Depiktyvų žymėjimas lietuvių kalboje

128 acta Linguistica Lithuanica LXII–LXIII VesLaVa ČiŽik-ProkaŠeVa Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: sintaksinės hierarchijos, laisvieji antriniai predikatyvai. dePiktyVų ŽyMėjiMas LietuVių kaLboje Marking of depictives in Lithuanian anotacija straipsnyje nagrinėjamas laisvųjų nerezultatinių antrinių predikatyvų (depiktyvų) žymėjimas lietuvių kalboje, trumpai apžvelgiamas depiktyvų skirstymas užsienio lingvistikos darbuose. depiktyvai straipsnyje skirstomi į dvi grupes − sintaksinius ir semantinius, smulkiai aptariamos kiekvienos grupės išraiškos formos. siekiama parodyti, kuo lietuvių kalbos depiktyvai skiriasi nuo kitų kalbų depiktyvų, ir papildyti duomenis, pateiktus lietuvių kalbos gramatikose ir sintaksės tyrimuose. remiantis dažnumu, sudaromos depiktyvų formų ir kalbos dalių, kuriomis jie reiškiami, hierarchijos. annotation the article deals with the marking of secondary non-resultative predicates (depictives) in Lithuanian language. in this article, depictives are divided into two groups: syntactic depictives and semantic depictives, each group is discussed in detail: by every possible form of depictive. in this article, i laboured to show how depictives in Lithuanian language are different from depictives in other languages, and to supplement the data given in Lithuanian language grammars and studies of syntax. based on the frequency of the use of certain depictives, two hierarchies are given: a hierarchy of cases of depictives and a hierarchy of forms of depictives. 0. ĮVadas Lietuvių kalbotyroje struktūrinei ir funkcinei gramatikai atstovaujantys autoriai (visų pirma minėtini adelės Valeckienės straipsnis (1967), Lietuvių kalbos gramatika (1976), Dabartinės lietuvių kalbos gramatika (1996)), jau nagrinėjo antrinius esMiniai ŽodŽiai: antrinis predikatyvas, depiktyvas, depiktyvų žymėjimas. keyWords: secondary predicate, depictive, marking of depictives. ALL_62_63_maketas.indd 128 2011.06.17 08:24:08 Marijampolės apskrities asmenvardinės kilmės agronimų darybos bruožai 129straipsniai / articles pre dikatyvus1, tačiau jie savo darbuose neoperavo antrinės predikacijos sąvoka: sakinio lygmens sintaksinis reiškinys – antrinis predikatyvas – jiems tebuvo geriausiu atveju veiksmažodinės frazės dalis (tarininis / predikatyvinis pažyminys), bet neretai – tiesiog sudurtinio tarinio vardinė dalis ar suvestinio papildinio dėmuo. bene labiausiai kalbamų predikatyvų laikyti sakinio lygmens reiškiniu neleido lietuviškoje gramatinėje tradicijoje įsitvirtinusi dvilypio sintaksinio ryšio koncepcija2 . naujausiuose sintaksės darbuose (axelio holvoeto ir jo bendraautorių bei Loretos Vaičiulytės-semėnienės straipsniai) operuojama antrinės predikacijos sąvoka, bet 1 užsienio mokslinėje literatūroje antriniai predikatyvai dar vadinami praedicativum, predicative attributes, predicative adjuncts, copredicates, copredicatives, labeled adjuncts, attributes, predicate nominals, predicate modifiers, postnominal and postverbal adjectives (nichols 1978b: 114; schultze-berndt, himmelmann 2004: 60; himmelmann, schultze-berndt 2005: 4 ir ten nurodytą literatūrą). Lietuvių kalbotyroje jiems pavadinti vartojamas terminas tarininis pažyminys netinka, nes, axelio holvoeto žodžiais, tarininis yra kiekvienas pažyminiu einantis būdvardis (predikacija tik perkelta į daiktavardinio junginio lygmenį), antrinis predikatyvas nėra pažyminys ta prasme, kad su daiktavardžiu nesudaro daiktavardinio junginio (holvoet 2003: 74; holvoet 2009b: 99). Palyginus užsienio literatūroje vartojamą antrinio predikatyvo sąvoką su lietuviškoje tradicijoje įsigalėjusia tarininio / predikatinio pažyminio sąvoka, matyti, kad pirmoji apibrėžia sakinio lygmens papildomą predikaciją, o antroji perša mintį, kad predikatyvas tėra integrali veiksmažodinės frazės ar net sakinio predikato dalis. nors predikatinio pažyminio koncepcijos šalininkai ir kalba apie naują atskirą sakinio dalį, tačiau šis pavadinimas vis dėlto orientuotas į pažyminį – tarsi tai būtų ypatinga pažyminio atmaina. iš tikrųjų ši sakinio dalis labai skiriasi nuo pažyminio (dar žr. Labutis 1998: 250–251). todėl straipsnyje vartojamas predikatyvo terminas. 2 dvilypio sintaksinio ryšio koncepcija atmestina dėl kelių priežasčių. Pirma, ankstesniuose lingvistiniuose darbuose (pvz., Valeckienė 1967; ulvydas, red., 1976; ambrazas, red., 1996) predikatyviniais / predikatiniais / tarininiais pažyminiais buvo laikomi ne tik linksniu derinamieji, bet ir linksniu nederinamieji pažyminiai, kas prieštaravo pateikiamiems apibrėžimams: buvo pabrėžiama, kad predikatyviniams / tarininiams pažyminiams būdingi dvilypiai santykiai: vienas su veiksmažodžiu (šliejimas), kitas – su veiksniu ar papildiniu (derinimas), o juk linksniu nesuderinti predikatyviniai pažyminiai sakinyje yra susiję tik vienu sintaksiniu ryšiu – su veiksmažodžiu, todėl nurodytuose darbuose neturėtų būti laikomi predikatyviniais pažyminiais. antra, kadangi ankstesniuose lingvistiniuose darbuose predikatyvinio / tarininio pažyminio skyriuose buvo aptariami tik laisvieji antriniai predikatyvai, o būtinieji, veiksmažodžio valdomi neaptariami, šiuose darbuose buvo kalbama tik apie šliejimą. buvo daroma prielaida, kad veiksmažodį ir predikatyvą sieja sintaksinis ryšys, o kadangi šis ryšys nėra nei derinimas, nei valdymas, jis buvo apibūdinamas kaip šliejimas. taigi tradicinėje gramatikoje veiksmažodžio ir predikatyvo ryšys buvo nustatomas nesiremiant morfosintaksiniu požymiu. naujesniuose darbuose (Lietuvių kalbos gramatikos darbų serijoje) šliejimo kaip sintaksinės priklausomybės ryšio buvo atsisakyta, nes nėra jokio morfosintaksinio požymio, rodančio sintaksinį ryšį, ir įsivesta