Kalnuotų vietų įvardijimas nekalnuotoje Lietuvos teritorijoje (remiantis Joniškio rajono vietovardžiais)

Acta Linguistica Lithuanica LVI (2007), 23 — 40 Kalnuotų vietų įvardijimas nekalnuotoje Lietuvos teritorijoje (remiantis Joniškio rajono vietovardžiais) NERIJA BARTKUTĖ Siaulių universitetas The article deals with names for elevated spots in Joniškis District, in the lowlands of Northern Lithuania. In all, 216 names, collected from oral speech, are discussed. They are divided into motivated and unmotivated ones, according to whether they contain reference to physiography or not. Names based on physiographical features (prop- erties and shape of the soil), flora, fauna or human inhabitation pre- dominate, but there is also a sizeable group of more recent possessive formations based on proper names. Unmotivated names account for one tenth of the material. Names derived from proper names predominate here as well. Generalising we can say that most names of evelated spots in this region refer to physiographical features, flora, fauna and human inhabitation (property status and human activity). Apart from a semantic analysis, the article also provides data on folk etymology and oral tradition. 0. ĮVADAS Oronimų, arba kalnuotų vietų vardų, tyrinėjimai itin aktualūs kalnuotose šalyse (žr. INST Global Project The Names of the Mountains 2001)'. Kalnai pasaulyje įvardijami pagal įvairius požymius. Eisele (2001) išskiria pagrin- dinius kalnų įvardijimo motyvus: fiziografinių terminų tiesioginė onimizaci- ja, tam tikra situacija, susijusi su kalnais, žemės kokybė, kalno danga, aug- *Su projektu galima susipažinti internete http://www.inst.at/berge/index e.htm [prisijungta 2007-04-10]. 23 NERIJA BARTKUTE menija, naudojimo galimybės ir mitai. Akschabaeva (2001), analizuodama Kazachstano kalnų vardus, kaip itin svarbų kalnų vardų semantinį motyvą išskiria sniegą, kiti jos minimi kalnų įvardijimo motyvai yra ekonominis naudojimas, kalnų forma (panašumas į tam tikrus gyvūnus, žmones), kal- nų funkcija (yra riba, gina nuo priešų ir pan.), augmenija (yra/nėra, kokią spalvą suteikia kalnui), legendos ir mitai. Pospelovas (1967), analizuodamas Rytų Karpatų toponimiją, pastebi, kad kalnuotų vietų vardai yra reikšmingi, nes iš jų padaromi ne tik smulkių objektų (upelių, laukų), bet ir didesnių vietų — gyvenviečių, upių ir kt., vardai. Jis išskiria kalnų vardus iš geografi- nių terminų, oronimus, siejamus su augalija, ir oronimus, padarytus iš kitų toponimų. Kronsteiner (2001) teigia, kad kalnai vaidina centrinį vaidme- nį aplinkos tvarkoje, o jų įvardijimo polinkiai visame pasaulyje panašūs. Jis kalnų vardus analizuoja kaip tarptautinę „kalbą“ — išskiria pagrindinius kalnų įvardijimo principus, būdingus visam pasauliui: fiziografinio termino „kalnas“ toponimizacija, įvardijimas pagal formą, kuris lemia ir metaforinių kalnų vardų atsiradimą, sąsajos su saule (saulėlydžiu/saulėtekiu), galimybė keliauti per kalnus — jų „eismo“ funkcija, sniego vaidmuo, ekonominis nau- dojimas, gyvūnija. Aleksandro Vanago teigimu (1973: 215), Lietuva yra labiau upių ir ežerų šalis, kalnų Lietuvoje net nėra. Vanagas savo straipsnyje (1973: 215-216), kurį galima laikyti vienintele išsamia Lietuvos oronimų analize, remdamasis Lietuvos oronimų darybos polinkiais, teigia, kad kalnuotų vietų vardai suda- ro gana jauną toponimijos posistemį archajiškoje lietuvių toponimijoje, be to, kalnuotos vietos žmonių gyvenime vaidina ne tokį svarbų vaidmenį kaip ežerai ir upės. Vanagas (1973: 215) oronimams priskiria tuos vardus, kurie įvardija objektus, kalbančiojo suvokiamus kaip kalnus (jų aukštis dažniausia yra keliasdešimt metrų). Pateikėjo įvardijimu remiasi ir Mickienė (2001: 80), analizuodama Telšių rajono oronimus. Jiems mokslininkė priskiria kiek iškilesnių žemės paviršių vietų vardus. Daugiau išsamesnių atskirų Lietuvos oronimų tyrinėjimų nėra. Šiame straipsnyje atkreipiamas dėmesys į kalnuotų vietų vardus gana lygaus kraštovaizdžio Lietuvos teritorijoje — Joniškio rajone. Ši teritorija yra Lietuvos šiaurinėje Vidurio žemumos dalyje, didžioji dalis plyti Žiemgalos lygumoje (JRG: 4-5). Tad reljefas čia lengvai banguotas, daugiau iškilesnių vietų yra arčiau Žagarės (ledynų suplautas Žagarės ozas) bei kairiajame Mū- 24 Kalnuotų vietų įvardijimas šos slėnio pakraštyje (sustumtas Linkuvos gūbrys). Aukščiausia rajono vieta yra Linkuvos kalvagūbris (siekia 94 m), žemiausia — netoli Latvijos sienos (siekia 34 m). Esant tokiam reljefui, informantai Joniškio rajone kalnais vadina nedidelius kalnelius, kalvas, žvyrynus, piliakalnius ir kitas kiek iški- lesnes žemės paviršiaus vietas. Straipsnyje analizuojamas Joniškio rajono kalnuotų vietų įvardijimas — kas lemia kalnuotų vietų vardus nekalnuotoje teritorijoje. Remiamasi Va- nago pasiūlyta toponimų semantine schema (1981): oronimai pirmiausia skirstomi į nemotyvuotuosius (neturinčius „oroniminės“ reikšmės*) ir moty- vuotuosius (turinčius „oroniminę“ reikšmę). Joniškio rajono oronimai yra išrašyti iš Žemės vardų anketų, saugomų Lie- tuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus fonduose, ir straipsnio autorės už- rašyti per ekspedicijas Joniškio rajone 2002-2004 m.? Beveik visi oronimai yra iš gyvosios kalbos, išsiskiria tik keletas vardų, paskelbtų VŽe: Kalnėlio piliakalnis, Raktuvé, arba Raktuvė, ir Žagarės piliakalnis, arba Žvelgdičio kalnas. Oronimą Raktuvė kaip žiemgališkąjį palikimą mini ir Būga (1961: 257), jam priskirdamas ir keletą Joniškio rajono hidronimų. Straipsnyje nagrinėjami oronimai yra paskelbti ir internete — „Joniškio rajono vietovardžių geolin- gvistinėje duomenų bazėje““*. Šiame straipsnyje analizuojant kalnuotų vietų įvardijimą Joniškio rajone, pateikiama ir iš informantų užrašytų liaudies etimologijų, įvairių pasakojimų, susijusių su oronimais. Be to, straipsnyje oronimai pateikti parodant galimą jų darybą. 1. NEMOTYVUOTIEJI ORONIMAI Tai oronimai, kurie atsirasdami neturėjo specialios išskiriamosios „oronimi- nės“ reikšmės — neišreiškė nieko, kas būtų būdinga tik kalnuotoms vietoms (plg. Vanagas 1981a: 19). Tokie oronimai atsirado ne pabrėžiant kokius nors kalnuotos vietos bruožus, bet dėl įvairių kitų aplinkybių: dėl šalia esančių “Plg. A. Vanago (1981a) vartojamą termina „hidroniminė“ reikšmė. *? Keliose ekspedicijose — Kriukų ir Gataučių seniūnijose — dalyvavo ir Šiaulių univer- siteto lietuvių kalbos specialybės studentai. *Šios duomenų bazes laikinasis adresas yra http://www.neryte.lt:8080/db/ [prisi- jungta 2008-01-30] 25 NERIJA BARTKUTE kity svarbiy aplinkai objekty, Zmogaus vykdomos veiklos ir kt. Skiriamos kelios Joniškio rajono nemotyvuotyju oronimy semantinės grupės. 1.1. Oronimai iš įvairių vietų pavadinimų - Sie oronimai atsirado iš apeliatyvų, reiškiančių vietas pagal tai, ko jose yra, kas vyksta. Dalis šių oro- nimų reiškia vietą, susijusią su žmogaus veikla: Pa-užvaris klv. Tam: ūžvaras tvora, užtvara; gyvulių varymo takas“; Rev-ū-kelis klv. Dr: révas „griovys“ ir kėlias; Viganės klv. Vkn: *viganė, plg. viganas „aptvertas kelias gyvuliams varyti“, dar plg. kitus Joniškio rajono vietovardžius: Viganės pv. Tsw, Viganiai krm. Juš, Viganės miškas mšk., Viganės b. Ks; Žvyrduobės kin. Ža: žvyrduobė „duobė, atsiradusi kasant žvyrą“. Keli oronimai kilę iš kitų vietų pavadinimų pagal augaliją: Silas kin. Roš: šilas; Šil-ėlis klv. JNw: šilas. Oronimas Kalnėl- krūmiai klv. Zww€: Kalnėlis k. ir krūmai, priskiriamas prie nemotyvuotųjų, nors jam būdinga posesyvinė (arba vietos) reikšmė, tačiau antrasis sandas yra iš augalų augimo vietos pavadinimo, neturinčio išskiriamosios ,,oroni- minės“ reikšmės. Prie šios semantinės oronimų grupės priskiriamas ir oro- nimas Kalviai klv. Bčw: kalvis, plg. avd. Kalvis", galintis įvardyti vietą pagal žmogaus veiklą. 1.2. Oronimai iš įvairių kitų apeliatyvų. Šie nemotyvuotieji oronimai yra kalnuotai vietai pavadinti perkelti apeliatyvai, reiškiantys objektus, susi- jusius su kalnuota vieta: prie ar ant jų buvusius ir pan.: Kamar-dité klv. Stn: kamara; Lapkasis klv. Dus, klv. Sr: lapkasa „lapės iškastas urvas“, plg. kitus Joniškio rajono vietovardžius Lūpkasės 1. Zov, Lapkasiai drv. Con; Plytnyčia klv. Tam: plytnyčia „plytinė“; Ragatka klv. Zc®: ragatka „užtvara“; Rūs-duobės klv. Zc? rūsys ir duobė. 1.3. Oronimai iš kitų tikrinių žodžių taip pat neturi „oroniminės“ reikšmės, nes yra perkeltiniai kitų vietų arba asmenų vardai. Daugelį tokių 5 Šiame straipsnyje apeliatyvų reikšmes yra išrinktos iš LKŽe, o asmenvardžiai — iš LPŽ (I, II) — straipsnio tekste šie šaltiniai neminimi. *Iš informantų užrašyta, kad seniau pro tą vietą ėjęs kelias į Kalnelio bažnytkaimį; kalnuota vieta buvusi apaugusi krūmais (ŽV). * Asmenvardis Kalvis Joniškio rajone nėra paplitęs (plg. LPŽ, 902). “Iš informantų užrašyta, kad per Pirmąjį pasaulinį karą toje vietoje šaudydavę žmo- nes, o vardas atsiradęs dėl šautuvo panašumo į ragatką (ZV). * Iš informantų užrašyta, kad toje vietoje buvęs daržovių rūsys (ZV). 26 Kalnuotų vietų įvardijimas vietovardžių Vanagas (1981a: 30) kildina iš genityvinių konstrukcijų, turin- čių posesyvinę reikšmę, tačiau pagal dabartinį statusą priskiria nemotyvuo- tiesiems. Joniškio rajone užrašytas kalvos vardas iš oikonimo: Ėzergailis klv. Žv.: Ėzergailis vk. Didžioji dalis šios semantinės grupės oronimų yra iš as- menvardžių: a) iš lietuviškos kilmės: Stulgis kin. Dk: avd. Stulgis; Verkulys klv. CaN"?: *Verkulys, plg. avd. Vėrkulis, Verkys; Zvelgditis kin. Zc (var. Žvelgdičio kalnas, Žagūrės piliakalnis)": avd. Žvelgditis (LVKŽ: 348); b) iš nelietuviškos kilmės: Būlverkis kln. Dis: avd. Būlverkis; Čefnis kln. Dx: avd. Čefnis; Simko- nas kln. Rxz'% *Simkonas, plg. avd. Šimkėnis; Véidé kin. Zc (var. Barboros kalnas, Alkakalnis, Véidés kalnas): Véide; Žėkis kin. Byvn: *Zekis, plg. avd. Zekys, Žėkas. Kaip minėta, lietuvių toponimijoje oronimai yra gana nauji vietų vardai. Nemotyvuotieji oronimai sudaro naujausią dalį šiame ne itin archajiškame toponimų poklasyje. Jų atsiradimas yra antrinis — jie kilę iš vardų, priskir- tinų kitiems onimijos poklasiams, arba iš apeliatyvų, semantiškai sietinų su kitomis vietomis. 