Linksnių atrakcija lyginamosiose konstrukcijose: papildymai ir patikslinimai

Acta Linguistica Lithuanica LIX (2008), 29 - 49 Linksniy atrakcija lyginamosiose konstrukcijose: papildymai ir patikslinimai VESLAVA CiZIK-PROKASEVA Lietuviy kalbos institutas This article carries further an investigation into the Lithuanian case hierarchy, the first part of which was presented in Cizik (2003). The investigation is based on an empirical test of the relative accessibility of the Lithuanian cases to case attraction in comparative constructions of the type tokie dalykai kaip Zvaigédés ‘such things as stars’ (where the noun in the comparative construction can be in the nominative or be attracted to the case of the object of comparison in the main clause). The occurrence of attraction is determined not only by case but also by the categorial properties of nouns (animacy, number, proper/common) as well as by word order and other syntactic factors. Accessibility to attraction can, however, be used to establish the position of the Lithuanian cases in the case hierarchy. Whereas Cizik (2003) provided no data for the locative and the results were indecisive as to the relative position of the genitive and the dative, the additional tests described in this article point to the following ordering of cases: nominative > accusative > dative > genitive > instrumental > locative. 1. [VADAS Siame straipsnyje dar karta' aptariamos toks kaip X tipo lyginamosios konstrukcijos’, pvz.: 1 Tema apie linksniy atrakcija pasitilyta prof. Axelio Holvoeto, kuriam padedant linksniy atrakcija pirma karta buvo aptarta ir pirmieji preliminariis tyrimo rezultatar paskelbti Zurnale Acta Linguistica Lithuanica 48, straipsnyje ,,Linksniy atrakcija lyginamosiose konstrukcijose“ (Zr. CizZik 2003). 2 Apie tai, kodél Sios konstrukcijos vadinamos lyginamosiomis konstrukcyomis, 0 ne 29 Vesuava Cid1K-PROKASEVA (1) Nejmanoma suskai¢iuoti tokiy dalyky kaip Zvaigédeés. Pastebéta, kad tokio tipo lyginamosiose konstrukcijose gali biti pavartota ne tik vardininko forma, bet ir kita forma, priderinta prie tam tikros pagrindinio sakinio vardaZodzio formos. Pvz., sakinyje (1) galima ne tik vardininko, bet ir kilmininko forma: (2) Nejmanoma suskaiciuoti tokiy dalyky kaip zvaigzdziy. Jeigu atkurtume lyginamaji sakinj (nejmanoma suskaiciuoti tokiy dalyky, kokios yra vaigzdés), pamatytume, kad pagrindinis lyginamosios konstrukcijos zodis atlieka subjekto funkcija, todél reikéty laukti vardininko (kaip sakinyje (1)). Sakinyje (2) susiduriame su linksniy atrakcija°, nes lyginamosios konstrukcijos Zodis Zvaigdziy yra linksniu suderintas su pagrindinio sakinio vardazodziu dalyky. Nors vardazodziy linksniai suderinti, tai néra tikrasis derinimas, nes tarp Siu vardazodziy néra tiesioginio sintaksinio rysio*. Todél tokiais atvejais kalbétina apie linksniy atrakcija, o ne apie derinima. Siame straipsnyje siekiama papildyti ir patikslinti isnaSoje nurodytame straipsnyje analizuotus duomenis, isamiau apragyti, kada pasitaiko linksniy atrakcijos atvejy, aptarti anksciau nesvarstyta vietininko linksnio dalyvavima atrakcijos reikinyje. 