Marijampolės apskrities gyvenamųjų vietų vardai

Acta Linguistica Lithuanica LVII (2007), 99 – 122 Marijampolės apskrities gyvenamųjų vietų vardai Dalia Sviderskienė Lietuvių kalbos institutas The article deals with unofficial names of inhabited spots in the Marijampolė district, recorded from living speech in the interwar period. It offers a discussion and analysis of their derivational features, based on the mechanisms of toponymisation, transtoponymisation and transonymisation. These oikonymic derivatives are thus examined from several points of view. The conclusions offered at the end of the article enable an assessment of the general tendencies concerning origin and derivation of the class of place names under discussion. The analysis offered here will subsequently be integrated in an overall analysis of the tendencies in origin and derivation of oikonyms in the area under examination. 0. ĮVADAS Daugelio gyvenamųjų vietų vardų (oikonimų), tebefunkcionuojančių oficialioje vartosenoje, darybos ir kilmės polinkiai aptarti lietuvių toponimikos darbuose. Sistemškai ir išsamiai ištirti priesaginės darybos vediniai Marijos Razmukaitės daktaro disertacijoje (Razmukaitė 1998), dar du antrinių vietovardžių sluoksniai – sudurtiniai ir sudėtiniai oikonimai – detaliai išanalizuoti atskiruose moksliniuose straipsniuose (Razmukaitė 2002a: 121–130; 2003a: 63–80). Daug informacijos apie Lietuvos miestų, miestelių vardų kilmę ir darybą galima rasti Aleksandro Vanago po mirties išėjusioje monografijoje Lietuvos miestų vardai (Vanagas 1996; parengė spaudai Vitalija Maciejauskienė). Keliems oikonimų darybos tipams aptarti skirti to paties autoriaus straipsniai (Vanagas 1967: 111–116; 1990: 381–388). Minėtini ir atskirų Lietuvos valsčių – Kvėdarnos, Lygumų, Raguvos, Seredžiaus, Stačiūnų gyvenamųjų vietų vardų darybos bei kilmės tyrimai, pa- 99 Dalia Sviderskienė skelbti atskirais straipsniais „Versmės“ leidyklos parengtuose ir išleistuose leidiniuose (Raz mukaitė 2001a: 589–593; 2001b: 788–792; 2003b: 929–931; 2004: 865–869), Šilalės, Viduklės apylinkių gyvenamųjų vietų vardų analizė darybos ir kilmės požiūriais (Razmukaitė 2002b: 1062–1071; 2006: 617–620). Iš specialesnių gyvenamųjų vietų vardų tyrimų dar galima paminėti Ilonos Mickienės daktaro disertaciją (Mickienė 2001), kurioje greta kitų toponimų klasių darybiškai patyrinėta ir arealinė oikonymija, nustatyti produktyviausi gyvenamųjų vietų vardų darybos tipai (ten pat, p. 59–80). Šios autorės aptariami ne tik oficialiai Telšių rajone vartojami oikonimai, bet ir smulkesni gyvenamųjų vietų vardai, manant, kad toks oikonimų skirstymas yra prasmingas, nes atskleidžia tam tikrus šios toponimų klasės pogrupi ams būdingus darybos ir kilmės bruožus. Gyvenamosios vietovės – kaimai, viensėdžiai, dvarai, palivarkai, sodybos, jų dalys – yra seni, galbūt net patys seniausi teritoriniai bendruomeniniai junginiai (plg. Kavoliūtė 2004: 26). Jų skaičius, fiksuojamas Marijampolės apskrities anketose1 yra 589. Dalis (296 oikonimai) funkcionuoja oficialioje vartosenoje2 ir, kaip jau minėta, sulaukė tyrėjų dėmesio. Kitos dalies – 293 gyvenamųjų vietų vardų3 – išsami darybos, kilmės analizė kol kas neatlikta. Šio straipsnio tikslas praplėsti arealinės toponimijos tyrimus neoficialių gyvenamųjų vietų vardų analize. Tai pirmoji publikacija, kurioje tiriami tarpukario laikotarpiu iš gyvosios kalbos užrašyti gyvenamųjų vietų vardai. Kalbami vietovardžiai darybos aspektu tiriami remiantis Aleksandro Vanago hidronimų analizei pasirinktos bei kitų vietovardžių klasių (subklasių) tyrimui nesunkiai pritaikomos struktūrinės-gramatinės klasifikacijos (Vanagas 1970: 21–27). Vietovardžiai straipsnyje skiriami į pirminius ir antrinius, pastarieji – į vedinius (galūnių, priesagų, priešdėlių), sudurtinius ir sudėtinius. Vertinant juos kilmės požiūriu, laikomasi taip pat Vanago suformuluo- 1 Plačiau apie tarpukario Lietuvos anketų duomenis žr. Sviderskienė (2005: 91). 2 Vietovardžių formos, jų statusas tikslinti pagal Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinyną (d. 2, Vilnius, 1976; toliau – ATSŽ); Vietovardžių žodyną (Vilnius, 2002; toliau – VŽ). 3 Lyginta su pirmojo visuotino Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis Lietuvos apgyventos vietos (Kaunas, 1925; toliau – LAV). 100 Marijampolės apskrities gyvenamųjų vietų vardai tos lietuvių vietovardžių kilmės vertinimo nuostatos – vietos vardo kilme suprantama kaip pačios toponiminės leksemos atsiradimo šaltinis, o ne kaip jo šaknies genetinė etimologija (plg. Vanagas 1980). Straipsnyje neoficialūs gyvenamųjų vietų vardai skirstomi į grupes pagal pamatinius žodžius, iš kurių jie vedami: iš bendrinių žodžių (apelatyvų), iš kitų vietovardžių, iš asmenvardžių ir apelatyvinių asmenų pavadinimų ir galimos dvejopos kilmės, kur išdėstomos dvi, autorės nuomone, įmanomos kilmės aiškinimo galimybės. Visi šaltiniai4, kuriais remiamasi aiškinant pamatinius žodžius, pateikiami dvejopai: vieni skliaustuose po aiškinamo pamatinio žodžio, kiti, siekiant išvengti pasikartojimo, šaltinių sutrumpinimų sąraše. Dažnai vartojami kitų kalbų bendriniai ar tikriniai žodžiai, oikonimų kilmei aiškinti, imami iš žodynų, sąrašų; reikalingi istoriniai asmenvardžiai – iš istorinių asmenvardžių kartotekos (IAK). Minėti šaltiniai taip pat įtraukti į sutrumpinimų sąrašą straipsnio gale. Gyvenamųjų vietų vardų, turinčių išskirtas priesagas, dažnumo duomenys bei nustatytas atskirų darybos tipų onimų kiekis pateikiama priede lentelėse (žr. 1, 2 ir 3 lenteles). Straipsnyje naudojami įvairūs sutrumpinimai (objektų ir lokalizacijos nuorodų) paimti iš LKI Vardyno skyriaus Lietuvos vietovardžių žodynui rašyti parengtos Instrukcijos. Laikantis ir kitų ankstesnėse publikacijose autorės išdėstytų nuostatų (plg. Sviderskienė 2005: 92–94; 2006: 51–52), arealinės toponimijos tyrimas pradedamas nuo pirminių ir daugiskaitinių vietovardžių analizės. 