Dėl uteniškių kaimo „Kimėnai“ tikrosios formos ir galimos kilmės

Acta Linguistica Lithuanica LIV (2006), 101 = 121 Pastabos Remarks Del uteniskiy kaimo Kiménai tikrosios formos ir galimos kilmés Ivairiuose raStuose pasitaikantis ra3omas Kiménai kaimas yra Utenos seniiinijoje, 6 km nuo Utenos, kelio i Kuktikes deSinéje puséje. Tokia forma Lietuviy kalbos Zodyno jvade (1924 m.) pavartojo ir Kazimieras Biiga (Zr. jo Rinktiniy rasty 3, 136), bet jis pats, kiek man Zinoma, niekada nesilanké j pietus nuo Utenos ir, matyt, tokj pavadinima paémé is kokio nepatikimo raSytinio Saltinio. Kiek vélesnéje knygoje Lietuvos apgyventos vietos, kur pateikiami Lietuvos gyventojy 1923 m. sura’ymo duomenys (Kaunas, 1925) irgi randame Kimény kaima (p. 451), bet to sura3ymo pavadinimai, atrodo, néra buve tikrinami kalbininky. Forma Kiménai randame ir Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo Zinyne (Vilnius: Mintis, 1974, 1, 320), kur esa daug démesio buve skiriama gyvenamyjy vietoviy vardy tikslumui. Taigi Kiménai dabar yra tape oficialiu pavadinimu. Bet vienas dalykas yra oficialus parasymas, o kitas — gerai patikrintas, nes kalbos istorikams pirmiausia riipi antrasis atvejis. Manytina, kad arba tikri dialektologai nesilanké Siame kraSte, arba apsisprendziant dél raSybos nusvéré Kazimiero Biigos autoritetas. Vietiniai Zmonés Sio kaimo pavadinima taria tiktai ki.mé-nai', o uteniSkiy tarmés nekiréiuoto skiemens pusilgis i bendrinéje kalboje jokiu biidu negali biti perteikiamas trumpuoju i (uteni8kiai, pvz., puikiai skiria balsiy ilguma ZodZiuose kiminai ir ki.mé-nai). Tik neturintys reikiamo kalbinio pasirengimo daro tokias raSymo klaidas, nes jie nesupranta, kad uteni ba, biitina transponuoti. Taigi i§ tiesy turime pavadinima Kyménai, kurj nevietiniai, liaudiSkai etimologizuodami, kartais pavadina ir Kieménais. Saknies kymkilmé néra visai ai8ki. Galima pasiiilyti pasvarstyti du atvejus. Pirmasis buty toks: dvikamienis vardas Kymantas turéjo ir trumpini *Kymas, i§ kurio ir atsirado Kyméinai. Bet Biiga Sio kaimo pavadinima gretino su Siiduvos srities vardu iu tarmés pusilgius balsiu, raSant bendrine kalprie vietiniy reikia priskirti mano senelj Antana Zulj ir mano teva Antana Zuli, gimusius Siame kaime. Manau, éia priklausau ir a8 pats, kiles if Dirvoniskio, kurio Zeme susiéjo su Sio kaimo Zeme (Dirvoni8kis buvo sunaikintas per 1948 m. trémima). 101 Pastabos Kymenow (Rinktiniai raStai 3, 136), tad Kyménai galéty biti ir dél kary grésmés atsikélusiy jotvingiy kaimo aplietuvintas pavadinimas. Vladas Zulys Baigta 2006 10 09 Tako g. 1-7 LT-53356 Akademija, Kauno raj., Lietuva MazmoiZis 9 1926 mety Zemés reformos metu jos speciali Valdyba oficialiai vartoti nenoréjo paleisti dvarininky suslavinty pavadinimy. Vienas toks atlietuvintas kaimas buvo Vilkaviskio apskrities Zaliosios vals¢iuje netoli Augalij kaimo Siidava (net vietovardziy kartotekoje (bylose) nesukiréiuotas). Jis prigijo, tik véliau pripaZinta forma Siduva ir sukiréiuota kaip 3° kiréiuotés vietovardis pagal analogija (plg. Ilguva, Lietuva, Saukuvé ir kt.). Simui Karaliiinui turbiit neZinoma tokia istorija, jis néra vartes byly su vietovardziy ir Zemés reformos valdybos pastabomis, todél Siidava jo nurodomas knygoje Balty praeitis istoriniuose Saltiniuose, t. II, Vilnius: Lietuviy kalbos institutas, 2005, p. 267, kaip didelés vertés ir senumo faktas, bet yra 1926 mety Zemétvarkininky darinys, dél tam tikros analogijos ra8tuose pasidares Sidava, bendrinéje kalboje pagal daugelio -uva priesagos vietovardZiy vartojama Siiduva (3*), gyvojoje kalboje lyg ir nebiita tos formos, niekieno neuZrasyta, nors taisyklingai sudaryta, bet be istoriniy Saltiniu. MazmozZis 10 Zemaitiuose, Ventos upés baseine, buvo didelé pelké Debésnos pl. (tariama d'eb'é.snas, d'eb'é.snu, puo d'eb'esnds Pavandené, Uzventis), taip yra raSiusi net Zemaité savo kiryboje), pavyko taip iteigti ir Aldono Pupkio knygoje Vietovardziy Zodynas, 2003, p. 79. Netikétai Simas Karalitinas paima ir platina nejtikétina neistorine forma Debesna, Zr. Balty praeitis istoriniuose Saltiniuose 1 67, III 27, 59 (i8 sen. rusy pagal Spruogi ir O. Trubaciova, JJeGecua ten pat II 302). 102