2. EKSPERIMENTO APRASAS 2002 m. gruodzio ménesj buvo apklausta trisdesimt Vilniaus universiteto lyginamaisiais posakiais, kaip turéty biti pagal Dabartinés lietuviy kalbos gramatika, ar. Cidik (2003: 1-2). Sintaksiniy rysiy tyrimuose tokio tipo konstrukeyjos vadinamos redukuotats lyginamaisiais sakiniais (zr. Holvoet & Judzentis, red., 2003: 144-145). ° Atrakeiya (angl. attraction) — tai dvieju, tarpusavyje nesusiety tiesioginiu sintaksiniu ry8iu, Zodz1y formy suderinimas (Matthews 1997: 29). Terminas atrakcija perimtas i8 graiky kalbos gramatikos: ji pradéjo vartoti J. Grimmas (Grimm 1866), kuris pirmasis i8tyrinéjo §j rei8kinj vokiediy kalboje. Siuo terminu dagniausiai naudojamasi, kai kalbama apie reliatyvinius sakinius. Apie atrakcija lietuviy kalboje pirmasis uzsiminé A. Sleicheris. Jis nurodo tokj sakinj su atrakeija: jis turéjo duktery teip grazie kaip jo pacze ir priduria, kad néra girdéjes, kad Zmonés vartoty kitaip, t. y. be atrakcijos, nors sakinys be atrakcijos néra laikomas klaida (Zr. Schleicher 1856: 330). * Daugiau Zr. C1Zik (2003: 4). 30 Linksniy atrakcija lyginamosiose konstrukcijose Matematikos ir Informatikos fakulteto I kurso studenty (amzius — 18-20 mety). Siems studentams du kartus buvo teikiamos anketos su sakiniais, kuriuose buvo galima tikétis linksniy atrakcijos. I8 dviejy pateikty vardazodziu formy studentams reikéjo pasirinkti viena arba abi formas, jei, ju nuomone, tos formos sakinyje galéty biiti pavartotos. Ir vienu, ir kitu atveju pateikti ivairiis sakiniai (i$ viso 75 skirtingi sakiniai, gauta — 2250 atsakymy), operuota tiek bendresnémis kategorijomis (priklausymas tam tikrai kalbos daliai), tiek ir subkategorijomis (gimine, skai¢iumi). Apklausomis noréta nustatyti, ar turi reiksmés, kokios kalbos dalies zodziai (pvz., ivardis, tikrinis / bendrinis daiktavardis), kokiy kategoriniy savybiy daiktavardZiai (pvz., gyvas / negyvas, kaitomas / nekaitomas, vienaskaita / daugiskaita) vartojami kaip lyginamyjy konstrukciju pagrindiniai Zodziai®. Kadangi 3i apklausa nebuvo pilna, t.y. joje nebuvo pateikta sakiniy su vietininku, nenustatyta kilmininko ir naudininko vieta linksniy hierarchijoje, 2007 m. atlikta antra apklausa. $j karta apklausti septyniasdegimt trys Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto I, Il, III ir IV kurso studentai®. Jiems buvo pateikti 105 ivairiis sakiniai (58 sakiniai, kurie buvo pateikti MIF fakulteto studentams ir 47 nauji, papildomi sakiniai), gauta 7665 atsakymy. Pasakymas ,,linksniy atrakcija netaikoma* reiskia, kad né vienas i8 apklausty Zmoniy nepavartojo sakinio su atrakcija, arba tas pats sakinys buvo pavartotas ne daugiau kaip triju Zmoniy (tai sudaryty apie 3% visy tam tikro tipo sakiniy ir laikoma paklaida). Jei linksniy atrakcija taikoma, bet sakiniy skaitius su atrakcija labai maiZai skiriasi nuo paklaidos (mazdaug 1%), kalbétina apie ribinius atrakcijos atvejus. Pasakymas ,,atrakcija beveik neimanoma* reigkia, kad dauguma atveju atrakcija netaikoma, nors kartais ji galima. Daugeliu straipsnyje aptariamy atvejy kalbama apie fakultatyviaja atrakcija: sakiniai su atrakcija sudaro maZiau kaip puse visu tam tikro tipo sakiniy. 3. LYGINAMUJU KONSTRUKCIJU TIPAL Ankstesniame straipsnyje (Cizik 2003) pagal sintaksine funkcija, nustatoma ° Pagal Sios apklausos duomenis ir buvo paragytas pirmoje i8naSoje minétas straipsnis. °Uz pirmos apklausos duomenis esu dekinga Dorotai Cizik (VU MIF fakulteto bakalaurei), 0 uz antros apklausos duomenis — Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto déstytojams: dr. Artiirui JudZenéium, dr. Daivai Sinkeviéiitei ir dr. Jurgiui Pakeriui. 