„Wajdelota“

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LIII (2005), 1-8 Wajdelota' Jonui Palioniui, lietuviy kalbotyros vaidilai LeszEK BEDNARCZUK Krokuva This article deals with the Baltic formation underlying the Polish and German forms Wajdelota, Waidelotte, attested in the literature as the name of the ancient pagan priests of the Balts, and comments on some morphologic and semantic aspects of this denomination. Zodis wajdelota j lenky kalba pateko Adomo Mickevitiaus déka, kuris viena i8 pagoniy priisy dvasininko pavadinimy pritaiké romantizmo epochos tautos pranasui apibiidinti. Su Siuo ZodZiu susidiré istisos jaunyjy lenky kartos, pradedant belvederininkais ir baigiant nidienos viduriniy mokykly jaunimu, kuriems Konradas Valenrodas yra privalomai skaitoma literatiira. Visi originalo ir daugiau nei dvideSimties vertimy skaitytojai savaip pereme Sio Zodzio semantinj lauka, o ju atmintyje istrigo antraStés Vaidilos daina, Vaidilos sakmé. Nedaugelis i jy rimtai susimasté, ar Grazinoje ir Konrade Valenrode pasirodantys lietuviy vaidilos i8 tikruju egzistavo pagoniskoje Lietuvoje ir kaip jie lietuviskai buvo vadinami. Néra visai aisku, kaip wajdelota skambéjo prisi8kai ir ka i8 tiesu rei8ké, kokia buvo jo morfologiné sandara ir funkciniai atitikmenys lietuviy, slavy ir kitu indoeuropieciy pagoniskose religinése sistemose. Paméginsime j tai atsakyti remdamiesi etimologiniais tyrimais. Ai&kiai negatyvia pozicija ZodZio wajdelota autentiskumo atzZvilgiu uzémé Aleksandras Briickneris, jau 1904 m. (1904/1984: 49), o véliau lenky kalbos etimologiniame Zodyne tvirtines, jog wajdelota — tai ,,isgalvotas Zodis, lietuviams visikai svetimas; kiles i§ vokie¢iy waideln, Waidler ,o pruskich guslarzach-wrézbitach* “[apie prisy kanklininkus], o pastarasis i8 priisu waidlemai? ,,kankliuojame“. Sis aiskinimas buvo pakartotas Tarptautiniy ZodZiy Zodyne (Stownik wyrazéw obcych, SWO 757)ir Doroszewskio zodyne (SJP,, 820). Taciau kiti priisy kalbos tyrinétojai termina Waidelott(e), uZraSyta skirtinguose Saltiniuose, o véliau vartota Priisijos vokiediy, laiko autentisku ir jo daryba aiSkina remdamiesi prisy (Reinholdas Trautmannas) arba lietuviy kalbos faktais (Kazimieras Biiga, Janis Endzelynas, Ernstas Fraenkelis). + Straipsnis pirma karta skelbtas lenky kalba Zurnale Jezyk polski 76, 1996, 264-273. 2 Yra Zinoma priisy kalbos forma waidleimai, nurodoma Tarptautinwy Zodziy Zodyne (Stownik wyrazéw obcych, 1954), deja, 1991 m., leidime buvo pateikta klaidinga informacija, kad terminas wajdelota atsirades XIX amiiuje. 