Pastabos dėl Marijampolės krašto vietovardžių tyrimų

Acta Linguistica Lithuanica LVI (2007), 103 - 116 Pastabos Remarks Pastabos del Marijampolés kraSto vietovardziy tyrimy 1. | sunkius toponimikos barus ateina jauny darbininky karta. Tai dziugina kiekviena, kas bent kiek domisi Sia kalbininky visuomet labai vertinta leksios sritimi. Ypaé daug tikimasi iS smulkiosios toponimikos tyrimy, kuriuose ij mokslo Sviesa gali biti iskelta visai naujy kalbos fakty. Ta¢iau skaitytojui, neradusiam vieno kito jam Zinomo vietovardzio ten, kur nagrinéjami tokio tipo viety vardai, kyla jvairiy klausimy: kas laikoma tikriniu toponimu, kaip vienos riSies vietovardziai atribojami nuo kity panagiy viety vardy, ar pakankamai apibrézZtas tiriamasis arealas, ar galima orientuotis, kur yra kuris pateiktasis toponimas? Panaiiy klausimy émé listi j galva vienam Siokiam tokiam marijampoliSkiui, atidziau paknibinéjusiam du straipsnius apie Sio kraSto vietovardzius. Pirmajame darbe uZsimota aptarti visus Marijampolés vals¢iaus toponimus (Sviderskiené 2005), o antrajame nagrinajami tik drimonimai (lietuvi3kai sakant miSkavardziai), bet jau visos Marijampolés apskrities (Sviderskiené 2006). Abiejuose darbuose pasirinktas tas pats toponimy darybos analizés kelias — vietovardziai grupuojami pagal tai, i3 kokiy tipy Zodziy jie yra kile, ir pagal darybos biidus. Taigi einama gerokai pramintais takais, kuriy kryptis aiskiai numatyta Aleksandro Vanago, tyrusio Lietuvos hidronimus, darbuose (Zr. Vanagas 1970; 1984). Dalia Sviderskiené pasitelkia ir statistikos duomeny, be to, antrajame straipsnyje bandoma lyginti atokiai vienas nuo kito esanéiy Lietuvos arealy mi8ky vardus (Sviderskiené 2006: 58-59). Autorés nurodoma konkretiy vietovardziy kilmé ir darybinés grupés beveik nekelia abejoniy. Siuo atZvilgiu kitokj pozidrj j kurio ne kurio fakto aiSkinima verta pateikti tik pasvars¢ius, kaip toponimai skiriami nuo bendriniy Zodziu ir kokiy galima iZvelgti dabartinio detalaus onimy skirstymo pagal objektus trikumy (Zr. 1.1). 1.1. Dél toponimo sampratos ir toponimy skirstymo ISsamiuose toponimy aprasuose ir tyrimuose daZniausiai ieskome paaiskinimo, kas praktiSkai laikoma toponimu. Kai susiduriame su smulkiyjy objekty pavadinimais, i§ 103 Pastabos tiesu ne taip paprasta nustatyti, kur yra bendrinis Zodis — riginis (nomenklatirinis) vietos ivardijimas, o kur jau tikrinis — aiSkus toponimas. Pavyzdiziui, kaip nustatoma, ar duburys zymi jprastine jdubusia vieta, ar i8skirtine, tam tikra vieta - Duburj? Kada esama alksnyno, o kada jau Alksnyno, kada tik paeSeré, o kada tikriné Paegzeré? Teke matyti desimtis durpinyciy, t. y. duobiy su vandeniu, i§ kuriy kasamos ar kastos durpés, ir né vienos Durpinycios - isskirtinés, tam tikros vietos, kur kadaise kastos durpés. Neteigiame, kad tokio tikrinio vardo negali biti. Aptariamuose straipsniuose Sie dalykai nesvarstomi. Autoré aklai remiasi tik Lietuviy kalbos institute saugoma Istorine vietovardziu kartoteka (Sviderskiené 2005: 91-94; 2006: 