Marijampolės apskrities gyvenamųjų vietų vardai

Acta Linguistica Lithuanica LVII (2007), 99 - 122 Marijampolés apskrities gyvenamujy viety vardai DALIA SVIDERSKIENE Lietuviy kalbos institutas The article deals with unofficial names of inhabited spots in the Marijampolé district, recorded from living speech in the interwar period. It offers a discussion and analysis of their derivational features, based on the mechanisms of toponymisation, transtoponymisation and transonymisation. These oikonymic derivatives are thus examined from several points of view. The conclusions offered at the end of the article enable an assessment of the general tendencies concerning origin and derivation of the class of place names under discussion. The analysis offered here will subsequently be integrated in an overall analysis of the tendencies in origin and derivation of oikonyms in the area under examination. 0. IVADAS Daugelio gyvenamyju viety vardu (oikonimy), tebefunkcionuojanéiy oficialioje vartosenoje, darybos ir kilmés polinkiai aptarti lietuviy toponimikos darbuose. SistemiSkai ir iSsamiai iStirti priesaginés darybos vediniai Marijos Razmukaités daktaro disertacijoje (Razmukaité 1998), dar du antriniy vietovardziy sluoksniai — sudurtiniai ir sudétiniai oikonimai — detaliai ianalizuoti atskiruose moksliniuose straipsniuose (Razmukaité 2002a: 121-130; 2003a: 63-80). Daug informacijos apie Lietuvos miesty, miesteliy vardy kilme ir daryba galima rasti Aleksandro Vanago po mirties i8éjusioje monografijoje Lietuvos miesty vardai (Vanagas 1996; parengé spaudai Vitalija Maciejauskiené). Keliems oikonimy darybos tipams aptarti skirti to paties autoriaus straipsniai (Vanagas 1967: 111-116; 1990: 381-388). Minetini ir atskiry Lietuvos vals¢iy - Kvédarnos, Lygumy, Raguvos, Seredziaus, Staéiiinu gyvenamujy viety vardy darybos bei kilmés tyrimai, pa99 DaLia SvIDERSKIENE skelbti atskirais straipsniais ,,Versmés“ leidyklos parengtuose ir iSleistuose leidiniuose (Razmukaité 2001a: 589-593; 2001b: 788-792; 2003b: 929931; 2004: 865-869), Silalés, Viduklés apylinkiy gyvenamujy viety varduy analizé darybos ir kilmés poiZiiiriais (Razmukaité 2002b: 1062-1071; 2006: 617-620). IS specialesniy gyvenamuyjy viety vardy tyrimy dar galima paminéti Ilonos Mickienés daktaro disertacija (Mickiené 2001), kurioje greta kity toponimy klasiy darybiskai patyrinéta ir arealiné oikonimija, nustatyti produktyviausi gyvenamujy viety vardy darybos tipai (ten pat, p. 59-80). Sios autorés aptariami ne tik oficialiai TelSiy rajone vartojami oikonimai, bet ir smulkesni gyvenamuyjy viety vardai, manant, kad toks oikonimy skirstymas yra prasmingas, nes atskleidzia tam tikrus Sios toponimy klasés pogrupiams biidingus darybos ir kilmés bruozus. Gyvenamosios vietovés — kaimai, viensédZiai, dvarai, palivarkai, sodybos, ju dalys — yra seni, galbiit net patys seniausi teritoriniai bendruomeniniai junginiai (plg. Kavoliuté 2004: 26). Ju skai¢ius, fiksuojamas Marijampolés apskrities anketose’ yra 589. Dalis (296 oikonimai) funkcionuoja oficialioje vartosenoje? ir, kaip jau minéta, sulauké tyréjy démesio. Kitos dalies — 293 gyvenamujy viety vardy® — iSsami darybos, kilmés analizé kol kas neatlikta. Sio straipsnio tikslas praplésti arealinés toponimijos tyrimus neoficialiy gyvenamujy viety vardy analize. Tai pirmoji publikacija, kurioje tiriami tarpukario laikotarpiu i§ gyvosios kalbos uzraSyti gyvenamujy viety vardai. Kalbami vietovardziai darybos aspektu tiriami remiantis Aleksandro Vanago hidronimy analizei pasirinktos bei kity vietovardziy klasiy (subklasiy) tyrimui nesunkiai pritaikomos struktirinés-gramatinés klasifikacijos (Vanagas 1970: 21-27). Vietovardiiai straipsnyje skiriami j pirminius ir antrinius, pastarieji — j vedinius (galiiniy, priesagy, prieSdéliy), sudurtinius ir sudétinius. Vertinant juos kilmés po/iiiriu, laikomasi taip pat Vanago suformuluo- ‘Plagiau apie tarpukario Lietuvos ankety duomenis Zr. Sviderskiené (2005: 91). 