Intranzityvinio subjekto žymėjimas vardininku ir / arba kilmininku

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LII (2005), 67 - 82 Intranzityvinio subjekto zymejimas vardininku ir / arba kilmininku’ LORETA SEMENIENE Lietuviy kalbos institutas, Vilnius In this paper the factors determining the use of the nominative and the genitive as markers of the intransitive subject in Lithuanian are examined. The following preliminary conclusions are formulated: subjects which are prototypical with regard to categorial properties are marked with the nominative, though this rule may be overridden by other factors connected with number, referentiality etc. Less prototypical subjects may be marked with the nominative or genitive; animacy is not the most prominent factor determining the choice. Definiteness and word order are important factors. Definite subjects in sentences with unmarked word order show a strong preference for the nominative. In less typical configurations such as VS,,, or S,,,.,V, the nominative and the genitive are often used as markers of definiteness and indefiniteness respectively. 0. IVADINES PASTABOS 0.1. Lietuviy kalbos neigiamy intranzityviniy sakiniy subjektas! reiSkiamas trejopai: i) neigiamuose intranzityviniuose sakiniuose, kaip ir teigiamuose intranzityviniuose sakiniuose, vartojamas intranzityvinio subjekto (toliau ir subjekto) vardininkas, pvz.: (1) Jonas miega. (2) Jonas nemiega. Straipsnis pradetas rengti spaudai 2003 metais stazuotes Vokietijoje metu (Carl von Ossietzky universitetas, Oldenburgas). Autoré nuoSirdZiai dékoja stazuotés vadovui prof. habil. dr. Gerdui Hentscheliui uz visokeriopa pagalba ir patarimus, taip pat stazuote finansavusiam DAAD fondui (Vokietija). Prof. habil. dr. Axeliui Holvoetui dékoju uz pastabas, i8sakytas Gramatikos seminary metu. UZ atidy straipsnio skaityma, vertingas pastabas bei pataisymus esu nuoSirdZiai dékinga dr. Rolandui Mikulskui ir straipsnio recenzentams. Lietuviy kalbos gramatikos tyrimuose vartojamos veiksnio, kaip sintaksinés kategorijos, ir subjekto, kaip semantinés kategorijos, savokos (Balkevicius 1963: 74tt; Paulauskiené 1994: 107tt, 115). Vienuose gramatikos darbuose teigiamy ir neigiamy intranzityviniy sakiniy subjekto vardininkas ir subjekto kilmininkas laikomi veiksniais (Ambrazas, ed., 1997: 476; Balkevicius 1963: 77), kitur neigiamy intranzityviniy sakiniy subjekto kilmininkas sintaksiSkai aiSkinamas kaip papildinys, o teigiamy intranzityviniy sakiniy subjekto vardininkas laikomas veiksniu (plg. Ulvydas, red., 1976: 291; Ambrazas, red., 1994: 606, 625; Labutis 1998: 220; Sirtautas, Grenda 1988: 25, 107; Paulauskiené 1983: 190tt). Veiksnys tradiciskai apibréziamas remiantis formaliu —linksnio — kriterijumi ir sintaksinio rySio tipu: juo paprastai laikomas vardininko linksniu iSreikStas vardazZodis, kuris siejamas tarpusavio sasajos rySiu (derinamas pla¢iaja prasme) su tariniu (Ambrazas, red., 1994: 487; plg. Jablonskis 1957: 453t; Ulvydas, red., 1976: 279tt; Sirtautas, Grenda 1988: 54, 57, 86; Ambrazas, ed., 1997: 475t; Labutis 1998: 211tt). Straipsnyje vartojama intranzityvinio subjekto (subjekto) savoka suprantama tipologiniu poZitriu; toks intranzityvinis subjektas zymi vienvieciy predikaty vienintelj argumenta, kuris sintaksiniu poZitriu gali biti rei8kiamas ne tik vardininku, bet ir kitais linksniais (kilmininku, naudininku, galininku ir pan.) (placiau Zr. Holvoet 1991: 50t, 80). 