1759 metų „Ziwato“ „u“ ir „iu“ kamieno daiktavardžiai ir jų raida

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LIII (2005), 91-99 1759 metu Ziwato u ir iu kamieno daiktavardziai ir jy raida SONATA VAICIAKAUSKIENE Vilniaus pedagoginis universitetas The article presents an analysis and a systematic description of the inflection of u and iu stem nouns in the 18th century Zemaitian Ziwatas. The evolution of these inflectional types and the possible causes of changes are examined with the aid of internal reconstruction and external comparison. The data thus obtained are compared with those of the nominal inflection system of the modern North Zemaitian dialect of Kretinga. 1. [VADAS Dabartiniai kalbotyros tyrinéjimai neabejotinai leidzia teigti, kad 1759 mety Ziwatas ~ geriausias XVIII amZiaus Siaurés Zemai¢iy kretingiSkiy' tarmés paminklas. Leidinyje to meto lenky kalbos ra8menimis aiskiai ir nuosekliai pateikiama tarmés fonologiné sistema, gramatikos ir morfologijos bruoZai. Jau Biiga (1958: 561-578), analizuodamas fonetinius balsiy pakitimus lietuviy tarmése, daZnai remiasi Ziwato fiksuotomis ZodZiy formomis. Kadangi Ziwato morfologija yra archaji’ka, buty tikslinga palyginti Sio ra8tijos paminklo ir dabartines kretingiskiy tarmés daiktavardziy kaitymo paradigmas, atkreipti démesj j jy raidos skirtybes. Taigi Sio straipsnio tikslas — apraSyti Ziwato uir ju kamieno daiktavardziu galiniy raida ir, svarbiausia, palyginti su dabartine Siaurés vakary Zemaiciy kretingiskiy tarmés? daiktavardziy kaitybos sistema. Darbe remiantis vidinés rekonstrukcijos ir lyginamuoju metodu aiskinami istoriniai vardaZodzio raidos procesai, kitimy prieZastys bei motyvai. Apie Ziwato ra’yba jau ne karta ra8yta (pla¢iau Zr. Girdenis 1972: 173-191, 1980: 111-116, 2001: 292-326; Girdenis, Girdeniené 1997: 11-44; Girdenis, Skirmantas 1998: vii—xiv, 292-326; Vaitiakauskyté 2001: 119-133, 2002a: 4-7; 2002b: 223). 2. u IR iu KAMIENO DAIKTAVARDZIU PARADIGMOS Visi u ir iu kamieno daiktavardiiai yra vyriSkosios giminés, turi septynis linksnius (vardininka, kilmininka, naudininka, galininka, jnagininka, vietininka ir SauksmininApie tai, kad Znwatas paraiytas pajirio Zemaitiy Kretingos apyhnkiy tarme (Girdenis 1972: 173-191; Girdenis, Girdeniené 1997: 11-19; Girdenis, Skirmantas 1998: vii-xiv). 2 Toliau tekste §i tarme trumpinama: SVZK. 92 | SONATA VAICIAKAUSKIENE ka), tris skai¢ius (vienaskaita, daugiskaita ir dviskaita); 1u kamieno daiktavardziai nuo u kamieno skiriasi tik priebalsio minkStumu kamiengalyje. 1 LENTELE. u KAMIENAS Vienaskaita V. dmogus 1,, ~ Zmitogds K, Zmogaws 2,, ~ Zmitogdus N. Zmoguy 9,, ~ Zmuogdu G. émogu 2, ~ Zmiiogo In, émogumi 41,, émogu 304, ~ Zmiogdmi, Zmitogd Vt. émogu 193,, Zmoguy 214, ~ Zmitogou S. émogaw 25,, ~ Zmitogau 2 LENTELE. pu KAMIENAS Dviskaita __G. du funu 117,, ~ dd snd Daugiskaita V. sunus 121, ~ sinus K, funu 72,, ~ stentt /stenitn _ N. sunums 289,, ~ swntims / swnéms G. funus 59, ~ stnits In. funumis 63,, ~ stindmis Vt. danguly 87,, ~ dongi sé S. sunus 