52). Toji kartoteka — be abejo, nejkainojamas tautos ir valstybés turtas, taGiau ar j ji reikéty ‘éti lyg i kokia ikona — nesusimastyti, kad ten gali biti praleisty, netiksliy ar ne visai patikimy fakty. Minimos kartotekos pagrinda sudaro XX-jo amZiaus 4-ojo desimtme¢io mokytojy ir girininky uZpildytos anketos. Visur skirti vietovardj nuo bendrinio Zodiio ar tiksliai juos pateikti galéje i tos vietos kile mokytojai ar girininkai arba didziai atsakingi ir kruopStis Siy profesijy darbininkai, ne karta iSvaikS¢ioje ta kraSta, i§ kurio pateikiamos pildomos anketos. Tikriausiai ne kiekvienas girininkas galéjes gerai Zinoti savo girininkijoje uz keliolikos kilometru esanéiy miskeliy, ypa¢ jy daliy vardus. Kartotekos anketose dauguma vietovardziy pateikti nekiréiuoti. O tai jau nemaZas triikumas, galintis kelti abejoniy, ar visur sugebéta skirti toponima nuo bendrinio vietos pavadinimo. Straipsnio autorei, matyt, neturéjusiai galimybiy rengti ekspedicijy ji vietoves, kuriy toponimai tiriami, deréty tai aiSkiai pripazinti ir net savo darby pavadinimuose pabréati, kad viskas nagrinéjama tik pagal minétos Kartotekos duomenis. Ne visai tikslu lyginti vien Kartotekos duomenimis paremty Marijampolés apskrities drimonimy (miskavardziy) tyrimo rezultatus su Mickienés (Mickiené 2004) TelSiy rajono ty paciy objekty aprasu, nes Mickiené ketverius metus rengusi savo rajone specialias ekspedicijas, kuriose surinkta daugiau kaip pusé visy nagrinéjamy vietovardziy. 1.1.1. Skirti tikrinj varda nuo bendrinio (apeliatyvo) gali padeti kai kurie gramatiniai ir kirciavimo pozymiai. Ir straipsniy autoré pamini, kad nemaza dalis gyvenamyjy viety vardy turi tik daugiskaita (yra pluralia tantum), plg.: Amalviskiai, Prienai, Sakiai. Retesni daugiskaitiniai ne gyvenamujy viety vardai: Bebrusai ez., Lakajai e%., Sausieji pv. (prie Dauksiy). NemaiZa dalis tikrujy toponimy gali biti vienskaitiniai (singuliaria tantum), plg. gyvenvietes Liubdvas, Padovinys, Sasnava, Silavétas ..., ir kitus vietovardzius: Jevonis 104 Pastabos up., Slavanta up., Alksnynas mi. ir kt. Taigi Alksnynas m8., Berzynas mé., virte tikriniais toponimais, turi tik vienaskaita ir tuo skiriasi nuo alksnynas — alksnynai, berzynas — berzynai. Tatiau, kada Gia vartojamos abiejy skai¢iy formos, kada — tik vieno, ai8kiai gali pasakyti tik vietos Zmones. Ne vienoje Snektoje tikrinj varda nuo bendrinio skiria kiréio vieta ar tik kirciuoté. Marijampoliskai bendrinius priesagos -ynas vedinius kir¢iuoja kaip ir b. k. - tvirtapradiskai ir Cia kirtis neSokinéja (1-oji kiréiuoté). O toponimai greitiausiai samoningai vartojami su kitur nukeltu kiréiu ar bent kitos kir¢iuotés, plg. kdlnas, kalnynas, bet Kainynai k., Kalniské mé., nendrynas — nendrynai, bet Nendrynat (3) pv. Panagy kilnojama kirtj rodo ir autorés pateikti gyvenamuju viety vardai: ParSeliat (: parvélis), Pietariai (:pvd. Pietaris), Sestokai (:pvd. Sestékas) (Sviderskiené 2005: 100). Vietovardzio kiréio vieta gali nesutapti net su Seimy daugiskaitiniu jvardijimu, plg. Kybartas — Kybartai (Seimos vard.), bet vietové — Kybdrtai. Pateikdama dauguma toponimy nekirdiuoty, autoré negaléjusi nurodyti ir Siy toponimy susidarymo procesy. Taciau daugelis ty vietovardziy sukirciuoti naujausiuose Sios srities Zodynuose (Razmukaite, Vitkauskas (sud.) 1999; Pupkis ir kt. (red., sud.) 2002). 