Dėl pavardžių „Žiulys“ ir „Žulys“ santykio

Pastabos Uteniškių kaimas yra ne Narkūnai, o Norkūnai Kaimas, esantis 3 km į pietvakarius nuo Utenos, prie upelės Utenaitės, administracinio-teritorinio suskirstymo žinyne yra pateikiamas kaip Narkūnai5. Šis kaimas (ir jo pavadinimas) yra gana plačiai žinomas daugiausia dėl dviejų garsių piliakalnių, kurių vienas yra vadinamas Didžiuoju, arba Utenio pilimi, o kitas – Mažuoju, arba Utenio kapu6. Vietiniai žmonės šio kaimo pavadinimą taria kaip na.rkúnai – su pusilgiu a pirmajame skiemenyje7, todėl parašymą Narkūnai bendrinėje kalboje reikia laikyti klaidingu ir tarminį tarimą būtina transponuoti į Norkūnai. (Jeigu pirmajame skiemenyje būtų trumpasis [a], jį girdėtume kaip kiek redukuotą [ʌ], o dabar girdime aiškų [a], ir tai daugelį suklaidina – atrodo, kad galima rašyti „taip, kaip girdisi“, todėl suklysti gali net kitos gimtosios tarmės kalbininkai. Svarbu įsisąmoninti, kad uteniškių tarmės pusilgių balsių tiesiai, be transponavimo, bendrine rašyba niekaip negalima užrašyti, nes uteniškių tarmė turi trejopo ilgumo balsius, o bendrinė kalba – tik dvejopo.) Vladas Žulys Tako g. 1–7, LT–53356 Akademija Kauno r., Lietuva Dėl pavardžių Žiulys ir Žulys santykio Lietuvių pavardžių žodyne pavardė Žiulys nėra aiškinama, ji tik nukreipiama į pavardę Žulys8. Matyt, buvo manoma, kad Žiulys yra antrinė, vėlesnė pavardė, o Žulys – pirminė (santykis būtų panašus kaip, pvz., tarp skolinių žūponas ir žiūponas). Man žinomi uteniškių tarmės faktai šį santykį verčia aiškinti kitaip. Daugumas uteniškių Žiulių ir Žiulių prieš Antrąjį pasaulinį karą gyveno gan kom- Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas 1. Vilnius: Mintis, 1974, 320. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija 8. Vilnius: Mokslas, 1981, 92 (str. Narkūnų piliakalniai). Tik taip tardavo ir mano motina Rožė Cibaitė-Žulienė, kilusi iš nelabai tolimo Vosgėlių kaimo. Lietuvių pavardžių žodynas L–Ž. Vilnius: Mokslas, 1989, 1340 (Žiulys), 1348 (Žulys). 159 Pastabos praktiškai prie kelio iš Utenos į Kuktiškes. Šabaldauskuose, Kovynėje, Pakėnuose, (2 šeimos), Kymėnuose, (4 šeimos), Dirvoniškyje (mano gimtinė), Antakalnyje ir Artmoniškyje (ne Artmaniškyje, kaip dažnai rašoma, nes nekirčiuoto skiemens -ma- balsis a yra pusilgis, tad atliepia bk ilgąjį o)9. Jie visi vadinosi ir vietinių žmonių buvo vadinami tik Žiuliais, nors daugelis dokumentuose buvo Žuliai. Tiktai nevietiniai, pvz., mokytojai, juos vadindavo Žuliais pagal parašymą. Ne vienas iš tų Žiulių (arba Žulių) yra girdėjęs, kad jie yra kilę iš prancūzo, bet gal tik mūsų šeima apie tai išlaikė daugiau žinių. Mano tėvo Antano Žulio pasakojimu, tą prancūzą iš kažkur buvo parsიგabenęs Šnieriškių dvarelio ponas, ir jis dirbęs vežiku. Atsirasti Šnieriškėse jis turėjo dar prieš prancūzmetį, nes Napoleono armijai žygiuojant į rytus, jo sūnus Steponas jau buvęs kelerių metų vaikas. To prancūzo palikuonys iš pradžių vadinęsi Žiulijonais, vadinasi, jo prancūziška pavardė buvo Julian (o vardo mano tėvo atmintis neišsaugojo10). Iš to matyti, kad uteniškių Žiulys savo kilme su Žuliu niekuo nesusieja, nes yra trumpinys iš Žiulijonas. Manau, kad Žiuliai išvirto Žuliais dėl paprastos priežasties: XIX a. metrikai buvo rašomi lenkų ir rusų kalbomis, o jose nėra minkštojo skiemens žiu-, tad buvo rašoma žu-. Taigi, griežtai traktuojant, šiaip lietuviška pavardė Žulys ir uteniškių Žiulys yra skirtingos kilmės homonimai. Iš šio atvejo matyti, kad grynai kalbinis pavardžių kilmės aiškinimas kartais gali būti labai rizikingas dalykas. Vladac Žulys Tako g. 1–7, LT–53356 Akademija Kauno r., Lietuva 9 1853 m. gyveno ir Paraudėje, Šlaitinėse bei Pauosbyje, plg. G. Šnurova, Utenos seniūnija: Bilakiemis. Pakėnai. Vaikutėnai. Utena, 2005, 27. 10 Bet tėvo atmintyje išliko visa tolesnė šeimos genealogija pagal vyriškąją liniją: jo tėvas (mano senelis) taip pat buvo Antanas (gimęs, rodos, 1867 m.), šio tėvas buvo Edvardas, Edvardas buvo jau minėto Stepono sūnus. (Juokais aš kartais pasakau, kad esu šeštos kartos sulietuvėjęs prancūzas.) 160