys. Taigi Si autentiskumo poziuriu vertinga medZiaga netirta. 92 | DALIA SVIDERSKIENE ISsamesniy arealiniy tyrimy, isry$kinanciy skirtingy Lietuvos regiony vietu vardy! darybos ir kilmés ypatumus, beveik néra. Galima paminéti Ilonos Mickienés daktaro disertacija (Mickiené 2001) ir kai kuriy Lietuvos valsciy — Kvédarnos, Lygumy, Raguvos, SeredZiaus, Stacitiny, Vidukles gyvenamyjy vietu vardy darybos bei kilmés tyrimus, paskelbtus atskirais straipsniais ,,Versmés“ leidyklos parengtuose ir i8leistuose leidiniuose (Razmukaité 2001a: 589-593; 2001b: 788-792; 2001c: 1062-1071; 2003: 929-931; 2004: 865-869). Sis straipsnis — pirmas bandymas darybos ir kilmés poZitriu jvertinti Marijampolés apskrities vieno (Marijampoles) valsciaus vietovardzius. Issamesnes tarpukario Lietuvos Sios apskrities viety vardy studijas minétais aspektais straipsnio autore ketina testi. Renkant duomenis i§ ankety iSraSyti 488 Marijampoleés valsciaus vietovardziai straipsnio autorés buvo norminami. Norminant laikytasi pagrindiniy kriterijy ir principu, turinéiy senas tradicijas tvarkant vandenvardzius, gyvenamuju vietu, ivairius kitus Zemés pavirsiaus objekty vardus (Zr. Vanagas 1975: 48-57; 1991a: 11-14; 1991b: 4-7). Taigi straipsnyje bus teikiamos autentiskos, t. y. senyjy vietiniy gyventojy vartotos lytys, bet tarmés (vakary aukStai¢iy pietinés dalies — kauniskiy) désningi fonetiniai pakitimai, atsispindintys vietovardziuose, keiciami bendrines kalbos atitikmenimis. Laikantis Sios nuostatos, nustatyti normines lytis nebuvo sudétinga (galbit ir todél, kad bendrinei kalbai pradzia davé bitent Si, o ne kita tarme), bet, kilus neaiskumu, bandyta remtis platesniu vieno ar kito vietovardzio kontekstu. Straipsnyje pateikiami visi anketose uZraSyti ty paciy vietovardziy kirciavimo ir jy lyciy variantai. Aptariant Sio valsciaus vietovardziy daryba, laikomasi Aleksandro Vanago hidronimy darybos tyrimui pasirinktos struktirinés-gramatineés klasifikacijos (zr. Vanagas 1970: 21-27). Pagal ja vietovardziai skiriami j pirminius ir antrinius. Antriniai dar skirstomi j vedinius (prieSdéliy, priesagu, galiiniy), sudurtinius (arba dirinius), sudétinius. Pirminiais laikytini tie viety vardai, kurie darybos (arba toponimizacijos) procese néra igije darybiniy formantu. Siai grupei priskiriami ir daugiskaitiniai (vadinamieji pluralia tantum) vietovardziai. Pastarieji gali biti atsirade i$ apeliatyvo ar onimo daugiskaitos vardininko, kita vertus, skaiciaus pasikeitimas galeéty liudyti ir darybinj elementa — daugiskaitos formos galiine. Daugiskaitiniais vietovardZiai laikomi ir tada, kai skiriasi apeliatyvo bei vedinio giminés forma. Pradéjus surinktos medziagos mokslinj vertinima, pamatiniy zodziy, darybos afiksy nustatyma, paaiskejo, kad tai sudétingas, daug Ziniy, ismanymo reikalaujantis darbas. Turint galvoje pagrindine lietuviy vietovardziy kilmés supratimo nuostata (vietos vardo kilmé suprantama ne kaip jo Saknies genetineé etimologija, 0 tik kaip pacios toponiminés leksemos atsiradimo Saltinis (zr. Vanagas 1980 ir kt.)), aiSkeja, kad tiriamy vietovardziy etimonais gali biti lietuviy bei kity kalby (Siame regione dazniau slavu, germany) bendriniai ir tikriniai zodziai. Nustatant jvairios darybos vietovardziy, uzrasyty anketose, pamatinius zodzius (bendrinius zodzius, asmenvardzius, kitus vietovardzius), naudotasi Siais pagrindiniais Sali Anketose vietovardziai skirstomi apskritimis (smulkiau valsciais), todél tai padaryti imanoma. MARIJAMPOLES VALSCIAUS VIETOVARDZIAI | 93 tiniais: Lietuviy kalbos Zodyno (LKZ) tomais, Lietuviy pavardziy Zodynu (LPZ), Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo Zinynu (ATSZ) ir Lietuviy vardy kilmés Zodynu (Kuzavinis, Savukynas 1997). Visu Siy Saltiniy bibliografiniai duomenys nurodyti straipsnio gale pateiktame literatiiros saraSe. Prie Aleksandro Vanago iSanalizuoty darybos ir kilmés atzvilgiu vandenvardziu (jie sudaro didziaja dali) duodama nuoroda i Lietuvos hidronimy etimologinj zodynq (Vilnius, 1981; toliau — LHEZ). Kity kalby bendriniai bei tikriniai zodziai taip pat naudoti Marijampoles apylinkiy vietovardziy kilmei aiSkinti. Tie Saltiniai yra ivairts ir patikimi darbai — zodynai, saraSai ir pan., abécéline istoriniy asmenvardziy kartoteka, saugoma LKI Vardyno skyriuje (toliau — IAK). Jais daugiausia teko remtis, kai tiriamiems vietovardziams aiskinti atitinkamy bendriniy Zodziu, asmenvardziy ar vietovardziy lietuviy antroponimikos ir toponimikos darbuose nepavyko rasti. Visi Sie Saltiniai taip pat yra literaturos sarase. Tiriamo Marijampoles valsciaus vietovardZiai atskirose grupése ir pogrupiuose teikiami abécélées tvarka. Anketose nesukirciuotos vietovardziy lytys paliktos nekir¢éiuotos. Vietovardziy darybos afiksai (prieSdéliai, priesagos ar kt.) brikSneliu jungiami prie pamatines Saknies, taip pat brikSneliais jungiami ir sudurtiniy vietovardziy (diriniy) sandai. Prie visu aptariamy vietovardziy uzraSomi tam tikri duomenys: vietovardziais ivardijamy (vandenvardziu, gyvenamuju vietu ir kt.) objektu lokalizacijos nuorodos’. Remtasi jau sudarytais Vardyno skyriuje pradéto rasyti Lietuvos vietovardziy Zodyno sutrumpinimy sarasais (santrumpy saraSas pateikiamas straipsnio gale). Po dvitaSkio, zymincio, su kokiu bendriniu zodziu ar vardazodziu siejamas vietovardis, pateikiama tame Lietuvos regione paplitusiy baltu, slavy ar kt. apeliatyvy reiksmés, asmenvardziai, vietovardziai. Su zvaigzdute rasoma vardazodZio ar bendrinio zodzio lytis, kai ji rekonstruota, t. y. ji neuzraSyta turimuose Saltiniuose, ta¢iau teoriskai galéjusi biti. Jeigu tiriamojo vietovardzio kilmé ne visai aiSki, rasomas briiksnys ir aprasomuoju bidu bandomi aiskinti kilmés polinkiai. Po santrumpos,,plg.