2. MOTYVUOTIEJI ORONIMAI. Tai oronimai, turintys išskiriamąją „oroniminę“ reikšmę. Jie nurodo tam tikrą kalnuotos vietos ypatybę. Motyvuotieji oronimai toliau skirstomi į dvi grupes: 1) motyvuotieji oronimai, neapibūdinantys objektų, ir 2) motyvuo- tieji oronimai, apibūdinantys objektus. 2.1. Motyvuotieji oronimai, neapibūdinantys objektų. Šiai oronimų semantinei grupei priskiriami kalnuotų vietų vardai, kurie yra „oroniminės“ reikšmės fiziografinių terminų toponimizacijos rezultatas, ir oronimai, tu- rintys posesyvinę reikšmę. 2.1.1. Oronimai iš „oroniminės“ reikšmės fiziografinių terminų. Fiziogra- 0 Iš informantų užrašyta, kad toje vietoje pasikoręs Verkulys (ZV). "1S informantų užrašyta, kad seniau ant kalno buvusi pilis, kurią valdęs kunigaikštis Žvalgota, bet vieną sykį jį prigirdę, o jo galvą vežioję po Rygos miestą (ŽV). '*Iš informantų užrašyta, kad seniau kalnas buvęs aukštesnis — savininkas imdavęs iš jo smelį ir veždavęs parduoti į Žagarę žydams, kurie barstydavę smuklių (vad. šimkių) aslas (ŽV). 27 NERIJA BARTKUTE finiy terminų onimizacija yra vienas seniausių vardyno sudarymo būdų, pa- plitęs visame pasaulyje (žr. Vanagas 1981a: 35; Baluodė 2005). Joniškio ra- jono motyvuotieji oronimai yra atsiradę iš fiziografinių terminų, reiškiančių natūralią iškilią vietą arba panašią vietą, atsiradusią ne be žmogaus pastan- gu: Alkūkalnis kin. Zc (var. Barboros kalnas, Vėidė, Véideés kalnas): alkūkalnis alkos (aukos) kalnas“; Kalnai klv. Tr: kalnas; Kalv-élé klv. Žč: kalva; Kaln- -ėlis klv. Dvr (var. Lėbedžio kalnėlis), klv. Ros: kalnas; Milžinkapiai klv. Jnk, Milžinkapis klv. Nrn: milžinkapis „senovės didvyrių laidojimo vieta; supilta kalva“; Milžkapiai klv. Gun (var. Milžinų kapai)'®: milžkapis, plg. milžinkapis „senovės didvyrių laidojimo vieta; supilta kalva“; Pylimas klv. St, klv. Byvn, klv. Maw"*: pylimas „supilta žemių juosta“; Piliakalnis kin. Kin (var. Sidabrės piliakalnis): piliakalnis; Pilkalnis kln. Kun: pilkalnis „piliakalnis“; Škačmilžis klv. Vin: *škačmilžis (< *katmilžis (plg. Katmilžis up.), plg. kapmilžis „milžinkapis“ (Vanagas 1981b: 141)). 2.1.2. Posesyvinės reikšmės oronimai. Šie oronimai nurodo objekto pri- klausymą, tačiau Vanagas (1981a: 45) čia įžvelgia ir vietos reikšmę, abi reikšmes jis laiko sunkiai atskiriamomis. Posesyvinė bei vietos reikšmė iš- reikšta formaliai: priesagomis, sandūros ir sudėjimo būdu, todėl šie oroni- mai skirstomi pagal darybos būdą. Posesyvinės reikšmės priesaginiai oronimai. Tokie Joniškio rajono oro- nimai kilę iš asmenvardžių: a) iš lietuviškos kilmės — -iškis: Kaln-iškis klv. Dae: Kalnas; Gail-iškiai klv. Gšč: Gdilis; Gerl-iškiai klv. Dva“: *Gerlis, plg. Gerlikas; b) iš nelietuviškos kilmės — -ynė: Grant-yné klv. M71: * Grantas, plg. Grantinis, Grantauskas, lat. Grants (Staltmanė 1981: 211). Posesyvinės bei vietos reikšmės sudurtiniai oronimai. Jų pirmasis (de- terminuojantysis) sandas yra iš kito vietovardžio arba asmenvardžio, ant- rasis — iš fiziografinio termino kalnas. Vietovardinių posesyvinės bei vietos reikšmės oronimų pirmasis sandas yra iš oikonimo arba agronimo: Gražiš(k)- '3 Iš informanty užrašyta, kad seniau toje vietoje iškasdavę didelių kaulų (ZV). '*Iš informanty užrašyta, kad baudžiavos laikais dvarininkas Zelstromas suvares baudžiauninkus ir šie geldomis supylę pylimą; dvarininkas norejęs pastatyti vandens malūną; vanduo pakilęs ir užtvindęs laukus; naktį tie patys baudžiauninkai paleide gyvojo sidabro statinę ir pylimą išardę (ŽV). '5Iš informantų užrašyta, kad netoli gyvenęs žydas, pavarde Herlich (ZV). 28 Kalnuotų vietų įvardijimas -kalnis kln. Bvp'®: Gražiškiai k.; Stripei(k)-kalnis kln. Str: Stripeikiai k.; Suod- kalnis kin. Kri, klv. Sra: Suodai vk.; Varč-kalnis klv. Gun (var. Varčios kalnas): Varčia 1. Stn. Asmenvardinių posesyvinės reikšmės oronimų pirmasis sandas yra Įvairios kilmės: a) iš lietuviškos kilmės asmenvardžio: Būiš-kalnis klv. Bp: avd. Būišas, Buišys; Krūč-kalnis kln. Vr: avd. Krūčas; Mesk-i-kalnis klv. Sk: Meška"; Rop-kalnis klv. Pvr., klv. Rež: avd. Ropė, Ropas, plg. vietovar- džius Répédai k., Ropininkai k., Ropininkėliai k.; Žemaič-kalnis klv. Js: avd. Zemaitis'®, plg. žemaitis; Zds-kalnis klv. Gun (var. Duobétkalnis): *Zosis, *Zo- sas, plg. avd. Zéstautas; b) iš nelietuviskos kilmės asmenvardžio: Bid-kalnis klv. Jkš: avd. Būda; Jokiib-kalnis klv. Con'%: avd. Jokūbas (LVKZ: 178); Zubr- -a-kalnis klv. Dr: avd. Zubrus, Zubrys; Tamos-kalnis kln. Tre: avd. Tamošius. Posesyvineés bei vietos reikšmės sudėtiniai oronimai. Si semantinė grupė