Diatezės alternacijos iš skirtingų teorinių modelių tyrimų perspektyvos

Acta Linguistica Lithuanica LXI (2009), 61 - 111 Diatezés alternacijos i§ skirtingy teoriniy modeliy tyrimy perspektyvos KRISTINA LENARTAITE Lietuviy kalbos institutas The article gives an overview of the approaches offered in different theoretical frameworks (Generative Grammar, Relational Grammar, the Lexical Rule Models, Construction Grammar and the Lexical-Constructional Approach) to account for alternations in argument realisation (diatethetic alternations) such as the active vs passive alternation, the ‘spray/load’ type alternations, dative alternations etc. The final part of the article presents certain considerations speaking in favour of the derivational view. 0. IZANGINES PASTABOS Straipsnyje aptariami Sie diatezés alternavimo! reiSkiniai: aktyvinés ir pasyvinés konstrukcijos, aplikatyvinés alternacijos bei kiti argumentu raiskos alternavimo atvejai (pavyzdziui, lokatyvinés alternacijos ir pan.). Taigi kiek- | ,Diatezés“ savoka XX a. aStuntojo desimtmeéio pradZioje buvo }vesta CholodoviGiaus, siekiant universaliat apra’yti ries kategorija. Kalbant apie rij siuo terminu daZnai apibiidinamas subjekto semantinés funkcyos pasikeitimas, pavyzdziui, su aktyviniu veiksmazodZiu subjektas yra agentas, o su pasyviniu — patientas arba »patyréjas“ (udergoer) (Matthews 2007: 104-105). Ta¢iau diateze gali biti suvokiama ir plaéiau — apskritai kaip gramatiniy funkcijy (sakinio daliy) pasiskirstymo (semantiniy vaidmeny atévilgiu) modelis, o ragis — tik kaip viena gramatiniy priemoniu, leidZiandiu keisti diateze (Holvoet, Seméniené 2004: 35-36). Taip (platiau) diatezé suvokiama ir Siame straipsnyje. Sintaksinémis alternacyomis lingvistineje literatdroje gali biti vadinami labai ivairiis predikatinio Zodzio valentinguma keiéia procesai, realizuojami su igreikstu morfologinés derivacijos Zymikliu arba be jo. Visi tie reikiniai gali bati smulkiau klasifikuojami, atsiZvelgiant j jy funkcijas: jungluma didinantys (valence-increasing) procesai (pavyzdziui, kauzatyvinés konstrukcios atitinkamy nekauzatyviniy atzvilgiu), jungluma mazinantys (valence-decreasing) (pavyzdéiui, pasyvines konstrukcijos paprastai bina intranzityvinés, ojy aktyviniai autikmenys — tranzityviniai); dar alternacijos gali bati skiriamos j reik$me iSlaikanéias (pavyzdZiui, aktyvines / pasyvines alternacijos, aplikatyvinés alternacyos) ir reikime kei¢ianéias (pavyzdiiui, kauzatyvines konstrukcijos) (Kroeger 2005: 270-287). 61 KRISTINA LENARTAITE vienas nagrinéjamy atvejy apima dvi ar daugiau konstrukcijy, kur su tuo pa- ¢iu veiksmazodziu (su i8reikStu morfologinés derivacijos zymikliu ar be jo) alternatyviai realizuotos dvi ar net keletas skirtingu diateziy, kurios to veiksmazodzio atzvilgiu vertintinos kaip alternuojanéios. Visus Siame straipsnyje aptariamus diatezei aiskinti taikytus teorinius modelius apibendrintai galima suskirstyti j dvi grupes: (i) konstrukcinius modelius (¢ia aptariami tik du i8 jy — Goldberg konstrukcijy gramatikos ir Iwatos leksinis-konstrukcinis modeliai) ir (ii) kitus modelius, kaip antai generatyvinés gramatikos ir reliacijy gramatikos bei vadinamuosius ,,leksiniy taisykliy modelius (i8 pastaryjy ¢ia apzZvelgiama leksinés-funkcinés gramatikos pozicija diatezés alternacijy klausimu, Levin ir Rappaport Hovav bei Pinkerio tyrimai). IS pirmo Zvilgsnio galéty pasirodyti, kad Sias modeliy grupes skiria tai, ar pripazjstamas alternuojanéias konstrukcijas siejantis derivacinis santykis (kai viena konstrukcija (ar jos leksiné-semantiné reprezentacija) manoma esant pamatiné, o kita (ar kitos) — i§ jos i8vestos), ar jokio vienos konstrukcijos i8 kitos isvedimo nepripazjstama ir teigiama atitinkamas konstrukcijas atsirandan¢ias nepriklausomai viena nuo kitos (tokios pozicijos laikomasi konstrukciniuose modeliuose). Tatiau, kaip véliau paaiskés, ne tik $i skirtis — derivacinis / nederivacinis — yra esminis kriterijus, atribojantis konstrukcinius modelius nuo kity Gia aptariamy. Be to, Zvelgiant j tiriamuosius reikinius i8 konstrukciniy modeliy pozicijos, ,,alternacijy“ terminas, nors Siu modeliy atstovy tradici8kai ir vartojamas, atrodo klaidinantis — kadangi nei sintaksiniu, nei semantiniu lygmeniu Siuose modeliuose neprizjstamas konstrukcijas siejantis derivacinis ry8ys*. Taigi akivaizdu, kad j tiriamuosius reiskinius zvelgdama i konstrukciniy modeliy perspektyvos veikiausiai net nebiciau taip apibréZusi tiriamojo objekto, vadinasi, jau straipsnio pavadinimas iSduoda mano uZsiangazavima nekonstrukciniams modeliams. Tad savo teorines preferencijas aptariamujy reiSkiniy atzvilgiu ir atitinkama tyrimo krypties pasirinkima bandau motyvuoti straipsnio pabaigoje. > Pavyzdziui, Goldberg konstrukcijy gramatikoje (1995, 2006) kiekvienas tokiy sakiniy yra laikomas skirtingy apibendrinty konstrukcijy konkregiomis realizacijomis, arba instanciacijomis. Keliy konkrediy realizacijy atsiradima dia ig esmés nulemia ne konkretaus veiksmazZodizio reiksmé, ojos galéjimas biti ,,sulietar* (integruotis) su skirtingomis apibendrintomis konstrukeijomis, ir kiekvienu realizacijos atveju svarbu tik tai, kaip ta konkreti reikimé dera prie atitinkamos apibendrintos konstrukcijos reikimés, o klausimas, koks santykis sieja dvi ar kelias vienos veiksmazodiio reiksmés pagrindu atsiradusias konstrukcijas, Siam modelim néra aktualus. 62 Diatezés alternacijos i8 skirtingy teoriniy modeliy tyrimy perspektyvos 1. TIRIAMUJY REISKINIU APZVALGA Sio tyrimo atskaitos taku tapo jvairiis argumenty raiskos alternavimo atvejai, kaip antai lokatyvinés alternacijos, kitaip dar vadinamos ,,purk&ti / krauti* tipo alternacijomis ( spray / load alternation), ,knibzdéti* tipo alternacijos (swarm alternation) ir kt*. Bandymas apibréati 8i rei8kinj, t. y. nustatyti jo funkcijas bei surasti jo vieta kalbos sistemoje paskatino gretinti ji su aktyvinémis / pasyvinémis ir aplikatyvinémis alternacijomis. Auk8¢iau minétieji ir kitokie argumenty alternavimo atvejai bei aktyvinés / pasyvinés alternacijos vienokiais ar kitokiais pavidalais egzistuoja daugelyje pasaulio kalby, 0 aplikatyvinés konstrukcijos (applicatives) biidingos neindoeuropieéiy kalboms (jas turi daugelis Afrikos kalby, kai kurios Indonezijos ir kt. kalbos). Visi aptariami reiSkiniai, su iSreikStais veiksmazodzio morfologinés derivacijos Zymikliais (pasyvizacijos ir aplikatyviniy konstrukcijy atveju) arba be ju, leidzia perskirstyti subjekto ir tiesioginio objekto gramatines funkcijas nesikei¢iant nei predikato argumenty skaitiui, nei jy semantiniams vaidmenims. Be to, neretai tvirtinama, kad aptariamosios alternuojancios konstrukcijos turi tokia pa¢ia propozicine reiksme (Mel’tuk 1993: 11), nes jos perteikia ta patj konceptualy ivyki ar ta pa¢ia pamatine informacija (Foley 2007: 362-370). Tai jokiu biidu nerei8kia, kad alternuojantys sakiniai, pavyzdziui, aktyvinis ir atitinkamas pasyvinis, yra absoliuéiai sinonimiski — jie pirmiausia labai rySkiai skiriasi savo nezyméta aktualiaja skaida, o kai kuriems i§ aptariamyjy reiSkiniy bidingi ir kiti ryskis reik’miy skirtumai, pavyzdziui, lokatyviniy alternacijy atveju vieno i§ sakiniy predikatas daznai turi papildoma holistine sema, zyminéia, kad tiesioginiu objektu i8reikStas argumentas yra veiksmo visiSkai apimtas. Toliau kiekvienas tiriamujy rei3kiniy aptariamas atskirai. ®Siame straipsnyje ,argumenty raiskos alternacijomis“ arba tiesiog palternacijomis* aS vadinu tik tokius reikinius, kurie atitinka skyriuje 11. i8déstytus kriterijus, nors apskritai lingvistinéje literataroje taip gali biti vadinami ir kitokie reiSkiniai (plg. 1 i8na8q). Pavyzdzui, viena Zymiausry angly kalbos argumenty raiSkos alternacijy tyrinétojy Levin argumenty alternavima supranta kaip visus vieno veiksmazodiio le1dziamus diatezés variantus: tia patenka ir argumenty pozicijy (subjektas, tiesioginis ir netiesioginis objektas), ir aplinkybiniy termy pozicijy raiskos varijavimo atvejai. Be to, angly kalboje formos atzvilgiu tas pats veiksmazodis (t. y. be jokiy 1reikSty morfologinés derivacijos Zymikly) galt realizuoti ir tokias argumenty konfigiracijas, kokias lietuviy kalboje bity galima igreik’t tik su atitinkamy veiksmazodziy vediniais, plg.: a. Janet broke the crystal ,Dzanet sudauzé kristala’ ir b. Crystal breaks at the slightest touch Kristalas dazta nuo menkiausio prisilietimo' (Levin 1993: 26). 63 KRISTINA LENARTAITE 1.1. Argumenty raiskos alternacijos Sio rei8kinio apibrézimas ir skyrimo kriterijai mano buvo suformuluoti pirmiausia remiantis lietuviy kalbos atvejais (plg. Lenartaité 2007), taciau tai galioja ir kity kalby analogiskiems reiSkiniams. Ir ¢ia daugiausia bus operuojama lietuviskais pavyzdZiais, be jy, dar apZvelgiamos angly kalbos vadinamosios ,,datyvinés“ alternacijos ir vokie¢iy kalbos lokatyvinés alternacijos. Kadangi argumenty raiskos alternacijos geriausiai i3tirtos Europos kalbose (pirmiausiai, Zinoma, angly kalboje), gali susidaryti jspiidis, kad Sis reiskinys biidingas tik indoeuropieciy kalboms, ta¢iau taip néra: §j reiSkini, pavyzdziui, turi ir japony kalba (plg. Iwata 2005, 2008). Taigi Cia argumenty raiskos alternacijomis laikomi tik tokie atvejai, kurie atitinka visus Siuos kriterijus: (1) alternuojantys sakiniai turi vienoda leksine sudéti, t. y. predikato itraukiami tie patys ir tuos pacius semantinius vaidmenis turintys termai; (2) alternuojancioms konstrukcijoms realizuoti bitini predikato struktiros pokyéiai; (3) argumenty raiskos poky¢iai turi paliesti bent viena pagrindiniy gramatiniy funkcijy — subjekta ir / ar tiesioginj objekta (t. y. bent vienoje Siu pozicijy turi biti realizuojami skirtingi argumentai); (4) alternuojan¢iy konstrukcijy santykj galima suvokti kaip parafrazinj*, o loginio teiginiy teisingumo atzvilgiu daZnai net kaip ekvivalenty. Ivairius Siuos kriterijus atitinkanéius argumenty rai’kos alternavimo atvejus patogiausia klasifikuoti orientuojantis j sintaksines subjekto ir tiesioginio objekto funkcijas, j kurias gali biti paskiriami skirtingi termai: (i) subjekto ir tiesioginio objekto raiskos alternacijos: (1) a. Vaikai apspito mama. b. Mama apspito vaikais. (ii) subjekto raiSkos alternacijos: (2) a. Kieme kvepéjo ievos. b. Kiemas kvepéjo ievomis. (iii) tiesioginio objekto raiSkos alternavimas: * Dél Sios savokos ir jos taikymo plg. Chafe (2003: 107-108). 