“ toliau vietovardis siejamas su bendros kilmés bendriniais ar tikriniais ZodZiais. Keletu atvejy buvo beveik neimanoma nustatyti, kas: bendrinis ar tikrinis (paprastai asmenvardis) Zodis yra rupimo vietovardzio kilmés Saltinis. Tokiais bei kitais atvejais (kai neaiSku, ar vietovardis kiles i§ neiSvestinio, ar i$ i8vestinio apeliatyvo), atsizvelgiant ij ivardijamo objekto pobidi, vietovardzio struktira, visos kilmés aiskinimy versijos pateikiamos atskiruose atitinkamy skyriy poskyriuose, pavadintuose »Galimos dvejopos kilmés vietovardziai*“. Problemiskas pasirode ir priesaginiy deminutyviniy vietovardziy darybos bido bei darybos pamato leksinio statuso nustatymas. Lietuviy toponimikoje yra nuostata, kad ,,absoliuti dauguma deminutyvu, teoriskai galin¢iy biti pamatiniais ZodZiais, néra nominaciniai nomenklatiriniai geografiniai terminai, kadangi leksine prasme jie nera neutraliis, iSreiSkia ir tam tikra vertinamaji emocini aspekta. ISimtis bity nez Kai vandenvardziy, gyvenamujy viety vardy, uzrasyty anketose ir publikuotuose Saltiniuose (ATSZ, LHEZ), lokalizacijos nuorodos nesutampa, jos pateikiamos tokios kaip publikuotuose Saltiniuose (Salia skliaustuose). 94 | DALIA SVIDERSKIENE bent nominacinis terminas upélis. Tokiy apeliatyvy beafiksé toponimizacija nera daznas vietovardziy radimosi biidas. Zinoma, tai nereiSkia, kad jis negalimas, ta¢iau i8skirti Siy atvejyu beveik neimanoma, todel visi helonimai*, turintys deminutyvy darybai bidingas priesagas, laikytini priesagy vediniais* (Bilkis 1999: 52). Toki deminutyvu vertinima bandyta pritaikyti ir ivairioms kitoms vietovardziy klaséms, aptariamoms Siame straipsnyje. Visi Marijampoleés valsciaus vietovardziai pagal ivardijamy objekty rij skiriami | tris stambias grupes: vandenvardzius (baly, ezeru, grioviu, kudru, pelkiu, Saltiniu, tvenkiniu, upiu, upeliy ir kt. hidroobjekty ivardijimus), gyvenamuju vietu (dvaru, kaimu, ju daliy, viensédziy, gelezinkelio stociy, sodyby ir pan.) ir ivairiy kitu zemés pavirsiaus objekty (arimy, aukStumy, dirbamy Zemiu, dirvy, duobiy, durpyny, ganyklu, kalnu, kalvu, keliy, lauku, lygumu, misku, pievu, salu, taky ir kt.) vardus. Pastarieji vietovardziai Siame straipsnyje salygiskai vadinami zemevardzZiais*, manant, kad Sis terminas geriausiai apibidina zemés reljefo tikrinius vardus — tiek stambesnius (drimonimus, oronimus ir kt.), tiek smulkesnius (agronimus, dromonimus ir kt.)°. 1. VANDENVARDZIAI Ju uzrasyta 70 (~14%). 1.1. IS bendriniy zodZiy (apeliatyviniy leksemy) kile vandenvardZiai 1.1.1. PIRMINIAI: Degimas b.: liet. degimas ‘i8degusi vieta (pieva, pelké, mi8kas), degesé’; Darpinyéia b.: liet. diirpinyéia ‘vieta, kur kasamos ar iSkastos durpés’; I§grauza (|l Zydsesupé) prd.: liet. i§grauza ‘vandens igrauzZta vieta’; Laikité up. - manoma, jog yra su determinantu -tiS liet. /aiksés ‘didele pelke, kimsynas, lieknas’, plg. Laiksés plk. (VG), pv. (SAUK) (LHEZ 178); Nendrynas b.: liet. nendrynas ‘nendrémis apauges plotas’; Priidas b., prd., tv.: priidas ‘tvenkinys’; Statijis (|| Statilis) rv.: liet. statiijis, plg. liet. statu sis, dar plg. liet. statis, -i ‘tiesiai ar beveik tiesiai kylantis aukStyn’; Svendrjné kdr.: liet. Svendryné ‘Svendriy ar Svendry priauges plotas’. 1.1.2. VEDINIAI: 1.1.2.1. Galiiniy vediniai: -é: Bals-é up.: liet. *balsas ‘baltas’, plg. liet. balsis ‘baltas gyvulys’, balsys ‘baltas Suo, kiskis’, balsius ‘baltas Suo’, balsvas, balsvas ‘balzganas, apybaltis’ (LHEZ 57); Ratisvé up. (G2): liet. ratisvas ‘Sviesiai raudonas, apyraudonis’ (LHEZ 274); Zvifgid-é up.: liet. ZviFgzdas ‘zvyras, upés dugne akmenukai’ (LHEZ 408); Z Dél termino Zr. Bilkis (1997: 35-57). 4 Dél termino Zr. Jonikas (1990: 563). Nuo detalesnio terminy ir jy pasirinkimo motyvy aptarimo Siame straipsnyje atsiribojama, nes tai jau kito straipsnio uzdavinys. MARIJAMPOLES VALSCIAUS VIETOVARDZIAI | 95 -is: Smilg-is up.: liet. smilga ‘varpiniy Seimos Zolé su Sluotos pavidalo Ziedynu’ (LHEZ 309). 1.1.2.2. Priesagu vediniai: -ainis: Sil-ainis up.: liet. Silas ‘spygliuociu miskas, Zalgiris’, plg. pr. sylo ‘Silas’, lat. sils ‘Silas’ (LHEZ 331); -anta: Slav-anta up. — sietina su liet. s/ioti ‘su Sluota valyti, braukti’, liet. slavii ‘Sluoju’, liet. Slavia, lat. slaiicit ‘Sluoti? (LHEZ 333); -elis: Pritd-élis b.: liet. prudas ‘tvenkinys’ (Bilkis 1999: 65-66); -imas: Praplés-imas b. — sietina su liet. praplésti, praplésti, -ia, praplésé ‘pléSiant, dreskiant padaryti skyle, tarpa, plySi’ (Bilkis 1998: 103), plg. liet. plésti, -ia, -é ‘arti (plésini)’; -iné: As-iné b.: liet. aSis ‘tiesioji, einanti per kieno centra’ (Bilkis 1998: 115); Druskiné b.: liet. druska ‘tam tikras sirus mineralinis junginys (natrio chloridas)’ (Bilkis 1998: 109); -yné: Marm-fné b. — sietina su liet. marméti, mdrma, -éjo ‘su garsu kunkuliuoti, maisytis; burbuliuoti, gurguliuoti’ (Bilkis 1998: 124); Totork-fné b.: liet. totorka, totorké ‘balinis ajeras (Acorus calamus)’; -inis: Kermus-inis up.: liet. kermusé ‘laukinis éesnakas’ (LHEZ 153); Sodyb-inis up.: liet. sodyba ‘zeme apie namus su visais trobesiais; vieta, kurioje buvo trobos — tekéjimo vietos prasme’ (LHEZ 310); -ynas: Riid-Ynas up. — sietina su liet. rida ‘neapdirbta gamtos medziaga, i§ kurios gaminami metalai; riidis; prasta pelkéta zemé su durpiy priemaisa’, riidas ‘riidis’, riidé ‘prasta pelkéta Zemé su durpiy priemaisa’, riidis ‘riidynas’, riidys ‘gelezies oksidavimosi medZiaga; parudavusios vietos’ (LHEZ 282); Totork-ynas b.: liet. totorka, totorke ‘balinis ajeras (Acorus calamus)’; -iSké: Nendr-iské b.: liet. néndré ‘varpiniy Seimos vandens augalas ilgu tuSCiaviduriu stiebu (Phragmites communis)’ (Bilkis 1998: 130); Pirtin-iské b.: liet. pirtinis, -é ‘pirGiai tinkantis <...