Marijampolės apskrities gyvenamųjų vietų vardai

Acta Linguistica Lithuanica LVII (2007), 99 — 122 Marijampolės apskrities gyvenamųjų vietų vardai DALIA SVIDERSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas The article deals with unofficial names of inhabited spots in the Marijampolė district, recorded from living speech in the interwar period. It offers a discussion and analysis of their derivational features, based on the mecha- nisms of toponymisation, transtoponymisation and transonymisation. These oikonymic derivatives are thus examined from several points of view. The conclusions offered at the end of the article enable an assessment of the general tendencies concerning origin and derivation of the class of place names under discussion. The analysis offered here will subseguently be integrated in an overall analysis of the tendencies in origin and derivation of oikonyms in the area under examination. 0. ĮVADAS Daugelio gyvenamųjų vietų vardų (oikonimų), tebefunkcionuojančių oficia- lioje vartosenoje, darybos ir kilmės polinkiai aptarti lietuvių toponimikos darbuose. Sistemiškai ir išsamiai ištirti priesaginės darybos vediniai Marijos Razmukaitės daktaro disertacijoje (Razmukaitė 1998), dar du antrinių vieto- vardžių sluoksniai — sudurtiniai ir sudėtiniai oikonimai — detaliai išanalizuoti atskiruose moksliniuose straipsniuose (Razmukaitė 2002a: 121-130; 2003a: 63-80). Daug informacijos apie Lietuvos miestų, miestelių vardų kilmę ir darybą galima rasti Aleksandro Vanago po mirties išėjusioje monografijoje Lietuvos miestų vardai (Vanagas 1996; parengė spaudai Vitalija Maciejaus- kienė). Keliems oikonimų darybos tipams aptarti skirti to paties autoriaus straipsniai (Vanagas 1967: 111-116; 1990: 381-388). Minétini ir atskirų Lietuvos valsčių — Kvėdarnos, Lygumų, Raguvos, Se- redžiaus, Stačiūnų gyvenamųjų vietų vardų darybos bei kilmės tyrimai, pa- 99 DALIA SVIDERSKIENĖ skelbti atskirais straipsniais „Versmės“ leidyklos parengtuose ir išleistuose leidiniuose (Razmukaitė 2001a: 589-593; 2001b: 788-792; 2003b: 929- 931; 2004: 865-869), Šilalės, Viduklės apylinkių gyvenamųjų vietų vardų analizė darybos ir kilmės požiūriais (Razmukaitė 2002b: 1062-1071; 2006: 617-620). Iš specialesnių gyvenamųjų vietų vardų tyrimų dar galima paminėti Ilo- nos Mickienės daktaro disertaciją (Mickienė 2001), kurioje greta kitų to- ponimų klasių darybiškai patyrinėta ir arealinė oikonimija, nustatyti pro- duktyviausi gyvenamųjų vietų vardų darybos tipai (ten pat, p. 59-80). Šios autorės aptariami ne tik oficialiai Telšių rajone vartojami oikonimai, bet ir smulkesni gyvenamųjų vietų vardai, manant, kad toks oikonimų skirstymas yra prasmingas, nes atskleidžia tam tikrus šios toponimų klasės pogrupiams būdingus darybos ir kilmės bruožus. Gyvenamosios vietovės — kaimai, viensėdžiai, dvarai, palivarkai, sody- bos, jų dalys — yra seni, galbūt net patys seniausi teritoriniai bendruome- niniai junginiai (plg. Kavoliutė 2004: 26). Jų skaičius, fiksuojamas Mari- jampolės apskrities anketose' yra 589. Dalis (296 oikonimai) funkcionuoja oficialioje vartosenoje* ir, kaip jau minėta, sulaukė tyrėjų dėmesio. Kitos dalies — 293 gyvenamųjų vietų vardų“ — išsami darybos, kilmės analizė kol kas neatlikta. Šio straipsnio tikslas praplėsti arealinės toponimijos tyrimus neoficialių gyvenamųjų vietų vardų analize. Tai pirmoji publikacija, kurioje tiriami tar- pukario laikotarpiu iš gyvosios kalbos užrašyti gyvenamųjų vietų vardai. Kalbami vietovardžiai darybos aspektu tiriami remiantis Aleksandro Va- nago hidronimų analizei pasirinktos bei kitų vietovardžių klasių (subklasių) tyrimui nesunkiai pritaikomos struktūrinės-gramatinės klasifikacijos (Vana- gas 1970: 21-27). Vietovardžiai straipsnyje skiriami į pirminius ir antrinius, pastarieji — į vedinius (galūnių, priesagų, priešdėlių), sudurtinius ir sudėti- nius. Vertinant juos kilmės požiūriu, laikomasi taip pat Vanago suformuluo- *Plačiau apie tarpukario Lietuvos anketų duomenis žr. Sviderskienė (2005: 91). * Vietovardžių formos, jų statusas tikslinti pagal Lietuvos TSR administracinio-teri- torinio suskirstymo žinyną (d. 2, Vilnius, 1976; toliau — ATSŽ); Vietovardžių žodyną (Vilnius, 2002; toliau — VŽ). *Lyginta su pirmojo visuotino Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis Lietuvos apgyventos vietos (Kaunas, 1925; toliau — LAV). 100 Marijampolės apskrities gyvenamųjų vietų vardai tos lietuvių vietovardžių kilmės vertinimo nuostatos — vietos vardo kilmė suprantama kaip pačios toponiminės leksemos atsiradimo šaltinis, o ne kaip jo šaknies genetinė etimologija (plg. Vanagas 1980). Straipsnyje neoficialūs gyvenamųjų vietų vardai skirstomi į grupes pagal pamatinius žodžius, iš kurių jie vedami: iš bendrinių žodžių (apeliatyvų), iš kitų vietovardžių, iš asmenvardžių ir apeliatyvinių asmenų pavadinimų ir galimos dvejopos kilmės, kur išdėstomos dvi, autorės nuomone, įmanomos kilmės aiškinimo galimybės. Visi šaltiniai“, kuriais remiamasi aiškinant pa- matinius žodžius, pateikiami dvejopai: vieni skliaustuose po aiškinamo pa- matinio žodžio, kiti, siekiant išvengti pasikartojimo, šaltinių sutrumpinimų sąraše. Dažnai vartojami kitų kalbų bendriniai ar tikriniai žodžiai, oikonimų kil- mei aiškinti, imami iš žodynų, sąrašų; reikalingi istoriniai asmenvardžiai — iš istorinių asmenvardžių kartotekos (IAK). Minėti šaltiniai taip pat įtraukti į sutrumpinimų sąrašą straipsnio gale. Gyvenamųjų vietų vardų, turinčių išskirtas priesagas, dažnumo duome- nys bei nustatytas atskirų darybos tipų onimų kiekis pateikiama priede len- telėse (žr. 1, 2 ir 3 lenteles). Straipsnyje naudojami įvairūs sutrumpinimai (objektų ir lokalizacijos nuorodų) paimti iš LKI Vardyno skyriaus Lietuvos vietovardžių žodynui rašyti parengtos Instrukcijos. Laikantis ir kitų ankstesnėse publikacijose autorės išdėstytų nuostatų (plg. Sviderskienė 2005: 92-94; 2006: 51-52), arealinės toponimijos tyri- mas pradedamas nuo pirminių ir daugiskaitinių vietovardžių analizės. 