Pagrindinių darybos būdų skyrimo klausimu

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LII (2005), 83-89 Pagrindiniy darybos buduy skyrimo klausimu ANTANAS SMETONA Vilniaus universitetas This article deals with problems of the classification of derivational devices in Lithuanian. The classifying procedure proposed here is based on the general principles of scientific classification laid down in the international standard “Terminology Work — Principles and methods” (ISO 704:2000(E)). In accordance with this methodology, the different types of oppositions occurring in the derivational system are empirically established, and the features underlying the oppositions are classified. On the basis of these features a system of notional relationships is established and a schema is drawn of the main derivational devices of Lithuanian. The feature diagram and the notional schema show that the relationships between the main derivational devices are considerably more complex than hitherto assumed, and that rather than attempting one general and abstract classification one should set apart the individual features underlying derivational oppositions and classify derivational types according to each separate feature. 1. PROBLEMOS ESME Zodziy darybos teorijoje keliamas klausimas, kiek Zodziy darybos biidy yra kalboje. Paprastai tradiciskai skiriami keturi pagrindiniai lietuviy kalbos zodziy darybos bidai: prefiksacija, sufiksacija, paradigmizacija ir kompozicija (Urbutis 1978: 283288; Morkiinas, par., 1999: 140; Keinys 1999: 22-23). GrafiSkai ju santykius galima iSreikSti mazZdaug taip (1 schema): 1 SCHEMA.TRADICINE DARYBOS BUDV KLASIFIKACIJA | Morfologiné Zodziy daryba a ae ee ty st de eT Derivacija Kompozicija | Prefiksacija | | Sufiksacija Paradigmacija 84 | ANTANAS SMETONA Toks skaidymas visiskai jmanomas, suprantamas, jei neatsizvelgtume i Siokius tokius prieStaravimus. Pirmiausia krinta j akis pirmasis klasifikavimo kriterijus — visiskai logiSka isivaizduoti, kad derivacija nuo kompozicijos skiriama pagal pamatu kieki. Ta¢iau juk morfologinés darybos atveju i pirma plang turéty eiti darybos formantas: ,,ISskiriant darybos bidus, zitirima tik darybos formanto bendrojo pobiidzio“ (Urbutis 1978: 283). Ir kaip kompozicija susieti su darybos formanto klasifikaciniu kriterijumi? Arba aiSkinama: ,,Pagal tai, ar darinys padarytas i§ vieno pamatinio Zodzio su kuriuo nors afiksu..., ar sudurtas i$ dviejy zodziy, skiriama vedyba ir diryba* (Keinys 1999: 22) — klasifikacijos pagrindas aiSkiai ne vieno pamato, vadinasi, ir pati klasifikacija yra nemoksliné. Kitas netolygumas — j viena klasifikacine grupe patenka aiskiai ne tos pacios prigimties reiskiniai: negeras : geras, poilgis : ilgas, begalvis : galva. Kita vertus, j pirma plana iskélus darybos formanta, keturiy darybos bidy sugretinamas iskelia naujy klausimu: ,,(1) sufiksacija, duodanti priesagy vediniy, (2) prefiksacija, duodanti prieSdéliy vediniy, (3) paradigmacija, duodanti galtniy vediniu, ir (4) kompozicija, duodanti diriniy“ (ten pat). Grafiskai tai galety atrodyti mazdaug taip (2 schema): 2 SCHEMA. KLASIFIKACIJA PAGAL DARYBOS REZULTATA Morfologiné daryba _—_——— = = Sn ae | rz Prefiksacija | Sufiksacija Paradigmacija | Kompozicija Cia imanomas tik vienas bendras klasifikacijos pagrindas — darybos rezultatas (0 ne darybos formantas). Tada neaisku, kaip tokia klasifikacija koreliuoja su darybos formantu ir darybos pamatu. Taigi abejoniy kyla pakankamai. Todeél svarbiausias klausimas — ar imanoma logiSkai ir kuo iSsamiau bei sinkretiSkiau apibudinti toki sudéetinga reiSkinj kaip darybos bidai? 