1. IŠ BENDRINIŲ ŽODŽIŲ (APELIATYVINIŲ LEKSEMŲ) KILĘ GYVENAMŲJŲ VIETŲ VARDAI 1.1. Pirminiai Būklės sod. Jrgž: liet. būklės ‚vieta, kur seniau buvo trobos, sodyba‘; Buktà vs. ŪtN: skol. buktà ‚žemės plotas, apsuptas iš trijų pusių vandens arba miško‘; Cegėlnė vs. Iš: sl. cegėlnė ‚plytinė‘; Čigėlnė vs. Ldvn: sl. *čigėlnė, plg. sl. cegėlnė; Išmata k. Ss: liet. išmata ‚bendras kaimo žemės plotas‘; Gõjus k. dalis Brb: liet. gõjus ‚nedidelis, gražus mišk elis‘; Griebtùvas k. dalis Klvr: liet. 4 LKŽ; LPŽ; ATSŽ; LHEŽ; LVKŽ… 101 Dalia Sviderskienė griebtùvas ‚pjautuvo formos geležies lankelis, vartojamas javams griebti (nuo pradalgio imti)‘; Kelmýnas k. dalis Iš; Kelmýnė k. Šil.: liet. kelmýnas, kelmýnė ‚vieta, kur nupjovus medžius, palikta daug kelmų‘; Láužas gyv. vt. KzR: liet. láužas ‚sena, sukrypusi troba, lūšna‘; Naujienà vs. Šil, Vv: liet. naujienà ‚kas nauja, naujybė‘; Navynà plv., vs. Alš: sl. navynà, plg. lenk. nowina ‚plėšinys, naujiena (naujai išarta žemė)‘ (Vaitkevičiūtė 1979: 334); Okòtna k. Ss: sl. *okòtna, plg. lenk. ochotny, ochotno ‚gerai paruoštas, pritaikytas‘ (SJP₃ 548); Pagirỹs k. dalis KlvR: liet. pagirỹs ‚girios pakraštys‘; Padaržìnė k. dalis Šil: liet. padaržìnė ‚vieta prie daržinės‘; Panska k. dalis Iš: sl. *panska, plg. lenk. pański ‚poniškas; pono, ponų; dvarininkiškas; dvarininko, dvarininkų‘ (Vaitkevičiūtė 1979: 411); Paulianka k. dalis Šil: sl. *paulianka, plg. lenk. pohulanka ‚išgertuvės, lėbavimas, puota‘ (Vaitkevičiūtė 1979: 469); Podlėsė k. BrB: sl. *podlese, plg. lenk. podlesie ‚pamiškė‘ (Vaitkevičiūtė 1979: 455), dar plg. brus. надлецце (SBM 487), rus. подлесъе ‚pamiškė, pagirys‘ (RLKŽ₃ 188); Pópiernė dv. PrN: sl. *popiernė, plg. lenk. papiernia ‚pōpieriaus fabrikas‘ (Vaitkevičiūtė 1979: 411); Pūstýnė vs. KzR: sl. pūstýnė ‚nuniokota, sugriauta, apleista vieta‘; Santakà k. Igl: liet. santakà ‚dviejų upių sutekėjimo vieta‘; Senóvė sod. MrJ, Šn: liet. senóvė ‚seniai treštas laukas‘; Slabadà k. dalis Vv: sl. *slabada, plg. lenk. stoboda ‚maža gyvenama kaimo vietovė <…>‘ (SJP₆ 209); Smálnyčia k. Ššt: sl. *smalnyčia, plg. sl. smálnyčia ‚deguto gamykla, degutinė‘; Stanaviskas k. dalis KlvR: sl. *stanaviskas, plg. lenk. stanowisko ‚postas, vieta‘ (WSPR 1002). Pluralia tantum lytys: Barsukai k. LdvN: liet. barsūkas ‚plėšrus žvėrelis šiurkščiais plaukais; opšrus (Ursus meles)‘; Būdos vs. Vv: sl. būdà ‚palapinė, pastogė, namelis (sargo, piemens ar kt.)‘; Durbės vs. Lbv – sietina su liet. durbė ‚steverys, šaka‘, liet. durbis ‚išdurbęs medis‘, dar plg. liet. durbti, -sta, -o ‚dubti, kiurti, pūti‘; Galai k. dalis Ig: liet. gãlas ‚kraštas, riba‘; Griebtùvai k. dalis LdvN: liet. griebtùvas ‚pjautuvo formos geležies lankelis, vartojamas javams griebti (nuo pradalgio imti)‘; Išlandžiai k. KrsN: liet. išlanda ‚skylė, anga įlisti ar išlisti, landa‘; Kazėrmės k. dalis Ššt: skol. *kazermė, plg. skol. kazármė ‚kareivinės‘; Pagiriai k. dalis Šn: liet. pagirỹs ‚girios pakraštys‘; Piliakalniai k. Lbv: liet. piliakalnis, piliãkalnis ‚kalnas, kur stovi ar stovėjo pilis, pilies kalnas‘; Revai k. BrB: liet. rėvas ‚tarpek lis, dauba, griova‘; Sãlos vs. LdvN: liet. salà ‚ariamos žemės, dirvos plotelis tarp pievų‘, plg. liet. saloj (MrJ) ‚atk am piai, sunkiai prieinami‘; Sodybos vs. Guob: liet. sodýba ‚vieta, kurioje buvo trobos, sodybvietė‘; Zasłonai k. BrB: sl. *zaslonas, plg. lenk. 102 Marijampolės apskrities gyvenamųjų vietų vardai zastona ,uždanga, uždangalas, užuolaida‘ (Vaitkevičiūtė 1979: 956); Žarijos k. AšmN: liet. žarija ,išdaga, anglis‘; Žūklės k. Vv: liet. žūklė ,žuvų gaudymas, žvejyba‘. 1.2. Vedиниai 1.2.1. Priesagų vediniai. Užrašyta 24, jie sudaromi su lietuviškomis (baltiškomis) priesagomis -ėlė, -ėlis, -ėlis, -ėliai, -ėliai, -ija, -ynas, -inė, -inis, -iniai, -iškiai, -(i)ukai, -utė ir slaviška priesaga -ka. -ėlė: Naujien-ėlė plv., vs. Alš: liet. naujiena ,kas nauja, naujybė‘; -ėlis, -ėliai: Murg-ėliai sod. Guob: liet. mùrgas ,žemės matas‘; Trak-ėliai k. dalis Klvr; Trak-ėlis k. dalis KzR: liet. trãkas ,aptvaras‘; -ėlis, -ėliai: Norag-ėliai dv., vs. Ss: liet. norãgas ,žagrė; žagrės dalis, maunama ant rietų‘; Tabūn-ėlis k. MrJ: liet. tabūnas ,pulkas, būrys‘; -ija: Mandabūr-ija k. dalis Trkš: liet. mandabūris ,būrys, kuopa, susirinkimas‘; -ynas: Kraujut-ynas k. dalis KzR: liet. kraujūtis ,vaistinė kraujalakė (Sanguisorba officinalis)‘; -inė: Liep-inė k. Krsn: liet. liepa ,karpytais lapais medis medingais žiedais ir plačiu vainiku (Tilia)‘; Pagir-inė sod. Vv: liet. pagirė, pagirys ,girios pakraštys‘; Pamalv-inė k. dalis PdvN: liet. *pamalvė, *pamalvys ar pan., plg. liet. malva, malvė ,dedešvinių šeimos augalas, dedešva (Malva)‘; Paraist-inė k. dalis PdvN: liet. paraistė, paraistys ,raisto pakraštys, vieta palei raistą‘; Pašil-inė k. dalis Šil: liet. pašilė ,vieta prie šilo, miškelio‘; Patrak-inė sod. Klvr: liet. patrakė, patrakys ,vieta palei traką, skynimą, palaukę‘; Vidur-inė k. dalis Šil: liet. vidurys ,lygiai arba maždaug lygiai iš visų ar iš dviejų pusių nutolusi vieta‘; -inis, -iniai: Gir-inis k. dalis Trkš: liet. giria ,didelis miškas‘; Kamar-iniai vs. Alš: skol. kamarà ,valstiečių trobos ar klėties kambarys įvairiems produktams ir daiktams pasidėti; indauja, sandėlis; anga, ertmė‘; -iškiai: Molýn-iškiai k. dalis Šn: liet. molýnas ,molinga, molio žemė, dirva‘; Triob-iškiai k. Trkš: liet. triobà ,gyvenamasis namas, pirkia‘; -(i)ukai: Peč-iūkai sod. Prn: sl. pěčius ,krosnis patalpai šildyti, maistui virti, kepti, duonkepis‘; -ka: Būd-ka k. Guob: sl. būdà ,palapinė, pastogė, namelis (sargo, piemens ar kt.); guba‘; Slabad-ka k. dalis Klvr: sl. *slabada, plg. lenk. stoboda ,maža 103 DALIA SVIDERSKIENĖ gyvenama kaimo vietovė <...>‘ (SJPVI 209), dar plg. brus. слабодка „didelio kaimo dalis‘ (SBM 746); -utė: Jaun-utė vs. KzR: liet. jaūnas, -à „nedaug metų turintis, nesenas‘. 