M. Daukšos „Katekizmo“ (1595) lyginamieji sakiniai

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LIII (2005), 23–31 M. Daukšos Katekizmo (1595) lyginamieji sakiniai ARTŪRAS JUDŽENTIS, JŪRATĖ PAJĖDIENĖ Lietuvių kalbos institutas The article deals with comparative clauses in M. Daukša’s Catechism. They contain the same conjunctions as in modern Lithuanian. Modifier clauses expressing comparison of quality are introduced by the conjunction kaip both in the Catechism and in the Trumpas Budas. A comparative clause of quantity introduced by kiek is attested only in the Catechism, and a correlative clause with kuo – tuo only in the Trumpas Budas. Comparative complement clauses expressing differences of degree, introduced by the conjunction neg, are used only in the part of the Catechism that has no Polish equivalent, and in the Trumpas Budas. Comparative clauses of the same type with the conjunction nekaip are used in the Catechism and in the preface to the Trumpas Budas. They are used to compare predicates. A comparative clause as a complement of the verb bevelyti, introduced by neg, is used in the text portion that is independent of the Polish model and presumably reflects the authentic usage. 1. Straipsniu tęsiami 1595 metais Vilniuje išleistos knygos, tradiciškai vadinamos Mikalojaus Daukšos Katekizmu, bet naujesniuose tyrimuose laikomos konvoliutu, kurį sudaro du skirtingo santykio su originalais1, sandaros ir turinio veikalai – Kathechismas (KATHECHISMAS ARBA MOKSLAS KIEKWIENAM KRIKSZCZIONII PRIWALVS. PARASZITAS PER D. IAKVBA LEDESMA Theologa Societatis IESV. Ižguldytas iż Lieżuvio Łakiśko ing Lietuwiśka per Kuniga Mikaloiu Daugśa Kánonika Żemaicziu. Iśpáuśtas Wilniuie Metuśe uźgimimo Wieśpaties 1595) ir Trumpas Budas (Trumpas Budas Paśiśákimo / arba iźpaźinimo Nůdemiu. Drin tu kurie daźnai wartója tú Sakramentu. Yź takiśko ant Lietúwiśko pergulditas. WILNIVI Metuśe M. D. XCV.) – sudėtinių sakinių tyrimai2. Lyginamaisiais šiame 1Güdo Michelinis yra nustatęs, kad „Ledesmos katekizmo tekstas sudaro tik pirmąją lenkiškos knygos dalį, nes Krotki obyźay śpowiedźi ( > Trumpas Budas Paśiśákimo / arba iźpaźinimo Nůdemiu) remiasi kitais šaltiniais” (Michelini 2000. 260, 2001: 228). 2M. Daukšos Katekizmo lyginamieji sakiniai ištirti ta pačia metodika ir aprašomi panašia tvarka, kaip kiti sudėtinių sakinių tipai ankstesnėse autorių publikacijose (žr. Judžentis, Pajėdienė 2001, 2005). Straipsnyje pasinaudota autorių atlikto ir Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo paremto tyrimo „Sudėtiniai M. Daukšos 1595 m. Katekizmo sakiniai“ rezultatais. Cituojant Daukšos sakinius naudotasi fotografuotiniu tekstu iš Vidos Jakštienės ir Jono Palionio parengto Katekizmo leidimo (Jakštienė, Palionis, par., 1995). Lenkiškų Ledesmos katekizmo sakinių pavyzdžiai transliteruoti pagal Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomą Jurgio Lebedžio kolekcijai priklausančią NAWKA CHRZESCIANSKA. Abo Kátechiśmik dla dźatek fotokopiją. 24 | Artūras Judžentis, Jūratė Pajėdienė straipsnyje vadinamą lyginimo reikšmę turintys šalutiniai sudėtinių prijungiamųjų sakinių dėmenys. 2. Senųjų lietuviškų raštų lyginamosios reikšmės prijungiamieji sakiniai tyrinėti Eduardo Hermanno (1912), Jono Palionio (1967), Leonardo Drotvino (1968a, 1968b), Artūro Judženčio (1995) darbuose, tačiau M. Daukšos 1595 metų Katekizmo lyginamieji sakiniai nuodugniau dar nebuvo aprašyti. Šiame straipsnyje Daukšos lyginamieji sakiniai nagrinėjami straipsnių rinkinyje Sintaksinių ryšių tyrimai (Holvoet, Judžentis, red., 2003) išdėstytais teoriniais pagrindais. Sprendžiant kai kuriuos lyginamųjų sakinių sintaksinės sandaros ir semantikos klausimus pasinaudota sintetiniais Vakarų lingvistinės tradicijos veikalais (Lieko 1992; Fauconnier [1985] 2003; Anderson [1997] 2004; Culicover, Jackendoff 2005), apibendrinamaisiais lietuvių kalbotyros darbais (Ambrazas, red., 1976, 1994, 1997; Morkūnas, par., 1999) ir specialiaisiais tyrimais (Ambrazas 19713; Semėnienė 2002). 