Sveikiname Algirdą Sabaliauską

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LIII (2005) 133-138 PERSONALIA SVEIKINAME ALGIRDA SABALIAUSKA Neramiais ir sunkiais 1948 metais, baiges Marijampolés Rygiskiu Jono gimnazija, i Vilniaus universiteta studijuoti lietuviu kalbos ir literatiiros atvyko devyniolikmetis jaunuolis ,,i8 Suvalkijos lygumy* — Algirdas Sabaliauskas (g. 1929 liepos 26). Né vienas ig kurso draugy tuomet net nenutuoké, koks bus Sio jaunuolio gyvenimo kelias, juoba kad jisai niekuo neigsiskyré i§ kitu per anksti subrendusiy bendraamZiu. Kiekvienas i§ jy gerai Zinojo, kaip tragiskai gali pasisukti likimas, neapgalvotai iStarus dviprasmiskesne fraze ar padeklamavus j Vakarus pasitraukusio vieno ar kito poeto i§ Nepriklausomos Lietuvos mokykliniy vadovéliy iSmokto eilérascio posma. O pavyzdziy netriko. Tuo metu Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete ,,pirmuoju smuiku grojo“ ne intelektualiis déstytojai Vincas Mykolaitis-Putinas, Juozas Bal¢ikonis, Jurgis Lebedys, Zigmas Zinkevicius ir kt., bet if Rusijos uz didesnius ar maZesnius nusiZengimus marksizmui ,,pasitaisyti* atsiysti déstytojai bei universiteto partinis ir komjaunimo aktyvas. Ta¢iau ir tokioje slogioje aplinkoje nutikdavo linksmesniy atsitikimy, kurie gerokai praskaidrindavo nitiria kasdienybe. Geriausiai ta patvirtina paties Algirdo Sabaliausko vaizdingai pasakojama istorija, kaip jis, prastai mokedamas rusy kalba, laiké pedagogikos egzamina pas viena atsiystaji ir lietuvi8kai nemokanti profesoriy. Bet, perfrazuojant taip pat i§ Suvalkijos kilusios rasytojos Petronéles Orintaités vienos knygos pavadinima, Algirdui Sabaliauskui laumés lémé palanky likima. 1953 metais, dar neturédamas universiteto baigimo diplomo, Algirdas Sabaliauskas pradéjo dirbti Lietuviy kalbos ir literatiiros institute redaktoriumi. Po keliy ménesiy baiges universiteta, jaunasis specialistas liko Institute ir, istojes j aspirantiira, 134 | PERSONALIA pradéjo dirbti Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriuje: i§ pradZiu jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu, véliau vyresniuoju moksliniu bendradarbiu, ir — galiausiai — vyriausiuoju mokslo darbuotoju. 1997-2000 metais buvo atkurtojo Lietuviu kalbos instituto direktorius. Dirbdamas Kalbos ir dialektologijos skyriuje jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu Algirdas Sabaliauskas paskelbé pirma didesnés apimties publikacija, nepraradusia mokslinés vertés iki Siol. Tai 1957 metais iSéjusiame straipsniu rinkinyje Kai kurie lietuviy kalbos gramatikos klausimai isspausdinta diplominio darbo pagrindu parengta studija ,Atematiniai lietuviy kalbos veiksmaZodiiai* (p. 77-114). Tais paciais metais Moksly akademijos darbuose ir Lietuviu kalbos ir literatiiros instituto testiniame leidinyje Literatiira ir kalba pasirodé pirmosios trys publikacijos i§ tuo metu baigiamos rengti gynimui daktaro (tada filologijos moksly kandidato) disertacijos Balty kalby zemés tkio augaly pavadinimy kilmé (,,Del kanapés pavadinimo* ir ,,Dél grikio pavadinimo“, — Lietuvos TSR MA darbai. A serija, 1957, t. 2(3), p. 199-210; 211-218; ,,Déel Zirnio pavadinimo