2) Leszek BEDNARCZUK Pirmiausia turime nepamirsti (Zr. Kleiner 1948: I 354, II 71-72), kad Ziniy apie pagoniu priisy istorija ir religija Mickevi¢ius sémési i§ XIX a. vokiediy tyrinetoju, daugiausia if Augusto von Kotzebue (1808) ir Franzo Mone (1822), kurie tikriausiai nebuvo susipazine su Simono Grunau kronika (apie 1530 m.), pagrindiniu informacijos apie priisy wajdelotas Saltiniu, iSleistu 1877-1896 m. Grunau kronikoje kalbamasis Zodis uZfiksuotas keliais grafiniais variantais (Waidelott(e), Waidlott(e), Waidolott(e)), esama ir voki8ky morfologiniy jo adaptaciju: Waid(e)ler ‘burtininkas’, waideley ‘burtai’ ir waidelen ‘burti’. Georgas Nesselmannas (1836) ir Janis Endzelynas (1943/1982: 332) dar nurodo formas weidelutt, weidulutt. I§ XIX a. Zinomi ir keli kiti Sio termino uzZraSymai: Vaidalottes (Mone 1822: 85), Wejdalota (Narbutt 1835: 255-258), Weidalyt (Kraszewski 1847: 108), Wajdeluta (Konrado Valenrodo autografas, IV 330, plg. SJAM,, 526). Sunku nustatyti, i8 kokiy senyjy Saltiniy imtos tos lytys, bet matyti, kad visos jos remiasi Prisijos vokie¢iy forma Waidelotte, i§ kurios kilo ir lietuviy vaideliotas, ir Mickeviéiaus wajdelota. Prototipui priisy kalboje pati artimiausia, atrodo, bus forma Waidlott(e). Zodzio Waidelotte tyrimams Kazimieras Biiga yra skyres viena i§ savo studijuy (1909/1958: 185-188). Jo manymu, tai deminutyvas, i8vestas i8 Prisijos vokieciy Waidel-er, kurio atitikmuo lietuviy kalboje yra pavardé Vaidilas (ra8ytiniuose Saltiniuose Woydillo). Bigos manymu, priisy kalboje buve tokie pagoniy dvasininko pavadinimai: *vaidilas, is jo padarytas *vaidil-ttis ir moteriSkoji pastarojo lytis *vaidil-ité. Zodj *vaidilas Biiga sieja su ide. *“yoid- ‘Zinoti’, pirmine jo reik’me nusako kaip ‘sapiens, sapientia praedictus’ (apdovanotas iSmintimi), o semantinés motyvacijos atzvilgiu lygina su lie. Zynys, Ziniuonis — Zodiiais, vediniais i8 veiksmazodzio Zinoti. Bugos manymu, i *vaidilas kildintinas ir priisy kalbos veiksmazodis *vaid(iJlitvei, plg. praes. 1pl. waidlewmai ‘wir zeubern’ i§ 1561 m. Enchiridiono. Kaip matyti, cia sitiloma prieSinga nei Bricknerio jsivaizduota Zodzio darybos kryptis. Panaiias j Biigos mintis désto Fraenkelis (1955-1965: 1179-1180, 1214-1216)’, siedamas prtisy waidelotte su lietuviy vaidila(s) ‘aktorius’, (?) ‘keliaujantis dainininkas, burtininkas, vaidila’ (nepatikrintais duomenimis). Ta¢iau jis dar papildomai nurodo ir priisy waidinna (praes. 3 sg.) ‘rodo’, lietuviy vaidinti, vaidas ‘vaiduoklis’, veizdeti, veidas, vaizdas. Visus Siuos Zodzius Fraenkelis kildina (su tam tikrais fonetiniais sunkumais, nes nepaaiskina kai kuriy minéty formy -z-) i8 ide. *weid- ‘matyti’, taigi kitaip nei Baga, kuris pamatu émé *uoid- ‘zinoti’. Endzelynas (1943/1982: 331-332) prisy formoje waidleimai jzvelgia kamiena (3 sg.) *vaid(e/i)lé(a), nurodo (kaip ir Nesselmannas) lytis waidelotte ir waide/ulutt, cituoja Biigos aigkinima ir greta lietuviy Zynys nurodo latviy kuronizma (n idlikes pries 6) zinte ‘burtininkavimas’ (1948/1971: 92). Trautmannas (1910: 454-455), panasiai kaip Briickneris ir kitaip nei Biiga, aiSkindamas priisy waidelotte, pradeda nuo formos waidleimai. Jo manymu, veiksmazodis *waidle(iti turi iteratyvine priesaga -la-/-lé- (panaSus formantas Zinomas lietuviy kalboje) ir yra vestinas i$ waist ‘Zinoti’ (1 pl. waid-imai). 