M. Daukšos „Katekizmo“ (1595) lyginamieji sakiniai

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LIII (2005), 23-31 M. DaukSos Katekizmo (1595) lyginamieji sakiniai ArtorAS JUDZENTIS, JURATE PAJEDIENE Lietuviy kalbos institutas The article deals with comparative clauses in M. DaukSa’s Catechism. They contain the same conjunctions as in modern Lithuanian. Modifier clauses expressing comparison of quality are introduced by the conjunction kaip both in the Catechism and in the Trumpas Budas. A comparative clause of quantity introduced by kiek is attested only in the Catechism, and a correlative clause with kuo - tuo only in the Trumpas Budas. Comparative complement clauses expressing differences of degree, introduced by the conjunction neg, are used only in the part of the Catechism that has no Polish equivalent, and in the Trumpas Budas. Comparative clauses of the same type with the conjunction nekaip are used in the Catechism and in the preface to the Trumpas Budas. They are used to compare predicates. A comparative clause as a complement of the verb bevelyti, introduced by neg, is used in the text portion that is independent of the Polish model and presumably reflects the authentic usage. 1. Straipsniu tesiami 1595 metais Vilniuje iSleistos knygos, tradici8kai vadinamos Mikalojaus DaukSos Katekizmu, bet naujesniuose tyrimuose laikomos konvoliutu, kurj sudaro du skirtingo santykio su originalais', sandaros ir turinio veikalai — Kathechismas (KATHECHISMAS ARBA MOKSLAS KIEKWIENAM KRIKSZCZIONII PRIWALVS. PARASZITAS PER D. IAKVBA LEDESMA Theologa Societatis IESV. Izguldytas iz Lieguvio Lgkifko ing Lietuwifka per Kuniga Mikatoiu Daugf8a Kdnonika 3emaicgiu. 13fpduftas Wilniuie Metiife uggimimo Wiefspaties 1595) ir Trumpas Budas (Trumpas Budas Pafifakimo / arba igpaginimo Nudemiu. Drin tu kurie dagnai wartéia tii Sakramentu. Y3 tgkiBko ant Lietiwifko pérgulditas. WILNIVI Métiiffé M. D. XCV.) — sudétiniy sakiniy tyrimai?. Lyginamaisiais Siame 1 Guido Michelinis yra nustates, kad ,Ledesmos katekizmo tekstas sudaro tik pirmaja lenkiSkos knygos dali, nes Krotkt oby3ay Jpowted3i ( > Trumpas Budas Pafifakimo / arba 1zpazinimo Niidemiu) remiasi kitais Saltiniais” (Michelim 2000. 260, 2001: 228). M. DaukSos Katekizmo lyginamieji sakiniai iStirti ta patia metodika ir apraSomi panavia tvarka, kaip kiti sudétiniy sakiniy tipai ankstesnése autoriy publikacijose (Zr. JudZentis, Pajédiené 2001, 2005). Straipsnyje pasinaudota autoriy atlikto ir Lietuvos valstybinio mokslo 1r studijy fondo paremto tyrimo ,Sudetiniai M. DaukSos 1595 m. Katekizmo sakiniai* rezultatais. Cituoyant DaukSos sakinius naudotasi fotografuotiniu tekstu iS Vidos JakStienés ir Jono Palionio parengto Katektzmo leidimo (Jakétiené, Palionis, par., 1995). Lenkisky Ledesmos katekizmo sakimy pavyzdziai transh teruoti pagal Vilniaus untversiteto bibliotekoje saugoma Jurgio Lebeddio kolekcijai priklausanéia NAVKA CHR3ESCIANSKA. Abo Kétechizmik dla dgtatek fotokopija. 24 | ArTURAS JuDZENTIS, JURATE PAJEDIENE straipsnyje vadinami lyginimo reik&me turintys Salutiniai sudétiniu prijungiamujy sakiniy démenys. 2. Senujy lietuvisku rasty lyginamosios reiksmés prijungiamieji sakiniai tyrineti Eduardo Hermanno (1912), Jono Palionio (1967), Leonardo Drotvino (1968a, 1968b), Artiiro JudZenéio (1995) darbuose, tatiau M. DaukSos 1595 metu Katekizmo lyginamieji sakiniai nuodugniau dar nebuvo apragyti. Siame straipsnyje Dauk8os lyginamieji sakiniai nagrinéjami straipsniy rinkinyje Sintaksiniy rysiy tyrimai (Holvoet, Judzentis, red., 2003) idéstytais teoriniais pagrindais. Sprendziant kai kuriuos lyginamyjy sakiniy sintaksinés sandaros ir semantikos klausimus pasinaudota sintetiniais Vakary lingvistinés tradicijos veikalais (Lieko 1992; Fauconnier [1985] 2003; Anderson [1997] 2004; Culicover, Jackendoff 2005), apibendrinamaisiais lietuviy kalbotyros darbais (Ambrazas, red., 1976, 1994, 1997; Morkiinas, par., 1999) ir specialiaisiais tyrimais (Ambrazas 1971°; Seméniené 2002). 