Lietuvių bendrinės kalbos monoftongų priegaidžių akustiniai požymiai

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LII (2005), 1 - 21 Lietuviy bendrines kalbos monoftongy priegaidziy akustiniai pozymiai ROBERTAS KUDIRKA Vilniaus universitetas Kauno humanitarinis fakultetas The purpose of the article is to describe the acoustic features of Standard Lithuanian accented monophthongs and to reveal differences between circumflex and acute tones. Initially stressed words with monophthongs of the CV / C’V type, were investigated. In all, 376 words of this type were selected. The analysis of the spectrograms was based on description and investigation of the following properties of monophthongs: fundamental frequency, intensity, duration, and basic formant. 1. IVADAS Lietuviy bendrines kalbos priegaideés instrumentiSkai jau nemazai yra tyrinetos. Skaitant tuos eksperimenty rezultaty aprasus krinta j akis zymiai besiskiriantys lietuviy kalbos priegaidziy akustiniy pozymiy duomenys ir ju vertinimas. Lietuviy bendrinés kalbos tyréjai trukme iSskiria kaip viena svarbiausiy pozymiy. Eksperimentiniy tyrinéjimy isvadose tvirtinama, kad tvirtagali$kai kirciuoty trukme didesné (Pakerys, Plakunova, Urbeliené 1970: 43-47; Svecevicius 1964; Vaitkevicitte 1960: 210-216; 2001: 31). Kai kurie tyréjai yra gave kitoki rezultata: tvirtapradziai dvibalsiai kartais gali buti ilgesni negu tvirtagaliai (Pakerys 1968a: 106; Pakerys, Plakunova, Urbeliené 1972: 7). Taip pat pastebéeta, kad priklausomai nuo priegaideés kei¢iasi skiemens daliy trukme: akitiniy dvibalsiy ilgesni pirmieji deémenys, cirkumfleksiniu —antrieji (Pakerys, Plakunova, Urbeliené 1972: 34). Paciame naujausiame bendrineés kalbos trukmés tyrime nustatyta, kad kir¢iuoti trumpieji balsiai uz atitinkamus ilguosius maZdaug 2,3 karto trumpesni, taciau eksperimente j priegaides neatsizvelgiama (Kaukéniené 2003: 40-47). Pagrindinio tono ypatybes tyrinétojy vertinamos nevienareikSmiskai. Nustatyta, kad pagrindinis tonas labiausiai priklauso nuo frazés intonacijos, kartais net tvirtinama, kad tonas yra tik frazés intonacijos reiskimo priemoné (Pakerys 1982: 116). Remiantis dvibalsiy tyrimo eksperimentine medZiaga, linkstama nepripazinti kylan¢cio ir krintan¢cio toninio tipo buvimo, nes jy tyrimai rodo, kad akitiné ir cirkumfleksiné priegaidés gali biti tiek kylan¢io, tiek krintancio tono, todél tono kitimas negali biti skiriamasis priegaidés pozymis (Laigonaité 1958: 71-100; plg. Svecevicius 1964: 20)!. ' Vertinant eksperimenty i8vadas visada reikia turéti galvoje, kad tyrimai buvo atliekami ne su vienoda aparatine bei programine jranga, ir tai gali nulemti skirtingus rezultatus. Ta pati galima pasakyti ir apie eksperimentine medZiaga: vieni tiria diftongus, kiti— monoftongus. 2 | ROBERTAS KUDIRKA Panasis rezultatai gauti iStyrus sudétiniy dvibalsiy pagrindini tona: 1) kylanti ir krintantj tong turi nominatyvine frazine intonacija iStarti ZodZiai, bet tos pacios priegaides dvibalsiai kity fraziniy intonacijy paveikti gali igyti ir krintanti, ir kylanti tona; 2) Snabzdesyje, visai neturinciame F,, priegaidés aiSkiai skiriamos (Pakerys 1967b: 14-15; 1968b: 83-92). Intensyvumas taip pat yra svarbus priegaidés pozymis, kuris su frazés intonacijos kitimais maZiau susijes negu pagrindinis tonas. Adelé Laigonaité, atlikusi eksperimenta, isvadose teigia, jog ne pagrindinis tonas, 0 intensyvumas yra svarbiausias priegaidés pozymis (Laigonaité 1958: 90-100; 1959). Eksperimentais nustatyta, kad bendrinés kalbos cirkumfleksiniai ilgieji balsiai ir dvibalsiai keliomis desimtosiomis decibelo intensyvesni uz atitinkamus akutinius (Pakerys 1982: 175). Skiriasi ir pirmos dvibalsio ar dvigarsio dalies intensyvumas: akitiniy misriyjy dvigarsiy pirma dalis intensyvesnée uz atitinkamus cirkumfleksiniy dvigarsiy démenis (Pakerys 1982: 178). Yra ir prieSingy