kilmés“, — Literatura ir kalba, 1957, t. 2, p. 346-355). Disertacija Algirdas Sabaliauskas apgyné 1958 metais. Jau Siose pirmosiose jaunojo mokslininko publikacijose atsiskleidé dar viena jam ,,Dievo duota dovana“ (kuria ne visi vienodai apdovanojami) — tai gebéjimas sudétingus ir labai painius miisu kalbos Zodziy istorijos reiSkinius paaiskinti visiems suprantama, paprasta kalba. Apgynes disertacija ir beveik visa atskirais straipsniais ja paskelbes lingvistinéje periodikoje, Algirdas Sabaliauskas ir toliau liko i8tikimas lietuviu kalbos leksikos istoriniams tyrinéjimams. Siy tyrinéjimu duomenys ir rezultatai buvo paskelbti ne tik lingvistiniuose straipsniuose, bet netrukus pasirodé ir tuos tyrinejimus apibendrinanGios lietuviy kalbos istorines leksikologijos studijos: ,,Lietuviu kalbos leksikos raida* (LKK, 1966, t. 8, p. 5-141); ,,Balty kalby naminiy gyvuliu pavadinimai* (LKK, 1968, t. 10, p. 101-190) ir ,,I balty kalbu gyvulininkystés terminologijos istorijos* (LKK, 1970, t. 12, p. 7-81). Sios studijos bendru pavadinimu Balty kalby leksikos tyrinéjimai 1975 metais buvo apgintos kaip habilitacinis darbas. Minétomis studijomis taip pat nesibaigé Algirdo Sabaliausko lietuviy kalbos leksikos tyrinéjimai. Painiais ir vingiuotais lietuviy kalbos ZodZiy kilmés bei jy semantinés raidos keliais ir takeliais Algirdas Sabaliauskas ,,vaik8¢iojo“ ir toliau. Visus Siose »kelionése“ surankiotus lietuviy kalbos leksikos duomenis jubiliatas apibendrino 1990 metais iSleistoje monografijoje Liewuviy kalbos leksika. Sioje knygoje, reiksmingai papildziusioje etimologinius bei istorinius lietuviu kalbos leksikos tyrinejimus, autorius visapusiSkai atskleidé lietuviy kalbos Zodyno sudéti, i8skirdamas pagrindinius jos sluoksnius, apzvelgé i kity kalby pasiskolintus Zodzius bei naujy zodziu ktrima naujausiais laikais. $i knyga, kaip ir ankstesnés Sios tematikos Algirdo Sabaliausko studijos, tapo kiekvieno leksikologo ir etimologo parankine knyga. Be Algirdo Sabaliausko negalima isivaizduoti lietuviy kalbotyros ir lietuviy kalbos tyrinéjimo istorijos. Nedvejojant galima teigti, kad jubiliatas yra Sios srities tyrimu pradininkas, — niekas kitas nera taip sistemingai ir kruopStiai suregistraves lietuviu kalbos tyrinéjimo istorijos duomeny bei lietuviy kalbos tyrinétojy gyvenimo faktu. Savaime suprantama, kad, turédamas toki didZiul), dabartiniais terminais 8nekant, PERSONALIA | 135 Sios srities duomeny banka, jubiliatas negaléjo jo laikyti tik sau. Todél, susistemines ir apibendrines turimus lietuviy kalbotyros ir lietuviu kalbos tyrinéjimo istorijos faktus, ryZosi juos pateikti lietuviu kalbos tyrinétojy ir visuomenés teismui. Taip atsirado dar dvi knygos: Lietuviy kalbos tyrinéjimo istorija. Iki 1940 mety (1979) ir Lietuviy kalbos tyrinéjimo istorija: 1940-1980 (1982). Jose chronologiskai aptariamas lietuviy kalbos tyrinéjimo procesas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Salyse. UZ Sias knygas Algirdui Sabaliauskui 1984 metais buvo paskirta Lietuvos valstybiné premija. Tiesa, Siuos Zodzius perskaites priekabesnis Siu dieny skaitytojas gali paprieStarauti, kad daugelis dalyky minétose knygose