31 Vestava C1Z1k-PROKASEVA atkiirus visa lyginamaji sakinj, buvo i8skirti ir aptarti du lyginamuju konstrukcijy tipai: i) lyginamosios konstrukcijos, atliekan¢ios bido aplinkybés funkcija (ty. konstrukcijos su jungtuku kaip ir atliepiamuoju Zodziu taip), pvz.: (3) Romas tave myli kaip siiny. = Romas tave myli taip, kaip myli siiny. (lyginimo standarta reiskiantis Zodis atlieka objekto funkcija) (4) Kam mums pyktis kaip kazkokiems neprotingiems padarams. = Kam muns pyktis, kaip pykstasi kazkokie neprotingi padarai. (lyginimo standarta reiSkiantis Zodis atlieka subjekto funkcija) ii) lyginamosios konstrukcijos, atliekancios pazyminio funkcija (ty. konstrukcijos su jungtuku kaip ir atliepiamuoju Zodiiu toks, -ia), pvz.: (5) Miske randu tokiy gérybiy kaip gryby, uogy. = Miske randu tokiy gérybiy, kokie yra grybai, uogos. (lyginimo standarta reiskiantis zodis atlieka subjekto funkcija) I8 pavyzdziy isrySkéjo, kad linksniy atrakcija biidinga tik tokiems sakiniams kaip (4)’ ir (5), kai lyginimo standarta reiSkiantis Zodis, nepaisant atkurtame lyginamajame sakinyje atliekamos subjekto funkcijos, gali gauti ta netiesioginio linksnio forma, kuria turi lyginimo objekta reiSkiantis pagrindinio sakinio Zodis. Tokiems sakiniams kaip (3) atrakcija nebiidinga, nes pagrindinio Zodzio linksnio forma atspindi Sio ZodZio lyginamajame sakinyje atliekama objekto funkcija*. Kaip minéta, Siame straipsnyje bus aptariamos lyginamosios konstrukcijos, atliekan¢ios pazyminio funkcija. Taip elgiamasi, nes nustatyti veiksnius, lemian¢ius linksniy atrakcija tokio tipo sakiniuose, buvo sunkiau, be to, kaip jau minéta, Siuo straipsniu norima papildyti ir patikslinti anks¢iau gautus rezultatus, aptarti dar nesvarstyta vietininko linksnj, suZinoti, kaip lietuviy filologijos studenty apklausos rezultatai dera su MIF fakulteto studenty apklausos rezultatais. Taigi Siame straipsnyje aptariamos lyginamosios konstrukcijos su jungtuku kaip ir atliepiamuoju zodziu toks, 7 Plaviau apie atrakcija tokio tipo sakiniuose Zr. Cizik (2003: 7-9). 8 I8imt; sudaro sakiniai su neiginiu: galininka gali pakeisti kilmininkas. Daugiau apie tai Zr. CiZik (2003: 6-7). 32 Linksniy atrakcija lyginamosiose konstrukcijose -ia. Sio tipo lyginamosios konstrukcijos atlieka tik viena — subjekto — funkcija, bet tai nepaaiSkina atrakcijos tikimybés, todél bandyta nustatyti, ar vardazodziy kategorinés savybés lemia linksniy atrakcija. 4. LINKSNIU ATRAKCIJOS TIPAI 4.1. Pirmiausia aptariami tie veiksniai, kuriems turi jtakos pagrindinio sakinio sintaksiné struktira, t. y. linksnis, kuris, taikant atrakcijos taisykle, turétu pakeisti vardininka. Pagal tai, koks linksnis galéty biti pavartotas vietoje vardininko linksnio, tiriamos konstrukcijos buvo suskirstytos j penkias grupes: — dél atrakcijos vardininka pakeisty kilmininkas — Nom. / GEN., — dél atrakcijos vardininka pakeisty naudininkas — nom. / pat., — dél atrakcijos vardininka pakeisty galininkas — nom. / acc., - dél atrakcijos vardininka pakeisty inagininkas — nom. / iNstR., ~ dél atrakcijos vardininka pakeisty vietininkas — no. / Loc. Linksnio formos jtaka i8 tikryjy buvo pastebéta: atrakcija visais atvejais gali biti taikoma, kai vardininka galima pakeisti galininku (tretioji grupé); atrakcija kartais pastebima, o kartais ne, kai pagrindiniame sakinyje vartojamos jnagininko ar vietininko formos — lyginamojoje konstrukcijoje vardininkas retai pakei¢iamas jnagininku (ketvirtoji grupé) ir vietininku (penktoji grupé); kai lyginimo objekta reiskiantis pagrindinio sakinio vardaZodis turi kilmininko ar naudininko forma, atrakcija dazniausiai pastebima (pirmoji ir antroji grupés). Toliau bandyta nustatyti, kokie kiti veiksniai, be lyginimo objekta rei8kianéio Zodzio gramatinés funkcijos arbo