1.1.2. Derétu jZvelgti ir semantine toponimy daryba —paremta metonimine (metaforine) toponimo raida i8 bendriniy ar kity tikriniy Zodziy, pvz., Blusyné drb. 2., Kakta dr., Kepuré pv., Sendvé dr., pv. ir kt. (Sviderskiené 2005: 103). Gal su tokia semantine daryba gali biti siejami ir kai kurie vediniai ar diriniai Kakariekine mi., Silak6jis m8, Zoméiakalnis mé ir pan. (Sviderskiené 2006: 54). 2. Toponimy atrankos ir pateikimo bidai Aptariamujy straipsniy autoré isbandé abu pagrindinius vietovardziy atrankos ir pateikimo biidus — arealinj (Sviderskiené 2005) ir objektinj (t. y. toponimy grupavima pagal pavadinamus objektus) (Sviderskiené 2006). Tiesa sakant, viename ir kitame jos darbe tie abu bidai kombinuojami. Toliau pasitelkiami darybines ir kilminés analizés metodai. Svarbiausia, kur kam teikiama pirmenybé. Pirmaji straipsnj tikty vadinti arealiniu, nes Gia toponimai pirmiausia ribojami Marijampoleés valsciumi (Sviderskiené 2005: 91-118). Bet ir Gia toliau vietovardziai pateikiami pagal tris pagrindinius jvardijamy objekty tipus: 1) vandenvardzius, 2) gyvenamujy viety vardus ir 3) Zemévardzius zymintys toponimai. Pastarieji j smulkesnius onimus negrupuojami. Antrojo straipsnio pagrindiné atrama — objektinio tipo drimonimai (miSkavardziai), taciau Cia jie imti tik i8 tam tikro, bet jau didelio arealo (Marijampoleés aps105 Pastabos krities) (Sviderskiené 2006: 49-62). Toliau ir Gia toponimai tiriami pagal daryba ir kilme. Autoré neaiskina, kodél padariusi posikj nuo arealinio pamato prie objektinio. Greiéiausiai Sis kelias pasirinktas ne tiek pagal Aleksandro Vanago stambia vandenvardziy studija (Vanagas 1970), kiek sekant dabartiniy savo kolegy pavyzdziu: baly ir pelkiy vardy (helonimy — Bilkis 1998), keliy ir taky (hodonimy — Mickiené 2002), misky vardy (drimonimy - Mickiené 2004), dirvy ir lauky vardy (agronimy — Endzelyté 2004) ir pan. tyrimais. Naudinga toponimy atranka ir pagal arealus, ir pagal ivardijamy objekty riiSis, taip pat kombinuojami abu biidai. Kiekvienas biidas turi savity privalumy ir trikumy ar kelia tam tikryu problemu. Arealiné vietovardziy atranka iSrykina tam tikram krastui biidingus toponimy darybos ir kilmés savitumus, kuriuos paprastai lemia etniné kilmé. Ta¢iau j paSalj nustumiami toponimyu bruoZai, biidingi objekty tipy bei riSiu pavadinimy formavimosi procesui. Pastarasias tendencijas padeda atskleisti antrojo tipo vietovardziy atranka ir pateikimo biidas, ta¢iau jis palieka SeSélyje tai, kas biidinga tik tam krastui, atskirai Snektai ar net visai tarmei, o svarbiausia — jvairiy onimy bendrybes, vieno objekto vardo priklausyma nuo kito, plg. Amalvas ez., Amalvé up., Amalviskiai k. Jeigu