1 lentelė (žr. priedą) išryškina priesagas, vartojamas Marijampolės apskrities neoficialiems gyvenamųjų vietų vardams iš bendrinių žodžių sudaryti. Lentelė rodo, kad absoliučią daugumą sudaro lietuviškų (baltiškų) priesagų vediniai (~92%), su slaviška priesaga -ka sudaryta vos pora oikonimų. Produktyviausia lietuviška (baltiška) priesaga šioje vedinių grupėje -inė (~29% derivatų), mažiau produktyvios priesagos -elis, -ėliai, ėlis, -ėliai (~13% derivatų), -ėlė, -inis, -iniai, -iškiai (~8% derivatų), pavienės – -ija, -(i)ukai, -ynas, -utė. 1.2.2. Priešdėlių vediniai. Užrašyti du priešdėlių at- ir pa- vediniai. at-: At-stulpỹs k. dalis Šil.: liet. stūlpas „stačias į žemę įkastas rąstas‘; pa-: Pa-dėgsnė k. Brb: liet. dėgsnė „degimas, išdegusi vieta‘. 1.3. Sudurtiniai gyvenamųjų vietų vardai (dūriniai) Pirmasis jų sandas visais užrašytais atvejais – daiktavardis. Antraisiais sandais eina tiek fiziografiniai, topografiniai terminai⁵, tiek su žmogaus aplinka susiję objektų pavadinimai: Alksn-iā-kaimis k. dalis ŪtN: liet. ālkšnis „beržinių šeimos medis (Alnus)‘, káimas; Čỹk-a-kalnis vs. MrJ: liet. čỹkas „baravykus seniau vadindavo čykais‘, kálnas; Gal-ā-sodė k. dalis Krsn: liet. gālas „daikto kraštinė dalis (pradžia, pabaiga)‘, liet. sōdas „žemės plotas, kuriame auga vaismedžiai ir vaiskrūmiai‘; Kiaul-iā-pievė vs. ŪtN: liet. kiaũlė „namini gyvulys, auginamas mėsai, riebalams (Sus domesticus)‘, piéva; Klev-a-kalnis k. Šil.: liet. klėvas „klevinių šeimos medis plačiais karpytais lapais, medžliepis (Acer)‘, kálnas; Lìn-margis k. Ss: liet. linā, línas „pluoštinis ir aliejinis augalas (Linum)‘, liet. márgas „žemės matas‘; Svirn-a-viečiai k. Ss: liet. svir̃nas „trobesys, kur pilami grūdai; didesnė klėtis‘, liet. vietà „plotas, erdvė, kurioje kas yra ar vyksta‘. Užrašytas vienas vietovardis, kurio abu sandai yra slavižmai – Star-a-po- 5 Straipsnyje neaiškinama iš dažnai pasikartojančių, visuotinai lietuvių kalboje paplitusių geografinių nomenklatūrinių terminų ir jų mažybinių formų susidariusių antrųjų sandų bei dėmenų kilmė. 104 Marijampolės apskrities gyvenamųjų vietų vardai lė || Marijámpolė (of.) mst. MRJ; pirmasis sandas sietinas su lenk. stary, rus. старый ‚senas‘, antrasis su brus., rus. поле, lenk. pole ‚laukas‘.6 1.4. Sudėtiniai 1.4.1. Kilmininkinis gyvenamosios vietos vardas šioje grupėje užrašytas vienas: Duobių Kalnas sod. GDL. Pirmasis jo dėmuo susidaręs iš liet. duobė ‚iškasta ar šiaip įdubusi vieta žemėje‘, antrasis – iš geografinio nomenklatūrinio termino kalnas. 1.4.2. Kvalifikaciniai gyvenamųjų vietų vardai sudaro daugumą (9). Pirmieji jų dėmenys išreikšti paprastuoju ar įvardžiuotiniu būdvardžiu, neturinčiu polarizacinės poros, nors opozicija ir juntama. Būdvardis šiuose junginiuose tarnauja tam tikros ypatybės paryškinimui. Antrieji kalbamų oikonimų dėmenys – fiziografiniai, topografiniai terminai, gyvenamųjų objektų, vietų pavadinimai ar pan.: Karališkas Darželis sod. JRGŽ: liet. karališkas, -a, ‚labai didelis‘ ir liet. darželis ‚žemės sklypelis prie gyvenamųjų namų gėlėms‘; Nauja Valià k. LBV: liet. naujas, -à, antrasis dėmuo sietinas su lenk. wola ‚mokesčių lengvatos; vietovė, kuriai jos suteiktos‘ (SJPVII 684–686); Naujas Kaimas k. LBV: liet. naujas, -à ir liet. kaimas ‚valstiečių gyvenvietė, sodžius, soda‘; Naujas Miestas mst. dalis KLVR: liet. naujas, -à ir liet. miestas ‚didelė gyvenamoji vietovė <...>‘; Naujoji Klebonijà sod. ŠŠT: liet. naujoji, plg. liet. naujas, -à ir liet. klebonija ‚klebono gyvenami namai; klebono žemė‘; Pànska Ūlyčia k. dalis KŽR: sl. *panska, plg. lenk. pański ‚pòniškas; pòno, pònų; dvarininkiškas; dvarininko, dvarininkų‘ (Vaitkevičiūtė 1979: 411) ir sl. *ūlyčia, plg. sl. ūlyčia ‚kaimas, sodžius‘; Senòji Klebonijà sod. ŠŠT: liet. senóji, plg. liet. senas, -à ‚jau kuris laikas esantis, seniai atsiradęs <...>‘ ir liet. klebonija ‚klebono gyvenami namai; klebono žemė‘; Sodybinė Linija k. dalis PDVN: liet. sodybinis, -ė ‚priklausantis sodybai, esantis sodybvietėje‘ ir liet. linija ‚rėžio ar lauko riba; siena, ežia‘; Svìnska Ūlyčia k. dalis KLVR: sl. *svinska, plg. lenk. świński ‚kiaùlės; kiaùlių; kiaulinis‘ (Vaitkevičiūtė 1979: 786) ir sl. ūlyčia ‚kaimas, sodžius‘; Užbažnytinė Linija k. dalis PDVN: liet. *užbažnytinė (esanti už bažnyčios), plg. liet. bažnytinis, -ė ‚priklausantis bažnyčiai (maldos namams)‘ ir liet. linija ‚rėžio ar lauko riba; siena, ežia‘. 6 Šiuo atveju remiamasi Vanago teikiamu aiškinimu, kad vv. Star-a-polė – sudurtinis (plačiau žr. Vanagas 1996: 143–146). 105 DALIA SVIDERSKIENĖ Vieną kitą paminėtą oikonimą galima būtų laikyti perkeltiniais, nes anksčiau jie greičiausiai žymėjo ne gyvenamąją vietą, bet kitą objektą ir tik vėliau galėjo būti perkelti gyvenamosioms vietoms pavadinti. 2. IŠ KITŲ VIETOVARDŽIŲ KILĘ GYVENAMŲJŲ VIETŲ VARDAI 2.1. Pirminiai Šiek tiek daugiau jų (5 iš 9 užrašytų) šioje grupėje susidarę iš hidronimų, nei iš kitų vietovardžių: Álica k. dalis Brb: Álica up. Brb (LHEŽ 39); Dobrovõlė k. Trkš – perkeltinis kaimo vardas, sietinas su lenk. vv. Dobrowola (SMPRL 227); Drubėngis || Drubìnga dv. Prn: Drubėngis || Drubìnga up. Prn (LHEŽ 92); Jaruzolìmas k. dalis Klvr, KzR – perkeltinė gyvojoje kalboje vartojama Palestinos miesto vardo Jerùzalė (hebr. Jerušalaim) lytis (LEIX 388; Saly s 1983: 221); Karõsbalė k. dalis Jrgž: Karõsbalė b. Jrgž; Kiaulỹčia dv., k. Ššt: Kiaulỹčia, Kiaulỹčia up. Smn (LHEŽ 155); Lamžà vs. Ldvn – perkeltinis viensėdžio vardas, sietinas su lenk. vv. Łomża (SMPRL 635), plg. lenk. tomić ‚laužyti‘ (SJPII 812); Marvenka k. dalis KzR: Marvenka || Marvėlė (of.) up. Kn (VK; LHEŽ 206). 2.2. Vediniai 2.2.1. Priesagų vediniai. Tai lietuviškų (baltiškų) priesagų -elė(s) ir -ėliai vediniai, susidarę iš kitų gyvenamųjų vietų vardų. -ėlė(s): Dūmišk-ėlės k. dalis ŪtN: Dūmiškės k. ŪtN (ATŠŽ 68); Naujien-ėlė vs. Vv: Naujienà vs. Vv (VK); -ėliai: Mardos-ėliai k. Brb: Mãrdosai k. Brb. 2.2.2. Priešdėlių vediniai. Jų užrašyta 4. Daugumą sudaro priešdėlio pa- vediniai iš hidronimų ir iš kitos gyvenamosios vietos vardo: Pa-judrỹs k. dalis KzR: Jùdrė, Judrė up. KzR (LHEŽ 137); Pa-verksnỹs vs. Prn: Verksnė || Verksnià up. Prn (LHEŽ 373); Pa-dambavà vs. Trkš: Dambavà k. Trkš (ATŠŽ 53). Vienas neoficialus gyvenamosios vietos vardas sudarytas su slavišku priešdėliu pod-: Pod-pakusìnė sod. Šn: Pakusinė k. Šn (ATŠŽ 219). 