linksnio, galéty lemti atrakcijos atsiradima, kai vartojamos konstrukcijos ir su linksnio atrakcija, ir be jos. AtsizZvelgta j vardaZodzio kategorines savybes: pradéta nuo bendresnés kategorijos — kalbos dalies. Kaip atskleidé tyrimas, jvardziams linksniy atrakcija taikoma retai. Be to, bandyta nustatyti, su kokiais daiktavardZiais linksniy atrakcija jmanoma, o su kokiais — ne. Siuo atévilgiu pasirodé reik’minga tikriniy ir bendriniy daiktavardzZiy prieSprieSa. Pagaliau siekta iSsiai8kinti, ar turi jtakos kitos daiktavardzio kategorinés savybés: ,,gyvas : negyvas“, »Skaigiais kaitomas : skai¢iais nekaitomas“, ,,vienaskaita : daugiskaita‘. PaaiSkéjo, kad kategoriné savybé ,,gyvas : negyvas“ kartais turi jtakos linksniy atrakcijai. Be to, nagrinéjant kategoriniy savybiy jtaka linksniy atrakcijai, 33 Vestava C1Z1K-PROKASEVA i8rySkéjo kitas atrakcijos tikimybe lemiantis veiksnys — sakinio struktiros skirtumai. 4.2.1. Kadangi linksniy atrakcija tikétina visais atvejais, kai lyginimo objekta reiskiantis vardaZodis turi galininko forma, pradékime nuo treéiosios grupés — nom. / acc. Apibendrinus pirmos ir antros apklausy duomenis iSaiSkéjo, kad net tada, kai vardininkas visada gali biti pakeistas galininku, vardazodzio kategorijos turi didesne jtaka linksniy atrakcijai: su ivardziais ir tikriniais daiktavardziais atrakcijos tikimybé perpus mazesné nei su bendtiniais daiktavardziais. Taigi antrosios apklausos rezultatai patvirtino, kad: i) linksniy atrakcija jmanoma su jvardziais, plg. (6), (7), nors daZniau vartojamos vardininko formos, plg. sakinius be atrakcijos (8), (9): (6) Tokius kaip mus nustebinti sunku. plg. tokius, kokie esame mes (7) Tokj paniurélj kaip tave sunku pralinksminti. plg. toki, koks esi tu (8) Tokius kaip mes nustebinti sunku. (9) Tokj paniurélj kaip tu sunku pralinksminti. Nauja apklausa parode, kad jvardziy atveju informantai kartais atmeta konstrukcijas su linksniy atrakcija. Taip esti tada, kai sakinyje vartojama asmeninio veiksmazodzio forma: jei sakinyje pavartota bendratis, atrakcija ivardziams taikoma lengviau, plg. sakinius (6), (7) su sakiniais (10), (11), kuriuose atrakcijos nepastebéta: (10) Kiekvienas pastebi tokiq merging kaip tu. (11) Kiekvienas aprékia tokius iSdykélius kaip jie. ii) linksniy atrakcija imanoma su tikriniais daiktavardiiais, nors iprastesnés vardininko formos, plg. (12), (13), (14) ir (15), (16), (17): (12) Jai buvo ne géda turéti tokj vyrq kaip Brazauska. plg. tokj vyrq, koks yra Brazauskas (13) Visiems kaip pavyzdj galima nurodyti tokius Zmones kaip Petrauskus. plg. tokius Zmones, kokie yra Petrauskai (14) | tokj miestq kaip ParyZiy mégsta atvaziuoti daug jaunimo. plg. j tokj miestq, koks yra ParyZius 34 Linksniy atrakcija lyginamosiose konstrukcijose (15) Jai buvo ne géda turéti tokj vyrq kaip Brazauskas. (16) Visiems kaip pavyzdj galima nurodyti tokius Zmones kaip Petrauskai. (17) J tokj miestq kaip Paryzius mégsta atvaziuoti daug jaunimo. iii) linksniy atrakcija jmanoma ir daznesné su bendriniais daiktavardziais: (a) su skaigiais kaitomais bendriniais daiktavardZiais, reiskian¢ciais asmenis, gyvas biitybes, plg. (18), (19), nors daznesni sakiniai su vardininku, plg. (20), (21): (18) Ne visi sau leidgia turéti tokiq prabangq kaip vaikq. (19) Tokius padarus kaip gyvates pamatysi ne visur. (20) Ne visi sau leidzia turéti tokiq prabangq kaip vaikas. (21) Tokius padarus kaip gyvatés pamatysi ne visur. (b) su skaiéiais kaitomais bendriniais daiktavardziais, Zymin¢iais negyvus objektus — daiktus, veiksmy pavadinimus, abstraktus, plg. (22), (23), (24), nors ir Siuo atveju jprastesnés vardininko formos, plg. (25), (26), (27): (22) Smagu gauti tokiq dovang kaip kompiuterj. (23) Deputatai retai ispildo tokius dalykus kaip pazadus. (24) Dziugu dovanoti tokiq dovang kaip juokq. (25) Smagu gauti tokiq dovang kaip kompiuteris. (26) Deputatai retai iSpildo tokius dalykus kaip pazadai. (27) Dziugu dovanoti tokiq dovang kaip juokas. (c) su skai¢iais nekaitomais bendriniais daiktavardziais, plg. (28), (29), (30); kaip ir ankstesniais atvejais, dazniau vartojami sakiniai su vardininko linksniu, plg. (31), (32), (33): (28) Tokj valgi kaip varske pagardink grietine. (29) Tokiq maisto medziagq kaip cukry pagamina ir i§ cukriniy runkeliy. (30) Daugelis Zmoniy mégsta tokj valgi kaip laSinius. (31) Tokj valgi kaip varské pagardink grietine. (32) Tokiq maisto medziagq kaip cukrus pagamina ir is cukriniy runkeliy. (33) Daugelis Zmoniy mégsta tokj valgi kaip lasiniai. Visi apibendrinti linksniy atrakcijos atvejai, kai vardininkas pakei¢iamas galininku, pateikiami 1 schemoje. 35 Vestava C1z1K-PROKASEVA Schema 1. Linksniy atrakcija, kai vardininkas pakeitiamas galininku. vardazodis ivardis daiktavardis (atrakcija jmanoma) eee tikrinis bendrinis (atrakcija jimanoma) (atrakcija jmanoma) kaitomas skai nekaitomas skaitiais eee Tie, (atrakcija jimanoma) gyvas negyvas (atrakcija jmanoma) (atrakcija jmanoma) 4.2.2. Toks pat tyrimas buvo atliktas ir su antrosios grupés sakiniais — nom. / pat., kai atrakcijos atveju vardininka turéty pakeisti naudininkas. Kaip ir pirmuoju atveju, bandyta nustatyti, su kokiais vardazodziais linksniy atrakcija imanoma ir su kokiais ne, kokia jtaka turi daiktavardzio kategorinés savybés. Antroji apklausa leido patikslinti pirmosios apklausos duomenis: antrosios grupés (Nom. / par.) sakiniy atveju, panagiai kaip pirmosios grupés (nom. / acc.), atrakcija gali biti taikoma beveik visada — iSimtj sudaro sakiniai su jvardZiais. Linksniy atrakcija paprastai netaikoma jvardziams, pvz.: (34) *Tokio reikalo nepatikééiau tokiam kaip tau. (35) *AS net nezinau kaip atsidékoti tokiam kaip tau. (36) *Kad ir be kailio liksi, tokiems kaip jiems nejtiksi. (37) Tokio reikalo nepatikééiau tokiam kaip tu. (38) AS net neginau kaip atsidékoti tokiam kaip tu. (39) Kad ir be kailio liksi, tokiems kaip jie nejtiksi. Kartais linksniy atrakcija jmanoma ir su ivarddiu (tai ribinis atvejis — daugelyje sakiniy vartojamas vardininkas), pvz.: (40) Tokiems studentams kaip jums egzaming pavyks islaikyti. (41) Tokiems studentams kaip jiis egzaming pavyks iSlaikyti. (vardininkas iprastesnis) Atrakcijos galimybe sakinyje (40) galéjo nulemti lyginamosios konstruk36 Linksniy atrakcija lyginamosiose konstrukcijose cijos vieta, t. y. lyginamoji konstrukcija eina prieS tarini, plg. sakinj (40) su sakiniais (34), (35), bei tai, kad tarp lyginamosios konstrukcijos ir tarinio isiterpia tiesioginis papildinys, plg. sakinj (40) su sakiniu (36)°. Antroji apklausa parodé, kad atrakcija taikoma tikriniams daiktavardziams, nors daznesni sakiniai su vardininku, pvz.: (42) Apie siltq nakvyne po stogu tokiam nelaiméliui kaip Raului ir nesisapnavo. (43) Tokiems darbstiems Zmonéms kaip Januliams net ilgiausia mety diena yra per trumpa. (44) Apie Siltq nakvyne po stogu tokiam nelaiméliui kaip Raulas ir nesisapnavo. (45) Tokiems darbstiems Zmonéms kaip Januliai net ilgiausia mety diena yra per trumpa. Linksniy atrakcija jmanoma su bendriniais daiktavardziais: (a) su