68 | LORETA SEMENIENE ii) teigiamy intranzityviniy sakiniy subjekto vardininka kei¢ia subjekto kilmininkas’, pvz.: (3) Jonas yra namie. (4) Jono néra namie’. ili) neigiamuose intranzityviniuose sakiniuose, skirtingai nei teigiamuose, i$ principo gali biti vartojamas tiek subjekto vardininkas, tiek kilmininkas, plg.: (Sa) [8 pradziy, kai atsisveikinau su, Zalgiriu“, buvo sunku. Dar tebezaisdamas puoseléjau vilt: baigsiu —imsiuos trenerio darbo. Betgi tada Kaune neatsirado zmogus, galéjes pasiiilyti man tokias pareigas. Jeigu nekviecia — nejaugi pradeési pats prasytis? KT (5b) Gydytojq Reging Valatkiene pakeitus kolegai Siaulieciui ne vienas medikas stebéjosi: kodeél R. Valatkiené nebegali biti vyr. gydytoja, nejaugi Kaune neatsirado zmogaus, galincio jq pakeisti? Apskrities vyr. gydytojas K. Stankaras Siandien sako besigailis, kad atstatydino R. Valatkiene. KT (6a) Dailininkas palaidotas Rasy kapinése, bet kapas neisliko, nors vieta, kurioje buvo laidojami mokslininkai, zymits dailininkai, visuomenes veikéjai, Zinoma. KT (6b) Mire poetas ir Svietéjas 1897 m. Varsuvoje, kur tuo metu gydési. Jo kapo neisliko. Sovietmeciu S. Gimzausko vardas buvo nutylimas, né vienas jo eilérastis nebuvo spausdintas. KT (7a) Pranctizams, lenkams, vokieciams nebuvo isnykimo pavojaus, dar daugiau — jie absorbavo kitas tautas, jy sqskaita augo. Ir jiems nekilo klausimas: kas mes esame? Tai buvo lyg savaime suprantamas dalykas. KT (7b) Skaitant Jurgio Jankaus laiskus, né karto nekilo klausimo: kiek Gia yra kasdienybés Zmogaus ir kiek yra raSytojo, tai yra Zmogaus, kuriam talentas padeda j viskq Zvelgti [...] is auksciau. KT 0.2. Kaip teigiama literatiiroje, pastaraisiais atvejais vieno i§ linksniy vartojimas priklauso nuo intranzityvinio sakinio semantinio tipo. Leonardas Babby (1980a; 1980b: 225t), atsizvelgdamas j tai, kokiu linksniu neigiamuose intranzityviniuose sakiniuose yra zymimas subjektas, skiria neigiamus konstatuoJjamuosius sakinius (ang. negated declarative sentences) su subjekto vardininku ir neigiamus egzistencinius sakinius (angl. negated existential sentences) su subjekto kilmininku. Neigiamy egzistenciniy sakiniy kilmininku zymimas subjektas esas neapibréZtas ir tokie sakiniai paprastai yra reminiai, nors kartais galima fakultatyvi tema, zymima vietos nurodymu. Neigiamuose konstatuojamuosiuose sakiniuose sakinio tema reiSkiama apibrezto subjekto vardininku, o predikatas su bitinu vietos reikSmés nurodymu zymi 2 Apie atvejus, kai teigiamo sakinio vardininkas kei¢iamas neigiamo sakinio kilmininku (neiginio kilmininku) Zr.: Ambrazas, red. (1994: 584), Sukys (1998: 107tt); plg. Ambrazas, ed. (1997: 668t). 3 Plg. Jono Sukio (1998: 68) teiginj: ,,Dél vokieciy kalbos jtakos arciau buvusios Prisijos sienos ir zemaiciy paribiais klaidingai pasakoma ir Ji nér namie (= Jos nér(a) namie), [...| taigi nepaisoma, jog neiginys linksnj Cia turi keisti*. Akademinéje lietuviy kalbos gramatikoje (Ambrazas, ed., 1997: 666tt, plg. Ambrazas, red., 1994: 625) teigiama, kad intranzityviniai sakiniai, kuriuose neigiama ko nors egzistencija (visy pirma sakiniai su biti), dazniau reikalauja kilmininko, o ne vardininko. INTRANZITYVINIO SUBJEKTO ZYMEJIMAS | 69 sakinio rema. Neigiamais konstatuojamaisiais sakiniais laikomi ir tokie atvejai, kai referentiskai apibreztas subjektas zymimas neiginio kilmininku (plg. sakini (4)). Vladimiro Borschevo ir Barbaros Partee (2002a: Stt, 2002b: 8tt; 2002c: 8tt) nuomone, egzistenciniai sakiniai visada susije su eksplicitiniu ar implicitiniu, t. y. paaiSkéjanciu iS platesnio konteksto, vietos nurodymu, zymin¢ciu sakinyje tema. Kitaip tariant, semantiniu pozitiriu egzistencija visada susijusi su buvimu tam tikroje vietoje (angl. being in a location). Skirtingai nei Babby, autoriai laikosi nuomones, kad skirtumas tarp neigiamy lokatyviniy sakiniy (pagal Babby, konstatuojamuju sakiniu), kuriuose subjektas paprastai zymimas vardininku, ir neigiamy egzistenciniy sakiniy, kuriy subjektas tipiSkai reiSkiamas kilmininku, grei¢iau susijes ne su temos vs. remos skirtumais, bet su sakinio perspektyva, t. y. intranzityviniy sakiniy skirtumai remiasi egzistencinéje / lokatyvinéje situaciJoje (angl. existence / location situation) pasirenkamu perspektyvos centru (angl. Perspectival Center) (Babby terminais kalbant, tema). Egzistenciniy sakiniy perspektyvos centras yra vieta, o lokatyviniu sakiniy — daiktas. Esama sakiniy, interpretuotiny kaip tarpiniai lokatyviniy ir egzistenciniy sakiniy atvejai. Tokiais galima laikyti lokatyvinius sakinius su subjekto kilmininku (dar zr. Holvoet 2005: 3t)’. 