„Lietuvos vietovardžių žodynas“. 1 tomas: A–B

Acta Linguistica Lithuanica LX (2009), 135 - 144 Recenzijos Reviews Lietuvos vietovardziy Zodynas. 1 tomas: A-B'. Vilnius: Lietuviy kalbos institutas, 2009. ISBN 978-9955-704-70-6 (1 tomas), 978-9955-704-71-3 (bendras) Lietuviy kalbos institutas po ilgo tylejimo i8leido Siai mokslo jistaigai tinkantj ir privaloma veikala — Lietuvos vietovardziy Zodyng, iSsamuji A ir B raidémis prasidedanéiy vardazodziy nagrinéjima. Daugiausia teksto ragé dr. L. Bilkis, dr. M. Razmukaité, habil. dr. V. Maciejauskiené. | darba buvo jtraukta didelé pasaulio Zymiy mokslininky grupe, ne lituanisty, nors filologijos baruose daug nudirbusiu. Sudarytojai parengé reikimingos toponiminés medZiagos Zodyna, pagarbiai pateiké prof. A. Vanago Zodyno jvada, angliska jo vertima ir kity dalyku. Vos ne Simta mety kelios kartos entuziastingai rinko duomenis, dabar stengési garbingai apibendrinti. Dar velionis prof. habil. dr. A. Vanagas ikvépe visiems moksling minti, skatino dirbti, kurti. Sumenkus Instituto lituanistikos tyrinéjimams, toks didelis issamus darbas, tikriniy Zodziy istorijos ir kilmés aiSkinimas yra vertas didelio pagyrimo ir dziugesio, — gal suspurdés mokslinio tyrimo ugnelés, gal ir LKZ neskelbta medziaga bus pajudinta ir suspindés kitaip, beklaidziais keliais, bus panaudota turima 450 tikstanéiy lapeliy kartoteka. Minéiy ir viléiy Sis vietovardziy Zodynas teikia daug. Skaitai visokiy vietu pavadinimus ir matai savo tautos ir humoro jausma, ir poetika, ir SiurkStesnj kokj siry prakaita lais¢iusio tautos maitintojo ikininko Zodj ar kokj netiketa darinj. Stengiamasi aigkinti kiekvieno Zodzio kilme ar teikti lietuviy ir kity ide. kalby pavyzdziu pagal K. Biiga, J. Baléikoni, J. Gerulli, Z. Zinkevidiy, kitus baltistus ir ypaé slavistus. Tai iSkelia veikalo reik’me, nors bina vienareikSmisky slavistikos krypties ai3kinimy. Vis délto vos pradéjus skaityti Zodyna, daug kas neaigku, nes daug kas eiluté po eilutés nepaaiSkinta, pavyzdziui, kodél kartojamas panaSus kokio duomens tekstas, ' Sudarytojai ir autoriai antra8tiniame puslapyje nenurodyti (red. past.). 135 Recenzijos kodeél labai sunku rasti nuorodos Zr. Zodj per kelis puslapius ne pagal abécéle igdéstyto kokio vietovardzio lizdo, kodél teikiame ty patiy Zodziy kelis lizdus ir pan. Kaip Gia atsitiko, kad Avizlys ir i8 jo i8vestiniai Zodziai teko ir naujajam, 40 mety miestui Vnt, fabrikiniams Sirutavitiy Kairiskiams ir pagaliau Pp (p. 245); Ignalinos apylinkiy 6za paverstas aizd (plg. A. Salio RR, 580); visai nerasta garsaus Aziérky kaimo Gardino r., sunaikinto Gudijoje (p. 249-250); Azlupys (ir Slaito upelis) Btg visai negirdétas dalykas — to Azlupio negaléjau rasti Zodyne (tai AZuolo lupys? — kas per daryba?); Agpurviai, Agpurviai (p. 256) ne apskritai kurSigkas, o atsikélusiy i KurSo latviy; rytietikas prieSdélis AZnebiidingas Dré (p. 256), tia kazkas kita; Baksénai — garsus kaimas, LKZ turi daugybe mediiagos, viskas tenka Sim, o ia jau Alz; Bakséneliai Slm, net Bk8 santrumpa i8 Jvado uzmirSta; net Zargono Bakiras vietovardininkams vienas dziaugsmas, gal kas kitaip mano — p. 315; keliiité Blnk, transkribuota keliiite dél balsiy ilginimo? (p. 