modifikavimo sąvoka, kuri leidžia predikatyvais laikyti ir linksniu derinamus, ir linksniu nederinamus predikatyvus. Šiame straipsnyje laikomasi naujesnio požiūrio, t. y. manoma, kad laisvieji antriniai predikatyvai sudaro ne predikatinį / tarininį pažyminį arba papildomo tarinio dalį, o atskirą sakinio lygmens dalį; sintaksiškai jie priklauso tik nuo pagrindinio veiksmažodžio, o semantiškai susiję su pagrindinio predikato argumentu. todėl straipsnyje vartojamas ne predikatinio / tarininio pažyminio, o depiktyvo terminas. ALL_62_63_maketas.indd 129 2011.06.17 08:24:08 130 VesLaVa ČiŽik-ProkaŠeVa acta Linguistica Lithuanica LXII–LXIII šitie darbai neapima reiškinio morfosintaksės visumos. Šiame straipsnyje aptariamas laisvųjų nerezultatinių antrinių predikatyvų3 – depiktyvų – žymėjimas lietuvių kalboje. siekiama parodyti, kuo lietuvių kalbos depiktyvai skiriasi nuo kitų kalbų depiktyvų, ir papildyti duomenis, pateiktus lietuvių kalbos gramatikose ir sintaksės tyrimuose. remiantis dažnumu4, sudaromos depiktyvų formų ir kalbos dalių, kuriomis reiškiami depiktyvai, hierarchijos. depiktyvai5 sakinyje turi dvigubus ryšius: sintaksinis ryšys yra tarp depiktyvo ir pagrindinio predikato, semantinis – tarp depiktyvo ir pagrindinio predikato argumento, kurį apibūdina depiktyvas6 (plg. schultze-berndt, himmelmann 2004: 74–77). tas depiktyvo semantinis ryšys su pagrindinio predikato argumentu yra vienas iš svarbiausių kriterijų, padedantis atskirti depiktyvus nuo kitų sakinio dalių (gramatinių funkcijų). dar vienas labai svarbus kriterijus, kuris atskiria depiktyvus (veiksmažodžio modifikatorius7) nuo veiksmažodžių reikalaujamų argumentų (valdinių), yra depiktyvo nebūtinumas, plg. (1) Sūris gulėjo šaldytuve įvyniotas į popierių ir (2) Sūris gulėjo šaldytuve, (1) Juozas išėjo iš vakarėlio piktas ir (2) Juozas išėjo iš vakarėlio, kur antrųjų sakinių esmė yra tokia pat, kaip ir pirmųjų, bei sakinius Luiza atrodo pavargusi ir Vaikas taps tapytoju, kuriuose padalyvis ir daiktavardis yra būtinieji predikatyvai ir be jų sakiniai būtų nepilni: *Luiza at3 apie sąvokas antrinis predikatyvas, laisvasis (rezultatinis / nerezultatinis) antrinis predikatyvas žr. Veslava Čižik-Prokaševa 2010. 4 buvo surinktas 991 depiktyvų pavyzdys. jie buvo renkami iš jono jablonskio Lietuvių kalbos sintaksės (1911) bei Linksnių ir prielinksnių (1928), jono balkevičiaus Dabartinės lietuvių kalbos sintaksės (1963), adelės Valeckienės 1967 metų straipsnio, Lietuvių kalbos gramatikos (1976), Vito Labučio Lietuvių kalbos sintaksės (1994) ir 1992 metų straipsnio, Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos (1996), jono Šukio knygos Lietuvių kalbos linksniai ir prielinksniai: vartosena ir normos (1998), holvoeto su bendraautoriais, Vaičiulytės-semėnienės bei užsienio kalbininkų straipsnių, kur aptariama antrinių predikatyvų tematika, iš kauno Vdu dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (prieiga internete http://donelaitis. vdu.lt) bei žiniatinklio google (prieiga internete http://www.google.lt). 5 depiktyvai straipsnyje suprantami plačiąja prasme, t. y. jie apima depiktyvus siaurąja prasme ir aplinkybinius antrinius predikatyvus (plačiau žr. Čižik-Prokaševa 2010). 6 Plg. „predikatyvinis pažyminys yra susijęs dvigubais sintaksiniais ryšiais su tariniu einančiu savarankiškos leksinės reikšmės veiksmažodžiu, su tokį veiksmažodį turinčiu veiksmažodiniu junginiu ar kitu atitinkamą funkciją turinčiu žodžiu ir su veiksnio vardininku arba papildinio linksniais“ (Valeckienė 1967: 115); „tarininis pažyminys yra sakinio dalis, toje pačioje sakinio skaidos pakopoje turinti dvilypius prijungiamuosius ryšius: su tariniu ir kartu su veiksniu ar papildiniu“ (ambrazas, red., 1996: 490); „laisvieji antriniai predikatyvai yra predikatiniai žodžiai (būdvardžiai, dalyviai ir daiktavardžiai), sakinyje atliekantys veiksmažodžio modifikatoriaus funkciją ir ypatingu semantiniu bei morfosintaksiniu ryšiu susiję su vienu iš pagrindinės predikacijos argumentų“ (holvoet, Mikulskas b: 1). 7 Valdymas ir modifikavimas šiame darbe suprantami kaip Lietuvių kalbos gramatikos darbų serijos rinkiniuose (plačiau žr. holvoet, judžentis 2003: 12–15; holvoet, judžentis 2005: 16). ALL_62_63_maketas.indd 130 2011.06.17 08:24:08 Marijampolės apskrities asmenvardinės kilmės agronimų darybos bruožai 131straipsniai / articles rodo ir *Vaikas taps. kalbose, kuriose derinimas padeda susieti antrinį predikatyvą su pagrindinio predikato argumentu, derinimas irgi laikomas vienu iš svarbiausių kriterijų – jis nurodo, kad žodis vartojamas kaip depiktyvas (plg. himmelmann, schultze-berndt 2005: 62). Lietuvių kalboje depiktyvo linksnis dažniausiai parenkamas pagal derinimo daviklio8 linksnį. depiktyvo derinimas su derinimo davikliu atspindi derinimo gaviklio semantinį ryšį sakinyje, o ne rodo, kad depiktyvas su derinimo davikliu sudaro daiktavardinį junginį (schultze-berndt, himmelmann 2004: 82). Lietuvių kalboje linksnis padeda išvengti dviprasmybių, aiškiai parodydamas, su kuriuo sakinio žodžiu depiktyvas susijęs. Pvz., sakinyje Aš jaunikį išsirinksiu žvalų ir vikrų aiškiai parodoma, kad depiktyvai žvalų ir vikrų apibūdina tiesioginį objektą, o ne subjektą9 . užsienio mokslinėje literatūroje depiktyvai skirstomi į grupes pagal tai, kokią gramatinę funkciją sakinyje atlieka pagrindinės predikacijos argumentas, kurį apibūdina depiktyvas. dažniausiai nurodoma, kad depiktyviniai antriniai predikatyvai susiję su subjektu (angl. subject) arba tiesioginiu objektu (angl. direct object ) (brown, Miller, ed. 1999: 325; Marušič, Marvin, Žaucer 2003: 375; schultze-berndt, himmelmann 2004: 72; himmelmann, schultze-berndt 2005: 54; holvoet, Mikulskas b; Šarić 2008: 297–298). kalbų, kuriose depiktyvai apibūdintų netiesioginį objektą (angl. indirect object) ar tolimesnį objektą (angl. oblique), ar prielinksninę konstrukciją, reta10. Paprastai teigiama, kad, pvz., anglų kalboje depiktyvas negali apibūdinti netiesioginio objekto (sakiniai (3), (5)) ir prielinksninės konstrukcijos (sakinys (4)), įmanomi tik sakiniai, kuriuose depiktyvai susiję su subjektu (sakiniai (1), (5)) ir tiesioginiu objektu (sakinys (2)): 8 kadangi antrinis predikatyvas paprastai linksniu derinamas su pagrindinio predikato argumentu, tai pastarąjį tinka vadinti derinimo davikliu (angl. agreement controller, agreement trigger), o antrinį predikatyvą – derinimo gavikliu (angl. agreement target). taip juos vadina Vaičiulytė-semėnienė (2007b: 116–117). apie šių terminų sampratą dar žr. corbett (1998: 1; 2003: 110). 