143,, ~ sinus Vienaskaita V. karalus 1,, ~ kara.los K. karalaws 18,, ~ kardldus Daugiskaita V. prieteley 238,,, ~ prietelé K. karalu 113,, ~ kara.lu N. karaluy 36, ~ kardlou G. karalu 205,, ~ kara.lo In. karalumi 191,,, karalu 190,, ~ kara.lomi, karald Vt. Royu 233, ,, WILNIAWw I,, ~ rioj6u, vilidit N. karalems 34,, ~ karaléms G. karalus 37,, ~ karaltis In. razkatieys 27, ~ raskazés Vt. razkaziufy312,,~ rdskazitse 8. karalaw 113,~ kardidu 8. karaley 109, ~ karalé- 1759 m. Ziwato u 1R iu KAMIENAS | 93 2.1, Vienaskaitos vardininko galiiné yra -us, pvz.: Stojos, jogey wyinas Zmogus Jenas, wardu Symeonas, Dwafes fzwetos prypylditas 38,, ,; Efi karalus zidu yfzgymynes Dowida garbingas, kurfay wardon Diewa karalaw pagyrtas ateyti 113, SVZK tarméje vienaskaitos vardininkas turi galiine -os ~ -us (émilogs zZmogis, kard.irs ~ karalius). Galiines balsio u virtimas j 0 rodo, kad galiinéje pries isvirtima buvo trumpasis balsis, plg. la. tirgus ,,turgus“, got. sunus ,,stinus“, skr, stintis; dar Zr. Zinkevicius (1980: 232). Kyla klausimas, kaip Ziwato tarméje buvo tariama vienaskaitos vardininko galiiné -us? Ziwato balsis u reiskia ir kretingiSkiy 0; pla¢iau apie tai Zr. Vaiciakauskyté (2002a: 13). 2.2, Vienaskaitos kilmininko galtinés yra Sios: -aws = [aus] ir -aus, pvz.: Neftowiu apey daykta dwarna, ale apey dufzy Zmogaws pakarna 44. ,.; Tas Majeftots karalaws yfzwyfur pajzweftas, nes nu Dwafes S. Seney buwa yJzprowitas 30,, ,,; Apey antgymyma Pona Jezufa Chriftufa Karalaus Dangaws 24, , Lyginamojoje tarméje vienaskaitos kilmininkas sutampa su Ziwato forma (Zmiiogdus ~ Zmogaiis, kardldus ~ karaliaus). Galiine -aus < *-dus, plg. la. tirgus (-us < -aus), got. sunaus; dél Sios galiinés kilmés dar Zr. MaZiulis (1970: 263-272; Zinkeviéius 1980: 232). 2.3. Vienaskaitos naudininko galiiné yra -uy = [ou]*, pvz.: Dagu mizernam émoguy atwerfiu 157,; Pagriza, yr ant nuwgos ziemes ang watgi padieje Karaluy Dangaws 57a SVZK tarméje vienaskaitos naudininko galiiné yra -ou (Zmiloggu ~ zméguo, karaléu~ karaliuo) ir sutampa su o kamieno vienaskaitos naudininku (dar plg. Vaiciakauskyté 2002a: 14). Kalbininkai nesutaria dél Sio linksnio kilmés. Kai kurie iS jy — Endzelynas (1957: 123-124), Kazlauskas (1959: 22, 1968: 221), Zinkevi¢ius (1980: 233) — mano, kad tai o kamieno fleksija, isibrovusi j u kamiena. Maziulis (1970: 272) linkes galvoti, kad u kamieno galiiné *-0 yra ne paskolinta i8 o kamieno, bet atsiradusi i balty *-au, reprezentuojan¢io iu kamieno forma. Logiskiausia biity manyti, kad $i galtiné yra paimta i§ o kamieno, juolab nei senuosiuose raStuose, nei tarmése neaptikta reliktinés u kamieno galiinés (Zinkevi¢ius 1966: 248). Be to, u linksniavimo tipas indoeuropietiy kalbose nebuvo gausus. Dél to jis buvo veikiamas stipresniy linksniavimo tipy (Kazlauskas 1959: 19). Aptariamojo linksnio fleksija -ou kildintina is *-6 (Girdenis 2001: 377); kaip ir o kamieno (plg. Vai¢iakauskyté 2002a: 14). Cia veikiausiai apibendrintas ,,oksitoninis* variantas. 