Išilginių objektų predikacijos pobūdis. Subjektyvaus judėjimo sąvoka

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LIT (2005), 23 - 39 Isilginiy objekty predikacijos pobudis. Subjektyvaus judejimo savoka ROLANDAS MIKULSKAS Lietuviy kalbos institutas It is common, in many languages, to characterise a road, a path or an oblong object by means of a directional verb of motion. This article offers a fairly detailed analysis of such instances of the prolongated object mode of predication, based on Lithuanian language material. The regularity of the phaenomenon under discussion sheds doubt on attempts at explaining the use of such verbs of motion as serving the purposes of figurative speech and expressive imagery: it must spring from deeper cognitive sources. The cognitive nature of the prolongated object mode of predication is here examined with the aid of Langacker’s notion of subjective movement. Attention is also drawn to the semantic and grammatical pecularities of verbs representing this type of predication. 0. IVADAS 0.1. Ne vienoje kalboje yra iprasta, kai kelias, takas ar kitas iSilgai nusiteses objektas yra apibidinamas kryptinga judéjima reiskianciais veiksmazodziais. Nors tokiu sakiniy predikacija jokio objektyvaus judéjimo nezymi, ta¢iau juose vartojami judejimo veiksmazodZiai jtarimo kalbos vartotojui nekelia, t. y. Sie sakiniai priimami kaip taisyklingai sudaryti. Antai visai iprastai skamba tokie pasakymai: (1) Kelias eina pagal upe LKZ,, 1073 (Dz). (2) Per lygumas béga vieskelis LKZ, 726 (RS). (3) Nuo kur Sitas kelias ateina? LKZ,, 1080 (Dak). 0.2. Lietuviy kalbos Zodyno duomenys rodo, kad tokia judejimo reikSmeés veiksmazodziy vartosena kiek daznesné raStuose negu gyvojoje kalboje. Jeigu ta fakta aiskintume kity kalby itaka raSytojams, tai tik patvirtintume Sio kalbos reiSkinio universaluma. Mat pakankamai tokios vartosenos atvejy yra fiksuota ir tarmése. Kalbamo reiskinio paplitimas liudija jo sistemiSkuma ir tam tikra bendresnj pobidj. Viena vertus, judéjimo reikSmés predikatais gali biti apibidinami ne tik kelias, takas, vieskelis ar upé, bet ir laukas, pieva, Slaitas, tvora, miSkas, randas ir pan. Apibendrintai bity galima teigti, kad taip pat gali biti charakterizuojama visy objektu, vertinamu pagal ilgumo dimensija, padeétis erdvéje. Trumpiau juos galetume vadinti ISILGINIAIS OBJEKTAIS. Plg.: (4) Prie dvaro éjo dideliausios pievos LKZ,, 1073 (Zp). (5) Kalnai eit ixilgai jiiriy krasto LKZ,, 1073 (K,, 11). (6) Aplink miestq éjo miro siena LKZ,, 1073 (J. BALC). 24 | ROLANDAS MIKULSKAS (7) Tos balos nueina net in kitq parapija LKZ,, 1091 (Rpm). (8) Isilgai eina balti ir raudoni dryziai LKZ,, 1073 (Rpm). Kita vertus, kelio ar apskritai iSilginio objekto erdvinge padeti kalboje apibidina ne tik iprastiniai slinkties veiksmazodzZiai. Tokia predikacija gali biti ne tik pagal horizontaliaja, bet ir pagal vertikaliaja ai, plg.: (9) Kelias lengvai kilo j kalna LKZ, 793 (PC). (10) Paskui ten leidosi grazus Slaitas LKZ,,, 253 (RS). (11) Stai mano kelias ixnéré i§ kalny j lyguma LKZ,,, 683 (Sic). Netiesia kelio konfigiracija apibidina veiksmazodZiai, kuriy predikacija aprepia slinkties veiksma ne tik tiesios, bet ir Soninés aSies atzvilgiu, plg.: (12) Takas suka j kaima, j sodybq, susigiizusiq po senais topoliais LKZ 88 (V. Bus). (13) Numindytas |takas| vinguriavo pacia skardzio pakraste LRA 467 (J. JABL). (14) Dar kelios ryskios raukslés vingiavo per jo kaktqa LKZ,.,. 461 (J. Ap). (15) Parugém sau vyniojas takelis LKZ 474 (RS). (16) Keliukas kreivas raitési laukais LKZ,, 77(T. Tity). Geografine kelio padeti kalboje gali rodyti ne tik vienvalen¢iai, bet ir dvivalenCiai veiksmazodZiai, suponuojantys agenta ir patienta, taigi reiskiantys ne savaimini, 0 kauzuota judejima, plg.: 942 (PNMZ). 942 (I. Simon). (17) Agrasty takai par sodq veda LKZ.... (18) [ pamariy kaimg veda daug keliy LEZ yn 0.3. Aptariamo reiSkinio reguliarumas ver¢ia kriti8kai zitiréti |] méginimus tokia judejimo veiksmazodziu vartosena sieti su figdratyvines kalbos tikslais, t. y. su vaizdingos iSrai8kos siekiu. Neabejotinai isilginiy objektu predikacija judejimo veiksmazodZiais turi gilesnes, kognityvines, priezastis. Joms atskleisti ir skiriamas Sis straipsnis. Kognityviné iSilginiy objektu predikacijos prigimtis atskleidziama remiantis langakeriska subjektyvaus judéjimo savoka. Kartu kreipiamas démesys j Siai predikacijai vartojamy veiksmazodziu semantikos bei gramatikos specifika. 