15 8io kamieno Trautmannas 2 Zodéay vaidas ir veizdeti straipsniai sudaryti kiek chaoti8kai, o etimologiniai aiSkinimai ne iki galo apgalvott. Genetinis waidleimat ryéys su waidinna ir lietuviy veizdeti kelia tam tikry abejoniu. WAJDELOTA | 3 kildina nomen agentis *waidlétojis, plg. artoys = liet. artojas. Kaip paralelés pateikiami sen. rus. véds ‘Zinojimas (slaptas), burtai’, véduns ‘burtininkas’, sen. ind. viddthe “Zynio dieviskos paslapties Zinojimas’, vidya ‘burty menas’. $i etimologija jtikina labiau nei Biigos aiSkinimai, taciau jos silpnoji vieta — tai, kad prisy kalboje néra veiksmazod/iy, kuriy priesaga atitikty liet. -lioti. $i iteratyvinédeminutyvine priesaga, Jano Otrebskio (1965: 351-354) nuomone, yra laikytina -ioti variantu, atsiradusiu prisijungus deminutyvnei daiktavardziy priesagai -el-/-al-, todél ir lie. -lioti rySys su priisy waidleimai yra abejotinas. Mano isitikinimu, formoje waidleimai reikia jZvelgti konjuktyvo morfema -lai-, vartojama pageidavimui reiksti. Kaip yra pastebejes Christianas Stangas (1942: 263), Sios formos daZniausiai vartojamos sudetiniuose prijungiamuosiuose tikslo sakiniuose. Bitent toks yra ir waidleimai atvejis: kai mes ... ni... waidleimai (Enchiridion 29, 3) das wir ... nicht ... zeubern ‘kad mes neburtininkautume (neuZsiimtume burtais)’ Tai agliutinaciné priisy kalbos forma. Tekstuose daugiausia pasitaiko 3 asmens lyéiu, kur -lai atsiduria zodzio gale, bet kitais atvejais ta morfema iterpiama tarp kamieno ir galiinés, pvz.: 2 sg. quoti-lai-si ‘kad norétum’), 2 pl. quotij-laj-ti ‘kad norétuméte’, 1 pl. turi-li-mai ‘kad turétume’. Laikant waidleimai konjunktyvu i8 waid-imai ‘Zinome’, galima jzvelgti reiksmés pokytj i5 ‘Zinoti, turéti Ziniy’ j ‘valdyti slaptas Zinias, burti’. Forma -leivietoje laukto -laidideliy sunkumy nekelia. Sunkiau paaiSkinti, kodél daiktavardis buvo iSvestas ne i§ bendraties, 0 i8 modalinio kamieno. Priisy bendraties formanty gausa leidzia spéti, kad tam tikros bendratys galéje turéti ir modaline funkcija. IS tokio modalinés bendraties waid-lai kamieno ir galejo biti iSvestas nomen agentis *waid-lai-tojis ‘turintis (privalantis) taikyti paslaptingas Zinias’, kuris, isigaléjus krik8¢ionybei, gavo reikSme ‘uzsiimantis burtais, burtininkas’. Priisu Zynio pavadinimas yra palikes nemaZai pédsaku ir to regiono onomastikoje. Geografiniame Zodyne i lietuviSkosios Suvalkijos dalies netoli Dusios eZero uZfiksuota vietové Wajdeloty, kuri 1915 m. vokiSkame zemélapyje vadinama Wajdaloty (plg. ankséiau minétas formas wajdal-, wajdol-), 0 lietuvi8kai — Vaideliotai. Galima speti, kad Sis pavadinimas atkeliavo kartu su i8eiviais i8 kryZiuociu valdomos Prisijos, prisiglaudusiais Gia dél savo praktikuojamy religinio gyvenimo formu. Vietovardzio pamatas turétu biti asmenvardis - pravardé arba pavarde. I§ priisy zynio pavadinimo galima kildinti ir pavarde Wejdlejt, Siandien daugiausia sutinkama Elbés regione — i8 Gia yra 18 i§ 30 pavardziy, itraukty j PESEL*. Apibendrinant ankstiau iSdestytus svarstymus galima teigti, kad Zodis, raSomas Waidelott(e) ir pan., prisy kalboje turéjes forma *waid-lai-tojis, yra veikéjo priesagos Pries keliolika mety Jagodnos kaimo kapinese Salia to paties pavadinimo ezero ant vokisko antkapio aptikau pavarde WEDELEIT. Vadinasi, galima baty teigti, kad pavardes, atsiradusios Waidlott(e) pagrindu, buvo Zinomos Ryty Priisijos teritorijoye. 