yra gausiausia Joniškio rajono oronimijoje. Jai būdinga ir dėmenų įvairo- vė: šių oronimų pirmasis dėmuo yra kitas vietovardis (oikonimas, hidro- nimas arba agronimas) arba asmenvardis (lietuviškos, nelietuviškos arba neaiškios kilmės), antrasis — itin paplitęs — dėmuo yra fiziografinis termi- nas kalnas, kiek retesnis kitas „oroniminės“ reikšmės fiziografinis termi- nas piliakalnis, antruoju dėmeniu eina ir fiziografinių terminų deminutyvai aukštumėlė, kalnėlis, vietų pavadinimai molynė, smiltynė, naujesnių oronimų antrasis dėmuo yra ir socialinės aplinkos reiškinio pavadinimas karjėras. Toliau posesyvinės bei vietos reikšmės sudėtiniai oronimai skirstomi pa- gal pirmąjį dėmenį: iš vietovardžių — (a) iš oikonimų: Dargiųį aukštumėlė klv. Dr: Dargiai k.; Gaigalių kalnas klv. Jan: Gaigaliai k.; Joniškio kalnas klv. Gšč: Joniškis mst.; Kalnėlio piliakalnis kln. Kin: Kalnėlis k.; Minčaičių karjėras kln. Mn¢: Minédiciai k.; Raisty karjėras kin. Rs: Raistai k.; Skariū kalnas kln. Skr: Skariai k.; Stalmokų karjėras kln. Mar: Stalmokai k.; Šilėlių kalnas klv. Psp: Šilėliai k.; Štempeliškių kalnas kin. Tre: Štempeliškės k.; Tarbūčių kalnas kln. Tre: Tarbūčiai k.; Trumpaitėlių kalniūkas klv. Tem: Trumpaitéliai k.; Žagūrės piliakalnis kln. Zc (var. Žvelgaičio kalnas): Žagarė mst.; (b) iš hidro- “Iš informantų užrašyta, kad toje vietoje esąs užgriuvęs labai gražus kaimas, ten net šulinys yra buvęs (ZV). 7 Asmenvardis Meška paplitęs Joniškio rajone (plg. LPZ, 212). '8 Asmenvardis Žemaitis paplitęs Joniškio rajone (plg. LPZ, 1322). "Iš informanty užrašyta, kad toje vietoje kadaise žuvęs latvis Jokūbas (ZV). 29 NERIJA BARTKUTE nimų: Kūdros kalnas klv. SrNr: Kūdra plk. St~i; Sidabrės piliakalnis kln. Kin (var. Piliakalnis): Sidabrė up.; (c) iš agronimų: Varčios kalnas klv. Gmn (var. Varckalnis): Varčia 1. Stn; iš asmenvardžių — (a) iš lietuviškos kilmės: Alsio kalnas kin. Rs: Alsys; Briedžio kalnas kin. Dk: Briedis; Būišo kalnas kin. Dx’: Būišas; Būdos kalnėlis klv. Dron: Būda; Čižo kalnėlis klv. Dx2!: Čižas; Didgalvės kalnėlis klv. Zc (var. Lielgalvės kalnėlis)?*: pravardė Didgalvė, plg. Didgalvis (Butkus 1995: 198); Dundūlio kalnas klv. Mvp: Dundūlis; Gėdaus kalnas kln. Ža: *Gedus, plg. Gedys, Gėdžius, dar plg. Gėdas (LVKŽ: 140); Kūvalo kalnas klv. Prr*: Kavalas; Lėbedžio kalnėlis klv. Dvr (var. Kalnėlis): Lebedys; Meškos kalnas klv. Ewp**: Meška, plg. Meškikalnis klv. Sk; Naūdžiuvienės karjėrai kln. Mar*: Naūdžiuvienė (: Naūdžius); Prielaido kalnas klv. Jkš: Prielaidas; Radvilo kalnas klv. Bor: Radvilas; Rimdžiaus smiltynė klv. Mkn: Rimdžius ir vietos pa- vadinimas smiltynė; Skupeikos kalnas klv. Jkš: Skupeika; Tilkėvičiaus kalnas klv. Stn: Tilkėvičius; Vézbuto karjėras kln. Mar: Vozbutas; Žlūbio kalnas kin. Dk: Zlabys; Žvelgaičio kalnas kin. Zc (var. Zagdreés piliakalnis): Zvelgditis (LVKZ: 348), plg. Zvelgdiciai k.; (b) iš nelietuviskos kilmės: Adomo kalnélis klv. Dra: Adomas; Barboros kalnas kin. Zc (var. Alkdkalnis, Véide, Véides kdlnas)?: Barbora; BindzZiulio kalnas kin. Grk: BindZitlis; Būdos kalnas klv. Dun: Buda; Cerkdusko kalnas klv. Dvr: Cerkduskas; Cernio kalnas kln. Dx: Cernis; Césniko “0 Iš informanty užrašyta, kad netoli kalno buvusi Buišo daržinė (N. B.). *! Iš informantų užrašyta, kad kunigas Čižas, Naujosios Žagarės klebonas, ten kases durpes (ZV). “Iš informantų užrašyta, kad kalnas gavęs vardą 1895 m., kada ant jo buvusi nužu- dyta pana, praminta Didgalve (ji nešiojusi didelę skrybėlę), o 1905 m. ant šio nuoša- laus kalno Žagarės socialistai rengdavę sueigas (ŽV). #18 informantų užrašyta, kad ant šio kalno pasikoręs Kavalas (ZV). **Iš informantų užrašyta, kad ant tos kalvos buvusi trobelė, kur ateidavusi meška (N. B.). “Iš informantų užrašyta, kad karjeras kastas tuo metu, kai kolūkio pirmininkė buvo Naudžiuvienė (N. B.). ** Bažnyčioje ant kalno buvo saugomi Barboros Umiestauskaites palaikai (plg. Šliavas 1999: 3). 30 Kalnuotų vietų įvardijimas kalnas klv. Lnk?’: Čėsnikas; Čiūberkio kalnas klv. Kwč: Citberkis; Jūckaus kalnas klv. Por: Jackus; Jagrio kalnas klv. Mrx: Jagris; Kajéno kalnėlis klv. Dx: Kajénas; Lielgalvés kalnélis klv. Zc (var. Didgalvés kalnélis): pravardė Lielgalve, plg. lat. liels „didelis, stambus“ (LLKZ 381); MataiiSo kalnas klv. St: Mataiisas (LVKZ: 244); Sutkaus molyné klv. Tre: Šūtkus ir vietos pavadinimas molyneé; Urmono kalnas klv. Tem: Urmonas; Véideés kalnas kin. Zc (var. Véidé, Barboros kalnas, Alkakalnis): Véidé; Viskio kalnas kin. Dk (var. Pliksubinis): *Viskis, plg. lat. Viskis (Staltmane 1981: 147), liet. Viskeélis; c) iš neaiškios kilmės asmen- vardZio: Dariiparo kdlnas klv. Ncn?®: *Damparas; Sūrio kalnas klv. Sk: Sūris; Tambako kalnélis klv. Mič: *Tambakas, plg. Tambakeévicius. 