1.0. Nattraliai kyla klausimas, kaip imanoma, kad judejimo veiksmazodZiai zymetyu stating objekty padetj erdvéje? Kokia tokios predikacijos logika? Juk paprastai sakoma, kad judejimo veiksmazodziai zymi judan¢ciy objektu padeéties kitima erdveje laikui bégant. Tuo tarpu stating objekty padeéti zymintys veiksmazodzZiai (pvz.: sédi, stovi, guli, tiso ir pan.) jokios erdviniy santykiy evoliucijos nezymi. Tuo jie panasis i bisenos veiksmazodzius, kurie taip pat nezymi jokiy situacijos poky¢iy laiko tekmeje. Tad zymimos erdvinés situacijos dinamizmas vs. stabilumas bitu pagrindinis kalbamu veiksmazodziy semantikos skirtumas. Vis delto, pateikdama judejimo veiksmazodzius erdvinei kelio arba kity iSilginiy objekty konfigtracijai nusakyti, kalba $j ISILGINIU OBJEKTU PREDIKACIJOS POBUDIS | 25 esminj skirtuma sugeba jveikti. A priori tokia vartosena galima bity paaiskinti tam tikru judéjimo sampratos labilumu. Sio labilumo pagrinda sudaro tai, kas vienija judéjima ir statine padétj zymin¢ius veiksmazodzius. Toks bendrumas turety siekti pa- ¢ia veiksmazodziy kategorijos esme, jos diferencinius pozymius. 1.1. Paprastai teigiama, kad pagrindinis bruozas, skiriantis veiksmaZodj nuo kity gramatiniy kategorijy, yra jo laikiskumas, arba sasaja su vadinamuoju absoliuciuoju laiku (nepainiotinas su gramatiniu laiku, kuris yra deiktinés prigimties ir zymi veiksmo santykj su kalbéjimo momentu). Kitaip tariant, veiksmazodis geba perteikti rei8kiamos situacijos dinamika. Pastaraja dar biityu galima vaizduotis kaip momentiniy statiniy padé¢ciy kaita, arba kaip tam tikra Siy padéciy sekos i8sidéstyma laiko a8yje. Taciau sunku bity nesutikti su Ronaldu W. Langackeriu (2002: 59-100), kuris pastebi, kad sasajos su laiku biidingos ne vienintelei veiksmazodZio kategorijai. Pavyzdziui, prielinksniai prieé ir po, prieveiksmiai vakar arba rytoj tai pat zymi laiko santykius. Kai kurie kompleksiniais vadinami prielinksniai gali net zyméti (erdvés) padéciy kaita laikui bégant. Langackeris kaip pavyzdj nurodo angly kalbos prielinksnj across, kai Sis vartojamas su judéjimo veiksmazodZiais. Atitinkamai lietuviy kalboje tokiomis savybémis pasizymi prielinksniai skersai, isilgai, jZambiai, per, pro, kiaurai. Plg.: (19) Lapé béga skersai kelio. (20) Kiskis liuoksi per dirvona. Taigi galima bity teigti, kad, pavyzdZiui, prielinksnio skersai, veiksmazodzio kirsti (keliq) ir deverbatyvo (kelio) kirtimas semantinis turinys yra tas pats — visi Sie veiksmaZodZiai zymi peréjimo is vieno iSilginio objekto kraSto j kita trajektorija, kuriai jveikti, be abejo, reikalingas tam tikras laiko tarpas. 1.2. Del tokios dalyky padéties Langackeris sitilo diferenciniy veiksmazodzio pozymiy ieSkoti ne jo zymimy situacijy resp. konceptu turinyje, o atkreipti deémesj j buda, kuriuo Sis turinys suvokiamas. Pabrézdamas temporalu, arba laikini, veiksmazodzio kategorijos pobiidi, jis pastebi, kad pastarosios savybés pagrinda sudaro nuoseklus zymimos situacijos skenavimas. Kitaip tariant, procesa zyminti kalbos dalis suponuoja nuoseklia visy laike besirutuliojancios situacijos faziy perzvalga. Tuo tarpu kitos santykius zymin¢ios kalbos kategorijos, kaip antai prielinksniai, budvardZiai, prieveiksmiai, bendratys, dalyviai, jeigu ir turi sasajy su laiku, vis délto esancios atemporalios, arba nelaikinés, ta prasme, kad jy reiSkiamy koncepty turinys suvokiamas ne laipsniskai, o akumuliatyviu bidu. Nors toks suvokimo kelias suponuoja tam tikra nuoseklios perzvalgos, laipsnisko ,,surinkimo“, arba tiesiog koncepto kirimo, faze, taciau faktiskai Siy kategorijy paskirtis kalboje yra suteikti galimybe manipuliuoti tos ktrybos visuminiais ,,produktais“, arba geStaltais. Pastariesiems laiko profilis yra neaktualus. 