0.3. [Ssamiau nedetalizuojant klausimo istorijos bei skirtingy tyréjy nuomoniu’, viena vertus, galima bity teigti, kad zymétuose neigiamuose intranzityviniuose (5a) — (7b) tipo sakiniuose subjekto zymejimui pasirenkami du skirtingi linksniai rodo kokia nors (semantine, sintaksine ar kt.) sakiniy prieSprieSa. Kitaip tariant, taip teigiant bity remiamasi prielaida, kad sakinio branduoliui® priklausan¢ios sintaksines funkcijos (subjekto) zymejimas skirtingu linksniu neéra atsitiktinis, bet yra motyvuotas. Kita vertus, biity galima manyti, kad dviem skirtingais linksniais zymimi sakiniy skirtumai i$ principo yra neesminiai, o dviejy linksniy vartojimas pagreciui yra i$ esmés sinonimiskas ir lygiavertis, t. y. intranzityvinio subjekto vardininkas ir kilmininkas yra vartojami kaip morfosintaksiniai variantai’. Remiantis prielaida, kad esant tam tikroms semantie Elena Paduéeva (1997: 103) neigiamus intranzityvinius sakinius su neiginio kilmininku skiria j du — egzistenciniy ir percepciniy — sakiniy tipus. Egzistenciniais sakiniais teigiama, kad ,,X (daiktas) neegzistuoja tam tikroje vietoje ar apskritai pasaulyje“; percepciniais sakiniais teigiama, kad ,.X neéra stebétojo percepcijos lauke (rus. nepyenmueHoe npocmpaucmeo Cy6sexma co3zHanua)“. Percepciniy sakiniy X (subjektas) gali biti zymimas ne tik kilmininku, bet ir vardininku; egzistenciniy sakiniy X (subjektas) paprastai (bet ne visada) zymimas kilmininku (t. p.: 106tt). Aldonos Paulauskienés (2001: 159) manymu, ,,yra tokiy atveju, kai neiginys leidzia vardininka ir kilmininka vartoti sinonimiskai. Taip esti, kai loginis subjektas nesutampa su gramatiniu veiksniu ir reiSkiamas naudininku: Ar neliko ir man koks kqsnelis (kokio kasnelio) ?“ Darby, skirty neigiamy tranzityviniy ir neigiamy intranzityviniy sakiniy galininko / kilmininko ir vardininko / kilmininko skirtingam aiskinimui, apzvalga Zr. Hentschel (1992a). Dar zr. Greville G. Corbetto (1986) sudaryta bibliografija apie galininko / kilmininko vartojima neigiamuose tranzityviniuose rusy kalbos sakiniuose. a Dabartinés lietuviy kalbos gramatikoje (Ambrazas, red., 1994: 587t) sakinio branduolys apibréziamas kaip kiekvienam sakiniui gramatiSkai bitinos ZodZiu formos, t. y. tarinys (predikatas) su gramatiskai bitinomis sakinio dalimis. Remiamasi Gerdo Hentschelio morfosintaksiniy varianty samprata. Morfosintaksiniai variantai — tai vienoje fiksuotoje struktirinéje pozicijoje, kuri susijusi su ta pacia situacijos perspektyva, vartojamos kelios (maziausiai dvi) to paties semantinio argumento skirtingos morfosintaksinés formos, galincios viena kita pakeisti be reikSmés skirtumy (placiau Zr. Hentschel 1992a; 2001; plg. Valiulyte 1992: 50; Svambaryté 1992: 7t). Pasak Babby (1980a: 66tt), netgi tais atvejais, kai galima abieju 70 | LORETA SEMENIENE nems ir / ar formalioms sakinio salygoms labiau tiketinas, bet nebiitinas vienas ar kitas intranzityvinio subjekto linksnis, reikéty iSsiai8kinti, kas gali veikti daznesni vieno i§ linksniy pasirinkima konkre¢iu atveju. Toliau straipsnyje atsiribojama nuo (1) — (4) tipo sakiniy ir, atsizvelgiant i kitu kalbu tyrimus ir atskiru tyréjy isvadas, konkreciau kalbama apie semantiniy (gyvas / negyvas, apibréztas / neapibréZtas) ir sintaksinio (ZodZiy tvarkos) kriterijy koreliacija su subjekto linksniu (5a) — (7b) tipo sakiniuose. 1. GYVUMO IR APIBREZTUMO KORELIACIJA SU INTRANZITYVINIO SUBJEKTO LINKSNIU 1.0. Daugelyje tyrimu, aptariant neiginio itaka (objekto ar subjekto) linksnio vartojimui, neretai ieSkoma sasajy tarp gyvumo (arba individualumo) bei apibréztumo ir negyvumo (abstraktumo) bei neapibreztumo*. 