3. Sudėtiniais sakiniais su šalutiniu lyginamuoju dėmeniu tam tikrų bendrų požymių pagrindu lyginamos dvi propozicijos4. Pagal funkciją sudėtiniame sakinyje visi šalutiniai lyginamieji sakiniai tiriamajame konvoliute yra prieveiksminiai, tačiau jų sintaksiniai ryšiai su kitais sudėtinio sakinio žodžiais skirtingi. Vieni lyginamieji sakiniai yra šliejami (dažniausiai prie tariniu einančių veiksmažodžių), kiti – valdomi pagrindinio dėmens žodžių (paprastai tam tikrų jų formų). 4. Šliejamieji lyginamieji sakiniai pagal reikšmę ir gramatinės sandaros ypatybes skyla į dvi grupes. Vieną grupę sudaro lyginamieji sakiniai, reiškiantys požymį ir einantys pagrindinio dėmens lyginimo standartu. Pagal lyginimo pobūdį ir jungiamuosius žodžius jie skirstomi į kokybės ir kiekybės lyginamuosius sakinius. Kiti šliejamieji lyginamieji sakiniai reiškia kintamo požymio laipsnio tapatumą su pagrindiniu dėmeniu reiškiamo to paties ar kito kintamo požymio laipsniu. Tai santykio lyginamieji sakiniai5. Jiems būdingi koreliuojami jungiamieji žodžiai ir 3 Vytautas Ambrazas straipsnyje „Dabartinės lietuvių kalbos lyginamųjų sakinių sandara“ nurodo, kad lietuvių gramatinėje tradicijoje lyginamieji sakiniai yra buvę išskirti kaip atskiras sakinių tipas tik Jono Balkevičiaus „Dabartinės lietuvių kalbos sintaksėje“ (Ambrazas 1971: 161). Tiesa, minėtoje sintaksėje lyginamieji sakiniai aprašomi ir bendrame skyriuje „Palyginamieji šalutiniai sakiniai“ (Balkevičius 1963: 329–331) – pagal gramatines ypatybes, ir atskirai – pagal prasminius santykius kaip tarinio palyginamieji (ten pat, 339–341), pažyminio palyginamieji (ten pat, 345–346) ar palyginamieji sakiniai laiko (ten pat, 351–352) ar būdo (ten pat, 358–360) aplinkybėms paaiškinti. Ambrazas lyginamuosius sakinius (1971 m. straipsnyje pateiktas lyginamųjų sakinių klasifikacijos modelis buvo perkeltas į akademines gramatikas) pateikia pagal gramatines formos ypatybes, atsižvelgdamas į gramatines reikšmes ir atsiribodamas nuo leksinių ir kontekstinių reikšmių (Ambrazas 1971: 162). 4 Plg. Anneli Lieko duodamą apibrėžimą (1992: 222), kurio pagrindinė idėja perimta iš A Grammar of Contemporary English: „The basic feature of a comparative construction is that two propositions are compared with respect to something they have in common“ (Quirk et al. 1972: 765) Lietuvių kalbos gramatinėje tradicijoje skiriami lyginamieji sakiniai ir lyginamieji posakiai (apie juos žr. Morkūnas, par., 1999: 379–380) Pastaruosius galima laikyti redukuotais lyginamaisiais sakiniais (plg Holvoet, Judžentis 2003: 144–146). Šiame straipsnyje redukuoti lyginamieji sakiniai nenagrinėjami. 5 Santykio lyginamieji sakiniai V. Ambrazo nusakomi kaip žymintys „tarp savęs susijusius veiksmus bei reiškinius, kurių vienam didėjant ar mažėjant, atitinkamai didėja arba mažėja ir kitas“ (Ambrazas 1971: 172). Angliškoje Lietuvių kalbos gramatikoje santykio lyginamieji sakiniai (com- M. DAUKŠOS KATEKIZMO (1595) LYGINAMIEJI SAKINIAI | 25 kintamo požymio žymėjimas aukštesniojo laipsnio formomis abiejuose sudėtinio sakinio dėmenyse. 