64 Diatezes alternacyyos i8 skirtingy teoriniy modeliy tyrimy perspektyvos (a) ir tiesioginio objekto, ir veiksmo vieta> Zyminéio aplinkybinio termo raiskos alternacijos: (3) a. Merginos kaiSo géles j kasas. b. Merginos (ap-)kaiso kasas gélémis. (b) tiesioginio objekto ir netiesioginio (recipientinio / beneficientinio) objekto raiskos alternacijos: (4) a. Mama (ap-, uz-)maukslina kepure vaikui. b. Mama apmaukslina vaikq kepure. (c) veiksmo / poveikio vieta zymin¢io aplinkybinio termo ir tiesioginio objekto alternacijos: (5) a. Suo (per-)bégo per keliq. b. Suo perbégo kelig. (6) a. Vaikas spyré j kamuolj. b. Vaikas (pa-)spyré kamuolj. Dabar remdamiesi konkreéiais alternacijy pavyzdiziais galime detaliau aptarti kiekviena aukS¢iau pateiktajj kriterijy. Dél pirmojo akcentuotina, kad vienodos alternuojanéiy konstrukcijy leksinés sudéties reikalavimas pirmiausia taikomas alternuojanciuose sakiniuose realizuojamy termy (argumenty) ir aplinkybiniy termy tapatumui, o tokiy konstrukcijy predikatuy raiska gali skirtis, t. y. kartais viena i§ alternuojanéiy konstrukcijy gali biti sudaroma tik su prieSdéliniu veiksmazodziu, o kita — su atitinkamu neprie’- déliniu veiksmaZodziu (plg. 5ab) arba alternuojan¢iy konstrukcijy veiksmazodziu prieSdéliai gali skirtis (plg. 4ab). Taéiau net ir su skirtingy prieSdéliu veiksmaZodiiais realizuojamos konstrukcijos visais kitais aspektais (visy alternacijoms taikomy kriterijy atZvilgiu) prilygsta konstrukcijoms, sudarytoms su formos atzvilgiu vienodais predikatais, plg.: (7) a. Prezidentas (pa-)dovanojo mokiniams knygy. b. Prezidentas apdovanojo mokinius knygomis. (8) a. Mama (su-)deda obuolius aplink Zqsj. b. Mama apdeda Zqsj obuoliais. ’Taip apibendrinamas aplinkybiniy termy atliekamy jvairiy semantiniy funkciju, kaip antai lokatyvas, direktyvas ar tikslas (goal), turinys. 65 KRISTINA LENARTAITE VeiksmazZodziy leksiné reiksmé lemia, kad vieny predikaty pakitusi argumenty struktira galima realizuoti veiksmazZodZiui nekei¢iant formos (plg. sakiniy poras (1), (2), (3), (6)), o kity semantinés struktiros pakitimai bitinai turi biti i8reiSkiami (signalizuojami) atitinkamo zymiklio, lietuviy kalboje — prieSdélio, (plg. sakinius (5b), (7b) ir (8b)). Ta¢iau visais nurodytais alternavimo atvejais vykstanéius procesus galima paaiSkinti ir apra’yti vienodai. Be to, daugeliu atvejy vienoje alternuojanéiy konstrukcijy prieSdélis yra tik pageidautinas, bet ne bitinas (plg. sakinius (3ab)) — tai dar vienas argumentas uz tai, kad visi Sie atvejai priklauso tam pa¢iam — alternaciju — reiSkiniui ir turéty biti traktuojami vienodai. Cia dar pravartu paminéti vokieciy kalbos lokatyvines alternacijas, kur vienas i§ alternuojantiy sakiniy galimas realizuoti tik su veiksmazZodiiu, turin¢iu prieSdéli be-*, plg.: (9) a. Die Randalierer spritzten Farbe auf das Auto. ,Vandalai puské daZus ant maSinos‘ b. Die Randalierer bespritzten das Auto mit Farbe. ,Vandalai apipurské magina daZais‘ (Pavyzdziai i§ Iwata 2008: 153.) Vokiedéiy kalbos lokatyvinés alternacijos taip pat gali biiti pasitelkiamos kaip papildomas argumentas uz tai, kad lietuviy kalbos alternuojan¢ios konstrukcijos, realizuojamos ir su formos atZvilgiu vienodais veiksmazodiiais, ir su atitinkamais prieSdéliniais veiksmazodziais, turéty biti traktuojamos vienodai. Be to, vokie¢iy kalbos lokatyviniy alternacijy vadinamasis aplikatyvinis variantas (sakinys (9b)) (dar Zr. 6 i8naSa), kaip ir, pavyzdziui, Afrikos bantu bei kity kalby aplikatyvinés konstrukcijos (apie jas pla¢iau kalbama skyriuje 1.3.), daugelio tyrinétojy yra iSnaudojamos kaip argumentas, remiantis alternuojanciy konstrukcijy tarpusavio derivacini santyki (derivacija gali biiti pripaZjstama konstrukcijy lygmeniu, ar veiksmazodziy leksiniy-semantiniy reprezentacijyu lygmeniu): remiamasi tuo, kad iSoriSkai prieSdéliu be- ®Kadangi toks vokiegiy kalbos aplinkybinio termo paaukétinimo tiesioginio objekto pozicija procesas, nuosekliai lydimas beprefiksacijos, yra labai panagus j neindoeuropietiy kalboms bidingas aplikatyvines konstrukcyjas, kur analogiski termy paauk8tinimo j sakinio pagrindinio objekto (primary object) pozicija procesai tarp pat privalomai yra lydimi aplikatyvinés priesagos pritaikymo veiksmazodaiui proceso, atitinkama vokietiy kalbos konstrukcija dar vadinama aplikatyvine (plg., Michaelis & Ruppenhofer 2001). 66 Diatezés alternacijos i§ skirtingu teoriniy modeliy tyrimy perspektyvos zymimos derivacijos kryptis sutampa su numanomais leksinés semantikos arba giluminiu sintaksiniu lygmenimis vykstan¢iais derivacijos procesais. Taéiau, kaip biidinga didziajai daugumai kalbos reiSkiniy, taip ir vokie¢iy kalbos alternacijy atveju susiduriama ir su i8imtiniais atvejais. Pavyzdziui, labai retais atvejais vokieciy kalba leidzia alternuojandius sakinius i8reikSti neprieSdéline veiksmazZodzio forma Salia esant galimai ir prieSdélinei (pavyzdziui, veiksmazZodzio streichen ,skleisti, tepti‘ atveju) (placiau Zr. Iwata 2008: 153-156). Tokia padétis labai artima lietuviy kalbos alternacijy atvejui. Be to, vokieciy kalboje galima sutikti ir tokiy atvejy, kai aplikatyvinés konstrukcijos prieSdélinis veiksmazodis, neturi neprieSdélinio atitikmens, pavyzdziui, paliudytas beampeln ,jtaisyti Sviesoforus‘ (pazodziui: »apsviesoforinti*) veiksmazodzio vartojimas aplikatyvinéje konstrukcijoje, bet néra atitinkamo sakinio su veiksmazZodZiu *“ampeln, ir tai galima paai8kinti: kadangi veiksmaZodis yra iSvestas i8 daiktavardZio Ampel ,sviesoforas‘, jis savo reikSméje kaip objekta inkorporuoja ir pamatinj daiktavardi, todél jis imanomas pavartoti tik tokioje konstrukcijoje, kur j tiesioginio objekto (pasyvinéje konstrukcijoje atitinkamai — subjekto) pozicija iskeliamas lokacijos semantinj vaidmenj turintis aplinkybinis termas, plg. Die Kreuzung Arsenalstrafe wird beampelt ,Arsenalo gatvés sankryZa bus apriipinta Sviesoforais (pZd. ,,apSviesoforinta‘)‘. (Pavyzdys i§ Michaelis & Ruppenhofer 2001: 19.) Derivaciniy modeliu Salininkams Sis pavyzdys kelia sunkumu: problemiska éia nenuosekli derivacija, t. y. vienos derivacijos pakopos perSokimas, plg.: Ampel — *ampeln — beampeln. Baigiant kalba apie vienodos alternuojanéiy konstrukcijy leksinés sudéties kriterijy dar pridurtina, kad tokie atvejai, kai vienoje konstrukcijy kuris i§ termy realizuoti negalimas, nelaikomi alternacijomis, plg. Mergaité nusluosté trupinius nuo stalo ir Mergaité nuSluosté stalq (?? nuo trupiniy). Sie sakiniai greitiausiai realizuojami su skirtingy reiksmiy veiksmaZodziais: pirmuoju atveju reiSkian@iu ,(kuo nors) braukant Salinti ka (nuo ko)‘, o antruoju — ,(kuo nors) braukant valyti (8varinti, sausinti) ka‘. Antrasis kriterijus — alternuojanéioms konstrukcijoms bitini predikato struktiiros pokyéiai — galimas vertinti kaip perteklinis: mat predikato struktiros pakitimus galima nustatyti tik i§ jo argumenty struktiros pokytiy, kuriuos apibréZia treciasis kriterijus. Ta¢iau Siuo kriterijumi noréta atsiriboti nuo aplinkybiniy termy raiskos ivairavimo atvejy (plg. Meskos per Ziemq miega ir Meskos Ziemq miega — aplinkybiniy termy poky¢iai nepakei¢ia pre67 KRISTINA LENARTAITE dikato struktiros) ir nuo kity panafiy j alternacijas atvejy (plg. Jie atplésé vaikq nuo motinos ir Jie atplésé moting nuo vaiko — Gia predikato struktira taip pat nekinta, nes predikatas abiem atvejais atveria identiSkas pozicijas tik jas uZima skirtingi situacijos dalyviai). TreGiasis kriterijus — tai, kad sintaksinémis alternacijomis laikytini tik subjekto ir / ar tiesioginio objekto jvairuojantys raiskos atvejai — nubréZia aiskia riba tarp dviejy grynai struktiriniy — subjekto ir tiesioginio objekto — sintaksiniy pozicijy ir i8 dalies sintaksinés, i8 dalies semantinés netiesioginio objekto’ pozicijos. Netiesioginio objekto gramatiné funkcija koreliuoja su kompaktiSka semantiniy vaidmeny grupe (recipientas / beneficientas / eksperienceris / adresatas), ir nerasta tokiy atvejy, kur keli skirtingi vieno veiksmaZodzio jtraukiami termai pretenduoty uZimti naudininko objekto sintaksine pozicija. Naudininko objektu realizuotas termas, kaip ir kiti tolimesniy objekty arba aplinkybiy pozicijoje realizuoti aplinkybiniai termai, gali nebent biti paaukStinamas j tiesioginio objekto pozicija (sakiniai (4), (7)), bet nejsivaizduojamas Zemesnéje aplinkybinéje pozicijoje realizuoto aplinkybinio termo paaukstinimas j naudininko objekto pozicija, ar juo labiau subjekto arba objekto pozicijoje realizuoto argumento pazeminimas j naudininko objekto pozicija. Ir visiskai prieSingai nei ka tik aptartoji netiesioginio objekto gramatiné funkcija, subjektas ir tiesioginis objektas, nors ir prototipiskai suvokiami kaip koreliuojantys atitinkamai su agento ir patiento semantiniais vaidmenimis, bet leidzia j Sias pozicijas paaukétinti ir bet kuriuos kitus semantinius vaidmenis turinéius aplinkybinius termus. Aptariant lietuviy kalbos naudininko objekty vaidmenj alternacijose, naudinga biity apZvelgti angly kalbos ,,datyvines“ alternacijas, dar kitaip vadinamas ,,datyviniu poslinkiu* (dative shift), plg.: (10) a. John handed the scarf to Mary. ,Dzonas padavé Salika Merei‘ b. John handed Mary the scarf. »Dzonas padavé Merei Salika‘ (Pavyzdziai is Shaumyan 2006: 236.) Sakinys (10b) dar vadinamas dvigubo objekto (double object), arba ditranzi7 Cia savokai ,,netiesioginis obyektas* suteikiama siauresne reikimé nei tradicinéje lietuviy kalbos gramatikoje, ir omenyje turimi tik naudininko objektai, turj recipiento / beneficiento ir pan. semantinj vaidmenj. 