Dėl „SEJL“ papildymų

Acta Linguistica Lithuanica LX (2009), 129 - 134 Pastabos Remarks Del SEJL papildymu Gerbiamasis Krokuvos profesorius savo veikalu po K. Biigos, E. Fraenkelio, J. Kazlausko, V. Urbuéio pajudino miisy kalbos leksikos etimologijy nagrinéjima, viska pateikia gerai mokédamas visas balty kalbas. Remiasi svarbiausiais misy LKZ, K. Sirvydu, i8 dalies A. Juska, ypa¢ Z. Zinkeviciumi. Tad turime suprasti veikalo ypatinguma ir svarba musy kalbos mokslui, reik8ti pagarba mokslininkui, nes mes Sia prasme esame gan atsilike. Mokslo darbuose autorius, rodos, virte verda. Stai rankose turime ir atidZiai nagrinéjame vosne tiikstan¢io puslapiy kelias 2007 mety knygas ir dar kalbos Zurnale ALL taisymy, papildymy pluosta. Daugeliui kalbininky W. Smoczyriskio knygos yra tarsi kokia atgaiva. Vis délto dél tam tikry Zodziy etimologizavimo, pateikto Stownike, turime kity nuomoniy (pvz., Géiti, arsus, [éSis ir t.t.). Abejotina ir dél kai kuriu kirGiavimo dalyky. Tai néra kokie daug lemiantys riktai, bet gali kKlaidinti Profesoriaus veikaly skaitytojus ir sekéjus. Reikty priminti visiems, kad nemaza bk ZodZiy turi ne paveldéta kirti ar priegaide, bet pakeista, imta vartoti tarmybe rato Zmoniu: tai ir progd (4) — préga, reikime (4) < réiksme, veikslas — véikslas ir kt. Pvz., audré poety ir teatraly imta bk teisémis vartoti tik nuo 1935 m. pagal ezero varda Audra, -ds (Aldrd, -ds), dabar pasidaré bk norma (net jaunesni Zemaiciai jos tvirtai laikosi). Taip yra daroma ir su Zodziais lék3té > lékSté, 6da -> odd, kibiras — kibiras, vérgas > vergas, pavérgti > pavergti, vdistas > vaistas, Zdisti > Zaisti, spéigas > speigas ir t.t. W. Smoczyrskis visus kirtiavimo variantus raSo lygiai su paveldeétaisiais. Ne, Gia naujovi8ski kiréiavimo variantai, ne Zodziy plétros rezultatas. Tai dudra / audra (LKZ! I net nebuvo pateikta, kaip ir kibiro / kibiro'). AikStés (4) dél jaunumo snektose dikste pakeité per mokytojus j aikste; taip atsitiko ir ZodZiui aistra (2) Zem., dabar bk (4). 'Teko institute atneSus uzraiyty tarmese Zodziy klausytis B. Vosylytes ir K. Ulvydo sprendimo 1956 m.: Sako tik Vilnius, Zaliakalnis, gal Panevézys. Tai naujai ismoktas ir LKZ nereikalingas 129 Pastabos Zinoma, kalbos normos keiéiasi, negali sustabaréti. Jei kalbos sistemos jos negriauna, o kulttringoji visuomené beveik visuotinai pasisavina, turime priimti ir pradeéti keisti sinonimiskai. Vien tik VPU studenéiy nurodytus variantus vieno mokslininko vadovelyje ,,Lietuviu bendrinés kalbos kirtiavimas* (2007) visi ir Ryty Lietuvos, ir iS Kauno autoriai linke daug ka keisti ir nepaisyti désningumo iSmokusiyju. Sakykim, kad kirtis rodo ir senuma. Pvz., daugelyje Zemaitiy ir Siauriniy vakary aukStai¢iu yra advi ‘ije, nesuspéjusi prisiderinti ilguoju kir¢iuotu é, toks duomuo neskelbtas; taip