2.4. Vienaskaitos galininko galtiné yra -u, pvz.: Teypo yr tu turiek uz Sietona tq Zmogu; kurfay atrodyi mitafty kunyfzku stuzba Diewa 88,, ,,; Po anu eyta Jfzweciawfe Panna, Karalu Dangaws yr ziemes ant rqku fawa neédama 39, .. Kretingikiy Snektoje aptariamojo linksnio galtinéje vieto} "jaukiamo -u yra -0 Gmilog? ~ %mogu, kara. ie ~ karliy). Si galiiné kildintina i§ senovinés lietuviu ‘uni. Zemaitiu tarmeje nekiréiuoty galiiniy *-y ir *-u yra sutape j ta pati -9 (VaiDel Sios galiinés atstatymo platiau Zr. Girdenis, Girdeniené (1997: 12). 94 | SONATA VAICIAKAUSKIENE Gakauskyté 2002a: 18). Taigi morfemoje, kuri niekada nebiina kirtiuota, balsis u désningai paplatéja j 9. Matyt, Ziwato io linksnio galtiné jau buvo tariama kaip ir dabartinéje kretingi8kiu tarméje. Tai irodo tas faktas, jog ir vienaskaitos vardininko galiiné -us tariama kaip -os (dar Zr. 2.1.). 2.5. Vienaskaitos jnagininko galitnés yra Sios: -u ir -umi, pvz.: <...> nes fmertis kaypo fzafzulietis fu Zmogu eyta <...> 304, ,; Sytay wyfy yfzganity, yr par tawi Diewa Zmogumi turem 290,, ,,; <...> tada tiefa kalbi, jog afz efmi Karalus, nes afz Karalu yr uzgymiaw <...> 192,, ,.; Pytotas ktawJe Jezufa milawfi apey rozmaitus dayktus, 0 afa bliway apey tay ar efi karalumi gidu 191, ,, Lyginamojoje tarméje vienaskaitos inagininko galiiné yra -o (Zmuog’~ zmogii, kéral’ ~ karalit), kuri, kaip ir vienaskaitos naudininkas, sutampa su o kamieno galiine. Ziwato analizé rodo, kad XVIII amZiaus viduryje kretingiSkiai pagre¢iui dar vartojo vienaskaitos jnagininko forma su galtine -omi, kuri yra sudéta i§ kamiengalio ir galunés -mi. Tarméje nepaplatéjes galiinés balsis rodo, kad pirminé galiiné buvo *-mi (Biiga 1958: 566-567). Tikra galtiné turéty biti -mi, plg. s. sl. synems. Zemaiéiy vienaskaitos jnagininka -mi yra naujai atsiradusi. Matyt, ji buvo apibendrinta pagal daugiskaitos inagininka *-mis; plg. Maziulis (1970: 210-213). Formos su -mi laikytinos senomis u kamieno vienaskaitos jnagininko lytimis. Kai kuriuose senuosiuose kalbos paminkluose galiine -mi dar turi ir u kamieno biidvardziai (DaukSos Postiléje: bdisumi, brdgumi; Sirvydo raStuose: teysumi, sotumi) (Zinkevigius 1957: 23). Stipri u ir o kamieny saveika Zemai¢iy tarméje, matyt, iSsttimé senaja inagininko fleksija. Galiiné -mi labai neproduktyvi, nes jos neturéjo ir mi8riojo linksniavimo (ypaé i kamieno) daiktavardjiai (platiau apie tai Zr. Vai¢iakauskyté 2002a: 54-55). Taigi u kamieno vienaskaitos jnagininko galiiné buvo apibendrinta pagal produktyvesnj — vyriSkojo — linksniavimo tipa. Ziwatas fiksuoja senosios jnagininko formos nykima ir naujosios, t. y. io kamieno fleksijos jsigaléjima. Vélesniuose kalbos paminkluose pastarosios jnagininko formos dagnéja. Ypaé tai pasakytina apie Zemaiciy ra3tus (Kazlauskas 1959: 24). Kaip rodo analizuojamo teksto pavyzdziai, XVIII amZiaus viduryje Siaurés Zemaitiai kretingiskiai dazniau dar vartojo senasias vienaskaitos jnagininko formas. 2.6. Vienaskaitos vietininko galtinés yra Sios: -u, -uy = [ou], -qw = [ou]*, -uj, -ujy, pvz.: <...