68 Diatezes alternacuos i§ skirtingu teoriniy modeliy tyrimy perspektyvos tyvine, konstrukcija, o Sios konstrukcijos uZima iSskirtine padéti angly kalbos gramatikoje, mat vaidina lemiama vaidmenj skiriant recipientinius / beneficientinius objektus nuo kity aplinkybiniy sakinio elementu (oblique) ir priskiriant jiems netiesioginio objekto gramatine funkcija. Kitaip tariant, jei ne ditranzityvinés konstrukcijos, kur recipiento / beneficiento semantinj vaidmenj turintis termas realizuojamas kaip pagrindinis sakinio objektas (primary object) ir todél netenka prielinksninio zyméjimo (plg. Mary sakinyje (10b) ir to Mary sakinyje (10a)), nebelikty jokio rimtesnio pagrindo prielinksnine konstrukcija realizuojama terma sakinyje (10a) iSskirti iS kity, taip pat su prielinksniais iSreiSkiamy aplinkybiniu termy. Taigi angly kalboje skirt) tarp pagrindiniy gramatiniy funkcijy — subjekto ir tiesioginio objekto — ir aplinkybiy nubrézti lengviau nei lietuviy kalboje: angly kalboje aplinkybémis laikoma visa tai, kas realizuojama prielinksninémis konstrukcijomis. ISimti, kaip jau minéta, Gia sudaro tik su recipientiniais / beneficientiniais objektais koreliuojanéios prielinksninés konstrukcijos. Toliau kalbant apie angly kalbos ,,datyvines“ alternacijas dar paminétina tai, kad jose dalyvauja veiksmazodziai, pagal reikSme apibendrintai priskiriami »davimo“ veiksmazodziy semantinei grupei®. Jei bandytume veiksmazodzio reikSmés aspektu lyginti angly kalbos ,,datyvines“ alternacijas su lietuviy kalbos alternacijomis, kuriose dalyvauja recipiento (plg. sakinj (7)) ar beneficiento (plg. sakinj (4)) vaidmenis turintys termai, pirmiausia pamaty- ® ,Datyviniy* alternacijy ditranzityvinés konstrukcijos anglu ir kitose kalbose dazniausiai realizuojamos su fizinj_perdavima (transfer) reigkianéiais veiksmazodiiais, kaip antai duoti’, suteikti', parduoti', ,graZinti' ir pan. Tokiais veiksmazodziais koduojamas jvykis, kur agentas kauzuoja objekto peréjima kito gyvo objekto (t. y. recipiento, gavéjo, arba bisimo posesoriaus) nuosavybén, Ditranzityvinéms konstrukcijoms daugelyje kalby labai artimos yra benefaktyvines (benefactive) konstruckcijos. Benefaktyvines situacias (t. y. atliekamas kieno nors naudai) reiSkianéius veiksmazodaius dadnai nelengva atribot: nuo ka tik aptarty fizinj perdavima Zyminéiy veiksmaZodziy, pavyzdziui, angly kalbos ditranzityviné konstrukcija She brought me a coffee Ji atnege man kavos' gali biti parafrazuojama ir ,datyvine“ konstrukcija She brought a coffee to me ,Ji atne’e kavos man’, ir benefaktyvine konstrukcija She brought a coffee for me ,Ji atne3é kavos man (del manes)'. Kaip ka tik matéme angly kalboje, tai pat ir daugelyje kity kalby benefaktyvines situacijas zymj veiksmazodiiai galimi realizuoti ditranzityvinése konstrukcijose, ir tai daZnai apsunkina recipiento ir benefaktyvo (beneficiento) semantiniy vaidmeny diferenciacija. Taéiau kitaip nei fiziny perdavima reiskianéiy veiksmazodziy atveyu, benefaktyvo semantinj vaidmenj turis situacijos dalyvis gali biti realizuojamas net su intranzityviniais veiksmazodziais, pavyzdziui, She sang for me ,Ji dainavo man (dél manes)‘ (Malchukov, Haspelmath & Comrie 2007). 69 KRISTINA LENARTAITE reiskinys apibiidintinas kaip aplinkybinio termo paaukstinimas j tiesioginio objekto (arba pagrindinio objekto) pozicija. Sis procesas veiksmazodzio struktiiroje visada yra zymimas aplikatyvine priesaga. Apzvelkime keleta Giéeva (chichewa) kalbos (bantu kalby grupé) pavyzdziu": (19) a. Ndi-na-tumiz-a kalata kwa mfumu. 1SG.SUBJ-PRAET-siysti-ASP laigkas virgininkui _AS nusiunéiau laiska virsininkui' b. Ndi-na-tumiz-ir-a mfumu kalata. 1SG.SUBJ-PRAET-siysti-APPL-ASP __virsininkas _laiskas ,AS nusiunéiau virsininkui laiSka‘ (20) a. Msangalatsi a-ku-yend-a ndi ndodo. pramogininkas(1) SUBJ(1)-PRAES-vaikS¢ioti-AsP su lazda ,Pramogininkas vaikSto su lazda‘ b. Msangalatsi a-ku-yend-er-a ndodo. pramogininkas(1) SUBJ(1)-PRAES-vaikStioti-APPL-ASP lazda ,pzd. Pramogininkas vaikSto lazda‘ (Pavyzdiiai i§ Kroeger 2004: 64.) Sakiniuose (19a) ir (20a) prielinksninémis konstrukcijomis realizuoti aplinkybiniai termai (kwa mfumu, ndi ndodo) igyja kita sintaksini statusa sakiniuose (19b) ir (20b) — Gia jie jau yra tiesioginiai objektai. Toks aplinkybinio termo paaukstinimo tiesioginio objekto pozicija procesas visada yra aplikatyvine priesaga Zymimas predikato struktiiroje — ¢igeva kalboje tai yra priesaga (-ir- ~ -er-). Cia galéty kilti klausimas, ar tikrai sakiniuose (19b) ir (20b) termai mfumu ir ndodo yra objektai. Tuojau pamatysime, kad minétyjy termy objektiskuma liudija ZodZiy tvarka, veiksmazodzio derinimas su objektu ir pasyvizacijos refleksai. Sakinyje (19a) be prielinksnio iSreikStas (t. y. raiSkos aspektu neZymétas) termas (kalata) uzZima pozicija if karto po veiksmazodiZio, o sakinyje (20b) Sia pozicija jau uzZima termas (mfumu), taip pat realizuotas ne prielinksnine ‘konstrukcija. Sakinys (20b) yra ditranzityvus (arba kitaip — dvigubo objekto konstrukcija), nes Gia yra du nezyméti objektiniai komplementai, ta¢iau aplikatyvinése konstrukcijose (t. y. kuriy veiksmaZodis turi aplikatyvine priesaga) paaukStintasis objektas, turintis recipiento / beneficiento semantine funkcija, realizuojamas pirmoje 4 Duomenys apie Gieva kalbos aplikatyvines konstrukcyas pateikiami i8 Kroeger (2004: 63-71). 76 Diatezés alternacijos i§ skirtingy teoriniy modeliy tyrimy perspektyvos poveiksmazZodinéje pozicijoje prieS kita, taip pat raiSkos atzvilgiu nezyméta objektinj komplementa, turintj temos semantine funkcija. Daugumoje kalbu, turinéiy dvigubo objekto konstrukcijas, pagrindinis objektas taip pat realizuojamas pirmoje poveiksmazodinéje pozicijoje (plg. angly kalbos ditranzityvine konstrukcija (10b)). Be to, ci¢eva kalboje veiksmazodis privalomai yra derinamas gimine™ su subjektu, 0 su objektu Sis derinimas yra neprivalomas. Jei veiksmaZodis neturi derinimo su objektu zymiklio, objektas bitinai turi biti realizuojamas iSkart po veiksmaZodzZio. Ta¢iau kai veiksmaZodis turi i8reikSta derinimo su objektu Zymikli, objektas neprivalo biti realizuotas pirmoje poveiksmazodinéje pozicijoje. Ciéeva kalbos aplikatyviniy konstrukcijy paaukstintasis (arba aplikatyvis (applied object)) objektas, jei veiksmaZodis neturi i8reikSto derinimo zymiklio, realizuojamas iSkart po veiksmaZodzio, o jeigu derinimo su objektu Zymiklis iSreiktas, objektas gali biiti realizuotas ir kitur arba visai nei3reikStas, plg.: (21) Amayi [a-ku-mu-tumb-ir-a mtsuko],,,, Moteris(1) SUBJ(1)-PRAES-OBJ(1)-lieti-APPL-ASP puodelis(3) (mwana). vaikas(1) »Moteris lieja jam (vaikui) puodeli* (Pavyzdys i§ Kroeger 2004: 67.) Cia (21) veiksmazodis rodo derinima gimine su pagrindiniu objektu (mwana), kuris yra realizuotas uz veiksmaZodinés frazés ribu, ar net gali biti visai neigreikStas. Toliau aptartini pasyvizacijos duomenys, kurie taip pat patvirtina, kad aplikatyviniy konstrukcijy paaukétintieji termai yra tiesioginiai (ar pagrindiniai) objektai, plg.: (22) a. Ndodo i-ku-yend-er-edw-a. lazda(9) SUBJ(9)-PRAES-vaikStioti-APPL-PASS-ASP sLazda yra vaikStoma‘ b. *Ndodo i-ku-yend-edw-a (ndi). lazda(9) SUBJ(9)-PRAES-vaikStioti-PASS-ASP su (,p2d. Lazda yra vaikStoma su‘) 2 Gigeva kalba turi sudétinga giminés kategorijos sitema, kuriq sudaro 18 gimines Klasiy, glosuojant gimines klasé nurodoma skliausteliuose arabiskais skaitmenimis. 77 KRISTINA LENARTAITE Pasyviniame sakinyje (22a) (pasyvinis veiksmaZodis Zymimas priesaga -idw- ~ -edw-) subjektas yra instrumento semantinj vaidmenjturintis termas ndodo, taéiau Sio sakinio veiksmaZodis turi ir aplikatyvine priesaga (-er-), rodanéia, kad ndodo yra paaukstintas objektas, plg. sakinius (20a) ir (20b), kuriuose aptariamasis termas yra atitinkamai aplinkybé ir objektas. Sakinio (22b) veiksmaZodis neturi aplikatyvinés priesagos, rodanéios, kad ndodo yra paaukStintasis objektas, todél ir jo iSkélimas j subjekto pozicija pasyviniame sakinyje yra negalimas. Aplikatyviniy ditranzityviniy sakiniy predikatas, kaip antai (19b), leisty tik recipiento, bet ne temos semantinj vaidmenj turintj objekta (t. y. pagrindinj objekta) realizuoti subjektu pasyvinéje konstrukcijoje. Tad apibendrinkime: aplikatyviniy konstrukcijy paskirtis — paaukétinti aplinkybinj terma ij objekto sintaksine pozicija. Sis procesas visada yra lydimas predikato struktiiros pakitimy, kuriuos ¢i¢eva kalboje Zymi visada iSrei8kiama aplikatyvine priesaga. | aplikatyviniy konstrukcijy rei8kinj labai panaiios skyriuje 1.1. aptartos vokie¢iy kalbos lokatyvinés alternacijos (dar Zr. 6 i8nagq). Siame straipsnyje aplikatyvinés konstrukcijos pasitelkiamos ne tik tam, kad paliudytu gausia diatezés alternavimo reiSkiniy jvairove, bet pirmiausia dél to, kad jas jvairiis teoriniai modeliai daZnai naudoja pagristi savo hipotezéms apie kitus argumenty alternavimo reiskinius. 