skaigiais kaitomais bendriniais daiktavardziais, reiSkianéiais asmenis, gyvas biitybes, plg. (46), (47), nors iprastesnis vardininko vartojimas, plg. (48), (49): (46) Tokiems pauksciams kaip Zvirbliams Saléiai nebaisiis. (47) Tokiam Zmogui kaip benamiui ir juoda duona gardi. (48) Tokiems pauks¢iams kaip zvirbliai Salciai nebaisis. (49) Tokiam %mogui kaip benamis ir juoda duona gardi. (b) su skaigiais kaitomais bendriniais daiktavardZiais, zymin¢iais negyvus daiktus, plg. (50), (51), nors iprastesnis vardininko vartojimas, plg. (52), (53), pvz.: (50) Tokiai maisto atsargai kaip sausainiams turéty uztekti vietos tavo spinteléje. (51) Tokiam mechanizmui kaip dviraciui reikia abiejy raty. (52) Tokiai maisto atsargai kaip sausainiai turéty uztekti vietos tavo spinteléje. (53) Tokiam mechanizmui kaip dviratis reikia abiejy raty. (c) su skaitiais nekaitomais bendriniais daiktavardiziais, plg. (54), (55); kaip ir ankstesniais atvejais, jprastesné vardininko forma, plg. (56), (57): ® Apie tai, kad Sie veiksniai gali turét jtakos atrakcijos atsiradimui, Zr ir toliau. 37 Vestava C1Z1K-PROKASEVA i) linksniy atrakcija netaikoma jvardzZiams, pvz.: (111) *Tik tokiame kaip jame a¥ atrandu paguodg ir ramybe. (112) *Prie%asciy ieskokime tokiuose kaip juose. (113) Tik tokiame kaip jis a¥ atrandu paguodg ir ramybe. (114) Priezasciy ieskokime tokiuose kaip jie. ii) linksniy atrakcija kartais taikoma tikriniams daiktavardziams: (a) tikriniams daiktavardziams, reiSkiantiems asmenis, gyvas biitybes, linksniy atrakcija netaikoma, pvz.: (115) *AS tik stebiuosi, if kur tokiame mazame Zmogutyje kaip Jonuke tiek jégos? (116) *Kova u tiesq viré net tokiuose aferistuose kaip Kazlauskuose. (117) AS tik stebiuosi, if kur tokiame mazame Zmogutyje kaip Jonukas tiek jégos? (118) Kova uz tiesq viré net tokiuose aferistuose kaip Kazlauskai. (b) tikriniams daiktavardziams, zymintiems negyvus objektus, linksniy atrakcija taikoma, pvz.: (119) Tu vis svajoji gyventi tokiame kraste kaip Afrikoje. (120) Tokiose vietovése kaip Zemaiciuose, Taruciuose aptikta jdomiy paprociy. (121) Tu vis svajoji gyventi tokiame kraste kaip Afrika. (vardininkas jprastesnis) (122) Tokiose vietovése kaip Zemaiciai, Taruciai aptikta idomiy paprociy. (vardininkas jprastesnis) iii) linksniy atrakcija gali biti taikoma bendriniams daiktavardziams: (a) skaidiais kaitomiems bendriniams daiktavardziams, reiskiantiems asmenis, gyvas biitybes, linksniy atrakcija netaikoma, pvz.: (123) *Mokslininkai jau surado 3{ virusq tokiuose pacientuose kaip diovininkuose. (124) *AS pasakojau apie laisvés troskima, gliidintj ne tik gyviinuose, bet ir tokiame Dievo padare kaip Zmoguje. (125) Mokslininkai jau surado §j virusq tokiuose pacientuose kaip dziovininkai. (126) A¥ pasakojau apie laisvés troskimgq, glidintj ne tik gyviinuose, bet ir tokiame Dievo padare kaip Zmogus. 44 Linksniy atrakcija lyginamosiose konstrukcijose (b) skaigiais kaitomiems bendriniams daiktavardziams, Zymintiems negyvus objektus, linksniy atrakcija taikoma, pvz.: (127) Tokioje knygoje kaip enciklopedijoje rasi daug idomiy dalyky. (128) Tokiose jstaigose kaip ligoninése brangs paslaugos ir didés atlyginimai. (129) Tokioje knygoje kaip enciklopedija rasi daug jdomiy dalyky. (vardininkas jprastesnis) (130) Tokiose jstaigose kaip ligoninés brangs paslaugos ir didés atlyginimai. (vardininkas jprastesnis) (c) skai¢iais nekaitomiems bendriniams daiktavardziams linksniy atrakcija kartais taikoma, o kartais — ne, pvz.: (131) Visada biina labai linksma