aptarta fragmentiskai, o kai kas pernelyg iSaukStinta. Ir, Zinoma, i8 dalies jis bus teisus. Taciau dél to kaltas ne Algirdas Sabaliauskas, 0 to meto sovietiniai standartai. Jie verté autoriy daug ko atsisakyti. Mat tuo metu moksliniy monografijy apimtis buvo grieztai reglamentuota. Todél Algirdas Sabaliauskas, norédamas pateikti kiek galima daugiau lietuviy kalbos tyrinéjimo istorijos faktu, privaléjo nepazeisti nustatyty standartu. Galima i§ anksto tvirtinti, kad dabar jubiliato rengiamoje trecioje Lietuviy kalbos tyrinéjimo istorijos dalyje, kurioje bus apzvelgti lietuviy kalbos tyrimai, atlikti po 1980 metu, tokiy ,,trukumy* tikrai nebebus. Né vienas i8 lietuviy kalbininky negali prilygti Algirdui Sabaliauskui ir jo pralenkti populiarinant kalbos mokslo Zinias tarp jaunimo ir apskritai visos visuomenés. Siekdamas, kad gimtaja kalba pamilty ir jos paslaptimis susidométy kiek galima daugiau ivairaus amziaus Zmoniy, ir mokédamas, kaip jau sakyta, apie sudétingus kalbos mokslo dalykus pasakoti paprastai ir vaizdingai, Algirdas Sabaliauskas jau nuo 1962 mety tarsi lietuvi8kasis Kristijanas Andersenas ivairaus amZiaus skaitytojams seka intriguojan¢ius pasakojimus ne apie karalaites ir féjas, o apie lietuviy kalbos Zodziy kilme ir jy kelioniu laika. Todél nekelia jokio nusistebéjimo, kodél tiek Lietuvoje, tiek ir kuriose ne kuriose uZsienio Salyse taip palankiai buvo sutiktos ir jvertintos bei ne vieno pakartotino leidimo sulauké visuomenei skirtos jo knygos: Zodiiai keliauja (1962, 71993), Zodziai pasakoja (1965), Zodziai atgyja (1967, 71980, 2000) ir Simtas kalbos misliy (1970, 22001). IS visu Sios serijos leidiniy bene labiausiai ,,i8auk8tinta“ tapo tretioji — Zodziai atgyja, kuria Zymus amerikieciy baltistas Williamas R. Schmalstiegas kartu su Ruth Armentraut iSverté j angly kalba ir po keleriy metu igleido Cikagoje (Noted Scholars of Lithuanian Language, Chicago, 1973). O japony kalbininkas ir lietuviy literatiros populiarintojas bei vertéjas Ikuo Murata atskirus Sios knygos skyrius paskelbe japony kalba. Tai patiai mokslo populiarinimo sri¢iai priklauso ir lietuviy kalbos tyrinéjimo istorijos tematika populiariai parasytos Algirdo Sabaliausko knygos: Kaip tyrinéta lietuviy kalba (1984), Balty kalby tyrinejimai (1986), Mes baltai (1986, 72002; angly kalba We, the Balts, Vilnius, 1993) ir kartu su prof. Jonu Palioniu parasyta knyga Ryty slavy kalbininkai lituanistikos baruose (1990). Su Siomis knygomis artimai susije Lietuvos ir kity Saliy mokslinéje periodikoje bei enciklopediniuose leidiniuose iSspausdinti Algirdo Sabaliausko straipsniai apie lietuviu kalbos tyrinetojus ar lietuviy kalbai aktualius tyrimus atliekanCias istaigas bei organizacijas ir lituanistikai bei baltistikai svarbius leidinius. Jeigu visus Siuos straipsnius surinktume j viena vieta, iS jy taip pat susidaryty ne viena solidi knyga. 