Keli mažmožiai dėl „Mažmožių 5, 6“

Acta Linguistica Lithuanica LIV (2006), 107 - 126 Pastabos Remarks Keli maZmoiZiai dél Mazmoziy 5, 6 Vytauto Vitkausko pastebéjimai dél paskiry helonimy tyrimo atvejy’ priverté dar karta atsiversti jau senokai j archyva padétas korteles su i8 gyvosios kalbos surinktais lietuviy helonimais ir iSanalizuoti jo paminétus probleminius dalykus, juolab kad prie3 deSimtmeti kai kas galejo ir praspriisti, nes reikéjo identifikuoti ir darybiSkai iStirti daugiau nei 10 000 minétos klasés vandenvardziy. Mazmozyje 5 V. Vitkauskas teigia, jog mano disertacijoje ir straipsnyje? pateikti Raudény apylinkiy pelkévardziai GelZélé ir Gelziké yra nauji, momentiniai, metafori8ki, t. y. po karo nusausinus didziule Gelzés pelke vietiniai zmonés tik kalbédami su vietovardziy rinkéjais ja vadino Gelzele ir Gelzike, 0 jaunos vardyno rinkéjos tai palaiké tikrais helonimo Gelzé variantais, Dar karta i8nagrinéjus gyvosios kalbos duomenis matyti, kad nauju, jau gerokai po karo atsiradusiu pelkévardziu galima laikyti tik forma Gelzélé, kuri, kaip teisingai raSo V. Vitkauskas, uZraSyta 1982 m. Svendriy kaime. Uzrasytojos nurodytas jvardijamasis objektas — buv. apie 100 ha pelké. Taigi akivaizdu, kad Gelzélé yra vélyvas pirminio pelkévardzio Gelzé variantas. Tadiau teiginys, kad tai tik momentinis, netikras vardas, vis tiek kelia abejoniy, nes, pirma, to negalima patikrinti ar jrodyti, antra, lietuviu gyvosios kalbos toponimija, taigi ir helonimija, apima bemaz per visa XX a. surinktus viety vardus. Visai kitokia yra pelkévardzio Gelziké atsiradimo istorija. Tai tikrai néra nei naujas, t. y. XX a. pabaigoje uzfiksuotas, nei momentinis, nei metaforinis vietovardis. Jis net 2 kartus uzra’ytas tarpukariu’. 1936 m. Raudeény girininkijos Zemés \ Zr, Pastabos. Acta Linguistica Lithuanica 51, 2004, 113-114. ° Zr. Bilkis, L. Lietuviy priesaginés darybos helonimai. Daktaro disertacija, Vilnius: Lietuviy kalbos institutas, Vytauto Didziojo Universitetas, 1998; Bilkis, L. Lietuviy priesaginiai deminutyvimiai helonimai. Acta Linguistica Lithuanica 41, 1999, 51-95. * Beje, V. Vitkausko teigimu, formos Gelzélé ir Gel#iké uzra’ytos Raudény apyl. Svendriy k., taéiau i§ tikro tame kaime uzfiksuota tik pirmoji. 107 Pastabos vardyno anketoje nurodoma, kad Gelziké — tai 2,5 ha* samanomis apaugusi bala (t. y. pelké - L. B.), besiribojanti su didZiaja bala (t. y. pelke — L. B.) GelZe, isiterpusi i miskq 10-ame kvadrate’. Dar karta Sis pelkévardis uZra3ytas tarpukariu veikusios Pavardziy ir vietovardZiy komisijos sudarytoje i§ gyvosios kalbos surinkty negyvenamyjy viety vardy kartotekos korteléje, kur nurodoma, kad pelké yra netoli Paraudziy kaimo. Taigi GelZiké yra senas, autentiSkas pelkévardis, ir jaunos vardyno rinkéjos éia niekuo détos. MazmoiZyje 6 V. Vitkauskas priekaiStauja dél to, kad jau minétuose helonimu tyrimuose i§ Zemaiciy ir aukStai¢iy vilniskiy ploty mano yra pateikta daugiaskiemeniy vediniy su priesaga -élis, nors Siose Snektose ir i§ dviskiemeniy, ir i8 daugiaskiemeniy Zodziy sudarytuose derivatuose vartojama tik priesaga -elis. Taip pat kritikuojamas spéjimas, kad kai kuriy daugiaskiemeniy helonimy su -elis atsiradimui galejo turéti jtakos latviy ir slavy kalbos, o uzbaigiama tuo, kad toponimikos specialistams neZinoma deminutyvy su -élis, -elis geografija. Pirmiausia norisi pasakyti, kad minéty priesagy geografija man puikiai Zinoma‘. Problema Siuo atveju yra visiskai kita. NemaiZa dalis i§ minéty ploty uZra’yty