4.1. KOKYBĖS lyginamuosiuose sakiniuose nagrinėjamuose Daukšos tekstuose, kaip ir dabartinėje bendrinėje kalboje, vartojamas jungiamasis žodis kaip. Tiriamajame konvoliute tai pagrindinis šiuo jungiamuoju žodžiu siejamų šalutinių sakinių vartosenos tipas⁶, plg.: nóri Bažni- // czia pagėrbt fawús ſúnus // ßwetúlius / kaip’ nie gėrbė io // Diewą / ir Bażniczią ßwęta 67₁₃–₁₆. Paprastai kokybės lyginamieji sakiniai eina po pagrindinio dėmens, kaip pacituotame sakinyje, kuris neturi lenkiško atitikmens. Tokia pati dėmenų tvarka būdinga ir lenkišką originalą turintiems sakiniams (kaip ir jų atitikmenims lenkiškame Ledesmos katekizmo vertime), plg.: atháid’ mū́mus mū́- // ſų kaltės / kaip’ ir męs át- // haidżęmę ſawięmus kaltie- // mus 46₅–₈ (odpuść nam náſze winy // iáko y my odpuſcżamy náſym // winowáicom 28₁₀–₁₂). Prieš pagrindinį dėmenį kokybės lyginamieji sakiniai vartojami retai; tokiais atvejais jie paprastai koreliuoja su atliepiamaisiais žodžiais, plg.: kaip’ anoí // ſkrinioi nē búwo dáiktas // bragẹ́lnis / tiektái toblíczios // priſsákimo Diewo / idant’ // teip widurū́ję ßi[r]diés máno // ne butú kita dumá / nei nó- // ras / tiektái tawóp ßwetóp // priſsákimóp 166₁₀–₁₇ (iáko w oney ſkrzyni nie // była rzécż przednieyſßa / iedno // tablice zakonu / aby tak wnętrz // w ſercu moim nie była inßa // myśl ani chuć / iedno ku twemu // naświętßemu zakonowi 125₂₂–₁₂₆₅). Pacituotojo sakinio sintaksinė sandara priklauso nuo originalo. Tačiau Kathechisme yra ir nuo originalo nepriklausomų prepozicinių lyginamųjų sakinių; jie paprastai neturi atitikmenų lenkiškame Ledesmos katekizme, pvz.: kaip’ pirmas // Adómas tėwas mū́ſų / át- // nēſe mū́mus paſkadinimą // per parágáwimą waiſéus // mędžio vźdrauto / teip’ // antras Adómas Jefus Chri- // ſtus / átnēſe mū́mus iźgá- // nimą / per mędźią kríźėus // ßwęto 35₈–₁₆. Konvoliute rastas tik vienas kokybės lyginamojo sakinio interpozicijos atvejis. parative clauses of proportion) apibūdinami kaip žymintys skirtingų veiksmų ar reiškinių laipsnio intensyvumo palyginimą (Ambrazas 1997: 750). 6 Laiko ribos reikšmę turi samplaikiniu jungiamuoju žodžiu tuojau kaip siejami sakiniai (žr. Judentis, Pajedienė 2005: 60–61). 26 | A R T Ū R A S J U D Ž E N T I S , J Ū R A T Ė P A J E D I E N E Jis pavartotas Trumpame Bude: Eimi [...] kaip nułi- // dėjes tikrófį wærmesp tei- // sibes / idánt tu mané teik- // túmbeis nutéifint 15112–17. (Ję [...] iáko grześny do [prá- // wiedliwego źrodła fráwie- // dliwości / ábys ty mnie raczył // vſprawiedliwić 11216–19). Atliepiamieji žodžiai vartojami ne tik su prepoziciniais (kaip 358–16 atveju), bet ir su postpoziciniais kokybės lyginamaisiais sakiniais (tiesa, Katechisme tokių atvejų nedaug), pvz.: teip’ Diewas múmus daris // kaip’ ir męs darifimę ki- // tiémus 5419–21 (lę // Pan Bog będźie / tak obcho- // dźił 3 nami / iáko lę my 3 // nimi obchodźimy 346–9). Pacituotame Daukšos sakinyje atliepinio pozicija kitokia nei originale, be to, jame prie jungiamojo žodžio prisišlijusi dalelytė ir, neturinti atitikmens originale. Trumpame Bude net trečdalis visų postpozicinių kokybės lyginamųjų sakinių turi atliepiamąjį žodį, pvz.: nę miłėło artimų fawų // teip / kaip pats norėtųs // idánt jį miłėtų 12818–20 (nie miłował bliźnich swoich // tak iákoby fam chciał być mi- // łowan 928–10). Betarpiškai prieš jungiamąjį žodį einantis atliepinys gali sudaryti su juo funkcinį vienetą – sudėtinį jungiamąjį žodį, plg.: Abú draugia / túri vźlaikit // pakáiu / wienibę / iſtikėii- // ma / méilę / fádarą / teipó // kaip Chriſtus turi fudėréii- // ma fu baźnycžia fawo 10219–103₂ (oboie weſpołek maią // zachować pokoy / iedność / wiá- // rę / miłość / tak iako czyni Pan // Chrystus 3 kościołem swoim 707–10). Ribos tarp kokybės ir kiekybės kategorijų nėra ryškios; kai kurie prieveiksminiai sakiniai su jungiamuoju žodžiu kaip gali reikšti ir lyginimą KIEKYBĖS atžvilgiu, plg.: nę kurie dá- // bar teip tikėdamies // // iog niekad nę yfſipa- // źiſta / teip pakaktinái // // kaip būtų kalti 