1.2.1. Taip suvokiamas veiksmazodis zymi procesus. Tuo jis skiriasi nuo atemporalius santykius zyminciy kalbos daliy. Nesunku pastebéti, kad Siai veiksmazodzio kategorijos sampratai ypatinga svarba igyja paties suvokéjo resp. kalbovo (klausovo) , Suvokéjo, arba interpretatoriaus, ir kalbovo (klausovo) savokos néra tapacios, ta¢iau priémus kognityvisty sitiloma prielaida dél kognityviniy, arba mentaliniy, ir semantiniy, arba lingvistiniy, struktiry izomorfiskumo, kai kuriuose lingvistinio diskurso kontekstuose Sios savokos gali viena kita atstoti. 26 | ROLANDAS MIKULSKAS figira'. Atitinkamai ir laikas Langackerio skiriamas j SUVOKTAJ| LAIKA (conceived time) (t) ir PROCESINI LAIKA (processing time) (T). Pirmasis laikas trumpai apibréZiamas kaip suvokimo oBJEKTAS, 0 antrasis — kaip suvokimo PRIEMONE. Suvoktajame laike rutuliojasi mums pazistamo pasaulio jvykiai, ir jis isivestas vietoje tradicinio absoliutaus laiko. Procesinis laikas yra nauja savoka, zyminti kognityviniu operacijy trukme. Atsizvelgdamas j Siuos parametrus Langackeris bet kurio proceso predikaci- [rJ/ t, ja sitlo apragyti formule C kuria reikéty skaityti taip: suvokéjas (concepT;? tualizer) C tam tikru procesinio laiko momentu T, aktyvuoja, arba suZadina, statinio santykio r, koncepta ir véliau jj susieja su atitinkamu suvoktojo laiko momentu 1, Visa procesa galima pavaizduoti formule: o [he lhe eh Si formulé nenutrikstama serija padétiy Ty Ty Vy, 1, Sdésto suvoktojo laiko aSyje t,, t,, tjy-5t,. 0 procesinio laiko simboliy seka T,, T,, T,,..., T,, Zymi, kad suvokeéjas C nuosekliai perzvelgia, arba nuskenuoja, Sia sudétine struktira. Apibendrinant bity galima pastebéti, kad tokiu biidu suprantama proceso predikacija skiriasi nuo nelaikinés kompleksinés predikacijos, taip pat zymin¢cios kryptinga padé¢iy distribucijg laiko asyje, tuo, kad pastarojoje procesinio laiko parametras fakti8kai nevaidina jokio vaidmens, arba, Langackerio ZodZiais tariant, Siai predikacijai triksta laiko profilio. 1.3. Lengva suprasti, kad langakeriSka proceso samprata apima ir biisenas. Sias bitu galima laikyti ribiniu atveju, kuomet kai kurie proceso parametrai suvoktojo laiko tékméje nekinta, taciau procesinio laiko parametras iSlieka reik8mingas. Paprasciau tariant, nuosekliai perzvelgiama ta pati situacijos padétis. Pazymejus, kad r, = r, + /, anks¢iau pateikta proceso formule lengvai galima pritaikyti bisenai resp. busenos veiksmazodziy semantikai apragyti: agi 88 Pe roe | Ue a Suvoktojo laiko tékméje nekintanéig, bet suvokéjo nuosekliai skenuojama situacija Sioje formuléje zymi simbolis R. Daugtaskiai i8 abiejy pusiy pabrézia imperfektyving biisenos veiksmazodzZiy prigimtj. Langackeris juos skiria nuo perfektyviniy’ veiksmazodZiu, galinciy zyméti objektyvius situacijos poky¢ius, ivykstancius per tam tikra (suvoktojo) laiko tarpa. T, n bl / ‘| z Langackeris perfektyyumo savokos tiesiogiai nesieja su veikslo kategorija ir supranta ja kaip veiksmazodzio savybe signalizuoti predikuojamos situacijos kaita. Jo perfektyviniai veiksmazodziai apima tris (i8 keturiy) klasikinio Zeno Vendlerio (1967) skirstymo kategorijas — veiklos predikatus (activities), vyksmo predikatus (accomplishments) ir atsitikimo predikatus (achievements). Logikos ISILGINIU OBJEKTU PREDIKACIJOS POBUDIS | 27 1.4. Tipiska perfektyviniy veiksmazodziy poklasi sudaro judéjimo veiksmazodZiai. Judantis objektas, pats ar veikiamas iSorinés jégos, per tam tikra (suvoktojo) laiko tarpa iveikia atitinkama atstuma, taigi situacijos kaita apibréZiama fizinio objekto padeties erdvéje pokyciu. Analizuodamas judéjimo veiksmazodziy savybe reiksti ne tik objektyvu, bet ir subjektyvy judéjima Langackeris (2002: 149-166) bendra judéjimo predikacijos pobidi sitilo aprasyti kiek modifikuota anksciau aptarta formule: iis ie Lt, n> fies Ll t Jo | [Im] |] t, | n Sia formule reikéty skaityti taip: judéjimo stebétojas / suvokéjas C per procesinio laiko tarpa T,, T,,..,T, seka judejimo trajektorija /,, L,..., /,, kuria per suvoktojo laiko tarpa t,, ty... t, brézia judantis objektas m (mover). Lokalinius simbolius suprantant bendriau, Si formulé tinka ir abstrak¢iam judéjimui apibidinti. Abstraktaus proceso metu suvokéjas mintimis seka nematerialiy esiniy pokycius laikui beégant. Mentaline pokyciy trajektorija sudaro nuosekliai skenuojamos padeétys jsivaizduojamoje kokybinéje arba kiekybinéje skaléje. Angly kalboje judéjimo veiksmaZodZiai kur kas laisviau nei lietuviy kalboje vartojami abstraktiems poky¢éiy procesams charakterizuoti, ta¢iau tokios vartosenos atvejy galima rasti ir misy kalboje, plg.: (21) Atlety varzybos vyko* dvi valandas. (22) Koncertas eina j pabaiga. (23) Brolio sveikata eina geryn. 