1.4. Apibendrinamosios pastabos Apzvelgus visus tiriamuosius reiSkinius galima apibendrinti ir palyginti, kaip juose atsispindi Sie aspektai: (i) alternuojan¢iy sakiniy reik8més ir funkciju pakitimai, (ii) kuriy sintaksiniy pozicijy raiska palieciama ir (iii) kaip argumenty statuso pasikeitimas atspindimas veiksmazZodzio struktiiroje. Zvelgiant j visus tiriamuosius atvejus pirmiausia pastebimas alternuojanéiy sakiniy parafrazinis santykis, o apibendrintai apie visus Siuos reiSkinius galima teigti, kad jie funkcionuoja kaip sugramatintos aktualiosios skaidos pokyéiy raiskos priemonés. Aktyvinés / pasyvinés alternacijos tipiniais atvejais apima abiejy pagrindiniy sintaksiniy pozicijy — ir subjekto, ir tiesioginio objekto — raiskos pakitimus. Aplikatyvinémis alternacijomis realizuojamas tik tiesioginio objekto raikos jvairavimas. Skyriuje 1.1. aptarti ivairiis argumenty raiskos alternavimo atvejai leidzia jvairuoti subjekto ir / arba tiesioginio objekto raiskai. Be to, jeigu aktyvinése / pasyvinése ir aplikatyvinése alternacijose argumenty sintaksinio statuso pakitimai visada yra atitinkamai 78 Diatezés alternacijos i8 skirtingy teoriniy modeliy tyrimy perspektyvos zymimi veiksmazodzio struktiroje, tai kitos argumenty raiskos alternacijos Siuo atzvilgiu elgiasi labai jvairiai: pavyzdZiui, vokieciy kalbos lokatyviniy alternacijy didZioji dauguma atveju Zymima veiksmazZodzio prieSdéliu be-, anglu kalbos alternacijose veiksmaZodis niekada neturi jokio i8orinio zymiklio, lietuviy kalba ¢ia elgiasi nenuosekliai — daznai tas pats veiksmazodis leidzia alternacija ir be jokiy zymikliu, ir su atitinkamu prieSdéliniu vediniu, ta¢iau daug yra ir tokiy atvejy, kur viena is alternuojan¢iy konstrukciju galima sudaryti tik su atitinkamu prieSdéliniu veiksmazodziu. Siuos su alternacijy procesu Zyméjimo veiksmazodzio struktiiroje susijusius nevienodumus skirtingi teoriniai modeliai traktuoja skirtingai. Akivaizdu, kad visi tiriamieji reiSkiniai turi nemaZai bendra, ta¢iau ar tai tikrai yra pakankamas pagrindas juos gretinti ir ieSkoti bendry Siuos procesus reguliuojanciu principu? Ir j $j klausima vieno atsakymo negali biti. Ta¢iau visy tiriamu reiSkiniu apibrézimo pagrindu pasirinke diatezés savoka, galime Siuos rei3kinius vertinti kaip vieno veiksmazZodzio jtraukiamy semantiniy kintamyju (termy) skirtingas sintaksiniy pozicijy iSsidéstymo schemas. Toliau nuoseklus tokios pozicijos laikymasis netgi leidZia visus Siuos rei8kinius traktuoti kaip vienos superkategorijos — riiies kategorijos — subkategorijas, jeigu riSis apibréZiama kaip kaitybiné!® (inflectional) kategorija, specifikuojanti veiksmaZodinés leksemos pagrindinés diatezés modifikacijas (Mel’¢uk 1993: 11). Cia reikia atkreipti démesj j tai, kad viena diateziy tokiu atveju traktuojama kaip pamatiné (basic), o kitos — kaip jos modifikacijos, ir tai daZniausiai iSreiSkiama atitinkamu zymikliu veiksmaZodinéje leksemoje'*. ‘8 Savoka ,kaitybiné kategorija“ Gia reikéty suprast: kiek kitarp nei jprasta (t. y. ne kaip pilny morfologiniu prieSprie’y paradigma), nes, pavyzdiiui, letuviy kalboje veikiamosios ir neveikiamosios rasies prieSpriea yra bidinga tik dalyviams, bet ne finitinéms veiksmaZodziy formoms, o riigies reikSmés skirtumai_i3reiSkiami veiksmaZodiniu junginiu, ir tai yra viena i§ prieZastiy, kodél letuviy kalbos veikiamosios ir neveikiamosios riiSies opozicijos veikiau vertintinos kaip semantiné kategorija, bet ne kaip kaitybiné. Be to, lietuviy kalboje negalima nustatyti grieZto paradigminio atitikimo tarp veikiamosios ir ja atitinkancios neveikiamosios formy (plg. Holvoet & Seméniené 2004: 36-41). RiSies ,,kaitybiskuma* ¢ia reikety sieti su pagrindinés (basic) veiksmazodiio diatezes (t. y. argumenty semantiniy vaidmeny ir sintaksiniy funkcijy konfigdracijos) modifikacijas dazniausiai lydindiu atitinkamu Zyméjimu veiksmazodiio struktdroje (plg. Mel’Cuk 1993: 5-13). Tai, kad kai kuriais alternacijy atvejais kai kuriose kalbose veiksmazodis neturi jokio papildomo zymiklio, nelaikoma pagrindu tokius atvejus atriboti nuo turinéiu atitinkamus Zymiklius (plg. Mel’éuk 1993: 25-29). 79 KRISTINA LENARTAITE Vertinant i8 tokios perspektyvos, tiriamyjy reiSkiniy gretinimas tikrai yra pagristas. 2. TEORINIY MODELIY APZVALGA PrieS pereinant prie skirtingy teoriniy modeliy pozicijy diatezés alternaciju klausimu apZvalgos akcentuotina, kad pagrindinis démesys ¢ia bus kreipiamas j argumentu raiskos alternacijy (t. y. skyriuje 1.1. aptarty reiskiniy) atvejus, o aktyvinés / pasyvinés ir aplikatyvinés alternacijos daZniausiai bus pasitelkiamos argumentavimo tikslais. Kaip jau minéta jZanginiame skyriuje, visus aptariamus teorinius modelius galima skirti j dvi grupes — konstrukcinius modelius ir visus kitus, kuriems bitty sunku rasti viena bendra pavadinima. 2.1. Generatyviné, reliacijy gramatikos ir ,leksiniy taisykliy* modeliai Visiems Siems teoriniams modeliams bendra tai, kad jie vienu ar kitu lygmeniu, pavyzdziui, sakinio lygmeniu arba predikato semantinés struktiiros, t. y. leksiniy-semantiniy reprezentacijy, lygmeniu siekia apibrézti alternuojanéias konstrukcijas siejantj ry3j. Pirmiausia aptarkime modelius, kuriuose pripazjstami keli sintaksiniy reprezentacijy organizacijos lygmenys, kaip antai generatyvinéje ir reliacinéje gramatikose. Generatyvinéje gramatikoje skiriami du sintaksinés struktiros lygmenys — giluminé struktiira (deep structure) ir pavirsiné struktiira (surface structure) — pirmojoje ju sukuriamas pagrindas sakinio semantinei interpretacijai, o antroji yra pagrindas fonologinei reprezentacijai. Transformacinés taisyklés veikia tarp Siu dviejy lygmeny. Pavyzdiiui, cia teigiama, kad atitinkamos aktyviné ir pasyviné konstrukcijos turingios bendra gilumine sintaksine struktiira, tik realizuojant pasyvine konstrukcija dar iki pavirsinés struktiros organizacijos pritaikomos specialios transformacinés, vardazodzio'’ perkélimo (NP movement), taisyklés (plg. Radford 2002: 420-435). | $i teorinj modelj panaii yra reliaciju gramatika, tik kitaip nei generatyvinéje gramatikoje, kur predikato ir 1s Gia Sis terminas interpretuojamas grynai sintaksine prasme ir apima tik veiksmazodzio komplementus (Zodiius ar jy junginius). 80 Diatezés alternacijos i§ skirtingy teoriniy modeliy tyrimy perspektyvos jo termy santykiai apibréZiami per ju struktiirine konfigiiracija (pavyzdziui, subjektinj santyki turi tiesiogiai sakinio mazgo dominuojamas vardaZodis, o objektinj — tiesiogiai veiksmazZodinés frazés dominuojamas vardazodis), reliaciju gramatikoje termy turimas santykis predikato atzvilgiu — subjektas, objektas ir netiesioginis objektas — sintaksiniame apraSe funkcionuoja tiesiogiai, t. y. kaip primityvios, i8 nieko neiSvedamos ir jokiu kity elementy pagrindu neapibréziamos, savokos. Reliacijy gramatikoje kiekviename sintaksinés reprezentacijos lygmenyje, arba sluoksnyje (stratum), identifikuojamos termy gramatinés funkcijos, o atitinkamos gramatiniy funkcijy kitimus apibrézian¢ios taisyklés susieja turima reprezentacija su ankstesne, pamatine (underlying) reprezentacija ir i$ naujo ivertina termu gramatines funkcijas, jeigu turima reprezentacija néra pradinio lygmens, t. y. jeigu ji apima daugiau nei viena sluoksnj (Blake 1990). PavyzdiZiui, Gia teigiama pasyvines konstrukcijas esant sudarytas bent jau iS dviejy sluoksniy, plg.: (23) a. John sent the letter to Mary. ,DZonas nusiunté laiska Merei‘ b. John sent Mary the letter. ,Dzonas nusiunté Merei laiska’ c. The letter was sent to Mary by John. ,LaiSkas buvo Merei atsiystas Dzono‘ d. Mary was sent the letter by John. »pzd. Meré buvo DZono atsiusta laiska‘ (Pavyzdziai iS Perlmutter & Postal 1986: 92-93.) Tik sakinj (23a) galima vertinti kaip vienasluoksnj, kur termas John atlieka subjekto, letter — tiesioginio objekto, 0 (to) Mary — netiesioginio objekto funkcijas. Sakinys (23b) yra dvisluoksnis. Galutiniame sluoksnyje, kurj ir reprezentuoja aptariamas sakinys, jo termai turi Sias gramatines funkcijas: John — subjekto, Mary — tiesioginio objekto, o letter — chomeur (pranc. ,bedarbis‘), taéiau pamatinis Sios reprezentacijos sluoksnis yra sakinys (23a), atspindintis aukS¢iau aptarta kitokj termy gramatiniy funkcijy pasiskirstyma. Toliau sakinys (23c) yra sakinio (23a) pasyvinis atitikmuo, o sakinys (23d) — sakinio (23b) pasyvinis variantas. Sakinys (23c) yra dvisluoksnis, nes kaip pamatine turi vienasluoksne sakinio (23a) reprezentacija, jame termu funkcijos pasiskirsto taip: letter — subjektas, (to) Mary — netiesioginis objektas, o (by) John — chdmeur. O Stai pasyvinis sakinys (23d) apima tris 81 KRISTINA LENARTAITE sluoksnius, nes jau pamatiné jo reprezentacija (23b) buvo dvisluoksné, termy funkcijos (23d) pasiskirsto taip: Mary — subjektas, letter — chdmeur, (by) John — chomeur (plg. ibid., 92-95). Sakiniy pora (23a) ir (23b) yra »datyviniy* alternacijy atvejis (plg. sakinius (10) skyriuje 1.1.), taigi reliaciju gramatikoje ir ,,datyvines“, ir aktyvines / pasyvines alternacijas realizuoja sakiniai vertintini vienodai — vienas jy yra pamatinis kito (i8vestinio) atzvilgiu. Ta¢iau vienas svarbus aspektas reliacijy gramatikoje, regis, néra apibréZiamas: t. y. kaip skirtingy sluoksniy reprezentaciju atzvilgiu kinta atitinkamo predikato padeétis: ar jis iSlieka toks pat (nors pakitus termy gramatinéms funkcijoms, tai vargu ar imanoma), ar predikato pakitimus turéty savaime atskleisti termy gramatiniy funkcijy pakitimai. Be to, Gia, regis, visai neatsizvelgiama j atitinkamose alternuojan¢iose konstrukcijose i8rei’- kiamus morfologinius predikato struktiiros pokydius (pavyzdziui, pasyvinés formos Zymiklius ir pan.) — grei¢iausiai nuo jy abstrahuojamasi, kaip ir nuo tiesinio ZodZiy i8sidéstymo sakinyje (plg. Blake 1990: 2). GriZtant prie to, kaip generatyviné gramatika traktuoja mums rapimas diatezés alternacijas, atkreiptinas démesys, kad Gia tik tarp aktyvinés / pasyvinés alternacijy neabejotinai nustatomas derivacinis santykis, 0 Stai vadinamyjy lokatyviniy ir ,,datyviniy* alternacijy atveju, net ir remdamiesi vienu teoriniu modeliu, skirtingi tyrinétojai pateikia skirtingas interpretacijas. Pavyzdziui, aptariamos gramatikos Government & Binding atmainoje Projekcijos désnis (Projection Principle) reguliuoja, kad visos veiksmazodzio leksinés savybés biity uZkoduojamos derivacijos pradZioje, t. y. dar giluminéje struktiiroje. Kiekvieno veiksmazodzio subkategorizacinés savybés (t. y. veiksmazodzio komplementai, jy tipas (realizuojamas prielinksnine konstrukcija (PP) ar be prielinksnio (NP)) ir komplementy tiesinio isidéstymo sakinyje tvarka (Radford 2002: 339-361)) galimos nuspéti i§ jo argumenty teminiy savybiy, todél teminiai vaidmenys (pavyzdziui, agentas, tema