Dėl „Lietuvių kalbos tarmių chrestomatijos“ recenzijos

Pastabos pagrindinio Zodzio forma. Tatiau apibréZime ikeliamas ,,formos pasirinkimas ne pagal pagrindinio Zodzio jungluma‘ faktiSkai neatskiria Sliejimo nuo derinimo, nes Sis kriterijus tinka abiem prijungimo tipams. Taigi, nors prijungimo tipy apibrézimai, palyginti su ankstesniais DLKG leidimais, gerokai pakito, bendras vidiniy prieStaravimy skaitius liko daugmaz vienodas, arba net neZymiai padidejo. Ir ateityje atidziai stebésime Sioje universitetiniam déstymui taip svarbioje gramatikoje taikomos prijungimo sampratos raida. [domu, kaip prijungimo tipai bus apibréZiami kituose Dabartinés lietuviy kalbos gramatikos leidimuose, kuriy ateityje neabejotinai sulauksime dar daug. Amrazas, V. 2005: [Rec.] Axel Holvoet, Artiras Judzentis, red., Sintaksiniy rySiy tyrimai, Vilnius: Lietuviy kalbos institutas, 2003. Acta Linguistica Lithuanica 52, 167-170. Hotvoer, A., Juozevns, A. 2003: Sintaksiniy rySiy tipai. In: A. Howoer, A. Juvzenns, red., Sintaksiniy rysiy tyrimai, Vilnius: Lietuviy kalbos institutas, 11-35, Howvoer, A., Jupzevnis, A., 2005a: Sintaksinés priklausomybés tipai: papildymai ir patikslinimai. In: A. Holvoet, R. Mikulskas, red., Gramatiniy funkcijy tyrimai, Vilnius: Lietuviy kalbos institutas, 11-38. DLKG' = Vytautas Ambrazas, red., Dabartines lietuviy kalbos gramatika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidykla, 1994, DLKG* = Vytautas Ambrazas, red., Dabartinés lietuviy kalbos gramatika. Ketvirtoji pataisyta laida. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidybos institutas, 2006. Axel Holvoet Lietuviy kalbos institutas P. Vileigio g. 5 LT-10308 Vilnius, Lietuva Dél Lietuviy kalbos tarmiy chrestomatijos recenzijos! Akivaizdu, kad kiekviena knyga gyva tik tada, kai turi ty§i su skaitytoju. Visy autoriy ar sudarytojy noras — iSgirsti kuo daugiau atsiliepimy apie parengta leidinj. Lietuviy kalbos tarmiy chrestomatijos (Vilnius: Lietuviy kalbos institutas, 2004, 328, * Acta Linguistica Lithuanica 52, 170-174. 107 Pastabos [16] p., ISBN 9986-668-56-5; toliau - Chrestomatija) sudarytojai irgi dziaugiasi kiekviena nuomone apie savo darba. Vienas i pirmyjy leidinj jvertino garbusis misy tarmiy tyréjas V. Vitkauskas. I8samioje recenzijoje pastebéta nemazai transponavimo ir transkripcijos netikslumy, apsirikimuy, atsiradusiy tvarkant sudétinga teksta. Uz visas pastabas rengéjai labai dékingi. Taéiau su kai kuriomis gerbiamo recenzento iSsakytomis mintimis nesinori sutikti, kai kuriais svarstomais klausimais Chrestomatijos autoriu nuomoné %iek tick kitokia. Todeél keleta savo nuostaty norétume aptarti placiau. Pirmiausia recenzijoje neteisybé yra tai, kad ,,visai nutylima 1970 mety tolygi chrestomatija“. Sudarytojai suprato, kad naujoji Chrestomatija tesia ankstesniy panaSiy darby serija, i§ kuriy dialektologams neabejotinai svarbiausias iki Siol yra Lietuviy kalbos tarmés (Vilnius: Mintis, 1970). Nesinoréty sutikti ir su tuo, kad 1970 mety chrestomatija tolygi Siam leidiniui. PanaSumas tarp siy