pat abfe Skn, Zg, Grz, abfi Kr8 - be svarstymy skolinys i latviu; nereikétu didesniy svarstymy, nes senas tarmés Zodis biitu dbré (trumpuosius kirGiuotus pailginandios Snektos ir taip pailgina Pp Sémetai¢iy k. 1985 taip ir pasitaiké girdéti: d.bFe ~ abré. Forma pdlksniné désningai i8 paalksninés (p. 11) - désningas balsiy sutraukimas. Maiai girdima dlksnuotos pievos (p. 11). PrieSdélio antdariniai Zemai¢iu tik dnt- (net dmburgos, i8kritus priebalsiui t, 0 n atsidiré prie’ b ir tariama m. Zodis dnkiausis ,anties kiauSinis‘ yra Snekamojo stiliaus, tarties dialektizmas. Tik auk8tai¢iu yra aritstolis (p. 18). Apsidzidugti taisytinas apsidziatigti (p. 19). Ka apie Zem. apei, aplei, aple mano autorius, kodeél vietoj ie Cia ei, e? Zodis atariciy (dgs. gal.) turi atitrauktinj kirti (p. 28). Tarminis pasakymas yra tik dudras kélti ,dikti‘ (p. 31). Zem. yra avécia (p. 38). Prieveiksmis beveik (p. 58) nepaveldétas, priegaides keitimas miestuose. Negi duburkdlis menkas duburkis‘ (p. 69) ir kurpalis — vienos priesagos dariniai? Visame zem. plote yra tik bruoteré.lis, ne broterélis (p. 75). cigonénar = éigonénai (1). Zodis giesmé (3) ne tiktai yra religiné, bet ir iskilminga, pvz., himnas (p. 91). Ar daugélis yra ne daijgelis ,]. gromada‘. Forma dréiti (drezéti SykStauti‘ (p. 124)) yra nesusipratimas = dregi. Zem. dristi tam tikrame an, en, in, un i8laikymo kraSte esam. |. yra dFenéo Jd raSes; Salia dré.kc ,dritas‘, daug kur tariamas dritgdgalis Kr8, Pvn ir kt. Ar ne korektiros klaida yra acc. sg. dilobe = dudbe (p. 133). Zodis eiksté yra kazkokiu transponavimy (J), balsiy redukavimo rezultatas (p. 143). Zodziai aldija ir eldija vien susietiair etransponavimu — turbit tai vienas Zodis (p. 146). Abejotini duomenys gdila (p. 151), po gdisq (i8 latviu kalbos? — p. 151). Zodis urkstyné Snektu tik uFkstyné, o urkstyné teikiama bk pagal kitus tokius priesaginius Zodzius, Juskos bdgalis is §nekty, kur na-, ba-, tadél e platéjimo buvo pakeistas balsiu e vakary Snektose (klaipediskiu ir kretingiskiy) — p. 165, 0 gegu%é bene korektiiros klaida (ten pat). I8 vok. Zem. ra8ybos atsirado jélas = gélas (p. 166, taip pat ten Zr. ir isnaéa). Gelzis Zodzio etimologija neijtikinama del didesnio balty kalbu ploto gelZ-, 0 gelez- (gelaztik dél le > la) tik aukStai¢iy Snekty. Veiksmazodziu gimdzia, khudzia (p. 175) yra iiro kam. esam. en.cit ~ drqsit, o formos dresit (p. 125) tiesiog nesu niekur girdéjes ir uz130 Pastabos |. pakeiciamas es. |. kamienu ja. glemZa = glémzZa (p. 188; gitiosis (i8 JZ) tikriausiai yra korekturos klaida — tikrinta, zmonés neZino (p. 191); gliidinas = gluddinas (p. 191) is piety Zem. (diinininky); atéjo = atéjo (p. 214). AukStai¢iy Snektose ir bk prie’ ievisada pridedamas i = j: jiekad = iekd, jiéSmas = ié§mas, jieva = ievd, JieSmuo = lesmuo (p. 