339); nenurodyta, i§ kur imta Baltagalviné (p. 341); Krz yra Balgalviné, ne Baltagalviné (p. 345); néra garsios kelio smuklés Balt6ji prie Kr8; Baltasiskés Druskininky m. dalies (p. 343); Lk turi tik Barboréle, ne Barboréle (p. 368); ir eZerélio netaria Sd, tik egerélj (p. 383); Skn Hekno ir uzsimusdamas nerasi, turi tik liéknq (p. 388); Grdm (Gardamo??) Bartininkai skamba kaip stebuklas, gal ia Grdn? — p. 389; Rdn buvo tik Bartkévycios dvaras ir pati Bartkévyciq esu mates, kol nei8ve%é, visi Rdn ir Kr taip vadino — Pp. 390; Bartkuskj vos pavyko rasti Bartkaus lizde — p. 390; Barziat Blt, Barztinai V1ké, Barziipé Pgg — juos jungia 2d > z (p. 395); Baiiksté / Baiikstininkai Kip yra tik tarimas, rayba — p. 403; Bauskurdlés krimai yra tik germanizuota forma, tai Badigstininkai p. 404, ar ir kita germanistikos jtaka pasipils (p. 404); Bazé BI — ten buvo radijo bazé (vietovardis?). Teksto ra8ytojai aiSkiai yra gerai pasirenge visais Jietuviy kalbos klausimais, nors redaktoriy kolegija beveik visi lietuviy kalbos mokslo turi kaip autodidaktai, tai pataisyti vargiai ka galéjo, o reikéjo pasakyti, kad dirvénas (p. XCIX) yra vieno F. Kur¥aitio, svyravusio taisyklingai kirtiuoti; priidas imtas nelauktai kiréiuoti p. 269; ra8ybines leksikos santrumpas kaip niekad gavo daug skoliniy: prd. = pridas (p. CLXVIID, rv. (= ravas, nors yra ir griovys), vienur revd, kitur dial. rieva (ten pat); matyti visokiy jvairavimy, aikintiny dalyky. Lietuviy kalbai nebidingas désnis i8tarti tuos pa¢ius ar asimiliuotus priebalsius, 0 Zodyne daZnai tai laikoma raida, plétra, kai bene bus tarties ra8yba: Abriés-kelis (< *Abriésk-kelis) — p. 8; ir tarties rei8kinys AZuolupys daromas lietuviy istorinés gramatikos reiSkiniu < *Azuollupis (p. 273), gal antrasis sandas -upys (?). Tokiy nuorody yra gana daug. Tai ne raidos, bet kalbos tarties dalykai (i8 dalies ir daznai neoficialios ,,vietos“ ra’ybos rajonuose, buvusiose apylinkése ir seniiinijose). 136 Recenzijos NeZinia, kaip Gia pasidaré, kad Jvade paraSytas Bbr (Babriingas) — p. CLXX, véliau pasidaré Babrungas (ir Babriingas) — p. 286 — kaip Sitaip, nors tikrinta, ir girdéta vien Babringas, taip teigia ir netoli tos upés gimes prof. A. Salys (Zr. jo ra8ty II 499, taip pat ir NdZ paskutinio sasiuvinio p. 202); atkreiptinas démesys babr — Saknies dariniai kaip ir lietuviski, o jau Babraunifikai (-ykai), Babronikiské prie Kaniavés slaviskiausi nuo struju (p. 287); kiréiuojama Babrungénai ir Babrungénai (p. 288) — tikrinant Sitaip neteko girdéti, tiktai -énai; ir kitur vinguriuojama: ra’oma Babrungény kelias Plt, liepiama Zr. Babrungénai, Babriingo priidas siuntiamas tik j Babringg, kurio pirmoji forma esanti Babrungas (p. 288); Bacianat Dk&t, Bacéniské Dk&t esantys (ar buve) Zadininiai, i§ ten turi kitus balsius (p. 289); Badros bemaz i$ vieny tik dadininky (Pnd, $mn (kaip tas Kir prikibo?) — p. 294 yra aigkios Bédros (plg. Bédre (-és Pnd) p. 411. Kté (ten pat); AfitSvendiai / Antévenciai Vivl = Antivendiai (ten pat), liko netranskribuoty formy: AnZuolé End (?), AnZuolija Skdv, Sil (tai Pdv, Padievyio k.), Anzuolyné Sin, Trg, Anzuolyté $n, Anzuolkelmis Kim, AnZuolo kakta Varn, Anguolyt-ravis Kim (Grimzdziy