11117–112, (niektoryſie ieſſcźe dla te- // go mniemánia / iż ſię ni- // gdy nie ſpowiadáia tak // // doſkonále/ iáko ſą powin- // ni 782–6). Specialusis kiekybės lyginimo jungiamasis žodis kiek pavartotas tik su vienu lyginamuoju Katechismo sakiniu (atkreiptinas dėmesys į tai, kad lenkiškas šio sakinio atitikmuo Ledesmos katekizme yra su asmenuojamąja veiksmažodžio forma): nę // ſkaitit knįgų nę więźliwų / // nę kabėt’ źodźiu / nei giedót // gieſmių gėdiſkų / kiek pri- // manant 8512–16 (nie czytać ksiąg wſetecz- // nych / ani mówić ſłów / ani // śpiewać pieśni nieuczeſciwych: // ani ich ſłuchać ile być może 5420–55₁). M. Daukšos Katekizmo (1595) lyginamieji sakiniai | 27 4.2. Konvoliute rastas tik vienas santykio lyginamasis sakinys7. Jo jungiamasis žodis kuo (originale pavartota senoviška jungiamojo žodžio forma im) koreliuoja8 su atliepiniu tuo: Nėßą kū aß ęmi nęwertė- // finis / tū tu garbėnis tam- // pi 1502–4. (Abowiem im ia ie- // ßtem niegodnieyßy / tym ty // chwalebnieyßy zoßtánieß 1115–7.) 5. VALDOMIEJI LYGINAMIEJI SAKINIAI9 pagal lyginimo pobūdį taip pat yra nevienarūšiai. Vienais jų reiškiamas požymio kiekio (ar laipsnio) lyginimas10, kitais lyginamaisiais sakiniais požymis kaip visuma lyginamas su pagrindiniu dėmeniu reiškiamu požymiu. Laipsnio lyginamieji sakiniai Daukšos vartojami su jungtuku neg. Juos atitinka lenkiški lyginamieji sakiniai su jungtuku niżli, plg.: daugėßn tu gali // atlaist / neg aß galú dafsi- // láist 1379–11 (więcey // ty możesz odpuścić / niżli ię ia // mogę dopuścić 9918–20.) Su požymio lyginamaisiais sakiniais vartojamas jungiamasis žodis nekaip. Originale juos, kaip ir laipsnio lyginamuosius sakinius, atitinka sakiniai su jungtuku niżli, plg.: pigėus numirt // turime / nękaip iy [Dievą] pažęilt 7012–13 (ráčęy vmrgęć ma- // my niżli go obrázić 4314–15.) SANTYKIO lyginamųjų sakinių gausumu nepažįsmi ir Daukšos Postile (žr. Czesławo Kudzinowskio indeksą, 1977 (1t.): 354; 1977 (2t.): 316). Joje lenkiškus sakinius su koreliuojamu jungiamuoju žodžiu im... tym atitinka lietuviški sakiniai su kuo... tuo Pvz., Wujeko Postilės sakinys im fie kościół więcej na nabożeństwo gotuie/ tym więcej świat Isaleie y blążnuie išverstas taip: kū Ba=źnícza daugéus ant nôbáźnumo zopótijęs/ tū didżéus pãfaulus fêucźę ir ßu –tie, 10238–39. Apie im... tym lyginamąsias konstrukcijas senojoje lenkų kalboje žr. Klemensiewicz et al. (1955: 479–480). Apie anglų kalbos koreliuojamas lyginamąsias konstrukcijas, jų artimiausius gramatinius atitikmenis ir reikšmių spektrą žr. Culicover, Jackendoff (2005: 500tt). V. Ambrazo jie vadinami skirtumo lyginamaisiais, plg.: „Skirtumo lyginamieji sakiniai žymi tarp savęs lyginamų veiksmų bei reiškinių skirtumą. Šių sakinių šalutiniai dėmenys, pradedami jungtukais negu, nekaip, kaip, yra siejami su pagrindiniuose dėmenyse einančiais aukštesniojo laipsnio būdvardžiais, prieveiksmais arba skirtumą nurodančiais įvardžiais.“ (Ambrazas 1971: 173). Loretos Semėnienės atliktas tyrimas rodo, kad „būdvardžių aukštesniojo ir aukščiausiojo laipsnio formų valentinė savybė prisijungti lyginamąsias konstrukcijas [...] būdinga ne būdvardžiui kaip tam tikrai kalbos daliai, o tik morfologinei laipsnio kategorijai, kuri apima ne tik būdvardžius, bet ir prieveiksmius“ (Semėnienė 2002: 142). Į lyginamųjų konstrukcijų sandaros ir veiksmažodžių valentingumo sąsajas dėmesį atkreipia ir Johnas M. Andersonas (2004: 126). Vladimiras Plungianas lyginimo rodiklio atsiradimą sieja su antrojo argumento poreikiu: antrasis argumentas reikalingas pagrindinio argumento savybei ar jos intensyvumui atskleisti (Plungian 2003: 212). Daugiau apie laipsnio rodiklio valdomų lyginamųjų sakinių priskyrimą prie prieveiksminių sakinių tipo ir apie tai, kad lyginamųjų sakinių sintaksinei kategorijai nustatyti valdančiojo žodžio morfologinė klasė nėra svarbi, žr. Holvoet, Judžentis (2003: 149t). 