vietovardziai atrenkami ir pateikiami pagal smulkiuosius objektus, didZiausi pavojai gresia smulkiajai ir patiai smulkiausiajai toponimikai. Kokie tie pavojai? Vienu vardu gali biti vadinamas durpynas, pieva, ganyklos ir dar tame plote gali augti kokiu medZiy ar kriimy kuok&tai. Kuriam onimui jis priklauso? RySkiausias tokios vietovés pavyzdys — Zuvinto palios (Zr. 4.2). Zemétvarkininkai jas priskiria auk8tapelkéms ir Zemapelkéms. Vietos Zmonés jas laiko daugiau savotiku mi8ku nei kokiomis pelkémis (Zr. 3.2). O jy viduje yra ir auk3tuméliy ir pievy, ir aiskiy berzy ar pusy girai¢iy, kurios vél turi savo vardus. Ar juos visus surinks ir pateiks visos Lietuvos kokiy nors atskiry onimy tyréjas? Jeigu tas pats toponimas paklius j du ar tris apraSus, - menka béda. Kalbos mokslui aigkus nuostolis, kai jie pasiklys tarp keliy onimy, kuriuos skirtingai interpretuos tyrejai ir liks , niekieno Zeméje“. Kad tai ne i§ pirSto lauZtas baiminimasis, matyti i3 véliau pateikiamo autorei praspriidusiy toponimy saraSo (Zr. ,,Prieda“). Musy manymu, gyvenvieciu, vandenvardiziu ir gal paciy didziuju mi8ky vardus, ju darybos tipus, pravartu aptarti ir visos Lietuvos ar didelio regiono mastu, o smulkiuosius ir pa¢ius smulkiausius toponimus geriau pateikti pagal nedidelius arealus — buvusius valséius, parapijas ar seniiinijas. Ta¢iau arealiné smulkiyjy onimy atranka 106 Pastabos be papildomos vietos zmoniy informacijos ir kuo daugiau pasitelkiamu papildomu Saltiniy duomeny sunkiai jmanoma. Tiriant misky vardus, reikéty kruopS¢iausiai paknibineti daugelj miSkininky bei Zemétvarkininky darby, kuriuose raSoma apie pasirinkajj areala. Deja, ty spausdinty Saltiniy pasitelkta maZokai (plg. 5.) 3. Marijampolés vals¢iaus vietovardiZiai, jy pateikimas ir lokalizavimas XX-jo amZiaus 4-ojo desimtmecio tarpukario Lietuvoje Marijampolés vals¢ius buvo vienas i§ 13 Marijampolés apskrities vals¢iy. Jis ribojosi su Liudvinavo, Kalvarijos, Sasnavos ir IgliSkéliy vals¢iais, o vakaruose rémési j Vilkaviskio apskrities Gizy valsGiu. Sovietmeciu neliko ne tik Marijampolés valsciaus, bet nebuvo né Siuo vardu pavadintos apylinkes (véliau ir paciai Marijampolei primestas Kapsuko vardas). Tad lokalizuojant io kra3to vietovardzius, remtis sovietmecio administaciniu skirstymu (ér. ATSZ), kaip lyg ir bandoma pirmajame Dalios Sviderskienés darbe (2005 m.), gana rizikinga. Autoré nenurodziusi né buvusio Marijampolés valsiaus riby. O paprasciausia iSeitis bitty pateikti any laiky Marijampolés valstiaus zemélapi. Pirmajame darbe pirmiausia pagal kilme ir daryba aptariami Marijampolés valsGaus vandenvardiiai (Sviderskiené 2005: 99-108). Cia turéta gera atrama — Lietuvos hidronimy etimologijos Zodynas, redaguotas Aleksandro Vanago, (Vanagas 1981). Bet tame Zodyne aiskinami tik upiy ir eZery vardai. Dalia Sviderskiené uzZsimojusi daug pla¢iau — jai riipi ir baly, tvenkiniy, kidry ir Saltiniy, net ir grioviy vardai, kuriuose ne visada biina vandens. Visi Sie smulkieji toponimai dedami j kriiva su