9 Šiame straipsnyje vartojamos subjekto, tiesioginio, netiesioginio ir tolimesnio objektų sąvokos atitinka angliškus semantinius terminus subject, direct / indirect / obligue object (dar žr. Morkūnas, sud., ambrazas, red., 2008: 378, 515). 10 Pvz., valbirių (varlpirių) kalboje derinimo daviklis gali turėti naudininko objekto ar kitokio tolimesnio objekto formą. naudininko objekto formos derinimo daviklis randamas ir gruzinų kalbose. australijos kalbose derinimo daviklis dažnai yra pasyvinio sakinio netiesioginis objektas; finų kalbose irgi įmanoma pavartoti depiktyvą, apibūdinantį argumentą, reiškiantį netiesioginį objektą (daugiau žr. schultzeberndt, himmelmann 2004: 73–74; himmelmann, schultze-berndt 2005: 54 ir ten nurodytą literatūrą). kroatų kalboje depiktyvas gali apibūdinti naudininko, įnagininko objektus ir vietininko aplinkybę (Šarić 2008: 298), slovakų kalboje – subjektą, tiesioginį objektą, netiesioginį objektą, prielinksninę konstrukciją (Šarić 2008: 298–299). taip pat yra ir romanų bei albanų kalbose (žr. irimia 2005). slovėnų kalboje gali apibūdinti subjektą, tiesioginį ir netiesioginį objektą, kilmininko, įnagininko objektus, vietininko aplinkybę, prielinksninę konstrukciją (Marušič, Marvin, Žaucer 2003: 373–375). ALL_62_63_maketas.indd 131 2011.06.17 08:24:08 132 VesLaVa ČiŽik-ProkaŠeVa acta Linguistica Lithuanica LXII–LXIII (1) Johni drank the coffee tiredi. (Marušič, Marvin, Žaucer 2003: 376) ‚jonas išgėrė kavą pavargęs‘ (2) John drank the coffeei hoti. (Marušič, Marvin, Žaucer 2003: 376) ‚jonas išgėrė kavą karštą‘ (3) *I gave Maryi the meat hungryi. (irimia 2005: 21) ‚aš daviau maisto Marijai alkanai‘ (4) *I talked to Suei drunki. (irimia 2005: 21) ‚aš kalbėjausi su sju girta‘ (5) Johni gave Maryj the coffee tiredi/*j. (Marušič, Marvin, Žaucer 2003: 376) ‚jonas davė Marijai kavos pavargęs / *pavargusiai‘ tai, kad anglų kalboje depiktyvas negali nurodyti į netiesioginį objektą (naudininko objektą), pvz., sakinyje *The nurse gave Johni the medicine illi ‚seselė davė vaistus jonui nesveikam‘, susana rothstein (1985) aiškino tuo, kad depiktyvas gali nurodyti į agentą ar patientą (patyrėją), bet ne į beneficientą11. iš tikrųjų ne vienas autorius pateikia išimčių (pvz., Marušič, Marvin, Žaucer 2003; himmelmann, schultze-berndt 2005). kai kuriose kalbose yra tam tikrų požymių, konstrukcijų, priemonių, kurios leidžia aiškiai skirti depiktyvus nuo kitų sakinio dalių (schultze-berndt, himmelmann 2004: 81–94). ar bus pavartotas depiktyvas su kitokiu derinimo davikliu nei subjektas, tiesioginis ar netiesioginis objektas, tai gali priklausyti nuo kalbėtojo, konteksto, žanro, nuo to, ar kalba rašomoji, ar šnekamoji, nuo temos bei remos pasiskirstymo, žodžių tvarkos (plg. himmelmann, schultze-berndt 2005: 54; nichols 1982: 320). Lietuvių kalboje depiktyvai gali būti orientuoti ne tik į subjektą ir tiesioginį objektą, bet ir į kitus netiesioginius bei tolimesnius objektus ir aplinkybes. skirstant gramatines funkcijas pagal užsienio kalbotyros tradiciją, galima pasakyti, kad lietuvių kalboje depiktyvai gali būti semantiškai susiję su: a) subjektu, pvz.: (6) Visų nuostabai, po septynių parų Taraila grįžo beveik gyvas. DLKt12 b) tiesioginiu objektu, pvz.: (7) Pavasarėjant kovo mėnesį vėl pamačiau Bilaišį – Perkūnėlį, pavargusį, bet linksmą. DLKt 11 taip buvo aiškinamas depiktyvų tinkamumas ir vokiečių kalboje (Wunderlich 1997). hubert haideris (1985) tokius atvejus aiškino tuo, kad vardininkas ir galininkas yra struktūriniai linksniai, o naudininkas – leksinis (daugiau apie tai žr. Müller 2001: 3–4). 12 depiktyvai pavyzdžiuose išryškinti. Pavyzdžių šaltiniai nurodomi iš karto po pavyzdžio (šaltinių sąrašas pateikiamas straipsnio pabaigoje kartu su literatūros sąrašu). Pavyzdžiai be šaltinio nuorodos yra sugalvoti autorės, turintys nuorodą dLkt paimti iš kauno Vdu dabartinės lietuvių kalbos tekstyno, o turintys tam tikro interneto puslapio nuorodą – iš žiniatinklio Google . ALL_62_63_maketas.indd 132 2011.06.17 08:24:08 Marijampolės apskrities asmenvardinės kilmės agronimų darybos bruožai 133straipsniai / articles c) netiesioginiu objektu, pvz.: (8) „Dabar, – sako Elvidijus, – aš jau nebejaučiu kančios, tik mažam man būdavo baisios depresijos. Dabar to nebeliko. Aš turiu viltį.“ DLKt d) tolimesniais objektais, pvz.: (9) Skulptorius prisipažino, kad jam buvo nelengva kurti skulptūrą žmogaus, kurio niekados nebuvo matęs gyvo13. DLKt (10) Atsakiau aš, stebėdamasis tų vaikų smalsumu nežabotu. (11) …daug augalų pažįsta mane asmeniškai kaip ir aš juos, aš juos pats pasėjau arba pasodinau, kai kurie išdygo patys ir susipažinau su jais dar kūdikiais14 ... (http://toltikkontaktai.blogas.lt/kvieciu-i-svecius-2.html) e) aplinkybe, pvz.: (12) Risčia kad pasileidau lėkti ir tik vienu kvapu priemenėje atsidūriau dar šiltoje15. kadangi linksnis yra vienas iš pagrindinių formalių gramatinių funkcijų atpažinimo kriterijų, depiktyvai aptariami ne pagal derinimo daviklio gramatinę funkciją, o pagal formalų kriterijų – derinimo daviklio ir gaviklio linksnius bei formą (kaip ir, pvz., jau minėti francas Marušičius, tatjana Marvina ir rokas Žauceris (2003), žr. 15 išnašą). didžiausiose lietuvių kalbos laisvųjų antrinių predikatyvų aprašuose depiktyvai irgi aptariami pagal jų linksnį (Valeckienė 1967; ulvydas, red., 13 apie kilmininko linksnio kaip tolimesnio objekto traktavimą žr. holvoet (2009c). 