4 | Leszek BEDNARCZUK -tojis vedinys i§ veiksmaZodzio waist ‘Zinoti’ modalinio kamieno waid-lai-. Kadangi tokio veiksmazodzio ryty balty kalbose neZinoma, tai minétasis vedinys laikytinas prusy kalbos inovacija. Pagonybés laikais taip vadinti tam tikri dvasininkai (Zyniai), kurie ripinesi slaptujy religiniy Ziniy igijimu ir perdavimu, o jsigaléjus krikS¢ionybei tai imta laikyti burtininkavimu. Ta veikla turéjo biti tokia paplitusi, kad j suvokietéjusiy priisy palikuoniy Zodyna pateko Weidelei, Weideler, Weidelotten, weideln (Frischbier 1883: 460). Kaip matyti, aptariamasis Zodis etimologizuojamas priisy kalbos fakty pagrindu, todél kyla klausimas, koks jo atitikmuo buvo pagoniskos Lietuvos religinéje sistemoje. Atsakyma galima rasti minétoje Biigos studijoje, kur atkreiptas démesys j semantinj priisy waidelotte ir lietuviy Zynys (: Zinoti) paralelizma. Reikia tik pridurti, kad Zodis Zynys, formanto -jovedinys, turi pailginta Saknies balsj, o tai gali rodyti jo archajiskuma (Otrebski 1965: 68). Siandien tas Zodis yra i8laikes savo senaja reiksme, o su biidvardZiu piktas gali reikSti ‘burtininkas, kerétojas’. Senuosiuose lietuviy kalbos tekstuose zynys atitinka lenky kalbos wieszczek ‘pranaSas, biiréjas’, o veiksmazodj wieszcze — Zynauju, Zynauti. I§ kity lietuviy kalbos vediniu, be Ziniuonis (Biiga) ir Zin(i)tinas (Otrebski 1965: 68), bene idomiausias yra Zinéius (Skardzius 1943: 79, 334, i8 Merkines). Biitent i Zodj jzvelgia Briickneris (1903/1974: 67) ir Baga (1909/1958: 180-183) skaitydami Jano Dtugoszo (X 210, 1387 m.) sakinj ,,I[gnis ... a sacerdote ... qui eorum lingua znicz appellabantur*. Formantas -cius bidingas veiksmazodiniams asmenvardZiams (Otrebski 1965: 246). Endzelynas (1948/1971: 92) ta Zodi kildina iS neiSlikusio nomen actionis *Zintis, artimo latviy zinte ‘burtai’ < *zintja, kurj galima laikyti ryty balty religinés terminologijos inovacija. Dtugoszo uzZraSyta forma znicz XVI amZiuje buvo klaidingai interpretuota kaip Sventoji ugnis’, plg.: Ogien Znicz nazywali, ktéry gorzat zawzdy, Kto mimo szedi, musiat nari drew przyktadaé kazdy (Stryjkowski, apie 1580/1978: 236) XIX a. senosios Lietuvos myleétojai ta reik8me placiai paskleideé®, 0 miisy laikais lenky kalboje znicz tapo tautos didvyriu, mirusiyjy atminimo bei olimpiniy Zaidyniy simboliu. Kaip matyti iS aptarty fakty, prisy ir lietuviy dvasininko (zynio) pavadinimai susiformavo nepriklausomai, ta¢iau remiantis bendru modeliu: nomen agentis iS veiksmazodjio ‘Zinoti, uzsiimti paslaptingomis Ziniomis’. Bendro pavadinimo nebuvima galima aiskinti veiksmazodZio *vaidiSnykimu ryty balty kalbose, kur ji i8stiimé artimos reikSmés *Zin-d- ‘Zinoti’, turintis taip pat ir religine-magine reik8me ‘uzsiimti paslaptingomis, slaptomis Ziniomis’. 