1. IS BENDRINIU ŽODŽIŲ (APELIATYVINIŲ LEKSEMŲ) KILE GYVENAMŲJŲ VIETŲ VARDAI 1.1. Pirminiai Būklės sod. Jraz: liet. būklės ,vieta, kur seniau buvo trobos, sodyba“; Bukta vs. ŪTN: skol. bukta „žemės plotas, apsuptas iš trijų pusių vandens arba miš- ko“; Cegelnė vs. Iš: sl. cegelnė „plytinė“; Cigelné vs. Lovn: sl. *čigelnė, plg. sl. cegelnė; Išmata k. Ss: liet. išmata „bendras kaimo žemės plotas“; Gėjus k. da- lis Bre: liet. gojus „nedidelis, gražus miškelis“; Griebtūvas k. dalis Krvz: liet. *LKŽ; LPŽ; ATSZ; LHEŽ; LVKŽ,,. 101 DALIA SVIDERSKIENĖ griebtūvas „pjautuvo formos geležies lankelis, vartojamas javams griebti (nuo pradalgio imti)“; Kelmynas k. dalis Iš; Kelmynė k. Si: liet. kelmynas, kelmynė „vieta, kur nupjovus medžius, palikta daug kelmų“; Laužas gyv. vt. KzR: liet. laužas „sena, sukrypusi troba, lūšna“; Naujiena vs. Su, Vv: liet. naujiena kas nauja, naujybė“; Navyna plv., vs. Ais: sl. navyna, plg. lenk. nowina „plėšinys, naujiena (naujai išarta žemė)“ (Vaitkevičiūtė 1979: 334); Okotna k. Ss: sl. “okotna, plg. lenk. ochotny, ochotno ,gerai paruoštas, pritaikytas“ (SJP 548); Pagirys k. dalis Krvz: liet. pagirys „girios pakraštys“; Padaržinė k. dalis Su: liet. padaržinė ,vieta prie daržinės“; Panska k. dalis Iš: sl. *panska, plg. lenk. pariski ,poniškas; pono, ponų; dvarininkiskas; dvarininko, dvarininkų“ (Vait- kevičiūtė 1979: 411); Paulianka k. dalis Su: sl. *paulianka, plg. lenk. po- hulanka „įšgertūvės, lėbavimas, puota“ (Vaitkevičiūtė 1979: 469); Podlėsė k. Bre: sl. *podlesė, plg. lenk. podlesie „pamiškė“ (Vaitkevičiūtė 1979: 455), dar plg. brus. nad/tecce (SBM 487), rus. nod/tecbe „pamiškė, pagirys“ (RLKZ 188); Popiernė dv. Paw: sl. *popiernė, plg. lenk. papiernia „popieriaus fabrikas“ (Vaitkevičiūtė 1979: 411); Pūstynė vs. KzR: sl. pūstynė „nuniokota, sugriauta, apleista vieta‘; Santaka k. Ia:: liet. santaka „dviejų upių sutekėjimo vieta“; Senovė sod. Mry, Sn: liet. sendvė „seniai tręštas laukas“; Slabada k. dalis Vv: sl. *slabada, plg. lenk. stoboda ,maza gyvenama kaimo vietovė <... >“ (SJP,, 209); Smalnyčia k. Sst: sl. *smalnyčia, plg. sl. smalnyčia „deguto gamykla, degutinė“; Stanaviskas k. dalis Kuvr: sl. *stanaviskas, plg. lenk. stanowisko „postas, vieta“ (WSPR 1002). Pluralia tantum lytys: Barsukai k. Lovn: liet. barsūkas „plėšrus žvėrelis šiurkščiais plaukais; opšrus (Ursus meles)“; Būdos vs. Vv: sl. būda „palapinė, pastogė, namelis (sargo, piemens ar kt.)“; Durbės vs. Lev — sietina su liet. durbė ,steverys, šaka“, liet. durbis ,išdurbęs medis“, dar plg. liet. durbti, -sta, -0 ,dubti, kiurti, pūti“; Galai k. dalis Ic: liet. galas „kraštas, riba‘; Griebtūvai k. dalis Lovn: liet. griebtūvas ,pjautuvo formos geležies lankelis, vartojamas javams griebti (nuo pradalgio imti)“, Išlandžiai k. Krsn: liet. išlanda ,sky- lė, anga įlįsti ar išlįsti, landa“; Kazėrmės k. dalis Ššr: skol. *kazermė, plg. skol. kazdrmé „kareivinės“; Pagiriai k. dalis Sn: liet. pagirys ,girios pakraštys“; Piliakalniai k. Lev: liet. piliakalnis, piliūkalnis „kalnas, kur stovi ar stovėjo pilis, pilies kalnas“; Revai k. Bas: liet. rėvas ,tarpeklis, dauba, griova“; Salos vs. Lovn: liet. sala ,ariamos žemės, dirvos plotelis tarp pievų“, plg. liet. saloj (Mrs) ,atkampiai, sunkiai prieinami“; Sodybos vs. Guos: liet. sodyba „vieta, kurioje buvo trobos, sodybvietė“; Zaslonai k. Be: sl. *zaslonas, plg. lenk. 102 Marijampoles apskrities gyvenamųjų vietų vardai zastona ,„ūždanga, ūždangalas, užūolaida' (Vaitkevičiūtė 1979: 956); Žarijos k. Asmn: liet. žarija ,iSdaga, anglis“; Žūklės k. Vv: liet. žuklė žuvų gaudymas, žvejyba“. 1.2. Vediniai 1.2.1. Priesagų vediniai. Užrašyta 24, jie sudaromi su lietuviškomis (baltiš- komis) priesagomis -ėlė, -elis, -ėlis, -eliai, -ėliai, -ija, -ynas, -inė, -inis, -iniai, -iškiai, -(i)ukai, -utė ir slaviška priesaga -ka. -ėlė: Naujien-ėlė plv., vs. Aiš: liet. naujiena „kas nauja, naujybė“; -elis, -eliai: Murg-ėliai sod. Guos: liet. mūrgas „žemės matas“; Trak-éliai k. dalis Krva; Trak-élis k. dalis KzR: liet. trūkas „aptvaras“; -ėlis, -ėliai: Norag-ėliai dv., vs. Ss: liet. norūgas ,zagré; žagrės dalis, mau- nama ant riety‘; Tabiin-élis k. Mr: liet. tabūnas „pulkas, būrys“; -ija: Mandabūr-ija k. dalis Taxš: liet. mandabūris „būrys, kuopa, susirin- kimas“; -ynas: Kraujut-ynas k. dalis KzR: liet. kraujūtis ,vaistiné kraujalakė (San- guisorba officinalis)“; -inė: Liep-inė k. Krsn: liet. liepa Jkarpytais lapais medis medingais žie- dais ir plačiu vainiku (Tilia); Pagir-inė sod. Vv: liet. pagirė, pagirys „girios pakraštys“; Pamaly-inė k. dalis Povn: liet. *pamalvė, *pamalvys ar pan., plg. liet. malva, malvė „dedešvinių šeimos augalas, dedešva (Malva)‘; Paraist-inė k. dalis Povn: liet. paraistė, paraistys ,raisto pakraštys, vieta palei raistą“; Pa- šil-inė k. dalis Su: liet. pašilė ,vieta prie šilo, miškelio“; Patrak-inė sod. Kivg: liet. patrakė, patrakys ,vieta palei traka, skynimą, palaukė“; Vidur-inė k. dalis Si: liet. vidurys „lygiai arba maždaug lygiai iš visų ar iš dviejų pusių nutolusi vieta“; -inis, -iniai: Gir-inis k. dalis Taxš: liet. giria „didelis miškas“; Kamar-iniai vs. ALS: skol. kamara „valstiečių trobos ar klėties kambarys įvairiems produk- tams ir daiktams pasidėti; indauja, sandėlis; anga, ertmė“; -iškiai: Molyn-iškiai k. dalis Sx: liet. molynas „molinga, molio žemė, dir- va“; Triob-iškiai k. Trks: liet. trioba „gyvenamasis namas, pirkia“; -(i)ukai: Peč-iūkai sod. Paw: sl. pėčius „krosnis patalpai šildyti, maistui virti, kepti, duonkepis'; -ka: Būd-ka k. Guos: sl. būda „palapinė, pastogė, namelis (sargo, piemens ar kt.); guba“; Slabad-ka k. dalis Krvea: sl. *slabada, plg. lenk. stoboda ,maza 103 DALIA SVIDERSKIENĖ gyvenama kaimo vietovė <...>“ (SJP,, 209), dar plg. brus. c/ra60dxa ,dide- lio kaimo dalis‘ (SBM 746); -utė: Jaun-ute vs. KzR: liet. jdunas, -a ,nedaug metų turintis, nesenas“. 