2 Vietovardziy formos, jy statusas tikslinti pagal Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo Zinyng (d. 2, Vilnius, 1976; toliau — ATSZ); Vietovardziy Zodynq (Vilnius, 2002; tolau - VZ). ‘Lyginta su pirmojo visuotino Lietuvos gyventojy surasymo duomenimis Lietuvos apgyventos vietos (Kaunas, 1925; toliau — LAV). 100 Marijampolés apskrities gyvenamyjy vietu vardai tos lietuviy vietovardziy kilmés vertinimo nuostatos — vietos vardo kilmé suprantama kaip patios toponiminés leksemos atsiradimo Saltinis, o ne kaip jo Saknies genetiné etimologija (plg. Vanagas 1980). Straipsnyje neoficialiis gyvenamujy vietu vardai skirstomi j grupes pagal pamatinius Zodzius, iS kuriy jie vedami: i$ bendriniy Zodziy (apeliatyvy), i3 kity vietovardziy, i8 asmenvardziy ir apeliatyviniy asmeny pavadinimy ir galimos dvejopos kilmés, kur i8déstomos dvi, autorés nuomone, imanomos kilmés aiSkinimo galimybés. Visi Saltiniai*, kuriais remiamasi aiskinant pamatinius Zodzius, pateikiami dvejopai: vieni skliaustuose po aiSkinamo pamatinio Zodzio, kiti, siekiant iSvengti pasikartojimo, Saltiniy sutrumpinimy sarase. DaZnai vartojami kity kalby bendriniai ar tikriniai zodziai, oikonimy kilmei aiskinti, imami i§ Zodyny, sarasu; reikalingi istoriniai asmenvardziai — iS istoriniy asmenvardziu kartotekos (IAK). Minéti Saltiniai taip pat jtraukti j sutrumpinimy sara§q straipsnio gale. Gyvenamujy viety vardu, turinéiy isskirtas priesagas, dagznumo duomenys bei nustatytas atskiru darybos tipyu onimy kiekis pateikiama priede lentelése (Zr. 1, 2 ir 3 lenteles). Straipsnyje naudojami jvairiis sutrumpinimai (objekty ir lokalizacijos nuorody) paimti i8 LKI Vardyno skyriaus Lietuvos vietovardziy Zodynui raSyti parengtos Instrukcijos. Laikantis ir kity ankstesnése publikacijose autorés iSdéstyty nuostatu (plg. Sviderskiené 2005: 92-94; 2006: 51-52), arealinés toponimijos tyrimas pradedamas nuo pirminiy ir daugiskaitiniy vietovardziy analizés. 1. 18 BENDRINIU ZODZIU (APELIATYVINIU LEKSEMU) KILE GYVENAMUJU VIETU VARDAI 1.1. Pirminiai Biiklés sod. Jrcz: liet. biiklés ,vieta, kur seniau buvo trobos, sodyba‘; Bukta vs. UtN: skol. buktd ,Zemés plotas, apsuptas i8 trijy pusiy vandens arba mi8ko‘; Cegelné vs. Is: sl. cegelné plytiné‘; Cigelné vs. Lovw: sl. *digelné, plg. sl. cegeiné; Ismata k. Ss: liet. {mata ,bendras kaimo Zemés plotas‘; Géjus k. dalis Br: liet. gdjus nedidelis, grazus miskelis'; Griebtivas k. dalis Kivr: liet. ‘LKZ; LPZ; ATSZ; LHEZ; LVKZ,,. 101 DALIA SVIDERSKIENE griebtitvas ,pjautuvo formos gelezies lankelis, vartojamas javams griebti (nuo pradalgio imti)‘; Kelmynas k. dalis 13; Kelmyné k. $1: liet. kelmynas, kelmyné pvieta, kur nupjovus mediius, palikta daug kelmy‘; Léuzas gyv. vt. KzR: liet. Iduzas ,sena, sukrypusi troba, ligna‘; Naujiena vs. Su, Vv: liet. naujiend ,kas nauja, naujybé'; Navynd plv., vs. Avs: sl. navynd, plg. lenk. nowina spléesinys, naujiena (naujai iSarta Zemé)‘ (Vaitkeviéitité 1979: 334); Okdtna k. Ss: sl. *okotna, plg. lenk. ochotny, ochotno ,gerai paruoitas, pritaikytas‘ (SJP,,, 548); Pagirys k. dalis Kivr: liet. pagirys ,girios pakra&tys‘; PadarZiné k. dalis Su: liet. padarziné ,vieta prie darzinés‘; Panska k. dalis Ié: sl. *panska, plg. lenk. Parski ,poniskas; pono, pény; dvarinifikikas; dvarinifiko, dvarinifiky‘ (Vaitkeviéiiiteé 1979: 411); Paulianka k. dalis $n: sl. *paulianka, plg. lenk. pohulanka _,iggertiivés, lébavimas, puota‘ (Vaitkevititité 1979: 469); Podlésé k. Bra: sl. *podlesé, plg. lenk. podlesie spamiské (Vaitkeviéitité 1979: 455), dar plg. brus. nadstecce (SBM 487), rus. nodstecbe spamiské, pagirys‘ (RLKZ,, 188); Pépierné dv. Prw: sl. *popierné, plg. lenk. Papiernia ,popieriaus fabrikas‘ (Vaitkeviditite 1979: 411); Pastyné vs. K2R: sl. pustyné nuniokota, sugriauta, apleista vieta‘; Santakd k. Ict: liet. santaka ,dvieju upiy sutekéjimo vieta‘; Sendévé sod. Mru, Sw: liet. sendvé »seniai treStas laukas‘; Slabada k. dalis Vv: sl. *slabada, plg. lenk. stoboda ,maza gyvenama kaimo vietové <...