106 Marijampolės apskrities gyvenamųjų vietų vardai 2.3. Sudėtiniai 2.3.1. Kilmininkiniai gyvenamųjų vietų vardai. Jų užrašyta 3. Visų pirmasis dėmuo – oikonimas, antrasis – bendrinis vietos pavadinimas: Navasodų Navynà k. Trkš: Navasodai k. Ss (ATSŽ 198), antrasis dėmuo sietinas su lenk. nowina ‚plešinys, naujiena (naujai išarta žemė)‘ (Vaitkevičiūtė 1979: 334); Tārtupio Pamurgys vs. Brb: Tārtupis k. ŪtN (ATSŽ 313) ir liet. *pamurgỹs, plg. liet. mùrgas ‚žemės matas‘; Žydaviškio Raštas vs. Būd: Žydaviškis k. Guob (ATSŽ 360) ir raìstas. 2.3.2. Kvalifikaciniai gyvenamųjų vietų vardai. Šie junginiai (užrašyta 2) sudaryti iš paprastųjų būdvardžių (pirmieji dėmenys) ir oikonimų (antrieji dėmenys), suderintų ir išreikštų vardininko linksniu: Naujās Būdviètis vs. Šil: liet. nauj̃as, -à ‚neseniai atsiradęs <...>‘ ir Būdviètis (of.) k. SkRd (ATSŽ 42); Naujì Prienai vs. Prn: liet. nauj̃as, -à ir Prienai mst. (ATSŽ 249). Jie neturi polarizacinės poros, nors opozicija juntama. Būdvardžiai šiais atvejais (kaip ir kitais, plg. 1.4.2.) greičiausiai tarnauja ne opozicijai, o tam tikros ypatybės paryškinimui. 3. IŠ ASMENVARDŽIŲ IR APELIATYVINIŲ ASMENŲ PAVADINIMŲ KILĘ GYVENAMŲJŲ VIETŲ VARDAI 3.1. Pirminiai Marijampolės apskrityje fiksuotas vienas iš priesaginio antroponimo (transonimizacijos būdu) išvestas gyvenamosios vietos vardas: Damaračkas vs. KzR: avd. Damaračkas. Šį atvejį, kaip abejonių nekeliantį, Vanagas mini šalia kitų aiškesnių ir dar keleto gyvenamųjų vietų vardų, kuriuos galima tik įtarti kilus iš asmenvardžio vienaskaitos (plg. Vanagas 1967: 111–116). Kiti 54 atvejai – pluralia tantum formos: Antanėliai k. Vv: avd. Antanėlis; Bendoriai vs. Mrj: avd. Bendorius ar pan. arba liet. bendorius ‚kubilius‘; Bereckai k. dalis Ššt: avd. Berečkas; Bižai vs. AlšN: avd. Bižas; Būbniai k. Vv: avd. Būbnys; Danieliai vs. Alš: avd. Daniėlius; Daržininkai (t. Daržinykai) k. dalis PdvN: liet. daržininkas ‚mažažemis, sklypininkas‘; Daunorai k. dalis Brb: avd. Daunoras; Garsickai (t. Garsiskai) k. KzR: avd. Garsickas; Gataveckai k. Vv: avd. Gatavėckas; Gyvūkai k. dalis Iš: liet. gyvùkas ‚gyvas, judrus vaikas‘; Griškai vs. Trkš: avd. *Griškas ar pan., plg. pvd. Griškà; Gudai vs. Vv: avd. Gùdas ar liet. gùdas ‚baltar usis (kartais lenkas ar rusas)‘; Jankauskai k. 107 DALIA SVIDERSKIENĖ dalis Vv: avd. Jankáuskas ar pan.; Jaraĩ k. Alš: avd. Jãras; Kačerakai sod. ŪtN: avd. *Kačerakas, plg. pvd. Kačeráuskas, Kačerėvskis, dar plg. lenk. pvd. Kaczerek (SNPIV 423); Kamičiãi dv., k. Klvr: avd. *Kamičius ar pan., plg. lenk. pvd. Kamicz (SNPIV 461), dar plg. pvd. Kamičáitis; Karaliai k. Vv: pvd. Karãlius ar liet. karãlius ‚valdovo, monarcho titulas kai kuriuose kraštuose‘; Karončikai k. Klvr: avd. *Karončikas, plg. lenk. pvd. Karończyk (SNPIV 509); Katiliai k. dalis Šn: avd. Katilius ar liet. katìlius ‚katilų dirbėjas, taisytojas ar pardavėjas‘; Kižiai k. dalis Vv: avd. Kižys ar pan., plg. liet. kižas ‚žmogus, kuris pyksta dėl niekų‘; Koliončikai gyv. vt. Brb: sl. *koliončikas (tas, kuris gyvena kolonijoje), plg. sl. kolònija ‚vienkiemis, viensėdija; ūkis‘; Kuklai k. Trkš: avd. *Kuklas, plg. lenk. pvd. Kuklas (SNPV 397); Kvalitai vs. Alš: avd. *Kvalitas, plg. pvd. Kvalità; Ledai k. dalis KzR: avd. Lėdas; Melekai k. dalis Vv: avd. *Melekas, plg. lenk. pvd. Melek (SNPVI 284), dar plg. pvd. Melekáuskis; Melninkai (t. Melnykai) k. Guob: skol. mélninkas ‚malūnininkas‘; Migliai k. dalis Šn: avd. Miglỹs ar pan. arba liet. mìglis ‚kas menkai ką išmano; žioplys, puskvailis‘, liet. mìglius ‚miegalius‘; Mikai k. dalis Šn: avd. Mikas; Mikuliaĩ gyv. vt. Šn: avd. Mikūlis ar pan.; Mozūrai k. dalis KzR: avd. Mozū̃ras ar liet. mozū̃ras, -ė ‚mozūrų etninės grupės žmogus‘, plg. lenk. mazur ‚kilęs iš Mozūrijos; neišprusęs žmogus, prasčiokas‘ (SJPII 907); Naginioniai k. Ss: avd. Naginiónis; Nemurai k. Šn: avd. Nėmuras; Olekai k. dalis KzR: avd. Òlekas; Pasãuliai vs. Šil: avd. Pasãulis ar pan.; Pastarnãkai vs. Alš: avd. *Pastarnãkas, plg. pvd. Pastarnõkas; Pečkiai k. KzR: avd. Pečkỹs ar pan.; Pieškai vs. Vv: avd. Piẽkas; Rauskai (t. Rauckai) vs. Vv: avd. *Rauskas, plg. lenk. pvd. Rauck, Raucki (SNPVIII 53); Reškiniai vs. Šil: avd. *Reškinis ar pan., plg. lenk. pvd. Raszkin (SNPVIII 48), dar plg. pvd. Reškėvičius; Ringiai k. dalis Vv: avd. Ringis ar pan.; Ruseckai vs. Vv: avd. Rusėckas; Skirkai k. Guob: avd. Skirka ar pan.; Skučai vs. Vv: avd. Skučas; Spūdžiai vs. Guob: avd. Spūdis ar pan.; Šiauliai vs. Šil: avd. Šiaulis ar pan.; Šverakai sod. ŪtN: avd. *Šverakas, plg. pvd. Šverỹs, dar plg. lenk. pvd. Swierak (SNPIX 174); Terlezai vs. Vv: avd. *Terlezas, plg. lenk. terlarz ‚dailidė, stalius; stogdengys‘ (SJPVII 49); Urbonai vs. Vv: avd. Ūrbonas; Urnevičiai k. KzR: avd. Urnėvičius; Varteliai vs. Šn: avd. *Vartelis ar pan., plg. lenk. pvd. Wartel (SNPX 101); Zelberiai k. Krsn: avd. *Zelberis ar pan., plg. vok. avd. Selber (Gottschald 1954: 535); Žilinskai k. dalis Vv: avd. Žilińskas. Kita vertus, kai kurie gyvenamųjų vietų vardai, pvz.: Griškai vs. Trkš, 108 Marijampolės apskrities gyvenamųjų vietų vardai Kvalitai vs. Alš ar Skirkai k. Guob gali būti traktuojami ir kaip galūnių vediniai, atsiradę iš asmenvardžių Gr iškų, Kvalitų ar Skirkų. 3.2. Vediniai 3.2.1. Galūnės vedinys šioje grupėje užrašytas vienas: Simnišk-ė sod. Trkš: avd. Simniškis, plg. lenk. pvd. Simniszko (SNPVIII 420)7. 