Lietuvių kalbos pirminių veiksmažodžių klasių semantika tipologinių duomenų kontekste

Acta Linguistica Lithuanica LIX (2008), 1 - 27 Lietuviy kalbos pirminiy veiksmazodziu klasiy semantika tipologiniy duomeny kontekste! PiotraAs ARKADJEVAS Rusijos moksly akademijos Slavistikos institutas It is argued in this article that at least two inflectional classes of Lithuanian primary verbs have a strong semantic motivation, and that the semantic regularities correlating with Lithuanian verbal inflection classes are typologically significant. The largest inflectional classes, j-verbs and n/st-verbs, have clear semantic dominants. The morphosyntactic classification of verbs through grammaticalisation of semantic parameters relating to event structure, such as agentivity vs. patientivity, telicity vs. atelicity, action vs. change of state, is argued to be a fact of Universal Grammar. 0. [VADINES PASTABOS Zodziy kaitybos klaséms, t. y. linksniavimo ir asmenavimo tipams, gana daug démesio skirta nagrinéjant morfologijos, kaip savarankisko kalbos sistemos komponento, perteikianéio tam tikra i§ kity kalbos lygmeny — fonologijos, semantikos ar sintaksés — negalima i8vesti informacija, ,autonomiskumo“ problema (Zr., pvz., Carstairs 1987; Carstairs-McCarthy 1994; Plank, ed., 1991; Aronoff 1994; Miiller et al., eds., 2004). Siame straipsnyje Sis tyrimas atliktas padedant Rusijos nacionalinio mokslo remimo fondui bei naudojantis Rusijos moksly akademijos Prezidiumo stipendija. Nuogirdziai dékoju Aleksejui Andronovui, Annai Dybo, Axeliui Holvoetui, Artiru Judzenéiui, Leonidu: Kulikovui, Tatjanai Nikolajevai, Barbarai Partee, Vladimirui Plungianun, Jekaterinai Rachilinai, Jakovui Testelecui, Viadimirui Toporovui, Andrejui Zalizniakui ir Marijai Zavjalovai uz yvairia pagalba, kurios i8 yy sulaukiau ivairiose straipsnio rengimo stadijose. Preliminari $10 teksto versija kaip pranegimas buvo pristatyta 2005-ujy mety vasarj-kova Sarbriukene vykusiame tarptautiniame Veiksmagodziu klasiy ir poZymiy nustatymo bei reprezentavimo simpoziume, taip pat 2005-ujy rugpjiiti vykusios antrosios Saly kalbotyros vasaros mokyklos gramatikos konferencijoje. Protras ARKADJEVAS keliamas uzdavinys yra kitoks, o biitent parodyti, kad net ir tokia nepaprastai turtinga ir sudétinga kaitybos klasiu sistema turin¢ioje kalboje kaip lietuviy leksemy morfologinius poZymius tam tikru mastu galima nuspéti iS ju semantikos. Straipsnyje bus nagrinéjami vadinamieji pirminiai lietuviy kalbos veiksmazodiiai, t. y. tie, kuriy bendraties kamienas neturi jokiy afiksy, todél jame neutralizuojamos beveik visos asmeninéms formoms biidingos morfologinés opozicijos. Parodysiu, kad veiksmazodzio priklausyma kuriam nors i8 dvieju pagrindiniy pirminiy veiksmazodziy kaitybos poklasiy didele dalimi lemia tam tikros jo semantikos savybés, o biitent, veiksmazodzio Zymimos situacijos tipas ir struktiira. $i ypatybé pasaulio kalbose lemia daugeli veiksmazodiniy leksemy savybiu (Zr. Levin & Rappaport Hovav 2005), todél neatsitiktinai biitent Sis parametras pasirodeé esas relevantiSkas ir lietuviy kalbai, net ir tokiai ,netikétai* jos gramatikos sri¢iai kaip veiksmazZodziu pasiskirstymas j asmenavimo tipus. Pirmojoje straipsnio dalyje trumpai apibiidinu pirminiu lietuviy kalbos veiksmazodziy kaitybos klasiy sistema. Antrojoje dalyje nuodugniai nagrinéjamos dvieju didziausiu pirminiy veiksmazZodziy poklasiy semantinés charakteristikos. TreCiojoje dalyje pateikiami tipologiniai duomenys, konkreGiai — analizuojami panaSis gruziny kalbos reiskiniai. 1. PIRMINIU LIETUVIU KALBOS VEIKSMAZODZIU MORFOLOGINES KLASES Lietuviy kalbos pirminiy veiksmazZodziy paradigminiy klasiy sistema iSsiskiria savo sudétingumu, kuriam, be kaitybos priemoniy gausos, biidingas ir, atrodytu, visiskai nemotyvuotas kiekvienos atskiros leksemos leidZiamas tu priemoniy pasirinkimas. Siy veiksmazodZiu bendraties (tradici8kai laikomos pamatine forma) strukttira yra ,3aknis + -ti*, todél asmeninéms formoms biidingos opozicijos ¢ia neutralizuojamos. Tuo remdamasi Tatjana Bulygina (Bulygina 1970, 49-50; 1977, 244) padaré i8vada, kad bendraties formoje informacijos apie veiksmazodzio asmenavima yra maZiausiai. Dauguma esamu lietuviu asmenavimui skirtu darby nepateikia nei i8samios pirminiy veiksmazodziy kaitybos tipy klasifikacijos, nei adekvataus ju apra’ymo. Angli8koje ,,Lietuviu kalbos gramatikoje“ (Ambrazas, ed., 1997, 287-289) randame tik lentele, kurioje pateikiami veiksmaZodziy kamieny Pirminiy veiksmazodziy klasiy semantika kaitos tipai, tatiau nei jvairiy kaitybos priemoniy hierarchijos ar galimy ju saveikos apribojimy, nei rimto bandymo nustatyti veiksmazZodziy klasiu pasiskirstyma ¢ia nepateikiama. Alfredas Sennas (Senn 1966, 258-279) taip pat pateikia tik pagal kamieny tipus suklasifikuoty veiksmazZodziy saraSus. Detalios ir tik j pa¢ias bendriausias veiksmazodZiy semantines savybes (,veiksmas“, ,,biisena“ ir pan.) atsizvelgianéios klasifikacijos akademinéje gramatikoje (Ulvydas, red., 1971, 219-235) taip pat negalima pripazinti pakankamai tikslia nei morfologijos, nei semantikos poZiiriu, nors ji, be abejo, suteikia pakankamai i8samy lietuviy kalbos pirminiy veiksmazodziu formu ir reik8miy jvairovés vaizda (tiesa, be jokiy apibendrinimu). T. Bulyginos »dinaminis lietuviy asmenavimo apra’ymas“ (Bulygina 1977, 238-269) taip pat neiSsprendzia paradigminiy klasiu problemos, tokios uZduoties Siame darbe net nekeliama. Ta patj galima pasakyti ir apie i8samia Clauso Friedricho Eugeno Heescheno (Heeschen 1968, 190-282) generatyvinés lietuviy kalbos fonologijos apybraiza. [domi lietuviy kalbos paradigminiy veiksmazodziu Klasiy klasifikacija — deja, be jokiy turiningy komentary ir su klaidomis — pateikiama tipologinio Wolfgango U. Dresslerio ir bendraautoriy straipsnio (Dressler et al. 2006) priede. Lietuviy ir latviu kalby asmenavimo sistemos analizé pateikiama Aleksejaus Andronovo straipsnyje (Andronov 2000), kuriame kritikuojami jvairioms gramatikos tradicijoms jprasti apraSymo principai bei sitilomi abiem kalbom tinkami veiksmazZodziy klasifikavimo kriterijai, ta¢iau pati klasifikacija Siame straipsnyje nepateikiama. Siame straipsnyje pagrindinis démesys skiriamas ne paciai morfologinei problematikai, bet lietuviy kalbos pirminiy veiksmazodziy morfologiniy ir semantiniy poZymiy koreliacijy paieskoms, todél tik paciais bendriausiais bruoZais aptarsiu nagrinéjamy leksemy kaitybos poklasiu ,,pavirsine“ struktira. Lietuviyu kalbos pirminiy veiksmazodziy morfologinés klasés skiriamos pagal Siuos pagrindinius parametrus (reikia pridurti, kad nagrinéju tik tokius veiksmaZodzius, kuriy Saknis baigiasi priebalsiu, nekreipdamas démesio j negausia bei itin nevienalyte kamiengalyje balsj ar dvibalsj turin¢iy veiksmazodziu klase): 1) Saknies galo priebalsio palatalizacijos (t. y. priesagos -j-) biitojo laiko (pracr) kamiene buvimas/nebuvimas; 2) Saknies galo priebalsio palatalizacijos (t. y. priesagos -j-) esamojo laiko (prags) kamiene buvimas/nebuvimas; Piorras ARKADJEVAS 3) nosinio intarpo/trumpojo balsio pailginimo prazs kamiene buvimas/ nebuvimas ; 4) priesagos -stprazs kamiene buvimas/nebuvimas; 5) kaitos i ~ e prars kamiene buvimas/nebuvimas ; 6) trumpojo balsiy kaitos laipsnio prars kamiene, esant pailgintajam praer ir bendraties (inr) kamienuose, buvimas/nebuvimas ; 7) pailgintojo balsiy kaitos laipsnio prart kamiene, esant trumpajam pRaEs ir ir kamienuose, buvimas/nebuvimas . Dalis nurodytujy parametry yra vienas nuo kito nepriklausomi, o kitus sieja abipusiai apribojimai. Antai i$ keturiy teoriSkai galimy (1) ir (2) pozymio kombinacijy (Saknies galo priebalsio palatalizacija) pasitaiko visos keturios, kad ir nevienodai daZnai; o Stai intarpo, priesagos -stbuvimas ar i keitimas e prazs kamiene panaikina palatalizacijos Siame kamiene galimybe; 0 Stai pailgintasis balsiy kaitos laipsnis prazt kamiene reikalauja palatalizacijos. IS viso galima iSskirti trylika asmenavimo tipy (neskaitant pavieniy leksemy, pasizyminéiy tik joms biidingais asmenavimo ypatumais), kurie schemiskai pateikiami 1 lenteléje (pateikiamos veiksmazodziy mr ir treciojo asmens prAES ir PRAET formos). 1 lentelé. Morfologinés pirminiy lietuviy kalbos veiksmazZodziy klasés (i/e-prags = balsiy kaita i ~ e prars kamiene; tr-prars = trumpasis balsiy kaitos laipsnis prats kamiene; il-prazr =pailgintasis balsiu kaitos laipsnis prazr kamiene) Pozymis qa) @ | @ (4) (5) (6) (7) Klasé j-prazs j-pRAET | BrPRAES St-PRAES i/e-prags tr-prars il-prarr (1) augee: = age | aoa =-7 = auga, augo (2) pirsti: =s= & + = - persa, pirso (3) leist: + - ~ - 7 _ . leidzia, leido (4) akti: = ae Eerie 7 3 - — anka, ako | Pirminiy veiksmazodziy klasiy semantika 1 lentelés tesinys Pozymis qa) Q) (3) (4) (5) (6) (7) Klasé j-prazs j-praer n-prags st-prags i/e-prars| tr-prags il-pRaeT (5) skristi: -- + 76 7~ skrenda, skrido (6) blankti: - -- + - - - blanksta, blanko (7) nati: - - ++ -- - tyZta, to (8) gimti: a + = + = = = gimsta, gumé (9) minti: = + = = + = = mena, miné (10) pinti: eo + = = a - + pina, pyné QY) arti: ++- ---- aria, aré (12) pasti: + + = = a + 7 pucia, pité (13) vemaz + +=- - - + vemia, veme Kai kurios iSskirtyjy kKlasiy sudaro rySkesnes prieSprieSas, susijusias su minétyjy pozymiy hierarchija (Sia hierarchija atspindi pozymiy pateikimo sarase ir lenteléje tvarka). Daugiausia veiksmazodziy apiman¢iy poZymiy (1), (2), (3) ir (4) pagrindu galima iSskirti Sias pirminiy veiksmazZodZiy ,,makroklases“ (Siuo terminu Zymiu bendry formaliy poZymiy pagrindu sudaryta keliy mazesniy kaitybos klasiy grupe, kartu neturédamas omenyje, kad leksemos priklausymas smulkesnei klasei bitty nustatomas i8 kokiy nors jos pozymiu, nesusijusiy su kaityba (plg. Carstairs 1987, Ch. 2)): ProTRAS ARKADJEVAS Imakroklasé (1-3 klasés): palatalizacijos prarr kamiene ir intarpo/priesagos -stprazs kamiene neturintys veiksmaZodZiai; Siai makroklasei priklauso apie 30 leksemu?; II makroklasé (4-7 klasés): intarpa/priesaga -stturintys ir be palatalizacijos prazt kamiene veiksmazodziai; Siai makroklasei priklauso apie 270 leksemy; Ill makroklasé (8-10 klasés): tik prazr kamiene palatalizacija turintys veiksmaZodiiai; Siai makroklasei priklauso tik kiek daugiau nei 30 leksemy; TV makroklasé (11-13 klasés): palatalizacija prars ir praet kamienuose turintys veiksmaZodziai; Siai makroklasei priklauso apie 380 leksemy. Matome, kad iSskirtosios makroklasés labai skiriasi joms priklausanéiy leksemy skai¢iumi: didZioji dauguma pirminiy lietuviy kalbos veiksmazodziuy priklauso vienai kuriai i§ dviejy makroklasiy — II (intarpiniai/priesaginiai prazs kamienai) arba IV (palatalizuoti praes ir prarr kamienai). II Klasés leksemas toliau vadinsiu n/st-veiksmazodziais*, 0 IV klasés — j-veiksmazZodziais. Kitoje straipsnio dalyje bus nuodugniai iSnagrinétas biitent Siu dviejy didziausiy klasiy, kuriy skaidyma j smulkesnius poklasius leisiu sau ignoruoti, semantinés motyvacijos klausimas. 2. APIE LIETUVIU KALBOS PIRMINIU VEIKSMAZODZIU PAGRINDINIU PARADIGMINIU KLASIU SEMANTINE MOTYVACIJA 2.1. [vadinés pastabos Kalbant apie kurio nors gramatikos reiSkinio semantine motyvacija, Siuo atveju apie leksemy morfologiniy klasiy bendrasias semantines savybes, biitina atsizvelgti j Siuos aspektus: 1. Pagal formalius gramatinius pozymius iSskiriamos opozicijos labai retai tebiina visu Simtu procenty nuspéjamos i§ semantikos, svarbiausia Gia statistiSkai reik8minga formaliy ir reikimés parametry koreliacija. Tai ypaé ? Gia ir toliau pateikiami statistinia: duomenys, gauti apdorojus mazdaug 700 veiksmaZodziy imti, sudaryta naudoyantis lietuviy-rusu kalby Zodynu (Lyberis 1962). ° Pazymétina, jog konkretus n/st-veiksmazodziy asmenavimo tipas i’vedamas i8 veiksmazodzio Saknies struktiiros, Zr., pvz., Stang (1942, 132-133). Pirminiy veiksmazZodZiy klasiy semantika aktualu tokiam reiSkiniui kaip morfologiné leksemy klasifikacija, kuri yra itvirtinta leksiniu lygmeniu ir gali biti paveikiama analogijos bei kity panaSiy procesy, uzZtemdanéiy semantine motyvacija. Cia reikia kalbéti ne tiek apie visiems be iSimties kurios nors formaliosios klasés nariams biidingas semantines savybes, kiek apie tokios klasés semantine dominante. 2. Su leksemy gramatinémis ypatybémis koreliuojantys semantiniai pozymiai paprastai iSoriskai nematomi ir tiesiogiai ,,i3skaitomi“ i8 jy ,.naivaus“ Zodyninio aiskinimo. Pavyzdziui, Bethés Levin ir Malkos Rappaport Hovav tyrimas (Levin & Rappaport Hovav 1990) parodo, kad tokia, atrodyty, ,,natirali* veiksmazodinés leksikos klasé kaip judéjimo veiksmazZodiiai i8 tiesu yra nevienalyte; plg. taip pat Jelenos Paduéevos monografija (Paduéeva 2004), kurioje isskiriami pagrindiniai gramatikos atzvilgiu relevantisko veiksmazZodinés leksikos semantinio klasifikavimo parametrai. Atsizvelgdamas j i8vardintuosius aspektus pasakysiu, kad Siame straipsnyje nustatomi netrivialiis ir neatsitiktiniai lietuviy kalbos pirminiy veiksmazodziy semantiniy ir morfologiniy klasiy santykiai néra absoliutiis ir, kaip ir visi tokio pobiidzio apibendrinimai, turi i8iméiy. Vis délto statistinis siy koreliacijy reiks’mingumas neabejotinas. Reikia atsizvelgti ir j tai, jog semantiniai parametrai, kurie, kaip jrodysiu, yra atsakingi uz lietuviy kalbos pirminiy veiksmazodziy priklausyma vienai kuriai i8 dviejy pagrindiniy makroklasiy, yra gana abstraktiis bei priklauso patiems bendriausiems ir pamatiniams veiksmazZodzio semantikos ,,struktiiriniams* blokams — predikato reikimés teminiy vaidmeny ir veikslo organizacijai — t. y. tam, kas pastarojo meto literatiiroje paprastai vadinama _,ivykio struktiira“ (angl. event structure, Zr.: Butt & Geuder, eds., 1998; Rothstein, ed., 1998; Tenny & Pustejovsky, eds., 2000; Ramchand 2008). 2.2. n/st-veiksmazodziy semantiné dominanté n/st-veiksmazodziy klasé semantikos atZvilgiu yra vienalyté, j tai yra atkreipe démesj ir tyrinétojai, plg. Christiano Stango pastebéjima (Stang 1966: 339), jog didziaja Sios grupés veiksmazodziy dalj sudaro intrazityviniai ir ingresyviniai/inchoatyviniai veiksmazodziai‘. Didzioji n/st-veiksmazodziu dauguma — sintaksés poZitiriu intranzityviniai ir neformaliai galimi apibi- * Zr, taip pat Teméin (1986). Piotras ARKADJEVAS dinti kaip ,semantiniai pasyvai*, t. y. veiksmazodziai, zymintys situacijas, nepriklausanéias nuo subjekto valios (pavyzdZiui, todél, kad subjektas — negyvas daiktas). Galima skirti tokius Sios klasés semantinius poklasius: a) biisenos: alkti, snusti, skursti, pykti ir kt.; b) patientiniai procesai, suponuojantys subjekto biisenos pakitima: akti, balti, dvisti, gubti, kausti, pigti ir daugelis kity; cia pat galima priskirti dar du veiksmazodzius, esamojo laiko forma sudaranéius su priesaga -st ir su palatalizacija biitajame laike: mirti ir gimti>; c) gamtos reiskiniai: bréksti, niukti, snigti; d) nekontroliuojamas zmogaus emocinés biisenos kitimas: nirsti, niurti, siusti, stulbti ir kt.; e) judéjimas: (1) nekontroliuojamas: plisti, slysti; (2) kontrolés