3. Sudétiniais sakiniais su Salutiniu lyginamuoju démeniu tam tikry bendry pozymiy pagrindu lyginamos dvi propozicijos*. Pagal funkcija sudétiniame sakinyje visi Salutiniai lyginamieji sakiniai tiriamajame konvoliute yra prieveiksminiai, ta¢iau ju sintaksiniai ry$iai su kitais sudétinio sakinio Zodiiais skirtingi. Vieni lyginamieji sakiniai yra Sliejami (daZniausiai prie tariniu einanéiy veiksmazZodziu), kiti — valdomi pagrindinio demens zodziy (paprastai tam tikry jy formy). 4, SLEJAMIEJI LYGINAMIEJI SAKINIAT pagal reik’me ir gramatinés sandaros ypatybes skyla j dvi grupes. Viena grupe sudaro lyginamieji sakiniai, rei8kiantys pozymi ir einantys pagrindinio démens lyginimo standartu. Pagal lyginimo pobtdi ir jungiamuosius ZodzZius jie skirstomi j kokybés ir kiekybés lyginamuosius sakinius. Kiti Sliejamieji lyginamieji sakiniai reiskia kintamo poZymio laipsnio tapatuma su pagrindiniu démeniu reiSkiamo to paties ar kito kintamo pozymio laipsniu. Tai santykio lyginamieji sakiniai®. Jiems bidingi koreliuojami jungiamieji Zodziai ir 5 Vytautas Ambrazas straipsnyje ,Dabartinés lietuviy kalbos lyginamyjy sakiniy sandara* nurodo, kad lietuviy gramatinéje tradicijoje lyginamieji sakiniai yra buve i&skirti kaip atskiras sakiniy tipas tik Jono Balkeviiaus ,Dabartinés lietuviy kalbos sintakséje“ (Ambrazas 1971: 161). Tiesa, minétoJe sintakséje lyginamieji sakiniai apraSomi ir bendrame skyriuje ,Palyginamieji Salutmiat sakiniai (Balkevitius 1963: 329-331) — pagal gramatines ypatybes, 1r atskirai ~ pagal prasminius santykius: kaip tarinio palyginamieji (ten pat, 339-341), pazyminio palyginamieji (ten pat, 345-346) ar palyginamieji sakiniai laiko (ten pat, 351-352) ar bdo (ten pat, 358-360) aplinkybems paaiskinti Ambrazas lyginamuosius sakinius (1971 m. straipsnyje pateiktas lyginamyju sakiniy klasifikacijos modelis buvo perkeltas i akademines gramatikas) pateikia pagal gramatines formos ypatybes, atsizvelgdamas j gramatines reikimes ir atsiribodamas nuo leksiniy ir kontekstiniy reikSmiy (Ambrazas 1971: 162), Plg. Anneli Lieko duodama apibrezima (1992: 222), kurio pagrindine idéja perimta i8 A Grammar of Contemporary English: ,,The basic feature of a comparative construction is that two propositions are compared with respect to something they have in common* (Quirk et al. 1972: 765) Lietuviy kalbos gramatineye tradicijoje skiriami lyginamieji sakiniai ir lyginamieji posakiai (apie juos Zr. Morkiinas, par., 1999: 379-380) Pastaruosius galima laikyti redukuotais lyginamaisiais sakiniais (plg Holvoet, Judzentis 2003: 144-146). Siame straipsnyje redukuoti lyginamueji sakiniai nenagrinéjami. Santykio lyginamieji sakiniai V. Ambrazo nusakomi kaip Zymintys ,,tarp saves susijusius verksmus bei reiSkinius, kuriy vienam didéjant ar mazejant, atitinkamai dideja arba maz (Ambrazas 1971: 172). Angli8koje Lietuviy kalbos gramatikoje santykio lyginamieji sakiniai (com- M. DaukSos Karexizmo (1595) LyGINAMigsiI saxinial | 25 kintamo pozymio Zyméjimas aukStesniojo laipsnio formomis abiejuose sudétinio sakinio démenyse. 