28 | A R T Ū R A S J U D Ž E N T I S, J Ū R A T Ė P A J E D I E N Ė Pastarojo tipo sakiniuose ryški lyginamųjų požymių priešprieša. Šie sakiniai artimi sujungiamojo tipo priešinamiems sakiniams, tai rodo ir lyginamojo sakinio lenkiškas atitikmuo su jungiamuoju žodžiu a niżli, turintis ne tik semantinių, bet ir sintaksinių lyginamojo ir priešpriešamojo sakinio bruožų, plg.: nūde- // mes žmonių teifčių // [...] wėikė̇us ėft ižg apłai- // dimo gėrų daiktų (ku- // riu pažintis wargė- // (ne) nekaip yž padā- // rimo pikto 1136–15 (grzechy lu- // dži sprawiedliwych / [...] lą rychley // z odpułsćenia rzeczy do- // brey (ktorych wiado- // mość przytrudnieyßym) // á niżli z odpułsćenia złey 794–12). Nustatyto jungiamųjų žodžių pasiskirstymo laipsnio ir požymio lyginamuosiuose sakiniuose neatitinka tik vienas Katechizmo sakinys su jungtuku neg, kurio lyginimo kriterijumi eina veiksmažodis bevelyti11: šis sakinys artimas sakiniams su nekaip (žr. pacituotą 7012–13 sakinį), plg.: bewę- // lit numirt neg ij pažėit ku- // rime daikte 283–5. Įprasta lyginimo kriterijaus vieta sudėtiniuose lyginamuosiuose sakiniuose – prieš standartą. Tais atvejais, kai lyginimo standartas eina prieš objektą, kriterijus gali būti iškeliamas prieš juos abu, plg.: Pirm’ neg pradės fakit // nūdemės ławas / turi dūtis // kaltas ižg tų keturių daiktų 11917–19 (Pierwey niż pocznie powiadáć // grzechy swoje / ma się dać winien z tych // czterech rzeczy 8413–15). Pacituotasis sakinys yra vienintelis atvejis Daukšos Katekizme, kai lyginimo kriterijus reiškiamas betarpiškai prieš jungtuką neg einančiu prieveiksmiu pirm. Sudėtiniu lyginamuoju jis laikomas dėl reikšminių santykių ir jų raiškos: du predikatai lyginami laiko atžvilgiu12. Lyginimo standartą žymintis šalutinis lyginamasis 11 Nors Katekizme bevelyt pavartotas tik vieną kartą, tačiau Postilėje šis slaviškos kilmės veiksmažodis (Skardžius [1931] 1998. 293, Fraenkel 1965: 1219) vartojamas gana dažnai. Pastarajame šis veiksmažodis valdo jungiamuoju žodžiu negu siejamas lyginamąsias konstrukcijas, kurias lenkiškame Wujeko Postilės tekste atitinka sakiniai su veiksmažodžiu woleć („verčiau norėti, atiduoti (teikti) pirmenybę, labiau linkti“ Vaicekauskaitė 1979: 877), pvz.: bewėliji kakłą dūt/ nég atfót’ nūg W. sawo 34440 (woliś gardło dać/ niżli odtąpić od Pana swego) Lyginamieji sakiniai su veiksmažodžio bevelyti formomis vartojami ir Konstantino Sirvydo Punktuose Sakymų (lyginamųjų sakinių paieškai atlikti buvo pasinaudota Sirvydo Punktų Sakymų konkordancija, sukurta Lietuvių kalbos institute pagal „Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 metų programą“), pvz.: Kas tádu linkiáfiu tų žodžių / bewelida = mas tilet / negi niekus kal=bet / Śwentay daro (kto te=dy łtrzęge się tych flower / wo = łąć milczeć/ á niż frałski mo = wić świetobliwie czyni) PSII 551–2; beweliia badu kif / ir fun = kiey wárgt / negi iż fwetimu runku penukßło tikot (wołą głod cierpieć/ y ciężko nę = dźować/ á niż z cudzych rąk pokarmu czekać) PSII 10316–18. 12 Lyginamųjų sakinių ryšį su laiko sakiniais pripažįsta Anelli Lieko: „Comparative sentences have a natural link […] with temporal sentences, the times of events can be compared as well as their M. Daukšos Katekizmo (1595) lyginamieji sakiniai | 29 sakinys įsiterpęs į pagrindinį ir yra valdomas lyginimo kriterijaus13. Sudėtinio sakinio dėmenų tvarka atitinka lenkiško sakinio dėmenų tvarką, o trumpoji jungtuko forma neg atitinka originalo niż14. Galima ir kitokia šio sudėtinio sakinio interpretacija: pirm neg laikyti samplaikiniu jungiamuoju žodžiu, pradedančiu šalutinį laiko sakinį15. Tokią interpretaciją paremtų ir skyryba, identiška originalo skyrybai, artimiausia sakinio aplinka16 bei sudėtinių prijungiamųjų sakinių su pirm neg vartosena Daukšos Postilėje17. Sakinius su pirm neg prie laiko, o ne prie lyginamųjų sakinių skyrė Eduardas Hermannas (1912: 34–35)18, Jonas Jablonskis (1957: 510–511), Leonardas Drotvinas (1968)19, Jonas Palionis (1967: 202). properties.