atzvilgiu neapibrézZtas: kilti; (3) kontroliuojamas: bristi, skristi, vykti; f) kiti minétosioms klaséms nepriklausantys veiksmazodZiai: dygti, plusti, tapti ir kai kurie kiti. Galiausiai tarp n/st-veiksmazodziy pasitaiko pavieniy tranzityviniy veiksmaZodziu: rasti, justi, mégti. Pagrindinés daugumai n/st-veiksmazodziy biidingos semantinés ypatybés — tai subjekto patientiskumas ir (inherentinis) baigtumas, t. y. Siu veiksmazodziy Zymimos situacijos struktirai biidingas ,,peréjimo j nauja bisena“ reikSmés komponentas. ISskirti ,,inherentinj*, o ne ,,faktinj* 3iy veiksmazodziy baigtuma bitina dél tam tikry lietuviy kalbos veikslo sistemos ypatumu (Holvoet, Cizik 2004), pati ,,peréjimo j nauja biisena“ reikémé paprastai negali biiti realizuota ta pa¢ia leksema, kuria realizuojama ir ,,proceso, vedan¢io j ta biisena“ reik8mé. Veiksmo baigtumui reikSti vartojami prieSdéliy vediniai, iSlaikantys pamatinio veiksmazZodZio kaitybos ypatybes, plg. akti ~ apakti, kausti ~ jkausti ir daugelis kity. Svarbu pastebeti, jog dvi minétosios n/st-veiksmaZodZiy ypatybés yra susijusios, be to, ju subjekto patientiskumas yra iSvestinis i8 ,,(potencialaus) biisenos pasikeitimo“ reik’més. Tai tampa akivaizdu pazvelgus i pavienes Sios veiksmazZodZiy klasés leksemas, kurios gali biti suvokiamos kaip agentyvinés arba net tranzityvinés. Antai veiksmaZodis kilti paprastai Zymi subjekto nekontroliuojama bisenos pasikeitima ir daZniausiai vartojamas su 5 $1y veiksmaZodZiy esamojo laiko forma, atrodo, yra semantiSkai motyvuota inovacija, Zr. Schmalstieg (2000: 156-158). Pirminiy veiksmaZodZiy klasiy semantika negyvais subjektais. Ta¢iau derinamas su gyvu situacijos dalyviu Sis veiksmaZodis jgauna papildoma reikimés komponenta — ,,situacija yra kontroliuojama subjekto“; ,,biisenos pasikeitimo“ reiks’més komponentas taip pat i8lieka. Tranzityviniai veiksmazodziai justi ir rasti taip pat gali biti apibidinti atsizvelgiant j §j poZymi: nepaisant sintaksinio tranzityvumo, Sie veiksmazZodziai pabrézia subjekto biisenos pasikeitima, tik vienu atveju subjektas keiéia savo vidine bisena, o kitu tampa objekto turétoju. Dar viena svarby patvirtinima, jog n/st-veiksmazodZiams bidingas ,,busenos pasikeitimo“ pozymis yra dominuojantis, suteikia gana gausus Sios makroklasés pogrupis, kuriam priklauso tik su prieSdéliais vartojami veiksmazZodziai. NeprieSdélinés tos patios Saknies leksemos, kai jy esama, daznai priklauso migriajam ar priesaginiam veiksmazZodziy tipui. Bendroji ios n/stveiksmazodziy grupés reikimé — pradéjimo, t. y. peréjimo j biisena ar jsitraukimo ij procesa, pagal kurio pobiidj Sie veiksmazodziai skyla j keleta semantiniy grupiu, tarp kuriy svarbia vieta uZima tokios, kurias pavadinti patientinémis bitty sudétinga, pavyzdziui: jsitraukimas j vidinio priezastingumo® procesa (suZvilgti, sukrusti), kalbos ar kitokiy garsy skleidimo pradzia (prakalbti, suzvangti), suvokimo biisenos pradjia (iSgirsti), emocinés ar mentalinés biisenos pradzia (panorti, pradziugti). Be abejo, Sioje grupéje nemaza ir grynai patientiniy, neimplikuojanéiy jokio aktyvaus subjekto veiksmazodziu: aplésti, paliegti, praziurti ir kt. Taigi semantiné n/st-veiksmazodziy dominanté — (potencialus) subjekto biisenos pasikeitimas. Tai, jog kai kurie grupés veiksmazodZiai akivaizdziai neatitinka Sio semantinio prototipo, iS principo galima paaiSkinti (sinchroniniu poZiiiriu) pamatinés reikSmés praplétimu. Antai tokie jokio subjekto neimplikuojantys gamtos reiskinius Zymintys veiksmazodziai kaip bréksti vis délto Zymi procesus, lemianéius bisenos pasikeitima. Tai, kad Siai klasei priklauso biisenos reikSme turintys veiksmazodziai (idomu, jog visi mano © Vidinio ir &Sorinio prieZastingumo biseny (internally-caused vs. externally-caused eventualities) skyrimas jvestas ir i8samiai argumentuotas B. Levin, M. Rappaport Hovav knygoje (1995, sk. 3-4). Skiriama atsizvelgiant j tai, ar situacija konceptualizuojama kaip tokia, kurios realizacija priklauso tik nuo subjekto savybiy (pavyzdziui, nuo jo valios, jei subjektas yra Zmogus ar gyva bitybé, taip pat nuo fiziniy ar kitokiy subjekto savybiy; antai galima manyti, jog Zvaigédes Ziba ar Zole auga dél vidinio Siy subjekty polinkio j atitinkamus procesus, one dél to, kad juos veikia kokia nors i8orine jéga), ar prieSingai, kaip tokia, kuria subjektui sukelia iSorinis poveikis (pavyzdziui, lékste gali dudti tik tuomet, jei patirs kieno nors poveiki, bet ne dél savo vidiniy savybiy). ProrRas ARKADJEVAS lizacija turintys veiksmaZodzZiai) rySkios semantinés dominantés neturi, kai kuriy veiksmazodziy priklausyma biitent Sioms, o ne pagrindinéms klaséms galima méginti motyvuoti semantiskai. Antai I makroklaséje galima iSskirti nedidele grupe leksemy, Zymin¢iy kryptinga gyvo subjekto padéties erdvéje keitima: sésti (séda, sédo), lipti (lipa, lipo), listi (lenda, lindo). Galima daryti prielaida, kad Sioms leksemoms bidingas tokiy reikimés komponenty kaip »padéties erdvéje keitimas“ ir rySkus