Wojciech Smoczyński. „Laringalų teorija ir lietuvių kalba“

Recenzijos Wosciecu SmoczyNski Laringaly teorija ir lietuviy kalba Autorizuotas vertimas i§ lenky kalbos IS rankra8¢io verté Vestava Crzak-Proxadsva, Diana SiLelkarre Mokshiniai redaktoriai Diana Seikarre, Axe Houvoer Vilnius: Lietuviy kalbos mstitutas, 2006, 292 pp. ISBN 978-9955-704-17-1, ISSN 1822-3257 (Bibliotheca Salensis, 3) Lietuvos kalbininky sociologiniy apzvalgy, tarmiy garsy virpesiy nagrinejimy sraute lietuviy kalbos instituto leidykla i8leido i8 rankra8¢io i8versta Siuo metu Zymiausio Lenkijos baltisto komparatyvisto knyga. Kaip sako knygos kuratorius prof. habil. dr. Axel’is Holvoet’as, ,,Krokuvos komparatyvistas ir baltistas Wojciechas Smoczynskis nauja laringalistinj rekonstrukcijos modelj jau kelis deSimtmeéius sékmingai taiko balty kalby istorijai tirti« (p. 9). ylvade* (p. 13tt) visi (to nesimoke ar primirge) galime mokytis ir patios laringaly teorijos, metody taikymo, i8vestiniy struktiiry, stengtis suvokti didelius misy, ir kity archajiskesniy ide. kalby slepinius, diferencinius poZymius. Apibendrinimas solidziai iSdéstytas skyriaus pabaigoje (p. 15-18). Su autoriumi, kurio mokytojas Krokuvos universitete buvo didysis kalbininkas J. Kurytowicz’ius, teorijos klausimais nelabai ir pasiginéysi — gali tiktai gérétis minties skvarbumu, fakty daugybe i8 ivairiy lituanistikos Saltiniu (LKZ, LKZ K, moksliniy Zurnaly ir pan.). Reikéty tiktai atkreipti deémesj j viena kita lietuviy kalbos duomeni, jo forma, reikme ar kokj papildyma. Reikia pradéti nuo formos sen. minzd (p. 60), tai yra tarminé forma nuo K. Donelaiéio laiku: m’ezit Zvr, Nu (K. Donel), m’ef.dzit Krrv, Saux, Krs, Varn ~ mezil, aukSt. myZt; ji paplitusi ir bk. $nekamojoje kalboje; gaila, kad nenurodyta, iS kur paimta cituojama forma, papildytume LKZ taisymuose, jei kada turésime paskelbta visa tautos leksikos fonda. Zodis Zmond yra 3 kirtiuotés Zodis, %ména (p. 69) bitty tik Sauksmininko linksnis. Veiksmazodis ardyti tariamas visy lietuviy (plg. 'LKZ, 239, ?LKZ, 294-295, todél drdyti (p. 99, 105, 191) yra nelaukta, netikéeta forma. Darinys apyusris taisytinas (p. 99, 101) - Paliudyta forma apéu.sr’is ~ apyiisris (1) ausros pradzia‘, apyiiriais adv. apie ausra‘ ‘LKZ, 184 (ir apyasriu), *LKZ, 230; plg. ir knygos autoriaus minima Zodj ira (p. 93, 101). Daug minéiy sukelia formos “gertl, *kelil, *lemil, *perit (i8 pefti, ne i8 pérti — tai 141 Recenzijos plintanti visai nauja forma), tremu, vemil, stumi, nes tokios formos ir dabar sakomos dideléje Zemai¢iy dalyje. Vadinasi, Gia yra kaZkoks griztamasis reiskinys. Matyt, nuo pirminiy geri, lemiii, tremii (p. 102-103) vél buvo sugriZta (?) prie geril, lemi, tremii, pleti, stumii (bet Sita stwmi forma yra ir pietiniy aukStai¢iy Drsk, Rtn ir kt.), plg dar plaéiai paplitusia forma m’énto / m’efi.ta ~ mentit. Stai kokie tarminiy formy kitimo ratai. Zemaiciy ir pietiniy aukStaigiy (dziiku) taip pat kartojasi lejil, glejii (p. 104), riedu (p. 104) Zem. yra tvirtagale