knygy tik toks, kad abiejose yra teksty i8 visy lietuviy kalbos tarmiy. Naujoviy Chrestomatijoje gerokai daugiau: remiamasi kitu, dabartiniam dialektologijos mokslui priimtinu, A. Girdenio-Z. Zinkevitiaus sukurtu tarmiy skirstymu?, pateikiami kitokio pobiidzio aprafai, iliustraciniai Zemélapiai, kitas jraSy atrankos principas. Leidinys pritaikytas Siuolaikiniam vartotojui, leidziantis naudotis kompiuterinés technikos galimybemis ir atspindintis, kaip teigia recenzijos autorius, jaunesniosios kalbininky tarmétyrininky kartos poZitrj j tarmes. Visi Sie dalykai bei santykis su ankstesniais leidiniais Chrestomatijos ivade pladiai aptarti (p. 13, 14). Taigi ar galima teigti, jog ankstesné chrestomatija visai nutylima? Nelabai ai8ki recenzijos autoriaus pozicija dél tarmiy ,,sugadinimo“ radiju, televizija ir, kaip teigiama, jvairiausiomis mokyklomis. Ar tokiy »Sugadinty“ teksty, V. Vitkausko nuomone, leidiniuose teikti ir analizuoti i8vis nederéty? Dialektologams jau pribrendo laikas atsisakyti siauros tarmés sampratos ir nuostatos, kad geras tik tas pateikéjas, kuris kalba kaip i§ dialektologijos vadovélio. Noredami tirti Siuolaikine tarmiy situacija, privalome pripazinti, kad jos spartiai kinta (ne nyksta, o biitent kinta!), ir 1960-1970 metais fiksuoty ypatybiy daznai né su Ziburiu nerastume. Turétume suprasti, kad dél poky¢iy tarmés netampa menkesnés, o kintantis tarminis 2 Chrestomatijoje pateiktas ir K. Jauniaus-A. Salio skirstymas. Kai kurioms patarmeéms, pavyzdziui, dabartiniy vakary aukStaitiy, jis netgi labiau tinkamas. Beje, dabartiniame skirstyme vartojami patarmiy pavadinimai, tokie kaip ryty aukstaidiai panevéziskiai ir kiti, i& tikryjy sukurti A. Girdenio sidlymu. Tai pripazjsta ir pats skirstymo bendraautoris Z. Zinkevitius (1994: 19). Kaltinti rengéjus autorystes nutyléjimu tikrai nederéty. 108 Pastabos kalbéjimas — maziau vertingas*. Besikei¢iantis tarmiy ir bendrinés kalbos santykis, paribio tarmiy saveika, tarmiy skiriamyjy ir kity ypatybiy pokyéiai irgi reikalauja kruopstaus isizidréjimo ir tyrimo. Gal tai, ka recenzentas vadina »tarmiy sistemos pazeidimais*, téra jy nenutrikstamo kitimo ir raidos faktai? Tikrai ne visur recenzijos autoriui deréty remtis pastebéjimais i8 jo paties lankyty $nekty arba kalbininky nuomonémis i§ praéjusio amZiaus vidurio. Chrestomatijoje pateikta nemazai teksty, uzrasyty XX amZiaus pabaigoje, o per tiek laiko pasikeité ne tik pateikéjai, bet ir kai kurios jy kalbos ypatybés arba garsy Zyméjimo tradicijos. Leidinyje tekstai skaitytojui bene pirmakart pateikiami stengiantis uzZragyti realy pasakotojo tarima fonetine transkripcija. Tiesa, ji gerokai supaprastinta dél raimeny trakumo ir specifiniy knygos tiksly. Ankstiau daznai transkribuota laikantis sistemos, t. y. fonologine transkripcija, perteikianéia tik apibendrinta Snektos vaizda. Deja, tarminio kalbéjimo daznai negalima isprausti j jokius i3 anksto nusibréztus rémus. Aigku, transkribuoti laikantis principo ,,¢ia turi biti tariama taip“ nepalyginamai lengviau. Stengiantis uZrasyti