Kalnuotų vietų įvardijimas nekalnuotoje Lietuvos teritorijoje (remiantis Joniškio rajono vietovardžiais)

Acta Linguistica Lithuanica LVI (2007), 23 – 40 Kalnuotų vietų įvardijimas nekalnuotoje Lietuvos teritorijoje (remiantis Joniškio rajono vietovardžiais) Nerija Bartkutė Šiaulių universitetas The article deals with names for elevated spots in Joniškis District, in the lowlands of Northern Lithuania. In all, 216 names, collected from oral speech, are discussed. They are divided into motivated and unmotivated ones, according to whether they contain reference to physiography or not. Names based on physiographical features (properties and shape of the soil), flora, fauna or human inhabitation predominate, but there is also a sizeable group of more recent possessive formations based on proper names. Unmotivated names account for one tenth of the material. Names derived from proper names predominate here as well. Generalising we can say that most names of evelated spots in this region refer to physiographical features, flora, fauna and human inhabitation (property status and human activity). Apart from a semantic analysis, the article also provides data on folk etymology and oral tradition. 0. ĮVADAS Oronimų, arba kalnuotų vietų vardų, tyrinėjimai itin aktualūs kalnuotose šalyse (žr. INST Global Project The Names of the Mountains 2001)1. Kalnai pasaulyje įvardijami pagal įvairius požymius. Eisele (2001) išskiria pagrindinius kalnų įvardijimo motyvus: fiziografinių terminų tiesioginė onimizacija, tam tikra situacija, susijusi su kalnais, žemės kokybė, kalno danga, aug- 1 Su projektu galima susipažinti internete http://www.inst.at/berge/index_e.htm [prisijungta 2007-04-10]. 23 NERIJA BARTKUTĖ menija, naudojimo galimybės ir mitai. Akschabaeva (2001), analizuodama Kazachstano kalnų vardus, kaip itin svarbų kalnų vardų semantinį motyvą išskiria sniegą, kiti jos minimi kalnų įvardijimo motyvai yra ekonominis naudojimas, kalnų forma (panašumas į tam tikrus gyvūnus, žmones), kalnų funkcija (yra riba, gina nuo priešų ir pan.), augmenija (yra/nėra, kokią spalvą suteikia kalnui), legendos ir mitai. Pospelovas (1967), analizuodamas Rytų Karpatu toponimiją, pastebi, kad kalnuotų vietų vardai yra reikšmingi, nes iš jų padaromi ne tik smulkių objektų (upelių, laukų), bet ir didesnių vietų – gyvenviečių, upių ir kt., vardai. Jis išskiria kalnų vardus iš geografinių terminų, oronimus, siejamus su augalija, ir oronimus, padarytus iš kitų toponimų. Kronsteiner (2001) teigia, kad kalnai vaidina centrinį vaidmenį aplinkos tvarkoje, o jų įvardijimo polinkiai visame pasaulyje panašūs. Jis kalnų vardus analizuoja kaip tarptautinę „kalbą“ – išskiria pagrindinius kalnų įvardijimo principus, būdingus visam pasauliui: fiziografinio termino „kalnas“ toponimizacija, įvardijimas pagal formą, kuris lemia ir metaforinių kalnų vardų atsiradimą, sąsajos su saule (saulėlydžiu/saulėtekiu), galimybė keliauti per kalnus – jų „eismo“ funkcija, sniego vaidmuo, ekonominis naudojimas, gyvūnija. Aleksandro Vanago teigimu (1973: 215), Lietuva yra labiau upių ir ežerų šalis, kalnų Lietuvoje net nėra. Vanagas savo straipsnyje (1973: 215–216), kurį galima laikyti vienintele išsamia Lietuvos oronimų analize, remdamasis Lietuvos oronimų darybos polinkiais, teigia, kad kalnuotų vietų vardai sudaro gana jauną toponimijos posistemį archajiškoje lietuvių toponimijoje, be to, kalnuotos vietos žmonių gyvenime vaidina ne tokį svarbų vaidmenį kaip ežerai ir upės. Vanagas (1973: 215) oronimams priskiria tuos vardus, kurie įvardija objektus, kalbančiojo suvokiamus kaip kalnus (jų aukštis dažniausiai yra keliasdešimt metrų). Pateikėjo įvardijimu remiasi ir Mickienė (2001: 80), analizuodama Telšių rajono oronimus. Jiems mokslininkė priskiria kiek iškilėsn(i)ų žemės paviršių vietų vardus. Daugiau išsamesnių atskirų Lietuvos oronimų tyrinėjimų nėra. Šiame straipsnyje atkreipiamas dėmesys į kalnuotų vietų vardus gana lygaus kraštovaizdžio Lietuvos teritorijoje – Joniškio rajone. Ši teritorija yra Lietuvos šiaurinėje Vidurio žemumos dalyje, didžioji dalis plyti Žiemgalos lygumoje (JRG: 4–5). Tad reljefas čia lengvai banguotas, daugiau iškilėsn(i)ų vietų yra arčiau Žagarės (ledynų suplautas Žagarės ozas) bei kairiajame Mū- 24 Kalnuotų vietų įvardijimas šos slėnio pakraštyje (sustumtas Linkuvos gūbrys). Aukščiausia rajono vieta yra Linkuvos kalvagūbris (siekia 94 m), žemiausia – netoli Latvijos sienos (siekia 34 m). Esant tokiam reljefui, informantai Joniškio rajone kalnais vadina nedidelius kalnelius, kalvas, žvyrynus, piliakalnius ir kitas kiek iškilesnes žemės paviršiaus vietas. Straipsnyje analizuojamas Joniškio rajono kalnuotų vietų įvardijimas – kas lemia kalnuotų vietų vardus nekalnuotoje teritorijoje. Remiamasi Vanago pasiūlyta toponimų semantine schema (1981): oronimai pirmiausia skirstomi į nemotyvuotuosius (neturinčius „oroniminės“ reikšmės2) ir motyvuotuosius (turinčius „oroniminę“ reikšmę). Joniškio rajono oronimai yra išrašyti iš Žemės vardų anketų, saugomų Lietuvos kalbos instituto Vardyno skyriaus fonduose, ir straipsnio autorės užrašyti per ekspedicijas Joniškio rajone 2002–2004 m.3 Beveik visi oronimai yra iš gyvosios kalbos, išsiskiria tik keletas vardų, paskelbtų VŽe: Kalnėlio piliakalnis, Raktu vė, arba Raktuvė, ir Žagarės piliakalnis, arba Žvelgaičio kalnas. Oronimą Raktuvė kaip žiemgališkąjį palikimą mini ir Būga (1961: 257), jam priskirdamas ir keletą Joniškio rajono hidronimų. Straipsnyje nagrinėjami oronimai yra paskelbti ir internete – „Joniškio rajono vietovardžių geolingvistinėje duomenų bazėje“4. Šiame straipsnyje analizuojant kalnuotų vietų įvardijimą Joniškio rajone, pateikiama ir iš informantų užrašytų liaudies etimologijų, įvairių pasakojimų, susijusių su oronimais. Be to, straipsnyje oronimai pateikti parodant galimą jų darybą. 1. NEMOTYVUOTIEJI ORONIMAI Tai oronimai, kurie atsirasdami neturėjo specialios išskiriamosios „oroniminės“ reikšmės – neišreiškė nieko, kas būtų būdinga tik kalnuotoms vietoms (plg. Vanagas 1981a: 19). Tokie oronimai atsirado ne pabrėžiant kokius nors kalnuotos vietos bruožus, bet dėl įvairių kitų aplinkybių: dėl šalia esančių 2 Plg. A. Vanago (1981a) vartojamą terminą „hidroniminė“ reikšmė. 3 Keliose ekspedicijose – Kriukų ir Gataučių seniūnijose – dalyvavo ir Šiaulių universiteto lietuvių kalbos specialybės studentai. 4 Šios duomenų bazės laikinasis adresas yra http://www.neryte.lt:8080/db/ [prisijungta 2008-01-30] 25 NERIJA BARTKUTĖ kitų svarbių aplinkai objektų, žmogaus vykdomos veiklos ir kt. Skiriamos kelios Joniškio rajono nemotyvuotųjų oronimų semantinės grupės. 1.1. Oronimai iš įvairių vietų pavadinimų – šie oronimai atsirado iš apeliatyvų, reiškiančių vietas pagal tai, ko jose yra, kas vyksta. Dalis šių oronimų reiškia vietą, susijusią su žmogaus veikla: Pā-užvaris klv. Trm: užvaras ‚tvora, užtvara; gyvulių varymo takas‘5; Rev-ù-kelis klv. Dr: rėvas ‚griovys‘ ir kėlias; Viganės klv. Vkn: *viganė, plg. vìganas ‚apverstas kelias gyvuliams varyti‘, dar plg. kitus Joniškio rajono vietovardžius: Viganės pv. Tsn, Vīganiai krm. Jnš, Vīganės miškas mšk., Vīganės b. Ks; Žyvrdùobės kln. Žg: žỹvrdùobė ‚duobė, atsiradusi kasant žvyrą‘. Keli oronimai kilę iš kitų vietų pavadinimų pagal augaliją: Šīlas kln. Rdš: šìlas; Šil-ėlis klv. Jnn: šìlas. Oronimas Kalnēl-krūmiai klv. Znn6: Kalnēlis k. ir krūmai, priskiriamas prie nemotyvuotųjų, nors jam būdinga posesyvinė (arba vietos) reikšmė, tačiau antrasis sandas yra iš augalų augimo vietos pavadinimo, neturinčio išskiriamosios „oroniminės“ reikšmės. Prie šios semantinės oronimų grupės priskiriamas ir oronimas Kálviai klv. Bčn: kálvis, plg. avd. Kálvis7, galintis įvardyti vietą pagal žmogaus veiklą. 1.2. Oronimai iš įvairių kitų apeliatyvų. Šie nemotyvuotieji oronimai yra kalnuotai vietai pavadinti perkelti apeliatyvai, reiškiantys objektus, susijusius su kalnuota vieta: prie ar ant jų buvusius ir pan.: Kamar- áitė klv. Stn: kamarà; Lãpkasis klv. Dlb, klv. St: lãpkasa ‚lapės iškastas urvas‘, plg. kitus Joniškio rajono vietovardžius Lãpkasės l. Ždv, Lãpkasiai drv. Cgn; Plỹtnyčia klv. Trm: plỹtnyčia ‚plytinė‘; Ragatkà klv. Žg8: ragatkà ‚užtvara‘; Rūs-duobės klv. Žg9: rūšys ir duobė. 1.3. Oronimai iš kitų tikrinių žodžių taip pat neturi „oroniminės“ reikšmės, nes yra perkeltiniai kitų vietų arba asmenų vardai. Daugelį tokių 5 Šiame straipsnyje apeliatyvų reikšmės yra išrinktos iš LKŽe, o asmenvardžiai – iš LPŽ (I, II) – straipsnio tekste šie šaltiniai neminimi. 6 Iš informantų užrašyta, kad seniau pro tą vietą ėjęs kelias į Kalnelio bažnytkैमį; kalnuota vieta buvusi apaugusi krūmais (ŽV). 7 Asmenvardis Kálvis Joniškio rajone nėra paplitęs (plg. LPŽ, 902). 8 Iš informantų užrašyta, kad per Pirmąjį pasaulinį karą toje vietoje šaudydavę žmonės, o vardas atsiradęs dėl šautuvo panašumo į ragatkà (ŽV). 9 Iš informantų užrašyta, kad toje vietoje buvęs daržovių rūsys (ŽV). 26 Kalnuotų vietų įvardijimas vietovardžių Vanagas (1981a: 30) kildina iš genityvinių konstrukcijų, turinčių posesyvinę reikšmę, tačiau pagal dabartinį statusą priskiria nemotyvuotiesiems. Joniškio rajone užrašytas kalvos vardas iš oikonimo: Èzergailis klv. Žvl: Èzergailis vk. Didžioji dalis šios semantinės grupės oronimų yra iš asmenvardžių: a) iš lietuviškos kilmės: Stūlgis kln. Dk: avd. Stūlgis; Verkulys klv. Cgn¹⁰: *Verkulys, plg. avd. Vérkulis, Verkỹs; Žvelgáitis kln. Žg (var. Žvelgáičio kalnas, Žagarės piliakalnis)¹¹: avd. Žvelgáitis (LVKŽ: 348); b) iš nelietuviškos kilmės: Bùlverkis kln. Dlb: avd. Bùlverkis; Čėrnis kln. Dk: avd. Čėrnis; Šimkónas kln. Rkž¹²: *Šimkonas, plg. avd. Šimkónis; Véidė kln. Žg (var. Barbòros kalnas, Alkàkalnis, Véidės kalnas): Véidė; Žėkis kln. Byvn: *Žėkis, plg. avd. Žekỹs, Žėkas. Kaip minėta, lietuvių toponimijoje oronimai yra gana nauji vietų vardai. Nemotyvuotieji oronimai sudaro naujausią dalį šiame ne itin archajiškame toponimų poklasyje. Jų atsiradimas yra antrinis – jie kilę iš vardų, priskirtinų kitiems onimijos poklasiams, arba iš apeliatyvų, semantiškai sietinų su kitomis vietomis. 