1 lentelė (žr. priedą) išryškina priesagas, vartojamas Marijampolės apskri- ties neoficialiems gyvenamųjų vietų vardams iš bendrinių žodžių sudaryti. Lentelė rodo, kad absoliučią daugumą sudaro lietuviškų (baltiškų) priesagų vediniai (~92%), su slaviška priesaga -ka sudaryta vos pora oikonimų. Produktyviausia lietuviška (baltiška) priesaga šioje vedinių grupėje -inė (~29% derivatų), mažiau produktyvios priesagos -elis, -eliai, ėlis, -ėliai (~13% derivatų), -ėlė, -inis, -iniai, -iškiai (~8% derivatų), pavienės — -ija, -(i) ukai, -ynas, -utė. 1.2.2. Priešdėlių vediniai. Užrašyti du priešdėlių at- ir pa- vediniai. at-: At-stulpys k. dalis Su: liet. stulpas „stačias į žemę įkastas rąstas“; pa-: Pa-dėgsnė k. Bre: liet. dėgsnė „degimas, išdegusi vieta“. 1.3. Sudurtiniai gyvenamųjų vietų vardai (dūriniai) Pirmasis jų sandas visais užrašytais atvejais — daiktavardis. Antraisiais san- dais eina tiek fiziografiniai, topografiniai terminai“, tiek su žmogaus aplinka susiję objektų pavadinimai: Alksn-ia-kaimis k. dalis ŪrN: liet. alksnis ,ber- žinių šeimos medis (Alnus)“, kdimas; Cyk-a-kalnis vs. Mrs: liet. čykas ,bara- vykus seniau vadindavo čykais“, kalnas; Gal-d-sodé k. dalis Krsn: liet. galas „daikto kraštinė dalis (pradžia, pabaiga)“, liet. sodas „Žemės plotas, kuriame auga vaismedžiai ir vaiskrūmiai“; Kiaul-ia-pievė vs. UTN: liet. kiaūlė ,naminis gyvulys, auginamas mėsai, riebalams (Sus domesticus)“, pieva; Klev-a-kalnis k. Su: liet. klėvas kleviniy šeimos medis plačiais karpytais lapais, medžliepis (Acer)“, kalnas; Lin-margis k. Ss: liet. linai, linas „pluoštinis ir aliejinis auga- las (Linum)“, liet. margas „žemės matas“; Svirn-a-viečiai k. Ss: liet. svifnas „trobesys, kur pilami grūdai; didesnė klėtis“, liet. vieta „plotas, erdvė, kurioje kas yra ar vyksta“. Užrašytas vienas vietovardis, kurio abu sandai yra slavizmai — Star-a-po- * Straipsnyje neaiškinama iš dažnai pasikartojančių, visuotinai lietuvių kalboje paplitusių geografinių nomenklatūrinių terminų ir jų mažybinių formų susidariusių antrųjų sandų bei dėmenų kilmė. 104 Marijampolės apskrities gyvenamųjų vietų vardai lė || Marijam-polė (of.) mst. MrJ; pirmasis sandas sietinas su lenk. stary, rus. “ ‘ : ( 6 cmapbiū „senas“, antrasis su brus., rus. nose, lenk. pole „laukas“. 1.4. Sudėtiniai 1.4.1. Kilmininkinis gyvenamosios vietos vardas šioje grupėje užrašytas vienas: Duobiij Kalnas sod. Gp... Pirmasis jo dėmuo susidaręs iš liet. duobė iškasta ar šiaip įdubusi vieta žemėje“, antrasis — iš geografinio nomenklatū- rinio termino kalnas. 1.4.2. Kvalifikaciniai gyvenamųjų vietų vardai sudaro daugumą (9). Pirmieji jų dėmenys išreikšti paprastuoju ar įvardžiuotiniu būdvardžiu, ne- turinčiu poliarizacinės poros, nors opozicija ir juntama. Būdvardis šiuose junginiuose tarnauja tam tikros ypatybės paryškinimui. Antrieji kalbamų oi- konimų dėmenys - fiziografiniai, topografiniai terminai, gyvenamųjų objek- tų, vietų pavadinimai ar pan.: Karališkas Daržėlis sod. Jrcz: liet. karališkas, -a, „labai didelis“ ir liet. daržėlis „žemės sklypelis prie gyvenamųjų namų gė- lėms“; Nauja Valia k. Lev: liet. naūjas, -a, antrasis dėmuo sietinas su lenk. wola „mokesčių lengvatos; vietovė, kuriai jos suteiktos“ (SJP,, 684-686); Naujas Kdimas k. Lev: liet. naūjas, -a ir liet. kdimas „valstiečių gyvenvietė, sodžius, soda‘; Naūjas Miėstas mst. dalis Krvz: liet. naūjas, -a ir liet. miéstas „didelė gyvenamoji vietovė <... >“; Naujéji Klebonija sod. Sst: liet. naujėji, plg. liet. naūjas, -a ir liet. klebonija „klebono gyvenami namai; klebono žemė“; Panska Ūlyčia k. dalis KzR: sl. *panska, plg. lenk. pariski ,poniškas; pono, ponų; dvarininkiškas; dvarininko, dvarininknų“ (Vaitkevičiūtė 1979: 411) ir sl. *ūlyčia, plg. sl. ūlyčia „kaimas, sodžius“; Sendji Klebonija sod. Ššr: liet. senoji, plg. liet. sénas, -a jau kuris laikas esantis, seniai atsiradęs <...>“ ir liet. klebonija „klebono gyvenami namai; klebono žemė“; Sodybinė Linija k. dalis Povn: liet. sodybinis, -ė „priklausantis sodybai, esantis sodybvietėje“ ir liet. linija ,rėžio ar lauko riba; siena, ežia“; Svinska Ūlyčia k. dalis Krve: sl. *svinska, plg. lenk. swiriski „kiaūlės; kiaūlių; kiaulinis“ (Vaitkevičiūtė 1979: 786) ir sl. ūlyčia „kaimas, sodžius“; Užbažnytinė Linija k. dalis Povn: liet. *užbažnytinė (esanti už bažnyčios), plg. liet. bažnytinis, -ė „priklausantis baz- nyčiai (maldos namams)“ ir liet. linija ,réZio ar lauko riba; siena, ežia“. * Šiuo atveju remiamasi Vanago teikiamu aiškinimu, kad vv. Star-a-polé — sudurtinis (plačiau žr. Vanagas 1996: 143-146). 105 DALIA SVIDERSKIENĖ Vieną kitą paminėtą oikonimą galima būtų laikyti perkeltiniais, nes anks- čiau jie greičiausiai Zymejo ne gyvenamąją vietą, bet kitą objektą ir tik vė- liau galėjo būti perkelti gyvenamosioms vietoms pavadinti. 2. IŠ KITŲ VIETOVARDŽIŲ KILĘ GYVENAMŲJŲ VIETŲ VARDAI 2.1. Pirminiai Šiek tiek daugiau jų (5 iš 9 užrašytų) šioje grupėje susidarę iš hidronimų, nei iš kitų vietovardžių: Alica k. dalis Bas: Alica up. Bre (LHEZ 39); Dobrovėlė k. Tkkš — perkeltinis kaimo vardas, sietinas su lenk. vv. Dobrowola (SMPRL 227); Drubėngis || Drubinga dv. Pau: Drubėngis || Drubinga up. PaN (LHEŽ 92); Jaruzolimas k. dalis Krva, KzR — perkeltinė gyvojoje kalboje vartoja- ma Palestinos miesto vardo Jerūzalė (hebr. Jerušalaim) lytis (LE, 388; Sa- lys 1983: 221); Karėosbalė k. dalis Jrcz: Karosbalė b. Jacž; Kiaulyčia dv., k. Ššr: Kiaūlyčia, Kiaulyčia up. SMN (LHEZ 155); Lamža vs. Lovn — perkeltinis viensėdžio vardas, sietinas su lenk. vv. Lomza (SMPRL 635), plg. lenk. tomič laužyti“ (SJP, 812); Marvenka k. dalis KzR: Marvenka || Marvėlė (of.) up. Kn (VK; LHEZ 206). 2.2. Vediniai 2.2.1. Priesagų vediniai. Tai lietuviškų (baltiškų) priesagų -elė(s) ir -ėliai ve- diniai, susidarę iš kitų gyvenamųjų vietų vardų. -ėlė(s): Dūmišk-ėlės k. dalis ŪTN: Dūmiškės k. UTN (ATSZ 68); Naujien-ėlė vs. Vv: Naujiena vs. Vv (VK); -éliai: Mardos-ėliai k. Bre: Mardosai k. Bre. 2.2.2. Priešdėlių vediniai. Jų užrašyta 4. Daugumą sudaro priešdėlio pa- vediniai iš hidronimų ir iš kitos gyvenamosios vietos vardo: Pa-judrys k. dalis KzR: Jūdrė, Judrė up. KzR (LHEZ 137); Pa-verksnys vs. Paw: Verksnė || Verksnia up. Pav (LHEZ 373); Pa-dambava vs. Trks: Dambava k. Tarkš (ATSŽ 53). Vienas neoficialus gyvenamosios vietos vardas sudarytas su slavišku priešdėliu pod-: Pod-pakusinė sod. Sn: Pakusinė k. Sx (ATSZ 219). 