k.) — p. 140 — tai visur yra Saknies qZuoldariniai i8 nosinius balsius iSlaikiusiy Sakny birio; yra variantas AZuorytravis Knr, nors tariama anéwlitravis (p. 272), keliy kilometry upeliukas su dviem variantais; dpgriauZos Klm (ne kartojamas), bet ten *ri prieS’ au > rau dazniausiai, todél girdéta dpgrauzas ~ Gpgrauzos, p. 144; kur bus daug ivardZiuotiniy formy (pvz., apskritdsis, -oji (-oja)), tai Gia Snekty morfologija vienodinta, kas naudosités, biikite atsargiis: Z. Gpskritasis, rytieciu dpskritasiai, -dja ir pan. (p. 156); apstabamdji Lk taisytina j apstabamoji (kaip ir Zinomoji) — p. 158; apstatélis Tvr = apstatélis (ten pat); aptvarélis ir aptvardlis Jdr ar ne ta pati dr. (p. 161-162); Apudle ir apuoltis skirtingos Saknys: apoule ir apiioios, ty. Apudlé ir apoliis (p. 162); Apusrotynélis Vké turi priesaga -élis (p. 167); didzZiai itartina forma tyrélis: daiktavardis yra Tyrelis Kr’, Rdn, Tr8, Pp ir kitur, miestelénai Siauliuose, KurSénuose, Saukénuose ir kt. taria ti.fé.lis, reikéjo su giminiy brolénais bartis — kad Gia nebiity taip (p. 165); Ataka, Ataka yra tik ra’yba — tai Attaka, Attaka, Atteka, susijusi su atitekéti — p. 201; prie Trs kaimas dtoufié-, upelis dtuwrits, o transkribuoti reikty Atuonys, Atuoniai pagal tarima — p. 201; agymas grei¢iau bus i8 Atvasymo, nes Zemai¢iy Snektos Gia jnirtingai meta Salin v (p. 202); Bagdaniské Aps = Bagdoniské (p. 296 — i§ Zadininky Snektos); Bélté SmIB — tokio kirtiavimo lietuviy Snektose apskritai néra (p. 423). Susvyruoja ir etimologiSki straipsniai, kas ne pagal K. Biga, J. Baléikoni ir kt. pirma puolama j slavu, germany Zemes, o ne j savo balty vietas. Apeliatyvas dbré tikrai yra balti8kas, o j tokj lizda jra8omas Abramas rst Dbk, Abramyneé ir kt. (p. 7). 137 Recenziyjos Zodyno autoriy visai nepatrauké démesio J. Gerullio ir Chr. Stango didzios vertés veikalas ,Lietuviy Zvejy tarme Prisuose“ (1933), todél nerasime kaimo prie pat Labguvos Agilas (p. VII-VIII, 96), kur dar kalbeta lietuvi8kai, Beigziogis ,,Gilijos Saka“ (p. 96), Berz¥né (p. 96), Akmina (t. akniena), aukstaitiy (p. 96) ir kt. I8 8i0 Zodyno nesuZinosime nieko i8 A. Salio parengto ,,Lietuvos Zemelapio vardynas“, Bostonas, Lietuvos enciklopedijos leidykla, 1956, p. 12-46. Vilniaus rajone yra upé Airiipé, rajono vos ne berastiai valdininkéliai ivardijo Eurépa (p. 27), net du kartus ra’oma kaip faktas, nors Zodyno jvade (p. CLXIID cituojama Europa kaip tikrybé. Antapuné JrgA (p. 118) yra nuo Punios, ne nuo Punélés — bity visai kita forma; ivardziuotinis bidvardis @trojo Svnél yra i8 a.Strasai, ne nuo aStriisis (p. 119); jei Kl yra Antés kalvaile (p. 123), ko i8 tarimo O.rites pé.ike Lk, Uzv, Zr jau yra Anties pélke (ten pat); Zidiky afitmolis yra dntmolis (p. 128); pagal fonemika galeléliai i§ Kur negali biti i senovi8kiausios formos galéjis (p. 133). Pertvarkyta visa vietovardziy teikimo tvarka. LKZ, visos »Lietuviy kalbos gramatikos“ laikesi svarbiy miesteliy, buv. vals¢iy centry, parapijy vietu, kur buvo ir $nekty stabiliis dalykai. Dabar éia lyg ir imamasi senitinijy priklausymo ir net kaitos. Tokiy senitinijy daug atsisakyta, tai ju gausa negali padeéti nustatyti Snekty fakty paplitimo klausimo, tarmés. Pavargsti