14 depiktyvas nurodo į prielinksninę konstrukciją. 15 Plg. lietuvių kalbos pavyzdžius su slovėnų kalbos pavyzdžiais (Marušič, Marvin, Žaucer 2003: 373–374): subject: Peteri je dal Meti piškote ves polomljeni. ‘Peteri gave Meta some biscuits all brokeni (= back-sore).’ direct object: Peter je dal Meti piškotei vse polomljenei . ’Peter gave Meta some biscuitsi all brokeni (= crumbled).’ indirect object: Peter je dal Metii piškote vsej polomljenii . ’Peter gave Metai some biscuits all brokeni (= back-sore).’ dative subject: Budweiser Vidui ugaja pijanemui, ne pa tudi treznemui . ’Vidi may like budweiser drunki, but certainly not soberi.’ Locative: Peter je dal piškote v košaricoi vso polomljenoi . ’Peter put the biscuits into the basketi all brokeni.’ genitive: Sliki se je dotaknil še vseh mokrihi . ’he touched the paintingsi still all weti.’ instrumental: Mučil se je s sekiroi že vso topoi . ’he struggled with the axei when it had already gone all blunti.’ kroatų kalbos pavyzdžius su depiktyvais, apibūdinančiais subjektą, tiesioginį objektą, netiesioginį objektą, įnagininko objektą, vietininko aplinkybę ir prielinksninę konstrukciją, žr. Ljiljana Šarić (2008: 298). ALL_62_63_maketas.indd 133 2011.06.17 08:24:08 134 VesLaVa ČiŽik-ProkaŠeVa acta Linguistica Lithuanica LXII–LXIII 1976). iš pradžių pagal derinimo daviklio linksnį bus aptarti sintaksiniai (derinamieji) depiktyvai (atvejai, kai derinimo daviklio ir derinimo gaviklio linksniai sutampa), po to pagal depiktyvo formą – semantiniai depiktyvai (atvejai, kai depiktyvas orientuotas į vieną iš pagrindinio predikato argumentų, tam tikrais atvejais derinamas su juo gimine ir / ar skaičiumi, bet morfosintaksiškai reiškiamas kitokiu nei pagrindinio predikato argumento, į kurį jis nurodo, linksniu). 1. sintaksiniai dePiktyVai 1.1. Vardininkas kaip jau buvo minėta, vienas iš dažniausiai pasitaikančių ir įmanomų daugelyje kalbų depiktyvų yra laisvasis antrinis predikatyvas, kuris susijęs su sakinio subjekto vardininku. Lietuvių kalboje tipiška subjekto forma yra daiktavardžio ar įvardžio vardininkas, vadinasi, ir depiktyvas dėl derinimo gauna vardininko linksnį. Vardininko linksnio laisvieji antriniai predikatyvai išreiškiami įvairiomis kalbos dalimis: • depiktyvas, išreikštas būdvardžiu, pvz.: (13) 100 g sėmenų užpilama puse stiklinės verdančio vandens, leidžiama pastovėti pusę valandos, paskui išbrinkusios sėklos dar šiltos krečiamos16... (http://www.ekopasaulis.com/ index.php?cid=591&new_id=833&page_nr=) būdvardžiai ir būdvardiniai junginiai kalbininkų nurodomi kaip grupė, kuri dažniausiai pasirodo kaip depiktyviniai antriniai predikatyvai, kitaip sakant, yra prototipiniai depiktyvai, jais reiškiama fizinė ar emocinė būklė, būsena, padėtis, laikysena, poza, elgsena (plg. schultze-berndt, himmelmann 2004: 95–97; himmelmann, schultze-berndt 2005: 8, 57). • depiktyvas, išreikštas dalyviu, pvz.: (14) Iš geležinkelio stoties, palydėjęs Saulę, Ignas grįžo liūdnas ir susimąstęs. DLKt dalyvinių depiktyvų sintaksinės ir semantinės savybės yra tokios pat kaip ir būdvardinių bei daiktavardinių antrinių predikatyvų (nichols 1978b: 123–124). Lietuvių kalboje depiktyvais laikytini tik dalyviai, kuriais reiškiama būsena sutampa laiko atžvilgiu su pagrindinio predikato reiškiamu veiksmu, o dalyviai, kurie 16 reikia paminėti tai, kad pasitaiko atvejų, kai derinimo davikliu eina daiktavardinis junginys, o derinimo gavikliu būdvardis ar dalyvis. tokiais atvejais depiktyvas linksniu derinamas su pagrindiniu junginio žodžiu, o gimine ir / ar skaičiumi – su priklausomu junginio žodžiu, pvz.: Dauguma mergaičių išlėkė basos. Aš tokį būrį kiaulių nevaliosiu šerti uždarytas (jablonskis 1911: 467). ALL_62_63_maketas.indd 134 2011.06.17 08:24:08 Marijampolės apskrities asmenvardinės kilmės agronimų darybos bruožai 135straipsniai / articles reiškia antraeilį veiksmą, nesutampantį su pagrindinio predikato reiškiamu veiksmu (dažniausiai įvykusį anksčiau nei pagrindinio predikato reiškiamas veiksmas), pvz.: Grįžusi namo paslėpiau visus saldumynus. Jis pabudo išgirdęs, kad kažkas įėjo pro neužrakintas duris ir atsigulė ant sofos (dLkt), laikytini ne depiktyvais, o aplinkybėmis (daugiau žr. Valeckienė 1967: 110; sirtautas, grenda 1988: 91). Valeckienė predikatyviniais pažyminiais, taigi depiktyvais, nelaiko ir neveikiamųjų esamojo laiko dalyvių vardininkų ir pusdalyvių, kadangi jie „beveik visada turi ne būsenos, bet antraeilio veiksmo reikšmės ryškesnį atspalvį, sutampantį laiko atžvilgiu su pagrindiniu sakinio veiksmu“ (Valeckienė 1967: 111). Pateikiami keli sakiniai, pvz.: Senis neprašomas (= nors jo ir neprašė) atsisėdo ant suolo pas langą. Juras pabėgėjo nuo tvoros pasižiūrėti, kaip boba spiegdama kulia (= spiegia ir kulia) bedievį. neveikiamųjų esamojo laiko dalyvių laikyti depiktyvais iš tikrųjų negalima, nes jais tokiais atvejais reiškiamas antraeilis veiksmas yra kito asmens / asmenų atliekamas. reikia papildomų tyrimų norint nustatyti, ar lietuvių kalboje pusdalyviai laikytini depiktyvais. Valeckienės pateiktame pavyzdyje Jurgis Martynaitis stovi prie savo vežimo turguje, kiaulių aikštėje, ir nuobodžiaudamas kramto šiaudą pusdalyvis nuobodžiaudamas labiau reiškia būseną (plg. nuobodžiauti ‚jausti nuobodulį‘, LkŽ), nei antraeilį veiksmą. užsienio kalbininkai linkę laikyti pusdalyvius depiktyvais. Pavyzdžiui, johanna nichols (1978a: 330–331) formą sidja ‚sėdėdamas‘ sakinyje On spit sidja ‚jis miega sėdėdamas‘ laiko antriniu predikatyvu17. Lietuvių kalboje pusdalyviai irgi galėtų būti laikomi depiktyvais dėl kelių priežasčių: pagrindinio predikato ir pusdalyvio veikėjas yra tas pats, laiko požiūriu dvi būsenos sutampa, pusdalyvis yra derinamas su pagrindinio predikato argumentu ir nurodo būtybei būdingą požymį, būseną pagrindiniu predikatu reiškiamo vyksmo metu (schultze-berndt, himmelmann 2004: 97–99). • depiktyvas, išreikštas skaitvardžiu, pvz.: (15) Jis nenorėjo nusileisti ir sutikti, kad Skinderis pirmas įsibrautų į slaptąjį kambarį. DLKt tokie kelintiniai skaitvardžiai, kaip pirmas, antras, ketvirtas ir pan., be abejonės, yra orientuoti į pagrindinio veiksmo dalyvį, derinami su pagrindinio predikato argumentu ir jais reiškiama savybė aktuali pagrindinio veiksmo metu. Lotynų kalboje kelintiniai skaitvardžiai derinami su argumentais, kuriuos jie apibūdina, ir traktuojami kaip predikatyvai. kitose kalbose, pvz., vokiečių, predikatyvo funkcijos kelintiniai skaitvardžiai žymimi taip pat, kaip ir prototipiški funkcijos / vaidmens 17 apie pusdalyvinių būti konstrukcijų, pvz., būdamas girtas, vaikas būdamas, galimą traktuotę kaip depiktyvinę žr. Vaičiulytė-semėnienė (2010). ALL_62_63_maketas.indd 135 2011.06.17 08:24:08 136 VesLaVa ČiŽik-ProkaŠeVa acta Linguistica Lithuanica LXII–LXIII bei gyvenimo tarpsnio reikšmės18 depiktyvai (himmelmann, schultze-berndt 2005: 36). nichols (1981: 137–139) kelintinius skaitvardžius ir būdvardį paskutinis laiko depiktyvais (vartojamas predikatyvinio vardažodžio (angl. predicate nominal) terminas). ji skiria du semantinius tipus: laiko (angl. temporal type) ir erdvės (angl. spatial type) tipus. Laiko tipo depiktyvai nurodo eilę, seką, kuria veiksmo dalyviai įtraukiami į vyksmą, pvz., Люба первая вскочила в кабину ‚Liuba pirmoji įšoko į kabiną‘, o erdvės tipo depiktyvai nurodo poziciją, kurią dalyviai įgauna veiksmo metu, pvz., Наша команда стартовала первой ‚Mūsų komanda startavo pirmoji‘. kelintiniai skaitvardžiai laikomi depiktyvais (vartojami predikatyvinio / tarininio pažyminio, papildomo tarinio, depiktyvo terminai) ir Valeckienės (1967: 98–99), ir kazio ulvydo (1976: 447, 449–450), ir Vytauto ambrazo (1996: 627), ir Labučio (1998: 250), ir Vaičiulytės-semėnienės (2007b: 124). • depiktyvas, išreikštas įvardžiu, pvz.: (16) Taip, visi turi kur nors gyventi, bet ar ji gali viena atlaikyti prieš visą prietaringąjį pa saulį? DLKt tokie įvardžiai, kaip vienas, visas, pats, laikytini depiktyvais, nes jie aiškiai parodo orientaciją į pagrindinio predikato argumentą, yra derinami su savo derinimo davikliais, taip pat dėl to, kad jie yra laisvieji modifikatoriai ir kad jais reiškiama savybė aktuali pagrindinio veiksmo metu. Įvardžio depiktyvais nurodomas dalyvių, įtrauktų į veiksmą, kiekis (apie tokius depiktyvus dar žr. himmelmann, schultzeberndt 2005: 35; boeder 2005: 211; kutscher, genç 2005: 254–255; Mcgregor 2005). Įvardžiai laikomi depiktyvais ir Valeckienės (1967: 98–99), ir ulvydo (1976: 447–448, 450), ir ambrazo (1996: 627), ir Labučio (1998: 250), ir Vaičiulytės-semėnienės (2007b: 124). • depiktyvas, išreikštas daiktavardžiu, pvz.: (17) Didelė, apsivilkusi pilka sermėga ir apsigaubusi juoda skepeta, ji išlipo į kiemą, kur au go ir kur bėgiojo dar maža mergaitė. (ulvydas, red., 1976: 448) Plačiai žinomi ir depiktyvai, išreikšti daiktavardžiais; tokie depiktyvai žymi gyvenimo tarpsnį ar nurodo laikiną objekto vaidmenį, būseną, padėtį (schultze-berndt, himmelmann 2004: 95t; himmelmann, schultze-berndt 2005: 57–58). atskirti daiktavardžius, atliekančius depiktyvo funkciją, nuo daiktavardžių, atliekančių kitas gramatines funkcijas, padeda gramatiniai rodikliai. L. Vaičiulytės-semėnienės nuomone, gramatiniai rodikliai dar, jau rodo depiktyvo funkciją ir gali padėti depik18 eva schultze-berndt ir nikolaus P. himmelmannas (2004: 120) nustatė tokią depiktyvo reikšmių hierarchiją: būsena (angl. Condition / State) > kiekis (angl. Quantity) > draugė (angl. Concomitance) > LyginiMas (angl. Comparison) > būdas (angl. Manner) > Vieta (angl. Location) > Laikas (angl. Time). apie visas įmanomas depiktyvo reikšmes žr. himmelmann, schultze-berndt (2005: 29). ALL_62_63_maketas.indd 136 2011.06.17 08:24:08 Marijampolės apskrities asmenvardinės kilmės agronimų darybos bruožai 143straipsniai / articles 1.6. Vietininkas kai kuriose kalbose pasitaiko ir vietininko linksnio depiktyvų, bet, kaip ir įnagininko atveju, šį linksnį depiktyvas dažniausiai įgyja ne dėl derinimo su pagrindinės predikacijos argumentu (tokių depiktyvų pavyzdžių bus pateikta vėliau). bet lietuvių kalboje, kaip ir, pvz., slovėnų (žr. 15 išnašą) ir kroatų (žr. Šarić 2008: 298) kalbose, įmanomi ir derinamieji vietininko depiktyvai (tokie atvejai neminimi nei Valeckienės straipsnyje (1967), nei Lietuvių kalbos gramatikoje (1976), nei Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje (1996), nei Lietuvių kalbos enciklopedijoje (2008)). jų pasitaiko labai mažai, pavyzdžių su vietininko depiktyvais rasta tik 5. jie, kaip ir anksčiau išvardytais atvejais, išreiškiami įvairiomis kalbos dalimis, pvz.: • depiktyvas, išreikštas būdvardžiu, pvz.: (59) Risčia kad pasileidau lėkti ir tik vienu kvapu priemenėje atsidūriau dar šiltoje. • depiktyvas, išreikštas dalyviu, pvz.: (60) Laiške vis dar neatplėštame slypėjo baisi naujiena. • depiktyvas, išreikštas konstrukcija su kaip, pvz.: (61) Juk Lietuvoje kaip demokratinėje valstybėje turėtų būti žodžio laisvė . tokius derinamuosius depiktyvus mini ir Vaičiulytė-semėnienė; pagal jų sąsają su aplinkybinės reikšmės linksniu ji vadina juos aplinkybiniais (adverbialiniais) (Vaičiulytė-semėnienė 2007b: 116). apibendrinti sintaksinių depiktyvų linksnių ir formų vartojimo atvejai pateikiami 1 lentelėje. 