nuomoniy: Bronius Svecevicius analizés ir sintezés metodu kaitaliodamas intensyvumo piko vieta tikrino jos itaka priegaidés suvokimui ir nustaté, kad tai reikSmingas priegaidés suvokimo parametras (Svecevicius 1978: 66). Bendrinés kalbos priegaides tyrinejusi Valerija Vaitkeviciiité tvirtina, kad priegaidés skiriasi ne horizontaliu kontiru, o vertikaliu garsy su skirtingomis priegaidémis pagrindinio tono, intensyvumo ir kity priemoniy skirtumu, sukoncentruotu vienoje i8 trijy lygios trukmés garso daliy (Vaitkevicitte 1995: 89-91). Priegaidziy skyrimui svarbus ne tik prozodiniuy, bet ir kokybiniy pozymiy kitimas. Sie pozymiai ypaé priklauso nuo ilgojo skiemens foneminés sandaros: priegaides ir garsy kokybes ry$ys aiSkiai pastebimas skiemenyse, kuriuos sudaro dvibalsiai ir mi8rieji dvigarsiai, o ilgujy monoftongu kokybei priegaidé turinti mazesne itaka. Nustatyta, kad bendrinés kalbos akitiniy dvibalsiy ir dvigarsiu pirmieji démenys atviresni, o cirkumfleksiniy — uZdaresni (Pakerys 1995: 298). Taip pat pastebeta, kad kokybinius skirtumus perteikia ne konkrecios formanciy reikSmés, 0 ty formanciy dazniy kitimas: akitiniy balsiy jis rySkus ir kontrastingas, cirkumfleksiniy — maziau pastebimas (Girdenis 1974: 194; Girdenis, Pupkis 1974: 119). Siaurés Zemaiciy tarmés tyrimai parode, kad akitiniy ilguyjy balsiy forman¢ciy reikSmés priklauso ir nuo artikuliacijos: uZdarieji akitiniai balsiai yra difuziskesni, atvirieji — kompaktiskesni. Si ypatybe siejama su akito koncentruota ir cirkumflekso difuziSka energija (Girdenis 1996: 78). Pastarujyu mety darbuose jau laikomasi nuomones, kad lietuviu kalbos priegaidés yra misrios prigimties: jas skiria tam tikri kokybiniai (tembro) pozymiai, skiemeny kiekybe, balso stiprumo (intensyvumo) bei pagrindinio tono moduliacijos, spektriné struktira (Ambrazas, red., 1994: 39; Pakerys 1982: 189; Vaitkevicitté 1995: 9; Stundzia 1996: 27). Dar reikia pridurti, kad ne vienas tyrinetojas yra uzsimines apie priegaidziy niveliacija: Siaurés ir ryty aukStaiciai nebeskiria tvirtapradés priegaidés nuo tvirtagalés skiemenyse su ilgaisiais balsiais bei dvibalsiais [ie], [uo] (taip pat ir bendrine kalba kalbantys) (Ambrazas, red., 1994: 39; Pakerys 1967a: 132; 1995: 303; Laigonaite 1959: 20). Niveliacijos pozymiy yra nustaciusi ir Lilija Anusiene (1983: 5— 12), ji teigia, kad tvirtagaliy ir tvirtapradziy balsiy trukmés skirtumas lietuviy bendrinéje kalboje yra niveliuotas. MONOFTONGU PRIEGAIDZIU POZYMIAI | 3 Kalbotyros leidiniuose yra paskelbta nemaza lietuviy tarmiy priegaidziy tyrinéjimy (Atkoéaityte 2000; Bukantis 1984; Eidukaitiene 1977; Kosiené 1982; KaciuSkiene, Girdenis 1997; Girdenis 1967, 1974; Muriniené 2000; Leskauskaité 2000). ISsamus yra vakary aukStaiciu kauniSkiy tarmés priegaidziy tyrimas (Girdenis, Pupkis 1974: 111-120). ISanalizave prozodinius pozymius (balsio trukme, pagrindinio tono virsiines padeti, intensyvumo virsiineés padeti) autoriai isvadose pabrézia, kad patikimiausias pozymis yra trukme ir ji labiausiai skiria priegaides. Taip pat priegaides skiriasi pagrindinio tono virstinés padeétimi ir intensyvumo virStine: akitiniy balsiu intensyvumo virSiine pasirodo anks¢iau negu cirkumfleksiniy. O tokie pozymiai, kaip pagrindinio tono diapazonas ir balsiy pikinis intensyvumas, nuo priegaidziu beveik nepriklauso. Tokia i8vada véliau patvirtino ir kitas pietiniy vakary aukStaiciy tarmes balsiy trukmés tyrimas: cirkumfleksiniai balsiai 1,1 karto ilgesni uz akitinius (Kazlauskiené 1998: 53). Instrumentiskai i8tyrus vakary aukStai¢iu kauniskiy Sakiy snektos prozodija, tvirtinama, kad patoviausiai Sios Snektos priegaides skiria pagrindinio tono virstnés pasirodymo laikas: akitiniy skiemeny virSiines iskyla daug anks¢iau negu cirkumfleksiniy (Bacevicitité 2001: 78). Kiti prozodiniai pozymiai priklauso nuo skiemens sandaros. Ilgieji balsiniai skiemenys