> afz negalu nie jokios kaltibes atrafty tamy émogu, diet kurios turietum nu myrty <...> 193, ,,; Pytotas teypag tare: afz ne rqndu pryCinas fmerte tamy Zmoguy 214, .; O dabar wiel fu pazwaleny wirefniuiu Ziamaytyfzka yfztumocitas yr drukawotas Wilniaw 1,, ,.; O kq yfarysi ant ziemes bus yfzryftas yr Danguj 88,, ,; <...> diet munes, linkfminkieties yr dyiawkieties, nes zaptotas jufu ita Dangujy 63, ,, SvzK tarméje vienaskaitos vietininko galtiné yra -ou (torg6u ~ turguo(je), rliojéu ~ rdjuo(je). Sia galiine galima kildinti if *-djén (Girdenis 1962: 97; 2001: 377). * _Tik karta tekste pasitaiké vienaskaitos vietininko forma su Sia galiine (Zr. pateikta pavyzdi). Galtiné -ou eia po nosinio priebalsio n, tad balsis, matyt, todél ir galéjo biiti nazalizuotas. 1759 m. ZiwaTo u IR iu KAMIENAS | 95 Kalbininkai nesutaria dél Sio linksnio kilmés ir raidos. Kazlauskas (1959: 26-29, 1968. 156-159) mano, kad vietininky postpozicija *-en Gia yra prilipusi prie *turgo tipo formos. Pastaraja galima lyginti su s. indy vietininko forma stindu, kadangi dvibalsis *-ou lietuviy kalboje galéjo virsti 6 (aukStai¢iy uo). Taigi formos, prie kurios priaugo postpozicija *-en, senoji iSvaizda galéjo biiti *turgo. Vadinasi, senoji baltiSkoji u kamieno vienaskaitos vietininko forma yra *turg6°. Taip atsirado inesyvo forma torgoje. PerSasi iivada, kad Zemaiciy vienaskaitos vietininko galiiné -ou < *-6. Véliau dél morfologinio trumpéjimo Zodzio gale nukrito -je. Grei¢iausiai zemaiiy vienaskaitos vietininko galtiné *-6 yra senesné nei aukStai¢iy turima -uje (Zinkevicius 1966: 248-249). Analizuojamame tekste karta pasitaikiusi vienaskaitos vietininko forma funy 153,,, matyt, yra atsitiktiné korektiros klaida, bet gali biti ir sporadiskas okamieno padarinys. 2.7. Vienaskaitos Sauksmininko galiiné yra -aw = [au], pvz.: waykiele zidu fzakieles aliwa mede pyrmu nezdamy, giedoie, yfzganik mus karalaw zidu 113, . Lyginamojoje tarmeje vienaskaitos Sauksmininkas sutampa su Ziwato teksto Sauksmininku (stndu ~ sina, kardld@u~ karaliau). Galiiné -au < *-du, plg. got. sunau. Tai grynas kamienas su pamatiniu kamiengalio balsio laipsniu (Zinkevicius 1980. 234). 2.8, Daugiskaitos vardininko u kamieno daiktavardZiy galiiné yra -us, 0 iu kamieno — -ey, pvz.: Ugpewna fawa pyktufius Tiewus fekate, nes yr jus tu paciu Sunus, kuryi Prarakus ugmusiynieie <...> 121,, ,.; Apafztalay, yr wyfy prieteley nu munys yfzwaykscioje, nie kokie neturiu, kurfay mqn padietum 238... , Dabartinéje kretingi8kiy tarméje apskritai aptariamy kamieny visa daugiskaitos paradigma yra peréjusi j (Jo kamiena. Daugiskaitos vardininko galiinés yra -a, arba -e (stind: ~ siinai, kardalé: ~ karaliai). u kamieno daugiskaitos vardininko fleksija senuosiuose XVI-XVII amiZiaus lietuviy kalbos paminkluose iSlikusi sveika. Net XVIII-XIX amZiaus Zemaiciy tarmés pagrindu ra8ytuose veikaluose dar yra i8likusiy u kamieno daugiskaitos vardininky (plg. Kazlauskas 1959: 32). Tai liudija ir analizuojamas Ziwato tekstas (Zr. pirma pateikta pavyzdi). Nors, kita vertus, Ziwato ZodZio stinus