“ (Lieko 1992. 223). 13 P. V. Ambrazo duotą panašių sakinių apibūdinimą: „Veiksmo požymio skirtumą reiškia sakiniai, kurių šalutinis dėmuo siejamas su įvairiais aukštesniojo laipsnio prieveiksmiais, prieveiksmiais kitai, purma ir pan., nusakančiais veiksmo pobūdį. Šalutinis dėmuo pasakomas tuoj po prieveiksmio, rečiau po kitų žodžių, kuriuos apibūdina tas prieveiksmis.“ (Ambrazas 1971: 174). 14 Jaroslavo Bauerio nuomone, senosios čekų kalbos než yra kilęs iš neiginio ir pamažu virtęs laiko jungtuku (Bauer 1972: 227). Čekų kalbos jungiamojo žodžio niž reikšmė irgi laikui bėgant keitėsi. niž laiko reikšmę įgijo lyginamosios reikšmės konstrukcijose, kuriose šis jungtukas ėjo po lyginamojo dréve arba prieveiksmio prvé (Bauer 1972: 448); palyginimui čia pateikiamas Daukšos Postilės sakinys su neg, pavartotas laiko santykiams nusakyti, nors originale yra prieveiksmis perwey niž: Šia naktį / neg gaidis du kartų pragis / tris kartus manęs vßgßsies 148 (džiš tey nocÿ / pierwey nižli dwákróč kur źápoie/ trzykróč fįe mnie źáprzylß). 15 Aprašant Daukšos Katekizmo laiko sakinius (Judžentis, Pajėdiene 2005) šis sakinys nebuvo paminėtas, nes dviejų gramatinių interpretacijų galimybę patogiau aptarti vienoje vietoje, tą vietą pasirenkant ties dažniau vartojamu jungiamuoju žodžiu ir nemėginant spręsti, kuris semantinis tarp propozicijų egzistavancių ryšio aspektas – lyginimas ar laiko santykis – yra svarbesnis (apie netiesioginį ar neišreikštą lyginimą bet kokio pobūdžio teiginiuose plg. Lyons 1993: 274tt). Lyginti du veiksmus reiškia lyginti jų išsidėstymą tam tikroje (pavyzdžiui, laiko) skalėje (plg. Fauconnier 2003: 137). 16 Daukšos Katekizmo 119 puslapyje nauja tema Mokstas Jžpąžinimo (Náuká Spowiadánia) pradedama šalutiniu dalyviniu laiko sakiniu, kuris baigiamas tašku (plg.: A btiòjes Jžpąžinimą wiſ-//[g]adienį […]). Prie jo šliejasi aptariamasis 119 sakinýs su pirm neg, pradedamas didžiąja raide. Taigi viena po kitos eina skirtingos gramatinės sandaros laiko aplinkybės, kurių antroji tikslina pirmąją. 17 Didžiąją dalį (80%) Daukšos Postilėje esančių sakinių sudaro samplaikinė pirm neg vartosena: kai kurių jų dėmenų tvarka ir skyryba lyg ir leistų pirm priskirti šalutiniam dėmeniui, pvz.: teįstremi weliną įžg širdų fawu / pirm’ neg patis bus imęti ing tamſibes wifſutnes 507–508 (dybata 3 ſerc / woch wyzucią / pierwey nižli ſámi bedą wyrzuceni w zewnetrze ciemności), Praſłik’ manė ko nôris idánt táw padaríc30/ pirm’ neg bûfiu ûmtas nûg tawęs DP 236 (Pros odemne co chceſ bymći vçžynit / pierwey niż bedę wzięt od ciebie). Dalies jų punktuacija atskiria šalą einančius pirm ir neg, pvz.: vžėk pirm’ neg numirs lūnūs mánas DP 355(2) (sſtap pierwey / niżli umrze łyn moy). 18 Tai, kad jungiamuoju žodžiu pirm neg siejama sakini Hermannas laikė laiko aplinkybės sakiniu, matyti iš jo pateikimo būdo (jis pateikiamas atskirai nuo sakinių su neg) bei vertimo į vokiečių kalbą, plg.: „Bevor man beginnt, seine Sünden zu nennen, soll man sich wegen folgender vier Dinge für schuldig erklären“ (Hermann 1912: 34–35). Kitu atveju (rašydamas apie Bretkūno Postilę) samplaikinį pirm neg vartojimą Hermannas sieja su vokiško jungtuko ehe reikšme (ten pat, 29). Jungiamųjų žodžių tyrimą apibendrinančioje lentelėje pirm neg įrašytas laiko reikšmės skiltyje (Hermann 1912). 