5 Janas Karlowiczius (1875: 327-328, 375), o po to ir Buga (ten pat) Klaidinga Diugoszo teksto interpretacija atitaisé, bet abu, remdamiesi XVIII a leidimu, pateike ZodZio forma Zincz, o ne tap, kaip buvo Dhugoszo originale ~ Znicz, plg 1961-1985 m. leidima (X 210). WAJDELOTA [5 Siuo atveju artimesnés priisy kalbai yra slavy kalbos, kuriose esama keletasreliginiy-maginiy apeigy veikéjy pavadinimy, kilusiy i§ veiksmazZodinio kamieno *véd-. Struktiriskai artimiausias prisu *waid-lai-tojis / wajdelota yra bendraslaviskas ‘Zynio, pranaéo, burtininko, keretojo’ pavadinimas *véd-tjo- > *véséb, daugiausia paliudytas biidvardinés formos *vésév-jo. Panasiai kaip Priisijos vokieciy kalboje zinomos formos Waidolottinne, Waidlin(ne), slavy turimos ir moteriSkosios lytys — *véSéa(ja), ica, kurios labiau paplite ir ilgiau iSsilaike dél ypatingo motery vaidmens Sioje veikloje. Kita vertus, Zodis *véd-bma, daugiausia Zinomas i3 rusy kalbos duomenu, greiciausiai yra kiles i$ abstractum deverbale ‘slaptos Zinios, burtai’ (panaSiai kaip sen. rusy kalboje véd-s ‘stebukladario galia, kerai, burtai, iimanymas’). Tai rodo kategoriné formanto -ma, pirmiausia sudarancio nomina actionis ir resultati, reik8mé, pvz., lietuviy kalboje tarti — tar-ma, slavy *kué-ema ‘kuodas’ (Otrebski 1965: 154-155; Stawski 1976: 14-15). Tam paciam semantiniam laukui priklauso ig kamieno *védiSvesti gausiis rusy kalbos vediniai: senieji védunv, védunja, védunica, védunixa; védestvo, védunbje, védomenvje (SRJ,,, 50), tarminiai (daugiausia Siaurés rusy ir baltarusiy regionuose) ved’mica, ved’movat’; ved’mak, ved’macka, ved’macit’; baltarusiy v’a3’m’ar, v’az’marka; lenky tarm. wiedémiarstwo; rusy tarm. ved’movstvo, ved’movisée ir pan. nis *véSCensje, nomen resultati ba ir daugiausia vakary bei piety slavu grupése isitvirtine *véScbco, *véscokn, ‘Cerb, rusy *“véscunb ir pan. Cia pateikti Zodziai sudaro aiSkiai matomas Zodziy darybos paradigmas - dariniy serijas. Tokia paradigma sudaro praslaviski vediniai i§ *ves¢- ‘pranaSauti’ ir sen. rusy kalbos derivatai is véd- ‘turéti slaptu Ziniy, naudotis jomis (burti)’: nomen agentis verbum nomen actions nomen resultati veSeo(jo), vesCaCja), veSCiti vestenvje veseoba véSCica, védunb, védunja, védéti védunvje véde védema védemenvje Paveldéty vediniy gausa rodo, kad kalbamoji religiné-maginé veikla turéjusi biti gyvybinga ir vélyvuoju prieSistoriniu laikotarpiu, o atskiry kalby ir tarmiy nauji savarankiski dariniai (ypaé baltarusiy ir kaSubu, Zr. Borys, Popowska-Taborska 1994) liudija tos veiklos tasa ir krikS¢ionybés laikais. Kai kurios i§ minétyjy leksemu pateko j Biblijos vertimus, plg. sen. lenky wieszczec, wieszcznik, wieszczy; wieszczenie, wieszczba (SS,, 198-199). Daugelis ty pavadinimy, ypaé su kalbamaja veikla susijusiy motery, pateko j tautinés magijos ir demonologijos sriti, plg. sen. lenky »wieszcza baba (z) Zakrzewa scilicet czari* (1476), ,strigori al. wyesczyce“ (1420). Panaiiai lenky tarmése, kur wieszcz(y), wieszcza, wieszczyca reiSkia ‘vampyras (abieju lyéiy), undiné, velniené’, reik8més raida gali iliustruoti toks sakinys: ,,Wieszczy ... 