2. MOTYVUOTIEJI ORONIMAI. Tai oronimai, turintys išskiriamąją „oroniminę“ reikšmę. Jie nurodo tam tikrą kalnuotos vietos ypatybę. Motyvuotieji oronimai toliau skirstomi į dvi grupes: 1) motyvuotieji oronimai, neapibūdinantys objektų, ir 2) motyvuotieji oronimai, apibūdinantys objektus. 2.1. Motyvuotieji oronimai, neapibūdinantys objektų. Šiai oronimų semantinei grupei priskiriami kalnuotų vietų vardai, kurie yra „oroniminės“ reikšmės fiziografinių terminų toponimizacijos rezultatas, ir oronimai, turintys posesyvinę reikšmę. 2.1.1. Oronimai iš „oroniminės“ reikšmės fiziografinių terminų. Fiziogra- 10 Iš informantų užrašyta, kad toje vietoje pasikoręs Verkulys (ŽV). 11 Iš informantų užrašyta, kad seniau ant kalno buvusi pilis, kurią valdęs kunigaikštis Žvalgota, bet vieną sykį jį prigrįdę, o jo galvą vežioję po Rygos miestą (ŽV). 12 Iš informantų užrašyta, kad seniau kalnas buvęs aukštesnis – savininkas imdavęs iš jo smėlį ir veždavęs parduoti į Žagarę žydams, kurie barstydavę smuklių (vad. šimkių) aslą (ŽV). 27 Nerija Bartkutė finių terminų onimizacija yra vienas seniausių vardyno sudarymo būdų, paplitęs visame pasaulyje (žr. Vanagas 1981a: 35; Baluodė 2005). Joniškio rajono motyvuotieji oronimai yra atsiradę iš fiziografinių terminų, reiškiančių natūralią iškilią vietą arba panašią vietą, atsiradusią ne be žmogaus pastangų: Alkākalnis kln. Žg (var. Barbōros kālnas, Vēidē, Vēidēs kālnas); alkākalnis ,alkos (aukos) kalnas; Kalnai klv. Tr: kālnas; Kalvėlė klv. Žč: kalvà; Kalnėlis klv. Dvr (var. Lėbedžio kalnelis), klv. Rdš: kālnas; Milžinkapiai klv. Jnk, Milžinkapis klv. Nrn: milžinkapis „senovės didvyrių laidojimo vieta; supilta kalva“; Milžkapiai klv. Gmn (var. Milžinų kapai)¹³: milžkapis, plg. milžinkapis „senovės didvyrių laidojimo vieta; supilta kalva“; Pýlimas klv. Stn, klv. Byvn, klv. Mrn¹⁴: pýlimas „supilta žemių juosta“; Piliakalnis kln. Kln (var. Sīdabrēs piliakalnis): piliakalnis; Pīlkalnis kln. Kln: pīlkalnis „piliakalnis“; Škačmilžis klv. Vkn: *škačmilžis (< *katmilžis (plg. Katmilžis up.), plg. kapmilžis „milžinkapis“ (Vanagas 1981b: 141)). 2.1.2. Posesyvinės reikšmės oronimai. Šie oronimai nurodo objekto priklausymą, tačiau Vanagas (1981a: 45) čia įžvelgia ir vietos reikšmę, abi reikšmes jis laiko sunkiai atskiriamomis. Posesyvinė bei vietos reikšmė išreikšta formaliai: priesagomis, sandūros ir sudėjimo būdu, todėl šie oronimai skirstomi pagal darybos būdą. Posesyvinės reikšmės priesaginiai oronimai. Tokie Joniškio rajono oronimai kilę iš asmenvardžių: a) iš lietuviškos kilmės – -iškis: Káln-iškis klv. Drgn: Kálnas; Gáil-iškiai klv. Gšč: Gáilis; Gerl-iškiai klv. Dvr¹⁵: *Gerlis, plg. Gerlīkas; b) iš nelietuviškos kilmės – -ynė: Grant-ynė klv. Mžl: *Grantas, plg. Grántinis, Grantáuskas, lat. Grants (Staltmanė 1981: 211). Posesyvinės bei vietos reikšmės sudurtiniai oronimai. Jų pirmasis (determinuojantysis) sandas yra iš kito vietovardžio arba asmenvardžio, antrasis – iš fiziografinio termino kálnas. Vietovardinių posesyvinės bei vietos reikšmės oronimų pirmasis sandas yra iš oikonimo arba agronomo: Gražis(k)- ¹³ Iš informantų užrašyta, kad seniau toje vietoje iškasdavę didelių kaulų (ŽV). ¹⁴ Iš informantų užrašyta, kad baudžiavos laikais dvarininkas Zelstromas suvaręs baudžiauninkus ir šie geldomis supylę pylimą; dvarininkas norėjęs pastatyti vandens malūną; vanduo pakilęs ir užtvindęs laukus; naktį tie patys baudžiauninkai paleidę gyvojo sidabro statinę ir pylimą išardę (ŽV). ¹⁵ Iš informantų užrašyta, kad netoli gyvenęs žydas, pavarde Herlich (ŽV). 28 Kalnuotų vietų įvardijimas -kalnis kln. BVD16: Gražiškiai k.; Stripei(k)-kalnis kln. Str: Stripeikiai k.; Suódkalnis kln. KRI, klv. STG: Suódai vk.; Varč-kalnis klv. GMN (var. Varčios kalnas): Varčia 1. STN. Asmenvardinių posesyvinės reikšmės oronimų pirmasis sandas yra įvairios kilmės: a) iš lietuviškos kilmės asmenvardžio: Buiš-kalnis klv. BND: avd. Buišas, Buišys; Krūč-kalnis kln. VR: avd. Krūčas; Mešk-į-kalnis klv. SK: Meškà17; Róp-kalnis klv. PVL, klv. RBŽ: avd. Rópė, Ropas, plg. vietovardžius Rópėdai k., Rópininkai k., Ropininkėliai k.; Žemaič-kalnis klv. JKŠ: avd. Žemaitis18, plg. žemaitis; Žós-kalnis klv. GMN (var. Duobėtkalnis): *Žosis, *Žosas, plg. avd. Žóstautas; b) iš nelietuviškos kilmės asmenvardžio: Būd-kalnis klv. JKŠ: avd. Būdà; Jokūb-kalnis klv. CGN19: avd. Jokūbas (LVKŽ: 178); Zubr-ą-kalnis klv. DR: avd. Zūbrus, Zubrýs; Tamoš-kalnis kln. TRB: avd. Tamošius. Posesyv nės bei vietos reikšmės sudėtiniai oronimai. Ši semantinė grupė yra gausiausia Joniškio rajono oronimijoje. Jai būdinga ir dėmenų įvairovė: šių oronimų