1 LenteLė. sintaksiniai depiktyvai derinimo gaviklio forma depiktyvo (derinimo gaviklio) linksnis iš viso nom. gen. dat. acc . instr. Loc. būdvardis 128 25 28 67 52 255 dalyvis 104 24 11 81 52 227 skaitvardis 28 2 6 52 43 Įvardis 36 9 15 15 1 76 daiktavardis 20 311 18 7 59 kaip + daiktavardis 64 9 6 40 6 1 126 kaip + būdvardis 6 1 2 9 iš viso 386 72 78 228 26 5795 ALL_62_63_maketas.indd 143 2011.06.17 08:24:09 144 VesLaVa ČiŽik-ProkaŠeVa acta Linguistica Lithuanica LXII–LXIII 2. seMantiniai dePiktyVai depiktyvai ne visada derinami su pagrindinės predikacijos argumentu linksniu. tokie depiktyvai, kaip ir tipiški (derinamieji) depiktyvai, yra susiję su vienu iš pagrindinės predikacijos argumentų, bet morfosintaksiškai žymimi kitokiu nei argumento linksniu: jie gali būti išreikšti daiktavardžio ir skaitvardžio įnagininku ar vietininku, padalyviu, prielinksnine ar daiktavardine konstrukcija (įnagininkas ar kilmininkas su priklausomais žodžiais). dar vienas faktas, leidžiantis tokius predikatyvus laikyti depiktyvais, yra tai, kad kai kuriais atvejais tokie depiktyvai su pagrindinės predikacijos argumentais derinami gimine ir / ar skaičiumi (apie tai bus kalbama toliau). jeigu derinimą suprastume plačiąja prasme23, kaip aprašyta skyriuje 2.5, tokius depiktyvus irgi galėtume laikyti derinamaisiais (sintaksiniais). kadangi ne visi čia aptariami depiktyvai rodo derinimą gimine ir / ar skaičiumi, šiame darbe visi depiktyvai, orientuoti į vieną pagrindinio predikato argumentų, bet morfosintaksiškai reiškiami kitokiais nei tipiško (derinamojo) depiktyvo būdais, t. y. nederinimu (siaurąja prasme), bus vadinami semantiniais depiktyvais24. be to, tokie predikatyvai reikšmingai papildo pagrindinę predikaciją ir, skirtingai nuo būtinųjų predikatyvų, gali būti praleisti, kas skatina juos laikyti laisvaisiais predikatyvais25 . 2.1. Predikatyvai, reiškiami daiktavardžio įnagininku ir susiję su kitą linksnį turinčiu derinimo davikliu (paprastai, kaip rodo surinkti pavyzdžiai, su sakinio subjektu), laikomi depiktyvais ir užsienio, ir naujausiuose lietuvių kalbotyros darbuose, plg.: (62) 1976 m. išvyko pas vyrą į JAV ir papildė Bostono lietuvių ansamblio gretas. Dirba draudimo bendrovėje kompiuterių programuotoja. Augina du sūnus. DLKt (63) Dvylika brolių dieną juodvarniais lakstė, naktį žmonėmis viename kalne gyveno. (balkevičius 1963: 109) (64) Darbams talkininkų neturėtų stigti. Atvažiavai vienas ar būriu, padirbėjai iš peties, užsirašei Belvederio atstatymo knygoje ir... iki greito pasimatymo. (dLkt) 23 dar plg. himmelmanno ir schultze-berndt teiginį: „agreement, as usually understood, involves the categories of gender, number and / or case“ (himmelmann, schultze-berndt 2005: 62). 24 Šį terminą Vaičiulytė-semėnienė vartoja tik antriniams predikatyvams, išreikštiems daiktavardinėmis ar prielinksninėmis konstrukcijomis, įvardyti (Vaičiulytė-semėnienė 2007b: 116). 25 holvoetas ir Mikulskas nurodo, kad tam tikrais atvejais praleidus depiktyvą sakinys galėtų būti laikomas užbaigtas tik su didelėmis išlygomis, kadangi žodžių tvarka sakiniuose „atspindi kitą, nei originalių sakinių, aktualiąją skaidą“ (holvoet, Mikulskas a: 3). iš tikrųjų nustatant, ar depiktyvas yra laisvasis, ar būtinasis buvo atsižvelgiama į tai, ar sakinys, praleidus depiktyvą, lieka struktūros ir prasmės atžvilgiu visavertis, taisyklingas, ar ne. Plg. su nichols (1981: 17): „the removal of non-governed predicate nominals affects the communicative structure and completeness of sense, but does not render the construction ungrammatical“. ALL_62_63_maketas.indd 144 2011.06.17 08:24:09 Marijampolės apskrities asmenvardinės kilmės agronimų darybos bruožai 145straipsniai / articles Predikatyvai programuotoja, juodvarniais, žmonėmis, būriu šiuose sakiniuose būtų laikomi depiktyvais ir nichols (1978b: 122), ir schultze-berndt su himmelmannu (2004: 87–88), ir Winfried boederio (2005: 203), ir Vaičiulytės-semėnienės (2007b: 117), ir holvoeto su Mikulsku (b: 4–5; holvoet 2008: 126)26. Vaičiulytė-semėnienė nurodo, kad „derinamojo linksnio ir / arba įnagininko vartojimas yra formalus rodiklis, kad sakinyje modifikatoriumi einantis vardažodis gali būti depiktyvas“ (Vaičiulytė-semėnienė 2007b: 117). nichols irgi išskiria įnagininką kaip ypatingą priemonę žymėti antrinius predikatyvus rusų kalboje (žr. nichols 1978b, 1981). holvoetas teigia, kad „nepaisant leksinių ribojimų nematyti pagrindo, dėl ko tokius įnagininkus turėtume pripažinti veiksmažodžių valdomais būtinaisiais predikatyvais: nors su kai kuriais veiksmažodžiais šis įnagininkas yra reguliariai vartojamas, jis nėra jų reikalaujamas“ (holvoet, tamulionienė 2005: 135). be to, ir kitose kalbose esama tendencijų antrinius daiktavardžio predikatyvus žymėti įnagininku. nichols (1978b: 124) mano, kad faktorius, nulemiantis, ar antriniam predikatyvui bus parinktas derinamasis, ar nederinamasis linksnis, yra semantinis, o ne sintaksinis27 (dar šiuo klausimu žr. filip 2001: 3–4). ji nurodo tokius rusų kalboje28 derinimą / nederinimą galinčius įtakoti veiksnius: veiksmažodžio laikas ir veikslas, ar veiksmažodis yra teigiamasis, ar neigiamasis, žodžių tvarka, giminė, kalbos dalis, kuria reiškiamas antrinis predikatyvas, pagrindinio argumento, su kuriuo siejamas predikatyvas, linksnis (apie depiktyvų žymėjimą įnagininku daugiau žr. schultze-berndt, himmelmann 2004: 87–88; himmelmann, schultze-berndt 2005: 64–65; Vaičiulytė-semėnienė 2007b: 121; heringa 2009: 3–4 ir ten nurodytą literatūrą). tokie depiktyvai randami ne tik su predikatais, reiškiančiais įvairių funkcijų atlikimą arba pavedimą, pvz., Mano vyras dirba dak26 iš Valeckienės, ulvydo ir ambrazo pateiktų apibrėžimų ir pavyzdžių peršasi prielaida, kad autoriai predikatyviniais pažyminiais – vadinasi, depiktyvais – laiko tik predikatyvus, išreikštus įnagininku su struktūriškai būtinu priklausomu žodžiu (žr. Valeckienė 1967: 100; ulvydas, red., 1976: 451; ambrazas, red., 1996: 490, 627). neaišku, kaip, jų nuomone, reikėtų traktuoti vieną įnagininką be priklausomų žodžių. 