1.4.1, Sakiniai, kuriuose judéjimo veiksmazodzZiai apibidina kelio arba kito i8ilginio objekto konfigiiracija, i8 dalies primena sakinius, kuriuose Sie veiksmazZodZiai profipoziiiriu pati perfektyyumo savoka, reikSdama tam tikros evoliucijos pabaiga, tiesiogiai kaitos nezymi, O yra i8 pastarosios savokos i8vedama. Kitais Zodziais, perfektyyumas yra kaitos implikuojamas. Kita vertus, nesunku pastebeti, kad ir ne visoms anks¢iau iSvardytoms predikaty kategorijoms i8 prigimties bidinga kaita zyméti. Antai veiklos predikatai jokios kryptingos kaitos, turinGios natiralia pabaiga, nezymi, plg.: Tévas vaiksciojo po sodq ir masté. Taciau tokios veiklos predikacijos riba gali nubrézti pats kalbovas, pavyzdziui, pavartodamas delimitatyvine veiksmazodZio forma, plg.: __ Tévas PAvAIKSCIOI0 po sodq ir vél sédo dirbti. Siuo atveju veiksmazodzio perfektyvumas sietinas ne su natiralia veiksmo pabaiga, bet su paties kalbovo resp. klausovo brézZiama veiksmo TRUKMES riba. Taigi taip pla¢iai suvokiama veiksmazodzio perfektyvuma tik iS dalies lemia jo semantiné prigimtis. Langackerio nuomone, net misy patiriamos bisenos dazZnai turi natiralias ribas, dél to ir jas Zymintys veiksmazZodziai tam tikromis aplinkybémis gali biti interpretuojami perfektyviai. Todél grieztos (prigimtinés) ribos tarp imperfektyviniy ir perfektyviniy veiksmazodZiy brézti negalime. Veiksmazodis vykti, zymintis abstrakty procesa, semantikos poziiiriu yra gerokai atitrikes nuo konkretu judejima zyminCio savo pirmtako. Tokio veiksmazodzio zymimas procesas sakinyje gali biti kvalifikuojamas jau ne tik trukmés, kuria abstraktaus judéjimo atveju galima bity laikyti tolygia jveiktam erdvés nuotoliui konkretaus judéjimo atveju, bet ir vietos ar biido atzvilgiu, plg.: Atlety varzybos vyko centriniame miesto stadione. Pakol kas susirinkimas vyksta sklandziai. 28 | ROLANDAS MIKULSKAS liuoja abstraktyu judejima. Taciau esama ir skirtumy. Pirmiausia tai, kas Siuose sakiniuose ,,juda“, kartu sudaro ir Sio judejimo trajektorija. Taciau §i trajektorija néra mentaliné, kaip abstraktaus judéjimo atveju, bet visiskai realus, geografiskai apibréziamas objektas. Su realiu judéjimu Siy sakiniy predikacija sieja ir daugiau ar maziau eksplicitiskai juose reiskiama kryptis, plg.: (24) Vienas [kelias] eina pas mamuze, antras pas bernytj LKZ,, 1073 (KivD 9). (25) Abu pazvelge j vieskelj, pro sodybas nusivinguriuojantj i berzynq LKZs 462 (L. Dovyp). (26) Uz Dargvainiy stikas ant Skujinés kelias LKZ,,, 88 (VSv). Kita vertus, Siy sakiniy semantinis turinys jokio faktinio judéjimo nezymi: vadinamasis judéjimo subjektas laikui bégant iSlieka stabilus. Taigi Siy sakiniy veiksmazodZiai i$ tiesy zymi imperfektyvini procesa, kurj Langackeris sitlo aprasyti anksciau pateikta formule (ii), Sioje pastovaus santykio simboli R pakeitus labiau apibreztu iSilginio objekto lokacijos simboliu /M/ L: aa [uv L] le [uma L] he ea L] Ale Si formulé rodo, kad stebétojas, arba suvokéjas, C kiekvienu suvoktojo laiko momentu t, nuosekliai fiksuoja vis ta pacia isilginio objekto M erdving padétij, arba lokacija, L. Nesunku pastebéti, kad taip traktuojamas iSilginis objektas formaliai niekuo nesiskiria nuo faktinio judéjimo subjekto: ir vienas, ir kitas apibréziami per lokalinj santyki. 1.5. Leksikografas, zvelgdamas j aptariama judéjimo veiksmazodziy vartosena, mato aisky semantinio i8plétimo atvejj: i8 prigimties perfektyviniai judejimo veiksmazodzZiai* ima zyméti imperfektyvinius procesus, kuriy semantinis turinys tolygus pastovios erdvinés isilginio objekto padeties profiliui. Taciau i$ kalbamy sakiniy predikacijos neiSnyksta krypties semantinis komponentas, kuris esmiSkai yra susijes su judéjimo konceptu. Faktinio judéjimo predikacijos atveju krypties raiskos turinj sudaro objekto erdvés padéciy Be to, skiriasi abstraktu ir konkrety judéjima zymin¢iy veiksmazodziy gramatinés savybés: antai ju ivykio veikslo formoms padaryti vartojami skirtingi darybos formantai, plg.: Traukinys atvyko