tokiose puotose kaip krik3tynose. (132) Tokiose varzybose kaip lenktynése dazniausiai laimi geriausias pilotas. (133) *Musy stiprybé ne jégoje, o tokiame ry3yje kaip vienybéje. (134) Visada biina labai linksma tokiose puotose kaip krikStynos. (vardininkas daug jprastesnis) (135) Tokiose varzybose kaip lenktynés daZniausiai laimi geriausias pilotas. (vardininkas daug iprastesnis) (136) Musy stiprybé ne jégoje, o tokiame rysyje kaip vienybé. (vartojamas tik vardininkas) Tai, kad sakinyje (133) nebuvo pavartota vietininko forma, galéjo lemti lyginamosios konstrukcijos pagrindinio ZodzZio semantika. Linksniy atrakcijos atvejus, kai vardininkas pakei¢iamas vietininku ir kai linksniy atrakcijos atvejy nepasitaiko, galima pateikti apibendrintai — Zr. schema 5. 45 Vestava CiZ1K-PROKASEVA Schema 5. Linksniy atrakcija, kai vardininkas pakeiéiamas vietininku. vardazodis daiktavardis ivardis (atrakcija nepastebeta) | __— tikrinis bendrinis OY = (atrakcija kartais jmanoma) gyvas negyvas a i (atrakcija nepastebéta) (atrakcija imanoma) Ne kaitomas skai¢iais nekaitomas skai¢iais if (atrakcija jmanoma, yrs ae bet kartais informanty aye S atmetama) gyvas negyvas (atrakcija nepastebéta) (atrakcija jimanoma) 5. ISVADOS Kaip jau buvo pastebéta ankstiau (Cizik 2003), linksniy atrakcija bidinga lyginamosioms konstrukcijoms, bet ne lyginamiesiems sakiniams: atkurtame pilname lyginamajame sakinyje lyginimo standarta galima igreikati tik vardininku. Siame straipsnyje aptartos pazyminio funkcija atliekanGios lyginamosios konstrukcijos, kuriy pagrindinis Zodis atlieka subjekto funkcija, ir vardininka keitia netiesioginis (objekto) linksnis, pvz.: Mike randu tokiy gerybiy kaip gryby, uogy (vietoje kaip grybai, uogos). Atrakcija gali lemti jvairiis veiksniai. Antroji apklausa patvirtino, kad atrakcijai jtakos turi: (a) linksnis: atrakcijos galimybe lemia unxsniy Hierarcuua. Apie Sia hierarchija, pirma karta apragyta kaip ,,vardaZodziy prieinamumo hierarchija“ (noun phrase accessibility hierarchy — Keenan, Comrie 1977), daugiau Zr. CiZik (2003: 16-17); Holvoet, Seméniené (2004: 28-32); Holvoet, Seméniené (2005: 51-54). (b) inherentinés vardazodzio kategorinés savybés: kalbos dalis, tikrinis / bendrinis, gyvas / negyvas)", © Tai, kad linksniy atrakcija kartais nepastebima su jvardziais ir tikriniais daikta46 Linksniy atrakcija lyginamosiose konstrukcijose (c) sintaksiniai veiksniai: + nefinitiné forma (bendratis): kai sakinyje vartojama bendratis, linksniy atrakcija taikoma ir jvardziams (Zr. skyriy 4.2.1); + lyginamosios konstrukcijos vieta: tam tikrais atvejais, kai lyginamoji konstrukcija eina prie’ tarinj, pastebimas didesnis polinkis taikyti linksnio atrakcija (Zr. skyrius 4.2.2, 4.2.3); be to, papildinio ar aplinkybés jsiterpimas tarp lyginamosios konstrukcijos pagrindinio Zodzio ir tarinio kartais taipogi gali lemti linksniy atrakcijos atsiradima (Zr. skyrius 4.2.2, 4.2.3); + dviprasmigkumas: vengiant dviprasmybiy, linksniy atrakcija netaikoma (Zr. skyrius 4.2.3, 4.2.4); be to, linksniy atrakcijos gali nebiti dél lyginamosios konstrukcijos pagrindinio Zodzio reik’més (Zr. skyriy 4.2.5). Taigi, remiantis apklausos duomenimis, labiausiai tikétina, kad atrakcija atsiras galininko atveju, t. y. kai vardininka, pritaikius atrakcijos taisykle, pakeiéia galininkas. Maziausiai tikétina atrakcija vietininko ir jnagininko atvejais (vardininka retai pakei¢ia vietininkas arba jnagininkas), o naudininkas bei kilmininkas uZima tarpine pozicija tarp Siu linksniy. Antroji