Dėl gramatinių funkcijų skirstymo

PAsTaBos | 107 DEL GRAMATINIU FUNKCIJU SKIRSTYMO 2005 metais pasirodziusi prof. Vytauto Ambrazo parasyta Sintaksiniy rysiy tyrimy recenzija jau ankséiau pradziugino Gramatikos darby serijos, pradétos leisti 2003 metais, autorius. Siame ALL numeryje skelbiama to paties autoriaus para’yta treciojo Gramatikos darby tomo Gramatiny funkcijy tyrimai recenzija. Ji sukelé keleta minéiu, kuriomis norétysi pasidalyti. Daiugina pats faktas, kad Sis straipsniy rinkinys nebuvo tiesiog ignoruotas kaip lietuviu gramatikai nesvarbus jvykis, ta¢iau sprendiant i8 recenzijos neatrodo, kad jis biity sukéles dialoga. Nors recenzentas ir pripagjsta, kad rinkinyje iSkeltos mintys lietuviu kalbos tyrinétoju turéty bati nuodugniai apsvarstytos, jis sitilo tai daryti tik remiantis ligSiolinése lietuviy kalbos gramatikose vartojamomis savokomis, ypa¢ — Siose gramatikose pateiktais sintaksiniy rySiu tipy apibrézimais. Mat ,,kad minéti rySio tipai yra sintaksiniai, o ne morfologiniai, semantiniai ar kitokie, turbiit néra reikalo jrodineti*. Jeigu to nereikia jrodinéti, tai Sis dalykas, matyt, yra aksioma. Ta¢iau aksioma galima priimti arba Jos nepriimti. Salia euklidinés geometrijos yra dar kity, neparemty jos aksiomomis. Niekas, Zinoma, ir nepuola Sios geometrijos uz tai, kad ji remiasi tam tikromis aksiomomis, ta¢iau kas joje rasty vidiniy prieStaravimu, turéty teise j juos atkreipti démesj. Bitent tai Gramatikos darby autoriai bandé padaryti Dabartinés lietuviy kalbos gramatikos atzvilgiu, atkreipdami démes} j vidinj kai kuriy joje pateikty dalyku prieStaringuma. Taciau, pasak prof. Ambrazo, ,,Toks poZiiiris j sintaksinius rySius autoriy a priori atmetamas kazZkodél manant, jog dvilypio sintaksinio rySio ir tarpusavio sasajos [...] savoka yra nereikalinga ir atsirado painiojant sintaksinius ir morfosintaksinius reiSkinius*. Bet jis néra atmetamas a priori, ir visai ne ,,kazkodel*. Autoriai isnaSose i8samiai argumentuoja, kodél jis atmetamas, nurodydami, kad dvipusés priklausomybés savoka veda prie neigsprendZiamy priestaravimy. Visus Siuos argumentus recenzentas nutyh, lyg yy nebuty buve. Zinoma, jy aptarti tarsi ir nebuvo reikalo, nes tekstas sumanytas kaip Gramatikos darby recenzija. Vis délto Zodzio ,,kazkodél* vartojimas ¢ia nekorekti8kas. Toliau recenzentas raSo: ,18 tikrujy jokio paimiojimo Gia néra, yra akivaizdus faktas, kad sintaksiniai rySiai, taigi ir tarpusavio sasaja, turi tam tikrus morfosintaksinius rodiklius.* Niekas ir neneigia, kad sintaksiniai rySiai gali tureti morfosintaksinius rodiklius. Biitent ,,gali tureti“, nes ir tradiciné gramatika pripazista ,,Shejima* tais atvejais, kai priklausomasis Zodis neturi priklausomybes rodiklio, pvz. Jonas atbégo greitai. Ir bitent Cia slypi tam tikras nepatogumas, kurj recenzentas nuosekliai nutyli. Mat tradicine gramatika naudojasi dviem visiSkai skirtingomis euristinémis priemonémis sintaksinei priklausomybei nustatyti. Viena vertus, derinimas tokiuose sakiniuose kaip Maéiau Jonq linksmq sudaro pagrinda teigti, jog Zodis linksmgq yra sintaksiskai priklausomas nuo Zodiio Jong. Kita vertus, tokiuose sakiniuose kaip Jonas atbego greitai, kur neimanoma remtis morfosintaksiniais kriterijais, daroma prielaida, kad greitai priklauso nuo atbégo. Taigi, sprendziant apie sintaksinio ry$io buvima, morfosintaksiniu kriterijumi naudojamasi ne visada. Kadangi $i priklausomybé néra nei valdymas, nei derinimas, ji apibiidinama kaip Sliejimas. Biitent Gia slypi pavojus: euristinés priemonés yra prieStaringos. Jeigu leistina nustatyti sintaksine priklausomybe ir tokiais atvejais, kur néra morfosintaksinio rodiklio, tai leistina, pavyzdziui, i8kelti teiginj, kad sakinyje Laikyk butelj staciai Zodis staciai yra Sliejamas prie Zodzio butelj. Nes kuo Sis sakinys skiriasi nuo sakinio Laikyk butelj staciq, kur pripazjstama tokio tipo priklausomybé nuo papildinio? Tik