pirmasis dėmuo yra kitas vietovardis (oikonimas, hidronimas arba agronimas) arba asmenvardis (lietuviškos, nelietuviškos arba neaiškios kilmės), antrasis – itin paplitęs – dėmuo yra fiziografinis terminas kalnas, kiek retesnis kitas „oroniminės“ reikšmės fiziografinis terminas piliakalnis, antruoju dėmeniu eina ir fiziografinių terminų deminutyvai aukštumėlė, kalnelis, vietų pavadinimai molynė, smiltynė, naujesnių oronimų antrasis dėmuo yra ir socialinės aplinkos reiškinio pavadinimas karjeras. Toliau posesyvinės bei vietos reikšmės sudėtiniai oronimai skirstomi pagal pirmąjį dėmenį: iš vietovardžių – (a) iš oikonimų: Dargiū aukštumėlė klv. DR: Dargiai k.; Gai galių kalnas klv. JRD: Gai gali ai k.; Joniškio kalnas klv. GŠČ: Joniškis mst.; Kalnėlio piliakalnis kln. KLN: Kalnėlis k.; Minčaičių karjeras kln. MNČ: Minčaičiai k.; Raistų karjeras kln. RS: Raistai k.; Skarių kalnas kln. SKR: Skariai k.; Stalmokų karjeras kln. MRT: Stalmokai k.; Šilelių kalnas klv. PSP: Šileliai k.; Štempeliškių kalnas kln. TRB: Štempeliškės k.; Tarbūčių kalnas kln. TRB: Tarbūčiai k.; Trumpaitėlių kalniūkas klv. TRM: Trumpaitėliai k.; Žagarės piliakalnis kln. ŽG (var. Žvelgaičio kalnas): Žagarė mst.; (b) iš hidro- 16 Iš informantų užrašyta, kad toje vietoje esąs užgriuvęs labai gražus kaimas, ten net šulinys yra buvęs (ŽV). 17 Asmenvardis Meškà paplitęs Joniškio rajone (plg. LPŽII 212). 18 Asmenvardis Žemaitis paplitęs Joniškio rajone (plg. LPŽII 1322). 19 Iš informantų užrašyta, kad toje vietoje kadaise žuvęs latvis Jokūbas (ŽV). 29 NERIJA BARTKUTĖ nimų: Kūdros kalnas klv. Stn: Kūdra plk. Stnl: Sidabrės piliakalnis kln. Kln (var. Piliakalnis): Sidabrė up.; (c) iš agronimų: Varčios kalnas klv. Gmn (var. Varčkalmis): Varčia l. Stn; iš asmenvardžių – (a) iš lietuviškos kilmės: Alsio kalnas kln. Rs: Alsýs; Briėdžio kalnas kln. Dk: Briėdis; Buišo kalnas kln. Dk20: Buišas; Būdós kalnėlis klv. Drgn: Būdà; Čižo kalnėlis klv. Dk21: Čižas; Didgalvės kalnėlis klv. Žg (var. Lielgalvės kalnėlis22): pravardė Didgalvė, plg. Didgalvis (Butkus 1995: 198); Dundulio kalnas klv. Mld: Dundūlis; Gėdaus kalnas kln. Žg: *Gedus, plg. Gedýs, Gėdžius, dar plg. Gėdas (LVKŽ: 140); Kāvalo kalnas klv. Ptr23: Kāvalas; Lėbedžio kalnėlis klv. Dvr (var. Kalnėlis): Lebedýs; Meškós kalnas klv. End24: Meškà, plg. Meškikalnis klv. Sk; Naudžiuvienės karjerai kln. Mrt25: Naudžiuvienė (: Naudžius); Prėlaido kalnas klv. Jkš: Prėlaidas; Radvilo kalnas klv. Bdr: Radvìlas; Rimdžiaus smiltynė klv. Mkn: Rimdžius ir vietos pavadinimas smiltynė; Skupeikos kalnas klv. Jkš: Skupeikà; Tilkėvičiaus kalnas klv. Stn: Tilkėvičius; Vózbuto karjeras kln. Mrt: Vózbutas; Žlabio kalnas kln. Dk: Žlabýs; Žvelgaičio kalnas kln. Žg (var. Žagarės piliakalnis): Žvelgáitis (LVKŽ: 348), plg. Žvelgáičiai k.; (b) iš nelietuviškos kilmės: Adōmo kalnėlis klv. Drg: Adōmas; Barbōros kalnas kln. Žg (var. Alkākalnis, Vėidé, Vėidės kalnas26: Barborà; Bindžiulio kalnas kln. Grk: Bindžiulis; Būdós kalnas klv. Dnr: Budà; Čerkáusko kalnas klv. Dvl: Čerkáuskas; Čėrnio kalnas kln. Dk: Čėrnis; Česniko 20 Iš informantų užrašyta, kad netoli kalno buvusi Buišo daržinė (N. B.). 21 Iš informantų užrašyta, kad kunigas Čižas, Naujosios Žagarės klebonas, ten kasęs durpes (ŽV). 22 Iš informantų užrašyta, kad kalnas gavęs vardą 1895 m., kada ant jo buvusi nužudyta pana, praminta Didgalve (ji nešiojusi didelę skrybėlę), o 1905 m. ant šio nuošalaus kalno Žagarės socialistai rengdavę sueigas (ŽV). 23 Iš informantų užrašyta, kad ant šio kalno pasikoręs Kavalas (ŽV). 24 Iš informantų užrašyta, kad ant tos kalvos buvusi trobelė, kur ateidavusi meška (N. B.). 25 Iš informantų užrašyta, kad karjeras kastas tuo metu, kai kolūkio pirmininkė buvo Naudžiuvienė (N. B.). 26 Bažnyčioje ant kalno buvo saugomi Barboros Umiest auskaitės palaikai (plg. Šliavas 1999: 3). 30 Kalnuotų vietų įvardijimas kalnas klv. Lnk27: Česnikas; Čiūberkio kalnas klv. Knč: Čiūberkis; J ačkaus kalnas klv. Pdr: J ačkus; J agrio kalnas klv. Mtk: J agris; Kajėno kalnėlis klv. Dk: Kajėnas; Lielgalvės kalnėlis klv. Žg (var. Didgalvės kalnėlis): pravardė Lielgalvė, plg. lat. liels ‚didelis, stambus‘ (LLKŽ 381); Mataūšo kalnas klv. St: Mataūšas (LVKŽ: 244); Šūtk aus molynė klv. Trb: Šūtkus ir vietos pavadinimas molynė; Ūrmono kalnas klv. Trm: Ūrmonas; Vėidės kalnas kln. Žg (var. Vėidė, Barbōros kalnas, Alkākalnis): Vėidė; Vīškio kalnas kln. Dk (var. Pliks ubinis): *Vīškis, plg. lat. Vīškis (Staltmanė 1981: 147), liet. Viškėlis; c) iš neaiškios kilmės asmenvardžio: Damparo kalnas klv. Ncn28: *Damparas; Sūrio kalnas klv. Skt: Sūris; Tambako kalnėlis klv. Mlč: *Tambakas, plg. Tambakėvičius. 