daugiaskiemeniy helonimy vietovardZiy kartotekoje pateikta su priesaga -élis. Taip juos yra uZraSe netgi kalbininkai, todél tiriant helonimus nebuvo jmanoma nustatyti tokio jy pateikimo i8 gyvosios kalbos prieZas¢iy. Galbit normino patys vietovardziy rinkéjai, juolab kad bendrinéje kalboje tokie toponimai tradici8kai? teikiami su -élis, pvz., Svencionéliai, Gedziunéliai, Mielagénéliai. Kita vertus, kai kuriuos helonimus, ypaé uZraSytus jau I-oje XX a. puséje, su -élis galéjo iStarti ir patys vietiniai gyventojai, paveikti bendrinés kalbos. Taigi tai ne tik lingvistiné, bet ir sociolingvistiné problema, todél tyréjui tenka apsispresti: ar remiantis nustatytais priesagu -elis, -élis vartojimo plotais rekonstruoti toki helonima, koks jis turéty biti, ar paisyti ir rinkéjy pateikty duomeny®. * Plg. - Gelzés pelkes plotas tarpukariu buvo keli Simtai ha! 5 Tokius duomenis uzra’é girininkas Stasys Rimkeviéius, o pateiké eigulys Benys Taraskus. ® Esu netgi kiles i to ploto (Lifikmeny), kuriame ir triskiemeniuose, ir daugiaskiemeniuose Zodziuose vartojama priesaga -elis, ir gerai moku savo gimtaja Snekta. ’ Tokia tradicija dar tarpukariu suformavo Antanas Salys, Juozas Baléikonis ir kt. * pvz., sinchroniniuose oikonimy darybos tyrimuose analizuojami sunorminti vietovardziai, todél ir is daugiaskiemeniy Zodziy padaryty oikonimy igskiriama tik priesa108 Pastabos Pridurtina ir tai, kad V. Vitkauskas neteisingai interpretuoja mano spéjima dél latviy ar slavy kalby jtakos. Visy pirma niekur neteigiu, kad Zemai¢iy ir aukStaitiu vilniSkiy -elis — atitinkamai latviy kalbos ir slavy kalby jtakos pasekmé. Tiesiog bandau ieSkoti paaiskinimo, kodél daugiaskiemeniy helonimy su -elis uzra8yta ir iS ty viety, kuriose Siaip jau turéty biti deminutyvy priesaga -élis: piety, Siaurés ryty Lietuvoje ir teritorijoje apie Zelva, Alanta, Ridninkus’. Bent jau kai kuriy tokiy helonimy -elis (-elé) tikrai galéjo atsirasti dél apslavinimo, plg. panaSios struktiiros liet. gyvenamyujy viety vardy ir asmenvardziy uzZra3ymus slavikuose Saltiniuose: Trafzkunele" 1744, 1771, Traszkunele 1775, 1784 = liet. Troskiiné liai (vs. Tro8kiiny sen.), Wilunele 1784 = liet. Vildnéliai (k. Jiezno sen.); Vanagelis" 1689 (Skaruliai) = liet. Vanagélis, Wederelis 1626 (Kaunas) = liet. Védarélis, Zemoytel 1628 (Kaunas) = liet. Zemaitélis ir t. t. Laimutis Bilkis Lietuviy kalbos institutas P. Vileisio g. 5, 10308 Vilnius, Lietuva Apie naujas veiksmazZodzZiy 3 asmens galiiniy paieskas Seniai Zinoma, kad lietuviy kalbos veiksmazZodziy 3 asmens formos, nediferencijuotos pagal skaiciu, atitinka grynus balsinius kamienus ir néra jokiy pédsaky, kad jos kada nors baty turéjusios galiines. Si lietuviy kalbos ypatybé Pisani, Toporovo, Ivanovo, Schmalstiego ir daugelio kity tyrinétojy laikoma ypaé reikSminga veiksmazodiZio pirminés biiklés rekonstrukcijai ir kalby tipologijai. Ji ai3kiai atsispindi sinchroninéje lietuviy kalbos veiksmazZodzio sistemoje, kur balsiniai 3 asmens kamiengaliai sudaro pagrinda daugelio formy darybai. ga -élis (r. Razmukaité, M. Lietuvos priesaginiai oikonimai. Daktaro disertacija, Vilnius: Lietuviy kalbos institutas, Vytauto Didziojo Universitetas, 1998, 34-35, 36-40). ° Zr. Bilkis, L. Lietuviy priesaginiai deminutyviniai helonimai. Acta Linguistica Lithuanica 41, 1999, 70. 1 Istoriniai vietovardzZiai pateikiami i§ Vardyno skyriaus Istoriniy vietovardzZiy kartotekos. 4 Istoriniai asmenvarddiai pateikiami i8 Vardyno skyriaus Istoriniy asmenvardziy kartotekos. 109