daugiskaitos paradigmoje galéjo i8silaikyti u kamieno senoji fleksija del dazZno Sio ZodZio vartojimo’ ir 8io Zodzio sakralumo. Be to, gali biti, kad autorius sieké iSvengti digrafo -aa zemaitiskoje Sio linksnio galinéje. Nereikétu pamirsti, kad u kamieno daugiskaitos vardininko galiiné yra islikusi ryty uteniSkiy tarmés paribyje su anykStenais, pvz.: Lelitinuose (Rinkauskiené 1999: 23). Remiantis tuo, kas pasakyta, galima teigti, kad o kamienas pradéjo brautis j u kamiena ne taip seniai. Ta¢iau tame patiame Ziwate, kaip rodo pateiktas pavyzdys, iu kamieno daiktavardZiai visuotinai vartojami su jo kamieno galtine; iu kamieno daiktavardziai dar turi senaja daugiskaitos vardininko forma , Del S10 linksnio kilmés ir raidos dar plg. Maziulis (1970: 286-287). Analizuojamame tekste daugiau nepasitaike u kamieno daiktavardé1y daugiskaitos vardininko, taip pat ir daugiskaitos naudininko, galininko ir jnagininko formy, iSskyrus daiktavardj Zmogus. Tatiau Sio daiktavardZio daugiskaitos paradigma apskritai yra ne u kamieno. 96 | SONATA VAICIAKAUSKIENE senuosiuose lietuviy kalbos paminkluose (Kazlauskas 1959: 31), bet ir XVI amziaus raStuose daZnesnés io kamieno lytys. Galtinés -tis nykima Zemaitiuose (apskritai u kamieno daugiskaitos formy keitima o kamienu) galétume lengvai paaiSkinti, jeigu Siaurés Zemaitiy galiine -o kildintume i§ *-d (akiitinio ar nekiréiuoto cirkumflekso), pvz.: dviskaitos vardininko ir galininko galiine (si-n)-0 < *(stin)-di (Girdenis 2000a. 334). Siaurés Zemaiéiy -u virto j -o po cirkumfleksiniy ir atviry akitiniy galtiniy trumpéjimo. Sutrumpéjusi daugiskaitos vardininko galiiné turéjo sutapti su vienaskaitos vardininko galiine. Veikiausiai dél Sios prieZasties u kamieno galiine -iis ir i8stiime produktyvioji 0 kamieno galiine -ai. Daugiskaitos vardininko galiinés -tis kilmé iki Siol néra aiSki. Kazlauskas (1968: 224) mano, jog aptariamojo linksnio forma yra kilusi i§ *-uues, atsiradusio u kamieno daugiskaitos vardininke dél a kamieno jtakos. Zinkeviéius (1980: 234) Sia galiine taip pat kildina i8 *-uues, kuri buvusi pasidaryta su kamiengaliu u dél kity linksniy itakos, jeigu tik galiiné -dis néra analoginis darinys pagal kity kamieny modeli’. Veikiausiai daugiskaitos vardininko galiiné -is buvo isivesta pagal kity kamieny analogija.Tiek biidvardiiy, tiek ir daiktavardziy paradigmoje pagrindiniai linksniai yra vardininkas ir galininkas. Greigiausiai aptariamy daiktavardziy daugiskaitos vardininko -iis galéjo atsirasti pagal analogija: jei dgs. gal. “gerds : dgs. vard. *gerds, tai dgs. gal. *stinus : dgs. vard. x, i§ Gia x = siiniis. Daugiskaitos Sauksmininkas sutampa su vardininku tiek Ziwato tekste, tiek ir dabartiniame kretingiskiy plote. 2.9. Daugiskaitos kilmininko galiiné -u arba -'u, pvz.: Pafakikiet mqn, kurfay yz tu funu dwyiu dare waly Tiewa fawa 117,, ,,; Buwa tafay fugrizymas yfz Egyptu apey JSewety Tryiu Karalu 44, , SVZK tarméje daugiskaitos kilmininko forma sutampa su paliudyta Ziwato (st-nu: ~ sini, torg* ~ turgu, kara." ~ karaliy). (Ju kamieno forma sutampa su (Jo kamieno lytimis. Veikiausiai u kamieno (kaip ir kity kamieny) kiréiuota kilmininko galiine dar buvo tariama su nosiniu balsiu, juolab kad ir dabartinéje lyginamojoje tarméje daug kur vartojamos formos su -n ar su -m (Zinkevicius 1966. 