Mažmožiai 14, 15

Pastabos Van Lancenponcx, W. 2007: Theory and Typology of Proper Names. Berlin-New York: Mouton de Gruyter. Zuxauskaite, J. 1961: Kaip vartojimas jungiamuoju ZodzZiu ir jungtuku. In: Kazauskas, Laiconarre & Ursutis, red., 1961, 217-278. Rolandas Mikulskas Lietuviy kalbos institutas P. Vileisio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva 14 mazmoZis Keisti yra dabar tarmiy teksty Zodynéliai. Sitaip sakau susipazines su A. Leskauskaites Kuciiiny kraSto teksty (2006) knygos Zodynéliu (p. 401-425). Visi juk zinome, kad tarmés, snektos dabar egzistuoja greta bendrines kalbos (mokykla,radijas, televizija, valdzios rastinés), dvikalbystés (net daugiakalbystés), Zargono (slengo) — jaunimo, mokiniy, raStiniy darbuotojy Sneka. Mokslui, Zodziy etimologijai, tarmiy istorijai svarbiausia yra paveldétoji leksika, o naujovés idomios tik sociologiskai. Tarptautiniy Zodziu iSkraipos yra laikinos, jsigilinus nebebiina nei tokiy faktu, kaip andlizas, garnizonas, fabriké, kantora (1)!, karasélé (2), liminddas, litindntas ,leitenantas‘, narvas ,nervas‘, pilstikas, radija, Sakmatai, S6feris, Soferiduti, Soferiikas (kokie negirdeti dztikiSki Zodziai!), triperis (?), vitirindrius ,veterinaras‘ (dél nekiréiuoty e redukcijos). Kucidiny kra8tas buvo Bérznyko (autores paverstu Bérzininkais) visiskai sulenkéjusios, kovojusios prieS Lietuva parapijos dalis, tai tu skoliniy daug, jie dabar net pajuokiami, striby ir kitokiy veikéju (ypa¢ prekybininky) iSplatinti: baj@vas, -d, blestva (tekste bla.stva — 158 p., vadinasi, pakartotas svetimas Zodis), basandské (tekste basandsku — Pp. 366), burtdkas (Lp, Drsk girdéta, jaunimo borda.kas!), cielkd (2) snekaltybe iSlaikiusi mergina‘ (tekste cielkos, p. 388, vél pakartotas svetima kalba Zodis — autorés sulietuvinamas), bufdiké ,vatiné’, dacia (?) (Svendubrés dvikalbiy dd.éa), davdi ,nagi‘, diryti ,kvailinti‘ (i8 prezidento Brazausko rinkimy kampanijos), centrafiga (!), fdinas ,puikus‘, lapka (tekste Id.pka, p. 262 - vadinasi, grynas svetimas Zodis), nacidlnykas (grynai rusi’kas Zodis), paslévica (!) ,patarle‘, podlas ,niekSingas‘, pratibnas SleikStus, prieSingas‘, tuzdlas ,sunkus‘, zakonas ,istatymas‘, zast@vas (i lenky sargybos) ir t. t. Jau latviy didysis mokslininkas J. Endzelinas recenzijoje apie K. Biigos LKZ pirmuosius sasiuvinius yra mokes, kad daugiakalbiy zmoniy var155 Pastabos tojami nuogi skoliniai néra tarmiy istorijos dalykai, tiktai Snekos atspindys (todél ir J. Otrebski’s atskirai pateike Tvere¢iaus slaviskus, tarmei nepritaikytus, nuogus Snektos Zodzius dél valdzios teikimo, mokymo ir pan.). Kartais autoré nejtraukia i Zodynélj savy Zodziy — simiagolé ,tokia piktZolé’, tls, t6 ,tas, ta‘ ir kt., bet svetimyju net visi deminutyvai, visokie tarimy linkteléjimai i Sona (kolkozas ir kt.) suragomi suraSomi! Nei Instituto taryba, nei Instituto dialektologai nepastebi net iSkraipymu: if dasiekti negali biti dasiekia, dasieké; tas dziiky tik Zitiro -ne Zi i; tekste diégu (p. 380), 0 diegas (3), iskésti, bet Bkété — tai nauja lietuviy kalbos kirciavime; tekste radau forma vénteris, Zod. verteris (dziiky visur, kur teko biti, i Zvejy girdéta tiktai vénteris); rdntauti = réntauti (sukietinta r) ir kt. Negirdeta dziikuose nuo Chylinskio vykusi ai, a redukcija, ispéta dar prof. J. BalGikonio laikais, véliau filosofo A. Gri8kos nuo Armoniskiy ir pan., todél nesuvokta maisacis = maisatis ir pan. Nebéra kaimy bendruomeniy, padédavusiy iSlaikyti tarmiy leksikos, fonetikos, morfologijos sistemas, lietuviy snekamoji kalba darosi marga, mes nesekame tarmiy leksikografijos dalyky (pvz., F. Filino teorijos, vokieciy leksikografijos, latviy) ir skelbiam net neiisiai8kinty Snektos dalyky (juk net taip akcentuojami bdldai, i§ Zemaiciy baldai (2), i Snektas ateinantys i§ krautuviy, apie tai reikia pazyméti kur, o ne tvirtinti lyg nuo amZiy buvusj duomenj. Zitrésime, koks bus visy dziiky tos pat autores tarminis Zodynas (pakartoty svetimy kalby, Zargono duomeny) kratinys (juk Gia ar nebaStikas yra nébaitikas, tai visai neaigku). Sia knyga reikia naudotis atsargiau, nekritiskai parengta, nesuprantamas tikslas ir tikrumas. 