ir vartydamas ta santrumpy saraSa, nustatyti Snekty dalykus. Reikty net kokios santrumpy skrajutés, atsisakyti koliikiy ir brigady kelimo, jvairavimo, kai vienas kaimas (pvz., Baksénai ir kt.) turi po kelias santrumpas. Visi kalbininkai mokam atmintinai LKZ visas vietoviy istorisky vietu (apskrigiy, valsciy, parapijy) santrumpas, o éia daug kas pakeista ir kiek pamaigyta. Gal dél to, kad tarméms net velionio prof. A. Vanago jvade apie tarmisky vietovardziy transponavima ra’oma labai aptakiai ir naiviai, 0yra toks mokslinis reikalavimas: transponuojama pagal tarmiy fonetiniy désniy atliepimus bk (plg. p. XXIXXII, XXIII (apie Stbaéiy, Karsaki3kj ir kt.). Aigkiai ir Siuo atveju yra praleidimu, pvz., Aluogid bk (t.y. bk), Apiisvangis bzk ir kt. Kur Lietuvoje skiriamos priegaidés (net Kp), sakoma liéknas (2, 4), 0 lieknas bus iS neskiriandiy priegaidziy snekty (prasideda p. 3 ir eina daZnai dvi formos per visa Zodyna). Zodzio apeliatyvo ablinga néra kalboje (klausinéta, nerasta), K. Bagos sugalvota reik’mé i vietovardzio Ablingd. Mano seneliy Zemé buvo Abromditiské, ne Abromaitiske (p. 6), pripazinkim 2. pavardes Abromavyéia, Kasparavycia, Silvestravycia, todél buvo Abromavycios ganyklos Rdn (p. 9). Abromavyéyné dr. yra Kv (ten pat), ne Abromaviciné. Taip pat nepakanta zemaiciams tenka ir dél Antandvycios pavertimo Antanavitiumi (p. 117). 138 Recenzijos Molety apylinkéje Ciulénuose yra Aigelai, red. L. Bilkio nuomone, tai Eigélai. Zemaiéiy (Kin, Trg, Krtv akuopy tarimu taikyti rytieciy fonemy uo atsiradimo i8 skoliniy ir bendrinés kalbos néra reikalo: Zemai¢iai visus kamieno ir galiiniy kiréiuotus *a>0 > uo. Vis dar lyg nei’sprendziamas Zodziy pradiios alir elklausimas. Zodyno p. Aldija || Aldija yra i visy Snekty, kur e- > a-, ar bus kada iSaiSkinta tikrybé (daug kur Eldija) — p. 55, nors prie Aldos nedrasiai nurodoma ald < eld (p. 55). Ta pati a- || erekonstravimo problema ir dél formy Alend, Alenine ir t.t. (p. 60), visos Snektos 1a e- > a-; net spéjama, kad reikia sieti su aléti ,sroventi‘; Alkérius m§ Dké (prie Skudédo) — vélyvi slavizmai, turintys ie, taip ir paliekami (negi méstas, slésorius ir kt.) — p. 67; argi lietuviai pajégiam i8tarti Alk-kalis, Alk-kapis, 0 jokios pastabéles (p. 67); visaip gali biti, bet ar negali biti, kad keistas gali pasirodyti Alojos visiskas slaviskumas, kai Gia pat ir Alové, ir aln-, altbei kitos Saknys, ply. ir latv. Eléja, ir kitus — p. 76; Amérika Lz, Als ir kitur yra tik tarminis désningas trumpai kiréiuoto balsio ilginimas (p. 85); kur susiduria t ir d, visur tariamas vienas priebalsis d, ar taip ir teigti (kaip tada bus visur, An Dudkiskj ir daugybé kity apskritai ar vietovardiiai (kaip visur kelius aiskina visa gyvenima: dn telSain, én daubiios ir t.t. (nuo 97 p.). Bagalinés pievoms, Bagaliui Vz nei lenky pavardés Bagal, Bagalski gali padéti (p. 294) - tai aiSkiai bedalelytés (su ne-, tetel3i8kiuose ir varniSkiuose pakeitimu platéjant e junginiais ba-, na-, ta-), kaip saké senosios ravetojos, valdzios prisakytos nuraveti ploty plotus: san5.m Zmilogi’ thokes bagalénes vd.gas Sv, ba gd.la vara er d.sis eStokst ba gd.la varkst6.nt Jdr; dél Vz bagaltiek ieciy prilauzyta, rasta tiek