216-217). ilgainiui = ilgainiui (naujo prisiimto Zodzio kiréio vietos ir priegaidés keitimas — p. 218; nuddai = nuodai (4 kiré.) — p. 221; fsnauja ir ysnauja tik raSyba, tariama i: (p. 225); lélé = lélé (4) — p. 227; jeknos ir jaknos ,kepenys‘ tik rasyba, tarimas vienodas, pirmasis — p. 233; tas pats reiskinys jlio = jud, juioba = juoba — p. 238; gidure — g atsirado i§ raSybos vokieciu Zemai¢iu tarme — Priisu lietuviai tare j (p. 235), jiisdsis = jiisasis Zem — p. 240; kaind 4 — ZodzZio ne is $nektu priemimo apie 1910 m. kir¢io ir priegaidés perstatymo pagal K. Biiga dalykas (p. 242). karéema — retesnis Zodzio kirtis = karéema (p. 255). Vad. rotininku kevdrza skeverza‘ (p. 280) = kevérza, net transponuotas nedésningas. Zodis kiviftias yra atsipalaidavusiy sportininky ir zurnalistu Zodis, visai naujas = kiviFéas (2) — p. 293. klanas (vandens) 4 — klanai yra skolinys ekonomikos reikalams, o klanai ,balos‘ — p. 293. Ten pat rasoma klone, klonis, dazniau tarmése kléné, klénis — tvirtagale nori itvirtinti dr. S. Ambrazas. ZodzZiai klévas ir klidvai (p. 297) yra tik raSybos reikalas. Kirciavimas koneveikti, -veikit, -veikiai yra neimanomas, sudurstytas i8 keliy Snektu: koneveikti, -iu, -iau bk ir vakary aukStai¢iai ir koneveikti, -veikiu, -iati — piety aukStaiCiail (Drsk, Rtn, Maceliai, Vrn) — p. 305. képa ,;wydma pomorska‘ — naujas kiréio vietos ir priegaidés pertvarkymas miesty inteligenty (ten pat). IS késéti sakome késéju, o koséju beveik negirdimas (p. 306). Formos kraitis keitimas kreiciti yra *ri > rei (p. 307). Net is krasés padaroma krésé net zem. (ten pat) — Zr. knygoje Lietuviy kalbos tarmiy morfoneminiai reiskiniai (p. 155-158). Taip pat vyksta su Zodziais krdtilas ir krétilas, kraséti ir kreséti ir kt. (ten pat), krduti ir kriduti, krauliéti ir kriaulidti ir daugybe kity — p. 309. Na, tas kriau.akis yra tik kreivdkis (ei > e., transponuota dvibalsio pirmuoju sandu, buvo ra’yta, o kraivas — priebalsio r kietinimo, matyt, prasidéjusio K. Sirvydo laikais, padarinys (p. 311). Zodis krdusé ypaé bidingas Zemai¢iams Sg, Kin, Sv, Grdm, Pj ir kt. (p. 313). Jau autoriaus rasyta, kad krumsnoti netransponuota kramsnoti forma (p. 315). Pr. cugis yra aiskus raSymas pagal vok. Zem. (p. 321). Kulis / kilys akmuo‘ nemaisytinas su kulSaknies ZodZiais (ten pat), ypaé Kuliij su Kiliais. Sovietu okupacijos laikais sukurti laisvandris, kad nesutapty su lietuviu kovotojais savanoriais (p. 394). KauniSkiy Snekty laiskas yra naujo Zodzio priegaidés perstatymas, atsisakant skolinio gromata nuo 1920 m. — p. 335. Taurdlaukis naujas pavadinimas, nes senieji klaipédiSkiai (ir pagal Fenzlaw) vartojo tdurlé.ukis. Veiksmazodis lailéti, laila, -é€jo yra netransponuota ryty lietuviy forma (p. 342), sena miisu 131 Pastabos Zodynininky klaida. F. de Saussure‘o désnio pazeidimas