taip, kaip tariama, nelengva iSvengti klaidy, ta¢iau toks tekstas tyréjui vertingesnis. Todél Chrestomatijoje, kaip mini recenzijos autorius, i8 tikryjy ne vienoje vietoje pasitaiko, kad tame pa¢iame tekste, kartais ir tame patiame sakinyje, Zodis uZra’ytas nevienodai. Zinoma, galima tokius nevienodumus laikyti ,sugadintais“, ta¢iau vargu ar leistina jy nefiksuoti. Chrestomatijos ivade transkripcijos principai aigkiai nusakyti (p. 12), todél autoriy nuomoné giuo klausimu turéty biti ai8ki. Galima tik sutikti su recenzentu, kad i§ trumpo, 15-20 minuéiy tetrunkanéio, pokalbio su pateikéju nauda menka. Siuolaikinés technikos priemonés leidzia uzraSyti gana ilgus, kartais net 4-5 valandy trukmés tekstus. Visi Chrestomatijoje esantys ira8ai — iStraukos i§ bent valanda trunkanéiy pasakojimy. Igesniy teksty pateikti buvo nejmanoma, jy trukme lémé kompaktinés plokstelés talpa. Padiskutuoti norétysi dél kai kuriy transkripcijos dalyky. Vienas i§ dazniausiai recenzento kritikuojamy atvejy — priebalsiy minkStumo Zyméjimas samplaikose, kur vartojami priebalsio n gomuriniai variantai 7 (kietasis) ir 9’ (minkStasis). V. Vitkausko nuomone, mink%tasis variantas jmanomas tik prieS minkStuosius k’, g’, o kietasis — tik prie’ kietuosius. $i autoriaus nuostata ginama ne tik recenzijoje, tam skirtas atskiras MaZmodis tame patiame Acta Linguistica Lithuanica numeryje (Vitkauskas 2005: * Kitas reiskinys, beje, daug skaudesnis ~ mazéjantis tarmés ir tarminio kalbéjimo PrestiZas tarp jaunimo ir visoje visuomenéje. Batent tuo dialektologams ir visiems kalbininkams reikéty ypaé susiriipinti. 109 Pastabos 161). I8 tikryju samplaikose lietuviy bendrinés kalbos priebalsiai beveik visuomet esti arba visi minkStieji, arba kietieji pagal regresyvinio asimiliacinio mink&tinimo désnius (plg. Girdenis 2003: 242, Pakerys 2003: 181). Tarmése asimiliacinio minkStinimo jvairové didesné, ta¢iau giuo atveju diskutuoti reikéty ne dél n gomuriniy alofony, o dél priebalsiy k, g minkstéjimo laipsnio samplaikose. Gomurinio sonanto kietumo-minkStumo skirtumai* girdéti palyginus Zodiius laykstis : lan'ks'ti®, denkta : den'kti, dif.ktu. : difj'kti ir kt. Nuo tolesnio skiemens prieSakinio ar uzpakalinio vokalizmo priklauso ne tik sonanto kietumas ar minkStumas, skiriasi ir viso pirmesnio skiemens kokybé. IS regresyvinés garsy derinimo grandinés iSkrinta tik priebalsiai k, gFonologijos specialisty ne karta pastebéta, kad Sie priebalsiai samplaikose minkStéja labai menkai arba i8lieka visai kieti, taGiau netrukdo mink&téti prie’ juos esantiems garsams, pvz.: al'ks'n'iis, smul'kmé:, ver". kti, — Siuose ZodZiuose sonanty minkStumas ai’kiai girdimas. Recenzento minimas prof. A. Girdenio straips..is (2000: 165-167) skirtas visai ne gomuriniy sonanty minkstumo problemai, o priebalsiy k, g mink&téjimo laipsniui. Jame teigiama, kad ankstesniais metais lietuviy kalbininkai (J. Gerulis, P. Jonikas, J. Baléikonis, E. Mikalauskaité ir kt.) laikesi nuomonés, jog samplaikose k, g neminkstéja (Girdenis 2000: 165). Tik prie’ keliolika mety imta