2. METODOLOGINIS PROBLEMOS SPRENDIMO PAGRINDAS Kad ir kokia specifiné ar spekuliatyvi mokslo Saka bity lingvistika, jos tyrimai turi vykti pagal bendruosius pazinimo ir mokslo teorijy désnius. Savoky analizés ir klasifikavimo principai glaustai iSdéstyti tarptautiniame terminologijos standarte ,,Terminology work — Principles and methods“ (ISO 704: 2000(E)). Kadangi reiSkiniai, ivardijami terminais prefiksacija, sufiksacija, paradigmacija ir kompozicija, yra savokos, sudaran¢ios tam tikra mikrosistema, galima pameginti remtis Siame standarte nurodyta savoky formavimo ir klasifikacijos metodika. Standarte nurodoma, kad pirmiausia empiriskai nustatomi skirtingai tarpusavyje susije objektyvios tikrovés objektai, paskui i8 jy ypatybiy abstrahuojami jy esminiai pozymiai, Sie grupuojami pagal pozymiy risis. Tada i§ esminiy pozymiy aibés suformuojamas savokos intensionalas. PAGRINDINIU DARYBOS BUDU SKYRIMO KLAUSIMU | 85 Pagal vienai dalykinei sriciai priklausanciy savoky pozymiy skirtumus ir panaSumus nustatomi santykiai tarp savoku, formuojamos savoky apibréztys ir kuriami savoku arba apibrezciu pavadinimai — terminai. Kalbamu atveju ir terminai, ir objektai gana aiskis. Straipsnio tikslas — pagal nustatytus ir sugrupuotus pozymius atskleisti tikruosius darybos bidy santykius, suklasifikuoti savokas pagal vienodus kriterijus. 3. LIETUVIU KALBOS ZODZIU DARYBOS BUDU NUSTATY MAS Kalbamos srities objektyviai tikrovéje egzistuojantys objektai galéty biti skirtingos darybos opozicijos. Jos yra apskritai ,,atrama zodziy darybos analizei*, 0 ju komponentu (pamato, darinio, formanto) tipu skirtumai (Urbutis 1978: 65-66) galetu biti analizés ir klasifikacijos pamatas. Taigi pasirenkame empiriSkai nustatomas skirtingy darybos bidy opozicijas: namelis : namas, stalius : stalas, grébliakotis : gréblio kotas, begalvis (adj.) : be galvos, eiti : nueiti, apygeris : geras. Darybos opozicijos pozymiy rasis nustatome tokias: pamato tipas, darybos formanto tipas, darinio tipas. Siu opozicijy elementus ir pozymiy rusis suraSome j lentele (1 lentelé). Taip lengviau palyginti ir nustatyti, kas Sias opozicijas vienija ir kas skiria. 1 LENTELE. TIKROVES OBJEKTU - DARYBOS OPOZICIJU POZYMIAI Pamatas Pamato tipas Formantas Formanto tipas Darinys Darinio tipas namas zodis -elis sufiksas (su namelis sufiksatas fleksija) eiti zodis paprefiksas paeiti prefiksatas stalas zodis -US paradigma stalius paradigmatas greblio junginys -is paradigma grébliakotis kompozitas kotas (tiesioginis) be galvos —_junginys -is paradigma begalvis prefiksatas (prielinksninis) geras zodis apy-, -is prefiksas (su apygeris prefiksatas fleksija) Lenteleje pavartota keletas naujy terminy. Pirmiausia atkreiptinas démesys ij darybos rezultato (dariniy tipy) pavadinimus. Pirmiausia jy prireiké todeél, kad iprasti terminai kartais visiskai neatspindi tikroves. Pavyzdziui, paplitusi nuomone, kad ,,prefiksacija duodanti prieSdéliy vediniy“. Pagal toki teigini ir begalvis deréty laikyti priesdelio vediniu. Deja, tai negali biti laikoma tiesa, nes (1) darybos pamatas yra ne 86 | ANTANAS SMETONA vienas zodis, o zodziu junginys (begalvis raitelis : raitelis be galvos), ir (2) jei ir izvelgtume Cia prefiksacija, niekaip negalétume