>’, dar plg. liet. pirtis ‘tam tikras pastatas ar patalpa, kur maudomasi, vanojamasi’; -iskis: Ridgl-iskis up|. — sietina su liet. ridglinti (-yti), -ina, -ino ‘nerangiai eiti, vilktis’, plg. liet. rioglys, -é ‘kas nevikrus, nerangus, griozdas, kerépla’; Vedég-iskis Slt.: liet. vedega ‘lenktais aSmenimis kirvis loviams ar geldoms skobti, kapokle, teSlycia’; -onis: Jev-6nis up.: *Ievonis, kuris i8 liet. ieva (t. jieva) ‘medis, zydintis baltais kvepian¢iais Ziedais (Padus)’ (LHEZ 135, 136); -(i)ukai: Sané-itkai b.: liet. Saficius ‘i8rausta duobé, griovys’ (Bilkis 1999: 80); -uké(s): Aps-ukés plk. — sietina su *apsis ar pan., plg. pr. abse ‘epuSé, drebule’ (Maziulis 1988: 42); -ulis: Stat-ilis (|| Statijis) grv.: liet. statis, -i ‘tiesiai ar beveik tiesiai kylantis aukstyn’. Vandenvardziy priesagy paplitimas parodytas 1 lenteléje. s Del vandenvardziy su Saknimi S/avsemantikos dar Zr. Savukynas (1960: 297). 96 | DALIA SVIDERSKIENE 1 LENTELE. VANDENVARDZIV PRIESAGU PRODUKTYVUMAS Priesagos Kiekybiné Procentiné israiska israiska a -ainis / _ to 5 - " ___anta 1a $e diverse wi Oo -elis 1 ona oe ate - -imas— that 1 - 5 we! -yn- -ynas 2 10 -yneé 2 10 -in- -iné 2 10 alien __cinispaler 2 10 -iSk- -iské 2 10 oie: -13kis Leal, 2 10 —_ - _ 1 5 -uk- -(i)ukai 1 a -uké(s) SRN Hh i NY 1S vulis 1 5 I§ lenteles matyti, kad labiau paplitusios vandenvardziy priesagos yra -ynas, -yné, -iné, -inis, -iSké, -iskis — su jomis sudaryta apie 10 proc. vediniy. Kitos priesagos (-ainis, -anta, -elis, -imas, -onis, -(i)ukai, -uké(s), -ulis — pavieneés. 1.1.3. SUDURTINIAI VANDENVARDZIAI (DURINIAI): 1.1.3.1. Antrasis sandas i$ apeliatyvu bald, upé, upis: (a) pirmasis sandas bidvardis: Jtiod-upé up.; Jéiod-upis upl.: liet. jiodas, juoda (LHEZ 137-138); Skriaid-upis up. — matyt, sietina su liet. skriaudits ‘sraunus’ (LHEZ 305); (b) pirmasis sandas daiktavardis: Karkl-a-bale b.: liet. ‘gluosniniy Seimos medis ar krimas (Salix cinerea)’; Kiailia-balé b.: liet. kiatilé ‘naminis gyvulys, auginamas mésai, riebalams (Sus domesticus)’; Ryt-upis || Ryt-upélis’ up. — matyt, sietina su liet. rytas ‘dienos pradzia’ (LHEZ 279); Ses-upé up. — Saknies kilmé ne visai ai8ki, ta¢iau siejama su liet. Sesélis ‘nuo Sviesos uZstojama tamsi vieta’; kita vertus, hidronimai su Sesgali biti iSlaike senesne reikime ‘Saltas, vésus’ (LHEZ 329-330); Siin-ia-balé b.: liet. 5u6, Sufis ‘naminis gyvulys, laikomas namams saugoti, medzioklei ir kt.’; Varl-ia-balé b.: liet. varlé ‘varliagyviu klasés gyviinas su ilgomis uzpakalinémis kojomis (Rana)’. 7 Dél upévardzio lyties Ryt-upélis Zr. Vanagas (1970: 127). MARIJAMPOLES VALSCIAUS VIETOVARDZIAI | 97 1.1.3.2. Antrasis sandas — tikrinis Zodis (upés vardas): Sen-d-rausvé || Sen-G-rausvis up.: liet. sénas, -a ir Ratisvé up. (GZ) (LHEZ 295); Sén-Sesupé up. vaga: liet. sénas, -a ‘jau kuris laikas esantis, seniai atsirades <...>’ ir Sestpé up. 1.1.4. SUDETINIAI KILMININKINIAI VANDENVARDZIAI: 1.1.4.1. Metaforinis kilmininkinis uZra’ytas tik vienas — Ezio karéema b.: liet. exys ‘toks nedidelis apauges spygliais gyvulelis (Erinaceus europaeus)’ ir skol. karéema ‘smukle’, kurio pirmasis demuo eina nederinamuoju pazyminiu, antrasis — perkeltine reikSme vartojamo apeliatyvo vardininkas. 1.1.4.2. Topografiniai kilmininkiniai vandenvardziai, turintys lokaling reikSme: Piliakalnio éeras e2.: liet. piliakalnis ‘kalnas, kur stovi ar stovéjo pilis, pilies kalnas’ ir liet. éZeras; Kapinig upélis upl.: liet. kapinés ‘numiréliy laidojimo vieta, kapai’ ir liet. upélis; Sddo upélis upl.: liet. sodas ‘zemes plotas, kuriame auga vaismedziai ir vaiskrimiar’ ir liet. upélis. 1.2. IS kity vietovardziy kile vandenvardZiai Siame skyriuje tik vienas pavyzdys — Tarpaciy brasta br. Tai sudétinis kilmininkinis brastos vardas, kurio pirmasis démuo kiles i8 kaimo vardo Tarpiiciai (SN), antrasis — topografinés reikSmés daiktavardis liet. brasta ‘negili upés vieta, per kur galima perbristi, pervaziuoti’. 1.3. VandenvardzZiai, kile iS asmenvardziu ir apeliatyviniu asmenu pavadinimu Marijampoles valsciuje pastarujy uzrasyta 16. Keli iS ju priesagu -in-, -yn-, -iskvediniai, kita dalis (apie du treédaliai) — sudurtiniai vandenvardziai, like — sudétiniai. 1.3.1. PRIESAGU VEDINIAI: -in-: Buoz-iné rst.: pyd. BuoZis ar liet. buozé ‘<...> turtingas valstietis, kity isnaudotojas’; Zyd-iné b., prd.: liet. Zdas, -é ‘zydy tautos zmogus’; -yn-: Medel-yné prd.: pvd. Medélis; -iSk-: Mélnyk-iské kdr.: pyd. Mélnykas. 1.3.2. SUDURTINIAI VANDENVARDZIAI (DURINIAI): 1.3.2.1. Antrasis sandas atsirades i$ bendriniy Zodziu, kaip antai: bala, kdlnas, upélis, upis (geografiniy nomenklaturiniy terminy): Daiks-ia-kalnis b.: pyd. Dauksys ar pan.; Kamefnt-upis upl.: avd. *Kamentas ar pan., plg. pyd. Kamentavicius; Kliaé- -balé b.: pvd. Kliticius; Puddz-iu-pelis (< *Puodz-iu-upelis) up. — gal sietina su liet. puddzius ‘puody dirbéjas’ ar su Puddzius avd. (LHEZ 268); Ramésk-a-balé b.: pvd. Ramoska; R6z-balé b.: pyd. Rézas; Sab-a-balé b.: pvd. Sabas; Zyd-balé b.: liet. Zdas, -é ‘zydu tautybes zmogus’. a Del terminy vartojimo Zr. p. 32. 