manyti, kad bendrinéje kalboje priebalsiy samplaikos i&tisai patirian¢ios asimiliacinj minkSstinima (Pakerys 1986: 286). Deja, Sio naujesnio poZiiirio neparémé nei tarmiy faktai, nei eksperimentiniai tyrimai. Minimame straipsnyje prof. A. Girdenio daroma i8vada, kad priebalsiai k, g samplaikose artimesni kietiesiems, net ir bidami minkstyjy apsuptyje. Taigi tokio tipo junginiai tartini al'ks'n'us, praviF'.gdi's, cirk3ts ir kt. Laikantis Sio pozitirio transkribuoti visi Chrestomatijos tekstai, tai kaip galima teigti, kad joje ,einama net prieS knygos konsultanta prof. habil. dr. A. Girdenj* (Vitkauskas 2005: 161)? Recenzijoje tarsi su priekaiStu teigiama, kad daugelio patarmiy tekstuose suprieSakejes balsis e i8virstas ,,Zemaitiskuoju“ e. Zemaitiskasis e < i tikrai skiriasi nuo e< e, tatiau tuo patiu Zenklu zymimi keliy patarmiy skirtingi garsai. Triikstant i’samaus * Rengiant straipsni, samplaiky mink$tumo klausimu teko diskutuoti su doc. dr. Z. Markevigiene. Jos nuomone, gomuriniai nosiniai sonantai samplaikose minkSteja labai nezymiai, biitent dél tos priezasties, kad eina prie’ neminkStéjanéius k, g. Siai problemai spresti reikety eksperimentiniy tyrimu. ® Tiesiai prieS prieSakinés eilés balsius priebalsiy minkStumas niekur neZymimas. 110 Pastabos Zenkly rinkinio, dialektologams tai tenka daryti gana daznai, pavyzdziui, vienodai Zymimas rytietiy katé.s aigkiai skiriasi nuo Zemaictiy vé.sa. Trumpasis nekiréiuotas e prie§ minkStajj priebalsj daugelyje patarmiy tariamas labai uZdarai, nezyméti tokio rySkaus kokybinio varianto negalima. Fonemos /e/ visy vartojamy alofony Zenkly eiluté tekstuose atrodo taip: ‘e — daug uZdaresnis uz e, labai itemptas diftongi’kas balsis, daZniausiai vartojamas pietiniy vakary aukStai¢iy kauniskiy — suvalkietiy, jo Zyméjimas leidiniuose ivairuoja; e—8iek tiek uzZdaresnis uz e balsis, daZniausiai tariamas nekiréiuotas prieS minkstaji priebalsj arba tvirtagaliame ir nekirdiuotame dvibalsyje ei; e — pagrindinis ,,neutralus“ alofonas; ¢—8iek tiek atviresnis uz e balsis; @ ~ labai atviras diftongiskas balsis, vartojamas prieS kietaji priebalsi. Bene daugiausia ,,pylos“ nuo recenzento kliuvo vakary auk&tai¢iy kauniskiy skyriui. Kadangi Sio straipsnio autorei, kilusiai kauniSkiy ploto, daugiausia teko prisideti prie skyriaus rengimo, dél kai kuriy minéiy irgi norétysi padiskutuoti. Pirmiausia dél tvirtapradziu dvigarsiy démeny i, u trukmés ir kokybés. IS tikryjy iki Siol tradicigkai buvo manoma, kad Siauriné kauni8kiu dalis (Jurbarko, Sakiy S$nektos) ir Pietiniai jy kaimynai zanavykai (Grikabiidzio, Janky apylinkés) yra bene vieninteliai i8 viso lietuviy kalbos ploto, neilginantys siy dvigarsiy démeny® (Zinkevitius 1966: Zemél. Nr. 70, 72; LKT 1970: 180-192; LKA 1982: 38, Zemél. Nr. 20)’. Taip teigiama beveik visuose ankstesniy mety dialektologyu darbuose nuo pat recenzijoje minimo F. KurSaiéio laiky. Deja, remiantis vien Klausa, be jokiy eksperimentiniy tyrimy. Chrestomatijoje esantys Zemélapiai, beje, rengti pagal Lietuviy kalbos atlasq, tai nurodyta