agentiskumas derinimas neleidzia jy priskirti kuriai nors pagrindiniy makroklasiy. Vis délto tenka pripazinti, kad jir n/st-klasei nepriklausanéiy lietuviy kalbos pirminiu veiksmazZodziy bent kiek patikimiau semantiskai apibiidinti nejmanoma, ypaé turint omenyje neabejotina pagrindiniy makroklasiy semantinj motyvuotuma. Baigiant reikéty atkreipti démesj j viena jidomy ir svarby fakta: nepaisant to, kad net ir pacias gausiausias lietuviy kalbos pirminiy veiksmazodziy makroklases vargu ar galima laikyti produktyviomis sinchronijos poZiiiriu, jokiy abejoniy nekelia tai, jog nelabai tolimu kalbos istorijos tarpsniu jos pasizyméjo tam tikru produktyvumu. Pirma, tai patvirtina, ekspresyvios semantikos ir garsaZodinius kamienus turin¢iy veiksmazodziy patekimo j j-klase nuoseklumas ir, antra, tai, jog tarp n/st-veiksmazZodziy esama leksemu, kurios pagal savo morfonologines savybes akivaizdziai priklauso vélesniam leksikos sluoksniui. Tokie yra, pavyzdziui, veiksmaZodiiai tolti (< tolus), senti (< senas), pagailti (< gaila) ir kai kurie kiti. Tolti tipo veiksmazodziai yra anomalija, kadangi turi superilga skiemens centra (pavyzdziui, /ol/), kuris Siaip jau netoleruojamas (plg. koré vs. karti, kai atitinkamoje pozicijoje ilgasis balsis sutrumpéja). O senti tipo veiksmazZodziai unikaliis tuo, kad, priesingai lietuviy kalbos asmenavimo iSiméiy i$ esmés neturinéiai morfonologinei taisyklei, esamojo laiko kamiene i8laiko /n/ prie’ priesaga -st: sensta, 0 ne *sesta, kaip bity galima tikétis, plg. akivaizdZiai senesne ir idiomatizuota leksema pazinti, kurios esamojo laiko kamienas morfonologijos pozitriu désningas — paijsta. Sie faktai rodo, kad n/st-klasé dar buvo produktyvi, kai minétieji morfonologijos reiSkiniai jau buvo neteke savo istorinés fonetinés motyvacijos. Jdomus taip pat ir veiksmaZodis pratursti: formaliai jis — pirminis, ta¢iau akivaizdu, jog jis pasidarytas i8 morfologijos poZitiriu neelementaraus daiktavardzio turtas < turéti. 16 Pirminiy veiksmagodziy klasiy semantika 3. TIPOLOGINE PERSPEKTYVA: ,,ISSKAIDYTAS INTRANZITYVUMAS“ PASAULIO KALBOSE 3.1. Bendrosios pastabos Lietuviy kalbos pirminiy veiksmazodziy morfologinei klasifikacijai svarbis ankstesniuose skyriuose iSskirti semantiniai parametrai — situacijos baigtumas/nebaigtumas ar, tiksliau, komponento, reiskian¢io ,,peréjima j bisena“ buvimas veiksmazodzio semantinéje struktiroje, ir agenti8kumas bei vidinio ir iSorinio situacijos prieZastingumo opozicija — néra tik lietuviy kalbos biidingi parametrai. Daugelis tyrimy — tiek besiremian¢iy jvairiomis formaliomis teorijomis (Zr.: Perlmutter 1978; Levin & Rappaport Hovav 1990; 1995; 2000; Dowty 1991; Zaenen 1993; Alexiadou et al., eds., 2004 ir kt.), tiek funkcinés-tipologinés krypties (Zr.: Lazard 1985; Merlan 1985; Van Valin 1990; Verhaar 1990; Mithun 1991; Sorace 2000; Donohue, Wichman, eds., 2008) — jtikinamai rodo, kad Sie parametrai veiksmazodziy morfosintaksinei klasifikacijai pasaulio kalbose yra universaliai reiSmingi. Pavyzdziui, Annie Zaenen (1993) yra parodiZiusi, kad olandy kalboje agentiskumas vaidina lemiama vaidmenj sudarant beasmenes pasyvines konstrukcijas, 0 baigtumas lemia pagalbinio veiksmazodzio pasirinkima perfektiniuose laikuose; vokie¢iy ir romany kalby duomenys Siuo atzvilgiu analizuojami Antonellos Sorace straipsnyje (Sorace 2000), kuriame parodoma, kad agentikumo ir baigtumo veiksniai sudétingai saveikauja renkantis pagalbinj veiksmazZodi. Mariannos Mithun straipsnyje (Mithun 1991) parodoma, kad mineétieji parametrai didele dalimi lemia laisvujy ivardziy ar asmens derinimo rodikliy formy pasirinkima Amerikos Giabuviy kalbose: intranzityviniy predikaty agentinis argumentas paprastai Zymimas taip pat, kaip analogi’kas tranzityvinio predikato argumentas, tas pats pasakytina ir apie patientinj argumenta; kai kuriose kalbose prie to dar prisideda ,,subjektas patiriamo busenos pasikeitimo“ pozymis. Siekdami parodyti, jog Siame straipsnyje nagrinéjamo reiSkinio atzvilgiu lietuviy kalba néra ,,vieni§a‘, pazvelgsime j gruziny kalbos duomenis. Sioje kalboje semantiné struktiira akivaizdziai yra susijusi su morfosintaksinémis veiksmazZodziy klasémis, be to, parodysime, kad gruziny ir lietuviy kalby Siu klasiy leksiné sudétis turi netrivialiy bendrumu. 17 ProrRas ARKADJEVAS 3.2. Gruziny kalbos morfosintaksinés veiksmazodiiy klasés Gruziny kalbos veiksmazZodzio klasiy morfosintaksé ir semantika gana gerai iStyrinéta (Holisky 1981; Harris 1981; 1982; 1985; Hewitt 1987; Van Valin 1990), tad toliau remiuosi nurodytosiomis publikacijomis, daugiausia — Dee Ann Holisky monografija, taip pat Hanso Vogto gramatika (Vogt 1973). Gruziny kalboje galima i8skirti tris pagrindines produktyvias veiksmazodziy klases, kurias, sekdamas tradicija, zymésiu skaitmenimis. Skirtumai tarp Siy Klasiy pasireiskia tiek morfologijoje (skirtingi Zodziy kaitybos — pirmiausia, asmeninio derinimo — rodikliuy rinkiniai), tiek sintakséje — parenkant vadinamosios ,,antrosios laiky serijos“ — aoristo (biitojo perfektinio) ir optatyvo (nerealiosios nuosakos) — formy veiksmazZodziy argumenty linksnius. Schemiskai skirtumai tarp klasiy pavaizduoti 4 lenteléje. 