27 „the factors determining the choice of agreement vs. non-agreeing case are subtle and primarily semantic rather than syntactic“ (nichols 1978b: 124); „copredicates may or may not be morphologically dependent on the controller (a word is morphologically dependent on another if it takes its morphological form from the latter by government or agreement), depending on language typology and the morphological nature of the copredicate itself“ (nichols 1978a: 331). gerdas hentschelis (2005) nustatė predikatyvų hierarchiją – pir min is (d a i k t a v a r d ž i o ) p r e d i k a t y v a s < a n t r i n i s p r e d i k a t y v a s (< d e p i k t y v a s < k o m p l e m e n t a s ) – pagal kurią, kuo dešiniau hierarchijoje skiriamas predikatyvas, tuo dažnesnis daiktavardžio įnagininkas. daugiau žr. Vaičiulytė-semėnienė (2007a). 28 rusų kalboje vardažodiniai antriniai predikatyvai yra įnagininko linksnio arba derinami su derinimo davikliu. ALL_62_63_maketas.indd 145 2011.06.17 08:24:09 146 VesLaVa ČiŽik-ProkaŠeVa acta Linguistica Lithuanica LXII–LXIII taru29, bet gali turėti ir vienas prototipiškiausių depiktyvo reikšmių: gyvenimo tarpsnio (sakinys (65)), funkcijos, vaidmens (sakiniai (62), (68)), kiekio, kolektyviškumo (sakinys (64)), pasiskirstymo (sakinys (66)) bei tam tikros būsenos (sakinys (67))30. Įnagininko depiktyvai gali būti susiję su subjektu ir naudininko bei galininko objektais, pvz.: • depiktyvas apibūdina subjektą: (65) Piemene ji tenkinosi guoliu geldoje. (Šukys 1998: 235) (66) Pirmokai eina poromis. (vertimas iš himmelmann, schultze-berndt 2005: 35)31 • depiktyvas apibūdina naudininko objektą: (67) Sunku gyventi Maskvoje viengungiu. • depiktyvas apibūdina galininko objektą: (68) Direktorius savo meilužę įdarbino sekretore. (holvoet, Mikulskas b: 4) tokie depiktyvai visada derinami su pagrindinio predikato argumentu skaičiumi, dažniausiai ir gimine. 2.2. Vietininkas irgi žinomas kaip vienas iš depiktyvų rodiklių (žr. schultzeberndt, himmelmann 2004: 88–90, 115–117; himmelmann, schultze-berndt 2005: 38–39). Vietininko depiktyvai ne apibūdina visos situacijos vietą, kaip aplinkybių atveju, o išreiškia vieno pagrindinės predikacijos argumento būklę, pvz., sakinyje Virėjas paruošė viščiuką saldžiarūgščiame padaže nurodoma viščiuko būklė, o ne pasakoma, kad pats veiksmas vyksta padaže (daugiau žr. himmelmann, schultze-berndt 2005: 38–39, 65; Šarić 2008: 322). tokie predikatyvai Valeckienės straipsnyje (1967: 100–101) ir Lietuvių kalbos gramatikoje (ulvydas, red., 1976: 451–452) irgi laikomi predikatyviniais pažyminiais, vadinasi, depiktyvais, o Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje (1996) ir Lietuvių kalbos enciklopedijoje (2008) neminimi. Vietininko depiktyvais gali būti išreikšta prototipiškiausia būsenos reikšmė (sakiniai (69), (71)), kiekio reikšmė (sakiniai (70), (72)), gyvenimo tarpsnio reikšmė (sakinys (73)). 29 Vaičiulytė-semėnienė (2007a: 86) linkusi manyti, kad su funkcionavimo reikšmės veiksmažodžiais vartojami įnagininkai laikytini tų veiksmažodžių komplementais, vadinasi, būtinaisiais predikatyvais. jai pritarė ir Mikulskas (2007: 126, 130). Vėliau pasiūlyta tokius predikatyvus laikyti tarpiniais tarp laisvųjų ir būtinųjų antrinių predikatyvų (holvoet, Mikulskas b: 5). autorė linkusi šiuos predikatyvus laikyti laisvaisiais, nes juos praleidus sakiniai netampa netaisyklingi ir beprasmiai (dar žr. 25 išnašą), o pavartotas sakinyje predikatyvas papildo, patikslina pagrindinę sakinio mintį (plg. faktą, kad iš 521 sakinio su veiksmažodžiu dirba, pateikto vienoje dLkt dalyje, tik keturiuose sakiniuose buvo pavartotas įnagininko predikatyvas). 30 depiktyvų reikšmių hierarchija pateikta 2.1 skyriuje, 18 išnašoje. 31 kiekio pasiskirstymo (angl. distributivity) adjunktai irgi laikomi depiktyvais (žr. himmelmann, schultze-berndt 2005: 35; kutscher, genç 2005: 254; Vaičiulytė-semėnienė 2007b: 124–125). ALL_62_63_maketas.indd 146 2011.06.17 08:24:09 Marijampolės apskrities asmenvardinės kilmės agronimų darybos bruožai 147straipsniai / articles (69) Stovi medis baimėj (plg. išsigandęs) iki ryto. (Šukys 1998: 312) (70) Penkiese grįžo jie plentu. (ambrazas, red., 1996: 423)32 Vietininko depiktyvai gali būti susiję su subjektu, naudininko bei galininko objektais ir prielinksnine konstrukcija pvz.: • depiktyvas apibūdina subjektą: (71) Monika pabudo karštyje, didelėmis pastangomis išsivadavusi iš sapno, ir puolė ieškoti vyro. (ulvydas, red., 1976: 452) • depiktyvas apibūdina naudininko subjektą: (72) – Galima dviese, trise ar penkiese gyventi krūvoje ir namai bus tušti, – sako Danielius. DLKt • depiktyvas apibūdina galininko objektą: (73) Formuojantis idealistinei pasaulėžiūrai, daug prisidėjo mokytojai, klasės draugai, žodžiu, tie, kurie mane supo jaunystėje (plg. jauną)33. DKLt • depiktyvas apibūdina prielinksninę konstrukciją: (74) Akys žiūri ir neatsižiūri į tuos kalnus saulės spinduliuos. (Šukys 1998: 320) 2.3. Prie šių semantinių depiktyvų galima priskirti ir predikatyvus, reiškiamus padalyviais. jonas jablonskis ir jonas balkevičius padalyvio predikatyvus aptaria kartu su derinamaisiais galininko ir kilmininko predikatyvais ir laiko juos suvestiniais papildiniais (žr. jablonskis 1911: 472–474; balkevičius 1963: 193–195). Valeckienė (1967: 114–115) tokius predikatyvus laiko atskiru predikatyvinių pažyminių vartosenos atveju34. V. Labutis juos laiko suvestiniais papildiniais, jis rašo: „yra sudėtingų sudėtinių papildinių, sudarančių antrinį predikatinį centrą. tokį sudėtinį objektą pirmiausia sudaro kilmininkas ar galininkas su padalyviu ar jo pozicijoje pavartojamu veikiamosios rūšies dalyviu“ (Labutis 1994 ii: 57–58, 1998: 276–277). 