1.1. Daznai gyvumo hierarchija skiriama pagal apibendrinta gyvumo pozymi gyvas vs. negyvas. Nagrinejant lietuviy kalbos intranzityvinio subjekto raiskos biidus pasirodeé tikslinga gyvumo hierarchijos itaka neiginio subjekto linksniui aptarti atsizvelgiant j tris skirtingas (asmens, daiktavardzio (ar daiktavardiSkai vartojamo zodzio) tipo, gyvumo pozymio) hierarchijas (placiau Zr. Croft 1990: 111tt, 127tt; plg. Comrie 1989: 128, 185tt): 1, 2 ASMENS IVARDIS > 3 ASMENS IVARDIS > TIKRINIS VARDAS > GYVA (ASMENI > GYVUNA) BUTYBE ZYMINTIS BENDRINIS DAIKTAVARDIS > NEGYVA (KONKRETU > ABSTRAKTU) DAIKTA ZYMINTIS BENDRINIS DAIKTAVARDIS. Atsizvelgiant i gyvumo arba individualumo’ hierarchija teigiama, kad vardininku (arba galininku neigiamuose tranzityviniuose sakiniuose) linkstama reikSti kuo gyvesni arba individualesnj daiktavardziu (arba daiktavardiskai vartojamu zodziu) zymima referenta (plg. Babby 1980a: 11t; Timberlake 1986: 339; Behnke 2005: 88tt). 1.1.1. I§ tiesu matyti, kad, kai neigiamy intranzityviniy sakiniu subjektais eina auksCiausiai gyvumo hierarchijoje esantys asmeniniai ivardZiai, nepaisant to, ar jie nurodo gyvus (asmenis, gyviinus) ar negyvus (konkre¢ius, abstrak¢ius) daiktus, paprastai jie zymimi vardininku, pvz.: (8) Norétum pamokyti mane Sio zaidimo, paskambink. Telefono numeris pas Arting. ,, Vaida A. i§,,Exemplum“, Sis laiskas skirtas tau. AS tavo gyvenime jau neegzistuoju, taciau tu esi tarsi eleksyras mano sielai, klimpstanciai kasdienybées tirSciuose“. KT neiginio linksniy vartosena, esama tam tikry (kartais subtiliy) funkciniy sakiniy skirtumy, todél sintaksiniu poZiiiriu esq negalima kalbeti apie linksniy ,,laisvuosius variantus“ (angl. free variation) (dar plg. Haiman 1985: 19, 71). Apie gyvumo ir / arba apibréZtumo hierarchijy ijtaka subjekto linksniui neigiamuose rusy kalbos intranzityviniuose sakiniuose Zr. Babby (1980a); Hentschel (1992a); Behnke (2005); apie minéty hierarchijy jtaka objekto linksniui neigiamuose tranzityviniuose sakiniuose placiau zr. Hentschel (1992a); Ueda (1992); Mustajoki, Heino (1991); Schaller (1978); Svambaryté (1992); Timberlake (1986); plg. Holvoet (1991: 99tt). Plg. Mustajoki, Heino (1991) ir Ueda (1992) darby kritika in: Hentschel (1996, 1998). Pagal gyvumo (siauraja prasme ), apibréztumo, skaiciaus, konkretumo ir kitus pozymius individualumo (angl. individuation) hierarchija skiriama Alano Timberlake (1986). INTRANZITYVINIO SUBJEKTO ZYMEJIMAS | 71 (9) Petroniskiy kaime netoli piliakalnio buvo rastas pinigy lobis. Jis neisliko. KT (10) Dainininkas Deivis figtiruoja net trijose nominacijose: geriausio atlikéjo, albumo bei dainos. , loks démesys tikrai labai malonus. Manau, kad jis neatsirado be pagrindo, nes buvo pakankamai ilgai dirbama, kad atsidurciau ten, kur dabar esu“. KT Subjekto pozicijoje esantis 3-iojo asm. asmeninis ivardis yra reiSkiamas ne tik vardininku, bet ir kilmininku tais atvejais, kai turi zyméta daugiskaitos forma. Todel bitu galima manyti, kad pastaruoju atveju kilmininko vartojima grei¢iau lemia ne gyvumo pozymis, 0 butent zyméta daugiskaitos forma, plg. (11) — (13) sakinius (plg. Paduéeva 1997: 112)". Tai teigti leisty faktas, kad zemiau gyvumo hierarchijoje skiriamas tikrinis vardas paprastai reiSkiamas prototipiSka subjekto forma — vardininku (plg. Timberlake 1986: 339; Babby 1980a: 11t) (taip pat Zr. toliau), plg. (14) — (15) sakinius. (11) T Kosciuska pavaizduotas profiliu, o prie jo kojy — sukiléliams ginklus atstoje dalgiai. A. Vivulskis sukiiré ir daugiau darby, taciau jie neisliko. KT (12) Sunku kq nors konkreciau pasakyti apie prostitucijq Lietuvoje XIX amziaus pradzioje. Pirmiausia triksta fakty. Taip yra ne tik del to, kad jy neisliko, bet ir todél, kad tuo metu policijos kontrolé buvo silpna, nesudarinéti nei prostituciy, nei viesnamiy sqrasai, kaip tai daryta antrojoje amzZiaus puséje. KT (13) Abu Sie tariamieji prielinksniai yra verstiniai if kaimyny slavy kalby (vardan — senesnis, zenklan — naujesnis). Tarmése jy nepasitaiko, ypac zenklan. Prielinksniu arba polinksniu (KKP pripaiista tik prielinksniu) pavartota vardan linkstama toleruoti. KT (14) Raimondas turi Zmona, vaikus, moting. Mes privalome Zinoti, kur jis biina. |...