upiy ir ezery vardais ir drauge sudaromos jy grupés pagal kilme ir daryba. Baly, tvenkiniy ir pan. vardus autorei teko aiSkinti savarankiSkai, tik kartais nurodoma taip pat pla¢iai hidronimus supratusio LaimuCio Bilkio studija (Bilkis 1998). Vienur kitur autorés apsirikta, pvz., Svendryné kdr. atsidiiré tarp pirminiy vardu, nors Gia turima ta pati priesaga -yné kaip ir Marm-yné b. (Sviderskiené 2005: 94-95). Nepaisant, kokie riSiniai toponimy pavadinimai nurodyti darbo atrama sudarancioje Kartotekoje, apibiidinimuose autorei reikéjo neteiktinas svetimybes keisti lietuviskais jy atitikmenimis: (priidas - tvenkinys, ravas — status griovys). Kas kita, kai pats toponimas turi tokios svetimybés varda, plg. Priidas (Ibid. 94). Nejtikimas yra raisto Bioziné aiskinimas: sieti §j varda su ,,sovietiniu turtingo tikininko pavadinimu‘ (plg. tokia paskutine Zodzio reik’me, nurodoma “DLKZ, 94) — dvejopai netikslu. Viena, marijampoliskiams Zinomas su balomis susijusio augalo, turinéio stora minkSta virSiine, vardas biiozé ,,vilkuodegé“ (plg. 2LKZ, 1169); antra, 107 Pastabos btioz%é kaip smerkiamasis turtingo iikininko pavadinimas atsirado tik sovietmeéiu. Raistas Buioziné rei8kia ,,vieta, kur auga tu augaly — buoziy“. Tarp sudurtiniy vandenvardziy pasigendama to kra8to upelio su intakais — Uosupelis (Zr. Igiinas 1995). O kaip vienintelis priesagos -anta vedinys pateikiamas upés vardas Slavanta, nors toji upé i8 rytu jteka j Amalvo eZera, o Sios vietos niekuomet nesiekes Marijampolés vals¢ius. Deja, esama praleisty ir gyvenamyjy viety vardy — triksta prie pat Marijampolés buvusiy kaimy, véliau tapusiy miesto dalimi, vardy: Degitéiai, Kvietizkis, Kumelionys, Liepynai, Mokolai, Tarpiciai (nors minima Tarpuciy brasta), toliau nuo miesto yra Trakiskiy k.; nepaminéta gal dar viena kita vieta. Pras¢iausi vietovardziy lokalizavimo reikalai. Daugumos baly, tvenkiniy, pievu, dirvy, dirbamos zemés, durpynu ir kt. objektu vieta visai nenurodyta, pvz.: Degimas b., Suniabalé b., Alksna d, Bedruské ar., pv., Dubioji pv., Géraité gn., m8., Kilios pVv., Sénkalis kl., ZaFdis gn. Zidgis pv. ir kt. Jy neimanoma identifikuoti, kaip ir Naujos kapinés kp., Senos kapinaités kp., Kapinitj upélis, Sédo upélis — vel nezinia, kokiy kapiniy, kieno sodo. Cia, matyt, kalbama apie Marijampolés miesto kapines, miesto soda, taiau tai tiksliau nepasakyta. Kapines turéjo kiekvienas baZnytkaimis ar stambesnis kaimas, sody net pacioje Marijampoléje buve daugybe. Iprasta nurodyti, i kur upé iteka (plg. Savukynas ir kt. 1963), tai taip pat padeda upévardj lokalizuoti. Siame darbe ir i tai nekreipiama démesio. Any laiky Marijampoles valstiaus syvenamyjy viety nuorodos kartais nesuprantamos ar tiesiog klaidinanéios, pvz., Naftas k. LDVN — Liudvinavo valscius buves atskiras. Babaliné k., Vysnialaukis k. turi nuoroda PDVN ~ Padovinys, kuris taip pat priKlauses Liudvinavo valséiui. Kaip Gia atsidiré Se&toky gelezinkelio stotis i§ Krosnos valstiaus, ar Ridiskés k. i8 Silavoto valséiaus, sunku