4 lentelé. Morfosintaksinés veiksmazodziy klasés gruziny kalboje Klasé Aktanty forma 2. laiky serijoje | 3SgSbPraes, 3PISbPraes, 3PISbAor rodikliai I <Sb: Erg; DO: Nom> -s—-en—-es 1 <Sb: Nom> -a~-an ~-nen mw <Sb: Erg> a Panagrinékime pavyzdzius". I klasés veiksmazodziai — tranzityviniai, »antrojoje laiky serijoje“ subjekta Zymintys ergatyvo linksniu, 0 Objektui — nominatyvu. (1) glex-ma da-tes-a simind-i. valstietis-erc PRV-Séti-AOR.3SG.SB griidai-vom »Valstietis paséjo griidus.‘ (2) bavsv-eb-ma gada-q’ar-es ky-eb-i. vaikas-pL-ErG PRV-mesti-Aor.3PL.sB_ akmuo-pi-Nom »Vaikai numeté akmenis.‘ Il ir II klasés veiksmazodziai — intranzityviniai. II klasés veiksmazodziy © Dékoju Nino Amiridze uz pagalba analzuojant mediiaga. 18 Pirminiy veiksmazodZiy klasiy semantika subjektas Zymimas nominatyvo (pavyzdiiai (3), (4)), 0 III klasés — ergatyvo linksniu (pavyzdiiai (5), (6)): (3) c’q’al-i ga-tb-a. vanduo-Nom PRV-Siltas-AoR.38G.sB ,Vanduo suSilo.* (4) baviv-eb-i da-sxd-nen. vaikas-PL-NoM PRV-SéSti-AOR.3PL.SB ,Vaikai atsisédo.‘ (5) c’q’al-ma i-duy-a. vanduo-ERG pRF-Virti-AOR.3SG.SB »Vanduo uZviré.‘ (6) gogo-eb-ma i-tamas-es. mergina-PL-ERG prF-Zaisti-AoR.3PL.SB »Merginos pazaidé.‘ Dabar apzvelkime gruziny kalbos veiksmazodziy klasiy semantika. DidZioji dauguma I klasés veiksmazodziy — ,,kanoniniai“ tranzityviniai predikatai, Zymintys aktyvaus agento poveikj patientui. [domesnis intranzityviniy veiksmazodziy pasiskirstymas j II ir III klase. Il klasei priklauso Siy tipy veiksmazZodziai"!: (a) I klasés tranzityviniy veiksmazodziy ,,pasyviniai“ ir antikauzatyviniai koreliatai: dac’ers ,paraSys‘ — daic’ereba ,bus para’yta‘; damalavs ,pasléps‘ — daimaleba ,pasisléps‘; gaamravalebs ,padidins‘ — gamravaldeba ,padidés‘ ir t. 5 (b) III klasés veiksmazodziy ingresyviniai vediniai: laklakebs ,plepa‘ — alaklakdeba ,ims plepeti‘; itamasobs ,zais‘ — atamasdeba ,ims Zaisti‘; goravs stieda‘ — migordeba ,ims riedéti‘ ir t. t.; (c) (neagentiniai) baigtinj veiksma Zymintys veiksmazodZiai: mok’vdeba snumirs‘, daréeba ,pasiliks‘, dadgeba ,atsistos‘, datbeba ,suSils‘ ir kiti. Didzioji dalis II klasés veiksmaZodZiy Zymi baigtines situacijas, kuriy dalyvis patiria biisenos pasikeitima, daZniausiai — nekontroliuojama. Jdomu tai, jog Siai klasei priklauso veiksmaZodziai, zymintys isitraukima j procesa, taip pat ir turintieji situacijos dalyvi agenta. Taigi II klasés veiksmazodziy semantiné dominanté — ,,subjekto biisenos pasikeitimo* komponentas. " Pateikiama veiksmazZodziy 3 asm. vns. biisimojo laiko forma. 19 PioTrRaAs ARKADJEVAS Ill klasé skyla j Siuos pagrindinius poklasius (Siame straipsnyje nagrinéju tik tuos Sios klasés veiksmazodzius, kurie néra i8vestiniai; i&vestinés leksemos, kaip antai vardaZodiniai vediniai, turintys reikSme ,elgtis kaip X‘, pavyzdziui, art’ist’obs ,elgtis kaip artistui‘, visiskai atitinka toliau pateikiama semantinj prtototipa): (1) ,,ekspresyviis“ veiksmazZodziai; (2) judéjimo veiksmazodZiai; (3) gamtos reiSkinius Zymintys veiksmazodZiai. Taigi jau paciy bendriausiyjy gruziny III klasés veiksmazodziy charakteristiky lygmeniu matyti bendrumai su lietuviy kalbos intranzityviniais j-veiksmazodiZiais. »Ekspresyviis* III klasés veiksmazodzZiai savo ruoZtu skyla i Siuos poKlasius: (a) veiksmaZodziai, Zymintys garso skleidima: bzuk’unebs ,zvimbti‘, bubunebs ,Zliumbti‘, zrialebs ,brasketi‘, laklakebs ,plepéti‘, sisinebs ,Snypsti‘, grgvinavs ,griaudeti‘, zmuis ,mukti‘, c’k’muis ,verkSlenti‘, rak’unobs ,belsti‘, xorxocebs ,kvatoti‘ ir kt.; (b) veiksmaZodZiai, zymintys Svytéjima: bdyvrialebs ,Zibeti‘, bré’q’vialebs ,zibseti‘, varvarebs ,liepsnoti‘, k’ask’asebs Svyteti‘, rialebs ,zibséti‘, bzinavs ,zéréti‘ ir kt.; (c) veiksmazodziai, Zymintys judéjima vietoje: babanebs ,virpéti‘, bibinebs banguoti (apie Zole)‘, taxtaxebs ,trateti‘, ivt’ivebs ,pliduriuoti‘, panckalebs ,dauzytis (apie Sirdj)‘, prixialebs ,plazdeti‘, borgavs ,vartytis‘, ckmut’avs ,bla3kytis‘, trtis ,virpeti‘ ir kt.; (d) judéjimo biido veiksmazodziai: bobyavs Sliauzti‘, barbacebs ,svirduliuoti‘, laslasebs ,vilktis‘, parpatebs ,plasnoti‘, q’ialebs ,svyrinéti‘ ir kt.; (e) i (a)-(d) klases nepateke veiksmazodziai: tkrialebs ,plisti‘ (apie i§ Zaizdos tekantj krauja), partipurtebs ,kuistis‘, Sxeps ,taSkyti‘, c’vetavs ,la8éti‘ ir kt. Taigi lyginant gruzinuy ir lietuviy kalby ,,.ekspresyviu“ veiksmazodziy leksing sudétj matyti tiek esminiy panaSumy, tiek ir jidomiu skirtumy. Abejose kalbose didele ,,ekspresyviy“ veiksmazodziy dalj sudaro leksemos, Zyminios juntama efekta turinéius procesus — skambéjimo, Svytéjimo, ,,virpéjimo“ ir kt. veiksmazodiiai. Ta¢iau lietuviy kalboje didesnioji Siu veiksmaZodziy dalis yra agentiniai ir gali biti siejami tik su gyvu ar personifikuotu subjektu, tuo tarpu gruziny kalboje tokio apribojimo néra, ir labai daug III klasés veiksmazodziy Zymi veikiant i8orés jégai lapy, akmeny ir kity objekty skleidziamus garsus. 