apklausa leido patikslinti linksniy eiliskuma. Pagal apklausos duomenis lietuviu kalbos linksniy hierarchija turéty atrodyti taip: vardininkas > galininkas > naudininkas > kilmininkas > inagininkas > vietininkas" vardiiais, gal bati salygojama cvvuMo HierarcHuos. W. Croftas pateikia tokia iplésta gyvumo hierarchija: 1, 2 asmens jvardis < 3 asmens vardis < tikrinis vardas < gyva asmeni zymintis bendrinis daiktavardis < gyviina ymintis bendrims daiktavardis < negyva daikta Zymintis bendrinis daiktavardis, kuri savo ruoztu susideda i triju smulkesniy hierarchiju: Asmens: pirmojo < antrojo < tregiojo Referentiskumas: jvardis < tikrinis vardas < bendrinis daiktavardis Gyvumas: Zmogus < gyva batybé < negyvas daiktas (Croft 2004: 130). Dar apie gyvumo hierarchija ir jos pritaikyma gramatiniams tyrimams Zr. Gizik (2003: 15-16); Seméniené (2005: 70tt); Comrie (1989: 128, 185tt). \Plg. su Harberto senajai vokiegiy kalbai nustatyta linksniy hierarchya: Nom > Acc > par > Gen (Harbert 1989: 146). Harberto tyrimas remiasi linksniy atrakcija reliatyvintuose sakiniuose. 47 Vestava CrZ1k-PROKASEVA Kuo aukS¢iau tam tikras Zodis linksniy hierarchijoje, tuo labiau tikétina, kad jis bus paveiktas atrakcijos. Reikéty nepamirSti, kad linksniy atrakcija (linksniy derinimas) yra tik galimybé"®, nes dazZniau vartojami sakiniai, kuriuose vardazodziy formos néra derinamos. Be to, pasitaiko sakiniy, kuriuose, nepaisant nustatytos tendencijos, linksniy atrakcija netaikoma. LITERATURA Crort, W. 2004: Typology and Universals. 2nd edition. Cambridge: University Press. Comrie, B. 1989: Language Universals and Linguistic Typology. 2nd edition. Chicago: The University of Chicago Press. Craik, V. 2003: Linksniy atrakcija lyginamosiose konstrukcijose. Acta Linguistica Lithuanica 48, 1-17. ErpMANN, O. 1874: Untersuchungen tiber die Syntax der Sprache Otfrids. Erster Teil. Halle. Reprint: Hildesheim-New York: Olms, 1973. Grimm, J. 1866: Uber einige Falle der Attraktion. In: Kleinere Schriften II. Abhandlungen zur Literatur und Grammatik. Berlin: Diimmler, 312-348. Harsert, W. 1989: Case attraction and the hierarchization of case. Proceedings of the Eastern States Conference on Linguistics 6. Ithaca: CLC Publications, 138-149. Ho.voer, A. & A. Jupzentis, 2003: Sudétinio prijungiamojo sakinio apra’ymo pagrindai. In: Ho.vorr & Jupzentis, red., Sintaksiniy rysiy tyrimai. Vilnius: Lietuviy kalbos institutas, 115-172. Hotvoet, A. & L. Sementene, 2004: Linksnio teorijos pagrindai. In: A. Hotvorr & L. Seminieng, red., Gramatiniy kategorijy tyrimai. Vilnius: Lietuviy kalbos institutas, 11-33. Hotvoet, A. & L. Seménrené, 2005: Veiksnio ir tiesioginio papildinio savokos. In: A. Hoivoer & R. Mikutskas, red., Gramatiniy funkcijy tyrimai. Vilnius: Lietuviy kalbos institutas, 39-64. 8 Anot O. Erdmanno, linksnio atrakcija yra veikiau igimtis nei desningumas (Erdmann 1874: 130). 48 Linksniy atrakcija lyginamosiose konstrukcijose Keenan, E. L. & B. Comrtg. 1977: Noun phrase accessibility and Universal Grammar. Linguistic Inquiry 8.1, 63-99. Mattuews, P. H. 1997: Oxford Concise Dictionary of Linguistics. Oxford: University Press. Scueicuer, A. 1856: Handbuch der Litauischen Sprache: Litauische Grammatik. Prag: J. G. Calve’sche Verlagsbuchhandlung. SemEntené, L. 2005: Intranzityvinio subjekto zyméjimas vardininku ir / ar kilmininku. Acta Linguistica Lithuanica 52: 67-82. Veslava Cizik-ProkaSeva Lietuviy kalbos institutas P. Vileisio g. 5, 2055 Vilnius, Lietuva veslava@lki. lt 49