98 | DALIA SVIDERSKIENE 13.2.2. Antrasis sandas — tikrinis Zodis (upés vardas): Zjd-sesupé (|| [3grauza) prd.: liet. Zvdas, -é ‘zydy tautybés Zmogus’ ir Sestipé up. 1.3.3. SUDETINIAI VANDENVARDZIAI. Pirmasis vandenvardzio démuo — asmenvardzio kilmininko forma, antrasis — bendrinis Zodis (brasta, plyné): Kriauéiiino brasta br.: pvd. Kriauciiinas ir liet. brasta ‘negili upés vieta, per kur galima perbristi, pervaziuoti’; Puddziaus plyné b.: pyd. Puddzius ar liet. puddzius ‘puody dirbéjas’ ir liet. plyné ‘plyna vieta, lyguma’. 1.4. Galimi dvejopos kilmés vandenvardzZiai Sia grupe sudaro pora pavyzdziy: priesagos -iné vedinys Slek-iné prd.: pvd. Slekys arba sietina su liet. s/ék ‘SliurkS (kartojant nusakomas Zliugséjimas)’, plg. liet. slekéti, sléka, -éjo ‘tekéti, sroventi’; dirinys Zyd-grabé up., kurio pirmasis sandas greiéiausiai kiles i§ liet. Zydas ‘zydy tautybes zmogus’, taciau gali nieko bendra neturéti su Siuo etnonimu ir biti susijes su Zydéjimo, Ziedy (géliy) ar pan. reiks’mémis’ (LHEZ 401); antrasis sandas — i8 bendrinio Zodzio liet. grabé ‘griovys’. 1.5. NeaiSkios kilmés vandenvardzZiai Uzrasytas tik vienas Kalavynas prd. — galbut iS liet. *kalavynas, plg. liet. *kalavijynas, dar plg. liet. kalavijas ‘prie baly, eZeru, upiu augantis augalas panaésiais j kalavija lapais; ajeras (Acorus calamus)’. Atlikus trumpa Marijampolés apskrities Marijampolés valsciaus vandenvardziy kilmés bei darybos apzvalga, galima pateikti tam tikras iSvadas (Zr. 2 lentele): 2 LENTELE. VANDENVARDZIU KILME IR DARYBA Vandenvardiiai pagal darybq Vandenvardziai — as IS viso : | Vediniai es: dia ol pagal kilme Pirminiai —— ———— Sudurtiniai Sudetiniai A Galiiniy —_Priesagy Priesdéliy (ditriniai ) ; 7 IS bendriniy 9 4 20 - 13 4 50 zodziu (~71%) IS kitu - - - - - 1 1 vietovardziy / (~1,5%) I§ asmenvardziy - - 5 - 9 2 16 ir apeliatyviniy (~23%) asmenu pavadinimy Galimi dvejopos - - 1 - 1 - 2 __ kilmés (~3%) MARIJAMPOLES VALSCIAUS VIETOVARDZIAI [99 2 LENTELES TESINYS Vandenvardziai pagal darybq Vandenvardiiai = —— Isviso / a Vediniai ae ce acer pagal kilme Pirminiai —_—__—_—_§_—— Sudurtiniai Sudétiniai Galiniy —Priesagy_ Priesdéliy (dariniai) Neaiskios 1 - - - - - 1 kilmes (~1,5%) IS viso 10 4 26 - 23 7 70 (~14%) (6%) (~37%) (~33 %) (~10%) IS lentelés matyti, kad kalbamoje teritorijoje vyrauja i$ bendriniy zodziu (apeliatyviniy leksemy) kile vandenvardzZiai, dazniausiai sudaromi su priesagomis ir sudirimo bidu. 2. GYVENAMUJU VIETU VARDAI Ju anketose uzZraSyta 73 (~15%). 2.1. IS bendriniy zodziu (apeliatyviniu leksemy) kile gyvenamuju vietu vardai 2.1.1. PIRMINIAI: Naftas k. (LDvN): liet. nartas ‘kampas, kerté, saspara’; Sendvé sod.: liet. sendveé ‘seniai treStas laukas’. Pluralia tantum lytys: Kazérmés k. dalis: liet. *kazermé, plg. liet. kazdrmé ‘kareivinés’; Pabaigai k. (MSKC): liet. pabaigas ‘gale esanti baigiamoji ko nors dalis’; Pagiriai k. dalis: liet. pagirys ‘girios pakrastys’; Piliakalniai k. (SN): liet. piliakalnis, piliakalnis ‘kalnas, kur stovi ar stoveéjo pilis, pilies kalnas’. 2.1.2. PRIESAGU VEDINIAT: -élis: Tabiin-élis k.: skol. tabiinas ‘pulkas, birys’; -iskiai: Molyn-ixkiai k. dalis: liet. molynas ‘molinga, molio Zemé, dirva’; Triob-iskiai k. (IrkS): liet. rioba ‘gyvenamasis namas, pirkia’. 2.1.3. SUDURTINIAI GYVENAMUJU VIETU VARDAI (DURINIAI). Jy antrieji sandai yra i$ bendriniy daiktavardziy kdlnas, laiikas, vieta, pirmieji sandai — taip pat daiktavardZiai: kalnas: C§k-a-kalnis (|| Bendoriai) k.: liet. eSkas ‘baravykus seniau vadindavo éykais’; Dyb-a-kalnis k. (Trk8): liet. dyba, dybas ‘kelio rodomas stulpas’; laukas: V¥sn-ia-laukis k. (PDVN): liet. vySnia ‘erskétiniy Seimos vaismedis sultingomis, raudonomis su kauleliu uogomis (Cerasus)’; vieta: Bid-vieciai k. (JRGZ): liet. biida ‘palapiné, pastogé, namelis (sargo, piemens ar kt.)’; Svirn-a-viéciai of. (|| Migliai) k.: liet. svifnas ‘trobesys, kur pilami gridai’. Uzra’ytas vienas vietovardis, kurio abu sandai yra slavizmai — Star-a-polé (|| Marijampole of.) mst.; pirmasis sandas sietinas su lenk. stary, rus. cmapoiti ‘senas’, antrasis — su brus., rus. nose, lenk. pole ‘laukas’ (plg. Vanagas 1996: 146). 106 | DALIA SVIDERSKIENE 5 LENTELE. IS APELIATYVU KILUSIU ZEMEVARDZIU PRIESAGOS Pemevardiiai Priesagos Kiekybiné Procentiné israiska israiska ___L. Lietuviskos (baltiSkos) -ait- -aité 2, ia __-aitis fiuama dey 2 3 gat ae teh een - j nl -elis, -eliai c 2 ein 4 tt i) eis oe sherbass aly rene 1 2 = -yn- -ynas 1 2 vail Stloneges ABR Sp pot tay tlle gam sea a -in- -iné 13 23 -inis 3 5 kis nen 3 sk sonia ica ng das tiedall lati -lé gl 2. he -(iJuk- -(i)ukas, -(iJukai 5 9 a oa 2 aint purr nag aegas, Rael eset - -uté 7 ee CT ine mage IS viso 5 8B al 2.Slaviska / it SS ee -ka (slav.) 7 iam aeons 2 IS viso a" a 2 IS lentelés matyti, kad labiausiai paplitusi Marijampoles valsciuje yra priesaga -iné — su ja sudaryta apie 23 proc. vediniy. Antroje vietoje pagal paplitima -yné (~12%), toliau: -(i)ukas, -(i)ukai, -elé(s) (~9%); -élis, -uté (~7%); -inis, -iskis, -(i)uké(s) (~S%); -aité, -elis, -eliai (~4%); -aitis, -iené, -ynas, -lé (~2%). Su slaviska priesaga -ka sudaryta apie 2 proc. vediniu. MARIJAMPOLES VALSCIAUS VIETOVARDZIAI | 107 3.1.3. SUDURTINIAI ZEMEVARDZIAI: 3.1.3.1. Antrieji Siy vietovardziy sandai yra i$ apeliatyvy — geografiniy nomenklatiriniy terminy (bald, éeras, girid, kdlnas, pieva) ir kity objekty pavadinimy (bada, darzas, kirtis, margas, vieta): bala: Alksn-ia-balé pv.: liet. alksnis ‘berziniy Seimos medis (Alnus)’; Dalk-ia-balé pv.: liet. diilké ‘labai smulkus krislelis, dalelyté, nuotrupa’, plg. liet. dulkéti, dilka (-éja), -éo ‘kilti, darytis dulkéms’; Darp-a-balé (|| Darplé) pv.: liet. darpa, dirpé, dirpés ‘susiguléjusios ir apangléjusios pelkiy augalu liekanos’; Gdis-balés drb. z.: liet. *eaisas ar pan., plg. liet. gaisti, gaista, gaiso ‘nykti, dingti, prapulti’; Gal-a-balis drp., pv.: liet. galas ‘mazas kokio daikto gabalas’; Garn-a-bale pv.: liet. garnys ‘guzas, guzutis, garnys, starkus, busilas, didutis (Ciconia)’; Kafkl-a-balé pv.: liet. karklas ‘gluosniniy Seimos medis ar krimas (Salix cinerea)’; Karés-balé pv.: liet. kardsas ‘kaulingoji atvirapisle karpiniy (Cyprinidae) Seimos Zuvis’; Kiaiil-ia-balé pv.: liet. kiatilé ‘naminis gyvulys, auginamas mésai, riebalams (Sus domesticus)’; Kump-a-balé pv.: liet. kumpas, -d@ ‘su i8kilimu, kauburiu, nelygumu’, plg. liet. kwmpti, -sta, -o ‘darytis pilnam, pampti’; Malk-a-balé pv.: liet. malkos ‘supjaustytu ir suskaldyty medziu pagaliai kurui’; Murg-a-balé pv.: liet. murgas ‘zemés matas’; Peléd-balé drp., pv.: liet. peléda ‘pleSrus didelémis akimis nakties paukStis (Strix)’; Priid-balé pv.: liet. pritdas ‘tvenkinys’; Sais-balé pv.: liet. satisas, -a ‘be drégmés, be vandens, nesuSlapes, iSdziiives’; Spard-a-bale pv. — sietina su liet. spardyti, -o, -é ‘judinti kojas, kepestuoti, kebernotis, kabaruotis’; Staddl-balé pv.: liet. stadalé ‘daugiametis dekoratyvinis krimas arba medis (Cornus)’; Saltin-balé pv.: liet. Saltinis ‘is zemés tekanti vandens versmé’; San-iabale pv.: liet. Sud, Suns ‘naminis gyvulys, laikomas namams saugoti, medzioklei ir kt.’; Tarp-u-baliai pv.: liet. tarpas ‘daiktus skirianti erdvé, vieta’; Trak-a-balé pv.: liet. trakas ‘auk8ta, sausa pieva, apaugusi retais kriimais bei medzZiais, miSko aik8telé; pieva, kur yra berzu’; Vafl-ia-balé pv.: liet. varlé ‘varliagyviy klasés gyviinas su ilgomis uzpakalinémis kojomis (Rana)’; biida ‘palapiné, pastogeé, namelis (sargo, piemens ar kt.)’: Pakité-biidis pv.: skol. pakiicia, pakiicia ‘trobos kampas, kuriame stovi stabas’; darzas ‘zemes sklypas prie sodybos darzovéms’: Karéem-darzis dr., drz.: skol. karcema, karéema ‘smukle’; eras: Akl-a-Zeris (< *Akl-a-ezeris) pv.: liet. dklas, -a ‘tamsus; uZdaras, aklinas’; giria ‘didelis miskas’: Sais-giria m%.: liet. satisas, -4 ‘be drégmés, be vandens, nesuSlapes, iSdzitives’; Tafp-giris pv.: liet. tarpas ‘daiktus skirianti erdvé, vieta’; kdlnas: Barabon-kalnis k\n.: skol. barabénas ‘bignas’; Barsit-kalnis (< *Barsuk- -kalnis) kln.: liet. barstikas ‘plésrus Zvérelis SiurkS¢iais plaukais; opsrus (Ursus meles)’; Raud6n-kalnis ar., k\n.: liet. raud6nas, -a ‘rusvas j rausvuma’; Spic-a-kalnis aukst.: skol. spicas ‘smailusis galas, smaigalys’; Zvjr-ia-kalnis dr.: liet. Zvyras ‘smélio, Zvirgzdo ir gargzdo miSinys’; Kiftis ‘ikirtimo zymé, rantas; vienu dalgio smigiu nupjaunamas plotas’: Sikn-a-kirtis krnt. dalis : liet. sikna ‘uzpakalis, sédyné’; margas ‘zemés matas’: Bul-ia-margis dr.: liet. biilius ‘veislinis jautis’; Lauk-margis pv.: liet. /atikas ‘lygi be medZiy vieta; dirbama zemé, paséliy plotas’; 108 | DALIA SVIDERSKIENE pieva: Blus-a-pievé pv.: liet. blusa ‘parazitinis Sokuojantis vabzdelis (Pulex irritans)’; Cyk-d-pievé pv.: liet. épkas ‘baravykus seniau vadindavo éykais’; Ilg-a-pievé pv.: liet. ilgas, -a ‘kas tesiasi j ilguma, tolj (erdvéje)’; Jduc-ia-pievé pv.: liet. jducias, jdutis ‘naminis gyvulys, karvés patinas’; Plyt-d-pievé pv.: liet. plyta ‘keturkampis degtas molio luistelis statybai’; San-pievé pv.: liet. sud, Sufis ‘naminis gyvulys, laikomas namams saugoti, medZioklei ir kt.’; Vist-a-pievé pv.: liet. vista ‘naminis paukstis, laikomas kiauSiniams ir mesai (Gallina)’; vieta ‘plotas, erdvé, kurioje kas yra ar vyksta’: Bravor-vieté dr.: skol. bravoras ‘spirito varykla ar alaus darykla’; Siar-vietis pv. — sietina su liet. sitirti, Sitira, Sito ‘plikti’. Zemiau pateikiama antryjy sandy paplitimo lentelé (Zr. 6 lentele): 6 LENTELE. IS APELIATYVU KILUSIU ZEMEVARDZIV ANTRIEJI SANDAI Antrieji sandai Kiekybiné Procentiné Nioal alk lian israiska a _iraiska - -balcimt 24 aie 49 1 Scat , Pita, -darzEY 2 Z 4 ___ ezerJ a 1 2 =girs te lid 2 eae t m ___ckalnth Ae - 6 13 Seine: mee SH git. Seelertlmg ear: Aue, Be 0 emg 2. Ba = ys = Hig ,Syrie) Blojmen eee ean x stints 2 Kaip rodo tyrimo rezultatai, daugiausia diriniy antrajame sande turi leksema bala (~49%), zymiai maziau pieva (~15%) ir kdlnas (~13%). Kitos leksemos labai retos. 3.1.3.2. Antrasis sandas — tikrinis zodis (upés vardas): Sén-SeSupis dr., pv.: liet. sénas, -a ‘jau kuris laikas esantis, seniai atsirades <...>‘ ir Sesapé up. 3.1.4. SUDETINIAI ZEMEVARDZIAI. Pagal pirmaji démenj jie skirtini i kilmininkinius ir kvalifikacinius (plg. Vanagas 1970: 25, 258, 273). Sie gali biti skiriami j metaforinius ir topografinius (del terminy Zr. Savukynas 1963: 237). 