20 Pirminiy veiksmazodziy klasiy semantika »Neekspresyviis* III klasés veiksmazodziai taip pat semantiSkai nevienalyéiai. Jiems priklauso: (a) judéjimo biido veiksmazZodZiai: goravs ,riedéti‘, srialebs Sliauzti (apie gyvate)‘, xt’is Sokinéti‘, curavs ,plaukti, plaukioti, ciuozti‘ irkt.; (b) veiksmazZodziai, zymintys dinaminius gamtos reiSkinius: grgvinavs (apie graustinj)‘, elavs (apie zaiba)‘, tovs ,sninga‘, kris ,pucia véjas‘, c’vims slyja‘ ir kt.; (c) keletas veiksmazZodziy, nepriklausan¢iy jokioms grupéms: asp’arezobs wvarzytis‘, brazobs ,pykti‘, duys ,virti (apie vandenj)‘, tamasobs ,Zaisti‘, musaobs ,dirbti‘, pikrobs ,galvoti‘, ckarobs ,skubéti‘, cek’vavs Sokti‘ ir kai kurie kiti. Taigi kaip gruziny kalbos II klasés veiksmazodziu semantine dominante galétume nurodyti nebaigtinj procesa, paprastai — agentinj (Subjektas — gyva biitybé ar stichija), o jei neagentinis, turi jutama efekta. Visa tai leidzia daryti isvada, kad, be neabejotiny skirtumu, akivaizdus ir gana didelis gruziny ir lietuviy kalby veiksmazodziy klasiy pana3umas — tiek kalbant apie pa¢ias bendriausias semantines charakteristikas, tiek apie leksinj turinj (pavyzdziui, abiejose kalbose labai iSplétoti ,,ekspresyviis“ veiksmazodziai; abejose kalbose veiksmazodiiai, Zymintys iSorinio prieZastingumo procesus ir tie, kurie Zymi jsitraukima j vidinio priezastingumo procesa, patenka j viena klase). Sie panaSumai labai netrivialiis ir neatsitiktiniai ir negali biiti paaiSkinami nei genetiniais, nei arealiniais-geografiniais veiksniais. Taigi nustatytieji gruzinu ir lietuviy kalby panaSumai atspindi universalias leksikos organizavimo tendencijas, kurios yra budingos zmogi8kajai kalbai apskritai ir kurios skirtingose kalbose reiSkiasi skirtingais lygmenimis. 4. BAIGIAMOSIOS PASTABOS Tikiuosi, kad Siame straipsnyje man pavyko parodyti, kad, pirma, bent vienam svarbiam lietuviy kalbos pirminiy veiksmazZodziy morfologiniy klasiy sistemos fragmentui biidinga stipri semantiné motyvacija ir, antra, su morfologine veiksmazodzio klase lietuviy kalboje koreliuojantys semantiniai pozymiai yra relevantiski tipologijos atzvilgiu ir susije su tuo, kas paprastai kiek salygi8kai vadinama ,,universaliaja gramatika“. Trumpai pakartosiu pagrindines Sio tyrimo iSvadas. 21 Protras ARKADJEVAS Dviem gausiausiom lietuviy kalbos pirminiy veiksmazodziy klaseéms — j-veiksmazodziams (su Saknies galo priebalsio palatalizacija esamojo ir biitojo kartinio laiko kamiene) ir n/st-veiksmazZodziams (turintiems nosinj intarpa ar priesaga -stesamojo laiko kamiene) — biidingos rySkios semantinés dominantés. n/st-veiksmazodziy branduolys — predikatai, Zymintys potencialy ar realy subjekto biisenos pasikeitima ar j toki pasikeitima vedanti baigtinj procesa. $j prototipa atitinka didzioji dauguma n/st-veiksmazodiiy, taip pat ir negausios Sios klasés dvivalentés leksemos. I8 pirmo Zvilgsnio mazZiau vienalyté j-veiksmazodziy klasé apima tiek tranzityvinius veiksmazZodzius, kuriy didzioji dauguma atitinka tranzityvumo prototipa (aktyvus kontroliuojanéiojo agento poveikis situacijos smarkiai paveiktam ir nekontroliuojama biisenos pasikeitima patirian¢iam patientui), tiek intranzityvinius veiksmazodZius, kuriy svarbiausia tai, jog jie zymi nebaigtinj procesa, kauzuojama subjekto valios ar jo vidiniu savybiu. Minétosios pirminio veiksmazZodzio semantikos ir morfologinés makroklasés koreliacijos pasizymi aukétu statistinio reik8mingumo laipsniu (Zr. 3 lentele) ir grei¢iausiai atsirado dél atitinkamy semantiniy prieSprieSy sugramatinimo. Pastaraja prielaida patvirtina ir tai, jog esama nemazai tiek j-veiksmazZodziu, tiek n/st-veiksmazZodziu, kurie tiesiogiai nepriklauso seniausiems leksikos sluoksniams. Tipologijos poZitiriu nagrinéjamas reiSkinys néra unikalus. Tiksliau pasakius, universaliis yra biitent semantiniai parametrai — agentiSkumas ~ patientiskumas, baigtumas ~ nebaigtumas, veiksmas ~ biisenos pasikeitimas — kitaip tariant, poZymiai, klasifikuojantys galimus situacijy tipus, leksikalizuojamus pasaulio kalby veiksmazZodziuose. O ,,pavirsiné“ Siy pozymiu realizacija — tai, kurioje gramatikos srityje jie pasirei8kia — priklauso nuo konkreéios kalbos. Siame straipsnyje tai buvo parodyta sugretinus lietuviu kalbos veiksmazodziy klasiy leksine sudétj bei semantines dominantes ir gruziny kalbos morfosintaksines veiksmazodziy klases, kurioje semantiniai faktoriai, kad ir kaip bitty panaSiis j lietuvi8kuosius, pirmiausia rei8kiasi sintaksiniu lygmeniu. Baigiant biitina dar karta pabrédti, kad ir pats lietuviy kalbos pirminiy veiksmazodziy morfologiniy klasiy semantinés motyvacijos faktas, ir, juo labiau, Sio reiSkinio tipologinis neunikalumas yra toli grazu neatsitiktiniai ir liudija, jog skirtingos kilmés, geografinés lokalizacijos ir lingvistinés orga22 Pirminiy veiksmazodziy klasiy semantika nizacijos natiraliy kalby leksika ir gramatika lemia