2.2. Motyvuotieji oronimai, apibūdinantys objektus. Analizuodamas hidronimų semantiką, Vanagas (1981a: 49) tokius toponimus laiko svarbiausiu sluoksniu, atskleidžiančiu toponimijos semantikos įvairovę. Jie tiesiogiai išreiškia ypatybę, būdingą toponimu įvardijamam objektui. Vanagas (1981a: 50) nurodo penkis būdus, kuriais išreiškiama ypatybinė reikšmė: būdvardžių tiesioginė toponimizacija, galūnių vediniai iš ypatybių pavadinimų, priesagų vediniai iš ypatybių pavadinimų, sudūrimas, kai pirmasis sandas yra iš ypatybės pavadinimo, ir sudėjimas, kai pirmasis dėmuo yra ypatybės pavadinimas. Pagal išskiriamą ypatybę Joniškio rajono motyvuotieji oronimai, apibūdinantys objektus, skirstomi į kelias semantines grupes: 2.2.1. Fiziografinės reikšmės oronimai. Tai oronimai, apibūdinantys kalnuotą vietą pagal tam tikras fiziografines charakteristikas: formą, žemės kokybę, dangą ir pan. Pirmiausia išskirtini vardai, įvardijantys kalnuotas vietas pagal žemės kokybę: Akmeñ-inė klv. Bl: akmuo, Molynė klv. Sk: molynė ‚molio žemė, dirva‘; Smėl-kalnis kln. St29: smėlis; Smiltynas klv. Dml (var. Smiltynė): smiltynas; Smiltynė klv. Dml (var. Smiltynas): smiltynė; Uolýnas kln. Sk: uolýnas ‚klintynas‘; Žvirž-dė klv. Al: žvirždas ‚dirva prie žvyro‘; Žvirgždynė klv. Mdg: žvirgždynė ‚žvirgždo dirva, žemė‘; Žvyrýnas klv. Knč, klv. Mdg, klv. Mtk: žvyrýnas; Žvyr-kalnis kln. Žmr: žvyras. Oronimas Raudōn-kalnis kln. Rkž: 27 Iš informantų užrašyta, kad toje vietoje gyvenęs Česnikas, kuris ant kalniuko stipriai pasigėręs ir miręs (ŽV). 28 Iš informantų užrašyta, kad toje vietoje medžiodamas miręs kažkoks Damparas (ŽV). 29 Iš informantų užrašyta, kad iš šio kalno imdavę smėlį darželiams ir takams barstyti (ŽV). 31 NERIJA BARTKUTĖ raudónas, -a, pabrėžia ypatybę ne pagal žemės kokybę, bet pagal jos spalvą. Šiai semantinei grupei priskirtini ir konfigūracinės reikšmės oronimai: Didýsis kálnas klv. Pšp (var. Didýsis Bliūdýnių kálnas): didýsis (iv. f. < didis); Didýsis Bliūdýnių kálnas klv. Pšp (var. Didýsis kálnas): didýsis (iv. f. < didis), Bliūdýnė drv. Pšp ir kálnas; Didýsis kápčius klv. Bvd: didýsis (iv. f. < didis) ir kápčius „žemės kauburys, kaupas“; Duobėt-kalnis klv. Gᴍɴ (var. Žóskalnis): duobėtas, -a; Dvilẏ́pis kln. Dk: dvilẏ́pis „dvigubas“; Ilgàsis kln. Dk: ilgàsis (iv. f. < ilgas); Riest-inis kln. Dk: riẽstas, -à. Dalį konfigūracinės reikšmės oronimų galima laikyti metaforiniais – jų ypatybė nusakoma ne tiesiogiai, bet per tam tikrą panašumą į kitą reiškinį arba daiktą: Bãlno kálnas klv. Dₗᵦ³⁰: bãlnas; Bùbinas klv. Blz: bùbinas „būgnas; plika vieta, ppr. kalnelis pievoje“; Kùpr-ė kln. Gtč: kuprà; Sõs-kalnis klv. Mlč (var. Sõsto kálnas): sõstas; Sõsto kálnas klv. Mlč (var. Sõskalnis): sõstas; Stùpl-yčià klv. Vᴅɢ: stùplys „užpakalis“, plg. stùplinti „eiti sunkiai, mažais žingsniais“, plg. Joniškio rajono agronimus Stùplyčià drv. Bl, l. Ždk. Metaforiniu laikytinas ir konfigūracinės reikšmės sudėtinis oronimas Aukštóji brastà klv. Žč – kalnuota vieta galėjusi tokį vardą gauti, nes buvusi tarp pelkių. 2.2.2. Faunos reikšmės oronimai. Jie apibūdina kalnuotą vietą pagal gyvūnus, toje vietoje gyvenančius ar kaip kitaip su ja susijusius: a) pagal laukinius gyvūnus – Barsiukýnė klv. Pvl: barsiukýnė „barsukų gyvenamoji vieta miške“; Lãp-kalnis kln. Grž, Lãpių kalnẽlis klv. Km, klv. Ncn: lãpė³¹; Lél-ãtė kln. Dk: lėlỹs „vabzdžiaėdis paukštis“; Stìrnų kalnẽlis klv. Skk: stìrna; Tilvì(k)-kalnis klv. Tr: tilvìkas³²; b) pagal naminius gyvūnus – Jáučių kalnẽlis kln. Dk³³: jáutis; Kačių kalnẽlis klv. Dk: katė; Kùilių kálnas kln. Žg: kuilỹs „kiaulės patinas“; Óž(k)-kalnis klv. Pl: ožkà. 2.2.3. Floros reikšmės oronimai. Šie oronimai apibūdina kalnuotą vietą pagal augaliją: Ąžuol-ìnis klv. Mñč, Ąžuolo kálnas klv. Ncn: ąžuolas; Brùknių kalnẽlis klv. Mñč: brùknė; Burbùlių kálnas kln. Dk: bùrbulas „toks augalas – 30 Iš informantų užrašyta, kad ant kalno gulėdavę medsargiai ir žiūrėdavę, kaip dvaro darbininkai šienaudavę (ŽV). 31 Asmenvardis Lãpė Joniškio rajone neužfiksuotas (plg. LPŽ₍II₎ 22). 32 Asmenvardis Tilvikas Joniškio rajone neužfiksuotas (plg. LPŽ₍II₎ 1045). 33 Iš informantų užrašyta, kad išgynus bandą, nuo šio kalno į balą risdavęsi jaučiai (ŽV). 32 Kalnuotų vietų įvardijimas burbulis’; Dagil-inė klv. ZNN: dagilis ‚piktžolė aštriais dygliais‘; Erškėt-kalnis kln. Dk, Erškėčių kalnelis klv. BČN: erškėtis; Ievynė klv. Dr: ievynė; Konvalijų kalnelis klv. ŽG: konvalija ‚pakalnutė‘; Kukulių kalnas kln. ST: kukūlis ‚raugė, kūkalis‘; Kukūrbezda­lių kalnas klv. SK: kukūrbez­dalis ‚grybas, pumpotaukšlis‘; Kūlynų kalnas kln. Dk: kūlynai ‚krūmų, jaunų medelių atžalynas‘; Lazdynė klv. TLJ: lazdynė ‚vieta, kur auga lazdynai‘; Mėlynių kalnelis klv. Dk: mėlynė; Puršklių kalnelis klv. Dk: puršk­lis ‚mažas krūmas, krūmokšnis‘; Pušynų kalnas kln. GDK: pušynas. Šiai semantinei grupei priskiriami ir keli oronimai, kuriais pabrėžiama kalnuotos vietos ypatybė yra ne konkreti augalija, bet spalva, nulemta augalijos: Žaliasis kalnas klv. NRM, klv. GDK, klv. SK, Žaliasis kalnelis klv. MJ: žalia­sis (įv. f. < žalias), arba visiškas augalijos nebuvimas: Plikasis kalnas kln. Dk (var. Pliksubinis): plikasis (įv. f. < plikas); Pliksubinis kln. Dk (var. Viškio kalnas): pliksubinis ‚kas pliku užpakaliu‘. 