>‘ (SUP, 209); Smalnyéia k. Ssr: sl. *smalnyéia, plg. sl. smdlnyéia ,deguto gamykla, degutiné‘; Stanaviskas k. dalis Kivr: sl. *stanaviskas, plg. lenk. stanowisko spostas, vieta‘ (WSPR 1002). Pluralia tantum lytys: Barsukai k. Lovw: liet. barsikas »plésrus Zvérelis Siurk8¢iais plaukais; opsrus (Ursus meles)‘; Bados vs. Vv: sl. badd »palapineé, pastogé, namelis (sargo, piemens ar kt.)‘; Durbés vs. Lav — sietina su liet. durbé ,steverys, Saka’, liet. durbis ,isdurbes medis‘, dar plg. liet. dufbti, -sta, -o ,dubti, kiurti, puti‘; Galai k. dalis Ic: liet. galas ,kraStas, riba‘; Griebtivai k. dalis Lov: liet. griebtivas ,pjautuvo formos geleZies lankelis, vartojamas javams griebti (nuo pradalgio imti)‘; IslandZiai k. Krsw: liet. ilanda »Skyle, anga jlisti ar i8listi, landa‘; Kazérmés k. dalis Sér: skol. *kazermé, plg. skol. kazdrmé ,kareivinés‘; Pagiriai k. dalis Sw: liet. Pagirys ,girios pakrastys‘; Piliakalniai k. Lpy: liet. piliakalnis, pilidkalnis ,kalnas, kur stovi ar stovejo pilis, pilies kalnas‘; Revai k. Bre: liet. révas starpeklis, dauba, griova‘; Sdlos vs. Lpvn: liet. sald ,ariamos Zemés, dirvos plotelis tarp pievuy’, plg. liet. saloj (Mru) ,atkampiai, sunkiai prieinami‘; Sodybos vs. Guos: liet. sodyba ,vieta, kurioje buvo trobos, sodybvieté’; Zaslénai k. Bre: sl. *zaslonas, plg. lenk. 102 Mariyampoles apskrities gyvenamuyjy viety vardai zastona ,uzZdanga, tZdangalas, uzZtiolaida‘ (Vaitkeviéitité 1979: 956); Zarijos k, Amn: liet. Zarija ,iSdaga, anglis‘; Zixklés k. Vv: liet. Zuklé zuvy gaudymas, Zvejyba‘. 1.2. Vediniai 1.2.1. Priesagy vediniai. UZra8yta 24, jie sudaromi su lietuvi8komis (balti8komis) priesagomis -élé, -elis, -élis, -eliai, -éliai, -ija, -ynas, -iné, -inis, -iniai, -iskiai, -(ukai, -uté ir slaviska priesaga -ka. -élé: Naujien-élé plv., vs. Aus: liet. naujiend ,kas nauja, naujybé'; -elis, -eliai: Murg-éliai sod. Guos: liet. miirgas ,jzemés matas‘; Trak-éliai k. dalis Kivr; Trak-élis k. dalis KzR: liet. trakas ,aptvaras‘; -élis, -éliai: Norag-éliai dv., vs. Ss: liet. norégas ,Zagré; Zagrés dalis, maunama ant riety‘; Tabiin-élis k. Mri: liet. tabiinas ,pulkas, biirys*; -ija: Mandabir-ija k. dalis Trxé: liet. mandabiris ,birys, kuopa, susirinkimas‘; -ynas: Kraujut-ynas k. dalis KzR: liet. kraujiitis ,vaistiné kraujalaké (Sanguisorba officinalis)‘; -iné: Liep-iné k. Krsn: liet. liepa ,karpytais lapais medis medingais Ziedais ir plaéiu vainiku (Tilia)‘; Pagir-iné sod. Vv: liet. pagiré, pagirys ,girios pakrastys‘; Pamalyv-iné k. dalis Povw: liet. *pamalvé, *pamalvys ar pan., plg. liet. malva, malvé ,dedeSviniy Seimos augalas, dedeSva (Malva)‘; Paraist-iné k. dalis Povn: liet. paraisté, paraistys ,raisto pakraStys, vieta palei raista‘; PaSil-iné k. dalis Su: liet. pasilé ,vieta prie Silo, mikelio‘; Patrak-iné sod. Kuve: liet. patraké, patrakys ,vieta palei traka, skynima, palauké‘; Vidur-iné k. dalis Su: liet. vidurys ,lygiai arba maZdaug lygiai is visy ar if dviejy pusiy nutolusi vieta‘; -inis, -iniai: Gir-inis k. dalis Trxé: liet. giria ,didelis miSkas‘; Kamar-iniai vs. ALs: skol. kamara ,valstie¢iy trobos ar kléties kambarys jvairiems produktams ir daiktams pasideéti; indauja, sandélis; anga, ertmé‘; -iskiai: Molyn-iskiai k. dalis $n: liet. molynas ,molinga, molio Zemé, dirva‘; Triob-iskiai k. Trxé: liet. trioba ,gyvenamasis namas, pirkia‘; -(ukai: Peé-itikai sod. Prn: sl. pécius ,krosnis patalpai Sildyti, maistui virti, kepti, duonkepis‘; -ka: Biid-ka k, Guon: sl. biida ,palapiné, pastoge, namelis (sargo, piemens ar kt.); guba‘; Slabad-ka k. dalis Kivr: sl. *slabada, plg. lenk. stoboda ,maza 103 Dauia SviDERSKIENE gyvenama kaimo vietové <...>‘ (SJP,, 209), dar plg. brus. c1a600xa ,didelio kaimo dalis‘ (SBM 746); -uté: Jaun-tité vs. KzR: liet. jdunas, -d nedaug mety turintis, nesenas*‘. 