77; Vaitiakauskyté 2002a: 18). 2.10. Daugiskaitos naudininko u kamieno galiiné yra -ums, oiu kamieno — -ems, pvz.: Dwilekta karuna ira stypre riedima, kuri ira yfz akmenies brangie, kure duda Diewas Sunums fawa yr yfzrinktiefyms, kaypo parasita ira Pfalmiefy 298,, ,,; Jesus satdziawfis, apfyjowyjys wyfam fwietuy, karalems, yr madryifyms Pagonu 34... ,. Lyginamojoje tarméje daugiskaitos naudininko galiinés yra (Jo kamieno (su. ndms ~ siinams, karaléms ~ karaliams). ukamieno senovinis demuo *-wmus (*stinumus), kur slypi kamiengalis -uir galiiné -mus (plg. o kamieno daugiskaitos naudininko formas; zr. Vaiciakauskyte 2002a: 19). Kalbamojo linksnio galiinés raida veikiausiai buvo tokia: *-umus > -omos > -oms. Kaip rodo senyjy raSty analizé (Kazlauskas 1959: 34-35), XVI-XVII amZiaus kai kuriuose raStuose u kamieno daugiskaitos naudininkas dar turi senaja u kamieno - Del S108 galiinés kilmés ir raidos dar Zr. Maziulis (1970: 297-304). 1759 m. Ziwato u 1R iu KAMIENAS | 97 fleksija, nors, reikia pasakyti, u kamieno naudininkas senuosiuose lietuviy kalbos paminkluose pasitaiko retai. Ziwatas rodo, kad XVIII-XIX amZiuje, matyt, u kamieno daugiskaitos naudininko formos dar buvo zemai¢iy pavartojamos. Nors, kaip jau buvo minéta, Ziwato Zodzio sinus daugiskaitos paradigmoje galéjo i8silaikyti u kamieno senoji fleksija dél daZno Sio Zodzio vartojimo. iu kamieno daugiskaitos naudininko galiiné yra *-wmus, ta¢iau jau XVI-XVII amiiaus lietuviy kalbos paminkluose vyrauja io kamieno $io linksnio formos (Kazlauskas 1959: 34). Ziwato visi minéto kamieno daiktavardziai turi io kamieno daugiskaitos naudininko lytis. 2.11. Daugiskaitos galininko galtiné yra -us, pvz.: Tynay diet dyde Sopule, kuri pry apipiawftima kietieje, kartey werkie, nes kuneli dydey fubtetna yr czuyna ué kytus Sunus Jwieta turieje 32, ,.; Yfeleydufi Karalus feweciawfe Maria fu S. Juzupu, giwena anoy Szopo pry prakarta ligi kieturiolektay dyinay <...> 37,, 4. Kretingiskiy tarméje daugiskaitos galininkas sutampa su Ziwato teksto galininku (st-nis ~ sinus, kéraliis ~ karalits). Kalbininkai nesutaria dél aptariamojo linksnio formos kilmés, plg. MaZiulis (1970: 297), Kazlauskas (1968: 225); u kamieno daugiskaitos galininko fleksija -us < *-iis, kaip atitinkama i kamieno galiiné -is < *-is (Bia 1958: 568; Zinkevitius 1980: 235, 1966: 251). Taigi galiiné *-iis galéjo atsirasti ir kitu kamieny pavyzdziu. Siaurojo -u < *-t buvimas daugiskaitos galininko formoje tikrai pagrindzia minti, jog Zemai¢iuose pirmiausia turéjo trumpéti cirkumfleksinés gallinés, o akitinés trumpéjo véliau (Girdenis 2001: 172, 2000a: 405-406). 2.12, Daugiskaitos jnagininko u kamieno daiktavardziu galiiné yra -wmis, oiu kamieno — -eys = [e's], pvz.: Palayminty pakaju daruntis, nes anyi Sunumis Diewa bus wadinty 63,, ,,; <...