2.2.4. Ryšio su žmonėmis reikšmės oronimai. Jie rodo tam tikrą sąsają su žmonėmis, yra artimi posesyvinės reikšmės oronimams. Tokie kalnuotų vietų vardai kilę iš asmenų pavadinimų: Bajorýnė klv. GrK: bajorýnė ‚vieta, kur gyvena daug bajorų‘, plg. avd. Bajõras³⁴; Bajõr-kalnis klv. ŽM³⁵: bajõras, plg. avd. Bajõras; Barõn-kalnis klv. MDG: barõnas ‚bajorų titulas‘ ir ‚avinas‘, plg. baroninis ‚avies kailio‘ (JŠŽR); Benõs-kalnis kln. BVD, kln. SK: benõsis ‚kas neturi nosies‘; Bób-kalnis klv. BND: bóba; Mam-ātė kln. Dk: mamà; Mergių kalnelis klv. MNČ³⁶: mergė ‚mergina‘; Strienč-kalnis klv. VDG – kilmė nėra visiškai aiški, galima sieti su strielčius ‚medžiotojas, eigulys‘ arba avd. Strielčius³⁷; Šikšnių kalnelis klv. ŽG: šikšnius ‚kas dirba su šikšnomis‘, arba iš etnonimų: Cigonų 34 Asmenvardis Bajõras Joniškio rajone neužfiksuotas (plg. LPŽ₁ 160), todėl pirmiausia siūloma remtis apelatyvu. 35 Iš informantų užrašyta, kad 1863 m. toje vietoje slėpęsi Krikštanų k. bajorai, norėję pulti rusus; Skaistgirio parapijos klebonas Radavičius pristatydavęs jiems maisto ir šovinių (ŽV). 36 Iš informantų užrašyta, kad ant šio kalnelio palaidota mergaitė, nuskendusi netvirtai užšalusioje Švėtės upėje nešdama vyrams, malkų kirtėjams, į mišką valgyti (ŽV). 37 Asmenvardis Strielčius Joniškio rajone neužfiksuotas (plg. LPŽₙ 835). 33 NERIJA BARTKUTĖ kalnėlis klv. Dk: cigōnas ‚čigonas‘; Čigōn-kalnis klv. Jᴅᴋ³⁸, klv. Pʟᴛ³⁹: čigōnas, plg. avd. Čigōnas⁴⁰. Atkreiptinas dėmesys, kad dalis faunos, floros ir ryšio su žmonėmis reikšmės oronimų gali būti kilę iš asmenvardžių, todėl priskirtini kitoms semantinėms grupėms. Tačiau asmenvardinė kilmė nurodoma kaip antrinė dėl kelių priežasčių: daugelis tokių asmenvardžių Joniškio rajone nėra užfiksuoti, be to, apeliatyvui būdingas aiškus semantinis ryšys su kalnuotų vietų ypatybėmis, jį gali sustiprinti ir iš informantų užrašyti pasakojimai. Todėl šie oronimai pirmiausia priskiriami minėtoms trims semantinėms grupėms. 2.2.5. Demonologinės reikšmės oronimai. Jiems priskiriami kalnuotų vietų vardai, kilę iš mitologinės būtybės pavadinimo: Ragān-kalnis klv. Mᴋɴ, klv. Žg⁴¹, Rāganų kalnas kln. Žg: rāgana. Priskiriami ir oronimai, kurių kilmė aiškinama tam tikrais padavimais: Linksmýbės kalnēlis klv. Vᴋ⁴²: linksmýbė; Pinigų kalnas kln. Sᴛᴋ⁴³, Pinigų kalnēlis kln. Cɢɴ⁴⁴: pìningas. Su krikščioniškąja religija susijęs oronimas Šventõs Brigitos kalnas kln. Kʟɴ, sudarytas iš nelietuviškos kilmės asmenvardžio su epitetu švẽntas. Tokių vardų yra Lietuvos hidronimijoje (plg. Vanagas 1970: 270), jų užrašyta ir Joniškio rajono teritorijoje – plg. hidronimą Švẽnto Jōno upėlis. 2.2.6. Antoniminės reikšmės oronimai sudaro poliarizacinę porą pagal požymį didis – mažas: Didýsis kalnas klv. Aɴᴅ – Mažàsis kalnas klv. Aɴᴅ: didýsis (įv. f. < didis) ir mažàsis (įv. f. < mažas). Šie oronimai turi ir konfigūracinę reikšmę. 38 Iš informantų užrašyta, kad ant kalno kadaise čigonė palaidojusi savo vaiką (ŽV). 39 Iš informantų užrašyta, kad toje vietoje apsistodavęs čigonų tab oras (N. B.). 40 Asmenvardis Čigōnas Joniškio rajone neužfiksuotas (plg. LPŽ₁ 426), todėl pirmiausia siūloma remtis apeliatyvu. 41 Iš informantų užrašyta, kad seniau toje vietoje raganas degindavę (ŽV). 42 Iš informantų užrašyta, kad sekmadieniais 12 val. girdėdavę iš tos vietos sklindančią muziką (ŽV). 43 Iš informantų užrašyta, kad kalne užkasti dvarininko Komaro pinigai, kuriuos vežęs su karstu slėpti, žmonės matą juos degančius (N. B.). 44 Iš informantų užrašyta, kad kalnelyje paslėpta 12 antalikų (statinių – N. B.) auksinių pinigų (ŽV). 34 Kalnuotų vietų įvardijimas 2.2.7. Aplinką apibūdinančios reikšmės oronimai. Šie oronimai kilę iš apeliatyvų, reiškiančių objektus, esančius (buvusius) ant kalnuotos vietos, arba šalia jų esanti kalnuota vieta: Ākmeno kālnas kln. Gžč⁴⁵: ākmenas ‚akmuo‘; Kārtuvių kālnas klv. Drgn: kārtuvės; Māit-kapis klv. Dml: maitā ‚padvėsęs gyvulys‘; Majā(k)-kalnis klv. Znn⁴⁶: majākas ‚trianguliacijos punktas‘; Pučk-ýnė klv. Dk⁴⁷: pučkà ‚patranka‘; Salų kalnėlis klv. Dk: salà; Tiltų kālnas kln. Dk: tiltas; Vartykslių kalnėlis klv. Ncn⁴⁸: vartykslis ‚stulpelis, prie kurio pritaisomi vartai‘. 2.2.8. Memorialinės reikšmės oronimai. Šie oronimai primena kokį nors įvykį, nutikusį ant kalnuotos vietos: Baln-ã-vietės klv. Bčn⁴⁹: bãlnas ir vietà; Kiaušių kalnėlis klv. Bdr⁵⁰: kiaušis ‚kiaušinis‘. 2.2.9. Veiklos reikšmės oronimai nurodo tam tikrą veiklą, kuria galėjo būti užsiimama kalnuotoje vietoje. Šie oronimai daugiausia kilę iš veiksmažodžių: Rākt-ė kln. Žg (var. Rākt-uvė, Rakt-uvė)⁵¹: rākti ‚krapštyti; kasti‘, plg. lat. rakt ‚kasti; rausti‘ (LLKŽ: 598) (plg. Būga 1961: 257, Šliavas 1996: 13, Vanagas 1973: 212), dar plg. rāktė ‚rakštis‘ ir raktùvė ‚raktuvas: krapštiklis, virbalas; užraktas, skląstis‘⁵²; Ūrš-ė kln. Dr: ūršti ‚pykti; kelti triukšmą‘, 45 Iš informantų užrašyta, kad ant kalno esąs didelis akmuo (N. B.). 