suvokti. Lokalizacijos nuorody sutrumpinimuose randame ir Vilkavi8kio apskrities Graiiskius, Rasiiis, net ir Lazdijis, Prienus (ibid. 115), kurie nieko neduoda Marijampolés valséiui. Netriiksta ir gyvenamujy viety vardy be lokalizacijos nuorodu. Gal tai nebiitina, kai pateikiami didesniy kaimy vardai, bet kai aptariamy toponimy sarasuose minimos sodybos, viensédziai, kaimy dalys ir pan., tai be lokalizacijos skaitytojas nesusigaudys, pavyzdziui, susidiires su tokiomis gyvenvietémis: Abromyne sod., Birbyné sod., Kailyné vs., Kleinyné vs., Palaikyne sod. ir pan. 4.1. Marijampolés apskrities teritorija ir ribos 4.1.1. Siuo metu Marijampolés apskritis didesné nei buvusi tarpukario Lietuvoje; itin svarbu, kad dabartinés Marijampoles apskrities teritorija gerokai pasislinkusi j 108 Pastabos vakarus ir Siaure — apima ir buvusiy Vilkaviskio, Sakiu apskriéiy teritorija. Kita vertus, anuometinei Marijampolés apskriviai priklauses Prieny rajono teritorijos plotas dabar priskirtas prie Kauno apskrities. Dalis pietinés buvusios Marijampoles apskrities teritorijos atitekusi Alytaus apskrigiai. Dabartinés Kalvarijos ir Kazly Riidos savivaldybiy teritorijos priklausé tarpukario Lietuvos Marijampolés apskri¢iai. Visa tai atsiliepia ir nustatant, i8 kurios teritorijos buvo rinkti drimonimai (miSkavardiZiai) ir nurodant atskiry misky lokalizacija. 4.1.2. Marijampolés apskrities drimonimai (miskavardZiai) ir jy lokalizavimas Misky vardu (drimonimy, liet. »miskavardziy) tyrimo tradicijos gana menkos. Pastaruoju metu skelbtas vos vienas kitas Sios srities kalbinis apra’as (Mickiené 2001, Mickiené 2004). Taigi ir buvusios Marijampolés apskrities drimonimus aptardama Sviderskiené susidiré su nemazZa sunkumu. Sio arealo apimties ir ribu kaita néra pats kebliausias reikalas, nors jo nepaisant, toponimy atranka, ju apskaita ir lokalizavimas gali gerokai svirti i viena ar j kita puse. Didesnés, darbe visai nesvarstomos problemos, kaip konkretiais atvejais misky vardus atriboti nuo pelkiy, durpynu, ganykly ir pan. objekty pavadinimy; ar apimti mi8ky daliy vardus, juose pasitaikanéiy pievaiciu, ysalaidiy*, keliu, taku, kalneliy vardus? Kaip nurodyti jy visy lokalizavima? Rankiojant visur tokius net paciy smulkiausiy viety vardus, vargu ar galima pasikliauti net ir nuolatos papildoma ir turtina Vietovardziy kartoteka. Didziausia nuostaba kelia, kad darbe nurodyti tik trys i§ kity vietovardziy kile sudétiniai kilmininkiniai misku vardai (Sviderskiené 2006: 55). Kur dinge tokios sandaros diziausiy Marijampolés mi8ku ar yy masyvy vardai — Buktos miskas, Kazlij Ridés miskai, Prieny Silas? Juos pateikia visi fiziografiniai Lietuvos Zemélapiai (Zr. pvz., Suvalkijos krastas, 2003), enciklopedinio pobiidzio darbai (Kviklys 1996) ir kt. Pastaby apimtis neleidiia igsamiau aptarti pamineéty visu su miSkavardiiais susijusiy problemy. Imame tik viena pastaby autoriui gerai pazistamy Zavinto paliy atveji, kuris gali i8ry8kinti ir kitas su miSkavardiiais susijusias bédas. Kad Marijampolés drimonimy aprage Zuvinto palios neminimos (Zr. Sviderskiené 2006: 49-62), gali biti lémusi viena ik dviejy priezaséiy: (1) arealo teritorijos ir riby suvokimas, (2) paditira, kad Sis ir kiti paliy vardai nesusije su drimonimais, t. y. misky vardais. 