Jvade (p. 14), todel juose palikta Saltinyje vaizduota padeétis. Pastaraisiais metais pradéta kelti hipotetiné mintis, kad ir Sios &néktos negaléty biti iSimtis i viso lietuviy kalbos ploto. Skirtinga prozodine sandara (trumpuosius balsius ir dvigarsius) turinéiy skiemeny pozymiai turéty neabejotinai skirtis. Zinoma, jog lietuviy kalbos tvirtapradziy dvigarsiy vienas ig svarbiausiy pozZymiy — di- \ Pastebetina, kad LKA veliuoniskiy plote cirkumfleksiniy (testiniy) dvigarsiy pirmieji démenys i, u 2ymimi pusilgiai (1982: Zemél. Nr. 21). Pagal toki Zyméjima atrodo, kad jie ilgesni negu tvirtapradziy, kas vargiai tikétina. ” Greta esandiame piety Zemaitiy raseiniskiy plote daugiau autoriy Zymi pusilgius ir net ilguosius tvirtapradziu dvigarsiy démenis i, u (Zinkevidius 1966: Zemél. Nr. 70, 72; Grinaveckis 1973: 130-132; LKT 1970: 102-128). Taigi skirtingy patarmiy analogi8ky garsy Zyméjimo tradicijos iki Siol skyrési. 111 Pastabos desné pirmojo démens trukmé (plg. Pakerys 1982: 159). Todél imta galvoti, kad ir Siame plote aptariamyjy dvigarsiy démenys i, u galbiit néra trumpieji (plg. Girdenis 1996: 111). [tvirtinti Sia nuomone kol kas sekasi sunkiai, jau vien délto, kad, kaip teigia recenzijos autorius, pasitvirtinus hipotezei, Lietuvoje nebelikty viety, kur démenys tariami trumpai, o bendrinés kalbos tarties normos reikalauja tarti biitent taip. Atidziau pasiklausius daugiau Siauriniy kauniskiy Snekty teksty, be jokiy eksperimentiniy tyrimy pirmiausia aigkiai iSgirstas ne kiekybinis, o kokybinis dvigarsiy démeny skirtumas nuo ilgujy ir nuo trumpyjy balsiy. Dvigarsiy demenys atrodo atviri, mazai jtempti, todél Chrestomatijoje visur Zyméti Zenklais i, u (biitent pabraukimas, kurio recenzentas nepastebéjo, Zymi atviruma). Ekspresyviau kalbant ir pabréZiant Zodj, kartais Sie garsai dar labiau paplatéja ir virsta balsiais e, 0, panafiais j Zemaitiskus. Siame plote pasitaiko daug bendry su Zemaitiais ypatybiy, tik ne visada pasireiSkian¢iy sistemingai. Todél ir tvirtapradziy dvigarsiy démenu i, u platéjimas — daznas reiSkinys. Gaila, kad recenzentas, atidziau nepasigilines j transkripcijos Zenklus, apkaltino Chrestomatijos rengéjus nesamais dalykais. Knygoje tikrai nebuvo teigiama, kad Siaurinés kauni8kiy Snektos taria taip pat, kaip kapsai apie Marijampole, Prienus ir kitur. UZraSymai pi.rmas : pi.rmas, dii.nda : dti.nda Zymi visiskai skirtinga kokybinj tarima, pirmujy néra né viename tekste i8 Siaurinio kauniskiy ploto, jy sistemai toks ilginimas svetimas. Beje, autorius mini, kad klausantis aptariamyjy Snekty dvigarsiy, girdimas i, u plasteléjimas, taigi pripazistama, kad i8 klausos jie skiriasi nuo trumpyjy balsiy. Atlikus nemazZai eksperimentiniy kiekybés tyrimy (Baceviéitité 2001; BaceviGitité, Leskauskaité 2004; Bacevitiiité 2004, 88-94; Vai’niené, Baceviciiite 2005, 292-303), matavimais nustatyti tokie garsy trukmés santykiai: + dvigarsiy démeny i, u ir trumpujy balsiy — 1 : 0,63; + dvigarsiy démeny i, u ir ilgujy balsiy — 1 : 1,23. Taigi trukme tvirtapradziy dvigarsiy démenys