atitrauktiné priegaidé r7td, r’idd Kr’, Ketv ir kt., kaip ir autoriaus minimas Slava. Gal autoriui biity idomus Zemaiciy veiksmazZodis tuméti, tima ‘tirstéti’ vietoj aut. tunéti (p. 108), gal Gia kokia asimiliacija? (yra ir cumé ‘tirstéjimo galia’, tmis / tomds rt. t.). Kazkodél uZmirSta senesné, rodos, forma pét’is ~ petis, péti's ~ petiés, instr. sing. peti ~ petim (Z. Kr, Uzv, Pvn ir kitur) (ai8kinama tik naujoji forma petys, p. 109). ampalas (< afitpalas) — p. 110, 112 pagal P. Jonika (Pagramanéio tarmé) yra buitinés kalbésenos stiliaus forma, Snektose yra dntpalas Per, dnépalas Py. Liet. Sard skuba, nelaimé‘ (p. 114) — dag%niau vartojama Sora (Siiord, Suoriit’i ssmarkiai darbuotis‘ Krs, Krk, Suordut’e Ti ,labai skubéti‘ = Sortioti. Lietuviy béda (b%edd Z.), latviy béda (p. 116) abejojama del “b'eh,d®- formulés taikymo. Ar Gia néra ¢: ir slavu jat’ (6) santykis kaip sénys, mésd ir kiti Zodziai (plg. K. Biga, Rinktiniai rastai, 1959, t. II, p. 554-555; J. Baléikonis, Rinktiniai raStai, t. I, p. 383). Zodis yla, latviy ilens laikomas balti8ku (p. 119, isnaSa). Reikétu tvirto ir pagristo teigimo (plg. Fraenkelio LKEZ, p. 183 su visa literatiira). Zemaiéiy vakarinése Snektose yra tariamas bruot’eré.l’is (skamba ir bruot’eré.l’is) ‘brolelis’, o broterélis yra tik labai suliteratirinta forma i8 Zodyny ir tautosakos rinkiniy (p. 122). Abejotinas ir i-kamienio stétis kiréiavimas (p. 128, 132, 138). Taip pat nezinoma ir DP patégus; kaip surikus, Sviésus ir kt. bidvardZiy gali biti senoviskas kir¢iavimas, neZinia tiktai kokia tuolaik buvo priegaidé. Tas pats pasakytina ir dél vétis, votj (p. 122, 132), ziitis, -ies (p. 162) = itis, -iés (4). Tiktai vieny Zemaiziy yra mylas, -d, tai bendrybé su latviais, kurSiais ar priisais (p. 148). Kur vartojamas veiksmaZodis pyti, esamojo laiko forma visur yra pyna, 0 pyja sukurta pagal LKZ redagavimo nuostata (p. 148). Seniai Zinoma, kad Zieminiai kvie@iai daliai Zemaiciy yra piirai (4) ar pirrai (2) - 142 Recenzijos LKK 8 t., 1966, p. 166-167; LKZ, 847, ra’yta piiras (4) NZ (jra8é ten salanti8kis prof. A. Salys, teko su juo kalbétis 1969 metais). Sioje knygoje tik piirai. 1958-1968 metais lankantis vakary Zemaiéiuose, renkant medziaga LKA ir kurSizmams, uzraSyta Saknis pur- (4 kiréiuotés daiktavardis) Risnéje, Satigose, Kintuosé, Plikiuosé, Veivirzénuose, SvékSnoje, Endriejevé ir kitur (dabar Kuliij Snekta tyrusios keturios tarmétyrininkés girdéjusios forma ptira: (gali biti sumaigyta su griidy matuokliu piirs?). K. Biigos Rinktiniy rasty rodykleje (p. 157), viename lizde yra ir ptiras (II t. Pp. 652, raSoma ,,saikas“) ir Saknis pur- (II t. 388 — puras, purai ,,;Winterweizen“ Ais, Ky, Sunt; 527 p. - parat ir Jn ir t. t.). Tas piirai Siuo atveju visai netikétas ir neZinia i8 kur imtas. 