2.2. Motyvuotieji oronimai, apibūdinantys objektus. Analizuodamas hidronimy semantika, Vanagas (1981a: 49) tokius toponimus laiko svarbiau- siu sluoksniu, atskleidZian¢iu toponimijos semantikos įvairovę. Jie tiesiogiai išreiškia ypatybę, būdingą toponimu įvardijamam objektui. Vanagas (1981a: 50) nurodo penkis būdus, kuriais išreiškiama ypatybinė reikšmė: būdvardžių tiesioginė toponimizacija, galūnių vediniai iš ypatybių pavadinimų, priesa- gų vediniai iš ypatybių pavadinimų, sudūrimas, kai pirmasis sandas yra iš ypatybės pavadinimo, ir sudėjimas, kai pirmasis dėmuo yra ypatybės pava- dinimas. Pagal išskiriamą ypatybę Joniškio rajono motyvuotieji oronimai, apibūdinantys objektus, skirstomi į kelias semantines grupes: 2.2.1. Fiziografinės reikšmės oronimai. Tai oronimai, apibūdinantys kal- nuotą vietą pagal tam tikras fiziografines charakteristikas: formą, žemės kokybę, dangą ir pan. Pirmiausia išskirtini vardai, įvardijantys kalnuotas vietas pagal žemės kokybę: Akmen-iné klv. Br: akmuo; Molynė klv. Sk: molynė „molio žemė, dirva“; Smėl-kalnis kln. Sr*?: smėlis; Smiltynas klv. Dm. (var. Smiltynė): smiltynas; Smiltynė klv. Dm (var. Smiltynas): smiltynė; Uolynas kln. Sk: uolynas klintynas‘; Žviržd-ė klv. Ar: žvirždas „dirva prie žvyro“; Žvirgždynė klv. Mpc: žvirgždynė „žvirgždo dirva, žemė“; Zvyrynas klv. Kn¢, klv. Mpg, klv. Mr: žvyrynas; Zvyr-kalnis kln. Zmr: žvyras. Oronimas Raudėn-kalnis kln. Rxz: "7 Iš informanty užrašyta, kad toje vietoje gyvenęs Césnikas, kuris ant kalniuko stip- riai pasigėręs ir miręs (ŽV). * Iš informantų užrašyta, kad toje vietoje medžiodamas miręs kažkoks Damparas (ŽV). “Iš informantų užrašyta, kad iš šio kalno imdavę smėlį darželiams ir takams bars- tyti (ZV). 31 NERIJA BARTKUTE raudonas, -a, pabrėžia ypatybę ne pagal žemės kokybę, bet pagal jos spal- vą. Šiai semantinei grupei priskirtini ir konfigūracinės reikšmės oronimai: Didysis kalnas klv. Psp (var. Didysis Bliūdynių kalnas): didysis (įv. f. < didis); Didysis Bliūdynių kalnas klv. Psp (var. Didysis kalnas): didysis (įv. f. < didis), Bliūdynė drv. Psp ir kalnas; Didysis kapčius klv. Bvp: didysis (įv. f. < didis) ir kūpčius žemės kauburys, kaupas‘; Duobét-kalnis klv. Gmw (var. Zéskalnis): duobėtas, -a; Dvilypis kin. Dk: dvilypis „dvigubas“; Ilgasis kin. Dk: ilgasis (jv. f. < ilgas); Riest-inis kln. Dk: riéstas, -a. Dalį konfigūracinės reikšmės oro- nimų galima laikyti metaforiniais — jų ypatybė nusakoma ne tiesiogiai, bet per tam tikrą panašumą į kitą reiškinį arba daiktą: Balno kalnas klv. Dis: balnas; Būbinas klv. Biz: būbinas „būgnas; plika vieta, ppr. kalnelis pievoje“; Kūpr-ė kin. Gr¢: kupra; Sos-kalnis klv. Mič (var. Sosto kalnas): sostas; Sosto kalnas klv. Mič (var. Soskalnis): sostas; Stūpl-yčia klv. Voa: stūplys „užpakalis“, plg. stūplinti ,eiti sunkiai, mažais žingsniais“, plg. Joniškio rajono agronimus Stūplyčia drv. Br, 1. Žnk. Metaforiniu laikytinas ir konfigūracinės reikšmės sudėtinis oronimas Aukštėji brasta klv. Žč — kalnuota vieta galėjusi tokį vardą gauti, nes buvusi tarp pelkių. 2.2.2. Faunos reikšmės oronimai. Jie apibūdina kalnuotą vietą pagal gy- viinus, toje vietoje gyvenančius ar kaip kitaip su ja susijusius: a) pagal lau- kinius gyvūnus — Barsiukynė klv. Pvl: barsiukynė „barsukų gyvenamoji vieta miške“; Lap-kalnis kln. Grz, Lapiy kalnėlis klv. Km, klv. Non: lapė“'; Lėl-atė Kin. Dx: lėlys ,vabzdZiaédis paukštis“; Stirnų kalnėlis klv. Skx: stirna; Tilvi(k)-kalnis klv. Tr: tilvikas“*; b) pagal naminius gyvūnus — Jaučių kalnėlis kln. Dr“: jautis; Kačių kalnėlis klv. Dx: katė; Kuiliij kalnas kln. Ža: kuilys „kiaulės patinas“; Ož(k)-kalnis klv. Pr: ožka. 2.2.3. Floros reikšmės oronimai. Šie oronimai apibūdina kalnuotą vietą pagal augaliją: Ąžuol-inis klv. Mn¢, Ąžuolo kalnas klv. New: ąžuolas; Brūknių kalnėlis klv. Mwč: brūknė; Burbulū kalnas kin. Dk: burbulas ,toks augalas — “Iš informantų užrašyta, kad ant kalno gulėdavę medsargiai ir žiūredavę, kaip dvaro darbininkai šienaudavę (ŽV). *! Asmenvardis Lapé Joniškio rajone neužfiksuotas (plg. LPŽ, 22). *“ Asmenvardis Tilvikas Joniškio rajone neužfiksuotas (plg. LPŽ, 1045). “Iš informanty užrašyta, kad išgynus bandą, nuo šio kalno į balą risdavesi jau- čiai (ŽV). 32 Kalnuotų vietų įvardijimas burbulis“; Dagil-inė klv. Znn: dagilis „piktžolė aštriais dygliais“; Erškėt-kalnis kln. Dk, Erškėčių kalnėlis klv. Ben: erškėtis; Ievynė klv. Dr: ievynė; Konvalijų kalnėlis klv. Ža: konvūlija „pakalnutė“; Kukūlių kalnas kin. Sr: kukūlis ,rauge, kūkalis“; Kukurbezdaliy kalnas klv. Sk: kukūrbezdalis „grybas, pumpotaukšlis“; Kūlynų kalnas kin. Dk: kūlynai „krūmų, jaunų medelių atZalynas‘; Lazdynė klv. Tu: lazdynė „vieta, kur auga lazdynai‘; Mėlynių kalnėlis klv. Dx: mėlynė; Purkšlių kalnėlis klv. Dr: purkšlis ,mazas krūmas, krūmokšnis*“; Pušynų kalnas kin. Gok: pušynas. Šiai semantinei grupei priskiriami ir keli oronimai, kuriais pabrėžiama kalnuotos vietos ypatybė yra ne konkreti augalija, bet spalva, nulemta augalijos: Žaliasis kalnas klv. Nam, klv. Gok, klv. Sk, Žaliasis kalnėlis klv. Mv: žaliasis (įv. f. < žalias), arba visiškas augalijos nebuvimas: Plikdsis kalnas kin. Dx (var. Pliksubinis): plikasis (įv. f. < plikas); Pliksubinis kln. Dk (var. Viškio kalnas): pliksubinis „kas pliku užpakaliu“. 