i, u skiriasi ir nuo trumpujy, ir nuo ilgyju balsiy, bet artimesni ilgiesiems®. Cia verta pastebéti, kad tiriant garsus iSrySkéjo neatitikimas tarp realiy poZzymiy ir klausa suvokiamo, audicinio, jspiidzio. Kadangi kokybiskai Sie pailgéje dvigarsiy demenys labai skiriasi nuo ilgyjy-itemptujui, w, if klausos gana daznai suvokiami kaip trumpieji. Ta¢iau iSmatavus trukme, trumpaisiais ju laikyti negalima. Todél ir Chrestomatijoje jie visur zyméti kaip pusil- ® Didesné trukme lemia tai, kad minimose Snektose pasitaiko siy dvigarsiy démeny dvibalsinimo atvejy. Dagni tarpiniai variantai tarp i, u ir e, 9, Siek tiek sudvibalsinti fe, *0. 112 Pastabos giai atvirieji. Beje, i klausos aiSkiai girdimas trumpyju balsiy ir dvigarsiy demeny skirtumas, pvz.: spire s‘pi.r'ti, kiiras : kiir'ti. Recenzijos autorius stebisi, kad Chrestomatijoje vakary aukStai¢iams kauniskiams priskiriama Jurbarko Snekta. Taéiau pagal dabartinj tarmiy skirstyma jurbarkiSkiai ir yra tikriausi kauniskiai, neatitraukiantys kir¢io i8 Zodzio galo. Teisybé, kad Jurbarko Snekta Siek tiek skiriasi nuo pietinéje Nemuno puséje esanciy kauniskiy snekty, biidama aréiau Zemaicéiy ploto, turi daugiau Zemaitisky ypatybiy, bet negi dél to laikysime ja Zemaitiais? Siaurés vakary auk8taitiai (turbit reikia suprasti — A. Salio skirstymo aukstaiciai vakarieciai Ziemieciai, plg. Salys 1992: 102) dabartiniame skirstyme juk néra skiriami. Be to, teiginys, kad Jurbarko Snektoje nekiréiuoti 0, ¢ atvirosiose galtinése atliepiami tik balsiais a, e, jau neatitinka tikrovés. Naujausi stebéjimai, atlikti 2003 mety vasara Smalininkuose ir véliau aplinkiniuose punktuose, rodo, kad trumpieji i, u vartojami pramaisiui su e, a daug toliau j vakarus nuo LKA (1982: 49, 56, Zemél. Nr. 32, 38) nurodytos ribos ties Skirsnemune. Kity patarmiy aprasuose ir tekstuose recenzentas dideliy klaidy jzvelgé maziau, didziaja dali pastaby sudaro transkripcijos ir transponavimo neatitikimai. [sakyti diskusines mintis norétysi dél keliy svarbesniy pastaby. Recenzento abejojama dél Siauliskiy formos plaukai. Pasak jo, turéty biiti raSoma pldukai®, t. y. atitrauktinj kirtj turinéiuose skiemenyse nesa priegaidziy skirtumu. Jau senokai pastebéta, kad atitrauktinio kir¢io priegaides skiria ne tik Siaurés ZemaiGai kretingi8kiai, bet ir kiti zemaitiai bei ryty auktai¢iai panevéziskiai (Salys 1992: 124-125; Gar’va 1977: 83; KaéiuSkiené 2006: 56; Girdenis, Zidonyté 1994: 119 4 ign. ir kt.), Dabartiniu metu Siauliskiy Snekty (tiesa, tik pietiniu) prozodija issamiai iStyrusi R. Kazlauskaité. Eksperimentiniais tyrimais jos jrodyta, kad PaSuSvio snektoje, greiiausiai ir visoje pietinéje Siauliskiy dalyje, atitrauktinio kirtio priegaidés dvibalsiniuose ir dvigarsiniuose skiemenyse skiriasi. Jas ry3kiausiai diferencijuoja pirmojo démens kokybé: neoakitiniy dvigarsiy pradinis démuo mazZiau redukuotas, grynesnis negu atitinkamas neocirkumfleksiniy skiemeny démuo (Kazlauskaité 2005: 322). Chrestomatijos rengéjai Sio pozitirio ir laikési. Diskutuoti galima dél Siauliskiy tvirtagalés priegaidés pirmojo sando trukmés. Recenzijos autorius teigia, kad Siauliskiy priegaidés esandios tik muzikinés, t. y. priklausandios nuo tono judéjimo. Tvirtagalés priegaidés pirmojo sando pabrézimas jo esa nepailginas, taigi turéty biti Zymima iséin, Sdugdava, o ne i8é.in, [email protected]. Siau- ° Zymejimas Siuo atveju yra sutartinis dalykas. Galima bity ragyti ir pldukai : lautkai, bet gravis rySkiau parodo priegaidziy skirtuma. 