4.1.3, Jau minéta (Zr. 3.1), kad tarpukario Lietuvos Marijampoles apskrities teritorija keliose vietose sieké toliau j pietus, nei turime dabar. Sios apskrities ribos su 109 Pastabos Alytaus apskritimi éjusios per Zuvinto eZera — Siauriné ir Siaurés vakaru bei ryty eZero dalys priklausiusios Marijampolés apskrigiai. Nuo jos neatskiriamos buvo ir i§ tu pusiy Zuvinto eZera supusios palios. Tik prieS keleta deSimtmeéiy Zuvinto rezervato centra nukélus j pietine Zuvinto puse, Alytaus apskritiai atiteko visos Zuvinto palios ir prie ju esanéios pievos. Dabar Sios apskrities riba pastiiméta netoli Daukgiy — j nuo seno kapsy gyventas ir valdytas vietas. Keista, kalbiniame vietovardZiy apraSe $nektos apskritai visai pamir’tamos. 4.1.4. Greitiausiai Ziwinto paliy vardas i Sviderskienés apra’a nepatekes dél be jokiy svarstymy priimto poZiirio, kad paliy vardai su drimonimais (miskavardziais) neturi nieko bendra. Bet kaip tuomet paaiSkinti, kad patiy miSkininky sudarytame ir iSleistame Lietuvos misky vardyne pateikiami miSky vardai Pdliy Balos (Marijampolés rajono ir urédijos Buktos girininkijoje) ir dar Paliy msk. (Prieny rajono ir urédijos N. Utos girininkijoje) (Brukas ir kt. 1994: 163)? Abu Sie miskininky minimi vietovardziai priklausé any mety Marijampoles apskriéiai. Palios msk. minétame Zodyne dar nurodytas ir Lazdijy rajono Veisiejy urédijos Staly girininkijoje (Ibid.). Jokios palios autorés nedomina ir net nesvarstoma, ar savo pavadinimuose §{ Zodj turincios pelkés (balos?) néra artimos su miSkais; matyt, labai tvirtai jtikéeta Laimu¢io Bilkio suformuluota itin placia helonimo (pelkévardzio) samprata (Zr. Bilkis 1997: 40-43). O aiSkintis reikéty du dalykus: (1) kodél vardas Zivinto pdlios (0 ne pelkés) patekes i daugelj kartografiniy, enciklopediniy leidiniy ir kt. darby, (2) kaip ir kodél paliy varda taip daZnai vartoja vietos Zmonés, i8 seno jo netapatine nei su pelkémis, nei juo labiau — su balomis? 4.1.5. Ziwinto paliy vardas pateikiamas daugelyje tarpukario Leituvos Zemélapiu, ir paprastai i8ry’kinamas tokia pat spalva kaip ir miskai. $j varda randame ir prie Vakaruose isleisty Zemélapiy tikriniy vardy specialisto Antano Salio pridétuose vietovardzZiy saraSuose (Salys 1983: 266, 569). Siu dieny miisy kalbininky i8leistuose vietovardziy Zodynuose Zawvinto paliy vardas irgi neiSnykes (Zr. Razmukaité, Vitkauskas 1994: 220; Pupkis ir kt. (red., sud.) 2002: 447); tiesa, Gia priduriamas paaiskinimas ,,pelkés“ arba ,,pelkés ir durpynas“. Zivinto palids (su nuoroda, kad vietos Zmonés jas vadina tiesiog Pdlios) apra’o Bostone iSleista Lietuviy enciklopedija (1966: t. 35, 434) ir su keliais papildomais paliy daliy vardais (1960: t. 21, 420) ir kiti enciklopediniai darbai. Ypa¢ pla¢iai apie palias kalba B. Kviklys (Kviklys 1996: 193-200). Visas palias drauge su Zuvinto ezeru vaizdingai ir itin detaliai aptardamas T. Zubavicius (1978), pateiké ir daugybe Sio kraSto vietovardziy. 