taip pat dar skiriasi ir trukme — cirkumfleksiniai skiemenys ilgesni. Ilgujyu dvibalsiniy ir dvigarsiniy skiemeny priegaides rySkiausiai skiria pagrindinio tono kitimo diapazonas: akitiniy diapazonas platesnis. Ne taip patikimai Sio tipo skiemenis skiria tono virsines padetis ir pirmojo déemens kokybiniai pozymiai. Anks¢iau buvo tvirtinama, kad Siaurés zemaiciy priegaides skiria staigus ar tolydus akustinio ,,pieSinio“ ir artikuliacijos kitimas: akitas — rySkus ir staigus, cirkumfleksas — nerySkus ir tolydus (Girdenis 1974: 192). Vélesni tyrimai parodé, kad Siaurés zemaiciy priegaidziy skiriamieji pozymiai siejami su bendrojo energijos lygio kitimu: akitas yra koncentruotos energijos, o cirkumfleksas — skiemens centre iSskaidytos energijos. Eksperimentai taip pat parodé akivaizdzia pagrindinio tono ir energijos lygio koreliacija, todél daroma i8vada, kad pagrindinis tonas yra visai patikimas Siaures Zemaiciy priegaidziu pozymis (Girdenis 1996: 82). Ankstesniy eksperimenty i8vadas patvirtino naujausi bandymai dirbtinai modifikuojant pagrindinj tona ir intensyvuma, nes nustatyta, kad Siaurés zemaiciy priegaides skiriasi pagrindinio tono kitimo staigumu: akito tonas kinta staigiai, o cirkumflekso — nestaigiai, tolygiai (Girdenis 1998: 38). Piety zemaiciy varniskiu priegaidés rySkiausiai skiriasi kiekybe bei dinaminiais pozymiais: akito trumpesné tarimo trukmé, staigi pradzia ir intensyyumo kritimas skiriasi nuo tolydesnio ir ilgesnio cirkumflekso (Bukantis 1984: 22). Piety zemaiciy raseiniskiy priegaidés reikSmingai skiriasi trukme: akitiniai skiemenys ilgesni uz cirkumfleksinius. Taip pat svarbus raseiniSkiy priegaidziy pozymis — pagrindinio tono judéjimo trajektorija: akiito tonas pradzioje aukStai pakiles ir beveik visa tarimo laika leidziasi zemyn, o cirkumflekso gana lygus ir truputj kylantis (Atkoéaityte 2000: 114). [Styrus ryty aukStaiciy priegaides nustatyta, kad svarbiausias jas skiriantis pozymis — trukmé ir intensyvumas (Kosiené 1982: 67; Eidukaitiené 1977: 23). Siaurés Zemaiciy ir ryty aukstai¢iy dvibalsiniy skiemeny lyginimas parode, kad Zemaiciy priegaides skiria pagrindinio tono kitimo diapazonas, o ryty aukStai¢iy priegaidés skiriasi pirmojo demens tembru (KaciuSkiené, Girdenis 1997: 32). 4 | ROBERTAS KUDIRKA Apzvelgus lietuviu kalbos tarmiy priegaidziy tyrimus, matyti, kad priegaidziy opozicijai reiksti galimi ivairis pozymiai ir skirtingose tarmése kiekvieno prozodinio pozymio reikSmé néra vienoda (Laigonaite 1958: 7-90; Kazlauskas 1966: 119-121). Norédami nustatyti, kokiais akustiniais pozymiais skiriasi cirkumfleksiniai ir akitiniai monoftongai, atlikome eksperimenta. Buvo tiriami akustiniai kir¢iuoty monoftongy pozymiai: pagrindinis tonas, intensyvumas, trukmé, pagrindines formantés. Tyrimui pasirinkti bendrinés lietuviy kalbos dviskiemeniai (iSimtiniu atveju triskiemeniai) ZodZiai, kuriy kir¢iuotas monoftongas yra pirmame CV / C’V tipo skiemenyje. IS zodyny isrinkti visi jimanomi Sio skiemens tipo variantai su visais balsiais ir priebalsiais. Zodziai rinkti i8 tarties ir aiSkinamyjy Zodyny (Vaitkevidiité 2001; Vitkauskas 2001; DLKZ; TZZ). I8 viso eksperimentui igrinkti 376 ZodZiai su CV / C’V tipo kirGiuotais pirmaisiais skiemenimis, izoliuoti zodziai perskaityti nominatyvine intonacija. Lietuviy kalbos eksperimentiné medzZiaga jrasyta 2003 m. Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Eksperimentinés fonetikos laboratorijoje. Diktoriais pasirinkti profesionaltis aktoriai: Evaldas Leskauskas (g. 1976), gimé ir gyvena Kaune, dirba Akademiniame Kauno dramos teatre, kalba bendrine lietuviy kalba; Dainius Svobonas (g. 1968), gimé ir mokési Vilniuje, 21-eriy persikélé | Kaung ir éia gyvena jau trylika mety. Dirba Akademiniame Kauno dramos teatre, kalba bendrine lietuviy kalba. Diktoriy intonacijos raiska smulkiai nebuvo reglamentuojama, prasyta skaityti normaliu tempu, vengiant ekspresyvumo, ir kuo neutralesne nominatyvine intonacija. Aparatiné jranga: kompiuteris Celeron 333 Mhz / 64 Mb RAM / 4 Mb SVGA / SB Audio PC I 64 V, mikrofonas Senheiser MD 421, stiprintuvas Audiotechnica ART 27F Tube Mic. IraSo segmentavimas ir spektriné analizé atlikta VU KHF Eksperimentinés fonetikos laboratorijoje programa PRAAT 4.0.47. Statistiniai skaiCiavimai atlikti programomis Microsoft Excel, Statistica 5.5 ir SPSS 12.0 for Windows. Eksperimentiniy duomeny analizei pasirinkti neutralesni priegaidziy pavadinimai: vietoj tvirtagalés priegaidés vartojama cirkumfleksiné, vietoj tvirtapradés — akiitiné. Schemose vartojamos priegaidziy pavadinimy santrumpos: cirkumfleksiné — ,,c*, akiitine — ,,a“. 2. TRUKME Zodziuose matuota kir¢iuoto pirmo CV / C’V tipo skiemens monoftongo absoliuti trukmé ir ZodZio absoliuti trukmé milisekundémis, pagal tai apskaiciuota santykiné trukmé [x = X, : X,(X,— balsio trukmé; X, — zodzio trukmé)]. Gauti duomenys jvertinti statisti8kai (Zr. 1 lent.). Cirkumfleksiniu ir akitiniy balsiy alotony absoliucios trukmés santykiai parodyti 1 lenteléje, duomenys apibendrinti 1 ms tikslumu. Kaip matome, statisti8kai patikimai skiriasi tik viena pozicija: cirkumfleksinis [@-] yra ilgesnis uZ akitinj [d-], pasikliaujamieji intervalai nedaug tesusikerta. Aisku, tokiam rezultatui turéjo jtakos maza MONOFTONGU PRIEGAIDZIU POZYMIAI | 5 1 LENTELE. BALSIU ALOTONU ABSOLIUTI TRUKME IR STATISTINIS JOS VERTINIMAS? Balsiai n ¥ (ms) s(ms) v(%) 95% pasikl. interv. (ms) t,> <t, {i'] 32 234 39,64 16,9 220 + 248 [é] 34 222 51,44 231 204 + 240 1,02<t,,;=2,00 [é] 31 242 35,09 14,5 229 + 255 0,36<t,,;=2,00 [é'] 7 35 239 31,59 13,2 228 + 250 r [é"] — 28 264 / 33,35 12,6 251 + 277 [a°] 42 247 27,26 11,0 239 + 256 [a-] 8 227 19,04 8,4 211 + 243 2,10>t, ,,=2,01 [o°] 38 246 36,42 14,8 234 + 258 0,50<t, ,,=1,99 Io] 36 241 36,14 15,0 229+ 2540 [a] 46 226 42,58 18,8 214 + 239 [a] 46 233 39,74 17,1 221 + 245 0,75<t =1,99 0,05 _ akitiniy [d-] imtis. Visu kity balsiy alotony pasikliaujamieji intervalai susikerta ir ju Studento kriterijus nerodo patikimy skirtumy, taciau palyginus pasikliaujamuosius intervalus ir vidurkius pastebima didesné cirkumfleksiniy balsiy trukmé (iSskyrus cirkumfleksinj [a], kurio trukmés vidurkis maZesnis). Cirkumfleksiniy balsiy vidurkiai 3-20 ms didesni uz akitiniy balsiy vidurkius, taip pat cirkumfleksiniy balsiy pasikliaujamujy intervaly apatinés 1-28 ms ribos ir virsutinés 4-13 ms ribos reiksmés visada didesnés negu akutiniy. Paanalizuokime santykinés trukmés duomenis: pagal lentele (Zr. 2 lentele) statistiSkai patikimai nesiskiria né viena pozicija. Taciau palygine pasikliaujamuosius intervalus galime pastebéti, kad keturiose pozicijose i§ penkiy cirkumfleksiniy balsiy pasikliaujamujy intervaly apatinés ir virsutinés ribos reikSmeé didesneé uz akitiniu. ISanalizavus visy tiriamyjy balsiy trukmés duomenis statisti8kai patikimy rezultaty negauta, bet palyginus pasikliaujamuosius intervalus pastebétas bendras sisteminio pobidzio désningumas: tiek absoliucios, tiek santykinés cirkumfleksiniy balsiy trukmés intervalai rodo, kad Sios priegaidés balsiai yra ilgesni negu akitiniai. Toks désningumas i8rySkéja keturiose lyginamose porose i$ penkiy. Pasikliaujamujy intervaly diapazony skirtumus paremia ir trukmés vidurkiai: cirkumfleksiniy balsiy absoliuti trukmeé 243 ms (santykiné — 0,35), akiitiniy — 232 ms (0,33). a Lentelése vartojamy simboliy reiksmés: n —- matavimy skai¢ius, ¥ — aritmetinis vidurkis, s — standartinis nuokrypis, v — variacijos koeficientas; pasikl. interv. - pasikliaujamasis intervalas, t, - apskai¢ciuota Studento kriterijaus reikSmé, t,— kritiné Studento kriterijaus reiksmé, a — rezultaty reiks’mingumo lygmuo. 