6 | Leszek BEDNARCZUK wychodzi z grobu i wieszczy (3 sg.), a jak daleko stychaé jego krzyki, tak daleko ludzie umiera¢é musza“ (SGP, 120, uZrasyta MaZojoje Lenkijoje®). Aptariamam zodziy laukui reikety priskirti ir lenky tarm. nie-wiada ‘iSsigimélis, pamestinukas ir kt’: ,,I8 vaiko (pradeto vampyro ir moters) po septyneriy mety pasidaro nie-wiada* (Karlowicz, SGP,,, 315, Liublino krastas). Lyginant priisy ir slavy dvasininko-zynio pavadinimus matyti, kad juos sieja struktiriniai ir semantiniai panaSumai. Abiem atvejais veiksmazodZiai, atspindintys i8 ide. *yoid- ‘Zinoti’, buvo vartojami reikSme ‘turéti slapty Ziniy, naudotis jomis’, o i§ ju su panasiomis priesagomis iSvesti nomina agentis reiSkia ‘ta, kuris Zino; i$minéiy-Zyni, kuris savo slaptomis Ziniomis spédavo (pranaSaudavo) bisimus jvykius’. Kad Sia veikla uZsiimdavo ir moterys, slavy kalby medziaga rodo patikimai, o priisy - tiketinai. KrikS¢ionybés laikais abiejose kalby grupése Siy ZodZiy reikSmés savarankiskai pakito j ‘burtininka’. Reikia pasakyti, kad ne tik priisy ir slavy, bet ir kitose ide. kalbose esama i8 *yoidkilusiy religijos bei magijos sferai priklausanéiy vediniy. Jau ankstiau ¢ia buvo cituota Trautmanno nurodyta paralelé i sanskrito (1910: 455), o Biiga atkreipé démesj j panaSia kelty zynio (druido) reikSmés raida: galu druidae, druides kaip *dru-uid- ‘daug, giliai zinantis’, tik kito Saknies vokalizmo. Démesio negali nepatraukti stebétinas panaSumas tarp dviejy engiamy tauty dvasiniy vadovy ir pasiprieSinimo rengéjy skirtingose Europos srityse skirtingu laiku. Kaip jau yra pastebéjes minétoje studijoje Biga, panagiai motyvuotas lietuviu pagoniy dvasinininko — Zynio — pavadinimas, besiremiantis veiksmazodiZiu Zinoti, rytu balty kalbose iSstimusiu pr. waist atitikmenj, reiSkusj ‘Zinoti, iSmanyti’. Siandien Zynys rei8kia ‘ziniuonis’ ir gali biti taikomas pagoniu dvasininkui, kulto atstovui apibiidinti (plg. Egipto Zynys) arba siejamas su Zolininkavimu, vaistazoliu, liaudies medicinos ismanymu. Kaip paralele Gia galima pateikti slavu *zna-xore, kuris rei8ké gydymo magijos atstova (bet vediniai i3 *véd(tjo)- priklausé tikéjimo sri¢iai). Todél kyla klausimas: ka praslavy ir praindoeuropie¢iu epochose reiské Saknys *uoid- ‘Zinoti’ ir *gnd- ‘pazinti’, taip pat ju vardaZodiniai vediniai. Zvelgiant i§ indoeuropieciy morfologijos pozicijy, atsakymas yra salygi’kai paprastas: *uoidpriklausé perfekto sistemai ir turéjo visus jos bruozZus: buvo intranzityvinis, veikslo poZitiriu neutralus, iS jo nebuvo sudaromos kitos laiky formos, jis Zyméjo busena, atsiradusia kaip ankstesnés veiklos rezultata; kai kutiose kalbose galéjo biiti vartojamas pasakojant, reciau — perteikiant netiesiogiai zinomus dalykus (sanskrito ir albany evidencialis). Saknis *gn6buvo aoristo kamienas: reiské baigtinj