yra léxti, léZtu, léziau ,rimti, maizéti‘ = ... léxtii, léZiaii (p. 349). leisgyvis, leizgyvis, lei-t-gyvis yra naujo bk vartoto zodzio priegaidés perstatymas (p. 342). atlyZaii taisytinas, nes yra tik atlyZau if atlyZti (p. 348). Zodzio [@sis tarmiy istorija lenis, iris, S. Stan. laisis = leisis ar lesis, lefigis lyg ir nerodo germani&ki (p. 348) esa; meistas (p. 368) yra i§ piety aukStaitiy (dziiky) duomuo su redukuotu dvibalsiu -ai: = maistas. Forma méno = mano i8 trumpuosius kiréiuotus balsius ilginanéiy Snekty (p. 372). Matomai (= matyt, matosi) toks mano likimas (kalbos kultiiros klaida) — Pp. 377. Rasyba, tik taisytina (kaip mat) = kaipmat — p. 377. Zodziai madiis, bérnas (p. 385) bene bus i§ dadininky tarmiy ar i8 $v, Grdm. Zodis malata (p. 386) irgi turi skiemenj -ati§ le kietinanéiy Snekty, o mala lieguviy bus netaisyta korektiira. Pasakymas Zmoné parsiléido bus tikriausiai Zmond pérsileido (p. 391, 307 i8naSa). Budvardis paminklinis (2) yra koks tarminis, taip yra pamifiklinis, -é (1) — Pp. 403. Kiek Zinoma, veiksmazZodzio mysti tarminis esamasis laikas yra mendil, mefiza (Kr, Sauk, Vg, Varn), ne minzii— p. 407; mékymasis ne naujadaras (p. 409), plg. dar nelinksniuojama zem. forma mtioki. mios / mioki.muos plagiai (p. 408). Zem. motyna negali turéti dziiky Ppriesagos -yna, reiSkiancios prastuma (kai Svenéioniy merginoms pasaké mokykloje slavas mokytojas mergynos, tos ir po 50 mety prisiminé ipykusios (p. 411). Mot. giminés biidvardis Paptiota reigkia patele su daug papy, tai Zinoma i8 vieno posédzio Lietuviy kalbos draugijoje 1910 m. kalbéjo apie papingg mergq ir paptiotq kiatile (p. 439). Zodziai Pumplys, pumpukas turi netransponuota um ~ am (p. 438). Prielinksniai ir prieveiksmiai pdskui ,i8 paskos‘ ir paskui ,véliau‘ yra labai skirtingi ir nemaigomi Zodziai (p. 441), taip pat paskum ir paskumh. Veiksmazodis payydéti es. |. tariamas pavydziu, ne Pavydgit (p. 444). Paviétra kazkaip netikétai kirGiuojama ir raSoma (p. 444). Pieldiai stoks dzioviklis‘ (p. 447) kazin ar transponuotini péléiais. Argi priesaga -tinruskiego pochodzenia (p. 451) to seniai atsisakyta. Priev. pérnot Siaurinese vakary Zemaitiy Snektose (Kp, Krg, Plik) Zodzio paskutiniame skiemenyje ai > o (W. Fenzlau 1936, 13, D. Gargasaité LKK III 87-89, LD 90 ir kt.) = pérnait. perpakeitiamas ne tik latviy par-, bet ir visy Zemaiciu, Siaurés aukStaitiy apie Zg, Ps, Pn, Kp ir kitur (p. 451). Kazkoks neaiSkumas dél pésti ir padisyti ,rwat (p. 453). Zodziai pelakas ir pelakai yra i8 -le- > -laSnekty ploto (p. 459). Daugybé Zemaitiy ir dabar sakom piflinks / pifiiyks, pinifginis, tai ne stlit. gw. (p. 461). Ne visy lietuviy yra stiodZiai (p. 474), Zemaiteliai nabageliai sako visur st-des / stedis, pris i / prist-dtejose ,prisuodije’. Kiréio plit-gas niekur nesu girdéjes, uzZra’yta