lenkiky ir kitokiy pavyzdiiy, o Gia tik begalatsineSta aiSkiai (p. 294-295); Apso Zadininkigka forma Bagdaniské atstatytina BagdOniské (p. 296); visko maciau, bet kad dziikiska miestelj nukelty j Zemaicius, tai ne: Béizionys yra Traky rajone, 0 ne TelSiy!!! (p. 418) ir dar iS lenky visas pasiskolintas; Beizionij kalnas jau vel atkeltas j senaja vieta; Beldauskditiy sédas S8t yra Baldauskdidiy sédas (p. 421) dél al dvigarsio redukcijos; Belmontas visa miisy suktuma parodé (p. 423); istorija rodo Stai ka: A. Salys, J. BalGikonis, net P. Skardiius ir kt. nenoréjo j bk lietuviSkus ZodZius dvigarsio ol, tai NdZ, A. Salio ra8tuose tik Belmantas, pavartykite, neslepkite to, kam tai visai nuslépti, kas nores, tas ras ir traukys petiais (plg. p. 423); LKZ 1 738 beld i8 Rt dél svetimo zodzio nemokeétos tarties; ar tikrai turime sieti su italy kalba? Bendrévés Ob = Bendrévés (p. 430); Benekainys — bk seny lietuviy i8laikytas, liepiama lyginti su gudy kalba, iskreipta forma Benekonis (p. 432); Trg Bénskiské yra negalima (p. 434), tik Befiskiské; kloné Rtn = kldné (p. 436); pasirodé ir Birzyté (p. 49), nors visame tekste 139 Recenzijos daugiausia Birzyté yra; bisyti, -ija, -yjo J ,,vadinti biesu“ yra vienas autodidakto sukurtas Zodis (LKZ I? 853), kaip ir VPU studenty sukurtas ,,désningas“ mistas ,,miestas“, vikas ,,viekas“ ir kt., apgautas net prof. V. Grinaveckis — yra tik biésyti; Pakené Klv yra Pakiné (p. 507), kaip Kiné, ne polonizuota Kend, kaip neteikiama netgi didziyjy lenky kalbininky J. Otrebskio, W. Smoczynskio ir kt.; LUEV remémés K. Biiga, Jo, matyt, nejsisavinta teisybés, ZodZiu peikta J. Balcikonio Siy eiluciy autoriui; Bliovokas ir Blivokas ZI (p. 516) gali rodyti désnio ‘u > i vélesnj plitima; Blitidinélis = Blitidinélis keitimas biitinas (p. 518); i slavéjimo diidas piitusiems Pakaunés gyventojams biidinga Bosisuvka (p. 539), istorija nesena; painus Bo#- ir BuozSakny klausimas: pvz., Grk tariame buoéé.li, transponuota BoZelé (p. 546), Babriingo k. Boziy tarimo neZinau, pagal transponavima turety tarti buio%é (p. 542), bet jo vartojimo plotas neZinomas, nes nereik’mingas kaimas, tik vieni eiliniai ikininkai; Breslauja mst. buvusioje lietuviskoje parapijoje, Broslavas ez., o kiti sinonimai yra apslavejusiu Zmoniy (p. 360-361); Bridnkio raistas Smn tik ra’yba = Brénkio r. (p. 561); nieko neZinau dél eZ. Briedvaisio kilmes, bet Tt girdéjau apie bfivaise eZera (p. 567); Tdrpkojis Krtv yra tarpkuojis (p. 567); Brunava (p. 575) buvo Lietuvos parapija, i3mainyta j Sventaja, lietuviu buvo, kelios gyveno prie Papilés, viena doc. Ancevitiaus motina, atsimenu tarima bri.nava, kity dviejy negirdéjau, visos iimirusios — nerado ir K. Gargva, nieko neraSé savo knygoje; plg. Briiniskj prie Risnés, Briinupj up. prie Viv; Bruoziai, Bruozéliai ir kt. (p. 576) Bnk, nes Gudijos ir Pazemaités lietuvi o balsj pakei¢ia dvibalsiu uo (Erz visus 0 > uo), Krs apylinkése buvo tik birdas ~ Biidos (p. 589), ne Bidai; Rdn buvo tik Bugdilidké (p. 599), iS Bugdilos gyvénimo daug medzZiagos esu uZsiraSes, ypaé smarki Seimininké buvusi, ko Gia pakeista tvirtagale priegaide; Bukafités takelis — tiktai mokytojy sugalvotas, liaudis nezinojo (p. 