ir t. t.) dalyvauja organizuojant veiksmazodzio sintaksine projekcija. Ir Stai argumenty raiskos alternacijy atveju kyla esminis klausimas, ar egzistuoja keli veiksmaZodiiai, kiekvienas skirtingai specifikuojas su skirtingomis sintaksinémis struktiromis susijusius teminius vaidmenis, ar yra tik vienas veiksmazZodis, ir jis susietinas su vienintele sintaksine struktira, o kita struktira vertintina kaip i8vesta i§ pirmosios. Kadangi alternacijy reiSkinys apima daugybe skirtingy atvejy, nenuostabu, kad vieniems jy taikoma viena minétyjy strategiju, o kitiems — kita. Dél lokatyviniu alternacijy (pavyz82 Diatezés alternacijos i8 skirtingy teoriniy modeliy tyrimy perspektyvos diiui, a. I loaded hay onto the truck ,a3 (su-, pa-)kroviau Siena ji vezima‘ ir b. I loaded the truck with hay ,a (pri- )pa-kroviau veZima Sienu / Sieno') dazniau linkstama manyti, kad tokiy realizacijy pagrindas yra skirtingos veiksmaZodinés leksemos (plg. Radford 2002: 372-384). O Stai dél ,,datyviniu“ alternacijy (plg. (10), (23ab)) vieningo sutarimo néra’’, tad platiau panagrinékime §j atveji. Kai ,,datyvinés* alternacijos pripazistamos susijusiomis derivaciniu santykiu, tada biitent dvigubo objekto konstrukcija (10b, 23b) laikoma i8vesta i§ ,datyvinés* (10a, 23a). Kai aptariamus atvejus linkstama traktuoti kaip leksines alternacijas (t. y. kaip skirtingu veiksmazodiniu leksemy sintaksines projekcijas, nesiejamas derivacinio santykio), daznai kaip tokio pasirinkimo argumentai minimi Sie aspektai: (i) derivacinei operacijai paprastai biidingas reguliarumas ir produktyvumas, o ,,datyvinéms“* alternacijoms nebiidinga nei viena, nei kita (Sios alternacijos apima tik tam tikry semantiniy grupiy veiksmazodzius, bet ir tu konkreciy grupiy atévilgiu sunku apibréz2ti Sias alternacijas leidzian¢ius / neleidzianéius ribojimus); (ii) derivaciSkai susijusios alternuojanéios konstrukcijos nesuderinamos su Projekcijos désnio veikimu (Zr. aukS¢iau). Derivacinio santykio Salininkai teigia, kad nepripazjstant derivacijos bitty neimanoma adekvaéiai paaiSkinti ir tokiy reguliariy ir produktyviy alternacijy, kaip aplikatyvinés alternacijos (2r. skyriy 1.3.), beje, pastarosios pasitelkiamos aiSkinant ,,datyviniy“ alternacijy realizavimo procesus. Jau matéme, kad su aplikatyvinémis alternacijomis buvo gretinamos vokieciy kalbos lokatyvinés alternacijos, kur viena konstrukcijy bitinai realizuojama su veiksmaZodziu, turin¢iu prieSdélj be- (r. skyriy 1.1. ir plg. 6 i8naSa), tad siekiant pagristi transformacinj datyvo perkélima dvigubo objekto konstrukcijose, nuspresta Sias anglu ir kitu germany kalby konstrukcijas aiskinti kaip nulinio aplikatyvinio sufikso realizacijas. Kitaip tariant, dvigubo objekto konstrukcijy predikatas yra iSvedamas i§ atitinkamo ,,datyvinés* konstrukcijos predikato, ta¢iau jis realizuojamas su nuliniu morfologinés derivacijos Zymikliu, t. y. derivacijos zymiklis yra neiSreiSkiamas. Pirmiausia, tai leidZia aprépti analogiSkus skirtingy kalby reiskinius ir juos paaiskinti vienodu pagrindu, be to, tokia interpretacija padeda iSspresti kai kurias generatyviniame aprage kylan¢ias problemas: kai »datyvinéje“ konstrukcijoje (plg. 10a, 23a) realizuojama prielinksniné frazé, 6 Skirtinga lokatyviniy ir ,datyvimiy“ alternacijy vertinima, matyt, nemaza dalimi bus lemusi nevienoda jy konstrukcijy padétis parafraziskumo aspekto atzvilgiu, apie tai plagiau dr, skyriuje 1.1. 83 KRISTINA LENARTAITE o prielinksniai, kaip teigiama, yra leksikalizuojami giluminéje struktiroje ir jie neleidzia savo valdomy vardaZodziy transformacijos bidu perkelti j tiesioginio objekto pozicija, tai, atrodo, prie’tarauja dvigubo objekto konstrukcijos transformacinei kilmei — nes Gia tiesioginio objekto pozicijoje kaip tik ir realizuojamas tas vardaZodis (plg. 10b, 23b), kuris atitinkamoje prielinksninéje ,,datyvinéje“ konstrukcijoje (10a, 23a) yra iSreiskiamas kaip prielinksnio priedas (jo valdinys). Ta¢iau Si problema iSsprendZiama, jeigu derivacija dvigubo objekto konstrukcijoje inkorporuoja nulinj predikato afiksa, pakei¢iantj ,,datyvinés* konstrukcijos krypties prielinksnj ir turinti KELIO (PATH) semantinj poZymj”’, o atitinkama transformacija dvigubo objekto konstrukcijoje paaukstina giluminés struktiros netiesioginj objekta (,datyvinés“ konstrukcijos prielinksnio prieda) j tiesioginio objekto pozicija. Be to, aplikatyvinj nulinio afikso efekta galima palyginti su derivacinés morfologijos ,,konversija‘, kai, pavyzdZiui, angly kalboje taip pat pritaikant nulinj afiksa leksiniai bidvardziai ,,kovertuojami“ j veiksmazZodzius, plg. brown jtudas* ir brown ,rudinti’. Tokiu biidu ,,datyviniy* alternacijy neproduktyvumo problema perkeliama j leksinj lygmenj (placiau Zr. Emonds & Whitney 2006: 73-144). Nesunku jsivaizduoti, kaip tokia interpretacija galima bitty pritaikyti kity tipy alternacijoms, pavyzdZiui, lokatyvinéms alternacijoms. Sioje vietoje dar biity pravartu aptarti kiek kitoki, ta¢iau taip pat su prielinksniy statuso pakitimu alternuojan¢iose konstrukcijose susijusj reiSkinj — netipines pasyvines konstrukcijas, arba prielinksnines pasyvines konstrukcijas (prepositional / non-canonical / peculiar passive / pseudopassive), plg.: (24) a. This spoon has been eaten with. Sis SaukStas buvo valgytas‘ b. This pub hasn’t been smoked hash in before. ,Sioje smukléje prie’ tai nebuvo rikyta / rilkoma haéi8o‘ (Pavyzdziai is Kageyama 2006: 88-90.) c. This pot has been cooked in (by generations of Smiths). Sis puodas buvo verdamas ([i8tisy] Smity karty)’ d. This bed hasn’t been slept in (by anyone). Si lova nebuvo (niekieno) miegota‘ (PavyzdiZiai i§ Anderson 1997: 202.) ¥ Del tikslios nulinio afikso vietos konfigiracinéje struktiroje néra vieningos nuomonés, ta¢iau sutariama, kad jis turéty biti tiesiogiai dominuojamas V mazgo (Emonds & Whitney 2006: 73-144). 84 Diatezes alternacijos 15 skirtingy teoriniy modeliy tyrimy perspektyvos (25) a. Urvai yra Zvériy gyvenami. (Pavyzdys i§ Ambrazas, red., 1997: 322.) b. Sitas kambarys buvo jo gyvenamas. c. Sitas Saukstas tavo valgomas. d. Sitas kelias dabar (Zmoniy) nebevaziuojamas. e. Sunelis Siandie tebéra nieko neduotas. (PavyzdiZiai i$ Jablonskis 1997: 132, 140.) Sie angly ir lietuviy kalby pavyzdziai rodo, kad pasyviniy konstrukcijy subjektu netipiniais atvejais gali biti realizuojami recipientiniai / beneficientiniai (25e), instrumentiniai (24a, 25c) ar lokatyviniai (24b-d, 25abd) aplinkybiniai termai. I8 pirmo Zvilgsnio gali pasirodyti, kad angly kalbos pasyviniy konstrukcijy (24) subjektinius vardaZodzius (plg. this spoon, this pot) aktyvinése konstrukcijose atitinka prielinksninés konstrukcijos (pavyzdziui, with this spoon, in this pot), ir prielinksnis ¢ia turéty neleisti savo priedui transformacijos biidu biti perkeltam j subjekto pozicija (kaip ir aukéCiau aptartu ,,datyviniy“ alternacijy atveju), be to, NP (vardaZodinés frazés) perkélimo transformacija j pasyvinés konstrukcijos subjekto pozicija galima tik iS pirmos poveiksmazodinés NP pozicijos (paprastai joje realizuojamas tiesioginis objektas). Bet taip néra: prielinksnio priedas atitinkamoje pasyvinéje konstrukcijoje eina subjektu, be to, ir prielinksnis tokioje pasyvinéje konstrukcijoje dazniausiai niekur nedingsta. Sie pasyvizacijos atvejai paaiskinami pasitelkus reanalizés taisykle: giluminéje sintaksinéje struktiroje po leksikalizacijos proceso (t. y. taip pat ivykus ir prielinksnio, ir jo priedo leksikalizacijai) reanalizés taisyklé leidzia perinterpretuoti paprasto veiksmazodiio ir jo netiesioginio komplemento (aplinkybinio termo), zymimo prielinksnine konstrukcija, santykius, pavyzdiiui, iki reanalizés buvusi konstituenty struktiira [V eat] [PP with [NP spoon]], po reanalizés tampa [V eat with] [NP spoon] (Radford 2002: 427-432). Taigi po tokios reanalizés paprastas veiksmazZodis paverciamas sudétiniu, 0 pirmoje poveiksmazodinéje pozicijoje esantiam vardaZodziui nebelieka klii¢iy transformacijos metu biti perkeltam j subjekto pozicija. Tagiau kaip reikéty paaiSkinti angly kalbos sakinj (24b), kur j subjekto pozicija vardazodis pub yra perkeliamas ne i§ pirmos poveiksmazodinés pozicijos (Sioje pozicijoje net ir pasyvinéje konstrukcijoje realizuojamas tiesioginis objektas hash), o i8 aplinkybinés pozicijos, ir kaip interpretuotinos analogiSkos lietuviy kalbos konstrukcijos? Lietuviy kalboje visi pasyviniy sakiniy subjektai atitinkamuose aktyviniuo85 KRISTINA LENARTAITE tikra laiko tarpa, talpa nebus pripildyta). Ta¢iau toks aiSkinimas sunkiau pritaikomas analogiskiems atvejams, kur akivaizdesnis ivykiy vienalaikiSkumas, tad ir jvykius siejantis prieZastinis ry$ys neiSryskéja (plg. Iwata 2005: 375-376). Pinkerio modelyje taip pat atitinkama leksiné taisyklé reguliuoja tai, kad veiksmazZodis, kurio semantinés struktiiros Serdis (core) yra x kauzuoja y judéti i / ant z‘, paveréiamas j nauja veiksmaZodi, kurio semantinés struktiros Serdis jau yra ,x kauzuoja z pakeisti biisena tokiu biidu, kad y juda j / ant jo’ (Pinker 1989: 79). Lyginantsu prieé tai aptartu aiskinimu, nauja Gia yra tai, kad lokatyviniy alternacijy atveju derivacija gali vykti abiem kryptimis: ir i8 lokatyvinio varianto (31a) j with varianta (31b), ir i8 with varianto j lokatyvinj (tai ,,inversinés subordinacijos“ atvejis). Derivacijos kryptis nustatoma pagal tai, kurio argumento negalima praleisti, t. y. kuris argumentas gali eiti vieninteliu objektiniu komplementu: jei temos semantinj vaidmenj turjs — tai derivacija vyksta i§ lokatyvinio varianto, 0 jei tikslo (goal) — tai i8 with varianto. Taciau pasirodo, kad Sis testavimo biidas yra nepatikimas, nes biina atveju, kai alternuojantiuose sakiniuose ta patia sintaksine pozicija galj uzimti komplementai abu gali biti praleidZiami (arba né vienas negali). Anot Pinkerio, tokie atvejai, kaip antai alternacijos su veiksmazZodZiu stuff ,(pri-)kimSti‘ rodo derivacija i§ with varianto (32b) j lokatyvinj (32a), plg.: (32) a. He stuffed the breadcrumbs into the turkey. jJis prikimSo duonos trupiniy j kalakuta‘ b. He stuffed the turkey with breadcrumbs. is prikimSo kalakuta duonos trupiniuy‘ c. *He stuffed the breadcrumbs. d. He stuffed the turkey. Sakiniai (32c) ir (32d) rodo, kad veiksmazodzio stuff vieninteliu objektiniu komplementu gali eiti tik murkey, nes sakinys (32c) yra negramati8kas, todél pamatiné forma yra (32b). Cia veiksmaZodzio semantiné reprezentacija turi sudétingesne jvykio struktiira (,x kauzuoja z pakeisti biisena tokiu biidu, kad y juda j / ant jo (z)), ir kai atitinkama taisyklé i8trina pagrindinj démenj ( xkauztojez-pakeisti bitsenatokitbide, kad y juda i / ant jo (z)'), subordinuotas démuo gali biti paaukstinamas j pagrindinius démenis (Iwata 2005: * Referuojama 18 Iwata (2005: 358). 