106 Marijampoles apskrities gyvenamųjų vietų vardai 2.3. Sudėtiniai 2.3.1. Kilmininkiniai gyvenamųjų vietų vardai. Jų užrašyta 3. Visų pirma- sis dėmuo — oikonimas, antrasis — bendrinis vietos pavadinimas: Navasodų Navyna k. Tarš: Navasodai k. Ss (ATSZ 198), antrasis dėmuo sietinas su lenk. nowina ,plėšinys, naujiena (naujai išarta žemė)“ (Vaitkevičiūtė 1979: 334); Taftupio Pamurgys vs. Bre: Taftupis k. ŪTN (ATSZ 313) ir liet. *pamurgys, plg. liet. mūrgas žemės matas“; Žydaviškio Raistas vs. Bop: Zydaviskis k. Guos (ATSŽ 360) ir raistas. 2.3.2. Kvalifikaciniai gyvenamųjų vietų vardai. Šie junginiai (užrašyta 2) sudaryti iš paprastųjų būdvardžių (pirmieji dėmenys) ir oikonimų (antrieji dėmenys), suderintų ir išreikštų vardininko linksniu: Naūjas Būdvietis vs. Si: liet. naūjas, -a „neseniai atsiradęs <... >“ ir Būdvietis (of.) k. Skrp (ATSŽ 42); Nauji Prienai vs. Paw: liet. naūjas, -a ir Prienai mst. (ATSZ 249). Jie ne- turi poliarizacinės poros, nors opozicija juntama. Būdvardžiai šiais atvejais (kaip ir kitais, plg. 1.4.2.) greičiausiai tarnauja ne opozicijai, o tam tikros ypatybės paryškinimui. 3. IS ASMENVARDZIU IR APELIATYVINIU ASMENŲ PAVADINIMU KILE GYVENAMUJU VIETU VARDAI 3.1. Pirminiai Marijampolės apskrityje fiksuotas vienas i$ priesaginio antroponimo (trans- onimizacijos būdu) išvestas gyvenamosios vietos vardas: Damarackas vs. KzR: avd. Damarūckas. Šį atvejį, kaip abejonių nekeliantį, Vanagas mini šalia kitų aiškesnių ir dar keleto gyvenamųjų vietų vardų, kuriuos galima tik įtarti kilus iš asmenvardžio vienaskaitos (plg. Vanagas 1967: 111-116). Kiti 54 atvejai — pluralia tantum formos: Antanėliai k. Vv: avd. Antanélis; Bendoriai vs. Mri: avd. Beridorius ar pan. arba liet. befidorius „kubilius“; Bereckai k. dalis Sit: avd. Berėckas; Bizai vs. Aršv: avd. Bizas; Būbniai k. Vv: avd. Būbnys; Danieliai vs. Ais: avd. Daniėlius; Daržininkai (t. Daržinykai) k. dalis Povn: liet. daržininkas ,mazazZemis, sklypininkas‘; Daunorai k. dalis Bra: avd. Daunoras; Garsickai (t. Garsiskai"') k. KzR: avd. Garsickas; Gataveckai k. Vv: avd. Gatavėckas; Gyvūkai k. dalis Iš: liet. gyvūkas ,gyvas, judrus vai- kas“; Griškai vs. Takš: avd. *Griškas ar pan., plg. pvd. Griška; Gudai vs. Vv: avd. Gudas ar liet. gūdas ,baltarusis (kartais lenkas ar rusas)“; Jankauskai k. 107 DALIA SVIDERSKIENĖ dalis Vv: avd. Jankauskas ar pan.; Jarai k. Aiš: avd. Jaras; Kačerakai sod. ŪrN: avd. *Kačerakas, plg. pvd. Kacerduskas, Kačerėvskis, dar plg. lenk. pvd. Kaczerek (SNP, 423); Kamičiai dv., k. Kuve: avd. *Kamičius ar pan., plg. lenk. pvd. Kamicz (SNP, 461), dar plg. pvd. Kamicditis; Karaliai k. Vv: pvd. Karalius ar liet. karalius ,valdovo, monarcho titulas kai kuriuose kraštuose“; Karoncikai k. Kuve: avd. *Karončikas, plg. lenk. pvd. Karoriczyk (SNP, 509); Katiliai k. dalis Sx: avd. Katilius ar liet. katilius „katilų dirbėjas, taisytojas ar pardavėjas“; Kižiai k. dalis Vv: avd. Kižys ar pan., plg. liet. kižas „žmogus, kuris pyksta dėl niekų“; Koliončikai gyv. vt. Bre: sl. *koliončikas (tas, kuris gyvena kolionijoje), plg. sl. kolionija „vienkiemis, viensėdija; ūkis“; Kuklai k. Takš: avd. *Kuklas, plg. lenk. pvd. Kuklas (SNP, 397); Kvalitai vs. Aiš: avd. *Kvalitas, plg. pvd. Kvalita; Ledai k. dalis KzR: avd. Lėdas; Melekai k. dalis Vv: avd. *Melekas, plg. lenk. pvd. Melek (SNP, 284), dar plg. pvd. Melekduskis; Melninkai (t. Melnykai) k. Guos: skol. mėlninkas „malūninin- kas“; Migliai k. dalis Šv: avd. Miglys ar pan. arba liet. miglis ,kas menkai ka išmano; žioplys, puskvailis“, liet. miglius „miegalius“; Mikai k. dalis Sn: avd. Mikas; Mikuliai gyv. vt. Sx: avd. Mikūlis ar pan.; Mozūrai k. dalis KzR: avd. Mozūras ar liet. mozūras, -ė mozūrų etninės grupės žmogus“, plg. lenk. mazur kilęs iš Mozūrijos; neišprusęs žmogus, prasčiokas“ (SJP, 907); Naginioniai k. Ss: avd. Naginidnis; Nemurai k. Sx: avd. Nėmuras; Olekai k. dalis KzR: avd. Olekas; Pasduliai vs. Šu: avd. Pasdulis ar pan.; Pastarndkai vs. Ais: avd. *Pastarndkas, plg. pvd. Pastarnokas; Pečkiai k. KzR: avd. Pečkys ar pan.; Piėkai vs. Vv: avd. Piėkas; Rauskai (t. Rauckai) vs. Vv: avd. *Rauskas, plg. lenk. pvd. Rauck, Raucki (SNP, 53); Reškiniai vs. Ši: avd. *Reškinis ar pan., plg. lenk. pvd. Raszkin (SNP 48), dar plg. pvd. Reškėvičius; Ringiai k. dalis Vv: avd. Ringis ar pan.; Ruseckai vs. Vv: avd. Rusėckas; Skirkai k. Guos: avd. Skirka ar pan.; Skuéai vs. Vv: avd. Skūčas; Spūdžiai vs. Guos: avd. Spiidis ar pan.; Siduliai vs. Su: avd. Siaulis ar pan.; Sverakai sod. UrN: avd. *Sverakas, plg. pvd. Sverys, dar plg. lenk. pvd. Swierak (SNP, 174); Terlezai vs. Vv: avd. “Terlezas, plg. lenk. terlarz ,dailidé, stalius; stogdengys‘ (SJP, 49); Urbonai vs. Vv: avd. Urbonas; Urneviéiai k. KzR: avd. Urnėvičius; Varteliai vs. Sx: avd. *Vartelis ar pan., plg. lenk. pvd. Wartel (SNP, 101); Zelberiai k. Krsn: avd. *Zelberis ar pan., plg. vok. avd. Selber (Gottschald 1954: 535); Zilinskai k. dalis Vv: avd. Zilifiskas. Kita vertus, kai kurie gyvenamųjų vietų vardai, pvz.: Griskai vs. TRrkS, 108 Marijampolės apskrities gyvenamųjų vietų vardai Kvalitai vs. Aiš ar Skirkai k. Guos gali būti traktuojami ir kaip galūnių vedi- niai, atsiradę iš asmenvardžių Griška, Kvalita ar Skirka. 3.2. Vediniai 3.2.1. Galūnės vedinys šioje grupėje užrašytas vienas: Simnišk-ė sod. Trxks: avd. Simniškis, plg. lenk. pvd. Simniszko (SNP 420)’. 