Mažmožiai 9–13

Pastabos Kymenow (Rinktiniai raStai 3, 136), tad Kyménai galéty biti ir dél kary grésmés atsikélusiy jotvingiy kaimo aplietuvintas pavadinimas. Vladas Zulys Baigta 2006 10 09 Tako g. 1-7 LT-53356 Akademija, Kauno raj., Lietuva MazmoiZis 9 1926 mety Zemés reformos metu jos speciali Valdyba oficialiai vartoti nenoréjo paleisti dvarininky suslavinty pavadinimy. Vienas toks atlietuvintas kaimas buvo Vilkaviskio apskrities Zaliosios vals¢iuje netoli Augalij kaimo Siidava (net vietovardziy kartotekoje (bylose) nesukiréiuotas). Jis prigijo, tik véliau pripaZinta forma Siduva ir sukiréiuota kaip 3° kiréiuotés vietovardis pagal analogija (plg. Ilguva, Lietuva, Saukuvé ir kt.). Simui Karaliiinui turbiit neZinoma tokia istorija, jis néra vartes byly su vietovardziy ir Zemés reformos valdybos pastabomis, todél Siidava jo nurodomas knygoje Balty praeitis istoriniuose Saltiniuose, t. II, Vilnius: Lietuviy kalbos institutas, 2005, p. 267, kaip didelés vertés ir senumo faktas, bet yra 1926 mety Zemétvarkininky darinys, dél tam tikros analogijos ra8tuose pasidares Sidava, bendrinéje kalboje pagal daugelio -uva priesagos vietovardZiy vartojama Siiduva (3*), gyvojoje kalboje lyg ir nebiita tos formos, niekieno neuZrasyta, nors taisyklingai sudaryta, bet be istoriniy Saltiniu. MazmozZis 10 Zemaitiuose, Ventos upés baseine, buvo didelé pelké Debésnos pl. (tariama d'eb'é.snas, d'eb'é.snu, puo d'eb'esnds Pavandené, Uzventis), taip yra raSiusi net Zemaité savo kiryboje), pavyko taip iteigti ir Aldono Pupkio knygoje Vietovardziy Zodynas, 2003, p. 79. Netikétai Simas Karalitinas paima ir platina nejtikétina neistorine forma Debesna, Zr. Balty praeitis istoriniuose Saltiniuose 1 67, III 27, 59 (i8 sen. rusy pagal Spruogi ir O. Trubaciova, JJeGecua ten pat II 302). 102 Pastabos MazmoiZis 11 Vad. dziiky (piety aukStaitiy ir ryty aukStaitiy vilniskiy) Snektose veikia toks regresyvinés priebalsiy asimiliacijos désnis -sti- > -sci- (ne -Sc-). Dél to désnio nepaisymo Saulius Ambrazas straipsnyje ,,Dél biidvardziy su priesaga -intelis (-é) kilmés“ (Baltistica 39 (1), p. 71) teikia forma tuséytelis (i§ OG 261 tus¢'it'el'is), nepazitiréjes, kad jau LKZ,,,, 186 buvo transkribuota tustytelis ir primirses minéta regresyvine priebalsiy asimiliacija. Ir daugiau yra jvairiai transkribuoty piety aukStai¢iy (ir ryty aukStai¢iy vilni8kiu) Zodziu. Tariama dir .Zas, t&u".Stas, tsirStimas (tolimoji regresyviné asimiliacija). Tai neseni tarties faktai, girdéti ir skelbti Elzbietos Mikalauskaités tyrinéjimuose, Zr. Mikalauskaité, Lietuviy kalbos fonetikos darbai, 1975 (parengé Antanas Pakerys), p. 115, transkribuoti tsirstsimai ~ tirstimai, kaip ir m'inkstimas ~ minkStimas, vatkistsis ~ vaikystis ir kt. Simo Karalitino monumentaliame veikale Balty praeitis istoriniuose Saltiniuose Il, 2005, 187 pateiktos transkribuotos formos ¢irstas, ciur Stas, CiurStumd negali rodyti kokios senybés ar fakto