6 | ROBERTAS KUDIRKA 2 LENTELE. BALSIUV ALOTONU SANTYKINE TRUKME IR STATISTINIS JOS VERTINIMAS Balsiai n ¥ (ms) s(ms) v(%) 95% pasikl. interv. (ms) t > <t, {i'] 32 0,33 0,07 21,0 0,31 + 0,36 {é] 34 0,33 __ 0,07 20,8 0,30 + 0,35 0,27<t,,,=2,00 [é'] 31 0,34 0,06 17,9 0,32 + 0,36 [é] _ 35, 0,35 0,06 18,2 0,33 + 0,37 0,76<t, ,,=2,00 a Ss Le eee [a] 42 0,33 0,05 14,1 0,32 + 0,35 [@'] a ae 0,30 0,03 | _ 10,3 7 0,28 + 0,33 7 _ 1,79<t,.5=2,01 [6°] 38 0,35 0,07 19,2 0,33 + 0,37 0,26<t, = 1,99 [ej Be a Se eee [a] 46 0,34 0,06 19,0 0,32 + 0,36 ee Se OL ee 3. PAGRINDINIS TONAS Pagrindinis tonas buvo matuotas imant reiksmes i§ penkiy tono kontiro vietu, balsio trukmé dalijama j penkias lygias dalis vertikaliai; matuota Siuose penkiuose ta8kuose: balsio pradZioje, pabaigoje ir per vidurj, paskui atkarpos nuo pradzZios iki vidurio ir nuo vidurio iki pabaigos dalijamos per puse¢ ir matuojama tuose taSkuose. Pagal Siuos duomenis buvo apskai¢iuotas pagrindinio tono diapazonas — intervalas tarp tono kontiro virsiinés ir Zemiausio taSko. Taip pat buvo matuota pagrindinio tono pikiné reiksmé, pikinés reikSmés pasirodymo laikas milisekundémis (atstumas nuo balsio tarimo pradzZios iki aukS¢iausio taSko). Rezultatai pateikiami 3 lenteléje. Statistiskai patikrinus lyginamus cirkumfleksiniy ir akutiniy balsiy diapazono plocius patikimy skirtumy negauta: diapazonai panaSaus plocio, dazniau platesni cirkumfleksiniy balsiy diapazonai. Pasikliaujamuyjy intervaly analizé taip pat nerodo kokiy nors sistemi8ky skirtumy, intervalai persidengia, kartais, galima sakyti, net sutampa. Antruoju pagrindinio tono pozymiu — pikine pagrindinio tono reikSme — alotonai taip pat nesiskiria: visur nevirsyta kritiné Studento kriterijaus reik8mé. Perzvelgus skirtingy alotony tono pikinés reikSmés pasikliaujamuosius intervalus ir vidurkius nepastebima aiskiy polinkiy: kartais vidurkiai ir pasikliaujamuju intervaly riby reiksmés didesnés cirkumfleksiniy balsiy ([@] 1,42 ht, pasikl. interv. 0,80 + 2,04 ht ir [a°] 1,05 ht, pasikl. interv. -0,18 + 2,28 ht; [6°] c 1,51 ht, pasikl. interv. 0,91 + 2,11 ht ir [6'] 1,50 ht, pasikl. interv. 0,92 + 2,08 ht; [a] c 2,59 ht, pasikl. interv. 2,15 + 3,02 ht ir MONOFTONGU PRIEGAIDZIU POZYMIAI | 7 [vi] a 2,31 ht, pasikl. interv. 1,84 + 2,78 ht), o kartais akitiniy ({/-] a 2,35 ht, pasikl. interv. 1,90 + 2,80 ht ir [i] c 2,17 ht, pasikl. interv. 1,75 + 2,59 ht; [é-] a 1,96 ht, pasikl. interv. 1,43 + 2,49 ht ir [é] c 1,62 ht, pasikl. interv. 0,95 + 2,29 ht). Tre¢iasis analizuojamas pagrindinio tono pozymis yra pikinis pagrindinio tono laikas. Statisti8kai patikrinus rezultatus nustatyta, kad reikSmingy skirtumy néra: tono virstinés pasirodymo laikas labai ivairus, pasikliaujamieji intervalai visur susikerta. Palyginus cirkumfleksiniy balsiu pikinio pagrindinio tono laiko vidurkius ir pasikliaujamuosius intervalus su akitiniais kokio nors sistemisko pobidzio désningumo nepastebéta: kartais vidurkiai ir pasikliaujamuju intervaly riby reikSmes didesnés cirkumfleksiniy balsiy ([é'] 109,16 ms, pasikl. interv. 77,15 + 141,17 ms ir [é-] 72,89 ms, pasikl. interv. 46,80 + 98,97 ms; [a] 101 ms, pasikl. interv. 69,62 + 132,38 ms ir [a°] 98,88 ms, pasikl. interv. 8,26 + 189,49 ms; [6°] 130,55 ms, pasikl. interv. 98,26 + 162,84 ms ir [6°] 92,31 ms, pasikl. interv. 63,54 + 121,08 ms), o kartais akitiniy ({i'] 90 ms, pasikl. interv. 64,13 + 115,87 ms ir [i-] 82,78 ms, pasikl. interv. 53,48 + 112,09 ms; [vi'] 77,96 ms, pasikl. interv. 56,01 + 99,90 ms ir [i] 69,98 ms, pasikl. interv. 48,01 + 91,95 ms). Schemose (Zr. 1, 2, 3, 4, 5 pav.) pavaizduotos pagrindinio tono kreivés pagal balsiu matavimo duomenis, paimtus i8 penkiy kreivés viety. Galima palyginti, kaip kinta cirkumfleksinés ir akiitines priegaidziy pagrindinio tono kreives. Matyti, kad cirkumfleksiniy ir akutiniy balsiy tono diapazonai panasis, kartais, galima sakyti, net sutampa pasikliaujamyjy intervaly ribos. 