4.1. Koxyses lyginamuosiuose sakiniuose nagrinéjamuose DaukSos tekstuose, kaip ir dabartineje bendrinéje kalboje, vartojamas jungiamasis Zodis kaip. Tiriamajame konvoliute tai pagrindinis Siuo jungiamuoju Zodziu siejamy Salutiniy sakiniy vartosenos tipas®, plg.: néri Bagni- //czia pagérbt fawtis {tinus // Bwettifius / kaip’ lie gérbé io // Diewa / ir Bagniczia Bwéta 67, ,.. Paprastai kokybés lyginamieji sakiniai eina po pagrindinio démens, kaip pacituotame sakinyje, kuris neturi lenkisko atitikmens. Tokia pati deémeny tvarka budinga ir lenkiSka originala turintiems sakiniams (kaip ir jy atitikmenims lenki8kame Ledesmos katekizmo vertime), plg.: atléid mamus maf- // fy kaltés / kaip’ ir més at- // taidgémé fawiémus kaltie- // mus 46, , (odpusé nam na&e winy / // idko y my odpuBcgZamy naBym // winowdicom 28,, ,,)- PrieS pagrindinj démenj kokybés lyginamieji sakiniai vartojami retai; tokiais atvejais jie paprastai koreliuoja su atliepiamaisiais Zodziais, plg.: kaip’ andi // fkrinioi né biwo daiktas // bragé{nis / tiektai tobliczios // prifsakimo Diewo / idant’ // teip widuriie Bi[r]diés mano / // ne butG kita duma / nei né- // ras / tiektai taw6p Bwetdp // prifsakimop 166,, ,, (idko w oney fkrgyni nie // byta rzec3 przedniey&a / iedno // tablice zakonu / aby tak wnatrg // w fercu moim nie byta ina // myst ani chué / iedno ku twemu // naswietRemu 3akonowi 125,,-126,). Pacituotojo sakinio sintaksiné sandara priklauso nuo originalo. Ta¢iau Kathechisme yra ir nuo originalo nepriklausomy prepoziciniy lyginamujy sakiniy; jie paprastai neturi atitikmeny lenkiskame Ledesmos katekizme, pvz.: kaip’ pirmas // Adémas téwas miiffy / at- // néBe mimus pafkadinima // per paragawima waiféus // médgio v3drautto / teip’ // antras Adémas Jefus Chri- // {tus / 4tnéBe mamus i$ga- // nima / per méd3ia krigéus // Rwéto 35, 3-16" Konvoliute rastas tik vienas kokybés lyginamojo sakinio interpozicijos atvejis. parative clauses of proportion) apibiidinami kaip Zymintys skirtingy veiksmy ar rei8kiniu laipsmo intensyvumo palyginima (Ambrazas 1997: 750). ® _Laiko ribos reikime turi samplaikiniu jungiamuoju ZodZiu tojau kaip siejami sakiniai (zr. Judéentis, Pajediené 2005: 60-61). 26 | Artoras JupZentis, JORATE PAJEDIENE Jis pavartotas Trumpame Bude: Eimi [...] kaip nufi- // déies tikr6fp wérfmesp tei- // sibes / idant tu mané teik- // timbeis nutéifint 151,, ,, (Jde [...] idko grgeBny do [pra- // wiedliwego Srgodta [prawie- // dliwoséi / abys ty mnie rac3yt // viprawiedliwié 112,, ,,). Atliepiamieji zodziai vartojami ne tik su prepoziciniais (kaip 35, ,, atveju), bet ir su postpoziciniais kokybés lyginamaisiais sakiniais (tiesa, Kathechisme tokiu atveju nedaug), pvz.: teip’ Diewas mimus daris // kaip’ ir més darifsimé ki- // tiémus 54,, ,, (fie // Pan Bog bed3ie /tak obcho- // d3it 3 nami / idko fie my 3// nimi obchodgimy 34, ,). Pacituotame Daukios sakinyje atliepinio pozicija kitokia nei originale, be to, jame prie jungiamojo Zodzio pri8lijusi dalelyté ir, neturinti atitikmens originale. Trumpame Budenet treédalis visy postpoziciniu kokybés lyginamuju sakiniu turi atliepiamajj Zodi, pvz.: né miléio artimt [awd // teip / kaipo pats norétus // idant ij milety 128,, ,, (nie mitowat blignich fwoich // tak iakoby fam chéiat byé mi- // towan 92, ,,). Betarpiskai prie’ jungiamajj Zodj einantis atliepinys gali sudaryti su juo funkcinj vieneta — sudétinj jungiamajj Zodi, plg.: Abii draugia / turi v3taikit // pakaiu / wienibé / iRtikéii- // ma / méite / fadara /teip6 // kaip Chriftus turi fudéréii- // ma fu bagnicgia fawo 102,,-103, (oboie wefpotek maia // 3achowaé pokoy / iednosé / wid- // re / mitogsé / tak iako egyni Pan // Chryftus 3 koséiotem fwoim 70, ,,). Ribos tarp kokybés ir kiekybes kategoriju néra rySkios; kai kurie prieveiksminiai sakiniai su jungiamuoju ZodjZiu kaip gali reik8ti ir lyginima kexyses atzvilgiu, plg.: né kurie da- // bar teip tikédamies/ // iog niekad né yfsipa- // 3ifta / teip pakaktiniai / // kaip butu kalti 111,,-112, (niektor3y ieBege dla te- // go