universaltis semantiniai parametrai. SUTRUMPINIMAI Aor — aoristas, po — tiesioginis objektas, exc — ergatyvas, Inr — bendratis, nom — nominatyvas, pt — daugiskaita, prars — esamasis laikas, prart — bittasis kartinis laikas, prr — perfektyvinis, prv — preverbas, sp — subjektas, sc — vienaskaita. LITERATURA Atexiapou, A., E. ANAGNostopouLou & M. Everaert, eds., 2004: The Unaccusativity Puzzle. Oxford: Oxford University Press. Amprazas, V., ed., 1997: Lithuanian Grammar. Vilnius: Baltos lankos. Anpronov, A. 2000: Some remarks on the system of Lithuanian and Latvian conjugation. Linguistica Baltica 8, 35-47. Aronorr, M. 1994: Morphology by Itself. Stems and Inflectional Classes. Cambridge, MA: MITPress. Butyeina, T. V. [Bymiruna, T. B.] 1970: Mopdbonormueckaa crpykTypa Ci10Ba B COBPeMeEHHOM JIMTOBCKOM A3bIKe (B ero TIMCbMeHHOI dopme). In: B. M. 2KupmyxcKnit, H. JI. Apyrionosa, pey., Mopdosoeureckaa cmpykmypa ci106a 6 uHdOeeponetickux a3bikax. Mocksa: Hayxa, 7-70. Butyeina, T. V. [Byspiruna, T. B.] 1977: MpoGremet meopuu mopdostoeureckux Modesteti. Mocksa: Hayxa. Burr, M. & W. Geuper, eds., 1998: The Projection of Arguments. Lexical and Compositional Factors. Stanford, CA: CSLI Publications. Carstairs, A. 1987: Allomorphy in Inflection. London: Croom Helm. Carstairs-McCartuy, A. 1994: Inflection classes, gender, and Principle of contrast. Language 70, 737-788. Dononur, M. & S. WicuMan, eds., 2008: The Typology of Semantic Alignment Systems. Oxford: Oxford University Press. Bae PrioTRAS ARKADJEVAS Dowty, D. R. 1991: Thematic proto-roles and argument selection. Language 67, 547-619. Dressier, W. U., M. Kinani-Scuocn, L. Pesrat, N. GAGARINA & M. POécHTRAGER 2006: On the typology of inflection class systems. Folia Linguistica 40, 51-74. Harris, A. C. 1981: Georgian Syntax. A Study in Relational Grammar. Cambridge: Cambridge University Press. Harris, A. C. 1982: Georgian and the unaccusative hypothesis. Language 58, 290-306. Harnis, A. C. 1985: Diachronic Syntax: The Kartvelian Case. (Syntax and Semantics 18) New York etc: Academic Press. Hasprmatu, M. 1993: More on the typology of inchoative/causative verb alterna- . Comrir & M. Pouinsky, eds., Causatives and Transitivity. Amsterdam, tions. In: Philadelphia: John Benjamins, 87-120. Heescuen, C. F. E. 1968: Einfiihrung in die Grundprobleme der generativen Phonologie mit besonderer Beriicksichtigung der litauischen Phonologie. Bonn: FriedrichWilhelms-Universitat. Houisky, D. A. 1981: Aspect and Georgian Medial Verbs. New York: Garland. Howvoer, A. & V. Craik 2004: Veikslo priesprieSos tipai. In: A. Houvoer & L. SEMENIENE, red., Gramatiniy kategorijy tyrimai (Lietuviy kalbos gramatikos darbai, 2). Vilnius: Lietuviy kalbos institutas, 141-162. Hopper, P. J. & S. A. THompson 1980: Transitivity in grammar and discourse. Language 56, 251-299. Lazarp, G. 1985: Anti-impersonal verbs, transitivity continuum and the notion of transitivity. In: H. Seer & G. BrerrscuNetper, eds., Language Invariants and Mental Operations. Tiibingen: Narr, 115-123. Levin, B, & M. Rappaport Hovav 1990: The lexical semantics of verbs of motion: The perspective from unaccusativity. In: I. M. Roca, ed., Thematic Structure: Its Role in Grammar. Berlin, New York: Mouton de Gruyter, 247-269. 24 Pirminiy veiksmaZodziy klas1y semantika Levin, B. & M. Rappaport Hovav 1995: Unaccusativity. At the Syntax-Lexical Semantics Interface. Cambridge, MA: MIT Press. Levin, B. & M. Rappaport Hovav 2000: Classifying single argument verbs. In: P. Coopmans, M. Everaert & J. Grimsuaw, eds., Lexical Specification and Insertion. Amsterdam, Philadelphia: John Benjamins, 269-304. Levin, B. & M. Rappaport Hovav 2005: Argument Realization. Cambridge: Cambridge University Press. Lyseris, A. 1962: Lietuviy-rusy kalby Zodynas. Vilnius: Valstybiné politinés ir mokslinés literatiiros leidykla. Mer.an, F. 1985: Split intransitivity: Functional oppositions in intransitive inflection. In: J. NicHois & A. Woopsury, eds., Grammar Inside and Outside the Clause. Approaches to Theory from the Field. Cambridge: Cambridge University Press, 324-362. Mirnun, M. 1991: Active/agentive case marking and its motivations. Language 67, 510-546. Mutter, G., L. GunKet & G. Zironun, eds., 2004: Explorations in Nominal Inflection. Berlin, New York: Mouton de Gruyter. Nass, A. 2007: Prototypical Transitivity. Amsterdam, Philadelphia: Benjamins. NepJatkov, V. P. & G. G. Si’nickiy [B. II. Heyamkos, T. T. Cunbunykuit] 1969: Tunonorus mopdosormueckoro mM seKcH4¥ecKoro Kay3aTnpos. In: A. A. Xouogosny, peg., Tunostozua Kay3amuenix kKoncmpyxkuul. JIlenmurpay: Hayxa, 20-50. Papuceva, E. V. [E. B. Magyyesa] 2004: JJunamuyeckue modemu 6 cemanmuke seKcuxu. Mocksa: ASbIKH C1aBAHCKMX KYJIBTYp. Pertmurter, D. M. 1978: Impersonal passives and the Unaccusative hypothesis. Proceedings of the Berkeley Linguistics Society 4, 157-189. PLank, F., ed., 1991: Paradigms. The Economy of Inflection. Berlin, New York: Mouton de Gruyter. 25