> kada anfay budamas Ponu y fawa garby neje razkadieys, ale werkymays yr ubagifty 27, , Dabartinés $VZK tarmeés daugiskaitos inagininko galiiné sutampa su 0 kamieno (plg. Vaiciakauskyté 2002a: 19), (torg@-s ~ tutgais, karalés ~ karaliais). Ziwato tekste, kaip rodo pateikti pavyzdziai, daugiskaitos jnagininkas dar turéjo iSlaikes senaja u kamieno galiine -umis, kuria sudaro kamiengalis -uir senoji galtiné *-mis. ju kamieno daiktavardziy paradigmoje visuotinai jsigaléjusios io kamieno lytys. 2.13. Daugiskaitos vietininko galtiné yra -ufy = [use], pvz.: Ponas Jezufas ant to atfakie katbiedamas: Btagastowitas efi, Symonay Baryonay, nes ne kunas ne krawjes ne apjowyie taw to, ale Tiewus muna, kurfay ira Dangufy 87, ,,; Tada tuw ciefu tabiawfey linkjmifes kunay nuwarginty, ne kaypo kuryi razkaziufy y{zkawoty 312,, ,, Minétina karta rasta Ziwato daugiskaitos vietininko forma su galiine -ufu (plg. su i kamieno daugiskaitos vietininko formomis, zr. Vaitiakauskyté 2002a: 60), biitent: <...> weyziek jogiey antgyme ne razkaziufu, aley ubagifzkoy fmyrdyncioy ftayneliey, ant plykos yr myktos ziemes terp badiftiu <...> 25-26,,. Lyginamojoje tarméje fonetiskai sutapo (Jo ir (u kamieny daugiskaitos vietininkai, plg.: *miskts(e) ir *turgtis(e) (turgd-s(e) ~ turgiis(e), vaiSd-s(e) ~ vaisitis(e) (Zinkevitius 1966; 251). Beveik visi Siaurés Zemai¢iai iSlaiko nesutrumpéjusia daugiskaitos vietininko galiine -tise. Morfologiskai sutrumpéjusios formos su galtine -is vartojamos tik Kretingos apylinkése, Zr. Aleksandraviéius (1963: 104), Girdenis (2000a: 393, 2000b. 17). Galbiit kalbamojo linksnio -dgalima bitu kildinti i8 *6 98 | SONATA VAICIAKAUSKIENE (plg. o kamieno daugiskaitos vietininko formas, Zr. Vai¢iakauskyté 2002a: 21); dar zr. Girdenis (2000b: 336). Karta pavartota daugiskaitos vietininko lytis su galiine -su yra archajiska daugiskaitos vietininko forma (pla¢iau zr. Vaitiakauskyté 2002b: 233). 2.14. VyriSkosios giminés aptariamojo kamieno daiktavardziy dviskaitos galininko galiiné yra -u = [9], pv: buwa wyinas Zmogus kurfay turieje du funu, atejys pry pyrmoie tare: funaw eyk siediena dyrpty y winiciy, o unfay nenorieie 117,, ,,. Dabartinéje lyginamojoje tarméje vardazodzio dviskaitos galininko formos sutampa su paliudytomis Ziwato (do stind ~ di siinu). Lietuviy kalbos skaitvardziai di, dvi vestini i8 *d6, “dvé. Taigi vyriskosios giminés vardazodzio dviskaitos galininko (beje, kaip ir vardininko) galiiné -o sutrumpéjo i8 *-6 °. 3. ISVADOS 1. 1759 mety Ziwato nuosekli analizé parodé, kad XVIII amZiaus viduryje kretingiskiy tarméje vyko vardazodzio neproduktyviyjy kamieny peréjimas i produktyviuosius. Dabartinés kretingiSkiy tarmés u kamieno paradigma nuo XVIII amziaus vidurio pakito. 2. uir (Qu kamieno biidvardziy (ankséiau nei daiktavardZiy) paradigmas paveiké produktyvieji linksniavimo tipai, todél u kamieno daiktavardziai Ziwato tekste bent tam tikrais atvejais sporadi8kai galéjo dar turéti senasias daugiskaitos vardininko, naudininko ir jnagininko galiines’. Dabartinéje kretingigkiy tarméje turimos 0 kamieno galiinés. 