mniemAnia/ ig fie ni- // gdy nie [powiddaia tak // dofkonale/ iako fa powin- // ni 78, ,). Specialusis kiekybés lyginimo jungiamasis Zodis kiek pavartotas tik su vienu lyginamuoju Kathechismo sakiniu (atkreiptinas démesys j tai, kad lenkiSkas Sio sakinio atitikmuo Ledesmos katekizme yra su asmenuojamaja veiksmazZodzio forma): né // fkaitit knigy né wiéSliwu / // né katbét’ Zodgiu / nei giedét // giefmid gédiBku / kiek pri- // manant 85,, ,, (nie c3ytaé ksiag wRetec3- // nych / ani mowié ftow / ani // $piewaé piesni nieuc3¢iwych: // ani ich fluchaé ile byé moge 54,,-55,). M. DaukSos Karexizmo (1595) tyGinamiest saxiniat | 27 4.2. Konvoliute rastas tik vienas sanry«io lyginamasis sakinys’. Jo jungiamasis Zodis kuo (originale pavartota senoviska jungiamojo Zodzio forma im) koreliuoja® su atliepiniu tuo: Néffa ki a &{mi n&werté- // nis / ti tu garbéfnis tam- // pi 150, , (Abowiem im ia ie- // {tem niegodniey&y / tym ty // chwalebniey&y zoftanieR 111,.,). 5. VALDOMIEJI LYGINAMIEJI SAKINIAI® pagal lyginimo pobiidj taip pat yra nevienariiiai. Vienais jy reiskiamas pozymio kiekio (ar laipsnio) lyginimas", kitais lyginamaisiais sakiniais pozymis kaip visuma lyginamas su pagrindiniu demeniu reigkiamu pozymiu. Laipsnio lyginamieji sakiniai DaukSos vartojami su jungtuku neg. Juos atitinka lenkiski lyginamieji sakiniai su jungtuku nizli, plg.: daugéffi tu gali // atlaist / neg a& gali dafsi- // taist 137,,, (wiecey // ty moge& odpuséié / nigli fie id // moge dopuséié 99. 1620) Su pozymio lyginamaisiais sakiniais vartojamas jungiamasis Zodis nekaip. Originale juos, kaip ir laipsnio lyginamuosius sakinius, atitinka sakiniai su junguku nizli, plg.: pigéus numirt // tirimé / nékaip iy [Diewa] pageift 70,, ,, (rac3ey vmrgeé ma- // my ni§li go obragi¢ 43, sas) 7 Santykio lyginamyjy sakiniy gausumu nepasizymi ir DaukSos Postile (Zr. Czestawo Kudzinowskio indeksa, 1977 (1t.) : 354; 1977 (2t.): 316). Joje lenkiSkus sakinius su koreliuojamu jungiamuoju Zodziu im... tym atitinka lietuvi8ki sakiniai su kuo. . tuo Pvz , Wujeko Postilés sakinys im fie koscvot wigcey na nabogeriftwo gotuie/ tym wigcey smat alee y bldgnuie Bverstas tarp: kt Ba = Sniesta daugéus ant ndbagnumo sopéftiies/ ti didgéus pafaulis féucSe ir Bu= tiie, 102, ,.. Apie im... tym lyginamasias konstrukeijas senojoye lenku kalboje Zr. Klemensiewicz et al. (1955: 479-480). * Apie angly kalbos koreluojamas lyginamasias konstrukeijas, ju artimiausius gramatinius atitikmenis ir reik’miy spektra Zr. Culicover, Jackendoff (2005: 500tt). V. Ambrazo jie vadinami skirtumo lyginamaisiais, plg.: ,Skirtumo lyginamieji sakiniai Zymi tarp saves lyginamy veiksmy bei reiSkiniy skirtuma. Siy sakiniy Salutiniai demenys, pradedami jungtukais negu, nekaip, kaip, yra siejam su pagrindiniuose demenyse einanéiais aukstesniojo laipsmio bidvardziais, prieveiksmiais arba skirtuma nurodantiais jvarddiais.“ (Ambrazas 1971: 173). Loretos Seménienés atliktas tyrimas rodo, kad ,bidvardziy aukStesniojo ir aukS¢iausiojo laipsnio formy valentiné savybe prisijungti lyginamasias konstrukcyas [...] budinga ne bidvardziui kaip tam tkrai kalbos daliat, 0 tik morfologinei laipsnio kategoryai, kuri apima ne tik bitdvardé1us, bet ir prieveiksmius* (Seméniené 2002: 142). | lyginamujy konstrukcijy sandaros ir veiksmazodzZiy va lentingumo sasajas démesj atkreipia ir Johnas M. Andersonas (2004: 126). Viadimiras Plungianas lygmnimo rodiklio atsiradima sieja su antrojo argumento poreikiu: antrasis argumentas reikalingas pagrindinio argumento savybe1 ar jos intensyvumui atskleisti (Plungran 2003: 212). Daugiau apie laipsnio rodiklio valdomy lygimamyjy sakiniy priskyrima prie prieverksmniy sakimyy tipo ir apie tai, kad lyginamuyjy sakiniu sintaksinei kategorijat nustatyti valdangiojo Zodz10 morfologiné klase nera svarbi, Zr. Holvoet, Judzentis (2003: 1491). 