tranzityvinj taSkinj veiksma; Salia jo tikriausiai egzistavo inchoatyvinis -skoprezensas ir jau prokalbéje buvo pasidaryta daiktavardziu serija: nomen agentis *gn6-tér/l, nomen actionis *gnd-ti-, nomen obiecti *gnd-mn-, nomen instrumenti *gno-tlo- (Pokorny 1949-1969: 376-378). Kai kuriose kalbose *gnopamatu pasidaryti veiksmaZodziai nustelbé *yoidvedinius ar apribojo ju © Baltarusty tarmese prie Vitebsko ir Siaures Rusijoje Zodis vestica ‘ragana’ yra Sarkos epitetas, nes jt praneSanti kokia nors nauyiena. Ten tikima, kad viestica, palikusi savo kina po piesta, gali pasivertusi Sarka i8lekti per kamina, plg. ESBM,, 117-118. WAJDELOTA | 7 vartosena: naujojoje graiku, lotyny, naujojoje anglu, ryty baltu, pietu ir rytu slavu (Buck 1949: 17.17). Daug sunkiau Siuos kamienus analizuoti etimologi8kai — nustatyti pirmines reiksmes ir genetinius rySius su kitomis Saknimis. *uoid atveju atrodo, kad ji reikia vesti i8 *yeid- ‘matyti’, taigi pirminé reik’meé — Zinau, nes madiau’. Sakniai *gndmotyvacija ide. sistemoje rasti sunku, bet galima prisiminti Hermano Hirto hipoteze (1900: 3), sitiliusio *gndkildinti if *gen + e/o- ‘gimdyti, vaisinti; kilti; buti kraujo gimine, artimam’ (reikSmés pozZitiriu Gia jzvelgtina fiziné-jusliné motyvacija; pla¢iau Zr. Trubaéev 1959: 154-156). Tolesnes medZiagos Siy veiksmazZodziy skirtumui pazZinti teikia ju vartosena frazeologiniuose junginiuose, ivairiose patarlése ir prieZodziuose (NKP,,, 665-670, 908-914). Ta skirtis turéty biti paveldéta i8 praslaviskos epochos ir turi atitikmenu kitose kalbose. Kaip matyti, veiksmazZodis ‘“Zinoti, iSmanyti’ pirmiausia buvo susijes su dvasinémis Ziniomis, vidine religine patirtimi, o ((pa)zinoti’ nusaké gebéjima, paremta stebéjimu ir jusliniais potyriais. Jei praindoeuropieciu epochoje buvo Saknis, reiskusi intelektinj, dvasinj pazinima (i8manyma), tai turéjo biti ir tu Ziniy puoselétoju, kuriuos galima bitty pavadinti ‘i8minéiais’, turin¢iais dvasininku-pranaSy statusa’. Jy veiklos sritis — tai ideju pasaulio raiska pranaSaujant, duodant nurodymus ir skelbiant tikéjimo tiesas. Senovés Indijoje tas pazZinimas (ismanymas) iSreik’tas vedy forma, jis sudaré filosofijos, teologijos, teisés, logikos ir kalbotyros pamatus. Jo pradmenys tikriausiai siekia praindoeuropie¢ciy epocha. Balty ir slavy kalbose randame nemaiZai to pazinimo puoselétojy pavadinimy (plg. anksciau nagrinéta priisy ir slavy mediZiaga). Galima manyti, kad iSkiliausius tos veiklos atstovus domino ir mastymas apie kalba. AtsiZvelgiant j nagrinétyjy wieszcz, wiedzieé, wiedza semantika, jie iSsiskyré troskimu paZinti, gilia jZvalga ir isradingu mastymu — bruozais, biidingais Siu dienu etimologui. Tad nebus perdétas ir profesoriaus Vytauto MaZiulio apibudinimas kaip balty ir priisy etimologijos vaidilos. SUTRUMPINIMAI ESBM — Mapruitay, B. ¥., peut., Imaumatacwuns croynik Genapyckati Moat, Minick, 1978. NKP — Kxzyzanowskt, J., red., Nowa kstega przyst6w polskich 1-4, Warszawa, 1969-1972. SG — Cxtesowski, B., red., Stownik