1 lentelé (Zr. prieda) isrySkina priesagas, vartojamas Marijampoleés apskrities neoficialiems gyvenamyujy viety vardams i8 bendriniy Zodziy sudaryti. Lentelé rodo, kad absoliuéia dauguma sudaro lietuvisky (baltiky) priesagu vediniai (~92%), su slaviSka priesaga -ka sudaryta vos pora oikonimyu. Produktyviausia lietuviska (baltika) priesaga Sioje vediniy grupéje -iné (~29% derivaty), maZiau produktyvios priesagos -elis, -eliai, élis, -éliai (~13% derivaty), -éle, -inis, -iniai, -iskiai (~8% derivaty), pavienés — -ija, -() ukai, -ynas, -uté. 1.2.2. PrieSdéliy vediniai. Uzrayti du prieSdéliy atir pavediniai. at-: At-stulpys k. dalis Su: liet. stulpas ,sta¢ias j Zeme jkastas rastas‘; pa-: Pa-dégsné k. Bra: liet. dégsné ,degimas, iSdegusi vieta‘. 1.3. Sudurtiniai gyvenamyjy viety vardai (diriniai) Pirmasis jy sandas visais uZraSytais atvejais - daiktavardis. Antraisiais sandais eina tiek fiziografiniai, topografiniai terminai®, tiek su Zmogaus aplinka susije objekty pavadinimai: Alksn-id-kaimis k. dalis UrN: liet. alksnis ,berZiniy Seimos medis (Alnus)‘, kdimas; Cyk-a-kalnis vs. Mry: liet. ¢ykas ,baravykus seniau vadindavo éykais‘, kdlnas; Gal-d-sodé k. dalis Krsn: liet. g@las ,daikto kraStiné dalis (pradzia, pabaiga)‘, liet. sédas ,Zemés plotas, kuriame auga vaismedjiai ir vaiskrimiai‘; Kiaul-id-pievé vs. UrN: liet. kiaiilé naminis gyvulys, auginamas mésai, riebalams (Sus domesticus)‘, pfeva; Klev-a-kalnis k. Sn: liet. klévas ,kleviniy Seimos medis plaéiais karpytais lapais, mediZliepis (Acer), kdlnas; Lin-margis k. Ss: liet. linai, linas ,pluotinis ir aliejinis augalas (Linum)*‘, liet. mdrgas ,zemés matas‘; Svirn-a-vieciai k. Ss: liet. svifnas ,trobesys, kur pilami griidai; didesné kletis‘, liet. vietd ,plotas, erdvé, kurioje kas yra ar vyksta‘. UzraSytas vienas vietovardis, kurio abu sandai yra slavizmai — Star-a-po- ° Straipsnyje neaiSkinama i8 dadnai pasikartojanéiu, visuotinai lietuviy kalboje paplitusiy geografiniy nomenklatiriniy terminy ir jy mazybiniy formy susidariusiy antryjy sandy bei démeny kilmé. 104 Marijampoleés apskrities gyvenamyju vietu vardai le || Marijam-pole (of.) mst. Mrs; pirmasis sandas sietinas su lenk. stary, rus. : ; . 6 cmapblll ,senas*, antrasis su brus., rus. novte, lenk. pole ,laukas*‘. 1.4. Sudetiniai 1.4.1. Kilmininkinis gyvenamosios vietos vardas Sioje grupéje uzraSytas vienas: Duobiij Kdlnas sod. Goi. Pirmasis jo démuo susidares iS liet. duobé Skasta ar Siaip idubusi vieta zeméje‘, antrasis — iS geografinio nomenklatirinio termino kdlnas. 1.4.2. Kvalifikaciniai gyvenamyujy vietyu vardai sudaro dauguma (9). Pirmieji ju demenys iSreikSti paprastuoju ar ivardZiuotiniu bidvardziu, neturinciu poliarizacinés poros, nors opozicija ir juntama. Bidvardis Siuose junginiuose tarnauja tam tikros ypatybés parySskinimui. Antrieji kalbamu oikonimy démenys - fiziografiniai, topografiniai terminai, gyvenamujyu objektu, viety pavadinimai ar pan.: Kardliskas Darzélis sod. Jrcz: liet. kardliskas, -d, ,labai didelis‘ ir liet. darzélis ,jzemés sklypelis prie gyvenamujy namy gélems‘; Nauja Valid k. Lav: liet. naiijas, -d, antrasis démuo sietinas su lenk. wola ,mokesciy lengvatos; vietové, kuriai jos suteiktos‘ (SJP,,, 684-686); Naujas Kdimas k. Lev: liet. natijas, -d ir liet. kdimas ,valstieciy gyvenviete, sodzius, soda‘; Natijas Miéstas mst. dalis Kivr: liet. naiijas, -d ir liet. miéstas ,didelé gyvenamoji vietové <...>‘; Naujéji Klebonija sod. Ssr: liet. naujdji, plg. liet. naiijas, -a ir liet. klebonija ,klebono gyvenami namai; klebono Zemé‘; Pdnska Ulyéia k. dalis KzR: sl. *panska, plg. lenk. pariski ,poniSkas; pono, pony; dvarininkiskas; dvarininko, dvarininknu‘ (Vaitkevicitité 1979: 411) ir sl. *ulycia, plg. sl. dlycia ,kaimas, sodzZius‘; Sendji Klebonija sod. Sir: liet. sendji, plg. liet. sénas, -d ,jjau kuris laikas esantis, seniai atsirades <...