iS Kauno. Futbolo rungtynés vis délto jvyko. Konkrety judéjima zymin¢io Sio veiksmazZodzio jvykio veikslo formos padaromos su priesdeliais at-, nu-, par-, isir be veiksmo baigties désningai dar zymi judéjimo krypti suvokéjo, arba kalbovo (klausovo), atzvilgiu. Abstraktaus judéjimo atveju ivykio veikslo prieSdéliné forma tereiSkia veiksmo baigti. Kita vertus, faktas, kad abstrakty judéjima tegali Zyméti 3-iojo asmens formos, rodo, kad taip vartojami Sie veiksmazodzZiai esmi8kai tebesiejami su judéjimo konceptu. Juk abstrak¢iai suvokiamo judéejimo predikacijai yra bitina suvokéjo perspektyva. Sios perspektyvos reiSkéjai kalboje — kalbovas resp. klausovas ~kalbamai predikacijai daro neprieinamas 1-ojo resp. 2-ojo asmens formas. ie Pats laikas patikslinti, kad, kalbédami apie iSilginiy objekty predikatus, faktiSkai turime omenyje tik kryptinga judéjima Zymin¢ius veiksmazodzius, tokius kaip eina, béga, suka, (kurlink), bet ne jy bekrypcius atitikmenis vaikscioja, bégioja, sukiojasi ir pan., pastarieji yra priskirtini veiklos predikaty kategorijai ir iS esmés yra imperfektyvinés prigimties (nors ir gali biti perfektyvizuojami pridéjus delimitatyvinés funkcijos prieSdélius; placiau Zr. (2) iSnasa). ISILGINIU OBJEKTU PREDIKACIJOS POBUDIS | 29 kaita (suvoktojo laiko tekmeje), vertinama suvokejo, arba kalbovo (klausovo), atzvilgiu. Kai judéjimo veiksmazodZiais apibidinama statiné situacija, iSilginiy objekty lokacijos kryp¢iai suvokti bitina erdvés padé¢iy dinamika suaktyvina pats suvokejas. Paprasciau tariant, pats kalbovas resp. klausovas zvilgsniu ar mintyse nuosekliai nuskenuoja visa sakinyje apibidinamo kelio ar kito iSilginio objekto konfigtiracija, faktiSkai tokiu biidu paversdamas jq ekvivalentiska judeéjimo trajektorijai. Kaip tokios perzvalgos kryptis lemia skirtinga predikaty pasirinkima, aiSkiai rodo tokios sakiniy poros, kur apibiidinama i8 esmés ta pati erdvés padetis, taciau implikuojama prieSinga suvokeéju padetis, plg.: (27) Krantas cia nuozulniai leidziasi j paupj. (28) Upés krantas cia pamazu kyla j virsy. Analizuojant aptariamos predikacijos strukttra svarbu pastebéti ypatinga suvokejo atlickama vaidmeni joje, leidzianti teisingai interpretuoti sakinio turinj. IS Salies Zitrint, metaforiskai galima bity teigti, kad iSilgai profiliuojamo objekto juda pats suvokéjas, taip suteikdamas pamatine sakiniu reiSkiamai judéjimo predikacijai krypties dimensija. Zinoma, normaliomis aplinkybémis pats tokio sakinio sudarytojas ar interpretatorius saves judan¢cio minéta trajektorija nesuvokia. Taciau, kad ir nesamoningai, ir tik abstrakCiai, mintyse, i$ predikacijos subjekto perimta judéjimo funkcija leidzia kalbos vartotojui panaSius sakinius laikyti prasmingais ir teisingai juos interpretuoti. Prielaidas Siai interpretacijai sudaro iSilginio objekto nuoseklios perzvalgos ir kryptingo faktinio judeéjimo suvokimo bendrybes. Langackeris pabrézia tokio mentaliniu skenavimu pagristo judéjimo subjektyvia prigimti. Subjektyvaus judéjimo predikacija faktiskai sudaro pradiné, arba akumuliatyviné, situacijos suvokimo faze, kuri realaus judéjimo interpretacijai, kaip zinome, yra nereikSminga. Bitent Sios suvokimo fazés metu iS esmés statine objekto padétj zymintis judéjimo veiksmazodis ir iSsaugo jo semantinei prigim¢iai bitina krypties vektoriy. Langackeris Sia akumuliatyvine faze sitilo aprasyti formule: [m] 1] [Im], [m,] [m,] |, a n> [m]1} > }{mJi} 7 > fm c |r, {my [m,] | ) Ss 5k, [m,] |, Cc T n Ji rodo, kad suvokejas C per procesinio laiko tarpa T,, T,, T,,..., 7, tam tikra kryptimi skenuodamas isilgini objekta nuosekliai aktyvuoja visa jo konfigiiracija apibiidinanti koncepta [M] L, kuris toliau (suvoktojo laiko tekméje) iSlieka pastovus. IS Sios formulés taip pat aiskiai matyti, kad bitent procesinio laiko aSis Sia nuoseklia isilginio objekto perzvalga leidzia interpretuoti kaip tam tikra (abstraktu) judéjima. Taigi isilginiy objekty predikaty vartosena ir sakiniy su jais teisinga interpretacija paremta tuo, kad judéjimo konceptas i§ objektyviosios sakinio predikacijos aSies, arba pro- 30 | ROLANDAS MIKULSKAS filio, perkeliamas j subjektyviaja suvokeéjo interpretacijos asi. Langackeris Sia kognityvine operacija apibrezia kaip SUBJEKTIFIKACIJA. 