3.2.2. Priesagų vediniai. Užrašyti 97. Jie sudaromi tiek su lietuviškomis (baltiškomis) priesagomis -aitis, -inė, -ynė, -inis, -iniai, -iškė(s), -iškis, -iškiai, -otas, tiek ir su slaviškomis -avas, -čižna, -enka, -ina, -ka. -aitis: Šark-aitis k. Lbv: avd. Šarka, Šarkus ar pan.; -avas: Mikalaj-ãvas k. Guob: avd. *Mikalajus ar pan., plg. v. Mikalõjus; Ulan-avas k. Krsn: avd. *Ulanas, plg. lenk. utan, ulõnas (Vaitkevičiūtė 1979: 824), dar plg. liet. ulõnas ‚durtuvu ginkluotas raitelis, lengvasis kavaleristas‘, pvd. Ulanãvičius; -čižna: Barkau-čižna k. Lbv: avd. Barkáuskas ar pan.; Kazlau-čižna k. Ss: avd. Kazláuskas ar pan.; Mitrau-čižna vs. Klvr: avd. Mitrãuskas; Palen-čižna k. Klvr: avd. Palenčius; Petrau-čižna k. Ldvn: avd. Petráuskas ar pan.; Samau-čižna k. Klvr: avd. Samáuskas ar pan.; Šarkau-čižna k. Klvr: avd. Šarkáuskas ar pan.; -enka: Kòm-enka vs. Lbv: avd. Kòmas; -ina: Anel-inà dv. Mškč: avd. Anėlė ar pan., plg. pvd. Aneláuskas, Aneliūnas; -inė: Cimbol-inė sod. Klvr: pvd. Cimbolà ar pan.; Radžiūn-inė k. Šn: avd. Radžiūnas; -ynė: Abrom-ynė sod. Šn: avd. Abrõmas; Balaik-ynė sod. Jrgž: avd. Balaikà; Baln-ynė sod. KzR: avd. Balnỹs ar pan.; Ban-ynė sod. KzR: avd. Banỹs ar pan.; Batait-ynė vs. KzR: avd. Batáitis; Berlišk-ynė sod. Šn: avd. *Berliškis ar pan., plg. pvd. Berlickas, dar plg. avd. Antonius Berliž 1729–1771 m. (IAK); Bisk-ynė sod. Šn: avd. Biškis ar pan.; Civinsk-ynė sod. Šn: avd. Civìnskis ar pan.; Čepansk-ynė sod. Šil: avd. Čepánskis ar pan.; Čibirk-ynė vs. KzR: avd. Čibirka; Daugėl-ynė sod. Šn: avd. Daugėla ar pan.; Dielk-ynė sod. Jrgž: avd. Dielkus; Duob-ynė vs. Vv: pvd. Duõba; Duobin-ynė vs. Šn: avd. Duõbi- 7 Kita vertus, sodybos vardas gali būti laikomas priesagos -išk- vediniu iš avd. *Simnys ar pan., plg. lenk. pvd. Simniak (SNPVIII 420). 109 Dalia Sviderskiene nis ar pan.; Girn-ynė sod. Ss: avd. Girnys ar pan.; Huf-ynė sod. Jrgž: avd. Hūfas; Jankausk-ynė sod. KzR: avd. Jankáuskis ar pan.; Jar-ynė sod. Ss: avd. Jāras; Jasait-ynė sod. Ss: avd. Jasáitis; Kail-ynė vs. Šn: avd. Kaĩlius ar liet. kaĩlius „kailių dirbėjas, kailiadirbys, odžius, odminys“; Klein-ynė vs. Šn: avd. Kleinýs; Kubil-ynė sod. KzR: avd. Kubìlius ar liet. kubìlius „kubilių dirbėjas; kubilų pardavėjas“; Kumšt-ynė sod. Ss: avd. Kumštýs, Liauk-ynė sod. Ss, Šn: avd. Liaũkus ar pan.; Litvait-ynė sod. Šn: avd. Litváitis; Mač-ynė vs. Šn: avd. Mačýs ar pan.; Majausk-ynė sod. Šn: avd. Majáuskis ar pan.; Maliausk-ynė k. dalis KzR: avd. Maliáuskis ar pan.; Monik-ynė sod. Šn: avd. Mònika, Mònikas; Morkait-ynė sod. KzR: avd. Morkáitis; Palaik-ynė sod. Šn: avd. Palaĩkis ar liet. palaĩkis „prastas, netikęs; silpnas, suvargęs, senas; neturtingas, paprastas; nedoras, niekingas; netikėlis, nenaudėlis“; Paskin-ynė sod. Šn: avd. *Paskinis ar pan., plg. pvd. Paskà, Paskėvičius, dar plg. lenk. pvd. Paskiński (SNPᵥᵢᵢ 214); Pečiul-ynė sod. Šn: avd. Pečiùlis; Pečiok-ynė sod. AlŠ: avd. Pečiòkas; Pišk-ynė vs. AlŠ: avd. Piška; Ragick-ynė sod. KzR: avd. Ragickas; Revinsk-ynė sod. Ss: avd. Revinskis ar pan.; Rudžiavič-ynė sod. KzR: avd. Rudžiāvičia; Rukštel-ynė sod. Jrgž: avd. Rukštėlė ar pan.; Sidabr-ynė vs. Šn: avd. Sidabra, Sidabras ar pan.; Šat-ynė sod. Ss: avd. Šātas; Šim-ynė vs. Šn: avd. Šìmas; Venclov-ynė sod. KzR: avd. Veñclova ar pan.; Virbaš-ynė k. KzR: avd. Virbāšius; -inis, -iniai: Dulsk-inis (t. Dulcki’nis) sod. Ldvn: avd. Dùlskis ar pan.; Kunigi-iniai k. dalis KzR: liet. kù nìgas „dvasininkas; ponas, viešpats; vadas“ ar avd. *Kunigas, plg. pvd. Kunigáitis, Kunigėlis; -iškė(s): Abok-iškė vs. Ašmn: avd. *Abokas ar pan., plg. pvd. Abokáitis; Árman-iškė sod. Jrgž: avd. Ármanas ar pan.; Bieżin-iškė sod. KzR: avd. *Bieżinis ar pan., plg. pvd. Bieżà, Bieżė; Bliumk-iškė sod. Klvr: avd. Bliumkys ar pan.; Broc-iškės vs. Ldvn: avd. Brocas ar pan.; Bulbūn-iškė sod. Šil: avd. Bulbūnas; Degut-iškės vs. Klvr: avd. Degùtis ar pan. arba liet. degùtis „kas degutą dega, juo verčiasi“; Dziubin-iškė sod. Brb: avd. *Dziubinis ar pan., plg. pvd. Dziubinskas; Grabauč-iškė k. dalis Klvr: avd. *Grabaučius ar pan., plg. pvd. Grabáuskas; Grig-iškė sod. Ldvn: avd. Grìgas ar pan.; Grüb-iškė vs. Ldvn: avd. *Grübis ar pan., plg. vok. avd. Grübel (Brechenmacher 1960: 600), Grüber (Gottschald 1954: 302); Jurkyn-iškė sod. Jrgž: avd. Jurkýnas; Kaltūn-iškė k. dalis Ss: avd. *Kaltūnas ar pan., plg. lenk. pvd. Kattun (SNPᵢᵥ 456), dar plg. prvd. Kaltūnas (Butkus 1995: 247); Kazlauč-iškės sod. Ss: avd. *Kazlaučius ar pan., plg. pvd. Kazlaučiūnas; Laik-iškės k. dalis Vv: avd. 110 Marijampolės apskrities gyvenamųjų vietų vardai *Laikis ar pan., plg. lenk. pvd. Laik (SNPv 505), dar plg. pvd. Laikáuskas; Milūnč-iškės vs. KLVR: avd. Milūnčius; Možūr-iškės dv. SKRD: avd. Možūras ar pan. arba liet. možūras, -ė ‚možūrų etninės grupės žmogus‘, plg. lenk. mazur ‚kilęs iš Mozūrijos; neišprusęs žmogus, prasčiokas‘ (SJPII 907); Prank-iškė vs. PRN: avd. Pránka; Ràč-iškė sod. JRGŽ: avd. Račỹs ar pan. arba liet. ràčius ‚medinių vežimo dalių, ratų dirbėjas‘; Rùdval-iškė k. LDVN: avd. Rùdvalis; Skār-iškė vs. KLVR: avd. Skārius ar liet. skāris ‚kas nuskaręs, apdriskęs‘; Šlein-ynė vs. ŠN: avd. Šleinỹs ar pan.; Šmit-iškės dv. PRN: avd. Šmitas; Vytur-iškė sod. ŠIL: avd. Vyturỹs; -iškis, -iškiai: Beliūn-iškiai k. IGL: avd. Beliūnas; Būdav-iškis k. KLVR: avd. Būdava ar pan.; Cimbal-iškiai vs. Vv: avd. Cimbalis ar pan.; Geldor-iškiai k. dalis PDVN: avd. *Geldoris ar pan., plg. lenk. pvd. Geldarski (SNPIII 301); Kizil-iškiai vs. Ss: avd. *Kizilis ar pan., plg. pvd. Kizilēvičius; Komin-iškis k. dalis AŠMN: avd. *Kominas ar pan., plg. lenk. pvd. Komin (SNPV 99); Tešl-iškiai vs. TRKŠ: avd. Tešlà, plg. lenk. pvd. Teszler (SNPIX 525); Vengl-iškis dv., vs. Ss: avd. *Venglys ar pan., plg. pvd. Vęnglikas, dar plg. lenk. pvd. Węgler (SNPX 176); Žąsin-iškiai vs. ALŠ: avd. Žąsinas; -k-: Karadun-k-ai k. dalis ŠIL: *karadunas ar pan., gal plg. lenk. korodon ‚kelmas, stuobrys, kvailys, mulkis, vėpla, žioplys‘ (SJPII 478); Marìn-k-a plv. BRB: avd. Marinà, Marìnas; -otas: Aleks-ótas sod. PRN: avd. Aleksà, Ãleksas. 2 lentelė (žr. priedą) išryškina iš asmenvardžių ir apeliatyvinių asmenų pavadinimų susidariusių neoficialiųjų oikonimų darybos afiksus – priesagas. Iš jos matyti, kad minėtiems oikonimų derivatams Marijampolės apskrityje sudaryti vartojama 5 lietuviškos (baltiškos) ir 5 slaviškos priesagos. Su pirmosiomis sudaryta 84 oikonimai (~86%), su antrosiomis gerokai mažiau – 13 oikonimų (~14%). Produktyviausia šiame areale lietuviška (baltiška) priesaga -ynė (~46% derivatų), kitos gana produktyvios priesagos su -išk- (-iškė(s), -iškis, -iškiai), sudarančios ~34% derivatų. Iš slaviškų priesagų produktyviausia priesaga -čizna (~7% derivatų). Su kitomis lietuviškomis (baltiškomis) ir slaviškomis priesagomis sudaryta tik po vieną kitą vedinį. 