1964 metais teko dalyvauti pokalbiuose prie SvékSnos ir Judrény, kur agronomai tiesiog ply8o juokais i8 ,,seniy sukurty kvailyséiy“, kaip jie saké, todél to zodzio imta vengti, net ,,SvékSnos tarmés tekstuose“ 2005 jo neuzfiksuota (0 autoriui Bidvietiy, Tvaskuéiy kaimuose dar teko girdeti, Jaunius Kvédarnoje uzZfiksavo, 0 LKA I tomo autoriai jo nejtrauke). K. Baga palygino parus ir su latviy snektomis par’i, 0 to tomo p. 713 purai, pirrai yra iSkraipyty lietuviy kalbos ZodzZiy sarae. LKA, 167 pateikta: dazniausias puras, pirai, retesnis purai ir tik dviejose vietose ptirai (Skliaiistéje ir Zidikuosé nykstantio Zodzio gal ir pasitaikyta i8girsti). Yra ir dar vieni purrai ‘pilliai’ is LKZ, 946 — J. I8 palyginime daznai vartoto Zodzio nustatyta perkeltine daugybés‘ reik3mé, plg. kaip piirai drimb (jau ,pilliai‘), 0 Dirsés birst piirais Vs — ne, o visoje Zemaitiu % Zeméj, net piu, putrais if ausy koSe kapsté Krs, pitrais Ziniy bobos nesio(ja) Us ir t. t. (Dabar savo lietuviy kalbos etimologiniame Zodyne susizgribes iStaisé, nebeskelbé abiem atvejais. AGiti Dievui.) Ty paciy Zemaitéliy esamojo laiko sangraziniy veiksmazZodziy nesys, pletys, kemsys yra -y-, apie tai net viename islandy leidinyje teko skaityti, todél rapi suzinoti, kaip jis dera prie h,nekeh,i > nes-i?, p. 165. Knygos autoriui eal idomi bitty forma raplés Ron, Sv ir kt. (LKZ,, 177) greta prisy raples (p. 178). Atrodo, kad -riauir -rauvariantai daugiausia yra Zemaitiy snektoje ir tai gali biti grauz- / griauz, raukti / riaukti, drazé / di ir daug kity dél *riau > rau, *rid > ra > ro, *riu > ru ir t. t. Veiksmazodis vadyti, vado, vadé yra pietiniy aukStai¢iy Zodis, ir * yra nereikalinga (p. 185). Reikety dar priminti dél vieno kito ZodZio kiréiavimo: Salnd, Sdlnq (p. 195) = Sand, Salng (4); nevéSa (p. 184) = névesa sub. (1) ar n’évea verb. iltis, -iés (p. 214) = iltis, -ies (1); audra (i8 2. dudra) (p. 186) atsirado visai neseniai, po 1930 metuy, pagal lietuviy jprotj keisti naujai ismokty zodziu priegaide ir kirtio vieta (K. Baga, Rinktiniai rastai, t. Ul, p. 785). 143 Recenzijos Kiek nustebino vienintelé Zodzio kaind knygoje forma. Vietoj lenkisko klebonijy Cienia ir tokia pat dvary pony diegtos su caro rastiniy padéjimu cienia, lietuviy inteligentai 19 amz. pabaigoje ir 20 ami. patioje pradzioje Zemaitiy tarméje rado Zodj kdina (1). Jo net K. Baga nezinojo, J. Jablonskiui dél Zemaiti8kos priegaidés kdina liZio dalies antrame dvibalsio sande, gal sakius kding, vard. kaind (bet ten uzrasé, matyt, jau prigudes prie Zemaitiy tarmés fonetikos ir kdina). Dalis miisy Zmoniy vartoja Zem. kdina, bet pavartoja pakeistu kiréiu kaind, kaing (4), ypaé vakary auk3tai¢iai. Tai ne paveldéta forma, todél istorinés gramatikos tyrinéjimuose tegali biti nagrinéjama kdina (1), ji tiksliai sutinka su slavu cena. Pirmasis jspiidis - prof. habil. dr. Krokuvos mokslininko W. Smoczyriski’o knyga be galo idomi, svarbi misy kalbotyrai, deSimtmediy svarbumo veikalas, lietuviy kalbos istorinés gramatikos, plétros nagrinéjimas. Viena kita Gia uZra8yta pastaba gali tik paakinti nupisti j Salj kokj uzkritusi pikiuka (ypaé dél parg ar piry). Vytautas Antanas Vitkauskas Lietuviy kalbos institutas P. Vileisio g. 5, 10308 Vilnius, Lietuva 144