paaiskinti vienos bendrosios kalbotyros aksiomos — prefiksas neturi transpozicijos funkcijos, t. y. darybos procesai turety vykti vienos kalbos dalies ribose. Ta¢iau ¢ia matome, kad prieSdelinis bidvardis gaunamas is daiktavardzio. Todél geriau ji vadinti prefiksatu, 0 ne prieSdélio vediniu. Kiti darybos rezultaty pavadinimai pasidaromi pagal analogija. Apskritai kompozicijos ir paradigmacijos santykio klausimu yra gana iSsamiai raSyta (Urbutis 1978: 284, Paulauskiene 1994: 64-63). Straipsnio autoriui nuoseklesne ir jtikinamesné atrodo Aldonos Paulauskienés pozicija. Taciau ji dar reikalinga gilesnio pagrindimo. Siame straipsnyje teikiama pagal ISO standarta padaryta ir, manytume, gana iSbaigta pagrindiniu darybos bidy klasifikacija biitent paremia pastaraja pozicija. Del suprantamy priezasciy paradigmacijos darybos formantu laikoma fleksijy komplektu iSreiSkiama paradigma, o ne pati fleksija. Kartais galima paradigmacija meginti suvokti kaip kamiengalio keitima (tada ir darybos formanto klausimas bitu kitaip sprendziamas), taciau vargu ar tai tikslinga, nes kamiengalio keitimas nebitinai yra daryba, o kai kuriais paradigmacijos atvejais nebitinai turi keistis kamiengalis (vilkZolé : vilko Zolé). Nustacius savoky pozymius, galima paméginti jy rySius parodyti schema. Tokios pozymiy lentelés buvimas turéty neleisti ij viena klasifikacijos lygmenj sudeti skirtingu pagrindu nustatyty pozymiy. Pirmiausia reikia apsispresti, koki pozymi iSkelti i prieki (nemanome, kad tai turi didele reikSme, ta¢iau galétu reikSti, kad klasifikacijos autoriui tai yra svarbiausias pozymis). Pozymiuy pasirinkimo pirmuma galétu lemti ir tolesnes klasifikacijos galimybes. Pavyzdziui, pirmiau klasifikuojant darybos rezultato pagrindu, prarandama galimybé klasifikuoti toliau ir jtraukti kitus pozymius. Kuriant toliau pateikiama schema, | pirma plana nutarta iSkelti darybos formanto tipa, nes tai greiciausiai yra morfologines darybos bidy skyrimo pagrindinis kriterijus. Jis minimas visu autoriy. Darybos tipo skiltyje matyti trys formanty tipai, iSeina, skirtini ir trys darybos bidai — prefiksacija, sufiksacija ir paradigmacija. Paradigmacija savo ruoztu irgi nera vienalyte — ja skiria darybos pamato tipas: zodis arba junginys. Dariniai, padaryti i$ junginiu, vel yra dvejopi (matyt, todel, kad ir junginiy esama visokiy) — du savarankiSki zodZiai ir savarankiSkas su nesavarankiSku. Tai atskirti svarbu, nes savarankisko zodzio Saknis (ar kamienas), i$ sintaksines konstrukcijos patekusi j dirinio kamiena, daugiau ar maziau iSlaiko savo leksine reikSme, 0 nesavarankiskas Zodis, neturintis leksinés reikSmés, Zodzio kamiene iprastai laikomas (virsta) priesdeliu. Ir pagaliau paskutinis klasifikacijos kriterijus — darinio tipas (darybos rezultatas). Klasifikacija pagal $i kriteriju irgi svarbi, nes parodo, kad tos pacios struktiiros darinj (pvz., prefiksata) galima gauti skirtingais bidais, arba to paties formanto dariniai (pvz., paradigmacijos atveju), priklausomai nuo darinio pamato, gali atsidurti skirtingose darybos rezultatu grupése. Taigi Sie samprotavimai virsta schema, kur i8samiai parodoma lietuviy kalbos zodziy pagrindiniy darybos budy mikrosistema, kurios vienetu santykius ir hierarchija lemia skirtingi darybos opozicijos strukturiniy elementy tipai. PAGRINDINIU DARYBOS BUDU SKYRIMO KLAUSIMU 3 SCHEMA. DARYBOS BUDU KLASIFIKACIJA Morfologiné daryba Klasifikacija pagal darybos