2.2.4. Ryšio su žmonėmis reikšmės oronimai. Jie rodo tam tikrą sąsają su žmonėmis, yra artimi posesyvinės reikšmės oronimams. Tokie kalnuotų vie- tų vardai kilę iš asmenų pavadinimų: Bajorynė klv. Grk: bajorynė „vieta, kur gyvena daug bajorų“, plg. avd. Bajoras**; Bajor-kalnis klv. Zw: bajoras, plg. avd. Bajoras; Baron-kalnis klv. Mdg: baronas ,bajory titulas“ ir „avinas“, plg. baroninis „avies kailio“ (JSZr); Bends-kalnis kln. Bvo, kln. Sk: benėsis kas ne- turi nosies“; Bob-kalnis klv. Bp: boba; Mam-atė kin. Dr: mama; Mergiy kalnėlis klv. Mwč*?: mergė „mergina“; Striénc¢-kalnis klv. Vbc — kilmė nėra visiškai aiški, galima sieti su striėlčius „medžiotojas, eigulys“ arba avd. Striėlčius*"; Šikšnių kalnėlis klv. Ža: šikšnius kas dirba su šikšnomis“, arba iš etnonimų: Cigonų * Asmenvardis Bajoras Joniškio rajone neužfiksuotas (plg. LPŽ, 160), todel pirmiausia siūloma remtis apeliatyvu. * Iš informanty užrašyta, kad 1863 m. toje vietoje slėpęsi Krikštanų k. bajorai, norėję pulti rusus; Skaistgirio parapijos klebonas Radavičius pristatydavęs jiems maisto ir šovinių (ŽV). *Iš informantų užrašyta, kad ant šio kalnelio palaidota mergaite, nuskendusi netvir- tai užšalusioje Švėtės upeje nešdama vyrams, malkų kirtėjams, į mišką valgyti (ŽV). * Asmenvardis Striėlčius Joniškio rajone neužfiksuotas (plg. LPZ 835). 33 NERIJA BARTKUTĖ kalnėlis klv. Dx: cigonas „čigonas“; Čigon-kalnis klv. Joxr*?, klv. Prr*?: čigonas, plg. avd. Čigonas*?. Atkreiptinas dėmesys, kad dalis faunos, floros ir ryšio su žmonėmis reikš- mes oronimy gali būti kilę iš asmenvardžių, todėl priskirtini kitoms semanti- nėms grupėms. Tačiau asmenvardinė kilmė nurodoma kaip antrinė dėl kelių priežasčių: daugelis tokių asmenvardžių Joniškio rajone nėra užfiksuoti, be to, apeliatyvui būdingas aiškus semantinis ryšys su kalnuotų vietų ypatybė- mis, jį gali sustiprinti ir iš informantų užrašyti pasakojimai. Todėl šie oroni- mai pirmiausia priskiriami minėtoms trims semantinėms grupėms. 2.2.5. Demonologinės reikšmės oronimai. Jiems priskiriami kalnuotų vie- tų vardai, kilę iš mitologinės būtybės pavadinimo: Ragdn-kalnis klv. Mkn, klv. Zc*, Raganų kdlnas kin. Zc: ragana. Priskiriami ir oronimai, kurių kilmė aiškinama tam tikrais padavimais: Linksmybės kalnėlis klv. Vx**: linksmybé; Pinigų kalnas kln. Srx**, Pinigų kalnėlis kln. Cew“*: pinigas. Su krikščioniškąja religija susijęs oronimas Šventos Brigitos kalnas kln. Kin, sudarytas iš nelie- tuviškos kilmės asmenvardžio su epitetu šveritas. Tokių vardų yra Lietuvos hidronimijoje (plg. Vanagas 1970: 270), jų užrašyta ir Joniškio rajono teri- torijoje — plg. hidronimą Svefito Jono upėlis. 2.2.6. Antoniminės reikšmės oronimai sudaro poliarizacinę porą pagal požymį didis — mažas: Didysis kalnas klv. AND — Mažasis kalnas klv. Awp: didysis (įv. f. < didis) ir mažasis (įv. f. < mūžas). Šie oronimai turi ir konfigūracinę reikšmę. ** Iš informanty užrašyta, kad ant kalno kadaise čigonė palaidojusi savo vaiką (ZV). “Iš informantų užrašyta, kad toje vietoje apsistodavęs čigonų taboras (N. B.). *0 Asmenvardis Cigonas Joniškio rajone neužfiksuotas (plg. LPŽ, 426), todėl pirmiau- sia siūloma remtis apeliatyvu. “18 informantų užrašyta, kad seniau toje vietoje raganas degindavę (ZV). “218 informantų užrašyta, kad sekmadieniais 12 val. girdédave iš tos vietos sklindan- čią muziką (ŽV). “Iš informanty užrašyta, kad kalne užkasti dvarininko Komaro pinigai, kuriuos vežęs su karstu slėpti, žmones matą juos degančius (N. B.). “Iš informantų užrašyta, kad kalnelyje paslėpta 12 antalikų (statinių — N. B.) auksi- nių pinigų (ŽV). 34 Kalnuotų vietų įvardijimas 2.2.7. Aplinką apibūdinančios reikšmės oronimai. Šie oronimai kilę iš ape- liatyvų, reiškiančių objektus, esančius (buvusius) ant kalnuotos vietos, arba šalia jų esanti kalnuota vieta: Akmeno kalnas kln. Gz¢*: akmenas „akmuo“; Kartuvių kalnas klv. Dron: kartuvės; Mait-kapis klv. Dm: maita „padvėsęs gyvu- lys“; Maja(k)-kalnis klv. Znn*: majūkas „trianguliacijos punktas“; Pučk-ynė klv. Dr“: pucka ,patranka‘; Salų kalnėlis klv. Dx: sala.; Tiltų kalnas kln. Dx: tiltas; Vartyksliy kalnėlis klv. Necw““: vartykšlis stulpelis, prie kurio pritaisomi vartai“. 2.2.8. Memorialinės reikšmės oronimai. Šie oronimai primena kokį nors įvykį, nutikusį ant kalnuotos vietos: Baln-d-vietés klv. Bén*: balnas ir vieta; Kiaūšių kalnėlis klv. Bpe“": kiaūšis „kiaušinis“. 