605); Bukafitiské Stk = Bukafité, kas nelenkuoja (p. 605); Smn buvo tik Biiklinykai (p. 607); Biikonto pievos ateivio Zmogaus tarta pagal baZny¢ios knygas = Bikanto p. (p. 609); Buliky kunkulyné (p. 613) prastai transponuota, tiktai Buliky kankolyné — LKZ klaida, an > un désningai; BulkSés vienkiemis Rdn = BulkSo gyvénimas (p. 614). Tai kilusios abejonés ir netikrumai skaitant ir perskai¢ius visa toma. Labai sujauktos jvardZiuotinés tarminés formos. Ryty Lietuvoje yra dklasai(-iai), -6ja, tai visaip rasi (yra habil. dr, A. Valeckienés 1985 metais nurodyti mokslo veikaluose ploty Zemélapiai: cia visaip rasoma, matyt, kaip rinkéjai praneSé. Akldsis Kv, LZ, Nt, o sako ten d.klasis, o Jonavos r. Markutisky visai neturi jvardZiuotiniy formu, todel Aklasis EZeras (didzioji raidé, kaip ra’ybininkiu apie 1980 metus noreta ragyti Pirtis, Pelké, Viduriné Mokykla, Bagnyéia ir kt.), UZ Kr8 plaéiai visi vartoja forma Upyna (apie Dirvonénus), Akmenés net neZino (p. 38). Rambyno kalno tilzény Snekta 140 Recenzijos niekaip negaléta iStarti akménbalé (bent akménbalé) — p. 41, o Kr& yra tik adkmino dirvénas (ten pat); Tl yra tariama akmenéute, kaip ir Ub, Sts (ten pat); Plt tarp saves sako kiiliarézis, o Akmeniés rézis tik atvykéliams (ten pat). Fiktyviis yra jvardZiuotiniai vietovardziai Akranglidja Rait, Akrangliéji Lp, Akruglidji Dg (p. 49), o prie Akruglés labai taisyklingos formos (ten pat); vél pasirodé bk Auk&tasis vietoj Aukstasiai — p. 232; p. 242-243 atsisakyta Zemaitiskujy Avétyno, Avécios ir kity formy; Baltdésios vdrnos raistélis = Baltdsios vdrnos raistélis (p. 346); Baltiilis Mtz netoli stotelé prie’ Valkininkus, pakeites kity lietuviy baltdsis (p. 348); Lzd neturi formos Akmenuotasis, tik Akmenuotas (bent prideda tusai, 0 Skt ir bk yra akmentiotasis (p. 47)). Kazin, ar Seimininky ikiy pavadinimai yra vietovardziai. Koks Aleksandrditio dvaras Tr8 visai uZmirStas; kaip ir Alejtino vienkiemis Rdn (pana’i forma ir Rt) — p. 58; Zemés valdytojy pavardes ar lemia vietovardi, jei Zemés savininky niekas su ja dabar nesieja (p. 133); tarties ir raybos rezultatas yra daugelio formu dvigubinimas ar priegaidés keitimas: Afitsieniai Plt (taria dfiteifié), Afitsietuvis Nmk = Antsietuvis (taria uinéituvis), Afitsakiai ir Afiéakiai Rs = Antakiai (p. 135). AfitsySiai, Ant3ysiai, Antéysiy pievos Kté = Antiysiai, -iy pfevos (ten pat) = Anty3iai. Lietuviy kalba neturi désnio i&tarti tuos patius ar asimiliuotus priebalsius. Cia daZnai laikoma raida, plétra, o bene bus tarties raSyba: Abriés-kelis (< *Abriesk-kelis) — p. 8 ir t.t. Tokiy nuorody yra gana daug. Tai ne raidos, bet kalbos tarties dalykai (i5 dalies ir daZnaineoficialios ,,vietos“ ra8yba rajonuose, buvusiose apylinkése ir senitinijose). IS rety kiréiavimo nuokrypy bus bene Lieptas ,upelis‘ esas i8 lieptas (p. 43) = liéptas; niekur tarmése nekiréiuojama Alekséjkos Grnd (p. 59), arba Alekséikos ar Alekseikos (p. 59), ir ra3yba ne miisy; Akalovo vienkiemis Rdn ar nebus i8 Dubiniy sentikiy kaimo nuo Stolypino laiku (p. 51); Aktotninkai jau buvo ,,Vilniaus kraSto Zodyno“, lituanistas J. Vosylius, dirbes po Sibiro autobusy stotyje Vilniuje, i8girdo ir dzitigavo 1961 metais (girdéjes Okdiotnikai), nereikia