negirdinéiy priegaidziy (p. 476). Daiktavardis prastiiolis koreguotinas: Pprastudlis (p. 480). ptiota 1 taip pat yra naujo bk kiréio pertvarka (p. 489). Punia ir puné tos pat Saknies Zodziai? raiSas, -d (4) tai ry132 Santraukos tieciy tarmiy iS bk rdigas, -a (3) pertvarkytas Zodis (p. 497). Ravkasys tariamas raukasi's ~ Ravkasys turéjo biiti, daznesnis ravakasys zodynininkus labiau patrauké (p. 505). Bk Siuo metu vietoj roZandiaus plinta rozinis qa — p. 505. Priev. Zemynraziui, Zemynvarpiui (p. 505) sukurti vietoj zem. Yeminrazou, Semi: ‘nvafp6u (p. 505) neaiskus yra veiksmazZodis rumitis (p. 510), am > um ramétis? Budvardis riebus, -i 3 del kirCiuotés retumo ima tik dabar derintis bk prie 4 (p. 514). Daugiskaita atarieciai = atérieci 8neky, kur i8liko *a, nepakites o (p. 515). Snektose Zem. yra ir ridniei - rodnié.fice / rodmé%e kaip ir mésos variantus turi (p. 522). Zodis samané ,naminé i8plito per televizijy humoro laidas, net Zem., kur ZodZio samana visai nebuvo vartojama, tai 5-7 metu senumo Zodis (p. 531). Sdmpylinis pienas ne atsargiai piltas (p. 532), bet per advento ar gavénios sausus pasninkus. Forma sdvo i§ Snekty, kur ilginami trumpai kiréiuoti balsiai (p. 537). sékantis nastepny, ktéry przydzie‘ bk dar nepriimtas (p. 540). skiedré (4) naujadaras i8 mokyklos, nuo (3) — p. 562. smélétas, -a = smélétas (1) korektiros klaida? (p. 576). Bk yra séstas (1), ne sdstas (p. 584). Kaip Gia iSeina: spelgti daugiausia Zem., o spalgena (1) rytieciy aukstaitiy (p. 585). A, Salio yra 1932 mety naujadaras staigmend (3°) — p. 600, 0 istinga = {stinga (p. 601). Veiksmazodis stérti, -u negali biti stéraii = stérau (p. 602). Esam. |. Sgla = Sla (p. 623). Vél pasirodo nebuvéle gyvojoje kalboje kaind (p. 623). Zem. Satrija (3°), ne Satrija! (p. 625). siduéa yra tik vieno J, Zem. atSiduza, atsdZa, atSmiza (p. 627). Daiktavardis Seimd ei turinti kaip kreitis, kreivas, seitas (p. 617). kreivas paveldetas, gali biti r sukietintas, seitas Snekty Zodis, gali biti a redukcija, ar s kietojo ir minkStojo korekcija (p. 637). Vns. kilm. sépos negali biti 4 kiré. (p. 628). Vietovardis yra Sestokat (4), ne Sestdkai (p. 633). Ta Sdiza vieno J, patikima pasdiza (1) — p. 635. Kur skiriamos priegaidés, ten ligknas, o lieknas i3 rytietiy, suniveliavusiy ‘~ priegaides (p. 635). Gyvojoje kalboje yra 2dlesas, ne Zalésas (p. 639). Esamasis laikas Snidkséi Sniokscit (p. 648). Biidvardis Sunkis, -i tikriau transponuota lytis bitu Sankus, -i Soklus‘' — p. 652. Tarminis rumbus = rambis (p. 658). I8 Priisy Lietuvos atejo téigti, tai pirminis variantas (p. 664), o teigti vélesnés pertvarkos Zodis. Forma prazvimbé yra tarminé (p. 675). Biitojo k. laiko forma yra tremti, trémiail, 0 trémiau priklauso veiksmazodziui trémti (p. 685). istai yra vartojamas Zagarés-Gruzdiitj apylinkése (i5 Kr8 ista), t.y. udstai (Siaurés Zem. Gustd:) - p. 707. IS utis Kr8, Rdn, Tl, Eig turbiit pasidaré utélé, i8 skruzdis (skruzis) skruzdélé, skruzélé ir kt. (plg. p. 707). Zodis valanda (i§ paveldétos valanda, -ds 3°) i§ vartojusiy adynq ir pakeitusiy skolinj savu (p. 715). DaZnesnis kiréiavimas yra névala, ne nevald (p. 717). Priebalsis vprieS am-, annetariamas Snektose, kuriy paisomas désnis am-, an- > om-, on- / um-, un-: urivadis, ufi.éas, uridi:, bet ud.Adifi (p. 718, 720). Apie tai daug raiyta. Siuo atveju 133 Pastabos apibréZtas Snekty plotas neleidzia tai laikyti senesniu dalyku, ir dar jvairuojantis. Kazin ar Gia yra kokio ypatingumo, ar kokiy dnty, GSy, andenifj ir kt. Daiktavardis veislé (p. 728) yra tarminis, visuotinis beveik vartojimas veislé (2), 0 veislé miesty i& nesusigaudymo. Véltana yra désningas e > a vad. dadininky Snektose (p. 733). Zemdirbiy yra tariama Siénvergé, ne Siefiverzé (p. 742). Forma védo keistina véso (p. 743). séjéjas = séj@as (ten pat). Vns. viet. tarimas visy lietuviy yra Vidui., virsui, kraujut, tik vadoveliai moko vidui, virsui, tai tik ra8ymo jprotis (p. 747), net VPU déstytojy kirGiuojama viduj, virSuj (1) ir t.t. Nelauktai kiréiuota viefigungis (p. 748) = viengufigis (2). Pono keitimas viesitt (p. 750) yra virtes mazyciu juokeliu. Veiksmazodis viéztis nei8aiskintas, Zem. taria vié%d-s, neuSiviezu, o tai skamba kaip koks miéstas, svietas ir kt. slavizmai. Ezero vardas VaSuoka, i8 dial. vd.so.kas / vd.gakas dél nekiréiuoto uo tarimo Snektose (p. 744). Forma nakva%a skiemenj -vaturi i dadininkuojanéiy Snekty (p. 744). Kitas Zodis — pavénia apskritai yra sunkiai paaigkinama kir¢iavimu (p. 744). Vierigungis, -é (p. 748) = viengurigis, -é (2). Dalyvis apvilktas (p. 753) i $venéioniij ir Utenés krasto, daugelio lietuviy tiktai dpvilktas (p. 753). Bevyré, didvyré tariami metatoni8kai: bevyré, didvyré (p. 757). PavirZis keistinas forma pavirzis (p. 761). Zdisti yra paveldéta (Suvalky kra8tas bara vaikus: vé praid.idei piFStinites, apie Lz, Zt jau ir nekalbu (p. 771). Forma Zipsnis greigiau bus atsiradusi if Spsnis, ys dél u > i (p. 775). Suliteratiirinti em. zodziai Zemynraiiui, Zemynvafpiui taip ir vejojasi po visa teksta: yra tik galiiné <u’ / ‘ou / 0° (p. 778). I vokietiy Zem. ra’ybos atéjo zléga (p. 789), imta tarti suvokietéjusiy tilzény ir pagégiskiy vakary auk3tai¢iy. Daug darbo idéjo prof. W. Smoczyriskis, didelj kiirybinj veikala pasauliui pateiké. I8garsino miisy kalba, moko ir mus visus tyrineti, ir atsidéjus, pasiaukojus ir savo kalbos tarmes, jvairiausius mokslo Saltinius. Ar i§ nepasitikéjimo savo jégomis, ar nemanom geriau pasirengsia, ar norime patinginiauti kurj laika? Vytautas Antanas Vitkauskas Lietuviy kalbos institutas P. Vileisio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva 134