46 Iš informantų užrašyta, kad rusai buvo pastatę majaką; buvusi iškasta gili duobė, mūrijami iš plytų pamatai (ŽV). 47 Iš informantų užrašyta, kad toje vietoje per kovas su švedais stovėjusios patrankos (N. B.). 48 Iš informantų užrašyta, kad ant šio kalnelio augusios tiesios epūšės, jei reikėdavę jas perskelti, mediena buvusi susiraičiusi, niekam tikusi; sakydavę, kad tinka vartams daryti (ŽV). 49 Iš informantų užrašyta, kad arkliagan i ai ant šio kalniuko sudėdavę balnus (ŽV). 50 Iš informantų užrašyta, kad ant šio kalnelio per Velykas ridendavę kiaušinius (N. B.). 51 Iš informantų užrašyta, kad XII–XIII a. čia buvęs pastatytas 16 sieksnių stulpas, prie kurio būdavusi pririšta smalos statinė; priešą pajutę, statine knatu p adegdavę ir taip duodavę ženklą gyventojams priešą sutikti; todėl ta vieta gavusi šalies rakto vardą (ŽV). 52 Endzelytė (2005: 153) nurodo hidroniminę šio oronimo kilmę – iš upėvardžio Rāktė, tačiau paties upėvardžio jos atliktoje bendroje Lietuvos Žiemgalos toponimijos darybos analizėje nėra. 35 NERIJA BARTKUTĖ Endzelytė (2005: 140) šį oronimą sieja su nefiksuotu asmenvardžiu *Uršys; Žabúot-inis kln. Dk: žabúoti ‚apdėti žabais; žabus kapoti‘. Šiai semantinei grupei galima priskirti ir oronimus, turinčius paskirties reikšmę – kalnuota vieta buvo naudojama tam tikrai ūkinei veiklai: Pánčių kálnas kln. Dk: pántis; Degut-inė klv. Dml: degùtas; Salýkl-inė klv. Jdž: salýklas ‚daiginti miežių grūdai alui daryti‘. 2.2.10. Sąsajos su dangaus reiškiniais reikšmės oronimai. Tai vardai kalnuotų vietų, kurios susijusios su dangaus reiškiniais: Aušr-ùtis kln. Žč: aušrà; Žvaigždės kalnėlis klv. Dk: žvaigždė. Šiai semantinei grupei priskiriamas ir metaforinis oronimas: Gais-pilis kln. Žg: gãisas ‚oras‘, plg. lat. gaiss ‚oras‘ (LLKŽ: 204), ir pilìs. 3. IŠVADOS Iš viso nagrinėta 216 Joniškio rajono oronimų semantika. Kaip minėta, šis regionas yra itin lygaus reljefo, tad oronimais vadinami kiek iškilesnių natūralių ar dirbtinai sukurtų vietų vardai. Kaip linkstama įvardyti kalnuotas vietas nekalnuotoje teritorijoje? Nemotyvuotieji, arba neturintys išskiriamosios „oroniminės“ reikšmės, oronimai sudaro apie dešimtadalį (10,6%) visų kalnuotų vietų vardų. Didžioji dalis (4,6%) šių oronimų kilę iš kitų tikrinių vardų, daugiausia asmenvardžių – tokie kalnuotų vietų vardai yra singularia tantum formos iš lietuviškos (1,9%) arba nelietuviškos (2,2%) kilmės asmenvardžio. Kaip minėta, Vanagas kelia prielaidą, kad šie toponimai galėję atsirasti iš genityvinių konstrukcijų. Kita dalis nemotyvuotųjų oronimų yra kilę iš įvairių vietų pavadinimų (3,2%) bei įvairių kitų apeliatyvų (2,8%), daugiausia reiškiančių tam tikrus objektus, susijusius su žmogaus veikla. Didžioji Joniškio rajono oronimijos dalis yra motyvuotieji, arba turintys išskiriamąją „oroniminę“ reikšmę, kalnuotų vietų vardai (89,4%). Beveik tolygiai pasiskirsto motyvuotieji oronimai, neapibūdinantys objekto, (42,2%) ir motyvuotieji oronimai, apibūdinantys objektą (47,2%). Tarp motyvuotųjų oronimų, neapibūdinančių objekto, gausumu išsiskiria posesyvinės bei vietos reikšmės oronimai, sudarantys 35,2% visų regiono kalnuotų vietų vardų. Jie išskiriami pagal darybą: priesaginiai (1,9%), sudurtiniai (7,4%) ir sudėtiniai (25,9%). Ypač paplitę šios semantinės grupės oronimai, kilę iš asmenvardžių. Posesyvinės reikšmės toponimai laikomi aiškiomis inovacijo 36 Kalnuotų vietų įvardijimas mis toponimijos sistemoje (plg. Vangas 1981: 49). Kita dalis (7%) motyvuotųjų oronimų, neapibūdinančių objektų, yra kilusi iš „oroniminės“ reikšmės fiziografinių terminų. Toponimijos semantikos įvairovę labiausiai atskleidžia motyvuotieji oronimai, apibūdinantys objektus, nes jie pabrėžia konkrečias kalnuotos vietos ypatybes. Joniškio rajone šie oronimai, kaip minėta, sudaro beveik pusę visų kalnuotų vietų vardų. Tarp jų vyrauja fiziografinės reikšmės oronimai (12,5%), tarp kurių išsiskiria oronimai, apibūdinantys kalnuotą vietą pagal žemės kokybę, ir konfiguracinės reikšmės oronimai. Kita dažnai pabrėžiama kalnuotos vietos ypatybė – augalija (10,2%). Paplitę ir faunos bei ryšio su žmonėmis reikšmės oronimai (po maždaug 6%). Kiti motyvuotieji oronimai, apibūdinantys objektus, pagal paplitimą pasiskirstę taip: aplinką apibūdinančios reikšmės – 3,7%, demonologinės reikšmės ir veiklos reikšmės – po 3,2%, sąsajos su dangaus reiškiniais reikšmės – 1,4% bei antoniminės ir memorialinės reikšmės – po 0,9% visų Joniškio rajono oronimų. Apibendrinant galima teigti, kad Joniškio rajonui būdingi motyvuotieji oronimai, apibūdinantys kalnuotą vietą pagal kurią nors jos ypatybę (daugiausia pagal fiziografinį požymį (žemės kokybę ir formą), florą, fauną arba ryšį su žmonėmis), tačiau gausumu išsiskiria ir naujesni