28 | Artoras Jupzentis, JORATE PAJEDIENE Pastarojo tipo sakiniuose ry$ki lyginamujy pozymiy priegpriega. Sie sakiniai artimi sujungiamojo tipo prieSinamiesiems sakiniams, tai rodo ir lyginamojo sakinio 113, ,, lenki8kas atitikmuo su jungiamuoju ZodzZiu a nizli, turintis ne tik semantiniy, bet ir sintaksiniy lyginamojo ir prieSinamojo sakinio bruozu, plg.: ntide- // mes 3méniu teifffiu // [...] wéikéus éft i3g aplai- // dimo gérq daikty (ku- // riy paSintis wargé- // fne) nekaip y3 pada- // rimo pikto 113,,5 (grgechy lu- // d3i {prawiedliwych [...] fa rychley // 3 odpuBc3enia rzec3y do- // brey (ktorych wiado- // mosé pr3ytrudniey&ym) // 4 ni5li 3 odpuBc3enia gley 79,..). Nustatyto jungiamuyjy Zodziy pasiskirstymo laipsnio ir pozymio lyginamuosiuose sakiniuose neatitinka tik vienas Kathechismo sakinys su jungtuku neg, kurio lyginimo kriterijumi eina veiksmaZodis bevelyti": Sis sakinys artimas sakiniams su nekaip (Zr. pacituota 70. sakinj), plg.: 1213 bewe- // lit numirt neg ij pageift ku- // rime daikte 28, .. Iprasta lyginimo kriterijaus vieta sudétiniuose lyginamuosiuose sakiniuose — prieS standarta. Tais atvejais, kai lyginimo standartas eina prieS objekta, kriterijus gali biti iSkeliamas pries juos abu, plg.: Pirm’ neg pradés fakit // niidemés fawas / tari diitis // kaltas i3g tu kéturiu daikty 119 17-19 (ierwey ni3 pocznie powiddaé // grzechy {woie / ma fie daé winien 3 tych // cSterech rgec3y 84,,.,.). Pacituotasis sakinys yra vienintelis atvejis DaukSos Katekizme, kai lyginimo kriterijus reiSkiamas betarpiSkai prieS jungtuka neg einan¢iu prieveiksmiu pirm. Sudétiniu lyginamuoju jis laikomas dél reikSminiy santykiy ir jy raiSkos: du predikatai lyginami laiko atzvilgiu’*. Lyginimo standarta Zymintis Salutinis lyginamasis _ Nors Katekizme bevelyt pavartotas tik viena karta, ta¢iau Postilé is slavi8kos kilmés veiksmazodis (SkardZius [1931] 1998. 293, Fraenkel 1965: 1219) vartoyamas gana daZnai. Pastarajame Sis veiksmazodis valdo yungiamuoju Zodz1u negu siejamas lyginamasias konstrukcijas, kurias lenkiskame Wuyeko Posulés tekste atitinka sakiniai su veiksmazodziu wole¢ (,,verciau noreéti, atiduoti (teikti) pirmenybe, labiau link Vaitkevitiité 1979: 877), pvz.: beweliii kakla dit/ neg atftat’ nig W. sawo 344,, (wolif gardlo daé/ nigli odftapié od Pana fwego) Lyginamieyi sakimiai su veiksmazodzZi0 bevelyti formomis vartoyami ir Konstantino Sirvydo Punktuose Sakymy (lyginamujy sakiniy paieskai atlikti buvo pasinaudota Sirvydo Punkty Sakymy konkordancija, sukurta Lietuviy kalbos institute pagal ,,Lietuvos Respublikos valstybinés kalbos vartojimo ir ugdymo 1996-2005 mety programa‘), pvz.: Kas t4du linkiafi tu 3od3iu / bewelida=mas tilet / negi niekus kat=bet / Rwentay daro (kto te=dy [trzege fig tych Now/ wo=tge milezeé/ nig fraSki mo=wié swietobhwie cyni) PS, 55, 5 beweliia badu kilt / ir fun=kiey wargt / negi i3 {wetimu runku penukfto tikot (wola glod éierpiec/ y Gresko ng =dgowaé/ 4 nig 3 cudgych rak pokarmu c3ek4é) PS,, 103, 5. 2 Lyginamuju sakiniy ry$i su laiko sakiniais pripaZista Anelli Lieko: ,Comparative sentences have a natural link [...] with temporal sentences, the times of events can be compared as well as their M. DauxSos Karexizmo (1595) LYGINAMIEJI SAKINIAI | 29 sakinys isiterpes i pagrindinj ir yra valdomas lyginimo kriterijaus'*, Sudétinio sakinio démeny tvarka atitinka lenki8ko sakinio démenu tvarka, o trumpoji jungtuko forma neg atitinka originalo niz". Galima ir kitokia Sio sudétinio sakinio interpretacija: pirm neg laikyti samplaikiniu jungiamuoju Zodziu, pradedanéiu Salutinj laiko sakinj’®. Tokia interpretacija paremtu ir skyryba, identi8ka originalo skyrybai, artimiausia sakinio aplinka’® bei sudetiniy prijungiamyju sakiniy su pirm neg vartosena DaukSos Postiléje'’. Sakinius su pirm neg prie laiko, o ne prie lyginamyjy sakiniy skyré Eduardas Hermannas (1912: 34-35)'8, Jonas Jablonskis (1957: 510-511), Leonardas Drotvinas (1968)!