92 Diatezes alternacijos i§ skirtingy teoriniy modeliy tyrimy perspektyvos 358-375). Pinkerio modelyje formos ir reikSmés atitikimo ,,tarpininkais* laikomos teminés Serdys (thematic cores), t. y. ivykio tipo ar santykio, kuris sudaro atitinkamy veiksmaZodziy klasés reikmiy Serdj, scheminés reprezentacijos. Teminés Serdys, kaip antai ,,x paveikia y“ arba ,,x salygoja, kad y turétu 2‘ yra susiejamos su atitinkamais sintaksiniais remais [NP V NP], [NP V NP NP]. Taigi veiksmaZodis pasirodo kuriame nors sintaksiniame réme, jeigu jo teminé Serdis yra susijusi su tuo sintaksiniu rému (ibid., 363). Be to, Pinkeris suklasifikavo alternacijas leidzianéius ir neleidzian¢ius anglu kalbos lokatyvinius veiksmazodzius: vieni jy, ,orientuoti j turini“ (content-oriented) biitinai iSreiSkia atitinkama ,,dedama“ dalyka (locatum) nurodantj argumenta, o kiti, ,,orientuoti j talpa“ (container-oriented), bitinai iSreiskia lokacija (location) zymintj argumenta. Pasak Pinkerio, tokie veiksmy tipai, kuriy tikslo (goal) semantinj vaidmenj turintys argumentai gali biiti lengviau suvokiami kaip patiria pokytj, yra labiau linke realizuoti savo tikslo argumentus kaip patientus, ir dél to gali dalyvauti alternacijose (plg. Arad 2006: 474-477). Apibendrinant pastebétina, kad abiejuose — ir Levin, Rappaport Hovav, ir Pinkerio — pasitilytuose ,,leksiniy taisykliy* modeliuose dvi skirtingos, taciau netiesiogiai derivacijos ry3io jungiamos vieno veiksmazodzZio semantinés reprezentacijos susiejamos su skirtingomis argumenty realizacijomis. Taigi nors tiesioginio derivacinio rySio tarp dviejy realizacijy, kaip ir leksinés-funkcinés gramatikos atveju, ¢ia nustatyti negalima, vis délto netiesiogiai — per leksines taisykles — atitinkama leksines-semantines reprezentacijas siejantj ry8i galima atsekti. Esminis ia aptarty generatyvinés ir reliacijy gramatiky bei ,,leksiniy taisykliy* modeliy skirtumas yra toks, kad pirmieji alternuojanéiy konstrukcijy skirtumus aiSkina sintaksiniu lygmeniu, o antrieji, prieSingai, aiSkina, kad alternuojanéiy konstrukcijy skirtumus lemia semantiniu lygmeniu vykstantys procesai, kurie véliau atitinkamai sujungiami su skirtingomis sintaksinémis reprezentacijomis, todél ,,leksiniy taisykliy* modeliai sintaksiniu reprezentacijy atzvilgiu yra vienasluoksniai, 0 generatyvinés ir reliacijy gramatiky modeliai — daugiasluoksniai. 2.2. Konstrukciniai modeliai Apie konstrukcinius modelius i§ karto pasakytina, kad tai yra j vartojimo atvejus orientuoti, kitaip tariant, vartojimu grindZiami (usage-based), ling93 KRISTINA LENARTAITE vistiniai modeliai, pripazista laipsnisko kalbos i’mokimo procesus, kurie didzia dalimi vyksta indukciniu pazinimo keliu (t. y. nuo atskiry atvejy — prie generalizaciju), ir kaip pagrindinj jvairius kalbinius procesus lemiantj mechanizma i8keliantys generalizacijas. Be to, Siuose modeliuose nepripazistamas toks kitiems modeliams svarbus procesas, kaip vieny kalbos struktiry derivacija i§ kity, nes, kitaip nei iki Siol aptartieji, konstrukciniai modeliai pagrindiniu lingvistiniu vienetu pripazjsta kalbos vartosenoje jsitvirtinusias konstrukcijas, kurios toliau nebeskaidytinos j jokius atominius primityvus. Konstrukcijomis, t. y. ismoktais konkreéiais lingvistiniais vienetais su jiems biidinga forma ir reikSme ar diskurso funkcija, pripazistamos tokios struktiros (konstrukcijomis ¢ia laikomos ir morfemos, zodziai, idiomos) kuriy formos ar reik’més aspektai negali iki galo biti nuspéjami i§ savo atskiry komponenty ar i8 kity kalboje egzistuojan¢iy konstrukcijy. Be to, net ir iki galo nuspéjamas konkretus formos ir reik3més sasajos atvejis gali biti pripazjstamas konstrukcija, jei tik jis yra pakankamai daznai vartojamas (Goldberg 2006: 5). Toliau Siame skyriuje diatezés alternacijy reiSkinius aptarsime Goldberg konstrukcijy gramatikos ir Iwatos leksinio-konstrukcinio modelio atzvilgiu. Goldberg konstrukciju gramatikoje kaip pagrindinés sakiniy rai8kos priemonés iSskiriamos, pavyzdZiui, tokios anglyu kalbos argumenty struktiros konstrukcijos: (33) a. Ditranzityviné konstrukcija _,x kauzuoja y gauti 2‘ Subj V Obj Obj2 Pat faxed Bill the letter. ,Pat faksu nusiunté (nufaksavo) Bilui laiska‘ b. Kauzuoto judéjimo konstrukcija ,x kauzuoja y judéti j z* Subj V Obj Obl Pat sneezed the napkin off the table. ,p2d. Pat nudiaudéjo servetéle nuo stalo' (Goldberg 1995: 3-4). Tokios argumenty struktiiros konstrukcijos yra veikiau sietinos su artimy reikSmiy grupe nei su viena abstrak¢ia reiksme, nors tokia reik’me paveldétoje konstrukcijy hierarchijoje ir jmanoma bity iSskirti (Goldberg 1995: 108-110). Konstrukcijy gramatikoje, kaip ir kitose konstrukciniy modeliy atmainose, konstrukcijos didzia dalimi lemia sakiniy reikimés skirtumus, 0 94 Diatezés alternacijos 18 skirtingy teoriniy modeliy tyrimy perspektyvos veiksmazZodis™ tik semantiskai integruojamas j konstrukcija. Konstrukcijos egzistuoja nepriklausomai nuo veiksmazodziy, turi savo reiksme ir specifine sintaksine struktira. Pavyzdziui, kauzuoto judéjimo (caused motion) konstrukcijoje ,x kauzuoja y judéti j z‘ argumenty vaidmenys — prieZastis (cause), tikslas (goal), tema (theme) — yra tiesiogiai susije su konstrukcija, 0 Stai veiksmazodzio DETI dalyviy vaidmenys — dedantysis, dedamasis, vieta, kur dedama, — yra susije su veiksmazZodziu. Argumenty vaidmenis ,,suliejant*, arba integruojant, su veiksmo dalyviy vaidmenimis gaunama sudétiné sintaksiné-semantiné struktiira, plg.: i KAUZUOTAS <prieZastis (cause), tikslas (goal), tema (theme) > JUDEJIMAS | | | | | DETI <dedantysis, vieta, kur dedama, dedamasis > J 4 \ 4 | Sint. V SUBJ OBL OBJ : (plg. Goldberg 1995: 52) Konstrukcijos argumenty vaidmeny ir veiksmazodzio dalyviy vaidmeny suliejimo procesas yra reguliuojamas Siu désniu: (i) Semantinés dermés principo (Semantic Coherence principle): tik semantiskai suderinami vaidmenys gali biti ,suliejami*; (ii) Atitikimo principo (Correspondence Principle): kiekvienas dalyvio vaidmuo, kuris yra leksiskai profiliuojamas ir iSreikStas, turi biti ,,suliejamas“ su konstrukcijos profiliuojamais argumenty vaidmenimis. Jei veiksmaZodis turi tris dalyviy vaidmenis, tada vienas i jy gali biti ,suliejamas* su konstrukcijos argumenty struktiiroje neprofiliuojamu vaidmeniu (Goldberg 1995: 50). Cia atkreiptinas démesys j tai, kad leksi8kai profiliuojami dalyviy vaidmenys yra tie, kurie biitinai reikalaujami i8reiksti sakinyje, o konstrukcijy profiliuojami argumenty vaidmenys (pavyzdZiui, prieZastis (agentas) tikslas, tema) yra siejami su pagrindinémis sintaksinémis pozicijomis — subjektu ir tiesioginiu objektu. Alternacijy atvejai konstrukcijy gramatikoje aiskinami kaip vienos ir tos patios veiksmazZodzio reiksmés (t. y. atitinkamo semantinio-interpretacinio rémo pagrindu suvokiamas veiksmas ir jo jtraukiami dalyviy vaidmenys) * Veiksmazodzio reik§mé konstrukciniuose modeliuose bitinai susieyama su atitinkamo semantinio-interpretacinio remo semantika, kurios pagrindu nustatomi veiksmazodzio dalyviy vaidmeny ribojimai (Zr. Goldberg 1995; 25-31; 43-44). 95 KRISTINA LENARTAITE galéjimas integruotis su dviem ar daugiau skirtingy argumentuy struktiiros konstrukcijy. Pavyzdziui, anglu kalbos lokatyviny alternaciju, arba kitaip spray / load ,purksti / krauti‘ alternaciju, atveju (plg. sakinius (31a) ir (31b)) tas pats veiksmaZodis load gali biti integruojamas su kauzuoto judéjimo konstrukcija (31a) arba su kauzatyvine + prielinksnio with konstrukcija” (31b), kitaip sakant, aptariami sakiniai vertintini kaip skirtingu konstrukciju instanciacijos: sakinys (31a) — kauzuoto judéjimo konstrukcijos, o sakinys (31b) — kauzatyvinés + prielinksnio with konstrukcijos. Alternuojanéiy sakiniy reikSmés skirtumai tokiu atveju yra nulemti konstrukcijy reik’més skirtumy (plg. Goldberg 1995: 175-179; Goldberg 2006: 34-38). Aktyvinés / pasyvinés alternacijos Gia taip pat aiSkinamos kaip skirtingu konstrukcijy instanciacijos. Pasyvinés konstrukcijos paskirtis — uzZtemdyti (shading) su veiksmaZodziu siejamo aukS¢iausio rango dalyvio vaidmenj. Taigi konkretus pasyvinis sakinys vertintinas kaip konstrukcijos, uztemdanGios atitinkama dalyvio vaidmeni, t. y. pasyvinés konstrukcijos, instanciacija (Goldberg 1995: 56-57). O tai, kad tokios alternacijos, kaip pasyvizacija ar aplikatyvinés konstrukcijos paprastai yra lydimos morfologinés derivacijos, konstrukcijy gramatikoje aigkinama Stai kaip: su minétais reiSkiniais susijusios uZdaros gramatiniy morfemy klasés, kaip antai veiksmazodziu pasyvizacijos Zymikliai ar aplikatyvinés priesagos, prilygintinos argumenty struktiiros konstrukcijoms”’, todél semantiné atitinkamos morfemos ir veiksmazZodzio integracija yra analogiska konstrukcijos ir veiksmaZodzio integracijai (Goldberg 1995: 22-23). Idomu, kaip Siame modelyje biityu traktuojamos skyriuje 1.3. aptartos Giéeva kalbos aplikatyvinés konstrukcijos: juk Gia veiksmaZodzius integruojant su ta pa¢ia uZdara gramatiniy morfemyu, tiksliau aplikatyvinés preisagos (-ir- ~ -er-), grupe gaunamos visai skirtingos konstrukcijos, pavyzdziui, ditranzityviné (19b) ir kauzatyviné (20b)? Kituose modeliuose vienaip ar kitaip (sintaksiniu ar semantiniu lygmenimis) aptariamuosius reiSkinius siejancio derivacinio santykio atsisakymas konstrukcijy gramatikoje grindziamas taip: (i) geriau A generuoti tiesiogiai, o ne *Tokia argumenty struktiros konstrukcija vertintina kaip sudétinga, t. y. sudaryta i8 dviejy nepriklausomy konstrukciju: kauzatyvinés konstrukcijos ir prielinksnio with valdomos konstrukcijos (Goldberg 2006: 36). * Konstrukciniuose modeliuose, kaip ir kognityvineje gramatikoje, nera grieZtos skirties tarp leksiniy ir gramatiniy vienetu. Diatezes alternacijos 18 skirtingy teoriniy modeliy tyrimy perspektyvos i8vesti i8 C, jeigu egzistuoja modelis B, turintis tokias pat (target) sintaksines savybes kaip A, bet akivaizdziai nesantis i8vestas i§ C; (ii) geriau nevesti A i8 C, jei egzistuoja modelis B, turintis tokias pat tokias pat sintaksines savybes kaip C, bet nesantis inputu (input), i§ kurio gali biti ivestas A. (Goldberg 2006: 22-25). Tokiu biidu nebelieka problemos, su kuria susiduria kiti, derivacija vienu ar kitu lygmeniu pripazistantys modeliai: argumentu struktiiros konstrukcijos Siame modelyje veikia kaip pavirSinés generalizacijos (surface generalizations) konkre¢iy savo instanciaciju atzvilgiu. Kaip Goldberg konstrukcijy gramatikos triikumas nurodoma tai, kad ¢ia pagrindiniu lingvistiniu vienetu pasirenkamos auk&tesnio rango abstrak¢ios konstrukcijos, nors vaiky kalbos mokymosi ir kiti faktai rodo, kad kaip pagrindiniai vienetai Siuo atzvilgiu funkcionuoja Zemesnio rango su konkreGiomis veiksmazodziy klasémis susijusios konstrukcijos. AukStesnio rango abstrak¢ios konstrukcijos negali egzistuoti be Zemesnio rango konstrukciju, todél pirmosios negali biti laikomos adekvatesnémis psichologinés realybés”® atZvilgiu nei antrosios (Iwata 2008: 123-129). Kitas nurodomas triikumas susijes su auk8tiau aptartu Atitikimo principo veikimu: pirmiausia, kaip rodo praleidimo testo taikymas, Gia yra problemiSkas leksi8kai profiliuojamy veiksmo dalyviy vaidmeny, t. y. bitiny i8reikSti dalyviy vaidmenu, nustatymas, be to, pasak Iwatos, Sis principas i8 dalies dubliuojas Semantinés dermés principa ir apskritai bitu galima be jo (t. y. Atitikimo principo) apsieiti (Iwata 2005: 382-387). Dar galéty pasirodyti, kad konstrukcijy gramatikoje skirtingais lygmenimis perteikiama informacija kartojasi, yra pertekliné, pavyzdziui, su veiksmazodziu susije dalyviy vaidmenys, atrodo, perteikia pakankamai informacijos ir apie argumentu sintaksines projekcijas, taciau visa tai dar atkartojama ir konstrukcijy lygmeniu. Tagiau 8i pertekliné informacija sudaro kognityvinéje ir konstrukcijy gramatikose itin reikSmingo instanciacijos mechanizmo esme. Abstraktesniy konstrukciju paskirtis (funkciné motyvacija) yra sankcionuoti Zemesnio lygmens konkretesnes konstrukcijas, pavyzdziui, sakinius, taip pat ir naujai sudaromus. Tokiu biidu konstrukcijos atlieka ta pa¢ia funkcija, kuria atlieka taisyklés generatyviniuose modeliuose. * Konstrukciniams modeliams, kaip vartosena (usage-based) grindziamiems modeliams, yra labai svarbu, kad jy pripazjstami gramatimiai vienetai ir teiginiai biity adekvatiis ir kity psichologiniy, kognityviniy procesy atzvilgiu, t. y. kad kalbétojui / klausytojui jie bitty psichologi8kai realiis. 97 KRISTINA LENARTAITE Iwatos leksiniame-konstrukciniame modelyje (lexical-constructional approach), nors i§ esmés sekama Goldberg konstrukcijy gramatika, ta¢iau visi pagrindiniai jos aspektai yra Siek tiek modifikuojami: (i) konstrukcijy gramatikoje pagrindiniu gramatinio apraSo vienetu pasirinktos aukStesnio rango abstrakéios konstrukcijos, o leksiniame-konstrukciniame modelyje pagrindinémis pasirenkamos Zemesnio rango, su konkretia veiksmazodziu klase susijusios konstrukcijos; (ii) konstrukcijy gramatikoje veiksmazodzio reik’me galima redukuoti j veiksmo dalyviu vaidmenis, t. y. veiksmazZodzio reikSmei reprezentuoti pakanka jo Zymimo veiksmo dalyviy vaidmeny, 0 leksinéje-konstrukcinéje gramatikoje veiksmaZodiio reik8mé neapribojama vien dalyviy vaidmenimis, ¢ia ji suvokiama placiau; (iii) konstrukcijy gramatikoje veiksmazodzio ir konstrukcijos santykis nustatomas per tai, kaip konkretaus veiksmazodZio reikimé yra suderinama su konstrukcijos reik§- me, 0 leksiniame-konstrukciniame modelyje svarbu, kaip visas pasakymas, pavyzdiiui, He sprayed the wall with paint Jis purské siena dazais', yra suderinamas su konkre¢ios veiksmazodziy klasés konstrukcija (plg. Iwata 2008: 123). Zemesnio rango konstrukcijy taikymo pranagumas jau buvo aukétiau minétas, o tai, kad tradici8kai su veiksmaZodzio leksema siejami parametrai (pavyzdziui, argumenty struktiira) negali adekvatiai atspindéti suderinamumo su konstrukcija, rodo tokie atvejai, kai Sis suderinamumas akivaizdiiai lemiamas ne tik veiksmazZodzio, bet ir kity sakinio element, t. y. su vienais termais veiksmaZodis galimas realizuoti konkretioje konstrukcijoje, o su kitais — ne, plg.: (34) a. *He spread the sleeping child with a blanket. Jis apskleidé mieganti vaika antklode‘ b. He spread the bread with butter. Jis (ap-)tepé duona sviestu‘ (Pavyzdiiai i$ Iwata 2008: 124.) Abu Siame straipsnyje aptariami Iwatos darbai (Iwata 2005; 2008) yra skirti lokatyviniy alternacijy problemoms, o pagrindiniai Siy reiSkiniy atzvilgiu keliami klausimai yra tokie: kodél vieni veiksmazodiiai leidzia lokatyvines alternacijas, o kiti — ne; i8 pastarojo klausimo i&plaukia ir kiti: kurie lokatyvinése alternacijose dalyvaujanéiy veiksmazodziy semantikos aspektai nulemia ta galimybe ir kodél. Tad akivaizdu, kad Iwatos tyrimas yra labiau orientuotas j lokatyviniy alternacijy semantikos analize. Detaliau 98 Diatezés alternacijos i§ skirtingy teoriniy modeliy tyrimy perspektyvos panagrinéjes Pinkerio ir kitu teigini, kad lokatyviniy alternacijy poros vadinamasis with variantas (plg. (31b)), kuriame lokacijos vietos, trumpiau — lokatyvo, vaidmenj turintis narys eina objektu, gali biti charakterizuojamas kaip Zymintis ,,(lokatyvo) biisenos pokytji“ (change of state) kito alternuojanéio sakinio, zymin¢io ,,(temos) lokacijos pokytj* (onto / into variantas, plg. (31a)) atZvilgiu, Iwata priéjo prie i8vados, kad ,,(lokatyvo) biisenos pokyéio* charakteristika ir dél savo pernelyg bendro pobidzio, ir dél rySkiy lokatyvines alternacijas leidzianéiy veiksmazodziy semantiniy skirtumy nuo prototipiniy ,,biisenos poky¢io* veiksmazodziy, kaip antai break ,lauzyti‘, semantikos negali adekva¢iai apibidinti tiriamo reiSkinio semantiniu aspektu (Iwata 2008: 22-25). Dél to savo siiilomame leksiniame-konstrukciniame modelyje Iwata laikosi nuostatos, kad tik Zemesnio rango, t. y. su konkreGia veiksmazodzZiu klase susijusios, konstrukcijos gali adekvatiai atspindéti lokatyviniy alternacijy semantinius ir sintaksinius procesus. Lokatyviniu alternacijy with variantas (31b), kur lokatyvas eina objektu, apibidintinas kaip realizuojantis ,,cover“ ,dengti’ veiksmazodziy klasés (0 kai kuriais atvejais — ,,fill* ,(uZ-)pri-pildyti' veiksmazZodZiy klasés) semantika, 0 into / onto variantas (31a), kur lokacija kei¢iantis daiktas (locatum) eina objektu, realizuoja ,,put* ,déti’ veiksmazZodziy klasés semantika. Su konkrecia veiksmazodziy klase susijusi konstrukcija vertintina kaip sankcionuojanti schema”’ ja instancijuojanéiu konkrediy realizacijy atzvilgiu, plg.: (35) a. The vandal sprayed paint onto the sculpture. »Vandalas purské daZus ant skulptiros‘ b. The vandal sprayed the sculpture with paint. ,Vandalas (api-)purské skulptira dazais' (Pavyzdys i8 Iwata 2008: 48.) » | vartosena orientuotuose teoriniuose modeliuose konstrukcijos yra ne kas kita, kaip i8 vartojimo jvykiy (sakiniy) abstarhuoti schemimai formos ir reiksmé deriniai. Konstrukcijos, suvokiamos kaip vartosenoje nusistovejusias savo konkreé1y realizacijy bendrybes apimanéios schemos, tose realizacijose yra isikinije ir sankcionuoja naujas, jy specifikacijas atitinkanéias, realizacijas (Iwata 2008: 38). Ir konkreti alternacijose dalyvaujanti veiksmazodzio reik’mé, ir konstrukcijos reikimé konkreéiy vartojimo ivykiy atzvilgiu yra vertintinos kaip tam tikros abstrakcijos. Be to, veiksmazodiio reik8mé yra sunkiai atribojama nuo konstrukcijos reiksmés, t. y. jos persikloja, Tad konkretaus verksmazodzio reik’mé jsivaizduotina kaip su tuo veiksmazodziu susietinas informacijos minimumas (ibid., 87-99). 