113 Pastabos riniy Siauliskiy priegaides isamiai eksperimentiskai tyrusi A. Laigonaite. Jos tikrai teigiama, jog ,,tvirtagaliuose dvibalsiuose didZiausias balso tvirtis sutelktas i pirmaji komponenta, bet pastarasis yra maZdaug tokio pat ilgumo, kaip ir antrasis dvibalsio komponentas“ (1958: 91). Tyrimas yra vienas i8 pirmyjy eksperimentiniy darby. Juo Siuo metu, pasikeitus eksperimenty metodikai ir priemonéms, aklai pasitikéti negalima. Lietuviy kalbos priegaidziy poZymiai ilga laika buvo apibiidinami, tesiant F. KurSaitio muzikinés priegaidés (apibiidinamos tono kitimu) ir K. Jauniaus dinaminés priegaidés (apibiidinamos intensyvumo kitimu) tradicijas. Praéjusio amZiaus 6-7to deSimtme¢io darbuose Sie terminai buvo populiariis. Taciau po prof. A. Pakerio tyrimy (1982) visy fonetikos specialisty vieningai pripazistama, kad lietuviy kalbos priegaidé, kaip ir kirtis, yra mi8rios prigimties rei8kinys ir negali biti apibiidinama vienu kuriuo nors poZymiu, tik jy kompleksu. Vargu ar galéty Siaurinis Siauliskiy kampas i8siskirti i§ bendros sistemos. Jei tvirtagalé priegaidé koncentruojama pirmajame démenyje, tai rySkesni esti visi jo pozymiai (grynesné kokybé, aukStesnis tonas, didesnis intensyvumas, ilgesné trukmé), o ne kuris nors vienas. Be to, SiauliSkiy tvirtagaliai skiemenys net ir i8 klausos aiSkiai skiriasi nuo turinéiy atitrauktinj kirti tvirtagalés prigimties skiemeny, poras GZusra ,atiSra‘ : ausra ,ausra‘ diferencijuoja biitent pirmojo démens kiekybé. Dél Sakyni8kiy ir Zagari8kiy kirgiuoty balsiy i, u ilginimo —jau minéta, kad Chrestomatijoje garsus stengtasi transkribuoti taip, kaip jie tariami. Klausantis teksty girdéti, kad ilginimas Zagaréje nesistemingas: vienur tariama vienaip, kitur — kitaip. Taip ir stengtasi ra8yti. Beje, kalbantis su jaunesniais iS ty viety kilusiais Zmoneémis", girdéti, jog pastaruoju metu dar labiau linkstama Siuos balsius ilginti. Matyt apibendrinama kaimyninése Snektose esanti situacija. Nelabai aigku, kodél recenzentui i§ apra’ymo (p. 78) ir Zemélapio (po p. 76) neaigkiis piety auk&taitiy balsiy e / ¢ ir o- / 9 vartojimo arealai. Aiskiai pasakyta, kad uddarieji balsiai vartojami rytinéje piety aukStai¢iy dalyje, mazdaug iki Nemuno, ii vakarinéje. Tokios pat nuomonés laikosi ir Z. Markeviéiené, kuri, perklausiusi ir i8Sifravusi daugybe piety aukStai¢iy teksty, teigia, jog ,,uZdari o-, e tariami Siaurinése ir rytinése Snektose — tai Traky, Kai8iadoriy rajonai, Varénos rajono rytiné dalis. <...