3.2.3. Fiksuotas vienas priešdėlio už- vedinys: Ùž-juodė vs. JRGŽ: avd. Juòdis ar pan., plg. liet. juódis, -ė ‚juodaplaukis, tamsiaodis žmogus‘. 111 Dalia Sviderskienė 3.3. Sudurtiniai gyvenamųjų vietų vardai (dūriniai) Užrašyta 10, pirmieji jų sandai – asmenvardžiai ir apeliatyviniai asmenų pavadinimai: Baln-a-margis sod. Ss: avd. Balnys ar pan., márgas8; Karō-laukis (< *Karol-laukis) vs. Mrj: avd. Kārolis ar pan., laūkas; Kev-iā-daržis sod. Guob: avd. *Keva ar pan., plg. pvd. Kievà, daržas; Kūpr-a-kaimis k. dalis Jrgž: avd. Kūpras ar pan.; Kuin-a-kampis k. dalis Vv: avd. Kuinys ar pan. arba liet. kūnas ‚trumpai nukirp tais plaukais; neturtingas, plikas; prastas, liesas; nerangus, rambus‘, kãmpas; Žyd-girė k. dalis Guob: liet. žydas, -ė, žydų tautybės žmogus‘, girià; Palč-ia-balė k. Klvr: avd. *Palčius ar pan., plg. pvd. Palčiauskas, Palčevskas, balà; Palūc-murgiai vs. Lbv: avd. *Paluca ar pan., plg. lenk. pvd. Paluc, Paluca (SNPVII 172), dar plg. pvd. Palùckas, mùrgas; Pिपir-miestis k. dalis Iš: avd. Pipìras ar liet. pipìras ‚prk. apie mažą vaiką, apie mažo ūgio žmogų‘, miėstas; Zemk-a-kaimis k. dalis Šn: avd. *Zemka ar pan., plg. lenk. pvd. Zemka (SNPX 480), dar plg. pvd. Zemkàuskas, kãimas. Antrieji užrašytų neoficialiųjų gyvenamųjų vietų vardų sandai būna dvejopi: 1) fiziografiniai, topografiniai terminai balà, girià, kãimas, laūkas, miėstas; 2) su žmogaus aplinka, veikla ar pan. susiję objektų ir kiti pavadinimai (liet. daržas ‚žemės sklypas prie sodybos daržovėms‘, liet. kãmpas ‚kraštas, šalis; pusė‘, liet. márgas, mùrgas ‚žemės matas‘). 3.4. Sudėtiniai 3.4.1. Kilmininkinių gyvenamųjų vietų vardų pirmieji dėmenys susidarę iš asmenvardžių ir apeliatyvinių asmenų pavadinimų, antrieji – iš bendrinių žodžių ir geografinio nomenklatūrinio termino (kãimas) mažybinės formos: Beldauskiūčių Sōdas vs. Ššt: avd. *Beldauskiūtė, plg. pvd. Beldaũskas ir liet. sōdas ‚žemės plotas, kuriame auga vaismedžiai ir vaiskrūmiai‘; Daržininkų Ūlyčia (t. Daržinykų ūly’čia) k. dalis Iš: liet. daržininkas ‚mažažemis, sklypininkas‘ ir sl. ūlyčia ‚kaimas, sodžius‘; Parkaʊskų Kaimelis k. dalis Guob: avd. *Parkauskas, plg. pvd. Parkáuskis ir liet. kaimẽlis, plg. kãimas; Žilinskų Senynė sod. Šn: avd. Žilinskas, Žilinskas ir liet. *senynė, plg. liet. sėnas, -à ‚jau kuris laikas esantis, seniai atsiradęs <…>‘. Šiuos vietų vardus galima lai- 8 Antrieji sandai šioje grupėje aptariami išnagrinėjus gyvenamųjų vietų vardus pagal pirmuosius sandus. 112 Marijampolės apskrities gyvenamųjų vietų vardai kyti perkeltiniais, nes greičiausiai anksčiau jie žymėjo kitą objektą, o vėliau buvo perkelti gyvenamosioms vietoms pavadinti (plg. 1.4.1.). 3.4.2. Kvalifikacinis gyvenamosios vietos vardas užrašytas vienas: Nauja Treiza vs. Vv, kuris sudėtas iš liet. naũjas, -à „neseniai atsiradęs <...>“ ir avd. *Treiza, plg. vok. avd. Treis (Gottschald 1954: 576). 4. GALIMOS DVEJOPOS KILMĖS GYVENAMŲJŲ VIETŲ VARDAI Šie oikonimai gali būti siejami arba su apeliatyvu, arba su apeliatyviniu asmens pavadinimu ar asmenvardžiu, kilusiu iš apeliatyvo. Marijampolės apskrityje darybiniu aspektu jų galima išskirti tris grupes: pirminius, priesaginius ir sudurtinius. 4.1. Pirminiai (pluralia tantum formos) Graužai k. dalis Brb: avd. Gráužas (dar žr. pvd. Gruužėlis) arba liet. graužas ,žvyro sudėtinė dalis, žvyras, žvirgždas‘; Kraujučiai k. Vv: avd. Kraujūtis (dar žr. pvd. Kraujutaitis) arba liet. kraujūtis ,vaistinė kraujalakė (Sanguisorba officinalis); paprastoji kraujažolė, sraujanosis, straviklis (Achilea millefolium)‘. 4.2. Vediniai Priesagų -inė, -iškės vediniai: -inė: Gryb-inė vs. Iš: avd. Grỹbas arba liet. grỹbas ,glebus, minkštas sporinis augalas; kremblys‘; Lepš-inė k. dalis Šil: avd. Lepšỹs ar pan., liet. lẽpšė ,ištižęs, bevalis, išpaikintas žmogus‘, liet. lẽpšis, lepšỹs ,ištižėlis, liurbis‘ arba liet. lẽpšis, lepšỹs ,skylėtabu­džių šeimos valgomas grybas (Boletus scaber)‘; Žiurk-inė k. dalis Guob, Ss: avd. Žiurkùs, prvd. Žiurkė (Butkus 1995: 460) arba liet. žiùrkė ,stambus pelių šeimos graužikas, didesnis už pelę (Rattus)‘; -iškės: Vanag-iškės k. dalis Klvr: avd. Vãna­gas (dar žr. pvd. Vanagáitis) arba liet. vãna­gas ,vanagų pošeimio rūšis, plėšrus paukštis trumpu lenktu snapu ir aštriais nagais‘. 113 Dalia Sviderskienė 4.3. Sudurtiniai Cack-a-vietė sod. Iš: avd. *Cacka ar pan., plg. lenk. pvd. Cacka, Cacko (SNP 6) arba sl. cackà, čačkė ‚žaislas, menkas papuošalas, niekniekis‘, liet. vietà ‚plotas, erdvė, kurioje kas yra ar vyksta‘; Garn-a-būdis k. Lbv: avd. Garnỹs (dar žr. pvd. Garnėlis) arba liet. garnỹs ‚ gandras, gužas (Ciconia)‘, liet. būdà ‚palapinė, pastogė, namelis (sargo, piem ens ar kt.)‘; Mešk-ã-būdis sod. Iš: avd. Meškà, liet. meškà ‚nerangus, dramb lotas, sunkus, sutingęs žmogus‘ arba liet. meškà ‚lokys‘, liet. būdà; Žiùrk-a-kaimis k. Šil; k. dalis ŪtN: avd. Žiùrkus arba liet. žiùrkė ‚stambus pelių šeimos graužikas, didesnis už pelę (Rattus)‘, kãimas; Žiùrk-miestis vs. Vv: avd. Žiùrkus arba liet. žiùrkė, miẽstas. Marijampolės apskrities neoficialiųjų gyvenamųjų vietų vardų tyrimas baigiamas 3 lentele (žr. priedą). Iš jos matyti, kad patys gausiausi tirti vietovardžiai yra priesaginiai. Jų užrašyta 130, t. y. apie 44% visų tirtų oikonimų. Pirminių oikonimų užrašyta 111, t. y. apie 38% visų tirtų šios klasės onimų. Kitų darybos tipų gyvenamųjų vietų vardai pagal gausumą pasiskirstė šitaip: sudurtiniai (dūriniai) – 24, t. y. apie 8%; sudėtiniai – 21, t. y. apie 7%; priešdėlių vediniai – 7, t. y. apie 2%; galūnių vediniai – 1, t. y. apie 0,3%. Pamatinio žodžio leksinio statuso požiūriu tirti gyvenamųjų vietų vardai pasiskirstę taip: susidarę iš asmenvardžių ir apeliatyvinių asmenų pavadinimų yra 169, t. y. apie 58% visų tirtų oikonimų, iš bendrinių žodžių (apeliatyvų) – 88, t. y. apie 30% visų tirtų oikonimų, iš kitų vietovardžių – 23, t. y. apie 7,5% visų tirtų oikonimų, galimos dvejopos kilmės fiksuota 13, t. y. apie 5% visų tirtų oikonimų. 