%, Jonas Palionis (1967: 202). properties. (Lieko 1992. 223). Plg. V. Ambrazo duota panagiy sakiniy apibidinima: ,,Veiksmo pozymio skirtuma reiskia sakiniai, kuriu Salutinis demuo siejamas su jvairiais aukStesniojo laipsnio prieveiksmiais, prieveiksmiais kitaip, pwma ir pan., nusakanéiass veiksmo pobiidi. Selutiaw démuo pasakomas tuoi po prieveiksmio, reéiau po kity Zodziy, kuriuos apibudina tas prieveiksmis.* (Ambrazas 1971: 174). 13 Jaroslavo Bauerio nuomone, senosios éeky kalbos nez yra kales i8 neiginio ir pamaiu virtes laiko jungtuku (Bauer 1972: 227). Geku kalbos jungiamojo Zodz1o niZ reik3meé irgi laikun begant keitési. nik laiko reiksme jgijo lyginamosios reik’més konstrukcyjose, kuriose Sis jungtukas éjo po lyginamojo déve arba prieveiksmuo prvé (Bauer 1972: 448); palyginimui Gia pateiktamas DaukSos Postiles sakinys su neg, pavartotas laiko santykiams nusakyti, nors originale yra prerwey niz: Bia ndktj/ neg gaidis du kart pragis / tris kartus manés v3gilsies 148,, (d31é tey nocy / pierwey ni dwdkroé kur 34pote/ tr3ykro¢ fie mnie 34pr3y&). © Apragant DaukSos Katekizmo laiko sakinius (Judzentis, Payédiene 2005) Sis sakinys nebuvo paminétas, nes dvieju gramatiniy interpretacijy galimybe patogiau aptarti vienoje vietoje, ta vieta pasirenkant ties daZniau vartoyamu jungiamuoju Zodziu ir neméginant spresti, kuris semantinis tarp propoziciju egzistuojanéio ry8io aspektas ~lygimmas ar laiko santykis — yra svarbesnis (apie netiesioginj ar neisreiksta lyginima bet kokio pobadzio teiginiuose plg. Lyons 1993: 274tt). Lyginti du veiksmus reigkia lyginti jy i8sidéstyma tam tikroje (pavyzdiiui, laiko) skaléje (plg. Fauconnier 2003: 137). Daukos Katekizmo 119 puslapyje nauja tema Mokslas Jpaginmo (Nduké Spowidddnia) pradedama Salutiniu dalyviniu laiko sakiniu, kuris baigiamas tasku (plg.: Atbildies J3pazinumq wif-// fadieny ). Prie jo Sliejasi aptariamasis 119,, ,, sakinys su pirm neg, pradedamas didziaja raide. Taigi viena po kitos eina skirtingos gramatines sandaros laiko aplinkybés, kurry antroji tikslina pirmaja. Didzigja dalj (80%) Daukéos Postilée esanéiy sakiniy sudaro samplaikine pm neg vartosena: kat kuriy ju demeny tvarka ir skyryba lyg 1r leisty pirm priskirti Salutniam demeniui, pvz.: teifstrem weling igg Rirdy fawy / pirm’ neg patis bus imefti ing tamfibes wirButines 507 ,.-508, (dyabta 3 ferc Jwotch wyrgucdia/ pierwey nigli fami beda wyrguceni w zewnetrgne Cemnosti), Pragik’ mané ko néris iddné taw padaricz.o/ pirm’ neg baifiu imtas ntig tawes DP 236,, (Pros odemnie co chef bymeéi vegynit / pierwey nix bede wiet od Ciebie). Dalies jy punktuacija atskiria Sala einanéius pirm ir neg, pvz.: v3éik pirm’/ neg numirs funtis manas DP 355(2) (s{tap pierwey / ni3li vmrze fyn moy). \© Tai, kad jungiamuoju Zodaiu pirm neg siejama sakinj Hermannas laiké latko aplinkybes salaniu, matyti i8 jo pateikimo biido (1s pateikiamas atskirai nuo sakinty su neg) bei vertimo j vokieciy kalba, plg.: ,Bevor man beginnt, seine Sinden zu nennen, soll man sich wegen folgender vier Dinge fur schuldig erklaren* (Hermann 1912: 34-35). Kitu atveju (ra’ydamas apie Bretktino Postile) samplaikinj pirm neg vartojima Hermannas sieja su vokisko yungtuko ehe reikSme (ten pat, 29), Jungiamuju Zodziu tyrima apibendrinanéioje lenteléje pirm neg jrasytas laiko reikimes skiltyje (Hermann 1912). Drotvino nuomone, pirm neg (ir jo variantai pirma neg, pirm neig...) yra prijungiamey: jungtukai, kuriais senuostuose lietuviy kalbos rastuose jungiami laiko aplinkybes Salutiniai sakimiai (1968a, 1968b. 89). Drotvinas nurodo, kad Sie ,specialiis laiko jungtukai [. .] nera vartojami visi8kar 18 30 | ARTURAS JUDZENTIS, JURATE PAJEDIENE 6. isvapos. M. DaukSos Katekizmo lyginamuosiuose sakiniuose vartojami tie patys jungiamieji zodziai kaip ir dabartinéje lietuviy kalboje. Sliejamieji kokybés lyginamieji sakiniai Kathechisme ir Trumpame Bude vartojami su jungiamuoju Zodziu kaip. Kiekybés lyginamasis sakinys su jungiamuoju Zodziu kiek pavartotas tik Kathechisme, o santykio lyginamasis sakinys su koreliuotu jungiamuoju Zodziu kuo — tik Trumpame Bude. Valdomieji lyginima pozymio laipsnio atzZvilgiu reiSkiantys sakiniai su jungtuku neg vartojami tik lenkisko atitikmens neturin¢ioje Kathechismo atkarpoje ir Trumpame Bude. To paties sintaksinio tipo lyginamieji sakiniai su jungiamuoju Zodziu nekaip pavartoti Kathechisme ir Trumpo Budo pratarméje. Jais lyginami predikatai. Veiksmazodzio bevelyti valdomas lyginamasis sakinys su jungtuku neg pavartotas nuo lenki&ko originalo nepriklausomoje teksto atkarpoje ir turbit atspindi autenti8ka Sio tipo sakiniy vartosena. Lyginamyju sakiniy sintaksiné sandara kartu su kitais sudétiniy sakiniy sandaros pozymiais paremia ankstesniuose tyrimuose jau isrySkéjusia nuostata, kad Kathechismas ir Trumpas Budas laikytini atskirais, skirtinga santyki su originalais ir savita sintaksine struktira turinGiais tekstais. Atskirai paimtas Katekizmo tekstas yra nevienalytis, sudarytas bent iS keliy heterogeniniy daliy: pratarmés, lenkiska originala turin¢io teksto ir teksto, neturin¢io lenkiSko atitikmens. SUTRUMPINIMAIL DP ~ Mikalojaus Dauk¥os 1599 mety POSTILE 1r jos Saltiniai. Leidima parenge Jonas Palionis, Vilnius: Baltos lankos, 2001. PS — [Konstantinas Sirvydas] PVNKTY KAZAN od Adwentu 43 do Poftu, Litewskim iezykiem, z wytlumdczeniem na Polskie PRZEZ KSied34 Konstanreco Szyrwipa / Theologa Societatis IESV / Z DOZWOLENIEM STARSZYCH wydane. W WILNIE W Drukarni Akademiey Societatis Iesv Roku M.DC.XXIX. (Naudotasi fotografuotiniu leidimu: Franz Speci, Szyrwids Punktay sakimu, Gottingen: Vandenhoeck & Ruprecht, 1929 ) LITERATURA Awprazas, V. 1971: Dabartinés lietuviy kalbos lyginamuyu sakinty sandara. Lietuvos TSR Moksly akademijos darbai, A serija, 2 (36), 161-177. Amerazas, V. 1976: Prijungiamieji sakiniai. In: Ulvydas, K., red., 1976: Ltetuviy kalbos gramatika 3. Sintaksé, Vilnius: Mokslas, 789-916. Awrazas, V. 1994a: Bplestinis sakinys. In: Ambrazas, V., red., Dabartines lietuviy kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidykla, 625-637. Awarazas, V. 1994: Prijungiamieji sakiniai. In. Ambrazas, V., red., Dabartines lretuv kalbos gramatka, Vilmus: Mokslo ir enciklopedijy leidykla, 659-696. nuosekliar, nes ,,tas pats veiksmy laiko santykis jvairiuose paminkluose (arba net ir tame patiame paminkle) yra re1skiamas jvairiomis prijungimo priemonemis"(1968b: 95); be to, ,pagrindinis [...] komponentas pur gah biti ir pagrindiniame sakinyje, o antrasis komponentas neg, tarsi pirmojo koreliatas — Salutiniame* (ten pat). Ir iS tiesy, veiksmo isidéstymas laiko adyje isleka akivarzdus ir sakintuose, kuriuose prieveiksmis pirm ir jungtukas neg vartojami atsietai, ta¢iau tokiais atvesais labiau iSrySkeya lyginimo reikSme. Drotvinas taip pat nustaté, kad pagal lenkisky jungiamyjy Zodziu pierwiej niz, pierwiey nizeli modelj sudarytas jungiamasis Zodis prm neg vartojamas dazniau (1968b: 97) nei atsietas jungtukas neg ir prieveiksmis pirm. Kaip jau buvo mineta, DaukSos Postileje