2.2.9. Veiklos reikšmės oronimai nurodo tam tikrą veiklą, kuria galėjo būti užsiimama kalnuotoje vietoje. Šie oronimai daugiausia kilę iš veiksma- žodžių: Rūkt-ė kin. Zc (var. Rūkt-uvė, Rakt-uvé)®: rakti krapstyti; kasti“, plg. lat. rakt įkasti; rausti“ (LLKŽ: 598) (plg. Būga 1961: 257, Šliavas 1996: 13, Vanagas 1973: 212), dar plg. rūktė ,rakstis ir raktuvė ,raktuvas: krapštik- lis, virbalas; užraktas, skląstis“5?; Urs-é kln. Dr: ufšti ,pykti; kelti triukšmą“, *Iš informantų užrašyta, kad ant kalno esąs didelis akmuo (N. B.). *Iš informantų užrašyta, kad rusai buvo pastatę majaką; buvusi iškasta gili duobė, mūrijami iš plytų pamatai (ŽV). “Iš informantų užrašyta, kad toje vietoje per kovas su švedais stovėjusios patran- kos (N. B.). * Iš informantų užrašyta, kad ant šio kalnelio augusios tiesios epušės, jer reikedave jas perskelti, mediena buvusi susiraičiusi, niekam tikusi; sakydavę, kad tinka vartams daryti (ŽV). * Iš informantų užrašyta, kad arkliaganiai ant šio kalniuko sudėdavę balnus (ŽV). “"Iš informantų užrašyta, kad ant šio kalnelio per Velykas ridendavę kiauši- nius (N. B.). “! Iš informantų užrašyta, kad XII-XIII a. čia buvęs pastatytas 16 sieksnių stulpas, prie kurio būdavusi pririšta smalos statinė; priešą pajutę, statinę knatu padegdavę ir taip duodavę ženklą gyventojams priešą sutikti; todėl ta vieta gavusi šalies rakto vardą (ŽV). *?Endzelyte (2005: 153) nurodo hidroniminę šio oronimo kilmę - iš upėvardžio Rūktė, tačiau paties upėvardžio jos atliktoje bendroje Lietuvos Žiemgalos toponimijos darybos analizeje nėra. 35 NERIJA BARTKUTE Endzelyté (2005: 140) šį oronima sieja su nefiksuotu asmenvardziu *Ur- Sys; Zabtiot-inis kln. Dr: Zabtioti ,apdéti Zabais; Zabus kapoti‘. Siai semantinei grupei galima priskirti ir oronimus, turinčius paskirties reikšmę — kalnuota vieta buvo naudojama tam tikrai ūkinei veiklai: Pančių kalnas kin. Dx: pdntis; Degut-inė klv. Dm.: degūtas; Salykl-iné klv. Jož: salyklas ,daiginti miežių grū- dai alui daryti“. 2.2.10. Sąsajos su dangaus reiškiniais reikšmės oronimai. Tai vardai kal- nuotų vietų, kurios susijusios su dangaus reiškiniais: Aušr-ūitis kln. Žč: ausra; Žvaigždės kalnėlis klv. Dx: žvaigždė. Šiai semantinei grupei priskiriamas ir metaforinis oronimas: Gais-pilis kln. Zc: gaisas „oras“, plg. lat. gaiss „oras“ (LLKŽ: 204), ir pilis. 3. IŠVADOS Iš viso nagrinėta 216 Joniškio rajono oronimų semantika. Kaip minėta, šis regionas yra itin lygaus reljefo, tad oronimais vadinami kiek iškilesnių natū- ralių ar dirbtinai sukurtų vietų vardai. Kaip linkstama įvardyti kalnuotas vietas nekalnuotoje teritorijoje? Nemo- tyvuotieji, arba neturintys išskiriamosios „oroniminės“ reikšmės, oronimai sudaro apie dešimtadalį (10,6%) visų kalnuotų vietų vardų. Didžioji dalis (4,6%) šių oronimų kilę iš kitų tikrinių vardų, daugiausia asmenvardžių — tokie kalnuotų vietų vardai yra singularia tantum formos iš lietuviškos (1,996) arba nelietuviškos (2,2%) kilmės asmenvardžio. Kaip minėta, Vanagas kelia prielaidą, kad šie toponimai galėję atsirasti iš genityvinių konstrukcijų. Kita dalis nemotyvuotųjų oronimų yra kilę iš įvairių vietų pavadinimų (3,2%) bei įvairių kitų apeliatyvų (2,8%), daugiausia reiškiančių tam tikrus objektus, susijusius su žmogaus veikla. Didžioji Joniškio rajono oronimijos dalis yra motyvuotieji, arba turintys išskiriamąją „oroniminę“ reikšmę, kalnuotų vietų vardai (89,4%). Beveik to- lygiai pasiskirsto motyvuotieji oronimai, neapibūdinantys objekto, (42,2%) ir motyvuotieji oronimai, apibūdinantys objektą (47,2%). Tarp motyvuotųjų oronimų, neapibūdinančių objekto, gausumu išsiskiria posesyvinės bei vie- tos reikšmės oronimai, sudarantys 35,2% visų regiono kalnuotų vietų var- du. Jie išskiriami pagal darybą: priesaginiai (1,9%), sudurtiniai (7,4%) ir sudėtiniai (25,9%). Ypač paplitę šios semantinės grupės oronimai, kilę iš asmenvardžių. Posesyvinės reikšmės toponimai laikomi aiškiomis inovacijo- 36 Kalnuotų vietų įvardijimas mis toponimijos sistemoje (plg. Vangas 1981: 49). Kita dalis (796) motyvuo- tųjų oronimų, neapibūdinančių objektų, yra kilusi iš „oroniminės“ reikšmės fiziografinių terminų. Toponimijos semantikos įvairovę labiausiai atskleidžia motyvuotieji oro- nimai, apibūdinantys objektus, nes jie pabrėžia konkrečias kalnuotos vietos ypatybes. Joniškio rajone šie oronimai, kaip minėta, sudaro beveik pusę visų kalnuotų vietų vardų. Tarp jų vyrauja fiziografinės reikšmės oronimai (12,5%), tarp kurių išsiskiria oronimai, apibūdinantys kalnuotą vietą pagal žemės kokybę, ir konfigūracinės reikšmės oronimai. Kita dažnai pabrėžiama kalnuotos vietos ypatybė — augalija (10,2%). Paplitę ir faunos bei ryšio su žmonėmis reikšmės oronimai (po maždaug 6%). Kiti motyvuotieji oronimai, apibūdinantys objektus, pagal paplitimą pasiskirstę taip: aplinką apibūdi- nančios reikšmės — 3,7%, demonologinės reikšmės ir veiklos reikšmės — po 3,2%, sąsajos su dangaus reiškiniais reikšmės — 1,4% bei antoniminės ir me- morialinės reikšmės — po 0,9% visų Joniškio rajono oronimų. Apibendrinant galima teigti, kad Joniškio rajonui būdingi motyvuotieji oronimai, apibūdinantys kalnuotą vietą pagal kurią nors jos ypatybę (dau- giausia pagal