15 mazmoZis Atrodé ir atrodo, kad miisy bendriné kalba turi beveik puikiai sutvarkytus, i8 gyvosios kalbos (Snekty) uZraSytus vietovardzius (K. Biigos, J. Baléikonio, K. Almino, A. Salio, A. Vanago, V. Maciejauskienes ir kity kalbininky rapeséiu ir tyrinéjimu). Imu j rankas skaityti LKI vietovardziy sektoriaus (buv. skyriaus) vadovo K. Gar’- vos knyga Lietuviy kalbos paribio snektos (habilitacija) ir skaitau pakraipytus, ne ig gyvosios kalbos paimtus vietovardzius. Rodiinios lietuviai yra sake tik Plikiai, -iq (4), ne Plikiai (2) — p. 26, ar yra biitina senoves Bérznykq vadinti Berdininkais (p. 31), Slynakiemis bus bene Slynakiemis (p. 33), Radzitciai (p. 33) = Radziticiai, i Telsitis 156 Pastabos (p. 46, visai nauja kalbotyroje) = j TélSius (3), Sktiodq (p. 46) = Skuddq, Duksto (p. 59, 291) (vns. kilm.) = Diiksto, Brinaviskis (p. 102) = Briinava (1). Ir Siaip kiréiai labai svyruoja, pvz.: tévas (2x, p. 35) = tévas (3), tdioj (p. 41) = tudj, kyla (p. 50) = kyla, vdlgiui (p. 54) = valgiui, Sélti (p. 54) = sélti, plienas (p. 56) = pliénas, ptiotq (p. 56) = pudta, kiemas (p. 56) = kiémas, byra (p. 66) = byra, negiést (p. 101) = negiesta, t. y. negieda, aviets (p. 101) = avietés (atitrauktas kirtis), t-kart (p. 106) = tgkart, salyklq (p. 106) = salykla, valniste. = valni'ste. (p. 122), békt (p. 274) = bégt, bég’d - p. 281 (= b’eg’6:), Ziemé — p. 281 (= Ziem6:). Suprantama, dar prof. J. Baléikonio mokyti buvom, kad ryty lietuviai sunkiai skiria priegaides, kai kir¢iuojami pagrindiniu kiréiu dvibalsiai ie, uo, ilgieji balsiai ¢, 0, ¢, u, tai visai nenuostabu, ir moksliné redaktoré L. Grumadiené (dabar Kalédiené) to negirdi, yra visai betarmé, net su Zargono kvapeliu. Tokia yra dabar miisy kalbotyros padétis. Seniau, J. Baléikonio laikais, betarmiy Zmoniy stengdavosi j LKZ ir Instituta apskritai nepriimti. Gal todél ir K. Vosylytés Kupiskio tarmés Zodyne Siuo atveju Zymima tik kiréio vieta (nors yra ir abejotiny dalyky). Naujiena miisy tarmétyroje paskelbtas biisimojo laiko vns. pirmojo skiemens -siu galiinés kietinimas diiosu, nesiZanysu — p. 274 (ar ne kitas Gia darybinis formantas, pagal akad. Z. Zinkevitiy) - Gia net problema, girdima Zr, Brr, Psv, girdéta PRL, Tévéje, prie Labguvés, dideliuose Zemaitiy tarmés plotuose ir pan. Atidumo triksta knygoje, nors tu ka daryk, nors knyga labai reikalinga: uz Lietuvos riby vieni palikti lietuviai, uzmirstami Lietuvos, pereina j kitus etnosus energingai (gerai, kad dr. M. Sivickiené daug leksikos uZra3é i§ Malkavos, Litvinkos ir kity viety). Vis liks briiksteléjimai kalbos istorijoje. Vytautas Antanas Vitkauskas Lietuviy kalbos institutas P. Vileisio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva Kas tas neaiskus eZero vardas Vazbys? Nelabai didelis, 5,6 ha ploto ezeras pavadinimu Vazbys' yra Utenos senitinijoje, 7 km nuo Utenos, kelio j KuktiSkes deSinéje puséje, j pietus nuo Kymény kaimo ir i vakatus nuo Galinavos. AS kalbininkui Aleksandrui Vanagui esu sakes, kad toks para’y- ‘Lietuvos TSR upiy ir eXery vardynas. Vilnius: Valstybiné politines ir mokslines literatiiros leidykla, 1963, 188. 157