samplaikiné pirm neg vartosena sudaro keturis penktadalius visy atveju. M. DauxSos Karekizmo (1595) LYGINAMIEJI SAKINIAI | 31 Amarazas, V. 1997: Comparative clauses. In: Ambrazas, V., red., Lithuanian Grammar. Vilnius: Baltos lankos, 748-751. ANDERSON, J. M. 2004 [1997]: A notional theory of syntactic categories, Cambridge: Cambridge University Press. Batkevidius, J. 1963* Dabartines lietuvuy kalbos sintakse. Vilnius: Valstybiné politinés ir mokslinés literatiiros leidykla. Bauer, J. 1972: Syntactica Slavica. Brno: Universita J. E. Purkyné. Cuticover, P. W., JackeNporr, R. 2005: Simpler Syntax. Oxford: University Press. Drotvinas, L_1968a: Sudetines prijungiamosios laiko konstrukcijos senuosiuose lietuviy kalbos raStuose. Kalbotyra 19, 67-88. Drorvinas, L_ 1968b: Laiko aplinkybés Salutiniy sakiniy prijungimo priemones senuosiuose lietuviy kalbos raStuose. Kalbotyra 19, 89-98. Fauconnier, G., 2003 [1985]: Mental spaces. Cambridge: University Press. Fraenket, 1965: Litauisches etymologisches Worterbuch. Band II Heidelberg. Winter, Gétingen: Vandenhoeck u. Ruprecht. Hermann, E. 1912: Uber die Entwicklung der litauschen Konjunktionalsdtze. Jena: Frommansche Buchdruckerei. Howvoer, A., Jupzenis, A. 2003: Sudetimo prijungiamoyo sakinio apra’ymo pagrindai. In: Holvoet, Judzentis, red., 2003, 115-172. Howvorr, A., Jupzenis, A., red., 2003: Sintaksiniy rySy tyrimai, Vilnius: Lietuviy kalbos institutas. Jasionskis, J. 1911/1957: Lietuviy kalbos sintaksé. Cituojama pagal: Rinktiniat rastat 1. Sudare J Palionis. Vilnius: Valstybine polities ir mokslinés literatiros leidykla, 435-549. JAKSTIENE, V., PALIONIS, J., par., 1995: Mikaloyaus Dauk¥os 1595 mety, Katekizmas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidykla. Jupdennis, A. 1995: Senosios lietuviy kalbos lyginamosios konstrukcijos. Daktaro disertacija, Vilnius. Jupzentis, A., Pasepiene, J. 2001: Mikalojaus DaukSos Katekizmo (1595) sudetiniai sujungiamieji sakiniai. Acta Linguistica Lithuanica 45, 63-92 Jupzentis, A., Pastotent, J. 2005: Mikalojaus Dauk¥os Katekizmo (1595) sudetiniar prijungiamieji vietos ir laiko sakintai. Baltu Filologija 14 (1), 53-65. KieMmenstewicz, Z., LEHR-Spawinskl, T., URBANCzv«, S. 1955: Gramatyka historyczna jezyka polskiego. Warszawa: Paristwowe Wydawnictwo Naukowe Kupzinowsxt, Cz. 1977: Indeks-stownik do ,,DaukSos Postilé“ 1 (A-N), Il (O-Z), Poznai: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu im, Adama Mickiewicza. Lirko, A. 1992: The Development of Complex sentences. Helsinki: Suomalaisen Kirjallisuuden Seura. Lyons, J. 1993: Semantics, Vol. 1, Cambridge: University Press. Michel ni, G. 2000: DaukSos Katekizmo Saltiniy klausimai. Balustica 34 (2), 259-261. Micneunt, G. 2001: Italikas Ledesmos Katechismo Dottrina Christiana: DaukSos panaudoto lenkiSko teksto Saltinis. Acta Linguistica Lithuanica 44, 227-250. Monxtwas, K., par., 1999: Lietuviy kalbos enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidybos institutas. Patiomis, J. 1967: Lietuviy literatiriné kalba XVI-XVIT a. Vilnius: Minus. PLuNeIan, V. A. 2003: OGiyaa Mopdostozus. Mocksa: YPCC. Quink, R., Greewsaum, S., Lec, G., Svanrvik, J. 1972: A Grammar of Contemporary English. London: Longman Group Sementene, L. 2002: AukStesniojo ir aukStiausiojo laipsnio badvardziy valentingumas. Acta Linguistica Lithuanica 46, 131-144. Skarpzivs, Pr. 1998 [1931]: Rinkuniai rastai 4 Vilnius: Mokslo ir enciklopediyy leidybos institutas. Varrkevici0re, V. 1979: Lenky—lietuviy kalby Zodynas, Vilnius: Mokslas. Artiiras Judzentis Jiiraté Pajédiené Lietuviy kalbos institutas Lietuviy kalbos institutas P, Vileigio g. 5, 10308 Vilnius, Lietuva P. Vilei8io g. 5, 10308 Vilnius, Lietuva