fiziografinį požymį (žemės kokybę ir forma), flora, fauną arba ryšį su žmonėmis), tačiau gausumu išsiskiria ir naujesni posesyvinės reikš- mės oronimai, kilę iš asmenvardžių. Nemotyvuotieji oronimai sudaro ne- didelę dalį, šioje grupėje išsiskiria asmenvardinės kilmės oronimai, artimi posesyvinės reikšmės kalnuotų vietų vardams. Galima daryti prielaidą, kad nekalnuotos Joniškio rajono teritorijos oronimijos įvardijimo polinkiai arti- mi bendriesiems kalnų įvardijimo polinkiams, tačiau pabrėžiamos daugiau nekalnuotam regionui būdingos ypatybės — žemės kokybė, augalija, gyvū- nija ir kalnuotos vietos ryšys su žmonėmis (posesyvumas, žmonių veiklos ypatybės). SANTRUMPOS Gyvenamųjų vietų vardų santrumpos: AL -— Alsiai ByvN — Byvainiai AND -—- Andrešiūnai BL -— Bilžiai Bén -— Bučiūnai BLz -— Blauzdžiūnai Bor — Budraičiai Bnp - Bandoriai 37 NERIJA BARTKUTE Bvb CGN Dk Dis DmL DNR Dr Dra DRGN Dvi DVR END GDK GMN GRK GRŽ Gšč GTčČ Gzc JDK JDZ JKS JNK JNN JNS JRD KLN Km KnN¢ KR1 Ks LNK MpGa MEkN MLE MLD 38 Buivydziai Cigoniskiai Daukšiai Dilbinai Dameliai Daunoriškė Dargiai Dargaičiai Darginiai Dvelaičiai Dvareliškiai Endriškiai Gaudikiai Giminėnai Girkančiai Gražaičiai Gaščiūnai Gataučiai Gaižaičiai Juodeikiai Juodžiai Jakiškiai Jauneikiai Jauniūnai Joniškis Jurdaičiai Kalnelis Kemsiai Kančiūnai Kriukai Kuisiai Lankaičiai Mėdginai Miknaičiai Melniai Mielaičiai Maldeniai MNC MRN MRT MTK Mi. NcN NRM NRN PDR PL Prt Psp PTR PvL RBZ RDS Rrž Rs SK SKK SKR SKT ST STG STK STN STNL STR TLJ TR TrB TRM TsN VDG Vk VKN VR Minčaičiai Maironiai Martyniškiai Mitkūnai Maželiai Nociūnai Normančiai Noriūnai Padirvoniai Pailiai Platoniai Pošupės Petraičiai Povilaičiai Rubežninkai Rudiškiai Rukuižiai Raistai Skaistgirys Skakai Skariai Skutenos Stungiai Stagariai Satkūnai Stoniūnai Staneliai Stripeikiai Toliejus Treigiai Tarbūčiai Trumpaičiai Tausėnai Vidginiai Veikšiai Vekoniai Veršiai Kalnuotų vietų įvardijimas ZNN — Ziniūnai ZG Žagarė Z¢ — Žučiai ŽM Žeimiai ŽDk — Žadeikiai ŽMR Žmirkliai ŽDv — Žadvainiai ŽVL Žvelgaičiai Kitos santrumpos: avd. — asmenvardis liet. lietuvių b. - bala mst. — miestas drv. — dirva mšk. — miškas įv. f. — įvardžiuotinė forma plk. — pelke k. -— kaimas pv. — pieva kln. - kalnas up. - upė klv. - kalva vad. — vadinamasis (-0ji) krm. — krūmynas var. -— variantas |. — laukas vk. -— vienkiemis lat. — latvių ZV — Žemės vardų anketos LITERATŪRA AkscHABAEvA, A. 2001: The Names of the Mountains in Kazakhstan. In: The Na- mes of the Mountains. http://www.inst.at/berge/index e.htm [prisijungta 2007-04-10]. BALuopE, L. 2005: Par onimizaciju baltu hidronimija. Baltu filologija 14 (1), 25-36. Butkus, A. 1995: Lietuvių pravardės. Kaunas: Aesti. Būca, K. 1961: Rinktiniai raštai 3. Sudarė Z. Zinkevicius. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. ErsELE, H. 2001: Die Ausstrahlung der Berge in ihrer Benennungsvielfalt. In: The Names of the Mountains. http://www.inst.at/berge/index_e.htm [prisijungta 2007-04-10]. ENDZELYTE, R. 2005: Šiaurės Vidurio Lietuvos vietovardžiai. Daktaro disertacija. Kaunas. JRG = Joniškio rajono gamta, par. R. BArrRAMAITIS, D. Bickiene, R. BurviLaA et al. Kaunas: Lututė, 1999. 39 NERIJA BARTKUTE JŠŽa = Joniškio šnektų žodynas. Šiauliai: Dialektologijos centras [rankraštis]. KronsTEINER, O. 2001: Internationale Gemeinsamkeiten bei der Benennung von Bergen. In: The Names of the Mountains. http://www.inst.at/berge/index_e. htm [prisijungta 2007-04-10]. LKZEe 2005: Lietuvių kalbos žodynas. Vilnius [elektroninis variantas]. LLKŽ 2003: Latviy-lietuviy kalbų žodynas, sud. A. Butkus. Kaunas: Aesti. LPZ ,, = Lietuvių pavardžių žodynas, red. A. Vanacas. Vilnius: Mokslas 1985 (t. 1), 1989 (t. 2). LVKŽ = K. Kuzavinis, B. Savukynas, Lietuvių vardų kilmės žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. Mickieng, I. 2001: Telšių rajono toponimų daryba. Daktaro disertacija. Kaunas. PospeLov, E. M. 1967: Teorpaduueckas TEpMHHOJIOTHA B MHKpOTONOHHMHH Boc- TOouHbIix Kaprar. In: O. C. AxmaHoBA, pejz., Mukpomononumus. Mocksa: Ha3- AarenbCcTBO MOCKOBCKOro yHuBepcurera, 23-30. STALTMANE, V. E. 1981: Jlambiuuckan anmponoHumus. @amwtuu. Mockpa: Haya. Suiavas, J. 1996: Žiemgalių pėdsakais. Vilnius: „Žiemgalos“ draugija. Stiavas, J. 1999: Šventos Barboros kalnelis. Sidabrė 56, 3. Vanacas, A. 1970: Lietuvos TSR hidronimų daryba. Vilnius: Mokslas. VanaGas, A. 1973: CTpyKTypHO-CJI0BOOOpAa30BaTe/IbHBIN aHaJIH3 Ha3BaHHH Trop Jlutssl. Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. A serija, t. 3 (44), 209-219. VawNaGas, A. 1981a: Lietuvių hidronimų semantika. Lietuvių kalbotyros klausimai 21, 4-153. VanaGas, A. 1981b: Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. Vilnius: Mokslas. VZe 2007 = Vietovardiy žodynas. Vilnius [Internetinis leidimas]. Nerija Bartkutė Šiaulių universiteto Dialektologijos centras P. Višinskio g. 38, LT-76352 Šiauliai, Lietuva [email protected] 40