| Raimondas neatsirado ir rytq. Motinai Sove mintis pasiziiiréti, ar visi sraigtasparniai savo vietose. Taciau ji nuvaziavo ne j jy dislokavimo vietq, bet j remonto imone. KT (15) [Zvaigidskaitys] jai ir pranesé baisig Ziniq apie Juodgji ménuli. Pamates Dunios ixgasti, Zvaigzdskaitys paaiskino, kad Juodasis ménulis kasdienéje realybéje neegzistuoja, bet vis tick nepermaldaujamai veikia Zmogaus likimg. Dunia pagalvojo apie savo Juodajq skyle, kuri tikrovéje irgi neegzistavo. KT Tais atvejais, kai intranzityvinis subjektas rei8kiamas bendriniais daiktavardZiais, pagreiui vartojamas ir vardininkas, ir kilmininkas (plg. sakinius (Sa) — (7b)). Matyti, kad neigiamame intranzityviniame sakinyje gyvi bendriniai daiktavardZiai netgi dazniau zymimi neprototipisku subjekto linksniu (kilmininku) negu mazZiau prototipiski subjektai— negyvi bendriniai daiktavardziai (Zr. 1 lentele; dar Zr. toliau). © Plg. Sukys (1998: 70; dar Zr. t. p.: 100t) teigia tam tikra prasme prieSingai: ,.neapibrézto kiekio kilmininkas vartotinas, kai pirma karta pristatoma nezinomo ar nebitino Zinoti skai¢iaus daiktu, reiskiniy bei asmeny grupé, kartais — ir tam tikros visumos neapibréZta dalis. [...] Kai neapibrézta grupé skaitytojui ar klausytojui jau buvo pristatyta, toliau apie ja kalbama kaip apie apibréZta ir vartojamas vardininkas“. Toliau (Sukys 1998: 101) teigiama, kad ,,dalies (kiekio) kilmininkas dazniausiai reiSkiamas daugiskaitos forma turin¢iu konkre¢iuoju daiktavardziu. Paprastai toks kilmininkas vartojamas tik tada, kai nezinomo ar nebitino Zinoti kiekio vienariSiy daikty grupe minima pirma karta. Toliau apie ta grupe jau kalbame kaip apie Zinoma ir vartojame vardininka. [...] Renkantis dalies kilmininka, daugiausia lemia veiksmazZodzZio reik’mé, nemazZa — ir daiktavardzZio skaicius, jo reiksmé; be to, svarbu kontekstas*. 72 || LORETA SEMENIENE 1 LENTELE. GYVUMO IR BENDRINIU DAIKTAVARDZIU REISKIAMO INTRANZITYVINIO SUBJEKTO LINKSNIO KORELIACIJA" Gyvas (asmuo, gyviinas) NeGyvas (konkretus, abstraktus) i dt, ile al aa) GEN ‘71 (56 %) GEN 125 6 %) IS to, kas pasakyta, matyti, kad aukSciausiai gyvumo hierarchijoje esantys vardai (asmeniniai jvardZiai, tikriniai vardai) paprastai zymimi intranzityvinio subjekto vardininku, zemiau ir Zemiausiai hierarchijoje esantys vardai gali buti zymimi tiek vardininku, tiek kilmininku. Pastaruoju atveju intranzityvinio subjekto vardininkas ir kilmininkas vartojami kaip morfosintaksiniai variantai. Pripazistant Gerdo Hentschelio (1996: 276tt) kritika, esa neiginio linksnio aiskinimas, remiantis gyvumo hierarchija, esas tik fakty aprasymas ir bitina ieSkoti kity vieno iS neiginio linksniy pasirinkimo priezas¢iy, toliau aptariama apibréztumo ir intranzityvinio subjekto linksnio koreliacija. 1.2. Apibreéztumas, pasak Babby (1980a: 12; plg. Hentschel 1992a; Gladrov 1992: 240tt; Plungian 2003: 286t), pasako mums, kaip kalbétojas vertina klausytojo Zinias”. Apibréztas vardazodis (daiktavardis ar daiktavardiskai vartojamas Zodis) suprantamas kaip jau minétas diskurse. Toks vardazodziu zymimas referentas paprastai yra zinomas klausytojui, jis gali referenta identifikuoti ir iSskirti iS kity tos pacios klasés referentu. Tokiu vardazodziu perteikiama jau turima, t. y. sena, informacija. Vardazodzio apibréztumas gali aisketi ne tik i$ kalbinio konteksto, bet ir iS situacijos ar pasnekovams bendro ziniy fondo (angl. general knowledge). Pastaraisiais atvejais, nepaisant to, kad vardazodis nera minimas ankstesniame kalbiniame kontekste, jis yra implicitiSkai ,,aktyvus", t. y. numanomas is situacijos konteksto. Neapibréztu vardaZodziu zymimas referentas konteksto atzvilgiu yra paprastai neidentifikuojamas: tokiu vardazodziu perteikiama nauja informacija; vardazodziu zymimas referentas dar nezinomas klausytojui. '' Lentelés sudarytos remiantis Kauno VDU Kompiuterinés lingvistikos centro dabartinés lietuviy kalbos tekstyno duomenimis (prieiga internetu: http://donelaitis.vdu.It). 