geograficzny Krélewstwa Polsktego 1-15, Warszawa, 1880-1902. SGP — Kartowice, J., red., Stownik gwar polskich 1-6, Krak6w, 1900-1911. SJAM ~ Gonski, K., Hrapec, S., red., Stownik sezyka Adama Micktewicza 1-11, Wroctaw, 1962-1983. SJP — Doroszewski W., red., Stowmk jezyka polskiego 1-11, Warszawa, 1958-1969. SRJ —Borarowa, I, A., pen, Groeap» pycckozo asbika XI-XVII 66., Mockpa, 1975-. SS — Unpaszy«, S., red., Stownik staropolski, Krak6w, 1953-. SWO ~ Slownik wyrazéw obcych, Warszawa, 1954. 7 Praindoeuropieéiy epochoje bitta jvairiy Zyniy kategorijy. Vieno i8 ju pavadinima — ‘aukotojo, atna¥autojo’ ~ rekonstravo Redardas (1974: 191-195), remdamasis mesapy to-bara(s), vedy_prdbhartarir avestos fra-baratar-. 8 | Leszek BEDNARCZUK LITERATURA Borys, W., Popowska-Tanorska, H. 1994: Slownik etymologiczny kaszubszczyzny 1, Warszawa. Brickner, A. 1903/1974: Dawnos¢ i znaczenia jezyka polskiego. Poczatkt i rozway jezyka polskiego, Warszawa, 42-72. Bruckner, A. 1904/1984: Starozytna Litwa, Olsztyn. Brickner, A. 1927-1957: Stownik etymologtezny yezyka polskiego, Warszawa. Buck, © D. 1949: A dictionary of selected synonyms in the principal Indo-European languages, Chicago. Boca, K. 1958: Rinktiniai rastai 1, Vilnius Diucosz, J. 1961-1985: Roczniki czyli Kroruki stawnego Krélestwa Polskiego 1-12, Warszawa. Enpzetins, J. 1943/1982: SenpriiSu valoda. Darbu izlase 4/2, Riga. Enpzeuins, J. 1948/1971: Comparative phonology and morphology of the Baltic languages, Hague-Paris. Fraenket, E, 1955-1965: Litauisches etymologisches Worterbuch, Heidelberg Friscupien, H. 1883: Preussisches Wérterbuch, Berlin. Grunav, § (apte 1530; 1877-1896): Preussiche Chromik, Leipzig. Hint, H. 1900: Der indogermanische Ablaut, Strassburg. Kartowicz, J. 1875: O jezyku litewskim. Rozprawy i Sprawozdania Wydziatu Filologicznego Akademii Umiejetnosci 2, 135-376 Kemer, J. 1948: Mickiewicz 1-2, Lublin. Korzesur, A. von 1808: Preufens dltere Geschichte, Riga. Kraszewskt, J. I. 1847: Litwa 1, Warszawa. Monk, F. 1822: Geschichte des Heidentums im nordlichen Europa, Leipzig. Narevrr, T. 1835: Dzteje starozytne narodu litewskiego 1, Wilno. Nesseimann, G. H. F 1836° cituojama 18 Endzelins 1982: 332. Ornepski, J. 1965: Gramatyka jezyka litewskiego 2, Warszawa. Pokorny, J. 1949-1969: Indogermanisches etymologisches Woterbuch, Bern. Rearp, G. 1974 Sur la nom indo-europeén de prétre. Studia indoeuropejskie, Wroclaw, 191-195. Skarvitus, P. 1943: Lietuviy kalbos Zodziy daryba, Vilnius. Siawski, F. 1976 Zarys stowotwérstwa prastowiariskiego. Stownik prastowiariski 2, 13-60. Stanc, CH. $. 1942: Das slavische und baltische Verbum, Oslo. Stavikowski, M. apie 1580/1978: O poczqtkach ... narodu litewskiego, Warszawa. ‘Trautmann, R. 1910: Die altpreussischen Sprachdenkmaler, Gottingen. Trupacev, O. 1959: Hemopun ctacarickux mepmunoe podcmea u HeKomoptix dpecheituux mepmuros o6tecmeentozo cmpon, Mockpa. Leszek Bednarczuk ul. Grabowskiego 5/5 PL-31 126 Kraké6w Verté Eugenija Vaitkevi