3.2.2. Priesagų vediniai. Užrašyti 97. Jie sudaromi tiek su lietuviškomis (baltiškomis) priesagomis -aitis, -inė, -ynė, -inis, -iniai, -iškė(s), -iškis, -iškiai, -otas, tiek ir su slaviškomis -avas, -čizna, -enka, -ina, -ka. -aitis: Sark-aitis k. Lev: avd. Šarka, Šarkus ar pan.; -avas: Mikalaj-avas k. Guos: avd. *Mikalajus ar pan., plg. v. Mikalojus; Ulan-avas k. Krsn: avd. *Ulanas, plg. lenk. utan ,ulonas‘ (Vaitkevičiūtė 1979: 824), dar plg. liet. ulonas „durtuvu ginkluotas raitelis, lengvasis kavaleristas’, pvd. Ulanavicius; -čizna: Barkau-čizna k. Lev: avd. Barkduskas ar pan.; Kazlau-čizna k. Ss: avd. Kazlauskas ar pan.; Mitrau-čizna vs. Kuve: avd. Mitrduskas; Palen-čizna k. Kuvr: avd. Palencius; Petrau-¢izna k. Lovn: avd. Petrauskas ar pan.; Samau- -¢izna k. Kuve: avd. Samduskas ar pan.; Sarkau-¢izna k. Kur: avd. Sarkduskas ar pan.; -enka: Kom-enka vs. Lev: avd. Komas; -ina: Anel-ina dv. Msk¢: avd. Anélé ar pan., plg. pvd. Anelduskas, Aneliiinas: -iné: Cimbol-iné sod. Kivr: pvd. Cimbola ar pan.; RadZiiin-iné k. Sn: avd. RadZiiinas: -ynė: Abrom-yne sod. Sn: avd. Abromas: Balaik-yné sod. Jrcz: avd. Balaika; Baln-yné sod. KzR: avd. Balnys ar pan.; Ban-yné sod. KzR: avd. Banys ar pan.; Batait-yné vs. KzR: avd. Batditis; Berlisk-yné sod. Sn: avd. *Berliskis ar pan., plg. pvd. Berlickas, dar plg. avd. Antonius Berliz 1729-1771 m. (IAK); Bisk-yné sod. Sn: avd. Biskis ar pan.; Civinsk-yné sod. Sx: avd. Civinskis ar pan.; Cepansk-yné sod. Si: avd. Cepdnskis ar pan.; Cibirk-yné vs. KzR: avd. Cibirka; Daugél-yné sod. Sn: avd. Daugėla ar pan.; Dielk-yné sod. Jrcz: avd. Diélkus; Duob-yné vs. Vv: pvd. Dioba; Duobin-yné vs. Sn: avd. Dudbi- "Kita vertus, sodybos vardas gali būti laikomas priesagos -išk- vediniu iš avd. *Simnys ar pan., plg. lenk. pvd Simniak (SNP.,.. 420). VIII 109 DALIA SVIDERSKIENE nis ar pan.; Girn-ynė sod. Ss: avd. Girnys ar pan.; Huf-ynė sod. JrcZ: avd. Hiufas; Jankausk-yné sod. KzR: avd. Jankduskis ar pan.; Jar-yné sod. Ss: avd. Jaras; Jasait-yné sod. Ss: avd. Jasditis; Kail-yné vs. Sn: avd. Kailius ar liet. kailius „kailių dirbėjas, kailiadirbys, odZius, odminys‘; Klein-yné vs. Sn: avd. Kleinys; Kubil-yneé sod. KzR: avd. Kubilius ar liet. kubilius ,kubily dirbé- jas; kubily pardavėjas“; Kumst-yné sod. Ss: avd. Kumstys, Liauk-yné sod. Ss, Sn: avd. Liaūkus ar pan.; Litvait-yné sod. Sx: avd. Litvditis; Mač-ynė vs. Sx: avd. Mačys ar pan.; Majausk-yné sod. Sx: avd. Majduskis ar pan.; Maliausk- -yné k. dalis KzR: avd. Maliduskis ar pan.; Monik-yné sod. Sx: avd. Monika, Monikas; Morkait-yné sod. KzR: avd. Morkditis; Palaik-yné sod. Sn: avd. Palaikis ar liet. palaikis ,prastas, netikes; silpnas, suvarges, senas; neturtin- gas, paprastas; nedoras, niekingas; netikélis, nenaudéelis‘; Paskin-yné sod. Sn: avd. *Paskinis ar pan., plg. pvd. Paska, Paskévicius, dar plg. lenk. pvd. Paskiniski (SNP, 214); Peciul-yné sod. Sn: avd. Pečiūlis; Pečiok-ynė sod. Ais: avd. Peciokas; Pisk-yné vs. ALS: avd. Piska; Ragick-yné sod. KzR: avd. Ragickas; Revinsk-yné sod. Ss: avd. Revinskis ar pan.; RudZiavié-yné sod. KzR: avd. Rudziavicia; Rukštel-ynė sod. JrcZ: avd. Rukstélé ar pan.; Sidabr- -yné vs. Sn: avd. Sidabra, Sidabras ar pan.; Sat-yné sod. Ss: avd. Sdtas; Sim- -yné vs. Sx: avd. Simas; Venclov-yné sod. KzR: avd. Vericlova ar pan.; Virbas- -yne k. KzR: avd. Virbasius; -inis, -iniai: Dulsk-inis (t. Dulcki’nis) sod. Lov: avd. Dulskis ar pan.; Kunigi- -iniai k. dalis KzR: liet. kūnigas ,dvasininkas; ponas, viešpats; vadas“ ar avd. *Kunigas, plg. pvd. Kunigaitis, Kunigėlis; -iské(s): Abok-iškė vs. Asmn: avd. *Abokas ar pan., plg. pvd. Abokditis; Arman.-iškė sod. Jacž: avd. Armanas ar pan.; Biežin-iškė sod. KzR: avd. *Bie- žinis ar pan., plg. pvd. Bieža, Biėžė; Bliumk-iškė sod. Kivr: avd. Bliumkys ar pan.; Broc-iškės vs. Lovn: avd. Brocas ar pan.; Bulbūn-iškė sod. Si: avd. Bulbiinas; Degut-iSkés vs. Kuve: avd. Degutis ar pan. arba liet. degūtis kas deguta dega, juo verčiasi“; Dziubin-iské sod. Bre: avd. *Dziubinis ar pan., plg. pvd. Dziubinskas; Grabauč-iškė k. dalis Kuve: avd. *Grabaucius ar pan., plg. pvd. Grabduskas; Grig-iské sod. Lovn: avd. Grigas ar pan.; Griiib-iské vs. Lovn: avd. *Griabis ar pan., plg. vok. avd. Griibel (Brechenmacher 1960: 600), Griiber (Gottschald 1954: 302); Jurkyn-iské sod. JrcZ: avd. Jurkynas; Kaltūn-iškė k. dalis Ss: avd. *Kaltūnas ar pan., plg. lenk. pvd. Kattun (SNP, 456), dar plg. prvd. Kaltiinas (Butkus 1995: 247); Kazlaué-iskés sod. Ss: avd. *Kazlaucius ar pan., plg. pvd. Kazlauciiinas; Laik-iskés k. dalis Vv: avd. 110 Marijampoles apskrities gyvenamųjų vietų vardai *Laikis ar pan., plg. lenk. pvd. Laik (SNP, 505), dar plg. pvd. Laikduskas; Milurič-iškės vs. Kuvr: avd. Miluričius; Mozūr-iškės dv. Skrp: avd. Mozūras ar pan. arba liet. mozūras, -ė ,moziiry etninės grupės žmogus“, plg. lenk. mazur kilęs iš Mozūrijos; neišprusęs žmogus, prasčiokas“ (SJP, 907); Prank-iškė vs. Pav: avd. Pranka; Rač-iškė sod. JrcZz: avd. Račys ar pan. arba liet. račius „medinių vežimo dalių, ratų dirbėjas“; Rūdval-iškė k. Lovn: avd. Rūdvalis; Skar-iškė vs. Kivr: avd. Skdrius ar liet. skdris „kas nuskares, apdriskes‘; Slein- -yné vs. Sn: avd. Sleinys ar pan.; Smit-iskés dv. Pau: avd. Šmitas; Vytur-iské sod. Si: avd. Vyturys; -iškis, -iškiai: Beliūn-iškiai k. lov: avd. Beliūnas; Būdav-iškis k. Krve: avd. Būdava ar pan.; Cimbal-iškiai vs. Vv: avd. Cimbalis ar pan.; Geldor-iškiai k. dalis Povn: avd. *Geldoris ar pan., plg. lenk. pvd. Geldarski (SNP,, 301); Kizil- -iškiai vs. Ss: avd. *Kizilis ar pan., plg. pvd. Kizilėvičius; Komin-iškis k. dalis ASmn: avd. *Kominas ar pan., plg. lenk. pvd. Komin (SNP,, 99); Tesl-iskiai vs. TrkS: avd. Tesla, plg. lenk. pvd. Teszler (SNP, 525); Vengl-iskis dv., vs. Ss: avd. *Venglys ar pan., plg. pvd. Venglikas, dar plg. lenk. pvd. Wegler (SNP, 176); Zasin-iskiai vs. Ais: avd. Žąsinas; -k-: Karadun-k-ai k. dalis Si: *karadunas ar pan., gal plg. lenk. korodon „kelmas, stuobrys, kvailys, mulkis, vépla, žioplys“ (SJP, 478); Marin-k-a plv. Bre: avd. Marina, Marinas; -otas: Aleks-6tas sod. Pry: avd. Aleksa, Aleksas. 2 lentelė (Zr. priedą) išryškina iš asmenvardžių ir apeliatyviniy asmenų pavadinimų susidariusių neoficialiųjų oikonimų darybos afiksus — priesagas. Iš jos matyti, kad minėtiems oikonimų derivatams Marijampolės apskrityje sudaryti vartojama 5 lietuviškos (baltiškos) ir 5 slaviškos priesagos. Su pir- mosiomis sudaryta 84 oikonimai (~86%), su antrosiomis gerokai mažiau — 13 oikonimų (—1496). Produktyviausia šiame areale lietuviška (baltiška) priesaga -ynė (~46% derivatų), kitos gana produktyvios priesagos su -išk- (-iškė(s), -iškis, -iškiai), sudarančios ~34% derivatų. Iš slaviškų priesagų produktyviausia priesaga -čizna (~7% derivatų). Su kitomis lietuviškomis (baltiškomis) ir slaviškomis priesagomis sudaryta tik po vieną kitą vedinį. 