>‘ ir liet. klebonija ,klebono gyvenami namai; klebono zemé‘; Sodybiné Linija k. dalis Ppvn: liet. sodybinis, -é ,priklausantis sodybai, esantis sodybvietéje‘ ir liet. linija ,rézio ar lauko riba; siena, ezia‘; Svinska Ulyéia k. dalis Kivr: sl. *svinska, plg. lenk. Swirski ,kiatilés; kiatiliu; kiaulinis‘ (Vaitkevi¢iiité 1979: 786) ir sl. ulycia ,|kaimas, sodzius‘; UZbazgnytiné Linija k. dalis Ppvn: liet. *“uzbaznytine (esanti uz baznyCios), plg. liet. bagnytinis, -é ,priklausantis baznyCciai (maldos namams)‘ ir liet. linija ,réZio ar lauko riba; siena, eZia‘. °Siuo atveju remiamasi Vanago teikiamu aiskinimu, kad vv. Star-a-polé - sudurtinis (placiau zr. Vanagas 1996: 143-146). 105 DALIA SVIDERSKIENE Viena kita paminéta oikonima galima bity laikyti perkeltiniais, nes anksGiau jie greitiausiai zyméjo ne gyvenamaja vieta, bet kita objekta ir tik véliau galéjo biti perkelti gyvenamosioms vietoms pavadinti. 2. 18 KITU VIETOVARDZIU KILE GYVENAMUJU VIETU VARDAI 2.1. Pirminiai Siek tiek daugiau jy (5 i8 9 uZraytu) Sioje grupéje susidare i8 hidronimy, nei i§ kity vietovardziu: Alica k. dalis Bre: Alica up. Bra (LHEZ 39); Dobrovolé k. Trks — perkeltinis kaimo vardas, sietinas su lenk. vv. Dobrowola (SMPRL 227); Drubéngis || Drubinga dv. Prn: Drubéngis || Drubinga up. Prn (LHEZ 92); Jaruzolimas k. dalis Kivr, KzR — perkeltiné gyvojoje kalboje vartojama Palestinos miesto vardo Jeriizalé (hebr. JeruSalaim) lytis (LE, 388; Salys 1983: 221); Karésbalé k. dalis Jrcz: Karésbalé b. Jroz; Kiaulyéia dv., k. Ssr: Kiaiilyéia, Kiaulycia up. Smn (LHEZ 155); Laméa vs. Lovn — perkeltinis viensédzio vardas, sietinas su lenk. vv. Eomga (SMPRL 635), plg. lenk. fomié jlauzyti‘ (SJP,, 812); Marvenka k. dalis KzR: Marvenka |] Marvélé (of.) up. Kn (VK; LHEZ 206). 2.2. Vediniai 2.2.1. Priesagu vediniai. Tai lietuvisky (balti8ky) priesagy -elé(s) ir -éliai vediniai, susidare i§ kity gyvenamujy viety vardu. -€lé(s): Ditmisk-élés k. dalis UrN: Dumiskés k. UrN (ATSZ 68); Naujien-élé vs. Vv: Naujiend vs. Vv (VK); -éliai: Mardos-éliai k. Bre: Madosai k. Bre. 2.2.2. PrieSdéliy vediniai. Jy uzZra’yta 4. Dauguma sudaro prieSdélio pavediniai i hidronimy ir iS kitos gyvenamosios vietos vardo: Pa-judrys k. dalis KzR: Judré, Judré up. KzR (LHEZ 137); Pa-verksnys vs. Prw: Verksné || Verksnia up. Prn (LHEZ 373); Pa-dambava vs. Trks: Dambava k. Tres (ATSZ 53). Vienas neoficialus gyvenamosios vietos vardas sudarytas su slavisku prieSdéliu pod-: Pod-pakusiné sod. $n: Pakusiné k. $x (ATSZ 219). 106 Marijampoles apskrities gyvenamujyu vietu vardai 2.3. Sudeétiniai 2.3.1. Kilmininkiniai gyvenamyjy viety vardai. Jy uzraSyta 3. Visu pirmasis demuo — oikonimas, antrasis — bendrinis vietos pavadinimas: Navasédy Navyna k. Trxs: Navasédai k. Ss (ATSZ 198), antrasis démuo sietinas su lenk. nowina ,plesinys, naujiena (naujai iSarta Zemeé)‘ (Vaitkevi¢iiité 1979: 334); Tartupio Pamurgys vs. Bre: Taftupis k. UrN (ATSZ 313) ir liet. *pamurgys, plg. liet. murgas ,zemés matas‘; Zydaviskio Raistas vs. Bip: Zydaviskis k. Guos (ATSZ 360) ir raistas. 2.3.2. Kvalifikaciniai gyvenamuyjy viety vardai. Sie junginiai (uZrayta 2) sudaryti is paprastyjyu bidvardziu (pirmieji démenys) ir oikonimu (antrieji demenys), suderinty ir iSreikSty vardininko linksniu: Natijas Bidvietis vs. Siz: liet. nailjas, -d ,neseniai atsirades <...>‘ ir Biidvietis (of.) k. Skrp (ATSZ 42); Nauji Prienai vs. Prn: liet. naiijas, -d ir Prienai mst. (ATSZ 249). Jie neturi poliarizacinés poros, nors opozicija juntama. BiidvardzZiai Siais atvejais (kaip ir kitais, plg. 1.4.2.) grei¢iausiai tarnauja ne opozicijai, o tam tikros ypatybés parySskinimui. 