1.6. Aptardamas su subjektifikacijos savoka siejamus semantinio iSplétimo bei gramatinés raidos procesus, Langackeris (2002: 315-341) pla¢iau isskleidzia ir jo savitai suprantama pacia subjektyvumo savoka. Pastaroji esanti tick bet kurios tikrovés situacijos suvokimo, tiek ir atitinkamos kalbinés predikacijos neatskiriama dalis. Kaip suvokiama situacija suponuoja suvokeja, taip ir kalbos sakinys visada suponuoja kalbos vartotoja (kalbova resp. klausova). Kalbos sakinio predikacija nejsivaizduojama be jo sudarytojo resp. interpretatoriaus uzimamos tam tikros padeties perteikiamy ivykiy, kalbéjimo laiko ir vietos, informacijos naujumo / senumo atzvilgiu, kitaip tariant, be visu tu dalyku, kurie apibrezia kalbeéjimo aplinkybes. Todel sakiniu profiliuojamos situacijos semantinis turinys bitinai aprépia ir kalbéjimo konteksta. Kitais zodziais galétume tarti, kad Sios kalbos sakiniu reiSkiama predikacija pagrindzianCios aplinkybés yra ne kas kita, kaip tam tikra su kalbovo resp. klausovo figiira siejama PERSPEKTYVA. Si perspektyva funkcionuoja kaip predikacijos atrama ir kalboje gali biti reiSkiama deiktinémis gramatikos ar / ir leksikos priemonémis. Taciau paprastai didzioji dalis su suvokejo perspektyva susijusios informacijos lieka uz sakinio predikacijos ribu, t. y. eksplicitiskai neiSreikSta. Langackeris pastebi, kad optimalios perspektyvos atveju suvokejo pozicija liecka nepastebima, taigi maksimaliai SUBJEKTYVI, taip sakiniu profiliuojamai situacijai suteikdama didziausio imanomo objektyvumo. Tokia padetis, zinoma, esanti ideali. Paprastai kalboje paplite ivairiis tarpiniai atvejai. Pavyzdziui, dalis su kalbovo figiira susijusios informacijos, tarkime, santykine jo lokacija, gali buti jtraukta j sakinio predikacijos akiratj. Tuomet tokiu sakiniu zymimos situacijos objektyvumas mazta. Plg. du sakinius su judéjimo veiksmazodzZiais: (29) Zitiriu - tévas keliu pareina nuo misko. (30) Kartais keliu praeina koks Zmogus. Pirmasis sakinys imanomas tik tomis aplinkybémis, kai jo autorius (kuris Cia kartu yra ir aktualusis situacijos stebétojas), tévas ir miSkas yra iSsidéste daugmaz vienoje linijoje. Be to, prieSdéliné veiksmazodzio pareina forma rodo, kad sakinio autorius situacija greiCiausiai stebi iS namu. Implikuojami namai tampa tuo atskaitos taSku, kurio atzvilgiu erdveje iSdéstomi kiti situacijos dalyviai. Antrajame sakinyje stebétojo pozicija nei kalbéjimo laiko, nei vietos atZvilgiu néra aiskiai apibréZta. Si svarbi aplinkybé leidzia antruoju sakiniu zymimai situacijai priskirti didesnj objektyvumo laipsnj nei pirmuoju atveju. 1.6.1. Pati finitiniu sakiniu reiSkiama situacijos profili Langackeris apibidina kaip asimetrinj santykj tarp dviejy suvokiniu, kuriuos jis vadina specifiniais TRAJEKTORIAUS (trajector) ir R1BOZENKLIO (landmark) terminais. Sie terminai Zymi bendriausias predikacijos savokas, artimas suvokimo psichologijos figtrai ir fonui. Kaip ir pastarosios savokos, trajektorius ir ribozenklis apibidinami santykinio iskilumo terminais. Taigi trajektorius ir ribozenklis esantys iSkiliausi finitiniu sakiniu profiliuojamos situacijos dalyviai. Tik deréty nepamirsti, kad iskilumo charakteristikas jiems suteikia suvokejas, pats dazniausiai isliekantis predikacijos uzribyje (ar pakraStyje). Jeigu tarsime, kad situacijos profilis, apibréziamas kaip asimetrinis santykis tarp trajektoriaus ir ribozenklio, sudaro horizontalia sakinio predikacijos asi, tuomet kita, vertikalioji, predikacijos aSis, impli- ISILGINIU OBJEKTU PREDIKACIJOS POBUDIS | 31 kuojanti situacija interpretuojancio suvokejo perspektyva, turétu biti bréziama statmenaiprofilio sintagmai. Atitinkamai horizontalioji aSis atstovauja objektyviajai predikacijos pusei, o vertikalioji — subjektyviajai. Minétos kognityvinés operacijos — subjektifikacijos — metu dalis objektyviosios informacijos perorientuojama | subjektyviaja interpretacijos asi, t. y. dalis sakiniu predikuojamo semantinio turinio neprofiliuojama, bet realizuojama per suvokejo interpretacines galimybes. 