3.2.3. Fiksuotas vienas priešdėlio už- vedinys: Ūž-juodė vs. JrcZ: avd. Jūodis ar pan., plg. liet. jūodis, -ė juodaplaukis, tamsiaodis žmogus“. 111 DALIA SVIDERSKIENĖ 3.3. Sudurtiniai gyvenamųjų vietų vardai (dūriniai) Užrašyta 10, pirmieji jų sandai — asmenvardžiai ir apeliatyviniai asmenų pavadinimai: Baln-a-margis sod. Ss: avd. Balnys ar pan., mdrgas®; Karo- -laukis (< *Karol-laukis) vs. Mxj: avd. Karolis ar pan., laūkas; Kev-ia-daržis sod. Guos: avd. *Keva ar pan., plg. pvd. Kieva, daržas; Kūpr-a-kaimis k. dalis Jacž: avd. Kūpras ar pan.; Kuin-a-kampis k. dalis Vv: avd. Kuinys ar pan. arba liet. kuinas ,trumpai nukirptais plaukais; neturtingas, plikas; prastas, liesas; nerangus, rambus‘, kampas; Žyd-girė k. dalis Guos: liet. žydas, -ė Žydų tautybės žmogus“, giria; Palč-ia-balė k. Krva: avd. *Palčius ar pan., plg. pvd. Palčiauskas, Palčėvskas, bala; Palūc-murgiai vs. Lev: avd. *Paluca ar pan., plg. lenk. pvd. Paluc, Paluca (SNP, 172), dar plg. pvd. Palūckas, mūrgas; Pi- pir-miestis k. dalis Iš: avd. Pipiras ar liet. pipiras ,prk. apie mažą vaiką, apie mažo ūgio žmogų“, miėstas; Zemk-a-kaimis k. dalis Sx: avd. *Zemka ar pan., plg. lenk. pvd. Zemka (SNP, 480), dar plg. pvd. Zemkauskas, kdimas. Antrieji užrašytų neoficialiųjų gyvenamųjų vietų vardų sandai būna dvejopi: 1) fiziografiniai, topografiniai terminai bala, giria, kaimas, laūkas, miestas; 2) su žmogaus aplinka, veikla ar pan. susiję objektų ir kiti pava- dinimai (liet. daržas „žemės sklypas prie sodybos daržovėms“, liet. kampas „kraštas, šalis; pusė“, liet. margas, mūrgas „žemės matas“). 3.4. Sudėtiniai 3.4.1. Kilmininkinių gyvenamųjų vietų vardų pirmieji dėmenys susidarę iš asmenvardžių ir apeliatyvinių asmenų pavadinimų, antrieji — iš bendrinių žodžių ir geografinio nomenklatūrinio termino (kdimas) mažybinės formos: Beldauskiūčių Sodas vs. Ššr: avd. *Beldauskiūtė, plg. pvd. Beldduskas ir liet. sodas „žemės plotas, kuriame auga vaismedžiai ir vaiskrūmiai“; Daržininkų Ūlyčia (t. Dar'žinykų ūly'čia) k. dalis Iš: liet. darZininkas „mažažemis, skly- pininkas' ir sl. ūlyčia „kaimas, sodžius“; Parkauskų Kaimelis k. dalis Guos: avd. *Parkauskas, plg. pvd. Parkduskis ir liet. kaimėlis, plg. kdimas; Žilinskū Senynė sod. Sn: avd. Žilinskas, Zilifiskas ir liet. *senynė, plg. liet. sėnas, -a jau kuris laikas esantis, seniai atsiradęs <...>“. Šiuos vietų vardus galima lai- “ Antrieji sandai šioje grupėje aptariami išnagrinėjus gyvenamųjų vietų vardus pagal pirmuosius sandus. 112 Marijampolės apskrities gyvenamųjų vietų vardai kyti perkeltiniais, nes greičiausiai anksčiau jie žymėjo kitą objektą, o vėliau buvo perkelti gyvenamosioms vietoms pavadinti (plg. 1.4.1.). 3.4.2. Kvalifikacinis gyvenamosios vietos vardas užrašytas vienas: Nauja Treiza vs. Vv, kuris sudėtas iš liet. naūjas, -a „neseniai atsiradęs <...>"‘ ir avd. *Treiza, plg. vok. avd. Treis (Gottschald 1954: 576). 4. GALIMOS DVEJOPOS KILMĖS GYVENAMŲJŲ VIETŲ VARDAI Šie oikonimai gali būti siejami arba su apeliatyvu, arba su apeliatyviniu asmens pavadinimu ar asmenvardžiu, kilusiu iš apeliatyvo. Marijampolės apskrityje darybiniu aspektu jų galima išskirti tris grupes: pirminius, priesa- ginius ir sudurtinius. 4.1. Pirminiai (pluralia tantum formos) Graužai k. dalis Bre: avd. Graužas (dar Zr. pvd. Graužėlis) arba liet. grdužas „žvyro sudėtinė dalis, žvyras, žvirgždas“; Kraujučiai k. Vv: avd. Kraujūtis (dar zr. pvd. Kraujutaitis) arba liet. kraujūtis ,vaistiné kraujalakė (Sanguisorba officinalis); paprastoji kraujažolė, sraujanosis, straviklis (Achilea millefoli- ‘ um)“. 4.2. Vediniai Priesagų -inė, -iškės vediniai: -iné: Gryb-inė vs. Iš: avd. Grybas arba liet. grybas ,glebus, minkštas spo- rinis augalas; kremblys‘; Lepš-inė k. dalis Su: avd. Lepšys ar.pan., liet. lėpšė ištižęs, bevalis, išpaikintas žmogus“, liet. lėpšis, lepšys ,iStizélis, liurbis“ arba liet. lepsis, lepšys ,skylétabudziy šeimos valgomas grybas (Boletus scaber)'; Žiurk-inė k. dalis GuoB, Ss: avd. Žiurkus, prvd. Žiūrkė (Butkus 1995: 460) arba liet. žiūrkė „stambus pelių šeimos graužikas, didesnis už pele (Rattus)“; -iškės: Vanag-iškės k. dalis Kuve: avd. Vanagas (dar žr. pvd. Vanagaitis) arba liet. vūnagas „vanagų pošeimio rūšis, plėšrus paukštis trumpu lenktu snapu ir aštriais nagais“. 113 DALIA SVIDERSKIENĖ 4.3. Sudurtiniai Cack-a-vietė sod. Iš: avd. *Cacka ar pan., plg. lenk. pvd. Cacka, Cacko (SNP, 6) arba sl. cacka, cūckė ,zaislas, menkas papuošalas, niekniekis“, liet. vieta „plotas, erdvė, kurioje kas yra ar vyksta“; Garn-a-būdis k. Lsv: avd. Garnys (dar žr. pvd. Garnėlis) arba liet. garnys ,gandras, gužas (Ciconia)‘, liet. būda „palapinė, pastogė, namelis (sargo, piemens ar kt.)“; Mešk-a-būdis sod. Iš: avd. Meška, liet. meška „nerangus, dramblotas, sunkus, sutinges žmogus' arba liet. meška „lokys“, liet. būda; Žiūrk-a-kaimis k. Su; k. dalis ŪTN: avd. Žiurkus arba liet. žiūrkė „stambus pelių šeimos graužikas, didesnis už pele (Rattus)“, kaimas; Žiūrk-miestis vs. Vv: avd. Ziurkus arba liet. žiūrkė, miéstas. Marijampolės apskrities neoficialiųjų gyvenamųjų vietų vardų tyrimas baigiamas 3 lentele (žr. priedą). Iš jos matyti, kad patys gausiausi tirti vieto- vardžiai yra priesaginiai. Jų užrašyta 130, t. y. apie 44% visų tirtų oikonimų. Pirminių oikonimų užrašyta 111, t. y. apie 38% visų tirtų šios klasės onimų. Kitų darybos tipų gyvenamųjų vietų vardai pagal gausumą pasiskirstę šitaip: sudurtiniai (dūriniai) — 24, t. y. apie 8%; sudėtiniai — 21, t. y. apie 7%; prieš- dėlių vediniai — 7, t. y. apie 296; galūnių vediniai — 1, t. y. apie 0,3%. Pamatinio žodžio leksinio statuso požiūriu tirti gyvenamųjų vietų vardai pasiskirstę taip: susidarę iš asmenvardžių ir apeliatyvinių asmenų pavadini- mų yra 169, t. y. apie 58% visų tirtų oikonimų, iš bendrinių žodžių (apelia- tyvų) — 88, t. y. apie 30% visų tirtų oikonimų, iš kitų vietovardžių — 23, t. y. apie 7,5% visų tirtų oikonimų, galimos dvejopos kilmės fiksuota 13, t. y. apie 5% visų tirtų oikonimų. 