2 Plagiau apie apibréztuma Zr. Lyons (1999a; 1999b); Givon (1978a). Christopheris Lyonsas (1999a: 253tt) apibréztumg aiskina kaip gramatine kategorija; apibre¢ztumas yra identifikavimo gramatikalizacija (angl. grammaticalization of identifiability). Talmy Givonas (1984: 399tt, 427) priesprieSa apibréztas vs. neapibréitas skiria, atsizvelgdamas j klausanciojo gebéjima nustatyti vardazodzio referentinj apibréztuma (angl. specifity) ir referentinj tapatuma (angl. referential identity). Apie apibréztas vs. neapibréztas zyméjima lietuviy kalboje ra’yta nedaug (zr. Ambrazas, ed., 1997: 142tt; Ambrazas, red., 1994: 174tt; Grenda 1979; Valeckiené 1986; 1998: 261tt; Rosinas 1980; Kalédaité 2002: 169tt; plg. Lyons 1999a: 83). Larsas Behnke (2005: 78t), remdamasis Givéno aktualumo (angl. topicality) savoka, skiria tris jo laipsnius: nauja informacija (vardazodis pirma karta minimas diskurse); implicitiné informacija (daiktavardis nera minimas ankstesniame kontekste, bet yra impliciti$kai numanomas (via asociacijas) i8 situacijos), sena informacija (ankstesniame diskurse minétas vardaZodis). Daroma i$vada, kad né vienas i$ aktualumo laipsniy neturi lemiamos jtakos intranzityvinio subjekto linksnio vartojimui. INTRANZITYVINIO SUBJEKTO ZYMEJIMAS | 73 Apibréztumo hierarchija (APIBREZTAS > NEAPIBREZTAS)'* susijusi su gyvumo hierarchija: kuo gyvesnis (individualesnis) daiktas, tuo daikta zymintis vardazodis (daiktavardis ar daiktavardiSkai vartojamas zodis) yra apibréZtesnis. Ir atvirkSciai, kuo apibreztesnis daikta zymintis vardazodis, tuo mazesne neiginio kilmininko vartojimo tikimybe (Timberlake 1986: 339, 342; plg. Babby 1980a: 60t, 67t; Paulauskiené 2001: 160, 162)". 1.2.1. Intranzityvinio subjekto pozicijoje esantys 1 ir 2-ojo asm. asmeniniai ivardziai yra inherentiSkai apibrézti; jie, kaip minéta (Zr. 1.1.1.), paprastai zymimi vardininku (plg. (8) sakinj)'®. 3-iojo asm. asmeniniy ivardziy, kurie taip pat yra apibrézti, zymeéjima linksniu gali itakoti skaicius: vienaskaitos 3-iojo asm. asmeniniai ivardziai zymimi vardininku (plg. (9) — (10) sakinius), daugiskaitos 3-iojo asm. asmeniniai ivardziai zymimi ir vardininku, ir kilmininku (plg. (12) — (15) sakinius) (plg. Timberlake 1986: 342). Panasgiai kaip asmeniniai ivardZiai vartojami ir daiktavardiskieji parodomieji ivardZiai tas, Sis ir pan. ar Salutiniame sakinyje subjekto pozicijoje einantys santykiniai ivardziai kuris, kuri, kurie taip pat yra apibrézti: intranzityvinis subjektas neretai reiskiamas vardininku (plg. Hentschel 1992a), pvz.: (16) Edvardas lauké Igno kabinete, taciau kai Sis nepasirodeé, pats nuéjo j stinaus kambarj. Ignas jau ruosési miegoti. — Kodél neuzéjai? — paklausé tévas. — O kam? — abejingai paklausé stinus. — AS pavarges. KT (17) Apastalas, dar prie’ mums zinomg I-qjj laiskq anksCiau minétajj, buvo parases tai bendruomenei laiska, kuris iki miisy laiky neisliko. Laiskas Korintieciams (L-asis) buvo parasytas Makedonijoje 57 mety rudenj. KT Kilmininko dazniau galima tiketis tais atvejais, kai daiktavardiskaisiais parodomaisiais ivardZiais arba Salutiniame sakinyje subjekto pozicijoje einanCiais santykiniais jvardZiais zymimas nereferentiSkas daiktas (plg. (13) sakini), plg.: (18) K. Regelis tai numaté dar 1922 m. gruodyje, paskelbdamas uzsienio spaudoje, jog reikalingas specialistas sodininko pareigoms, nes Lietuvoje tokio neatsirado. Tuo tarpu laikinai vyresniuoju sodininku buvo paskirtas K. Grybauskas, o nuo 1924 m. — P. Martynaitis, iki tol dirbes tikvedziu Fredos dvare. KT (19) Maskva pasiiileé jubiliejiniu Zenklu apdovanoti ir meno darbuotojus, jeigu jie savo kiiriniuose pavaizdavo tarybinés milicijos darbq. Tokiy Lietuvoje neatsirado. KT 4 Apie apibréztumo hierarchija (apibréztas vs. neapibréztas) placiau Zr. Croft (1990: 11Stt). 