19 Drotvino nuomone, pirm neg (ir jo variantai pirma neg, purm neig...) yra prijungiamieji jungtukai, kuriais senuosiuose lietuvių kalbos raštuose jungiami laiko aplinkybės šalutiniai sakiniai (1968a, 1968b. 89). Drotvinas nurodo, kad šie „specialūs laiko jungtukai […] nėra vartojami visiškai 30 | ARTŪRAS JUDŽENTIS, JŪRATĖ PAJEDIENĖ 6. IŠVADOS. M. Daukšos Katekizmo lyginamuosiuose sakiniuose vartojami tie patys jungiamieji žodžiai kaip ir dabartinėje lietuvių kalboje. Šliejamieji kokybės lyginamieji sakiniai Katechisme ir Trumpame Bude vartojami su jungiamuoju žodžiu kaip. Kiekybės lyginamasis sakinys su jungiamuoju žodžiu kiek pavartotas tik Katechisme, o santykio lyginamasis sakinys su koreliotu jungiamuoju žodžiu kuo – tik Trumpame Bude. Valdomieji lyginimą požymio laipsnio atžvilgiu reiškiantys sakiniai su jungtuku neg vartojami tik lenkiško atitikmens neturinčioje Katechismo atkarpoje ir Trumpame Bude. To paties sintaksinio tipo lyginamieji sakiniai su jungiamuoju žodžiu nekaip pavartoti Katechisme ir Trumpo Budo pratarmeje. Jais lyginami predikatai. Veiksmažodžio bevelyt valdomas lyginamasis sakinys su jungtuku neg pavartotas nuo lenkiško originalo nepriklausomoje teksto atkarpoje ir turbūt atspindi autentišką šio tipo sakinių vartoseną. Lyginamųjų sakinių sintaksinė sandara kartu su kitais sudėtinių sakinių sandaros požymiais paremia ankstesniuose tyrimuose jau išryškėjusią nuostatą, kad Katechismas ir Trumpas Budas laikytini atskirais, skirtingą santykį su originalais ir savitą sintaksinę struktūrą turinčiais tekstais. Atskirai paimtas Katekizmo tekstas yra nevienalytis, sudarytas bent iš kelių heterogeninių dalių: pratarmės, lenkišką originalą turinčio teksto ir teksto, neturinčio lenkiško atitikmens. SUTRUMPINIMAI DP – Mikalojaus Daukšos 1599 metų POSTILĖ ir jos šaltiniai. Leidimą parengė Jonas Palionis, Vilnius: Baltos lankos, 2001. PS – [Konstantinas Sirvydas] PVNKTY KAZAN od Adwentu áž do Połtu, Litewskim językiem, z wytłumaczeniem ná Polskie PRZEZ Księdza KONSTANTEGO SZYRWIDA / Theologá Societatis IESV / Z DOZWOLENIEM STARSZYCH wydáne. W WILNIE W Drukárni Akademiey Societatis Iesus Roku M.DC.XXIX. (Naudotasi fotografuotiniu leidimu: Franz SPECHT, Szyrwids Punktay sakimu, Göttingen: Vandenhoeck & Ruprecht, 1929 ) LITERATŪRA AMBRAZAS, V. 1971: Dabartinės lietuvių kalbos lyginamųjų sakinių sandara. Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai, A serija, 2 (36), 161–177. AMBRAZAS, V. 1976: Prijungiamieji sakiniai. In: Ulvydas, K., red., 1976: Lietuvių kalbos gramatika 3. Sintaksė, Vilnius: Mokslas, 789–916. AMBRAZAS, V. 1994a: Išplėstinis sakinys. In: Ambrazas, V., red., Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 625–637. AMBRAZAS, V. 1994b: Prijungiamieji sakiniai. In: Ambrazas, V., red., Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 659–696. nuosekliai“, nes „tas pats veiksmų laiko santykis įvairiuose paminkluose (arba net ir tame pačiame paminkle) yra reiškiamas įvairiomis prijungimo priemonėmis“(1968b: 95); be to, „pagrindinis […] komponentas purm gali būti ir pagrindiniame sakinyje, o antrasis komponentas neg, tarsi pirmojo koreliatas – šalutiniame“ (ten pat). Ir iš tiesų, veiksmo išsidėstymas laiko ašyje išlieka akivaizdus ir sakiniuose, kuriuose prieveiksmis purm ir jungtukas neg vartojami atskirai, tačiau tokiais atvejais labiau išryškėja lyginimo reikšmė. Drotyvinas taip pat nustatė, kad pagal lenkiškų jungiamųjų žodžių pierwiej niz, pierwiej niżeli modelį sudarytas jungiamasis žodis purm neg vartojamas dažniau (1968b: 97) nei atsiėtas jungtukas neg ir prieveiksmis purm. Kaip jau buvo minėta, Daukšos Postilėje samplaikinė purm neg vartosena sudaro keturis penktadalius visų atvejų. M. Daukšos Katekizmo (1595) lyginamieji sakiniai | 31 Ambrazas, V. 1997: Comparative clauses. In: Ambrazas, V., red., Lithuanian Grammar. Vilnius: Baltos lankos, 748–751. Anderson, J. M. 2004 [1997]: A notional theory of syntactic categories, Cambridge: Cambridge University Press. Balkevičius, J 1963: Dabartinės lietuvių kalbos sintaksė. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Bauer, J. 1972: Syntactica Slavica. Brno: Universita J. E. Purkyně. Culicover, P. W., Jackendoff, R. 2005: Simpler Syntax. Oxford: University Press. Drotvinas, L 1968a: Sudėtinės prijungiamosios laiko konstrukcijos senuosiuose lietuvių kalbos raštuose. Kalbotyra 19, 67–88. Drotvinas, L 1968b: Laiko aplinkybės šalutinių sakinių prijungimo priemonės senuosiuose lietuvių kalbos raštuose. Kalbotyra 19, 89–98. Fauconnier, G., 2003 [1985]: Mental spaces. Cambridge: University Press. Fraenkel, E. 1965: Litauisches etymologisches Wörterbuch. Band II Heidelberg. Winter, Göttingen: Vandenhoeck u. Ruprecht. Hermann, E. 1912: Über die Entwicklung der litauischen Konjunktionalsätze. Jena: Frommansche Buchdruckerei. Holvoet, A., Judžentis, A. 2003: Sudėtinio prijungiamojo sakinio aprašymo pagrindai. In: Holvoet, Judžentis, red., 2003, 115–172. Holvoet, A., Judžentis, A., red., 2003: Sintaksinių ryšių tyrimai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Jablonskis, J. 1911/1957: Lietuvių kalbos sintaksė. Cituojama pagal: Rinktiniai raštai I. Sudarė J Palionis. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 435–549. Jakštienė, V., Palionis, J., par., 1995: Mikalojaus Daukšos 1595 metų Katekizmas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Judžentis, A. 1995: Senosios lietuvių kalbos lyginamosios konstrukcijos. Daktaro disertacija, Vilnius. Judžentis, A., Pajėdienė, J. 2001: Mikalojaus Daukšos Katekizmo (1595) sudėtiniai sujungiamieji sakiniai. Acta Linguistica Lithuanica 45, 63–92 Judžentis, A., Pajėdienė, J. 2005: Mikalojaus Daukšos Katekizmo (1595) sudėtiniai prijungiamieji vietos ir laiko sakiniai. Baltu Filologija 14 (1), 53–65. Klemensiewicz, Z., Lehr–Spławiński, T., Urbańczyk, S. 1955: Gramatyka historyczna języka polskiego. Warszawa: Państwowe Wydawnictwo Naukowe Kudzinowski, Cz. 1977: Indeks-słownik do „Daukšos Postilė“ I (A–N), II (O–Ž), Poznań: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu im. Adama Mickiewicza. Lieko, A. 1992: The Development of Complex sentences. Helsinki: Suomalaisen Kirjallisuuden Seura. Lyons, J. 1993: Semantics, Vol. 1, Cambridge: University Press. Michelini, G. 2000: Daukšos Katekizmo šaltinių klausimai. Baltistica 34 (2), 259–261. Michelini, G. 2001: Itališkas Ledesmos Katechismo Dottrina Christiana: Daukšos panaudoto lenkiško teksto šaltinis. Acta Linguistica Lithuanica 44, 227–250. Morkūnas, K., par., 1999: Lietuvių kalbos enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Palionis, J. 1967: Lietuvių literatūrinė kalba XVI–XVII a. Vilnius: Mintis. Plungian, V. A. 2003: Общая морфология. Москва: УРСС. Quirk, R., Greenbaum, S., Leech, G., Svartvik, J. 1972: A Grammar of Contemporary English. London: Longman Group Semenienė, L. 2002: Aukštesniojo ir aukščiausiojo laipsnio būdvardžių valentingumas. Acta Linguistica Lithuanica 46, 131–144. Skardžius, Pr. 1998 [1931]: Rinktiniai raštai 4 Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Vaitkevičiūtė, V. 1979: Lenkų–lietuvių kalbų žodynas, Vilnius: Mokslas. Artūras Judžentis Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, 10308 Vilnius, Lietuva Jūratė Pajėdienė Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, 10308 Vilnius, Lietuva