1.6.2. Dabar, paisydami Langackerio apibréztos predikacijos objektyvumo vs. subjektyvumo skirties, pazvelkime j mums ripimus sakinius, kuriuose kelias ar kiti iSilginiai objektai apibidinami judéjimo reikSmés veiksmazodziais. Nesunku suprasti, kad Siuos sakinius teisingai interpretuoti padeda faktas, kad didZioji dalis judéjimo predikatais objektyviai reiskiamo turinio perorientuojama i subjektyviaja suvokejo asi. Kitaip tariant, pats suvokéjas, arba kalbovas (klausovas), Zvilgsniu ar mintyse paeiliui ,,nuskaitydamas* visas iSilginio objekto uzimamas erdvés padetis, vietoje predikacijos subjekto pats tokiu biidu suteikia judejimo sampratai bitinas temporalines ir iveikto atstumo charakteristikas. Tad subjektifikacijos esme kalbamuose sakiniuose sudaro interpretatoriaus subjektyvus judeéjimas iSilgai apibidinamojo objekto. Vis delto svarbu pabrézti, kad tokiu biidu tapdamas subjektyvaus judéjimo aktantu, suvokéjas netampa sakinio trajektoriumi. Mat su suvokeju siejama subjektyvumo savoka i§ principo yra nesuderinama su trajektoriaus iskilumo charakteristika, nors Sia ir pagrindZia. Taigi iSoriskai tokio sakinio organizacija niekuo nesiskiria nuo faktinj judéjima profiliuojanciy sakiniy. Pavyzdziui, sakinyje Sis kelias veda (eina) j miestq kelias yra predikacijos trajektorius (kartu ir sakinio subjektas), 0 miestas atlieka ribozenklio funkcija. Taciau tokio sakinio semantinis turinys yra jau pakites. Judejimo koncepta iS objektyviosios profilio aSies perorientavus j subjektyviaja interpretacijos asi, likes objektyvus predikacijos turinys tezymi statine objekto padeti, o pats veiksmazodis reiSkia imperfektyvini procesa. IS prigimties perfektyviniu kryptingo judejimo veiksmazodziy imperfektyvizacija turi rimty gramatiniy pasekmiu, bet apie jas kiek veliau. Tuo tarpu dar karta noretysi atkreipti demes| i tai, kad kalbamy sakiniy semantiniame turinyje kai kas svarbaus iS judejimo koncepto vis délto iSlieka, biitent krypties konceptas. GreiCiausiai tai yra salyga, be kurios judejimo predikaty vartosena kalbamo tipo sakiniuose buty apskritai nejmanoma. Kaip jau zinome, ,judéjimo“ krypties vektorius sutampa su isilginio objekto perzvalgos kryptimi. Todeél tokiy sakiniy predikacija visada implikuoja stebétojo, arba suvokéjo, lokacija. Si lokacija gali biti eksplicitiskai reiskiama, plg.: (31) Nuo tavo gimtosios grycios slenkscio per kiema, per senq sodq, per pieva paruge nuvingiuoja baltas takelis LKZ,,. 462 (J. MARCIN). (32) Zilaitiené sédeéjo ir sédéjo, vis Zvelgdama pro langg j siaurq keliuka, nuvingiuojantj uz alksnyno LKZ,,, 462 (J. Batt). (33) Galéjo matyti bent puskilometri nuo miestelio atvinguriuojancio vieskelio LKZ,,, 466 (RS). (34) Nuo kaimo labai graziai matyti, kaip atvingiuoja upé is tokiy, is ty dideliy giriy LKZ,,, 462 (R8)5 Pagristai galima manyti, kad Siame ir panaSiuose sakiniuose upé yra traktuojama kaip tipiskas iSilginis objektas, pavyzdzZiui kelias, t. y. interpretatoriui Cia talkina tas pats skenavimo judesys. Taciau esama ir skirtumo. Pirmiausia del paties objekto prigimties. Galime uzmerkti akis pries tai, kad 38 | ROLANDAS MIKULSKAS laike besirutuliojantis ivykis. Zinoma, prie& keliautojo akis atsiverianti kelio atkarpa normaliai gali biti nusakoma ir eigos veikslo judejimo veiksmazodzZiais, nors tokie atvejai ir néra tipiski, plg.: (68) Irvél béga masy kelias. Béga broliskosios Latvijos link LKZ, 726 (J. BALT). Taciau tik kelionés aplinkybémis, kai stebetojo zvilgsniu yra nuzvelgiama tik tam tikra (kuo nors ypatinga) kelio atkarpa, gali biti samoningai pasirenkamos judejimo veiksmazodziu ivykio veikslo formos. 2.6.1. Galiausiai derétu pasakyti, kad tokios dinamiSkos interpretacijos reikalaujamos jvykio veikslo formos su anksciau aptartomis eigos veikslo formomis, nulemtomis holistinés, arba visuminés, suvokéjo perspektyvos, tesudaro semantine prieSpriesa. Gramatiné veiksly opozicija, tokia kaip faktinio judéjimo predikacijos atveju, Cia mazai tikétina dél sunkiai suderinamy holistines ir keliautojo perspektyvu, plg.: (69) Senelis éjo éjo ir priéjo miskq. (70) *Takas éjo paruge ir iséjo | pamiske. ISVADOS 1. Kryptinga judéjima reiSkianciy veiksmazodziuy vartojimo isilginiy objekty predikacijai pamata sudaro kognityviné subjektifikacijos operacija. Sia savo ruoZtu pagrindzia subjektyvaus judéjimo savoka, kurios turinj sudaro situacijos suvokejo atliekamas nuoseklus kryptingas iSilginio objekto skenavimas, arba perzvalga. 