3. IS ASMENVARDZIU IR APELIATYVINIU ASMENU PAVADINIMU KILE GYVENAMUJU VIETU VARDAI 3.1. Pirminiai Marijampoles apskrityje fiksuotas vienas i§ priesaginio antroponimo (transonimizacijos budu) isvestas gyvenamosios vietos vardas: Damardckas vs. KzR: avd. Damarackas. Sj atveji, kaip abejoniy nekelianti, Vanagas mini Salia kityu aiskesniy ir dar keleto gyvenamujy vietu vardu, kuriuos galima tik jtarti kilus is asmenvardzio vienaskaitos (plg. Vanagas 1967: 111-116). Kiti 54 atvejai — pluralia tantum formos: Antanéliai k. Vv: avd. Antanélis; Bendoriai vs. Mrs: avd. Befdorius ar pan. arba liet. befdorius ,kubilius‘; Bereckai k. dalis Sér: avd. Beréckas; Bizai vs. Asn: avd. Bizas; Bibniai k. Vv: avd. Bubnys; Danieliai vs. Ais: avd. Daniélius; Darzininkai (t. Darzinykai) k. dalis Povn: liet. darzininkas ,mazazemis, sklypininkas‘; Daunorai k. dalis Br: avd. Daunoras; Garsickai (t. Garsiskai’) k. KzR: avd. Garsickas; Gataveckai k. Vv: avd. Gatavéckas; Gyvikai k. dalis I: liet. gyviikas ,gyvas, judrus vaikas‘; Griskai vs. Trxs: avd. *Griskas ar pan., plg. pvd. Griska; Gudai vs. Vv: avd. Gudas ar liet. guidas ,baltarusis (kartais lenkas ar rusas)‘; Jankauskai k. 107 DALIA SvIDERSKIENE 4.3. Sudurtiniai Cack-a-vieté sod. Is: avd. *Cacka ar pan., plg. lenk. pvd. Cacka, Cacko (SNP, 6) arba sl. cackda, cdcké ,zaislas, menkas papuoSalas, niekniekis‘, liet. vieta »plotas, erdvé, kurioje kas yra ar vyksta‘; Gafn-a-biidis k. Lav: avd. Garnys (dar Zr. pvd. Garnélis) arba liet. garn¥s ,gandras, guzas (Ciconia)', liet. biida ,palapiné, pastogé, namelis (sargo, piemens ar kt.)‘; Mesk-G-biidis sod. Is: avd. Meska, liet. meska ,nerangus, dramblotas, sunkus, sutinges Zmogus‘ arba liet. meska ,lokys*, liet. biidd; Zitirk-a-kaimis k. 1; k. dalis UrN: avd. Ziurkus arba liet. zitirké ,stambus peliy Seimos grauzikas, didesnis uz pele (Rattus)‘, kdimas; Ziark-miestis vs. Vv: avd. Ziu?kus arba liet. Zitirké, miéstas. Marijampolés apskrities neoficialiyju gyvenamujy vietu vardy tyrimas baigiamas 3 lentele (Zr. prieda). I jos matyti, kad patys gausiausi tirti vietovardziai yra priesaginiai. Jy uzraSyta 130, t. y. apie 44% visy tirty oikonimy. Pirminiy oikonimy uZraSyta 111, t. y. apie 38% visy tirty Sios klasés onimu. Kity darybos tipu gyvenamujy viety vardai pagal gausuma pasiskirste Sitaip: sudurtiniai (diriniai) - 24, t. y. apie 8%; sudétiniai - 21, t. y. apie 7%; prie’- déliu vediniai — 7, t. y. apie 2%; galiiniy vediniai - 1, t. y. apie 0,3%. Pamatinio Zodzio leksinio statuso poZiiiriu tirti gyvenamyjy viety vardai pasiskirste taip: susidare i§ asmenvardziy ir apeliatyviniy asmeny pavadinimy yra 169, t. y. apie 58% visy tirty oikonimy, i§ bendriniy zodziy (apeliatyvy) — 88, t. y. apie 30% visy tirtu oikonimu, i8 kity vietovardziy — 23, t. y. apie 7,5% visy tirty oikonimu, galimos dvejopos kilmés fiksuota 13, t. y. apie 5% visy tirty oikonimu. 5. ISVADOS Apibendrinant Marijampolés apskrities tarpukario laikotarpiu i gyvosios kalbos uZrayty neoficialiy gyvenamyjy viety vardy analize darybos ir kilmés poiZiiiriais, galima daryti keleta iSvadu. 5.1. Darybos polinkiai 5.1.1. Neoficialiujy oikonimy daryboje, kaip jprasta visose toponimy klasése, biidingesni derivaciniy pozymiy turintys antriniai viety vardai (~62%). 114 DALIA SVIDERSKIENE ju sudurtiniy neoficialiyjy oikonimy sandu Sioje apskrityje niekada nebiina kitas vietovardis. 5.1.5. Marijampolés apskrities neoficialieji oikonimai dar re¢iau sudaromi sudéjimo biidu ~7% (21 oikonimai). Sudétiniai oikonimai gali biti tiek kilmininkiniai (~38%; 8 oikonimai), tiek kvalifikaciniai (~62%; 13 oikonimy). Pastaryjy kiekybiné persvara greiciausiai liudija tiriamos vietovardziy klasés specifiskuma ir polinki pléstis sudétiniy kvalifikaciniy oikonimy naudai (skirtingai nei kitose toponimy klasése, pvz.: hidronimy ar oronimy). 5.1.6. Nebiidingi Sios teritorijos oikonimijai galiinés ir prieSdéliy vediniai. Jie — labai reti ir (arba) pavieniai. Apie 2% visy Marijampolés apskrities tirty oikonimy yra prieSdéliy at-, pa-, uzvediniai. PrieSdélio atvediniy pamatiniu Zodziu gali biti apeliatyvai, prieSdélio pa- - tiek apeliatyvai, tiek kiti vietovardziai (hidronimai ir kiti gyvenamujy vietu vardai), prieSdélio uzvediniy pamatinis Zodis — asmenvardis. 