136 | PERSONALIA Algirdas Sabaliauskas — ne tik prie raSomojo stalo sédintis kalbininkas, bet ir linksmas, paprastas, jautrus Zmogus, mégstantis bendrauti su jaunimu. Jis daZnas svecias tiek gimtosios Marijampolés, tiek ir kitose mokyklose. Besimokanéiam jaunimui jubiliatas paskyré ir 1994 metais iSéjusia knyga IS kur jie?, kuria galétume vadinti ir savitu populiariu lietuviu kalbos etimologijos Zodynu. Kadangi Algirdas Sabaliauskas visada labai Siltai ir pagarbiai atsiliepia apie savo buvusius mokytojus ir klasés draugus, sia knyga jis dedikavo savo ,,mokytojams ir tiems, kurie 1948 metais baigé arba turéjo baigti Marijampolés Rygiskiy Jono gimnazija“ (p. 4). Knygos ,,Pratarmeéje“ autorius, dar karta prisiminimais sugriZdamas j tragiskus pokario metus, sako, kad ra’ydamas Sia knyga ,,nuolat prisimindavo savo mokslo dienas, klasés draugus. Kartais jis net jsivaizduodavo (tegu bus atleista jam uZ naivuma!), jog tokia knyga ne tik jis, bet ir jo draugai bity mielai skaite, kai juos kalbinés i8minties Marijampolés Rygiskiy Jono gimnazijoje moké Jonas Kabelka, Jonas Kvederaitis. Todél mokytoju ir klasés draugy, ypa¢ ty, kurie Sia klase prieS laika paliko ir daugiau j ja niekada nesugriZo, atminimui ir skiriama $i knyga“ (p. 5-6). I Siuos Algirdo Sabaliausko ZodzZius, rodos, privaléty atidziai jsiklausyti mUsy dieny pedagogai, jy vadovai ir pagalvoti, kaip tokiomis sunkiomis salygomis to meto mokytojai sugebéjo savo mokiniams jskiepyti ne tik draugystés ir pareigos jausma, bet ir meile gimtajai Saliai, jos kultirai, kuo, deja, negali pasigirti i$ reformy litino neiSbrendanti dabartiné Lietuvos mokykla. Prie jau minétos Algirdo Sabaliausko mokslinés veiklos bitina pridéti ir jubiliato indélj rengiant lituanisty kadrus. Jubiliatas net apie tris deSimtmeéius buvo Vilniaus pedagoginio universiteto lituanisty valstybiniy egzaminy komisijos pirmininkas, skaité jame paskaitas. Algirdas Sabaliauskas pasakoja, kaip nejaukiai jis pasijusdavo, kai auditorijoje ar prie egzaminy stalo susitikdavo jau garbaus amZiaus sulaukusj ne viena savo mokytoja, del susiklosciusiu aplinkybiy negaléjusi jgyti aukStojo mokslo diplomo anks¢iau. UZ pedagogine veikla Vilniaus pedagoginis universitetas 1997 metais Algirdui Sabaliauskui suteiké profesoriaus varda. Sveikindami Lietuvos moksly akademijos narj korespondenta, Latvijos mokslo akademijos uZsienio narj, prof. Algirda Sabaliauska su graziu 75-eriy mety jubiliejumi, negalime nepridurti, kad be jubiliato ivairiopos veiklos tiesiog nejsivaizduojama dabartiné misy kalbotyra, juoba kad Algirdas Sabaliauskas buvo ir yra daugelio lingvistiniy leidiniy redakciniu kolegijy, moksliniy tarybu narys. Si Sakota ir ivairiapusé jubiliato veikla jvertinta dviem Didziojo Lietuvos kunigaikS¢io Gedimino ordinais (1997, 2002). O mes — Lietuviy kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus darbuotojai, — linkédami savo vyresniajam kolegai geros sveikatos ir kirybingyu mety, tariame: Didziai Gerbiamas Profesoriau, Jiis mums labai labai reikalingas. Mes visada laukiame Jisy nuoSirdziu patarimy ir padrasinantios Sypsenos sunkiomis minutémis, o kartu su visais lietuviy kalba besidominéiais skaitytojais, Jisy Zodziais, stengdamiesi daug daugiau i8manyti »apie kasdien <...> tariamus Zodzius* negu apie tolimiausias planetas, Zemés gelmes, kompiuteriy operacijas ar net horoskopy pranaSystes“ — naujy lietuviu kalbos Zodziy kilmés istorijy. Juozas Karaciejus