> Kitur (Alytaus, Lazdijy rajonuose, Varénos rajono vakarinéje dalyje, apie Druskininkus) tariami atviri 9-, ¢, neretai net atviresni uz uteni8kiy* (1999: 10 18 JoniSkio kilusios ir gerai Siaurines SiauliSkiy Snektas pazjstancios kolegés A. Kaikarytés teigimu, dabartiniu metu Zagariskiai ir SakyniSkiai linksta ilginti aptariamuosius balsius iki pusilgiy, tik ne visada sistemingai. 114 Pastabos 27-28). Laikantis Sio pozitirio, Chrestomatijoje pateikti visi pavyzdziai bei tekstai, iSskyrus tuos atvejus, kur iStarta nedésningai. Norétysi atsakyti j pora pastabu, skirty ryty aukStai¢iy skyriui. Pirmiausia dél iliatyvo ir inesyvo formy priegaidZiy. Ankstesniuose darbuose Siy linksniy priegaidziy Zyméjimas buvo nenuoseklus. DaZniausiai abiejy linksniy formose Zzyméta tvirtapradé priegaidé. Tik pastaraisiais metais pradéta kelti mintis, kad tose ryty auk3tai¢iy Snektose, kur vartojamos sutrumpéjusios iliatyvo ir inesyvo formos, jas skiria priegaidé, plg.: aind pe.v5s ir arkli.s gd.na.s pe.vss (Rinkauskiené 1999: 5). Jdomu, kad tvirtagaliSkai iliatyvo formas kirtiaves J. Jablonskis — Siauliuésna, darzudsna, darzudsen, Saldsna, Salésen (1957: 72). Tiesa, jo Zyméjimas sukritikuotas, esa, bidamas vakary aukitaitis, jis negaléjo tinkamai sukiréiuoti gimtojoje tarméje neturimy formy"™ (Zinkevitius 1966: 214). Siai hipotezei patvirtinti (arba paneigti) reikia atlikti eksperimentiniy tyrimy, ta¢iau i8 klausos sutrump¢ Recenzijos autoriaus nuomone, ryty aukStai¢iy Sirvintiskiy plote priesaga -yté turéty biti kiréiuojama tvirtapradiskai, pvz.: mer'gé-tes, sukntte, nabag颒u ir kt. Tatiau kuo toks tvirtinimas remiamas, neaisku, nes SirvintiSkiai priklauso kirtj atitraukianGiu Snekty plotui ir visos formos, kurios gali padéti nustatyti priegaide, kirtiuojamos kamiene. IS klausos Sio tipo formy priegaidés atrodo visai nepanaiios j tvirtaprade. Beje, tokiy priesagy balsis ir kity tyréjy Zymimas vidurinés priegaidés Zenklu, pvz.: smalt-te, martte (Markevitiené’* 1999: 100-109). Del daugelio Zemai¢iams skirty pastaby galima sutikti, ta¢iau kai kurios i8 jy irgi abejotinos. Visai neaiskus teiginys, kad ,,afrikaty ¢, dz buvimo plotai néra tvarkingai apragyti“. Be apraso, esan¢io p. 198, afrikaty vartojimo arealai ir paplitimo laipsnis nurodyti Zemai¢iy tarmés ypatybiy lenteléje (po p. 200) ir iliustruoti kiekvienos patarmés Zemélapyje. Skaitytojas tikrai gali surasti reikiama informacija. Zodis balandis dabar gal ir Zinomas visai Lietuvai, i8 knygy ismoktas, ypaé po tiek mety intensyvios taikos balandZio vartosenos, bet ankstiau balandiio ir karvelio sios formos skiriasi. 4 Tadiau daugelio dialektology nuomone, i8 visy aukStaiéiy bitent vakary aukStaigiai kaunitkiai geriausiai suvokia priegaidziy skirtumus. » Viduriné priegaidé Sirvinti8kiy tekstuose autorés Zymima visuose kiréiuotose ilguosiuose balsiniuose skiemenyse, pvz.: pasakl's'u, viena, mé:tera, pd-sakava, cigé-ne. 2. Markevitienés ir V. Markevitiaus (1995: 69-72) tyrimy duomenys rodo, kad Sirvinti8kiy kirGiuoti ilgieji balsiai Zymiai (daugiau negu dvigubai!) trumpesni negu bendrinés kalbos, o esant tokiai mazai trukmei, tiesiog neimanoma rySkiai i8tarti priegaidziu. 115