5.2. Kilmés polinkiai 5.2.1. DidZioji dalis (~95%) tirty Marijampolés apskrities oikonimy yra ai3kios kilmés. Apie 5% sudaro galimos dvejopos kilmés tirti onimai. Daugiau nei pusé aiskios kilmés (~58%) neoficialiujy Marijampolés apskrities oikonimy susiformavo i8 asmenvardziy ir apeliatyviniy asmeny pavadinimu. Apie treédalis (~30%) Siu oikonimy toponimizacijos biidu susidaré apeliatyvui pereinant j toponimy klase. Transtoponimizacijos biidu i§ kity vietovardziu kile kalbami oikonimai nesudaro ir deSimtadalio visu tirty Marijampolés apskrities onimy (~7,5%). Daugiausia i8 jy yra susidare i§ kity vetovardziy (15 oikonimy), nei i8 hidronimy (8 oikonimai). Tokie yra Marijampolés apskrities neoficialiy gyvenamyjy vietu vardy darybos bruoZai, kilmés tendencijos, kuriy aptarimas ateityje bus itrauktas i bendra viso tiriamo arealo oikonimijos darybos tipy ir kilmés polinkiy analize. 116 PRIEDAS Marijampoles apskrities gyvenamyjy viety vardai 1 lentele. I5 apeliatyvy kilusiy gyvenamyjy viety vardy priesagos Priesagos Gyvenamujy viety varadai 1, Lietuvi8kos (baltiskos) Kiekybiné i8raiska Procentiné iSraiska ~elis, -eliai 3 13 -él- -élé 2 8 -élis, -éliai 3 13 Ya 1 4 -ynas 1 4 - -in- -iné 7 29 -inis, -iniai 2 8 -iskiai 2 8 _-(ukai 1 4 -uté 1 4 I§ viso 23 92 2. Slaviska ka 2 8 IS viso 2 8 2 lentelé. IS asmenvardziy ir apeliatyviniy asmeny pavadinimy kilusiy gyvenamyjyu viety vardy priesagos Priesagos Gyvenamujy viety vardai 1. Lietuviskos (baltiskos) Kiekybiné israiska Procentiné iSraiska — -aitis 1 l - -in- -iné 2 2 1 -inis, -intai 2 2 _ 7yne 45 46 ie -15k- -iskeé(s) 23 24 -ikkis, -iikiai 10 10 7 -otas 1 1 IS viso 84 86 117 DALIA SVIDERSKIENE 2 lentelés tesinys Priesagos Gyvenamujy viety vardai 1. Lietuvi8kos (baltiSkos) Kiekybiné i8raiska | Procentiné iraiska 2. Slaviskos -avas 2 3 -cizna 7 7 -enka 1 {1 -ina i 1 -ka 2 2 IS viso 13 14 3 lentelé. Marijampolés apskrities gyvenamyjy viety vardai darybos ir kilmés atzvilgiu Gyvenamyjy Gyvenamyjy viety vardai pagal daryba viety vardai_ PirmiVediniai Sudurtiniai Sudéti-| 18 pagal kilme niai Galiiniy Priesagy Prie’déliy (diriniai) niai __viso WS bendriniy 42 i 25 2 8 BB 89 Zodaiy (-30%) B kity 1 = 3 4 5 |23 vietovardziy (-7,5%) IS asmenvardziy ir ape55 j1 97 1 10 5 169 liatyviniy | | (-58%) asmeny pa- | vadinimy | | Galimos 2 = 5 = 6 = h13 dvejopos (-5%) ‘Kilmes | | B8 viso mi {1 |130 7 24 {21 293 (-38%) (-0,3%) |(-44%) (-2%) (-8%) (7%) 118 Marijampoles apskrities gyvenamyjy viety vardai LOKALIZACIJOS NUORODU SUTRUMPINIMAI Aus - Al8énai (Kaiino r.) Asn - ASminta (Prieny r.) Bre — Balbiérikis (Prieny r.) Bop — Biida (Prieny r.) Got - Gudéliai (Marijampolés sav. t.) Guos — Guobai (Kazlij Riidés sav. t.) Ic - Iglid4uka (Marijampoleés sav. t.) Ic — Igli8kéliai (Marijampoleés sav. t.) 1s - Wlauzas (Prieny r.) Jroz - Jirgezeriai (Kalvarijos sav. t.) Kuve — Kalvarija (Marijampolés sav. t.) Kn -Katinas Krsn — Krosna (Lazdijy r.) KzR — Kazlij Rida KITI SUTRUMPINIMAI avd. — asmenvardis b. - bala brus. — baltarusiy dy. - dvaras gyv. vt. — gyvenamoji vieta hebr. — hebrajy k. - kaimas k. dalis - kaimo dalis lenk. - lenky liet. — lietuviy mst. — miestas mst. dalis — miesto dalis of. — oficialus, oficialiai pan. — panaiai plg. - palygink Lav — Liubavas (Kalvarijos sav. t.) Lovn — Liudvinavas (Marijampoles sav. t.) Mrs - Marijampolé Ppvn —Padovinys (Marijampolés sav. t.) Prn — Prienai Sxrp — Skriaudziai (Prienu r.) Smn — Simnas (Alytatis r.) Ss — Sasnava (Marijampoles sav. t.) $i. - Silavotas (Prieny r.) $n - Sunskai (Marijampolés sav. t.) Ssr - Se8tokai (Lazdiju r.) Trké — TrakiSkiai (Marijampolés sav. t.) UrN — Naujoji Uta (Prieny r.) Vv — Veiveriai (Prieny r.) plv. — palivarkas prk. — perkeltine reiksme prvd. — pravardé pvd. — pavardé rus. — rusy skol. — skolinys sl. — slavizmas sod. — sodyba t. —taria up. — upé vok. — vokietiy vs. — viensédis wv. — vietovardis a. — Zitirék 119 DALia SVIDERSKIENE SALTINIU SUTRUMPINIMAL ATSZ - Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo Zinynas 2, par. Z. NorEIKA, V. Srravinskas. Vilnius: Mintis, 1976. 