abejoti (p. 52); kaip i§ rytieciy Snekty j Skdv atéjo Aliksnynai, nezinia, saké man visur ten Alksnynai (net alksnindi) — p. 63; Alijosis Vp i8 AlijéSius, kai Snektoje ‘u > i; Alyva visoje Lietuvoje bemaz 2 kiréiuotés, o Gia pavirto 1 kiréiuotés. Alyvinis, Aljvos sédas (ypaé sédnas tik Alyvy) — p. 66; liéknas Lenkimy, pasirodo, yra Lieknas (atsipraSau, lieknas, ko ne tikrinis?) — ir visai prapuolé tas liéknas) — p. 68; viena karteni8ké man taré tiktai 141 Recenzijos Kilupis esas, ne Aklilupis (p. 75); prieSdélio ant- (prie3 p, b tariami am-) dariniai Zodziuose kirtiuojami tvirtagaliskai: Ambrastve VkS, ne Ambrastvé (p. 83); kokio kalbésenos stiliaus tarimo junginiai An Bébriski, An Bareikiiis (p. 89) ir kitur tariama, neZinia; Vakaru auk&taitiy Satrija (p. 95) i&mokta tarti ig misy mokykly prastos kalbos vos ne visoje Lietuvoje, nes buvo nuo amiiy taisyklés -ija formos savi yra 2 kiréiuotés, o tarptautiniai zodziai komunija, litdnija, Graikija, jei neturi kokio lietuviy prisidéjimo, kiirimo Vokietija, Pranciizija ir kt.; Angéliskis Uzv i8 naujai ismokto d.fuola kazin ar turi e (p. 99); i Angerklio keitima Ingerkliu labai gerai pastebéta, bet neatkreiptas démesys (p. 99), nes ir Anturkés / Inturkes klausimo nekelta, nes minima tik Inturké (p. CLCXXI) viena forma, o Zodynai kiek teiké — net neminimas Ga NdZ ir LKZ ir tt, rytie¢iu antir intsantykiavimas ilgai truko, isigaléjo int-, bet buve tarta ir ufiturk’e. Afitupio lenkimai i Zlg, nesamo kaimo ar miestelio tai Krg, Krt, tikriausiai kolikio, nes afitZodzio ar kokio trumpinio neturi — p. 137; Zemaigiuose pakeistas vietovardis Afitagluonis Trg (Vaidilai) vietoj humoristinio Minkstapaiiciai, bet tai nepaveldéta (p. 113); Ateisty kapai tiktai nuo 1975 mety, kai kilo antireliginé isterika, dabar beveik nebezZinoma (p. 204); vel atsirado, kaip ,,tikras“ faktas Trgn siduva ,,klampyné“ (p. 219) — tai i¥ fantazijos srities; Auks¢idja ilgame straipsnyje (p. 221-226) jvardziuotiniy formy nelabai sutvarkyta iS A. Valeckienés nurodyty Vidurio Lietuvos ir piety auk8tai¢iy snekty; Rsn i8 sakytojo Deivilaitio girdeta 1958 m. Aakst Si'sd (t + § = & taip skambéjo man tada = Aukita SySa (p. 228 — Aukit Sysds pievos; AukStakdlnis Mlt (Ciuleny k.) pramanas, nei&girsta tvirtagalé priegaide (p. 227), taip esa ir Dgl&, apslavejusiuose po Joniniy Zudyniy Dbg (p. 227); i8 Varn tarimo Aukstapé. ‘ike nukeltinis kirtis skiemenyje é.1 palaikytas pagrindiniu (p. 229); itartinas Nv, Kv, Pp Adkstdvaris; Mlt (tuose Ciulénuose). Atrodo, kad daug kas yra fonetikos reiSkiniy plotu nesuvokimas; i§ Lz yra Babrénai (p. 287) ir Bebrénai (p. 410), o kilmés pavardés bemaz tos patios sura’ytos (Babrditis, Babrdnskas, Babravicius — p. 287 ir Bébris, Bebravicius, Bebrun- — p. 410); Bedinikei Uzv siuntiamosios Bedinés niekaip neradau (p. 413), gia gali biti Bédiniké, nes é i8likty j Bgs santrumpa iS LEZ lyg ir Gia nusine¥es, nes Gia jau nespjauta j valstiaus Glv trumpinj (p. 295); Bajorélis Zlb yra tik Bajorélis (p. 308); sukiréiuota plynia, net *plynia, plyné (p. 309); Bdlvis eZ. TrS yra prie Pabalvés k., dabar stumiantis senaji varda i8 gyvenimo (p. 351); dvejopos Bamblir Bumbgaknys iS ty pat viety: Bambalynés