3 LENTELE. BALSIU ALOTONY PAGRINDINIO TONO POZYMIAI IR STATISTINIS JU VERTINIMAS Tiriamasis Balsiai_ n x s v(%) 95% pasikl. interv. t> <t, pozymis Diapazonas_ [i-] 32 1,54 1,28 83,1 1,08 + 2,00 (ht) ff] 34 147) 1,12 76,4 1,08 + 1,86 0,23<t, ,,=2,00 Pikinispa- [i] 32 2.17. 1,16 53,4 1,75 2,59 grindinis [f] 334. 2,35° 1,29 55,1 1,90 = 2,80 0,59<t, ,.=2,00 tonas (ht) ee Pagrindinio [i] 32 82,78 81,26 98,2 53,48 + 112,09 tono virsiinés {é-] 34 90,00 74,16 82,4 64,13 + 115,87 0,38<t, ,,=2,00 pasirodymo laikas (ms) Diapazonas_ [é"] 31 129 0574 Sd7 1,01 + 1,56 oy OTA B00 8 | ROBERTAS KUDIRKA 3 LENTELES TESINYS Tiriamasis Balsiai_ n pozymis “I n v(%) 95% pasikl. interv. t,> <t, Pikinispa- [@] 31 1,62 1,82 1123 0,95 + 2,29 grindinis [é] 35 1,96 1,55 ~°79;0 1,43 + 2,49 0,82 <t, ,,=2,00 tonas (ht) Pagrindinio [é-] 31 109,16 87,27 79,9 77,15 + 141,17 tono virsiinés [¢-] 35 72,89 75,93 104,2 46,80 + 98,97 1,81<t, ,,=2,00 pasirodymo RAS GER) ss = Bis t an Diapazonas_ [é°] 28 1,85. 1,39. 75,2 1,31 + 2,39 (ho) a a ie Pikinis pa-_—[é"] 28 1,38 1,68 121,4 0,73 + 2,03 grindinis beans (tt) - mach Bani ha =e Pagrindinio [é] 28 107,11 97,59 91,1 69,26 + 144,95 tono virstinés pasirodymo laikas (ms) Diapazonas_ [d°] 42 1,58 1,07 68,1 1,24 + 1,91 (ht) [a] 8 1,10 0,91 83,2 0,33 + 1,86 1,19<t, ,,=2,01 Pikinispa- [a@] 42 1,42 1,99 140,4 0,80 + 2,04 grindinis [a] 8 1,05 1,47 139,8 -0,18 + 2,28 0,50<t,,,=2,01 tonas (ht) Pagrindinio [a] 42 101,00 100,69 99,7 69,62 + 132,38 tono virstinés [@'] 8 98,88 108,38 109,6 8,26 + 189,49 0,05<t, ,,=2,01 pasirodymo laikas (ms) el Diapazonas [6] 38 1,36 0,93 68,6 1,05 + 1,67 0,39<t, ,,=1,99 (ht) [6] 36 1,28 0,96 75,4 0,95 + 1,60 MONOFTONGU PRIEGAIDZIU POZYMIAI 3 LENTELES TESINYS Tiriamasis Balsiai_ n ¥ s v(%) 95% pasikl. interv. t,> <t, pee _ Pikinis pa- [0°] 38 1,51 1,82 120,5 0,91 + 2,11 0,02 <t, ,,.=1,99 grindinis [6°] 36 1,50 1,72 114,5 0,92 + 2,08 tonas (ht) a Pagrindinio [6°] 38 130,55 98,25 75,3 98,26 + 162,84 1,79<t, ,,=1,99 tono virsiinés [6°] 36 92,31 85,03 92,1 63,54 + 121,08 pasirodymo laikas (ms) _ 7 Diapazonas_ [i] 46 187 1,52 81,3 1,42 + 2,32 (ht) [ui] 46 1,79 1,33 74,1 ‘1,40 + 2,18 0,26<t, ,,=1,99 Pikinis pa- [a] 46 2,59 1,46 56,6 2,15 + 3,02 grindinis [uw] 46 2,31 1,57 68,2 1,84 + 2,78 0,87<t, ,,=1,99 tonas (ht) Pagrindinio [i] 46 69,98 74,00 105,7 48,01 + 91,95 tono virstinés [vi] 46 77,96 73,90 94,8 56,01 + 99,90 0,52<t, ,.=1,99 pasirodymo laikas (ms) 0,05 16 | ROBERTAS KUDIRKA 7 PAV. CIRKUMFLEKSINIVY [é'] (-) IR AKUTINIU [é-] (- :) BALSIU INTENSYVUMO KREIVES 70 | 68 66 64 62 71,39 71,46 70,79 70'29 70,17 in ae 89:49 | ™~ i % 67.61 67,57; °9'8 68.89 \ 67,65 / 13 T 68,19 \ 65,22 65,29 64,65. 8 PAV. CIRKUMEFLEKSINIY [4°] (-) IR AKUTINIV [4°] (- -) BALSIU INTENSYVUMO KREIVES 77 dB 74 74,34 74.63 74,54 59 4 70,94 71,05 70,63 70,25 go 99 61,33 MONOFTONGU PRIEGAIDZIU POZYMIAI 9 PAV. CIRKUMELEKSINIVY [6°] (-) IR AKUTINIY [6] (- -) BALSIU INTENSYVUMO KREIVES 76 | dB 74 * 72,77 TE 72,86 71,31 71,44 fe 70,97 oe | J 7a | t a Z| \ #0 70,74 70,19\ F zt 69,07 | | 68,51 69,84 69,77 _— | t \ L | 67,79 \71 iY 69,08 \, 66,97 67,08 | i a | 66 | | 66,27 | 65,64 Sots 65,15 64 10 PAV. CIRKUMFLEKSINIV [a] (-) IR AKUTINIY [u'] (- -) BALSIU INTENSYVUMO KREIVES 63 J oe 18 | ROBERTAS KUDIRKA 5. FORMANTINE STRUKTURA Spektrogramose buvo iSmatuoti cirkumfleksiniy ir akitiniy balsiy pirmosios ir antrosios formanéiy vidurio dazniai. Formanciy duomenys jvertinti statisti8kai, vidurkiai ir pasikliaujamieji intervalai apibendrinti 10 Hz tikslumu. Rezultatai pateikti 5 lenteleje. 5 LENTELE. BALSIU ALOTONUY PIRMOSIOS IR ANTROSIOS (F, IR F,) FORMANCIVY DAZNIAI IR STATISTINIS JU VERTINIMAS Formantés _ Balsiai n ¥ (Hz) s(Hz) v(%) > 95% pasikl. interv. (Hz) i> st, F, [f-] 32 230 15,83 6,8 230 + 240 [i] 34 240 13,19: 5,6 230 + 240 0,75 <t, ),=2,00 F, {f-] 32. 