3.1.4.1. Kilmininkiniai: 3.1.4.1.1. Metaforiniai kilmininkiniai: Asary kelélis k\.: liet. dSara, GSaros ‘tyras, skaidrus akiy liauky skystis’ ir liet. kelélis, plg. liet. kélias ‘zemés ruozas, kuriuo einama, vaziuojama’. Kaip matyti i$ uzrasymo, pirmasis démuo eina nederinamuoju pazyminiu, 0 antrasis — perkeltine reikSme vartojamo apeliatyvo vardininkas. MARIJAMPOLES VALSCIAUS VIETOVARDZIAI | 109 3.1.4.1.2. Topografiniai kilmininkiniai: Jevq kdlnas pkrnt.: liet. iévos, plg. liet. ieva ‘medis, zydintis baltais kvepianciais ziedais (Prunus padus)’ ir liet. kdlnas; Kapinig sala s.: liet. kapinés ‘numiréliy laidojimo vieta, kapai’ ir liet. sala ‘iS visu pusiu vandens apsuptas sausumosplotas’; Karcéemés dafzas dr.: skol. karCema ‘smukle’ ir liet. darzas ‘zemes sklypas prie sodybos darzovems’; Lydimo lanka pv.: liet. l¥dimas ‘iSkirstas ar iSdegintas plotas miske, kirtimas, skynimas’ ir liet. Janka ‘didelé lygi pieva, dazniausiai prie upés, potvynio metu uzliejama vandens’; Plytnycios kdlnas kin.: skol. plytnycia ‘plyty gamykla’ ir liet. kdlnas; Vidtkaimio kapineés kp.: liet. *vidikaimis ‘kaimo vidurys’, plg. liet. vidiis ‘vidiné ertmé, plotas, vidine dalis, puse’ ir liet. kaimas, dar plg. liet. vidtipievis ‘pievos vidurys’. Pastarieji uzrasymai rodo, kad vieny vietovardziy pirmasis démuo — apeliatyvo kilmininkas, nusakantis kokia vietos ypatybe: iev, vidukaimio, kity — turintis lokaline reik8me: kapiniq, karéemos, lydimo, plytnycios. Visu uzrasytu sudetiniy vietovardziy antrieji demenys — dazniausiai geografiniai nomenklatiriniai terminai (kd/nas, kapinditées, kapinés, lanka, pieva, sala ir pan.) bei kiti pavadinimai. 3.1.4.2. Kvalifikaciniai Zemévardziai: Igosios pievos pv.: liet. ilgosios, plg. liet. ilgas, -a ‘kas tesiasi j ilguma, tolj (erdvéje)’ ir liet. pievos, plg. liet. pieva; Naitjos kapinés kp.: liet. naiijas, -a ‘neseniai atsirades <...>‘ ir liet. kapinés; Sénos kapindités kp.: liet. sénas, -d ‘jau kuris laikas esantis, seniai atsirades <...>‘ ir liet. kapindités, plg. liet. kapinés. 3.2. IS kity vietovardziu kile zemévardzZiai 3.2.1. PIRMINIS: Skriaudatis py.: Skriaudutis (|| Skriaudutélis) up. 3.2.2. PRIESAGOS -iné VEDINYS: Balsup-iné drb. z.: Bdlsupiai k. (M8KC). 3.2.3. SUDURTINIS ZEMEVARDIS: Naft-kelis vsk1.: Nartas k. (LDvN) ir liet. kélias ‘zemés ruozas, kuriuo einama, vaziuojama’. 3.2.4. SUDETINIAI ZEMES PAVIRSIAUS OBJEKTU VARDAI. Visi uZrasytieji — vietovardiniai (topografiniai) kilmininkiniai su antruoju démeniu topografinés reikSmés daiktavardziu: Nemurgq smiltyné |., |g.: Nemurai k. ir liet. smiltyné ‘vieta, kur daug smiléiu, smélynas’; Pempyneés kelélis (|| Pimpiakelis) k\.: Pempyné pv. ir liet. kelélis, plg. liet. kélias ‘zemés ruozas, kuriuo einama, vaziuojama’; Raisvés pieva drb. z., py.: Ratisvé up. (GZ) ir liet. pieva; Simynés kelélis kl.: Simyné vs. ir lirt. kelélis, plg. liet. kélias; Tarpnéiy kapindités kp.: Tarpwciai k. (Sn) ir liet. kapindités, plg. liet. kapines. 3.3. IS asmenvardziy ir apeliatyviniy asmeny pavadinimy kile zemévardzZiai. 3.3.1. PIRMINIAI: Cigdnka d.: skol. cigdnka ‘cigoné; prk. apie sukta moteri’. 3.3.2. VEDINIAI. Priesagu: -auka (slav.): Dambr-duka dr.: avd. *Dambra ar pan., plg. pyd. Dambrdauskas; -ynas: Rusl-ynas kln.: pyd. Ruslys; -iné: Abrom-iné drb. z.: avd. Abrémas; Arminait-iné drb. Z.: pvd. Arminditis; Bender- -iné pv.: pvd. Benderis; Bielsk-iné pv.: pvd. Bielskis; Bogus-iné drb. z.: pyd. Bogusas ar 110 | DALIA SVIDERSKIENE pan.; Buoz-iné py.: pvd. Buiozis ar liet. buozé ‘<...> turtingas valstietis, kitu isnaudotojas’; Degut-iné py.: pvd. Degittis ar liet. degiitis, -é ‘kas deguta dega, juo ver¢iasi’; Didval-iné drb. z.: pvd. Didvalis; Gavén-iné drb. z.: pvd. Gavénas; Gram-iné drb. z.: pvd. Gramas; Kélert-iné drb. z.: pvd. Kélertas; Lasavié-iné drb. z.: pvd. Lasavicius; Miliauck- -iné drb. z.: pyd. Miliduckas, Miliatickas; Petrusk-iné dr.: pvd. Petruska; Radus-iné drb. z.: pvd. Radtisis; Senk-iné ar.: pvd. Sefikus; Tad-iné pv.: v. Tadas, plg. pvd. Tadduskas; Zyd-iné pv.: liet. 2vdas, -é ‘zydu tautybés Zmogus’; Zitk-iné dr.: pyd. Zitkus; -yné: Abrom-jné (|| Zydyné) |.: avd. Abromas; Antan-jné dr.: v. Antanas; Baltrukonyné ar., drb. z.: pvd. Baltruk6nis; Bucinsk-fné drb. z.: pyd. Bucinskas ar pan.; Girait-fné dr., pv.: pvd. Girditis; Grin-fné pv.: pvd. Grinius; Gvazdik-fné ar., drb. Z.: pyd. Gvazdikas; Janulait-jné drb. z.: pvd. Janulditis; Jaudeg-fjné ar.: pvd. Jaudegis; Jer-yné dr.: pyd. Jerys; Jurgel-jné dr.: pvd. Jufgelis ar pan.; Jusel-jné drb. z.: pvd. Jiselis; Katil-yneé dr., pv.: pvd. Katilius ar liet. katilius ‘katily dirbéjas, taisytojas ar pardavéjas’; Kibiz-jné pv.: avd. *Kibiza ar pan., plg. liet. kibyza ‘liesas, aukStas zmogus; stypla’; Maus-yné pv.: avd. *MausSa ar pan., plg. avd. Woiciech Mauszas 1662 m. (IAK), dar plg. prvd. Mausa, Matisas, Madsius (Butkus 1995: 304); Miliausk-yné drb. z.: pvd. Miliduskas, Miliatiskas; Minuk-yné dr.: avd. *Minukas, plg. pyd. Minitikas; Mokol-jne drb. z.: pvd. Mokola; Oliadrisk-§né py.: avd. *Oliadriskis, plg. pvd. Olis ir liet. driskis, -é; driskius, -é ‘sudriskes’; Ol-jné dr., pv.: pvd. Olis; Paliok-jné drb. z.: pvd. Palidkas; Pleckait-jné drb. z.: pvd. Pleckditis; Raul-fné sklp.: pavd. Raiilas; Silvestr-jné dr., pv.: v. Silvestras, Silvéstras; Skink-fné drb. z.: pyd. Skifikis, Skinkys; Smalensk-yné drb. z.: pyd. Smalénskas; TamoS-fné |.: avd. Tamosius; Virbick-jné drb. z.: pd. Virbickas; Zyd-jné (|| Abromyné) I: liet. Zydas, -é “zydy tautybes zmogus’; -iské(s): ASmon-iské dr.: pyd. Aimona, Aimonas; Barbén-iské drb. z.: avd. *Barbénas, plg. pvd. Barbénka, dar plg. lenk. pvd. Barba, Barbas (SNP, 171, 172); Kaziské 1.: pvd. Kazys; Mélnyk-iské ar.: pyd. Mélnykas; Zil-iskés py.: pvd. Zilis, Zilius ar pan.; -iskis: B6b-iskis py.: pvd. Bobis ar pan. arba liet. boba ‘istekejusi moteris; sena moteris, sené’; Maly-iskis pv.: avd. *Malvis ar pan., plg. avd. Brasowa Malwiene 1673 m. (IAK); dar plg. lenk. pyd. Malwa (SNP,,, 159); Mantvil-iskis py.: pyd. Mantvila, Mantvilas; Paulel-ixkis py.: avd. *Paulelis, plg. v. Paiilius, prd. Paulévicius; Siauciuk-iskis pv.: pvd. Siauciikas ar liet. Siaucitkas ‘batsiuvio sinus’. I§ kity vietovardziy kilusiy zemeévardziu priesagu paplitima zr. 7 lenteléje. 