formanto tipa | 87 Sufiksacija Prefiksacija Paradigmacija (namelis) (praeiti, apygeris) (stalius, grébliakotis, begalvis) Klasifikacija pagal Klasifikacija pagal darybos formanto struktira pamato tipa Vienkomponengiai Dvikomponenéiai _ [sjunginiy 18 Zodziy (paeiti) (apygeris) (grebliakotis, begalvis) (stalius) Klasifikacija pagal pamatinio junginio tipa IS prielinksniniy IS tiesioginiy (begalvis) (grébliakotis) Klasifikacija pagal darybos rezultatq Sufiksatai Prefiksatai Kompozitai Paradigmatai (namelis) (paeiti, apygeris, begalvis) (grébliakotis) (stalius) Tai ne vienintelé jmanoma savoky santykiy schema. Viskas priklauso nuo to, kokia pozymiy risj i&keliame j pirma plana. Jei pradétume klasifikacija, pavyzdZiui, nuo pamato tipo (ZodZio ar junginio), schema bity visiSkai kitokia. 88 | ANTANAS SMETONA 4 SCHEMA. ALTERNATYVI DARYBOS BUDU KLASIFIKACIJA Morfologiné daryba | Klasifikacija pagal pamato tipa | (paeiti, apygeris) (grébliakotis, begalvis) ZI Ds. I$ Zodziy (derivacija) I§ junginiy (kompozicija) Klasifikacija pagal Klasifikacija pagal darybos formanto tipa pamato junginio tipa Sufiksacija Paradigmacija Prefiksacija IS prielinksniniy IS tiesioginiy (namelis) (stalius) (paeiti, apygeris) (begalvis) (grébliakotis) Klasifikacija pagal darybos rezultatq Sufiksatai Paradigmatai Prefiksatai Kompozitai (namelis) (stalius) (paeiti, apygeris, begalvis) (grébliakotis) Aisku, kad Si klasifikacija gerokai prastesné uz pirmaja — j schema nepatenka dariniy i8 junginiy darybos formantai ir niveliuojamas apygeris bei paeiti skirtumas. Svarbiausia nepamirsti pagrindinio mokslinés klasifikacijos principo — ekvonimines savokas skirti tik pagal ta pa¢ia pozymio riisj. O bitent to, atrodo, nei8vengiama tradicinése pagrindiniy darybos bidy klasifikacijose. 4. APIBENDRINIMAS Lietuviy kalbos Zodziy darybos sistemoje funkcionuojanciy pagrindiniy darybos bidy samprata tradiciskai gerokai supaprastinta. Toks paprastinimas neatskleidzia darybos opozicijos struktiriniy elementy skirtingy tipy vaidmens darybos procese, tu elementy tarpusavio santykiy, net nuklystama j klasifikacijg ne vienu pagrindu. Pasitelkus tarptautiniame standarte ISO 704 iSdéstytus terminologinio darbo principus, galima labai s¢kmingai nustatyti darybos opozicijos pamato, darinio ir darybos PAGRINDINIU DARYBOS BUDU SKYRIMO KLAUSIMU | 89 formanto esminius pozymius ir pagal juos sukurti pagrindiniy darybos bidy schemas, parodan¢ias darybos biidy jvairove ir sudetinguma daug tiksliau uz tradicines. DidzZiausias tokios klasifikacijos pranaSumas — akivaizdZiai atskleidziamas faktas, kad neegzistuoja abstrakti, apibendrinta, atsieta nuo darybos opozicijos strukturiniy elementy darybos biidy samprata. | klausima, kiek lietuviy kalboje darybos bidu, galimi net keli atsakymai: pagal darybos pamata — darybos biidai vieni, pagal darybos formanta — kiti, pagal darybos rezultata — treti. LITERATURA KEINYS, St. 1999: Bendrinés lietuviy kalbos Zodziy daryba, Siauliai: Siauliy universiteto leidykla. Morkotnas, K., par., 1999: Lietuviy kalbos enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidybos institutas. PAULAUSKIENE, A. 1994: Lietuviy kalbos morfologija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidykla. UrButIs, V. 1978: Zodziy darybos teorija, Vilnius: Mokslas. Antanas Smetona Gauta 2005 08 05 Lietuviy kalbos katedra Vilniaus Universitetas Universiteto g. 5, 01122 Vilnius, Lietuva [email protected]