kalbos dalimi — pirmajame sakinyje vartojamas prieveiksmis. Kas iSkelty toki teigini, tik remtysi 108 | PAasTABos tais kriterijais, kuriuos sidlo pats prof. Ambrazas. Jis nedaryty nieko kito, negu tie, kurie daro prielaida esant Sliejimo ry3j tarp prieveiksmio ir veiksmaZodzio sakiniuose Jonas atbégo greitai, Laikyk butelj staétai. Tada iSeity, kad ir sakinyye Laikyk butelj stadiai, ir sakinyje Latkyk butelj staciq sintaksinis ry$ys yra dvilypis. Kas 18 to, kad Dabartinés lietuviy kalbos gramatikos autoriai pirmuoju atveju nemato reikalo jzvelgti Sliejimo tarp butelj ir staciai? Svarbu tiktai, kad tai galima padaryti Sios gramatikos sitilomy kriterijy pagrindu. Vadinasi, teiginys, kad sakinyje Laikyk butelj staciai sintaksinis rySys yra dvilypis, yra lygiai tiek pat teisingas, kiek teiginys, kad jis yra vienalypis. Mokiniui, kuris Siame sakinyje izvelgty dvilypi sintaksinj rysi, galima para’yti dvejeta, bet negalima remiantis Dabartinés lietuviy kalbos gramatikos teorija irodyti, kad jis neteisus. Jokia sofistika negal panaikinti Sios prieStaringomis euristinémis priemonémis paremtos sistemos ydingumo. Kiek recenzento minéti faktai i tikrujy yra akivaizdiis? Pacituosime dar karta: ,,yra akivaizdus faktas, kad sintaksiniai rySiai, taigi ir tarpusavio sasaja, turi tam tikrus morfosintaksinius rodiklius*. Bet po garsaus Joannos Nichols 1986 metais paskelbto straipsnio yra akivaizdu, kad sintaksinés ir morfologines priklausomybés kryptys gali biti priegingos; Sis reiSkinys vadinamas ,,pagrindinio démens Zyméjimas* (head marking). Taigi daiktavardi valdantis veiksmazodis (pagrindinis démuo) gali buti su juo derinamas; daugelyje pasaulio kalby veiksmazodziai derinami ne tik su veiksniais, bet ir su tiesioginiais ir netiesioginiais papildiniais. Nelabai tikétina, kad prof. Ambrazui ,,pagrindinio démens Zyméjimo“ savoka buty neZinomas dalykas, bet Sios idéjos sklaida lietuviy kalbotyroje jis, matyt, lako nepageidaujama. Priémus ja, tarpusavio sasaja tapty nereikalinga. Kas noni, gali minéta savoka atmesti, bet jos paneigimas 2005 metais jau nebera ,,akivaizdus“ faktas. Ne Zodaiu neuzsimindamas apie argumentus, kuriais remiasi Gramatikos darby autoria1, sitilydami pakeisti sintaksiniy rySiy samprata, recenzentas sutelkia jégas jrodyti, jog Siy darby autoriai patys sau pniestarauja, vienoje vietoje pripazindami sintaksine priklausomybe, 0 kitoje vietoye ja atmesdamu. Tai padaryti istraukus i§ konteksto atskirus sakinius, matyt, nera sunku. Mat Gramatikos darby autoriai aptaria ivairius priklausomybés tipus — semantinés, sintaksinés, morfologinés. Autoriy nuomone, svarbu juos atskirti, kad savoku aparatas baty tikslus, o teorija neprieStaringa. Atstatyti tiesa nagrinéjant kiekviena citata ir parodant, kaip ir kokiais tikslais cituojamas sakinys buvo iStrauktas i§ konteksto ir iSkreiptas, biitu ilga ir nuobodi procediira. Pateiksiu tik viena pavyzdj. Gramatikos darby autoriams prikiSama, kad jie bando ,paneigti ir patj sintaksinj ry§j tarp papildinio ir tarininio pazyminio (predikatyvo) tokiuose sakiniuose kaip Jis parverté brolj aukstielninkg [...] arba Maciau jj linksmq‘, ir priduriama: ,,Tagiau kitoje vietoje jau sidiloma ,,sieti antrinio predikatyvo termina bitent su atitinkamus morfosintaksinius poZymius turinéiais [...] antriniais predikatais*. Teisingai, taip Gramatikos darbuose yra paragyta, ir vienas teiginys kitam neprieStarauja. Mat Gramatikos darby autoriy kaip tik noreta parodyti, kad tarininiy paZyminiy ir aplinkybiy skirtumas néra sintaksinis, o morfologinis. Kaip tik §j dalyka recenzentas nutyli. Kas norety suzinoti, kodél geriau atsisakyti tarininio pazyminio dvilypio sintaksinio rysio, gali atsiversti Dabartinés hetuviy kalbos gramatikos 490 puslap}, kur Salia derinamuyy tarininiy pa%yminiy dar skiriami nederinamieji. Bet juk tarininiai pazyminiai nuo aplinkybiy skiriasi bitent derinimu (aplinkybe Sliejama prie veiksmazodiio, tarininis paZyminys, be to, dar derinamas su veiksniu ar papildiniu)? Juk biitent derinimas sakinyje Ma¢iau ji linksmq, pasak prof. Ambrazo, ir rodo tarp tarininio pazyminio ir papildinio esant sintaksine priklausomybe, kuri leidzia sintaksinj PasTABos | 109 ry8j apibidinti kaip dvilypi. Jeigu derinimas jeina tarininio pazyminio apibrézima, tai kas per vienas turety biti ,nederinamasis tarininis pazyminys?