2. Judéjimo veiksmazodZiai, sakiniuose eidami iSilginiy objektu predikatais, if esmes zymi tik stating, t. y. laiko begyje nekintan¢ia jy padeti. Taip vartojami Sie veiksmazodziai semantiniu atzvilgiu prilygsta bisenos veiksmazodziams. 3. [silginiy objekty apibidinimui vartojamy judéjimo veiksmazodzZiy valentinéje struktiroje krypties adverbialinis palydovas tampa bitinas. Tai yra aptariamos predikacijos conditio sine qua non. Isilginiy objektu predikacija modifikuojantis krypties vektorius sutampa su Sios predikacijos implikuojamo suvokejo / stebétojo, kuris faktiSkai yra kalbovas resp. klausovas, pasirenkama objekto skenavimo, arba perzvalgos, kryptimi. 4. ISilginiy objekty predikatais dazniausiai eina eigos veikslo judéjimo veiksmazodZiai, mat paprastai jie Cia tezymi imperfektyvini procesa. Del to, suprantama, jeigu Siu objekty predikacijai pasirenkamos santyking suvokejo / stebétojo lokacija pabréziancios prieSdélinés judéjimo veiksmazodziy formos, jos tegali biti tik esamojo laiko. 5. Atvejai, kai prieSdélinés esamojo laiko judéjimo veiksmazodziy formos gali tureti ivykio veikslo reikSme (pvz., gnominiuose sakiniuose), isilginiy objekty predikacijose negalimi dél vienos svarbios aplinkybés: bitinas suvokéjo / stebétojo padeties itraukimas j Sios predikacijos akirati nulemia glaudy profiliuojamos situacijos ry$i su kalbéjimo momentu, todél neimanomas apibendrintas tos situacijos traktavimas. 6. Tam tikromis aplinkybémis kelio predikacijai gali biti pasirenkamos judejimo veiksmazodziy jvykio veikslo formos. Sios aplinkybés sietinos su etapine, arba keliautojo, perspektyva. PrieS keliautojo akis nusidriekusi kelio atkarpa jo gali biti in- ISILGINIU OBJEKTU PREDIKACIJOS POBUDIS | 39 terpretuojama dinami8kai (jos nusakymui pasirenkant atsitikimo kategorijos predikata) tuo atveju, kai Sios atkarpos konfigiracija ar regima baigtis keliautojui pasirodo nelaukta. Tokios dinamiskos interpretacijos reikalaujamos jvykio veikslo formos su holistinés, arba visuminés, suvokimo perspektyvos nulemtomis eigos veikslo formomis sudaro ne gramatine, o semantine prieSpriesa. SUTRUMPINIMAI DZ'— Dabartinés lietuviy kalbos Zodynas, red. St. Keinys, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidybos institutas, 2000. LKZ ,~ Lietuviy kalbos Zodynas | (2-as leid.), red. J. KRuopas, Vilnius: Mintis, 1968. LKZ ~ Lietuviy kalbos Zodynas 2 (2-as leid.),red. J. KRuopas, Vilnius: Mintis, 1969. LKZ y—Lietuviy kalbos Zodynas 5, red. K. Utvypas,Vilnius: Valstybiné politinés ir mokslinés literatiros leidykla, 1959. LKZ vu ~ Lietuviy kalbos Zodynas 7, red. J. Knuopas, Vilnius: Mintis, 1966. LKZ vn Lietuviy kalbos Zodynas 8, red. J. KRuopas, Vilnius: Mintis, 1970. LKZ x Lietuviy kalbos Zodynas 11, red. K. ULvypas, Vilnius: Mokslas, 1978. LKZ xiv~ Lietuviy kalbos Zodynas 14, red. K. Utvypas, Vilnius: Mokslas, 1986. LKZ xvin~ Lietuviy kalbos Zodynas 18, red. V. Virkauskas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidybos institutas, 1997. LKZ xix Lietuviy kalbos Zodynas 19, red. V. Virkauskas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidybos institutas, 1999. LITERATURA AmBrazas, V., red., 1997: Dabartinés lietuviy kalbos gramatika. Tre¢iasis pataisytas leidimas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidybos institutas. AMBRAZAS, V., red., 1999: Veikslas. Lietuviy kalbos enciklopedija, par. K. Morkiinas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidybos institutas. Hotvoer, A., Cizik, V. 2004: Veikslo prieSpriegos tipai. Holvoet, A., Seméniené, L., red., Gramatiniy kategorijy tyrimai, Vilnius: Lietuviy kalbos institutas, 141-162. Janpa, L. A. 2004: A metaphor in search of a source domain: The categories of Slavic aspect. Cognitive Linguistics 15, 471-527. LanGacKer, R. W. 2002: Concept, Image, and Symbol: The Cognitive Basis of Grammar, 2" ed., Berlin/ New York: Mouton de Gruyter. PAULAUSKIENE, A. 1979: Gramatines lietuviy kalbos veiksmazodzio kategorijos, Vilnius: Mokslas. VENDLER, Z. 1967: Linguistics in Philosophy, Ithaca: Cornell University Press. Rolandas Mikulskas Gauta 2005 01 27 Lietuviy kalbos institutas P. VileiSio 5, 10308 Vilnius [email protected]