posesyvinės reikšmės oronimai, kilę iš asmenvardžių. Nemotyvuotieji oronimai sudaro nedidelę dalį, šioje grupėje išsiskiria asmenvardinės kilmės oronimai, artimi posesyvinės reikšmės kalnuotų vietų vardams. Galima daryti prielaidą, kad nekalnuotos Joniškio rajono teritorijos oronimijos įvardijimo polinkiai artimi bendriesiems kalnų įvardijimo polinkiams, tačiau pabrėžiamos daugiau nekalnuotam regionui būdingos ypatybės – žemės kokybė, augalija, gyvūnija ir kalnuotos vietos ryšys su žmonėmis (posesyvumas, žmonių veiklos ypatybės). SANTRUMPOS Gyvenamųjų vietų vardų santrumpos: AL – Alsiai BYVN – Byvainiai AND – Andrešiūnai BL – Bilžiai BČN – Bučiūnai BLZ – Blauzdžiūnai BDR – Budraičiai BND – Bandoriai 37 Nerija Bartkutė Bvd – Buivydžiai Cgn – Cigoniškiai Dk – Daukšiai Dlb – Dilbinai Dml – Dameliai Dnr – Daunoriškė Dr – Dargiai Drg – Dargaičiai Drgn – Darginiai Dvl – Dvelaičiai Dvr – Dvareliškiai End – Endriškiai Gdk – Gaudikiai Gmn – Giminėnai Grk – Girkančiai Grž – Gražaičiai Gšč – Gaščiūnai Gtč – Gataučiai Gžč – Gaižaičiai Jdk – Juodeikiai Jdž – Juodžiai Jkš – Jakiškiai Jnk – Jauneikiai Jnn – Jauniūnai Jnš – Joniškis Jrd – Jurdaičiai Kln – Kalnelis Km – Kemsiai Knc – Kančiūnai Kri – Kriukai Ks – Kuisiai Lnk – Lankaičiai Mdg – Medginai Mkn – Miknaičiai Ml – Melniai Mlč – Mielaičiai Mld – Maldeniai Mnč – Minčaičiai Mrn – Maironiai Mrt – Martyniškiai Mtk – Mitkūnai Mžl – Maželiai Ncn – Nociūnai Nrm – Normančiai Nrn – Noriūnai Pdr – Padirvonai Pl – Pailiai Plt – Platoniai Pšp – Pošupės Ptr – Petrai čiai Pvl – Povilaičiai Rbž – Rubežninkai Rdš – Rudiškiai Rkž – Rukuižiai Rs – Raistai Sk – Skaistgirys Skk – Skakai Skr – Skariai Skt – Skutenos St – Stungiai Stg – Stagarai Stk – Satkūnai Stn – Stoniūnai Stnl – Staneliai Str – Stripeikiai Tlj – Tolie jus Tr – Treigiai Trb – Tarbučiai Trm – Trumpaičiai Tsn – Tausenai Vdg – Vidginiai Vk – Veikšiai Vkn – Vekoniai Vr – Veršiai 38 Kalnuotų vietų įvardijimas ZNN – Ziniūnai Žč – Žučiai Ždk – Žadeikiai Ždv – Žadvainiai ŽG – Žagarė ŽM – Žeimiai ŽMR – Žmirkliai ŽVL – Žvelgaičiai Kitos santrumpos: avd. – asmenvardis b. – bala drv. – dirva įv. f. – įvardžiuotinė forma k. – kaimas kln. – kalnas klv. – kalva krm. – krūmynas l. – laukas lat. – latvių liet. – lietuvių mst. – miestas mšk. – miškas plk. – pelkė pv. – pieva up. – upė vad. – vadinamasis (-oji) var. – variantas vk. – vienkiemis ŽV – Žemės vardu anketos LITERATŪRA AKSCHABAEVA, A. 2001: The Names of the Mountains in Kazakhstan. In: The Names of the Mountains. http://www.inst.at/berge/index_e.htm [prisijungta 2007-04-10]. BALUODE, L. 2005: Par onimizacijų baltų hidronimiją. Baltų filologija 14 (1), 25–36. BUTKUS, A. 1995: Lietuvių pravardės. Kaunas: Aesti. BŪGA, K. 1961: Rinktiniai raštai 3. Sudarė Z. ZINKEVIČIUS. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. EISELE, H. 2001: Die Ausstrahlung der Berge in ihrer Benennungsvielfalt. In: The Names of the Mountains. http://www.inst.at/berge/index_e.htm [prisijungta 2007-04-10]. ENDZELYTĖ, R. 2005: Šiaurės Vidurio Lietuvos vietovardžiai. Daktaro disertacija. Kaunas. JRG = Joniškio rajono gamta, par. R. BALTRAMAITIS, D. BIČKIENĖ, R. BUTVILA et al. Kaunas: Lututė, 1999. 39 Nerija Bartkutė JŠŽr = Joniškio šnektų žodynas. Šiauliai: Dialektologijos centras [rankraštis]. Kronsteiner, O. 2001: Internationale Gemeinsamkeiten bei der Benennung von Bergen. In: The Names of the Mountains. http://www.inst.at/berge/index.e.htm [prisijungta 2007-04-10]. LKŽ 2005: Lietuvių kalbos žodynas. Vilnius [elektroninis variantas]. LLKŽ 2003: Latvių-lietuvių kalbų žodynas, sud. A. Butkus. Kaunas: Aesti. LPŽ1–11 = Lietuvių pavardžių žodynas, red. A. Vanagas. Vilnius: Mokslas 1985 (t. 1), 1989 (t. 2). LVKŽ = K. Kuzavinis, B. Savukynas, Lietuvių vardų kilmės žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. Mickienė, I. 2001: Telšių rajono toponimų daryba. Daktaro disertacija. Kaunas. Pospelov, E. M. 1967: Географическая терминология в микротопонимии Восточных Карпат. In: О. С. Ахманова, ред., Микротопонимия. Москва: Издательство Московского университета, 23–30. Staltmane, V. E. 1981: Латышская антропонимия. Фамилии. Москва: Наука. Šliavas, J. 1996: Žiemgalių pėdsakais. Vilnius: „Žiemgalos“ draugija. Šliavas, J. 1999: Šventos Barboros kalnelis. Sidabrė 56, 3. Vanagas, A. 1970: Lietuvos TSR hidronimų daryba. Vilnius: Mokslas. Vanagas, A. 1973: Структурно-словообразовательный анализ названий гор Литвы. Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. A serija, t. 3 (44), 209–219. Vanagas, A. 1981a: Lietuvių hidronimų semantika. Lietuvių kalbotyros klausimai 21, 4–153. Vanagas, A. 1981b: Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. Vilnius: Mokslas. VŽe 2007 = Vietovardžių žodynas. Vilnius [Internetinis leidimas]. Nerija Bartkutė Šiaulių universiteto Dialektologijos centras P. Višinskio g. 38, LT-76352 Šiauliai, Lietuva [email protected] 40