1AK - LKI Vardyno skyriaus istoriniy asmenvardziy kartoteka. LAV — Lietuvos apgyventos vietos. Kaunas, 1925, LE — Lietuviy enciklopedija 1-28. Boston: Lietuviy enciklopedijos leidykla, 19531966. LHEZ — A. Vanacas, Lietuviy hidronimy etimologinis Zodynas. Vilnius: Mokslas, 1981. LKZ - Lietuviy kalbos Zodynas 1-20. Vilnius, 1956-2002. LPZ — Lietuviy pavardziy Zodynas 1-2, red. A. VaNacas. Vilnius: Mokslas. LVKZ,,, ~ K. Kuzavinis, B. Savuxynas, Lietuviy vardy kilmés Zodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidybos institutas, 2003. RLKZ — Rusy-lietuviy kalby Zodynas 1-4. Vilnius, 1982-1985. SBM — Cnoynix 6enapyckati moebl. Mick: Biyjaneytsa ,,Benapyckaa CapeyKan Suupiksanegnia* ima Metpyca BpoyKu, 1987. SJP - Jan Kartowicz, Adam Krynski, Wladystaw Niepéwiepzkt, Stownik jezyka polskiego 1-8. Warszawa: naktadem prenumerator6w, 1902-1927. SMPRL - Spis miejscowosci Polskiej Rzeczypospolitej Ludowej. Warszawa: Wydawnictwa Komunikacji i Lacznosci, 1967. SNP — Stownik nazwisk wspéiczesnie w Polsce uzywanych 1-10, wydat K. Rymur. Krak6w: Polska Akademia Nauk, Instytut Jezyka Polskiego, 1992-1994. VK ~ LKI Vardyno skyriaus vietovardziy i§ gyvosios kalbos kartoteka. VZ - Vietovardgiy Zodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidybos institutas, 2002. WSPR - Wielki stownik polsko-rosyjski. Warszawa-Moskwa: Wiedza Powszechna, Sowietskaja Encyktopiedija, 1967. 120 Marijampoles apskrities gyvenamyjy viety vardai LITERATURA BRECHENMACHER, J. K. 1960: Etymologisches Worterbuch der Deutschen Familiennamen 1. Limburg a. d. Lahn: C. A. Starke Verlag, 1957-1960. Butkus, A. 1995: Lietuviy pravardés. Kaunas: Aiésti. GOTTSCHALD, M. 1954: Deutsche Namenkunde. Berlin: Walter de Gruyter. Kavo.iute, F. 2004: Senieji kultiriniai arealai ir jy pedsakai Zemaitijos kraStovaizdyje. Geografija 40 (1), 24-29. MickiENne, I. 2001: Telsiy rajono toponimy daryba. Daktaro disertacija, Kaunas. RAZMUKAITE, M. 1998: Lietuvos priesaginiai oikonimai. Daktaro disertacija, Vilnius. RAZMUKAITE, M. 2001la: Gyvenamyju viety vardai. In: Lygumai. Stacitinai. Vilnius: Versme, 589-593. RAZMUKAITE, M. 2001b: Raguvos apylinkiyu gyvenamujy viety vardai. In: Raguva, Vilnius: Versme, 788-792. RAZMUKAITE, M. 2002a: Lietuvos sudurtiniu oikonimy darybos bruoZai. Acta Linguistica Lithuanica 46, 121-130. RAZMUKAITE, M. 2002b: Viduklés apylinkiu vardynas. In: Viduklé. Kaunas: Simono Staneviciaus bendrija, 1062-1071. RAZMUKAITE, M. 2003a: Sudétiniai Lietuvos oikonimai. Baltu filologija 12 (2), 63-68. RAZMUKAITE, M. 2003b: SeredZiaus apylinkiy gyvenamyjy vietu vardai. In: SeredZius. Vilnius: Versmé, 929-931. RAZMUKAITE, M. 2004: Kvédarnos apylinkiu gyvenamuyju vietu vardai (kilme ir daryba). In: Kvédarna. Vilnius: Versmeé, 865-869. Razmukaite, M. 2006: Silalés apylinkiu gyvenamuju viety vardai (kilmé ir daryba). In: Silalés krastas. Vilnius: Margi ra8tai, 617-620. Says, A. 1983: RaStai 2. Roma: Lietuviu kataliku mokslo akademija. 121 Daria SVIDERSKIENE SviperskieNnz, D. 2005: Marijampolés apskrities Marijampolés valsciaus vietovardziu darybos ir kilmés polinkiai. Acta Linguistica Lithuanica 52, 91-118. SviperskieNnz, D. 2006: Marijampolés apskrities drimonimy darybos ir kilmés polinkiai. Acta Linguistica Lithuanica 54, 49-62. VaiTKEvicroTé, V. 1979: Lenky-lietuviy kalby Zodynas. Vilnius: Mokslas. Vanaeas, A. 1967: Lietuvos gyvenamyjy vietu vardai, kile i8 vienaskaitos asmenvardzio. Baltistica 3 (1), 111-116. Vanacas, A. 1970: Lietuvos TSR hidronimy daryba. Vilnius: Mintis. Vanacas, A. 1980: K. Biiga — lietuviy onomastikos pradininkas. Lietuviy kalbotyros klausimai 20, 7-35. Vanagas, A. 1990: OitkonuMnt JIuTBeI ¢ cyuKcaMi C1aBAHCKOLO MpOMcxox*KAeHHA -ava, -avas. In: M. Konpratiux, red., Batto-stowiariskie zwiqzki jezykowe. Wroctaw-Warszawa-Krak6éw: Zaktad Narodowy imienia Ossoliriskich, 381-388. Vanacas, A. 1996: Lietuvos miesty vardai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidykla. Dalia Sviderskiené Lietuviy kalbos institutas P. Vileigio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected] 122