8 Babby (1980a: 12tt; plg. Hentschel 1992a; Paduceva 1997; Behnke 2005) manymu, neiginio kilmininkas intranzityviniuose sakiniuose yra neapibréztumo rodiklis. x Atskiro démesio verti tokie neigiami intranzityviniai (lokatyviniai) sakiniai, kaip: nejaugi tu vakar nebuvai namie; nejaugi taves vakar nebuvo namie, kuriuose asmeninis ivardis (ar kitas referentiSkai apibréZtas vardazodis) gali biti zymimas vardininku arba kilmininku. Lieka klausimas, ar visada vardininkas ir kilmininkas Zymi semantinius skirtumus. Jei taip, tai kokius, jei ne — kada abu linksniai gali biti vartojami kaip morfosintaksiniai variantai. Placiau apie referentisko apibrézto subjekto, zymimo vardininku arba kilmininku, semantinius skirtumus Zr. Paduéeva (1992: S6tt); Borschev, Partee (2002b: 25t, 32tt; 2002c: 10t); Holvoet (2005: 3t). 74 | LORETA SEMENIENE (20) Skinnerio nuomone, negalima daryti skirtumo tarp moraliy ir nemoraliy visuomeniniy santvarky, tik tarp ty, kurios isliko, ir ty, kurios neisliko. Islikimas esantis auksCiausia visuomeniné vertybé. KT (21) Vazy tapyboje uzfiksuota daug buities daikty, kuriy del jy neilgaamziskumo neisliko. Tai ir aukstos lekitos, kuriose, kaip lovose, pusiau gulomis jsitaise puotaudavo graikai. KT Tikriniais vardais zymimi referentai paprastai bina apibré2ti; intranzityviniam subjektui zymeti dazniausiai vartojamas vardininkas (plg. (14) — (15) sakinius) (plg. Gladrov 1992: 255). Tam tikrais atvejais galimas ir neiginio kilmininkas, plg.: (22) Istorikai teigia, kad priisy materialiné kultiira buvo net aukstesné, negu lietuviy. Bet jie neturéjo savo valstybés, tebuvo genciy samplaika. Neatsirado tarp ju Mindaugo. Galima tik pasvarstyti, kas biity nutike, jeigu, tarkime, Herkus Mantas biity pasirodes istorijos arenoje ne 1260-aisiais. KT Cia, skirtingai nei ankstesniuose sakiniuose (14) - (15), tikriniu vardu zymimas neindividualus daiktas; sakinyje kalbama ne apie konkrety (identifikuojama, individualy) asme_ nj vardu Mindaugas, o apie tai, kad tarp prisy neatsirado tokio tipo zmogaus, kaip lietuviy karalius Mindaugas. Del panaSiy priezasciu, t. y. del neindividualizuojamo, nereferentisko daikto zyméjimo, neiginio kilmininku gali biti zymimas tikrinis vardas ir tuo atveju, kai jis vartojamas kartu su parodomuoju ivardziu, plg.: (23) Ji paziiréje jie gal biity pakeite savo sprendimus. ,, Matyt, visai tu neturi Sirdies, jei su savim lyg budelis elgies“, — V. S. rasé sonete. Deja, neatsirado tokio Hamleto, drqsaus, aikstingo pranaso-filosofo. Katalikui klausimas ,,biiti ar nebiiti“ yra issprestas. Buti! KT Apibréztumo pozitiriu asmeniniams jvardziams ir tikriniams vardams didziausia priespriesa sudaro abstrak¢ius daiktus zymintys bendriniai daiktavardZiai, kurie daznai yra neapibrézti. Pastaruoju atveju galima bity galima tikétis dazno neiginio kilmininko (plg. Gladrov 1992: 255). Bet, kaip matyti i8 sakiniy (24) — (25), vartojamas tiek vardininkas, tiek neiginio kilmininkas (dar plg. (7a) — (7b) sakinius): prototipiskas subjekto linksnis — vardininkas — vartojamas netgi dazniau nei kilmininkas!’