5. IŠVADOS Apibendrinant Marijampolės apskrities tarpukario laikotarpiu iš gyvosios kalbos užrašytų neoficialių gyvenamųjų vietų vardų analizę darybos ir kil- mės požiūriais, galima daryti keletą išvadų. 5.1. Darybos polinkiai 5.1.1. Neoficialiųjų oikonimų daryboje, kaip įprasta visose toponimų klasė- se, būdingesni derivacinių požymių turintys antriniai vietų vardai (~62%). 114 Marijampolės apskrities gyvenamųjų vietų vardai 5.1.2. Dariausias neoficialių gyvenamųjų vietų vardų darybos tipas šia- me areale yra priesaginis (—44%) (skirtingai nei oficialioje lietuvių oiko- nimijoje, kur produktyviausią darybos būdą reprezentuoja pluralia tantum formos). Produktyvumu išsiskiria lietuviškų (baltiškų) priesagų -ynė (45 oikoni- mai) ir su -išk- (-iškė(-s), -iškis, -iškiai) vediniai (35 oikonimai). Priesagos -ynė vediniai sudaromi iš asmenvardžių, apeliatyvinių asmenų pavadinimų ir paprastai žymi žmonių gyvenamąsias ar gyventas vietas. Po- sesyvinę funkciją atliekančios priesagos su -išk- vartojamos sudarant oikoni- mus tiek iš asmenvardžių ir apeliatyvinių asmenų pavadinimų, tiek iš apelia- tyvų. Gausumu tarp jų pasižymi neoficialūs gyvenamųjų vietų vardai, išvesti iš asmenvardžių ir apeliatyvinių asmenų pavadinimų (33 iš 35 oikonimų). Gyvenamųjų vietų vardai šalia vyraujančių sudaromi ir su kitomis lie- tuviškomis (baltiškomis) -aitis, -elis, -eliai, -ėlė(s), -ėlis, -ėliai, -ija, -ynas, -inė, -inis, -iniai, -(i)ukai, -otas, -utė ir slaviškomis -avas, -čizna, -enka, -ina, -ka priesagomis, kurios šiame areale yra įvairesnės negu dažnos. 5.1.3. Marijampolės apskrityje gausu ir pirminių oikonimų (~38%), ku- rių daugumą (70 iš 111 užrašytų) sudaro pluralia tantum formos, priklausan- čios palyginti vėlyvam oikonimijos formavimosi etapui. Šie daugiskaitiniai gyvenamųjų vietų vardai čia dažniausiai sudaromi iš asmenvardžio ar ape- liatyvinio asmens pavadinimo vienaskaitos (54 oikonimai). Iš atitinkamų apeliatyvų vienaskaitos sudaromi kur kas rečiau (16 oikonimų). Neoficialieji oikonimai retai sudaromi sudūrimo būdu ~8% (24 oiko- nimai). Antrieji oikonimų sandai visais atvejais yra kilę iš bendrinių žodžių. 58% visų sudurtinių oikonimų antraisiais sandais eina su žmogaus aplinka, veikla ar pan. susijusių objektų pavadinimai būda, daržas, giria, kampas, margas, miėstas, mūrgas, sodas, vieta; 4290 — iš įvairių fiziografinių, topografinių ter- minų, nusakančių tiriamo arealo vietos geografinę situaciją bala, kaimas, kalnas, laūkas, pieva. Marijampolės apskrityje produktyviausi dūriniai su leksema kdimas an- trajame sande (~21%), kitos leksemos būda, kalnas, margas, miėstas, vieta — retos (~8%), dar kitos bala, daržas, giria, kampas, laūkas, mūrgas, pieva, so- das — pavienės. Pirmuoju sandu dažniausiai būna asmenvardis ar apeliatyvinis asmens pavadinimas (daugiau nei pusės tirtų dūrinių), rečiau — apeliatyvas. Pirmuo- 115 DALIA SVIDERSKIENĖ ju sudurtinių neoficialiųjų oikonimų sandu šioje apskrityje niekada nebūna kitas vietovardis. 5.1.5. Marijampolės apskrities neoficialieji oikonimai dar rečiau sudaro- mi sudėjimo būdu ~7% (21 oikonimai). Sudėtiniai oikonimai gali būti tiek kilmininkiniai (~38%; 8 oikonimai), tiek kvalifikaciniai (~62%; 13 oikonimų). Pastarųjų kiekybinė persvara greičiausiai liudija tiriamos vietovardžių klasės specifiškumą ir polinkį plės- tis sudėtinių kvalifikacinių oikonimų naudai (skirtingai nei kitose toponimų klasėse, pvz.: hidronimų ar oronimų). 5.1.6. Nebūdingi šios teritorijos oikonimijai galūnės ir priešdėlių vedi- niai. Jie — labai reti ir (arba) pavieniai. Apie 296 visų Marijampolės apskrities tirtų oikonimų yra priešdėlių at-, pa-, už- vediniai. Priešdėlio at- vedinių pamatiniu žodžiu gali būti apeliaty- vai, priešdėlio pa- — tiek apeliatyvai, tiek kiti vietovardžiai (hidronimai ir kiti gyvenamųjų vietų vardai), priešdėlio už- vedinių pamatinis žodis — as- menvardis. 5.2. Kilmės polinkiai 5.2.1. Didžioji dalis (~95%) tirtų Marijampolės apskrities oikonimų yra aiš- kios kilmės. Apie 596 sudaro galimos dvejopos kilmės tirti onimai. Daugiau nei pusė aiškios kilmės (—5896) neoficialiųjų Marijampolės aps- krities oikonimų susiformavo iš asmenvardžių ir apeliatyvinių asmenų pa- vadinimų. Apie trečdalis (—~30%) šių oikonimų toponimizacijos būdu susidarė ape- liatyvui pereinant į toponimų klasę. Transtoponimizacijos būdu iš kitų vietovardžių kilę kalbami oikonimai nesudaro ir dešimtadalio visų tirtų Marijampolės apskrities onimų (—7,596). Daugiausia iš jų yra susidarę iš kitų vetovardžių (15 oikonimų), nei iš hidro- nimų (8 oikonimai). Tokie yra Marijampolės apskrities neoficialių gyvenamųjų vietų vardų darybos bruožai, kilmės tendencijos, kurių aptarimas ateityje bus įtrauktas į bendrą viso tiriamo arealo oikonimijos darybos tipų ir kilmės polinkių analizę. 116 PRIEDAS 1 lentelė. Iš apeliatyvų kilusių gyvenamųjų vietų vardų priesagos Marijampoles apskrities gyvenamųjų vietų vardai Priesagos Gyvenamųjų vietų varadai = 1. Lietuviškos (baltiškos) Kiekybinė išraiška Procentinė išraiška | elis, -eliai 3 13 -ėl- -élé 2 8 „ėlis, -ėliai 3 13 -ija 1 4 -ynas 1 4 in -in- -inė 7 29 -inis, -iniai 2 8 -iškiai 2 8 R -(i)ukai 1 4 -utė 1 4 Iš viso 23 92 2. Slaviška -ka 2 8 Iš viso 2 8 2 lentelė. Iš asmenvardžių ir apeliatyvinių asmenų pavadinimų kilusių gyvenamųjų vietų vardų priesagos Priesagos Gyvenamųjų vietų vardai 1. Lietuviškos (baltiškos) Kiekybinė išraiška Procentinė išraiška -aitis 1 1 i -in- -1nė 2 2 a -ints, -imai 2 2 ~-yne 45 46 T -1šk- -iškė(s) 23 24 -iškis, -iškiai 10 10 -otas 1 1 Iš viso 84 86 117 DALIA SVIDERSKIENE 2 lentelės tęsinys Priesagos Gyvenamųjų vietų vardai 1. Lietuviškos (baltiškos) Kiekybinė išraiška Procentinė išraiška 2. Slaviškos -avas 2 3 -Cizna 7 7 -enka 1 1 -ina 1 1 -ka 2 2 Iš viso 13 14 3 lentelė. Marijampolės apskrities gyvenamųjų vietų vardai darybos ir kilmės atžvilgiu Gyvenamųjų Gyvenamųjų vietų vardai pagal darybą vietų vardai Pirmi- Vediniai Sudurtiniai Sudėti- Iš pagal kilmę niai | Galūnių | Priesagy Priešdėlių | (dūriniai) | niai viso Iš bendrinių 42 r 25 2 8 11 89 žodžių (-309£) Iš kitų 11 - 3 4 - 5 23 vietovardžių (~7,5%) Iš asmenvar- dziy ir ape- | 55 1 97 1 10 5 169 liatyviniy (~58%) asmeny pa- vadinimy Galimos 2 pe 5 = 6 a 13 dvejopos ((-596) kilmes | Iš viso 111 1 130 7 24 21 1293 (-38%) | (~0,3%) (-4495) |(-2%) (~8%) (-796) 118 Marijampoles apskrities gyvenamųjų vietų vardai LOKALIZACIJOS NUORODŲ SUTRUMPINIMAI ALS — Alšėnai (Kaūno r.) Lev — Liubavas (Kalvarijos sav. t.) ASMN — Ašminta (Prienų r.) Lovn — Liudvinavas (Marijampolės sav. t.) Bre — Balbiériskis (Prienų r.) Mai — Marijampolė Bop — Būda (Prienų r.) Povn — Padovinys (Marijampolės sav. t.) Gor — Gudėliai (Marijampolės sav. t.) Paw — Prienai Guos — Guobai (Kazlų Rūdos sav. t.) Skrp — Skriaudžiai (Prienų r.) Ic — Igliauka (Marijampolės sav. t.) SMN — Simnas (Alytaūs r.) Ic. — Igliškėliai (Marijampolės sav. t.) Ss — Sasnava (Marijampolės sav. t.) Iš — Išlaužas (Prienų r.) Su. — Silavétas (Prienų r.) Jacž — Jūrgežeriai (Kalvarijos sav. t.) Sn — Šunskai (Marijampolės sav. t.) Kuve — Kalvarija (Marijampolės sav. t.) Sst — Šeštokai (Lazdijų r.) Kn — Katinas Takš — Trakiškiai (Marijampolės sav. t.) Krsn — Krosna (Lazdijų r.) ŪTN — Naujėji Ūta (Prienų r.) KzR — Kazlū Rūda Vv — Veiveriai (Prienų r.) KITI SUTRUMPINIMAI avd. — asmenvardis plv. — palivarkas b. — bala prk. — perkeltine reikšme brus. — baltarusių prvd. — pravardė dv. — dvaras pvd. — pavardė gyv. vi. — gyvenamoji vieta rus. — rusų hebr. — hebrajų skol. — skolinys k. — kaimas sl. — slavizmas k. dalis — kaimo dalis sod. — sodyba lenk. — lenkų t. — taria liet. — lietuvių up. — upė mst. — miestas vok. — vokiečių mst. dalis — miesto dalis vs. — viensėdis of. — oficialus, oficialiai vv. — vietovardis pan. — panašiai žr. — žiūrėk plg. — palygink 119 DALIA SVIDERSKIENE ŠALTINIŲ SUTRUMPINIMAI ATSŽ - Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas 2, par. Z. NOREIKA, V. Stravinskas. Vilnius: Mintis, 1976. IAK — LKI Vardyno skyriaus istorinių asmenvardžių kartoteka. LAV -— Lietuvos apgyventos vietos. Kaunas, 1925. LE — Lietuvių enciklopedija 1-28. Boston: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953- 1966. LHEŽ - A. Vanacas, Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. Vilnius: Mokslas, 1981. LKZ - Lietuvių kalbos žodynas 1-20. Vilnius, 1956-2002. LPZ - Lietuvių pavardžių žodynas 1-2, red. A. Vanacas. Vilnius: Mokslas. LVKZ - K. Kuzavinis, B. Savukynas, Lietuvių vardų kilmės žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. RLKŽ - Rusy-lietuviy kalbų žodynas 1-4. Vilnius, 1982-1985. SBM - Cnoynix Genapyckat Moebi. Mincrk: BbijjaBeurTBa ,bBenapyckas CaBengasn JHubIKaneass” ima Ilerpyca Bpoyrn, 1987. SJP — Jan Karcowicz, Adam Krynski, Wladystaw Nieozwiepzki, Stownik jezyka polskiego 1-8. Warszawa: naktadem prenumeratoréw, 1902-1927. SMPRL - Spis miejscowosci Polskiej Rzeczypospolitej Ludowej. Warszawa: Wydawnictwa Komunikacji i Lacznosci, 1967. SNP - Stownik nazwisk wspéiczesnie w Polsce uzywanych 1-10, wydat K. Rymur. Krakow: Polska Akademia Nauk, Instytut Jezyka Polskiego, 1992-1994. VK - LKI Vardyno skyriaus vietovardžių iš gyvosios kalbos kartoteka. VŽ - Vietovardžių žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. WSPR - Wielki stownik polsko-rosyjski. Warszawa-Moskwa: Wiedza Powszechna, Sowietskaja Encyktopiedija, 1967. 120 Marijampolės apskrities gyvenamųjų vietų vardai LITERATŪRA BRECHENMACHER, J. K. 1960: Etymologisches Worterbuch der Deutschen Familiennamen 1. Limburg a. d. Lahn: C. A. Starke Verlag, 1957-1960. Butkus, A. 1995: Lietuvių pravardės. Kaunas: Asti. GorrscHALD, M. 1954: Deutsche Namenkunde. Berlin: Walter de Gruyter. KavoriuTe, F. 2004: Senieji kultūriniai arealai ir jy pedsakai Žemaitijos krasto- vaizdyje. Geografija 40 (1), 24-29. Mickieng, I. 2001: Telšių rajono toponimy daryba. Daktaro disertacija, Kaunas. RaAzMuKAITĖ, M. 1998: Lietuvos priesaginiai oikonimai. Daktaro disertacija, Vilnius. RAzMuKAITE, M. 2001a: Gyvenamųjų vietų vardai. In: Lygumai. Stačiūnai. Vilnius: Versmė, 589-593. RazmukartTeé, M. 2001b: Raguvos apylinkių gyvenamųjų vietų vardai. In: Raguva, Vilnius: Versmė, 788-792. RAzMuKAITĖ, M. 2002a: Lietuvos sudurtinių oikonimų darybos bruožai. Acta Linguistica Lithuanica 46, 121-130. RAZMUKAITE, M. 2002b: Viduklės apylinkių vardynas. In: Viduklė, Kaunas: Simono Stanevičiaus bendrija, 1062-1071. RAzMUKAITE, M. 2003a: Sudėtiniai Lietuvos oikonimai. Baltu filologija 12 (2), 63-68. Razmukarte, M. 2003b: Seredžiaus apylinkių gyvenamųjų vietų vardai. In: Seredžius. Vilnius: Versmė, 929-931, RAzMUKAITE, M. 2004: Kvėdarnos apylinkių gyvenamųjų vietų vardai (kilmė ir daryba). In: Kvėdarna. Vilnius: Versmė, 865-869. RAzMUKAITĖ, M. 2006: Šilalės apylinkių gyvenamųjų vietų vardai (kilmė ir daryba). In: Šilalės kraštas. Vilnius: Margi raštai, 617-620. SALYys, A. 1983: Raštai 2. Roma: Lietuvių katalikų mokslo akademija. 121 DALIA SVIDERSKIENĖ SVIDERSKIENĖ, D. 2005: Marijampolės apskrities Marijampolės valsčiaus vietovar- džių darybos ir kilmės polinkiai. Acta Linguistica Lithuanica 52, 91-118. SVIDERSKIENĖ, D. 2006: Marijampolės apskrities drimonimų darybos ir kilmės po- linkiai. Acta Linguistica Lithuanica 54, 49-62. VAITKEVIČIŪTĖ, V. 1979: Lenky-lietuviy kalbų žodynas. Vilnius: Mokslas. VawNacas, A. 1967: Lietuvos gyvenamųjų vietų vardai, kilę iš vienaskaitos asmen- vardžio. Baltistica 3 (1), 111-116. VanaGas, A. 1970: Lietuvos TSR hidronimų daryba. Vilnius: Mintis. Vanacas, A. 1980: K. Būga — lietuvių onomastikos pradininkas. Lietuvių kalbotyros klausimai 20, 7-35. VanaGas, A. 1990: OiikoHMMEI JIMTBEI ¢ cyOOHrKcaMH CJIABAHCKOTO IIpOHCXOXJĮEHHA -ava, -avas. In: M. KonpraTiuk, red., Batto-stowiariskie zwiqzki jezykowe. Wroc- taw-Warszawa-Krakow: Zaklad Narodowy imienia Ossolinskich, 381-388. VaNAGAs, A. 1996: Lietuvos miestų vardai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų lei- dykla. Dalia Sviderskiene Lietuviy kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva dalia [email protected] 122