2230 88,08 4,0 2200 + 2260 —_ [i] 34 2220 91,08 4,1 2190 + 2250 0,35 <t, ,;=2,00 5 [é] 31 340 19,14 5,6 330 + 350 [é"] 35 350 16,97 4,9" 340 + 350 L 1,33<t,,,.=2,00 F, [é] 31 2090 112,19 5,4 2040 + 2130 {é] 35 2090 98,15 4,7 2060 + 2120 0,13<t, ,,=2,00 F, [é"] 28 650 30,83 4,8 640 + 660 F, [é] 28 1710. 235,25 13,7 1620 + 1800 = F [a°] 42 690 43,38 6,3 680 + 700 [a°] 8 690 47,43 6,9 650 + 730 0,09<t, ,,=2,01 E, [a] 42 1220 128,57 10,5 1180 + 1260 [a°] 8 1260 19,09 1,5 1240 + 1270 0,80<t, ,.=2,01 F, [6°] 38 440 46,76 10,6 430 + 460 0,43<t, = 1,99 [6°] 36 _ 440 35325, ‘7,9 . 430 + 460 F, [6"] 38 780 182,63 23,3 720 + 840 1,56<t,.,=1,99 [6°] 36 730 74,20 10,1 710 + 760 F, [a] 46 300 29,11 9,8 290 + 310 [uw] 46 290 25,58 8,7 = 280 + 300 0,84<t, ,,=1,99 F, [a] 46 660 90,47 13,7 630 + 690 [u-] 46 670 110,00 16,5 630 + 700 0,28<t, .=1,99 0,05 MONOFTONGU PRIEGAIDZIU POZYMIAI | 19 Lyginant cirkumfleksiniy ir akitiniy balsiy pirmosios ir antrosios forman¢iy vidurkiy daZnius statisti8kai patikimy skirtumy nenustatyta: pasikliaujamieji interva11 PAV. CIRKUMFLEKSINIVU (-) IR AKUTINIU (- +) BALSIU SPEKTRINES CHARAKTERISTIKOS 2g EkHz 4 po 12 PAV. CIRKUMFLEKSINIV IR AKUTINIU BALSIU PIRMOJI (F,) IR ANTROJI (F,) FORMANTES 2500 -— se | He ff}; 2230 [#*]; 2220 j : | . . [é"]; 209q¢"]; 2090 a a 2000 | [2°]; 1680 | | 7 | 1500 + —_— SS SSS ee bo (@'}; 1220 [4°]; 1260 || : a || 1000 + —__— = . — | . [O°]; 780, 2°}; 650 [2°]; 690 [4 ];690 gy" 730 | | - o ¢ ae || 500 | [2°]; 660 [ui]; 670 | | wee «(EY 3406}; 350 1] f°}; 230 fF]; 240 ° « (O }; 440{6"]; 440 | _¢ @ | | [2]; 300 [ui]; 290 | | | 1] | | ° ° 20 | ROBERTAS KUDIRKA lai labai susikerta ar net sutampa, apskai¢iuota Studento kriterijaus reik’meé dazniausiai labai maza, né viena pozicija nevirSija kritinés reikSmés. DaZniausiai forman¢iy reiksmés skiriasi 10 Hz arba sutampa, i8skyrus balsius [a’] ir [o-], kai cirkumfleksiniy balsiy antrosios formantés reikSmes skiriasi nuo akitiniy 40-50 Hz. Apibendrinant galima daryti isvada, kad formantinés strukttiros ypatybémis priegaidés nesiskiria. Tuo akivaizdZiai galima isitikinti panagrinéjus 11 ir 12 schemas. 6. ISVADOS ISanalizavus eksperimentinius cirkumfleksiniy ir akitiniy balsiy duomenis galima padaryti tokias iSvadas: a. Trukme cirkumfleksiniai balsiai nuo akitiniy statistiSkai patikimai nesiskiria, ta¢iau palyginus pasikliaujamuosius intervalus pastebimas bendras sisteminio pobidzio désningumas: tiek absoliucios, tiek santykinés cirkumfleksiniy balsiy trukmeés intervalai rodo, kad Sios priegaidés balsiai yra ilgesni negu akitiniai. Toks désningumas isryskéja keturiose lyginamose porose i8 penkiu. b. Pagrindinio tono ir intensyvumo pozymiais cirkumfleksiné priegaidé nuo akitinés statisti8kai patikimai nesiskiria, pasikliaujamieji intervalai sisteminio pobudzio skirtumy nerodo, isskyrus intensyvumo diapazono intervalus, kurie rodo cirkumfleksiniy balsiy platelesnj diapazona. c. Lyginant cirkumfleksiniy ir akitiniy balsiy pirmosios ir antrosios formanciy vidurio daZnius statistiskai patikimy skirtumu nenustatyta: pasikliaujamieji intervalai labai susikerta ar net sutampa. SALTINIU SUTRUMPINIMAI DLKZ — Dabartinés lietuviy kalbos Zodynas, 4 \eid., vyr. red., Keinys, S. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidybos institutas, 2000. TZZ — Tarptautiniy Zodziy Zodynas, Vilnius: Alma littera, 2001. LITERATURA Amprazas, V.,red., 1994: Dabartinés lietuviy kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidykla. ANUSIENE, L. 1983: KirGiuoty ilgujy balsiy trukmé lietuviy bendrinés kalbos frazése. Kalbotyra, 34 (1), 5-13. ATKOCAITYTE, D. 2000: Piety Zemaiciy raseiniskiy fonologine sistema: prozodija ir vokalizmas. Daktaro disertacija, Vilnius: VPU. Bacevic10Té, R. 2001: Sakiy snektos fonologiné sistema: prozodija ir vokalizmas. Daktaro disertacija, Vilnius: VPU. BuKANTIS, J. 1984: Donoaoeua ronHomemaiimckozo Bapuaiickoeo 2osopa. Daktaro disertacija, Vilnius: VU. E1puKAITIENE, E. 