7 LENTELE. IS KITU VIETOVARDZIU KILUSIU ZEMEVARDZIVU PRIESAGOS Zemeévardziai Priesagos Kiekybiné Procentiné israiska israiska -auka (slav.) 1 5 -ynas 1 15 -iné * 19 29 MARIJAMPOLES VALSCIAUS VIETOVARDZIAI | 111 7 LENTELES TESINYS a Zemévardziai ia Priesagos Kiekybiné Procentiné israiska israiska 7 -yné Bay 53 vere a -isk -ISke(s) ores 5 eafte 2 1) torye _ -13kis - _ 5 - 735 IS viso 66 98,5 IS lentelés matyti, kad daugiausiai vediniy sudaroma su priesaga -yné (~53%), maziau: -iné (~29%), -iské(s), -iskis (~7,5%). Kitos priesagos maZai paplitusios (po ~1,5%). 3.3.3. SUDURTINIAI ZEMEVARDZIAI (DURINIAI): 3.3.3.1. Antrieji sandai i$ apeliatyvy — geografiniu nomenklatiriniy terminy (bala, kdlnas, kélias, latikas, pieva, sala, tipis) ir kitu objektu pavadinimy (darzas, kapinés, lanka, margas): bala: Brazak-balé py.: avd. *Brazakas ar pan., plg. lenk. pvd. Brazek (SNP, 472); Daitks-ia-balé py.: pyd. Dauksys; Nemur-balé py.: pyd. Némura, Némuras; Pranciizbalé pv.: liet. pranctizas, -é ‘pranciizy tautos zmogus’; Priis-balé pv.: pvd. Priisas arba liet. priisas, -é ‘buvusios Ryty Prisijos, Klaipédos krasto gyventojas, vokietis; liuteronas’; Ramosk-a-balé drp.: pyd. Ramoska; Skerdz-ia-balé pv.: liet. skerdZius ‘vyriausias piemuo, bandos priZiiirétojas, kerdZius’; Sab-a-balé pv.: pvd. Sabas; Sik-a-balé pv.: pvd. Sikas; darzas: Kdlv-ia-darzis drz.: pvd. Kdlvis ar liet. kdlvis ‘kas verciasi metalo kalimo amatu’; Salduk-darzis z.: pyd. Saldikas; kdlnas: Bliidz-ia-kalnis k\n.: pvd. Blitidzius ar liet. bliudzius ‘blitidy pardavéjas; blitidy taisytojas’; Gudaé-kalnis klv.: avd. *Gudacius ar pan., plg. pyd. Gudaéevskis, dar plg. lenk. pvd. Gudacz (SNP, 577); Kédz-ia-kalnis kln.: pvd. Kedys ar pan. arba liet. kedys ‘mazo Ugio zmogus’; Pauz-ia-kalnis kin.: pvd. Pauza, Pauza; Ramésk-a-kalnis k\n.: pvd. Ramoska; Rail-ia-kalnis k\n.: avd. Raiilas; kapinés: Pranciiz-kapinés (|| Kapindités) |.: liet. pranciizas, -é ‘pranctizy tautos zmogus’; Zyd-kapinés kp.: liet. Zydas, -é ‘zydy tautybés Zmogus’; kélias: Pimp-ia-kelis (|| Pempynés kelélis) kl.: pyd. Pimpé; Raiil-a-kelis k\.: avd. Raiilas; Sikité-kelis k\.: pvd. Sikucius, Sikitis; lanka ‘didele lygi pieva, dazniausiai prie upés, potvynio metu uZliejama vandens’: Zyd-lanké pv.: liet. Zdas, -é ‘zydy tautybés zmogus’; latikas: Gudyn-lauké pv.: pvd. Gudynas; margas: Kazik-margis ar.: avd. *Kazukas ar pan., plg. pvd. Kazukditis, dar plg. avd. Shymon Kazukas 1816 m. (IAK); 112 || DALIA SVIDERSKIENE pieva: Dumé-ia-pievé py.: pvd. Duméius ar liet. dumdius ‘galvocius, pataréjas; Zymus virSininkas, prievaizdas’; Mefg-a-pievé pv.: liet. merga ‘suaugusi netekéjusi moteris, mergina’; Sers-ia-pievé pyv.: pvd. Semiys; Zjd-pieve pv.: liet. das, -é ‘zydu tautybes zmogus’; sala “i8 visu pusiy vandens apsuptas sausumos plotas’: Biél-salé s.: pyd. Bielys ar pan.; upis: Kament-upis py.: avd. *Kamentas ar pan., plg. pyd. Kamentdavicius. Zemévardziy antruju sandy paplitimas parodytas 8 lenteléje. 8 LENTELE. IS KITU VIETOVARDZIU KILUSIU ZEMEVARDZIU ANTRIEJI SANDAI Antrieji sandai Kiekybiné Procentiné israiska israiska _-bal- ; Pl Tone Metin 7 72? i -darzoe BS : hele 1 toi | Ghtmancrembe Om, eiektiees Fitch Saipan aoe ___ockelee is 3 10 oe ss -lankDarfijuteurs Sead see lL tet dew -lauk-_ - a ee “amare: Hii ie eae witli deR aareld Midd Ri ___-pievee Dies pissed Wendt, Wea, Ie 4 tasal7 cre Ley fey tS Ts _ Up- - ; aul shade tase Lentelés duomenys rodo, kad daugiausia duriniy antrajame demenyje turi leksemas bala (~29%), kdlnas (~19%) ir pieva (~13%). Retesnés leksemos kélias (~10%), dafzas ir kapinés (~6%), pavienés — lanka, laiikas, margas, sala, wis. 3.3.3.2. Antrasis sandas — tikrinis Zodis (upés vardas): Zyd-seSupé (|| Isgrauza) pv.: liet. Zvdas, -é ‘zydu tautybés Zmogus’ ir Sesiypé up. 3.3.4. SUDETINIAI ZEMEVARDZIAI. Visi uzrasytieji — kilmininkiniai: Brandzy girdité grv.: avd. Briindza ir liet. girdité, plg. liet. giria; Evangéliky kapai kp.: liet. evangélikai, plg. liet. evangeélikas, -é ‘protestantas’ ir liet. kapai; Kdlvio daFzas dr.: liet. kdlvis ‘kas verciasi metalo kalimo amatu’ ir liet. darZas ‘zemes sklypas prie sodybos darzovéms’; Marijény kapai kp.: liet. marijonai, plg. liet. marijénas ‘Marijos ordino vienuolis’ ir liet. kapai; Staciatikiy kapai kp.: liet. staciatikiai, plg. liet. staciatikis, -é ‘kas iSpazista MARIJAMPOLES VALSCIAUS VIETOVARDZIAI | 113 staciatikybe’ ir liet. kapai; Zuvélés pieva py.: pvd. Zuvélé, Zuvélis ir liet. pieva. Visi pateikti vietovardziai turi posesyvine reikSme. 3.4. Galimi dvejopos kilmés zemévardZiai Keliais atvejais buvo sunku nustatyti, ar vietovardziai susidare i$ augalu, pauks- ¢ciu ir kity gyvinu pavadinimu, geobotaniniy terminy ar pan. kilusiy asmenvardziu, ar i$ apeliatyvy — augaly pavadinimy ar kity bendriniy zodziy. Darybos pozitriu tai vediniai bei diriniai. 