tikrumo. MazmoiZis 12 Antanas Ju’ka daug tarminés leksikos yra surinkes, bet kaip autodidaktas kai ko yra netinkamai prikiires. Jam atrodé, kad bakuizé, kumelé ir samana yra kokiy priesagy dariniai, todél sukiré ,,bepriesaginius“ Zodzius rankra8tio baka ,bakiizé‘ GQ, 184, red. F. Fortunatovas), kimé ,kumelé‘ (LKZ,, 866, paliudyta ir Kos 161!), sama ,samana‘ (LKZ,.,). Tai yra nevyke dariniai, daugelis tai zino seniai, bet Stai S. Karalitino prestiZiniame veikale Balty praeitis istoriniuose Saltiniuose kaip tikras duomuo nurodoma sama ,samana‘ J (I 67). Be abejo, tai nesamas kalbos faktas, visai neturis pamato lietuviy kalboje. Mazmoiis 13 Jaunos mokslininkés Birutés KabaSinskaités jidomioje knygoje Lietuviy kalbos liaudies etimologija ir artimi reiSkiniai (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidybos institutas, 1998) teikiama negirdéta forma pirs¥s 82 p. ,arklio kriitiné, nes daug kur Lie103 Pastabos tuvoje yra pirsys sf. pl. (1) net prie Varniy (LKZ, 26 teikia 2pirSis). Arkliais ripinosi paprastai vyrai, kurie placiai sako esant pirSys, pirsims, tai pirsys sm. sing. neZinia iS kur Zinoma. Knygoje dar ir nemazai kirtio klaidy: brudZas = briioZas, ruézas = rtiozas, rasliava = rasliava, Eerina = Ezeriina, ti lydziu = tud lydzit, skétra = skétra (1) scom. ir skétrd sf. (4), aFZuolas = driuolas, z. pudkai = puokat z. Vytautas Antanas Vitkauskas Lietuviy kalbos institutas P. Vileitio g. 5 LT-10308 Vilnius, Lietuva Dar karta dél sintaksiniy rySiy skirstymo 2006 metais iéjo Dabartinés lietuviy kalbos gramatikos ketvirtas, pataisytas, leidimas. Kadangi Sios gramatikos vyriausiasis redaktorius neseniai (Ambrazas 2005: 168) pripazino, kad ankstesniuose DLKG leidimuose taikyta ,,... morfologizuota valdymo ir Sliejimo prieSprieSa lietuviy kalbos sintaksinés sistemos ir jos raidos tyrimui pasirodé maZai prasminga‘, pariipo paziiiréti, kaip prijungimo tipai apibreziami naujajame, pataisytame, leidime. Pasirodo, kad ir Siame leidime tebeskiriami tie patys derinimas, valdymas ir Sliejimas. Pacituosime i8 eilés ju apibrézimus: »Derinimas yra priklausomojo ZodZio morfologinés formos (linksnio, skaigiaus, gimines) parinkimas pagal pagrindinj Zodj...* (DLKG*, p. 480); »Valdymas yra priklausomojo Zodzio parinkimas, sqlygojamas pagrindinio Zodzio junglumo. Valdomu Zodziu daZniausiai ema daiktavardziy ar ivardziy linksniai [.... Juo gali eiti ir nekaitoma Zodiio forma“ (ten pat, 480). »Sliejimas yra priklausomojo Zodzio formos parinkimas pagal jos reikSme, nesalygojamas pagrindinio Zodzio junglumo* (ten pat, 481). Patogumo délei palyginkime ia pacituotus apibréZimus su ankstesniuose leidimuose pateiktais apibréZimais. Derinimo apibrézimas, palyginti su ankstesniais leidimais, nepasikeité, bet valdymo ir Sliejimo apibrézimai anks¢iau skambejo taip: »Valdymas yra priklausomojo Zodz10 linksnio formos parinkimas, salygojamas pagrindinio Zodzio junglumo.“ (DLKG', 480). 104