1977: Kupiskény monoftongy priegaideés. Kalbotyra 28 (1), 18-23. Girpenis, A. 1967: Mazeikiy tarmés priegaidziy fonetinés ypatybés. Kalbotyra 15, 26-27. Girpenis, A. 1974: Prozodinés priegaidziu ypatybés Siaurés Zemaiciy tarméje. Eksperimentine ir praktiné fonetika 6, 160-198. Girpenis, A. 1996: Energetiné Siaurés Zemaiciy tarmés priegaidziy fonetinés prigimties interpretacija. Baltistica 31 (1), 71-84. Girvents, A. 1998: Siaurés Zemaiciy priegaidés skiriamieji poZymiai. Lietuviy kalba: tyréjai ir tyrimai. Konferencija Kazimiero Jauniaus 150-osioms gimimo ir 90-osioms mirties metinéms paminéti. Pranesimy tezés, Vilnius: VPU, LKI, 37-38. MONOFTONGU PRIEGAIDZIU POZYMIAI | 21 Girpenis, A., PupKis, A.1974: Pietiniy vakaru aukStai¢iy priegaidés (prozodiniai pozymiai). Eksperimentiné ir praktiné fonetika 6, 107-125. KacIuskIENg, G., GirDENIS, A. 1997: Ryty aukstaidiy ir Siaurés Zemaiciy priegaides: bendrybés ir skirtumai. Kalbotyra 46 (1), 31-36. KauKENIENE, L. 2003: Lietuviy bendrinés kalbos nekir¢iuoty balsiu kiekybé. Lietuviy kalbotyros klausimai 48, 35-47. KAZLAUSKIENE, A. 1998: Pietiniy vakary aukstaiciy tarmés balsiy kiekybé. Daktaro disertacija, Kaunas: VDU. Kazzauskas, J. 1966: Fonologiné kircio raidos balty kalbose interpretacija. Baltistica 2 (2), 119-132. Kosiene, O. 1982: Ryty aukstai¢iy uteniskiy monoftongy priegaides. Kalbotyra 33 (1), 61-71. LaiconairtE, A. 1959: Dél lietuviy kalbos kircio ir priegaidés supratimo. Kalbotyra 1, 71-100. Laiconalrte, A. 1958: Literatiirinés lietuviy kalbos kirciavimas, Vilnius: Mokslas. LeskauskalTE, A. 2000: Seirijy Snektos misriyjy dvigarsiy priegaidés. Lietuviy kalbotyros klausimai 43, 153-164. MuRINIeEnk, L. 2000: Akmenés Snektos fonologiné sistema: vokalizmas ir prozodija. Daktaro disertacija, Vilnius: VU. Pakerys, A. 1967a: Apie kirti. Kalbotyra 18, 129-134. Pakerys, A. 1967b: Spektriniai tvirtapradiiy ir tvirtagaliy dvibalsiy skirtumai. Spalio revoliucija ir visuomeniniai mokslai Lietuvoje: konferencijos medZiaga, Vilnius. Paxerys, A. 1968a: Dabartinés lietuviy literatiirinés kalbos sudétiniy dvibalsiy au, ai, ei akustiniai pozymiai. Eksperimentinés fonetikos ir kalbos psichologijos koliokviumo medziaga 3, 97-118. Paxerys, A. 1968b: Lietuviy literatiirinés kalbos dvibalsiy au, ai, ei akustiniai pozymiai: eksperimentinis fonetinis tyrimas. Kandidato disertacija, Vilnius: VPI. Pakerys , A. 1982: Lietuviy bendrinés kalbos prozodija, Vilnius: Mokslas. Paxerys, A. 1995: Lietuviy bendrinés kalbos fonetika, Vilnius: Zara. Pakerys, A., PLAKUNOVA, T,, URBELIENE, J. 1970: OrHocHiTesIbHasl JVIMTEJIbHOCTb WIACHBIX JIMTOBCKOTO AA3bIKa. Eksperimentinés fonetikos ir kalbos psichologijos koliokviumo mediZiaga: kalbos garsai ir intonacija, 4, 30-53. Paxerys, A., PLAKUNOVA, T., URBELIENE, J. 1972: OrHocvitesIbHasl JIMTeJIbBHOCTb JM(TOHTOB JIMTOBCKOTO A3bIKa. Mamepuanoi konnokéuyma aabopamopuu 3kcnepumMeHmanbHol ~oKemuKu U Ncuxonoeuu peru 5, 3-36. Stunpz1A, B. 1996: Lietuviy kalbos kirciavimas, Vilnius: Baltos lankos. Svecevicius, B. 1964: [pocmpie enacnbie cogpemeHHoeo AumoecKoeo AUMepamypHoeo A3bIKA. Kany. TUceprallns, Bwutoc: BITH. Svecevicius, B. 1978: Bendrinés kalbos priegaidziy intensyvumo tyrimas analizés-sintezés-analizés metodu. Kalbos garsai ir melodika, Vilnius: Mokslas, 64-67. VAITKEVICIUTE, V. 1960: Lietuviy kalbos balsiy ir dvibalsiy ilgumas, arba kiekybe. Lietuviy kalbotyros klausimai 3, 207-217. VAITKEVICIUTE, V. 1995: Bendrinés lietuviy kalbos priegaidés, Vilnius: Enciklopedija. VAITKEVICIUTE, V. 2001: Lietuviy kalbos tarties pagrindai ir Zodynas, Vilnius: Pradai. Virkauskas, V. 2001: Lietuviy kalbos tarties Zodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidybos institutas. Robertas Kudirka Gauta 2005 05 12 Vilniaus universitetas KHF Uzsienio kalby katedra Muitinés g. 8, LT-44280, Kaunas, Lietuva [email protected]