110 Pastabos Tiesa, naujesni enciklopediniai leidiniai taip pat visas palias priskiria pelkéms. SavotiSkai paliu vardai i8sklaidyti ir jvardinti gana detaliame turistiniame Zemélapyje Suvalkijos krastas (Gia nurodyta ir daug kity smulkiy mikavardziy). Zuvinto draustinio rezervato teritorijoje cia randame Buktos pelke, j vakarus nuo jos Buktos miskq, toliau i pietus Zaltyéio eZero link — Paliy Baly miskq, 0 deSinéje Dovinés upés puséje — jau Zuvinto pelké. Dar uz keliolikos kilometry j rytus nuo Igliaukos — Paliy durpynas, kurio Siauriné pusé prie Slavantos upés — Paliy miskas. Tai bent vardy margumynas! Palios tampa atskiru sudétinio termino démeniu, ir visai pakeitiamas kity vardy démenimis pelkes, balos. 4.1.6. Daukgiy kra8to Zmonés, mety metus Zuvinto pelkése uogave, grybave, medzioje ir 1944-50 partizany gretose kovoje prieS okupantus, pazista keleta tu paliy ir jy daliy vardy. Zuvinto palios buvo vadinamos ir Siuo vardu, ir Didziosios Palios ir tiesiog Palios. Jy vidaus dalys turéjusios keleta atskiry vardy — Lygés, Dégsnés, Berzukai, Pusélés, pakraS¢iuose — Raistas, Skabyty salaité, PuSynas (Puyné), ISdagas, Sdlos... Ar paliu dalys, turin¢ios medziy vardus, laikytinos paprastomis pelkémis? De&inéje Dovines puséje ty paciy Zuvinto paliy tasa pagal kaimus, kuriy paSonéje jos tvyro, buvo Dauksii{ pdlios su Raistu ir su Burbuliij salaité, toliau j pietrycius — Vidgiréliy (Dauksiq) giria ar pdlios, dar pietiau - Miknonig{ pdlios, Rieciij palios. Lidli8kio, Plyniy ir i8 dalies Dauk’iy kaimai Zuvinto palias skyre nuo keleta kilometry j Siaure nutisusiy Amalvo pdliy, kuriy pietinis pakraStys vadintas ir Plyniy palaitémis. Kartais visos Amalvo palios, skiriamos nuo Didziujy (Zuvinto) paliu, buvo vadinamos Palaitémis. Paliy ir palaigiy prieSprie’a buvo zinoma ir Vincui Mykolaiéiui-Putinui (Zr. LKZ,, 265), nes jo motina buvo kilusi i§ Amalviskiy. Pyniy palai¢iy Siauriniame pakrastyje buves Kavaliaiisko Silelis ir Kirtiklio Silelis (zr. Brizgys 1993: 14; Labutis 2002: 173). Vietos zmonéms paliy vardas buvo iprastas — gal i8 pradZiy kaip tikrinis Zuvinto paliy vardas — Pélios' (pluralia tantum). Zodis pelkes, atrodo, éia naujas, atneStas ezerétyros ar kity srigiy specialisty. O palias ar apskritai pelkes, vadinti balomis, galima tik visai nepaisant daukSiskiy Snektos Zmoniy kalbos: paliy (ar pelkiy) jie nepainioja su pagrindine Zodzio bala — bdlos reiksme — ,,valka, klanas, nedidelis atviras vandens telkinis, kur vanduo matyti pavirsiuje*. Beje, Zodynai nepateikia daugiskaitinio ‘ palios yra, matyt, senas stiduviy ir jotvingiy vardas, minimas ir viename kryZ1uogiy keliy aprage - tad nedovanotina jj pastumti j paSalj ir pakeisti bendresnes reikimés Zodzau pelké ar dar blogiau — balos. Zodis pdlios vartojamas tik daugiskaita, tai ne pélké ~ pélkés ir ne bald — balos. 111