kilynai Stp (Joniskis didysis) — p. 354 ir Bumbaliné Klov, Pusalotas Pp. 615; Bambenai Int[urké] Mlt ir Bumbalis / Bumbalys Jon — p. 615; kodél Rdn bumbeiké (? bombé.kig) ai8kinama %odzZiu bumbét, o ten yra tik b6.mb = bdmba i& borbiete, Pp. 615; 354; Bambinai (Pa’) = Skd (p. 354) ir Bimbinai (Il) p. 616 — teisus A. Vanagas; Bambliai su visu lizdu p. 142 Recenzijos 354-355 ir Bumbliai irgi su visu lizdu — pirmasis lizdas visai geras, transponuota visai iSmintingai, o antrasis dauguma netransponuota (i8skyrus Stlg, Rait, o 3 kartus sukiréiuota Zvyrduobé = Zvyrduobé, j neviltj varo; tas pats yra kitiems BambBumbsantykiams: reikéjo Zitiréti bamb- > bumbir suvalkieti’kajj atveji su bumbeti forma, ty. dél onomatopéjos; ar Lkm yra du eZerai: Bandinis — p. 356 ir Bundinis — p. 618 (aiSkiai kazkas nesuzZiiiréta); sena maldele ... Isibégéje kurti santrumpas, sukuria ir neitraukia i sara8a, pvz., PSk (2*) — p. 474, Bijutiskis visada priklausé Mlt ir puiki buvo demonstruota ryty auk&tai¢iy tarmé, ne VU destytojy, pasiilgusiy Slékty lenky kalbos (p. 475; kaip Bikavos up. Vn (p. 476) koliikio raStineje Plnk (nes tokio kaimo néra) pasidaré Bikava (p. 475), sunku suvokti (ir net ta Bikavq siunéia j tikresne forma Bikavd (ten pat); ko gia autoriy nesuprasta bilijiiso (Ant, MIt) — tai 1. jubiliejaus Zodis: jubiliejiniai 1900 mety minéjimai Satrijos, Girniky, Medvegalio piliakalniuose ir kitur taip minéti, vadinti, ten ir lituanistiné veikla prasidéjo (p. 479); Bimbaliné juokais buvo vadinama bendriniu daiktavardziu kumetynas (p. 481); Bliorkis Bsg i8 tiesy spéjamas (p. 516) yra Bliurkés (Bliurkis (p. 520), Bsg, nes yra paplatéjes io (trumpasis ’o i8 ’u), tiktai kam kartoti, Blitidinélis eZ. Ign ir 3 blididinéliai Kt yra formos su priesaga -élis (p. 518); Blazai Kin = Blazai — balsis ir priebalsis z atsirado i8 latvi8kai kalbanéiy kursininky (p. 522); Bobutés Isimtiné ar. Vk5 ,senatvés atlyginimas‘ (bendrinis iprastas zodis) — p. 531; BolSevikas nj. paniekos Zodis (p. 536); Botagas pv. Kr8 = Vatd.ga: (p. 541); Blénda (p. 512) ir Blinda (p. 514-515) klausimo esmé yra dvigarsio en padétis Snektose; daug kur svyruojama, |vairiai tariama, bet reikia bent susieti su en > in vertimo plotu: en iSlaikyma rodo Krz, Rg, Btrm, Rtn, Grdn, Jkn, Msn (jei tai teisybé), o nepalaiko Auk, Kitn, Pkn, Ck, Rsn, Jsv ir kt., vadinasi, esama svyravimo, o gal ir uzZrasinéjimo netikrumas, transponavimo désniy neapibrézZtumas, Blérbalé tik ra’yba (p. 512 > *Blerbbalé ra’ymas netinka; Bliatkiské Trk visai netikusi-raSyba ar transpozicija; Blindalélis Zlb (p. 515) — suliteratirina — priesaga -elis ir pan. Bumbaliné yra Bambaliné del am > um (p. 615), t. p. Bumbalyné P&I irgi bus Bambaliné (am > um, o i kiréiuotas pailginamas (ten pat); Bimbalis / Bumbalys Jon (BerZ) taip pat am > um (ten pat); nekalbu jau apie Rdn b6.mb -bdmba, bambéti, ne bumbéti (p. 619), tai Bumbeiké, Bumbeikés Saltenélis, ne Saltinélis (p. 615); Bumbinat Il = Bambinai am > om, palaikyti um — A. Vanago bus teisybé (p. 616); Budjis turi daug palaikanéiy duomeny (p. 620), 0 Bojinés Stk, kaip svetimos kilmés Zodis perdétai transponuotas (p. 534); Kr3 buvo dvaras Burbos (pagal savininko pavarde), 143