5. IŠVADOS Apibendrinant Marijampolės apskrities tarpukario laikotarpiu iš gyvosios kalbos užrašytų neoficialių gyvenamųjų vietų vardų analizę darybos ir kilmės požiūriais, galima daryti keletą išvadų. 5.1. Darybos polinkiai 5.1.1. Neoficialiųjų oikonimų daryboje, kaip įprasta visose toponimų klasėse, būdingesni derivacinių požymių turintys antriniai vietų vardai (∼62%). 114 Marijampolės apskrities gyvenamųjų vietų vardai 5.1.2. Dariausias neoficialių gyvenamųjų vietų vardų darybos tipas šiame areale yra priesaginis (~44%) (skirtingai nei oficialioje lietuvių oikonimijoje, kur produktyviausią darybos būdą reprezentuoja pluralia tantum formos). Produktyvumu išsiskiria lietuviškų (baltiškų) priesagų -ynė (45 oikonimai) ir su -išk- (-iškė(-s), -iškis, -iškiai) vediniai (35 oikonimai). Priesagos -ynė vediniai sudaromi iš asmenvardžių, apeliatyvinių asmenų pavadinimų ir paprastai žymi žmonių gyvenamąsias ar gyventas vietas. Posesyvinę funkciją atliekančios priesagos su -išk- vartojamos sudarant oikonimus tiek iš asmenvardžių ir apeliatyvinių asmenų pavadinimų, tiek iš apeliatyvų. Gausumu tarp jų pasižymi neoficialūs gyvenamųjų vietų vardai, išvesti iš asmenvardžių ir apeliatyvinių asmenų pavadinimų (33 iš 35 oikonimų). Gyvenamųjų vietų vardai šalia vyraujančių sudaromi ir su kitomis lietuviškomis (baltiškomis) -aitis, -ėlis, -ėliai, -ėlė(s), -ėlis, -ėliai, -ija, -ynas, -inė, -inis, -iniai, -(i)ukai, -otas, -utė ir slaviškomis -avas, -čizna, -enka, -ina, -ka priesagomis, kurios šiame areale yra įvairesnės negu dažnos. 5.1.3. Marijampolės apskrityje gausu ir pirminių oikonimų (~38%), kurių daugumą (70 iš 111 užrašytų) sudaro pluralia tantum formos, priklausančios palyginti vėlyvam oikonimijos formavimosi etapui. Šie daugiskaitiniai gyvenamųjų vietų vardai čia dažniausiai sudaromi iš asmenvardžio ar apeliatyvinio asmens pavadinimo vienaskaitos (54 oikonimai). Iš atitinkamų apeliatyvų vienaskaitos sudaromi kur kas rečiau (16 oikonimų). Neoficialieji oikonimai retai sudaromi sudūrimo būdu ~8% (24 oikonimai). Antrieji oikonimų sandai visais atvejais yra kilę iš bendrinių žodžių. 58% visų sudurtinių oikonimų antraisiais sandais eina su žmogaus aplinka, veikla ar pan. susijusių objektų pavadinimai būda, daržas, giria, kampas, márgas, miestas, mūras, sodas, vietà; 42% – iš įvairių fiziografinių, topografinių terminų, nusakančių tiriamo arealo vietos geografinę situaciją balà, káimas, kálnas, laũkas, piéva. Marijampolės apskrityje produktyviausi dūriniai su leksema káimas antrajame sande (~21%), kitos leksemos būda, kálnas, márgas, miestas, vietà – retos (~8%), dar kitos balà, daržas, giria, kampas, laũkas, mūras, piéva, sõdas – pavienės. Pirmuoju sandu dažniausiai būna asmenvardis ar apeliatyvinis asmens pavadinimas (daugiau nei pusės tirtų dūrinių), rečiau – apeliatyvas. Pirmuo- 115 Dalia Sviderskienė jų sudurtinių neoficialiųjų oikonimų sandų šioje apskrityje niekada nebūna kitas vietovardis. 5.1.5. Marijampolės apskrities neoficialieji oikonimai dar rečiau sudaromi sudėjimo būdu ~7% (21 oikonimai). Sudėtiniai oikonimai gali būti tiek kilmininkiniai (~38%; 8 oikonimai), tiek kvalifikaciniai (~62%; 13 oikonimų). Pastarųjų kiekybinė persvara greičiausiai liudija tiriamos vietovardžių klasės specifiškumą ir polinkį plėstis sudėtinių kvalifikacinių oikonimų naudai (skirtingai nei kitose toponimų klasėse, pvz.: hidronimų ar oronimų). 5.1.6. Nebūdingi šios teritorijos oikonimijai galūnės ir priešdėlių vediniai. Jie – labai reti ir (arba) pavieniai. Apie 2% visų Marijampolės apskrities tirtų oikonimų yra priešdėlių at-, pa-, už- vediniai. Priešdėlio at- vedinių pamatiniu žodžiu gali būti apeliatyvai, priešdėlio pa- – tiek apeliatyvai, tiek kiti vietovardžiai (hidronimai ir kiti gyvenamųjų vietų vardai), priešdėlio už- vedinių pamatinis žodis – asmenvardis. 5.2. Kilmės polinkiai 5.2.1. Didžioji dalis (~95%) tirtų Marijampolės apskrities oikonimų yra aiškios kilmės. Apie 5% sudaro galimos dvejopos kilmės tirti onimai. Daugiau nei pusė aiškios kilmės (~58%) neoficialiųjų Marijampolės apskrities oikonimų susiformavo iš asmenvardžių ir apeliatyvinių asmenų pavadinimų. Apie trečdalis (~30%) šių oikonimų toponimizacijos būdu susidarė apeliatyvui pereinant į toponimų klasę. Transtoponimizacijos būdu iš kitų vietovardžių kilę kalbami oikonimai nesudaro ir dešimtadalio visų tirtų Marijampolės apskrities onimų (~7,5%). Daugiausia iš jų yra susidarę iš kitų vietovardžių (15 oikonimų), nei iš hidronimų (8 oikonimai). Tokie yra Marijampolės apskrities neoficialių gyvenamųjų vietų vardų darybos bruožai, kilmės tendencijos, kurių aptarimas ateityje bus įtrauktas į bendrą viso tiriamo arealo oikonimijos darybos tipų ir kilmės polinkių analizę. 116 Marijampolės apskrities gyvenamųjų vietų vardai PRIEDAS 1 lentelė. Iš apeliatyvų kilusių gyvenamųjų vietų vardų priesagos Priesagos | Gyvenamųjų vietų vardai 1. Lietuviškos (baltiškos) | Kiekybinė išraiška | Procentinė išraiška -elis, -eliai | 3 | 13 -ėl- | -ėlė | 2 | 8 -ėl- | -ėlis, -ėliai | 3 | 13 -ija | 1 | 4 -ynas | 1 | 4 -in- | -inė | 7 | 29 -in- | -inis, -iniai | 2 | 8 -iškiai | 2 | 8 -(i)ukai | 1 | 4 -utė | 1 | 4 Iš viso | 23 | 92 2. Slaviška -ka | 2 | 8 Iš viso | 2 | 8 2 lentelė. Iš asmenvardžių ir apeliatyvinių asmenų pavadinimų kilusių gyvenamųjų vietų vardų priesagos Priesagos | Gyvenamųjų vietų vardai 1. Lietuviškos (baltiškos) | Kiekybinė išraiška | Procentinė išraiška -aitis | 1 | 1 -in- | -inė | 2 | 2 -in- | -inis, -iniai | 2 | 2 -ynė | 45 | 46 -išk- | -iškė(s) | 23 | 24 -išk- | -iškis, -iškiai | 10 | 10 -otas | 1 | 1 Iš viso | 84 | 86 117 DALIA SVIDERSKIENĖ 2 lentelės tęsinys Gyvenamųjų vietų vardai 1. Lietuviškos (baltiškos) | Kiekybinė išraiška | Procentinė išraiška 2. Slav iškos -avas | 2 | 3 -ičzna | 7 | 7 -enka | 1 | 1 -ina | 1 | 1 -ka | 2 | 2 Iš viso | 13 | 14 3 lentelė. Marijampolės apskrities gyvenamųjų vietų vardai darybos ir kilmės atžvilgiu Gyvenamųjų vietų vardai pagal kilmę | Gyvenamųjų vietų vardai pagal darybą | Pirmi-niai | Ved iniai: Galūnių | Priesagų | Priešdėlių | Sudurtiniai (dūriniai) | Sudėti-niai | Iš viso Iš bendrinių žodžių | 42 | – | 25 | 2 | 8 | 11 | 89 (~30%) Iš kitų vietovardžių | 11 | – | 3 | 4 | – | 5 | 23 (~7,5%) Iš asmenvardžių ir apel- liatyvinių asmenų pavadinimų | 55 | 1 | 97 | 1 | 10 | 5 | 169 (~58%) Galimos dvejopos kilmės | 2 | – | 5 | – | 6 | – | 13 (~5%) Iš viso | 111 (~38%) | 1 (~0,3%) | 130 (~44%) | 7 (~2%) | 24 (~8%) | 21 (~7%) | 293 118 Marijampolės apskrities gyvenamųjų vietų vardai LOKALIZACIJOS NUORODŲ SUTRUMPINIMAI AlŠ – Alšėnai (Kauno r.) AšMn – Ašminta (Prienų r.) BrB – Balbieriškis (Prienų r.) Būd – Būda (Prienų r.) GdL – Gudeliai (Marijampolės sav. t.) Guob – Guobai (Kazlų Rūdos sav. t.) Ig – Igliáuka (Marijampolės sav. t.) Igl – Igliškėliai (Marijampolės sav. t.) Iš – Išlaužas (Prienų r.) Jrgž – Jūrgežeriai (Kalvarijos sav. t.) Klvr – Kalvarija (Marijampolės sav. t.) Kn – Kaunas Krsn – Krosna (Lazdijų r.) KzR – Kazlų Rūda Lbv – Liubāvas (Kalvarijos sav. t.) Ldvn – Liudvināvas (Marijampolės sav. t.) MrJ – Marijámpolė Pdvn – Padovinys (Marijampolės sav. t.) Prn – Prienai Skrd – Skriaudžiai (Prienų r.) Smn – Simnas (Alytaus r.) Ss – Sasnavà (Marijampolės sav. t.) ŠlL – Šilavótas (Prienų r.) Šn – Šunskai (Marijampolės sav. t.) Ššt – Šeštokai (Lazdijų r.) Trkš – Trakiškiai (Marijampolės sav. t.) ŪtN – Naujoji Ūta (Prienų r.) Vv – Veiveriai (Prienų r.) KITI SUTRUMPINIMAI avd. – asmenvardis b. – bala brus. – baltarusių dv. – dvaras gyv. vt. – gyvenamoji vieta hebr. – hebrajų k. – kaimas k. dalis – kaimo dalis lenk. – lenkų liet. – lietuvių mst. – miestas mst. dalis – miesto dalis of. – oficialus, oficialiai pan. – panašiai plg. – palygink plv. – palivarkas prk. – perkeltine reikšme prvd. – pravardė pvd. – pavardė rus. – rusų skol. – skolinys sl. – slavizmas sod. – sodyba t. – taria up. – upė vok. – vokiečių vs. – viensėdis vv. – vietovardis žr. – žiūrėk 119 Dalia Sviderskiene ŠALTINIŲ SUTRUMPINIMAI ATŠ – Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas 2, par. Z. Noreika, V. Stravinskas. Vilnius: Mintis, 1976. IAK – LKI Vardyno skyriaus istorinių asmenvardžių kartoteka. LAV – Lietuvos apgyventos vietos. Kaunas, 1925. LE – Lietuvių enciklopedija 1–28. Boston: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1966. LHEŽ – A. Vanagas, Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. Vilnius: Mokslas, 1981. LKŽ – Lietuvių kalbos žodynas 1–20. Vilnius, 1956–2002. LPŽ – Lietuvių pavardžių žodynas 1–2, red. A. Vanagas. Vilnius: Mokslas. LVKŽIII – K. Kuzavinis, B. Savukynas, Lietuvių vardų kilmės žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. RLKŽ – Rusų-lietuvių kalbų žodynas 1–4. Vilnius, 1982–1985. SBM – Слоўнік беларускай мовы. Мінск: Выдавецтва „Беларуская Савецкая Энцыклапедыя“ імя Петруся Броўкі, 1987. SJP – Jan Karłowicz, Adam Kryński, Władysław Niedźwiedzki, Słownik języka polskiego 1–8. Warszawa: nakładem prenumeratorów, 1902–1927. SMPRL – Spis miejscowości Polskiej Rzeczypospolitej Ludowej. Warszawa: Wydawnictwa Komunikacji i Łączności, 1967. SNP – Słownik nazwisk współcześnie w Polsce używanych 1–10, wydał K. Rymut. Kraków: Polska Akademia Nauk, Instytut Języka Polskiego, 1992–1994. VK – LKI Vardyno skyriaus vietovardžių iš gyvosios kalbos kartoteka. VŽ – Vietovardžių žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. WSPR – Wielki słownik polsko-rosyjski. Warszawa-Moskwa: Wiedza Powszechna, Sowietskaja Encyklopiedija, 1967. 120 Marijampolės apskrities gyvenamųjų vietų vardai LITERATŪRA Brechenmacher, J. K. 1960: Etymologisches Wörterbuch der Deutschen Familiennamen 1. Limburg a. d. Lahn: C. A. Starke Verlag, 1957–1960. Butkus, A. 1995: Lietuvių pravardės. Kaunas: Æsti. Gottschald, M. 1954: Deutsche Namenkunde. Berlin: Walter de Gruyter. Kavoliute, F. 2004: Senieji kultūriniai arealai ir jų pėdsakai Žemaitijos kraštovaizdyje. Geografija 40 (1), 24–29. Mickiene, I. 2001: Telšių rajono toponimų daryba. Daktaro disertacija, Kaunas. Razmukaitė, M. 1998: Lietuvos priesaginiai oikonimai. Daktaro disertacija, Vilnius. Razmukaitė, M. 2001a: Gyvenamųjų vietų vardai. In: Lygumai. Stačiūnai. Vilnius: Versmė, 589–593. Razmukaitė, M. 2001b: Ragu vos apylinkių gyvenamųjų vietų vardai. In: Raguva, Vilnius: Versmė, 788–792. Razmukaitė, M. 2002a: Lietuvos sudurtinių oikonimų darybos bruožai. Acta Linguistica Lithuanica 46, 121–130. Razmukaitė, M. 2002b: Viduklės apylinkių vardynas. In: Viduklė. Kaunas: Simono Stanevičiaus bendrija, 1062–1071. Razmukaitė, M. 2003a: Sudėtiniai Lietuvos oikonimai. Baltų filologija 12 (2), 63–68. Razmukaitė, M. 2003b: Seredžiaus apylinkių gyvenamųjų vietų vardai. In: Seredžius. Vilnius: Versmė, 929–931. Razmukaitė, M. 2004: Kvė दarnos apylinkių gyvenamųjų vietų vardai (kilmė ir daryba). In: Kvėdarna. Vilnius: Versmė, 865–869. Razmukaitė, M. 2006: Šilalės apylinkių gyvenamųjų vietų vardai (kilmė ir daryba). In: Šilalės kraštas. Vilnius: Margi raštai, 617–620. Salys, A. 1983: Raštai 2. Roma: Lietuvių katalikų mokslo akademija. 121 Dalia Sviderskienė Sviderskienė, D. 2005: Marijampolės apskrities Marijampolės valsčiaus vietovardžių darbų ir kilmės polinkiai. Acta Linguistica Lithuanica 52, 91–118. Sviderskienė, D. 2006: Marijampolės apskrities drimonimų darybos ir kilmės polinkiai. Acta Linguistica Lithuanica 54, 49–62. Vaitkevičiūtė, V. 1979: Lenkų-lietuvių kalbų žodynas. Vilnius: Mokslas. Vanagas, A. 1967: Lietuvos gyvenamųjų vietų vardai, kilę iš vienaskaitos asmenvardžio. Baltistica 3 (1), 111–116. Vanagas, A. 1970: Lietuvos TSR hidronimų daryba. Vilnius: Mintis. Vanagas, A. 1980: K. Būga – lietuvių onomastikos pradininkas. Lietuvių kalbotyros klausimai 20, 7–35. Vanagas, A. 1990: Ойконимы Литвы с суффиксами славянского происхождения -ava, -avas. In: M. Kondratiuk, red., Balto-słowiańskie związki językowe. Wrocław–Warszawa–Kraków: Zakład Narodowy imienia Ossolińskich, 381–388. Vanagas, A. 1996: Lietuvos miestų vardai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Dalia Sviderskienė Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected] 122