“ Kadangi tokios contradictio in adiecto geriau i8vengti, Gramankos darbuose siiiloma pripazinti, kad tarininiy paZyminiy ir aplinkybiu skirtumas yra morfosintaksinis, ne sintaksinis. Kas Cia iS tikruyy bloga? Recenzentas Gramatikos darby autoriams priki§a kriteriju susikryZiavima, o i8 tikryyy jie tik atkreipia démesj, kad naudinga atskirti sintaksine priklausomybe nuo morfologines. Kai per prievarta bandoma jas suplakti, iSeina, pavyzdziui, ,nederinamieji tarimniai pazyminiai“. Kur if tikryju ,,kryZiuojasi* kriterijai, o kur ne? Dar viena pastaba dél patios ,,prieStaravimo* savokos. Recenzento nuomone, daugelis Gramatikos darbuose pateikty dalyky yra priestaringi. Priestaring, pavyzdziui, esa ka tik pacituoti teiginiai apie tarininius pazyminius. ,AkivaizdZiai prieStaringa“ esanti biitinosios aplinkybes savoka. Kodél Si savoka yra ,,akivaizdziai* prieStaringa, neaisku, nes S1y eiluciy autorius recenzuojamame veikale jau yra iSaiSkines, kuo remiasi pasirinktas terminas ir kodél jis néra priestaringas (kaip autoriai apibrézia bitinosios aplinkybés savoka, recenzentas skaitytojo neinformuoja, taigi jos prieStarmgumas pateikiamas kaip tikéjimo straipsnis, panasiai kaip irodymo nereikalingi sintaksiniairySiai). Gal suvokus recenzento ,,prieStaringumui* taikomus kriterijus skartytoyui lengviau baty suprasti, kodel ,,nederinamojo tarininio pazyminio“ savoka, ivedama ka tik apibrézus tarininj pazyminj pagal dermima su veiksniu arba papildiniu, néra , akivaizdZiai prieStaringa*. Manyéiau, priesingai, ,,nederinamojo tarininio pazyminio“ savoka rodo vidinj prieStaravima, nes prieStarauja keliais puslapiais ankstiau tame pa¢iame skyriuje pateiktam apibrézimui, o Gramatikos darbuose rasti prieStaravimai yra prieStaringi tik i§ recenzento perspektyvos. Grynai morfologinis tarininiy paZyminiy ir aplinkybiy skyrimas yra prieStaringas tik tuo, kad prie’tarauja Dabartinés lietuviy kalbos gramatikoye teikiamiems sintaksiniy rysiy apibrézimams, kuriy teisingumo ,,néra reikalo jrodinéti*. Pagaliau stebina ir paskutinis recenzijos sakinys: ,,T'ad reikia pritarti pa¢iy autoriy nuomonei, kad ,,su minéty funkcijy apibrézimu bei aprasu susijusiy problemy jiems nepavyko patenkinamai iSspresti*. Tikekimés, kad tai pavyks padaryti ateityje“. 18 tikryjy recenzuojamojo rinkinio autoriai niekada nesitikéjo iSspresti visu su gramatiniu funkcijy apragu susijusiy problemy. Ligi Siol tai néra iki galo pavyke né vienai lingvistikos mokyklai, ir labai reikia abejoti, ar kada nors bus galutinai atsakyta j visus tuos klausimus, kurie jau deSimtmediais kankina kalbininkus. Panagiy abejoniy veikiausiai turi kiekvienas lingvistas, todél stebina ir prof. Ambrazo pastaba, ir uz jos slypinti prielaida, kad nesugebéjimas atsakyti j visus klausimus ir atskleisti galutine gramatikos tiesa (God’s truth) yra vien tik Gramatikos darby autoriy problema, kuria lengvai pavykty paSalinti sugriZus } tradicinés gramatikos prieglobstj. Gramatikos darby autoriai nesitiki i§ Sio prieglobs¢io i8vilioti kalbininku, kurie jame jaudiasi saugiai. Bet jeigu kam atrodo, kad kartais sveika suabejoti jrodinéjimo nereikalingomis tiesomis ir jas kritiskai apmastyti, tas Gramatikos darbuose gali rasti jei ne galutinius atsakymus, tai bent jau idomiy klausimy, kuriy prof. Ambrazas savo recenzijoje, deja, nutaré i8vengti. Labai gaila, kad dialogo vengiama, nes jis galéty biti jdomus. Axel Holvoet Lietuviy kalbos institutas P. VileiSio g. 5, 10308 Vilnius, Lietuva