3.4.1. PRIESAGU VEDINIAI: -iné: Baland-iné pv.: pvd. Balavidis ar liet. balafdis ‘toks paukstis, karvelis; laukinis karvelis (Columba)’; Mesk-iné pv.: pvd. Meska, Méskis arba liet. meska ‘lokys’; liet. méskis, méskis ‘lokys, me’ka (patinas); riebus apystambis kumeliukas’; Padaz-iné pv.: liet. padazas ‘valgio dazinys, mirkalas’ arba i8 liet. padazinis, -é ‘kaip padazas, skystas’; Ser-iné pv.: pvd. Servs arba liet. Serys ‘prasta, kieta Zolé’; kita vertus, neatmestina kilmés galimybé i8 liet. Serinis, -é ‘Siurk8tus, kietas kaip Seriai’; Vanag-iné pv.: pvd. Vanagas arba liet. vanagas ‘vanagu poSeimio riSis, pléSrus paukStis trumpu lenktu snapu ir aStriais nagais’; -iské: Katar-iské dr., pv.: avd. *Katara ar pan., plg. pvd. Katarskis, dar plg. avd. Stanislaw Katarunes 1638 m. (IAK) arba skol. katara ‘biida, palapiné’; Sain-iské py.: pvd. Salina arba liet. Salna ‘Sarma, SerkSnas’; -iskis: Brid-iskis drp., pv.: avd. *Bridys ar pan., plg. pvd. Bridzius, arba liet. brida ‘brydé; Slapumas, purvas’; Kanap-iskis pv.: pvd. Kandpis arba liet. kanadpé, kandapis ‘kultirinis augalas, i$ jo stiebo gaunamas pluoStas, o i$ seklu spaudziamas aliejus; to augalo sekla, griidas (Cannabis sativa)’. 3.4.2. SUDURTINIAI (DURINIAI): bala: Strazdz-ia-balé drp.: pvd. Strazdas arba liet. strazdas ‘giesmininky Seimos paukstis (Turdus)’; Sark-a-balé pv.: pvd. Sdrka arba liet. Sérka ‘varny Seimos paukstis su baltomis plunksnomis sparnuose (Pica pica)’; Slek-balé pv.: pvd. Slekys arba sietina su liet. Slék ‘Sliurk8 (kartojant nusakomas Zliugséjimas)’, plg. liet. slekéti, Sléka, -éjo ‘teketi, sroventi’; Vanag-balé py.: pyd. Vanagas arba liet. vanagas ‘vanagy poseimio riSis, pleSrus paukStis trumpu lenktu snapu ir aStriais nagais’; biida: Zebr-a-biidis pv.: pvd. Zebrys ar pan. arba liet. Zébras, -a ‘taskuotas, margas’; pieva: Galin-pievé pv.: pvd. Galinis arba liet. galinis, -é ‘daikto krastiné dalis (pradzia, pabaiga)’, plg. liet. galas ‘kraStas, siena; riba’. 3.5. NeaiSkios kilmés zemévardzZiai Uzrasyta keletas neaiskios kilmes bei darybos vietovardziy, del kuriy galima spélioti: Drapiev-iskis py. — galbit priesagos -iskvedinys, kurio kamienas Drapiev- (< *Drappiev-) sietinas su pvd. Drapa, Drapas ar pan., ir liet. pieva; Grainés dr. — galéty biti susijes su skol. *grainé ar pan., plg. vok. greinen ‘verkSlenti, bédoti, dejuoti’ (Krizi- 114 | DALIA SVIDERSKIENE nauskas 1992: 450); Silam-balé pv. — greiciausiai anketose uZraéyta netiksli pievos vardo lytis; sudétinio vietovardzio pirmojo sando Silamleksemos atitikmeny rasti nepavyko, bet manant, kad del priebalsiy supanaséjimo Silamatsirado i§ Silan-, tai pastarasis sandas galéty biti asmenvardinés kilmés, atsirades i8 avd. *Silanas ar pan., plg. pvd. Silénskas, Sildnskis. Zemiau pateikiamoje lenteléje matyti, kokios kilmés jvairiy kity Zemés pavirsiaus objekty vardai vyrauja Marijampoles valsciuje ir koks darybos biidas yra dazniausias. Duomenys pateikiami skaiCiais ir procentais (Zr. 9 lentele). 9 LENTELE. ZEMEVARDZIU DARYBOS BUDAI IR KILME Zemévardiiai pagal daryba Zemévardziai — ee —_._ I$ viso ; wed Vediniai He rast pagal kilme Pirminiai i Sudurtiniai Sud etiniai niniat wo a Galiiniy Priesagy Priesdeliy (dairiniai) estes _ I§ bendriniy 91 2 55 ~ 50 11 209 zodziu (~61%) IS kity 1 - 1 - 1 7 10 vietovardziy - ; (~3%) IS asmenvardziy 1 = 66 - 32 6 105 ir apeliatyviniu (~30%) asmenu pavadinimy 1 bry git #8 bah Galimi dvejopos - - 11 = 6 _ AZ kilmes f aia nee (-5%) Neaiskios 1 - 1 - 1 - 4 i se ee IS viso 94 2 134 - 90 24 345 (~27%) (~1%) (~39%) ; (-26%) —(~7%) _— Tyrimy rezultatai rodo, kad Siame vals¢iuje daugiausia uzraSyta smulkiujy zemés pavirSiaus objekty vardu, kilusiy i8 bendriniy zodziyu, perpus maziau i§ asmenvardziu ir apeliatyviniu asmeny pavadinimy; dazZniausias jy darybos budas — priesagu vediniai. 4. ISVADOS Atlikus Marijampoles valsciaus visu trijy vietovardziy sluoksniy (vandenvardziu, gyvenamujy vietu vardy, Zemévardziy) darybine bei kilmeés analize, galima teigti, kad vietovardziy sluoksniai yra skirtingi, saviti, ta¢iau turi ir panaSumu. Todel galima daryti tokias iSvadas: MARIJAMPOLES VALSCIAUS VIETOVARDZIAI | 115 4.1. Daryba 4.1.1. Vietovardziy darybos tyrimai rodo, kad daugiau yra antriniy vietovardziu (ju skaigius svyruoja nuo 66% gyvenamuyju vietu vardu sluoksnyje iki 86% vandenvardziu sluoksnyje). Pirminiai vietovardziai bidingesni gyvenamuju vietu vardy sluoksniui (jie sudaro apie trecdali Siu vietovardziu — 34%; zemevardziu sluoksnyje ju yra 27%, vandenvardziu — 14%). 4.1.2. I$ antriniy vietovardziy visuose sluoksniuose gausiausia yra priesaginiy vediniu grupe. Daugiausia priesaginiy vediniy yra gyvenamujyu vietu vardy (~45%), maZiausiai — vandenvardziy sluoksnyje (~37%). 4.1.3. Sudiirimo bidu padaryti vietovardziai yra budingesni vandenvardziams (~33%) ir zemevardziams (~26%); sudétiniai vietovardziai, kuriy atitinkamuose sluoksniuose nera gausu, daznesni vandenvardziy sluoksnyje (~10%). 4.1.4. Visuose vietovardziy sluoksniuose maziausiai yra galtiniy ir prieSdéliu vediniu. Galiiniy vediniy vandenvardziy sluoksnyje ~6%, prieSdéliy vediniu — tik ~4% gyvenamyuju vietu vardy sluoksnyje. 4.2. Kilmé 4.2.1. Pagal kilme daugiausia vietovardziy yra kile iS bendriniy zodziy (apeliatyvy): vandenvardziy ~71% ir zemévardziy ~61%. 4.2.2. Gyvenamuju vietu vardy sluoksnyje vyrauja iS asmenvardziy bei apeliatyviniu asmeny pavadinimy kile vietovardziai (~70%). Sis pamatas biidingas ir zemévardziams (~30%), ir vandenvardziams (~23%). LOKALIZACIJOS NUORODU SUTRUMPINIMAI Graz — Graziskiai (Vilkaviskio r.) Gz — Gizai (Vilkaviskio r.) JRGZ—Jurgezeriai (Marijampoles r.) Lpvn — Liudvinavas (Marijampoles r.) Lzp -Lazdijai MrJ— Marijampole MSKC — MeSkuiai (Marijampoles r.) PDvn — Padovinys (Marijampoles r.) PRN — Prienai Ras — Rasiai (Vilkaviskio r.) Sauk —Saukénai (Kelmés r.) Sit -Silavotas (Prienu r.) $n -Sunskai (Marijampolés r.) Sst —SeS8tokai (Lazdijy r.) TrkS — Trakiskiai (Marijampoles r.) VG — Vaiguva (Kelmés r.)