. Plg.: (24) Atrodyty, anoks jvykis - versle kasdien Zlunga daugybé deryby ir nutriiksta Simtai sandoriy. Taciau Sikart Lietuvoje vos nekilo panika. Pirmiausia del to, kad viskas, kas susije su ,,Mazeikiy nafta“, sukelia kone tokias pat aistras kaip ir artéjancios Kalédos. KT (25) Jau kitq savaite ketinama skelbti privalomajj oficialy pasitilyma supirkti likusias Kauno alaus daryklos akcijas. Nors rinkoje nekilo panikos, vertybiniy popieriy makleriai intensyviai svarsto, kiek uz akcijq mokeés Estijos holdingas. KT 17 Abstrak¢ius daiktus zymintys bendriniai daiktavardziai Nom zymimi 97 (61%) sakiniuose, 0 GEN — 62 (39%) sakiniuose. INTRANZITYVINIO SUBJEKTO ZYMEJIMAS | 73 Neigiamuose intranzityviniuose sakiniuose vardininkas ir neiginio kilmininkas vartojami pagreciui ir tais atvejais, kai abstrak¢ius daiktus zymintys bendriniai daiktavardziai konteksto atzvilgiu yra apibrézti, plg.: (26) Ar kapitonui Henrikui Zalandauskui niekada nebuvo kilusi mintis viskq Gia mesti ir likti ten, kur vertinamas Zmogaus darbas? Ne, sako jis, tokia mintis nekilo. Kapitonas tikina nesuprantqs, kodeél zmonés palieka Lietuvq. KT (27) Betgi ji baisiausiai supyks, ims bartis, egoiste mane vadinti. Reikia laukti progos, kad ji nematyty, negirdéty. O tokia proga vis nepasitaiko. KT (28) Bet lietuviy gyvenamose zemése dar buvo like pagonybés relikty. Tad ir iskilo patiems lietuviams klausimas, kas gi jie esq. Tokio klausimo nekilo, pavyzdziui, lenkams, nes jie savoje valstybéje tada sudaré dauguma, o iki Reformacijos beveik visi Lenkijos gyventojai buvo lenkai. KT Tik neiginio kilmininko galima bity tikétis su abstrak¢ius daiktus zyminciu neigiamuoju neapibréziamuoju ivardziu niekas (plg. Hentschel 1992a). Bet, kaip matyti iS sakiniy (29) — (30), vartojamas ne tik intranzityvinio subjekto kilmininkas, bet ir vardininkas, plg.: (29) Zinojau, kad rizikuoju. Taciau baimé, atsakomybé — viskas dingsta, kai uZeina noras vogti. Niekas neegzistuoja. KT (30) Karybai turi atiduoti didziqjq dalj saves, savo jausmy ir ijgyvenimy. ,, Kurdamas tarsi atsiduri savame pasaulyje, o aplink tave nieko neegzistuoja“, — tikina A. Deltuva. KT Panaéiai kaip apibrézti ir neapibrézti abstrak¢ius daiktus zymintys bendriniai daiktavardziai (ar neapibréziamasis ivardis niekas) reiskiami apibrézti ir neapibrézti gyvus (asmenis, gyviinus) ir negyvus (konkrecius) daiktus zymintys bendriniai daiktavardziai. Matyti, kad nepaisant apibréztumo ir gyvumo vartojamas tiek vardininkas, tiek kilmininkas (dar zr. (Sa) — (6b) sakinius), plg.: (31) Prietaisas, skirtas demonstruoti planety su palydovais judéjimui apie Saule, taigi pagal M. Koperniko sistema. Iki miisy dieny Sis idomus prietaisas neisliko. Vélesniais laikais mokymui jsigytas kitas, kurj dabar galima pamatyti universiteto bibliotekos Mokslo muziejuje. KT (32) Jis bando polemizuoti su kai kuriais Cicerono teiginiais, iSdéstytais veikale ,,Apie oratorin“. Viso Sio Cezario veikalo neisliko, o ix jo fragmenty galima spresti, kad Cezaris buvo grieztas analogijos kalboje Salininkas, bandes nustatyti vieningas lotyny k. formas. KT (33) Bet koks egzistavimas prasideda Laike: kol neegzistuoja daiktas, negali egzistuoti ir jo laikas. KT (34) AS taip noréciau biti rytoj Jasy spektaklyje, kad ryZtuosi paskutinei priemonei — trukdyti Jus. Tikra béda, kad teatre man neatsirado bilieto... Rasau dél visa ko ir praSau atleisti mano grynai vaikiskg ikyruma. Dvasia istikimas J. Baltrusaitis. PS. Atsakymo rytoj atsiysiu Zmogu. KT IS to, kas pasakyta, matyti, kad zymétuose neigiamuose intranzityviniuose sakiniuose prototipiskas subjekto zyméjimas vardininku bidingas tais atvejais, kai sub- 82 | LORETA SEMENIENE VALECKIENE, A. 1986: Apibréztumo / neapibréztumo kategorija ir pirmineé ivardziuotiniy bidvardziy reiksmeé. Lietuviy kalbotyros klausimai 25, 168-188. VALECKIENE, A. 1998: Funkciné lietuviy kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas. VALIULYTE, E. 1992: I§ sintaksinés sinonimikos. Lituanistica 4 (12), 50-55. Loreta Seméniené Gauta 2005 03 29 Lietuviy kalbos institutas P. Vilei8io g. 5, 10308 Vilnius, Lietuva [email protected]