99 KRISTINA LENARTAITE Sakinys (35a) laikomas veiksmazZodziu klasés rango konstrukcijos, turin¢ios »put* ,déti® semantinj komponenta, instanciacija, o sakinys (35b) — veiksmazodziy klasés rango konstrukcijos, turin¢ios cover ,dengti’ semantinj komponenta, konkre¢ia realizacija (ibid., 27-51). Alternacijos turimos tuomet, kai to paties veiksmaZodzio semantika (jos specifikacijy ribas apibrézia atitinkamas semantinis-interpretacinis rémas) gali biti suderinama (integruojama) su dviem skirtingomis konstrukcijomis. Kiti reiksmingi lokatyvines alternacijas leidzianéiy veiksmazodziy semantikos poZymiai yra Sie: veiksmo holistinis pobiidis ir veiksmo teli8kumas (t. y. suponuojama veiksmo pabaiga). Sakiniuose, kaip antai (31b) ir (35b), kur lokatyvas eina objektu, Siuos sakinius sankcionuojan¢ios ,,cover“ (35b) arba ,,fill* (31b) semantikos veiksmazodziy klasés salygoja papildomo semantinio komponento — holistinio efekto — atsiradima, t. y. suvokima, kad veiksma patiriantis objektas yra visiskai to veiksmo apimtas. Tatiau, pavyzdiziui, sakinys (35b) leidzia dvejopa — ir holistine, ir neholistine — interpretacija: skulptiiros, kaip meno kirinio, atzvilgiu net menkiausias ant jos purkstelétas dazy ruoZelis gali biti vertinamas kaip skulptiros biiklés, t. y. estetinés i$vaizdos, pakitimas, ir dél to galima realizacija (35b). Taéiau, pasak Iwatos, tik holistinj efekta turin¢ios realizacijos yra sankcionuojamos ,,cover“ / ,,fill* semantikos veiksmazodiy klasés konstrukciju, tad tas pats sakinys (35b), kai leis holistine interpretacija, bus vertinamas kaip minétosios grupés konstrukciju instanciacija, o kai neleis — tai reik8, kad ji sankcionuoja kurios nors kitos veiksmazodiiy (pavyzdziui, ,,bjaurojimo“ veiksmazZodziy) klasés konstrukcija. Be to, jeigu lokatyva objektu pasirenkantis konkretus sakinys neleidzia holistinés interpretacijos, tokiu atveju, grieztai vertinant, jis néra visai tikras lokatyviniy alternacijy atvejis, nes yra sankcionuojamas ne ,,cover“ / ,,fill“ semantikos veiksmazodziy klasés konstrukcijy. PanaSiai aiskinamas ir teli8kumo semantinio komponento refleksas: jei lokatyva objektu pasirenkanéiy sakiniy veiksmas yra teliSkas (netestinis / baigtinis), tai jie yra sankcionuojami ,,cover“ / , fill semantikos veiksmazodiiy klasés konstrukcijy, 0 jei ateliskas — kurios nors kitos veiksmazodiiy klasés konstrukcijos (ibid., 55-64). Nagrinédamas tokius lokatyviniy alternacijy atvejus, kai vienas sakiniy sudaromas su morfologiskai sudétingesniu veiksmazodiiu, kaip antai vokieiy kalbos lokatyvinés alternacijos (plg. sakinj (9)) arba japony kalbos lokatyvinés alternacijos, Iwata elgiasi nenuosekliai: vokie¢iu kalbos su prielinksniniais (be-) veiksmazodiiais lokatyva objekto pozicijoje realizuoja sakiniai 100 Diatezés alternacijos i§ skirtingy teoriniy modeliy tyrimy perspektyvos (9b), apskritai, grieZtai vertinant, jo nelaikomi lokatyviniy alternacijy atveju, nes jie néra sankcionuojami ,,cover“ / ,,fill* semantikos veiksmazodziu klasés konstrukcijy, nes esa jiems nebiidinga holistiné interpretacija (ibid., 2008: 152-156); o Stai, pavyzdziui, japony kalbos lokatyvinio objekto sakiniuose, sudarytuose su priesaginiu (-tsukusu) veiksmaZodziu, kadangi realizacijos su Siais veiksmazodZiais galimos vertinti kaip ,,cover“ / ,,fill* semantikos veiksmazodziy klasés konstrukcijy instanciacijos ir priesaga -tsukusu néra gramatiné morfema, sie alternacijy atvejai vertinami taip pat, kaip ir angly kalbos lokatyviniy alternacijy atvejai (ibid., 2008: 188-192). Leksiniam-konstrukciniam modeliui galima papriekaiStauti dél Siy aspekty: (i) biti vadinami ,lokatyvininémis alternacijomis“, atrodytu, gali visi alternuoja sakiniai, kur viename i ju objekto pozicijoje realizuojamas lokatyvo (bendraja prasme) semantinj vaidmenjturintis sakinio narys, tatiau Iwata kaip lokatyvines alternacijas linkes vertinti tik tuos atvejus, kurie yra relevanti8ki jo nusistatytiems semantiniams ribojimams; (ii) regis, cia pervertinas ir tam tikry veiksmaZodzio semantinés struktiiros aspekty — holistiskumo, ir teli8kumo — vaidmuo: holistiskumas visada yra reliatyvus — jj visada jvertina kalbétojas, ir galimos kelios (holistiné / neholistiné) interpretacijos tokiy sakiniy, kaip antai (35b), kaip tik rodo, kad holisti8kumas lokatyviniy alternacijy atveju nebitinai atlieka tokj lemtinga vaidmeni, kokj jam noréty priskirti Iwata (dar Siuo klausimu plg. Michaelis & Ruppenhofer 2001: 23-27). Holistiné sema, be abejo, yra biidinga didesnei daugumai lotyviniy alternacijy, bet ne visoms ju. Taigi nors konstrukciniai modeliai neabejotinai gali paaiSkinti argumenty alternavimo reiskinius, tatiau kaip ,,alternacijos“ tiesiogine Sios savokos prasme Siuose modeliuose miisy aptariamieji reikiniai neegzistuoja, nes ju ia nesieja joks igskirtinis rySys. Konstrukciniuose modeliuose apskritai visas su tuo pa¢iu veiksmazZodziu imanomas sudaryti realizacijas galima biitu vadinti alternacijomis. 2.3. Apibendrinamosios pastabos Dabar trumpai pakomentuotina, kodél visus Gia (skyriuose 2.1. ir 2.2.) aptartus teorinius modelius atsisakoma klasifikuoti derivacijos pagrindu, t. y. i derivacinius ir nederivacinius. Dél generatyvinés ir reliaciju gramatiky bei »leksiniy taisykliu* modeliy jau buvo minéta, kad ten derivacijos procesai 101 KRISTINA LENARTAITE ComRIE, B. & M. POLINSKY, eds. 1993: Causatives and Transitivity. AmsterdamPhiladelphia: John Benjamins. CHAFE [CEJF], W., L. 2003: Znacenie i struktura jazyka, Moskva: URSS. DESCLES, J.-P., Z. GUENTCHEVA & S. SHAUMYAN 1985: Passivization in Applicative Grammar. Amsterdam-Philadelphia: John Benjamins Publishing Company. EMONDS, J. & R. WHITNEY 2006: Double Object Constructions. In: EVERAERT & VAN RIEMSDIJK, eds., vol. 2, 2006, 73-145. EVERAERT, M. & H. VAN RIEMSDIJK, eds., 2006: The Blackwell Companion to Syntax, vols. 1-5. Malden-Oxford-Victoria: Blackwell Publishing. FOLEY, W. 2007: A typology of information packaging in the clause. In: SHOPEN, ed., vol 1, 2007, 362-446. GIvON, T. 1979: On understanding grammar. New York : Academic Press. GOLDBERG, A., E. 1995: Constructions: A Construction Grammar Approach to Argument Structure. Chicago: University of Chicago Press. GOLDBERG, A., E. 2006: Constructions at work: The nature of generalization in language. Oxford-New York: Oxford University Press. HOLVOET, A. 2003: Aktualiosios skaidos problemos. In: HOLVOET & JUDZENTIS, red., 2003, 79-98. HOLVOET, A. 2009: Argumenty hierarchijos ir gramatinés funkcijos. In: HOLVOET & MIKULSKAS, red., 2009, 1-36. HOLVOET, A. 2009: Difuziniai subjektai ir objektai. In: HOLVOET & MIKULSKAS, red., 2009, 37-68. HOLVOET, A. & A. JUDZENTIS, red. 2003: Sintaksiniy rysiy tyrimai. Vilnius: Lietuviy kalbos institutas. (Lietuviy kalbos gramatikos darbat, 1.) HOLVOET, A. & R. MIKULSKAS, red. 2009: Gramatiniy funkcijy prigimtis ir raiska. Vilnius: Vilniaus universitetas & Asociacija ,Academia Salensis“. (Acta Salensia, 1.) HOLVOET, A. & L. SEMENIENE, 2004: RiSies kategorija: mediumas ir pasyvas. In: HOLVOET & SEMENIENE, red., 2004, 35-60. 108 Diatezes alternacijos i8 skirtingy teoriniy modeliy tyrimy perspektyvos HOLVOET, A. & L. SEMENIENE, red. 2004: Gramatiniy kategorijy tyrimai, Vilnius: Lietuviu kalbos institutas. (Lietuviy kalbos gramatikos darbai, 2.) IwATA, S. 2005: Locative alternation and two levels of verb meaning. Cognitive Linguistics 16-2, 355-407. IwATA, S. 2008: Locative Alternation: A Lexical-Constructional Approach. Amsterdam— Philadelphia: John Benjamins Publishing Company. JABLONSKIS, J. 1997: Lietuviy kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidykla. JACKENDOFF, R. 1990: Semantic structures. Cambridge MA: MITPress. KAGEYAMA, T. 2006: Property description as a voice phenomenon. In: TSUNODA & KAGEYAMA, eds., 2006, 85-114. KAPLAN, R., M. & J. BRESNAN 1982: Lexical-Functional Grammar: A formal system for grammatical representation. In: BRESNAN, ed., 1982, 173-281. KEENAN, E. L. & M. S. DRYER 2007: Passive in the world’s languages. In: SHOPEN, ed., vol. 1, 2007, 325-361. KLAIMAN, M.H. 1991: Grammatical voice. Cambridge: Cambridge University Press. KROEGER, P. R. 2004: Analyzing Syntax: A Lexical-Functional Approach. Cambridge: Cambridge University Press. * KROEGER, P. R. 2005: Analyzing Grammar: An Introduction. Cambridge: Cambridge University Press. LENARTAITE, K. 2007: Lietuviy kalbos argumenty raigkos alternacijos ir aplikacinés gramatikos priemonés joms aiSkinti. Acta Linguistica Lithuanica 57, 17-44. LENARTAITE, K. 2009: Tiesioginiai objektai ir ditranzityviniy konstrukcijy klausimas lietuviy kalboje. In: HOLVOET & MIKULSKAS, red., 2009, 69-98. LEVIN, B. 1993: English Verb Classes and Alternations: A Preliminary Investigation. Chicago-London: University of Chicago Press. LEVIN, B. & M. RAPPAPORT HOVAV 2005: Argument Realization. Cambridge: Cambridge University Press. 109 KRISTINA LENARTAITE MALCHUKOY, A., M. HASPELMATH & B. COMRIE 2007: Ditransitive constructions: a typological overview. http://email.eva.mpg.de/~haspelmt/Ditransitive.html MATTHEWS, P., H. 2007: The Concise Oxford Dictionary of Linguistics. Oxford-New York: Oxford University Press. MEL’CUK, I. 1993: Voice: Toward a rigoriuos definition. In: COMRIE & POLINSKY, eds., 1993, 1-46. MICHAELIS, L. & J. RUPPENHOFER 2001: Beyond Alternations: A Constructional Model of the German Applicative Pattern. Stanford: CSLI Publications. PERLMUTTER, D., M. & P. M. POSTAL 1986: Toward a universal characterization of passivization. In: PERLMUTTER, ed., 1986, 3-29. PERLMUTTER, D. M. & P. M. POSTAL 1986: Some proposed laws of basic clause structure. In: PERLMUTTER, ed., 1986, 81-128. PERLMUTTER, D., M., ed. 1986: Studies in Relational Grammar 1. Chicago-London: The University of Chicago Press. PINKER, S. 1989: Learnability and Cognition: The Acquisition of Argument Structure. Cambridge MA: MIT Press. RAPPAPORT, M. & B, LEVIN 1988: What to do with theta-roles. In: W. WILKINS, ed., Syntax and Semantics 21: Thematic Relations. New York: Academic Press, 7-36. RAPPAPORT, M. & B. LEVIN 2008: The English dative alternation: The case for verb sensitivity. Journal of Linguistics 44, 129-167. RADFORD, A. 2002: Transformational Grammar. Cambridge: Cambridge University Press. SHAUMYAN, S. 1987: A Semiotic Theory of Language. Bloomington-Indianapolis: Indiana University Press. SHAUMYAN, S. 2006: Signs, Mind and Reality: A Theory of Language as the Folk Model of the World. Amsterdam-Philadelphia: John Benjamins. SHOPEN, T., ed., 2007: Language Typology and Syntactic Description. Vol. 1: Clause Structure. Cambridge: Cambridge University Press. 110 Diatezés alternacijos is skirtingy teoriniy modeliy tyrimy perspektyvos SILVERSTEIN, M. 1976: Hierarchy of features and ergativity. In: R. M. W. DIXON, ed., Grammatical Categories in Australian Languages. Canberra: Australian Institute of Aboriginal Studies, 112-171. TSUNODA, T. & T. KAGEYAMA, eds., 2006: Voice and Grammatical Relations. Amsterdam-Philadelphia: John Benjamins. VAN VALIN, R. D. & R. J. LAPOLLA 1997: Syntax: Structure, Meaning and Function. Cambridge: Cambridge University Press. Kristina Lenartaité Lietuviy kalbos institutas P. VileiSio 5, LT-10308 Vilnius [email protected] 11