3. Ziwatas fiksuoja u kamieno senosios vienaskaitos inagininko formos nykima ir naujosios, t. y. (Jo kamieno, lyties isigaléjima. 4. Sutrumpéjusi u kamieno daugiskaitos vardininko galtiné turéjo sutapti su vienaskaitos vardininko galiine. Veikiausiai dél Sios prieZasties galiine -ds ir i8sttimé produktyvioji o kamieno galiiné -ai. 5. Jau XVIII amZiaus viduryje kretingiskiu (Ju kamieno daugiskaitos paradigmoje visuotinai vyravo (Jo kamieno formos. LITERATURA Auexsanpravicius, J. 1963: Kretingos tarmés daiktavardzio kaitybos ypatybés ir galaniu raida. Kalbotyra 9, 101-117. Boca, K. 1958: Rinktiniai rastai 1. Sudare Z. Zinkeviéius. Vilnius Valstybiné politines ir mokslinés literatiros leidykla. Envzeiynas, J, 1957: Balty kalby garsai ir formos. Vilnius: Valstybine politines ir mokslinés literatiros leidykla, Giroenis, A. 1962: TikShy tarmés morfologija ir Zodziy daryba (rankrastis). Ginvenis, A. 1972: Baltskuju *g, *dj refleksai 1759 m. ,Zyvate*. Baltistica 8 (2), 173-191. Girpenis, A. 1980: Del vieno prielinksnio formos XVIII a. Siaures Zemaitiy kretingiSkiu tarmeje Balttstica 16 (2), 111-116. ® Del dviskaitos vardininko ir galininko galiin1y kilmés dar Zr. Madiulis (1970: 181-182). ° Tai galima teigti tik su iSlyga (dar plg. 2.8, 2.10 ir 2.12). 1759 mM. Ziwato u 1R iu KAMIENAS | 99 Ginpenis, A., Ginventent, D. 1997: 1759 meny ,,Ziwato" indeksas Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidykla Ginvenis, A., Skiewantas, P. 1998: 1759 meay ,,Ztwatas“ (faksimilinis leidinys). Vilnius: Mokslo 1r enciklopedijy leidykla Ginvenis, A. 2000a: Kalbotyros darbai 1. Vilnius: Mokslo ir enciklopediyy leidybos institutas. Girvenis, A. 2000b: Kalbotyros darba: 2, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidybos institutas. Ginvewis, A, 2001: Kalbotyros darbai 3, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidybos institutas. Kaztauskas, J. 1959: Daiktavarddiy ()u lnksniavimo nykimas. Kalbotyra 1, 51-67. Kaztauskas, J. 1968: Lietuviy kalbos istorine gramatika, Vilnius: Mintis. Madiuus, V. 1970: Balty ir kity indoeuropieciy kalby santykiai. Vilnius: Mintis. Rinkauskiené, R 1999Ryty aukstaitiy uteniskiy vardazodis: dabartiné padétis ir istoriné raida (disertacija). Vilnius. VaidiaKauskyte, S. 2001. 1759 ,,Ziwato* o, io, iio kamieny daiktavardZiai ir jy raida, Kalbotyra 50 (1), 119-133. VaicrakauskyTe, S. 2002a: 1759 ,,Ziwato“ vardazodzio linksniavimo sistema (disertacija), Vilnius. VaiéiakauskyTt, S. 2002b 1759 ,,Ziwato* i ir priebalsinio kamieno daiktavardziai 1r jy raida. Baltistica 36 (2), 223-236. Zinxevicwis, Z. 1957: Lietuviy kalbos jvardziuotiniy bildvardiiy istorijos bruogai. Vilnius Valstybiné politinés ir mokslinés literatiiros leidykla. Zivxevicws, Z. 1966: Lietuviy dialektologija. Vilnus: Mokslas. Zixxevicws, Z, 1980° Lietuvy kalbos istorine gramatika 1. Vilnius: Mokslas. Sonata Vaiciakauskiené Lietuviy kalbos katedra Vilniaus pedagoginis universitetas T. Sevéenkos g. 31, Vilnius