32 skaitvardį penkiese laikyti depiktyvu leidžia keli faktai: pirma, skaitvardžio orientacija į pagrindinio predikato argumentą (subjektą jie), o ne į įvykį (grįžo); antra, tai, kad laiko atžvilgiu depiktyvu reiškiama būsena sutampa su pagrindiniu predikatu reiškiamu veiksmu; trečia, skaitvardis nėra veiksmažodžio reikalaujamas, vadinasi, nebūtinas; ketvirta, skaitvardis su veiksniu nesudaro daiktavardinio junginio; penkta, parafrazė, būdinga tikriesiems depiktyvams: Jie grįžo plentu ir Jie buvo penkiese; šešta, skaitvardžio vieta sakinyje. apie depiktyvinius skaitvardžius dar žr. schultze-berndt, himmelmann 2004: 108t; boeder 2005: 212; Mcgregor 2005: 178–196; Šarić 2008: 320–321. 33 Šiame sakinyje jaunystėje nėra veiksmažodžio supo reikalaujamas argumentas. Šis vietininkas apibūdina įvardį mane, nurodo jo ypatybę: supo mane, kai aš buvau jaunas . 34 tokie atvejai neminimi nei Lietuvių kalbos gramatikoje (1976), nei Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje (1996), nei Lietuvių kalbos enciklopedijoje (2008). ALL_62_63_maketas.indd 147 2011.06.17 08:24:09 148 VesLaVa ČiŽik-ProkaŠeVa acta Linguistica Lithuanica LXII–LXIII Prie šių suvestinių papildinių V. Labutis siūlo priskirti ir „visus papildinius su dvigubo ryšio būdvardiškaisiais žodžiais“, t. y. konstrukcijas su dvejybiniais linksniais. kadangi visi minėti atvejai straipsnio autorės laikomi depiktyvais, tai ir predikatyvus, išreikštus padalyviais, autorė linkusi priskirti prie depiktyvų. tai, kad padalyviai yra nebūtini, veiksmažodžio nereikalaujami, kad jais nurodoma daikto, būtybės būsena vyksta tuo pat metu, kaip ir pagrindinis veiksmas, kad jie yra orientuoti į pagrindinio predikato argumentą, rodo padalyvių panašumą į tipinius sintaksinius (derinamuosius) antrinius predikatyvus. be to, jiems būdinga prototipiškiausia depiktyvų būsenos reikšmė. Šios rūšies depiktyvai dažniausiai susiję su galininko ir kilmininko objektais, gali nurodyti ir į subjektą, pvz.: • depiktyvas apibūdina subjektą: (75) Toli, bene antrame marių šone, matyti praplaukiant didesnis laivas. (ulvydas, red., 1971: 395) • depiktyvas apibūdina kilmininko objektą: (76) Niekas nematė jo mirštant (plg. mirštančio). (Šukys 1998: 120) • depiktyvas apibūdina galininko objektą: (77) Pamatė žiburėlį mirgant (plg. mirgantį). (Labutis 1998: 277) (78) Kai pastebėjau laikrodį mušus (plg. mušusį) visai nelaiku, mane suėmė juokas. (ulvydas, red., 1971: 392) 2.4. Predikatyvai, kuriuos sudaro daiktavardinės (įnagininko ar kilmininko su priklausomais žodžiais) ar prielinksninės konstrukcijos, a. Valeckienės irgi laikomi predikatyviniais pažyminiais, taigi depiktyvais (žr. Valeckienė 1967: 100–101)35. Lietuvių kalbos gramatikose tokie predikatyvai priskiriami prie nede35 Valeckienė nurodo, kad yra tokių predikatyvinių pažyminių, kurie reiškiami daiktavardinėmis ir prielinksninėmis konstrukcijomis ir „su veiksnio vardininku nesiejami ir nereiškia būsenos, tik nurodo, kaip vyksta tarinio veiksmas“ (Valeckienė 1967: 112–113). Valeckienė siūlo juos laikyti aplinkybėmis. Pateikiami tokie pavyzdžiai: Sprandą savajam nusuksiu, tepareina tik be arklio. Parėjo Džiugas namo tuščiomis rankomis, visą savo dienos triūsą vokietukui atidavęs. atrodo, kad abiem atvejais aptariamas konstrukcijas reikėtų laikyti depiktyvinėmis, nes jos labiau susijusios su sakinių subjektais nei su veiksmažodžiais. Pirmuoju atveju predikatyvu ne apibūdinamas parėjimo būdas, o nurodoma, kas bus, jei vyras pareis vienas, be arklio. antruoju atveju nurodoma, kad džiugas parėjo namo ir, be to, jis nieko neturėjo. Plg. su boederio pateiktu pavyzdžiu, kuriame konstrukcija tuščiomis rankomis yra derinama su derinimo davikliu ir laikoma depiktyvu: Tkvenistana pativsacem kac-s xel-cariel-s ver gavistumreb ‚aš negaliu išleisti tokio gerbiamo žmogaus kaip tu be vaišių (tuščiomis rankomis)‘ (boeder 2005: 203) bei su sakiniu Col-švil-ian-ad movida ‚jis atėjo su žmona ir vaikais‘ (boeder 2005: 222), kuriame konstrukcija su žmona ir vaikais irgi laikoma draugės reikšmės depiktyvine konstrukcija (dar žr. schultze-berndt, himmelmann 2004: 110–111; himmelmann, schultze-berndt 2005: 36–37). ALL_62_63_maketas.indd 148 2011.06.17 08:24:10 Marijampolės apskrities asmenvardinės kilmės agronimų darybos bruožai 149straipsniai / articles rinamųjų predikatinių / tarininių pažyminių (žr. ulvydas, red., 1976: 451–454; ambrazas, red., 1996: 490–491)36. Labutis (1994 ii: 41-42) veiksnio daiktavardines konstrukcijas laiko papildomu tariniu. Vaičiulytė-semėnienė (2007b: 116) juos vadina semantiniais depiktyvais, o holvoetas ir Mikulskas šių predikatyvų depiktyvais nelaiko. jie tokius junginius siūlo vadinti orientuotomis aplinkybėmis, kadangi jų orientacija pasireiškia tik semantiškai, o ne morfosintaksiškai (holvoet, Mikulskas b: 3–4). su jais nesutikti leidžia keli faktai: pirma, tų konstrukcijų reikšmė, antra, kartais įžiūrimas derinimas skaičiumi ir, trečia, jau minėta orientacija į pagrindinio predikato argumentą. Pvz., sakinyje Jau viena bonka stovėjo aplupta galva ir ištrauktu kamščiu (Valeckienė 1967: 100) akivaizdu, kad konstrukcijos aplupta galva ir ištrauktu kamščiu pažymi sakinio subjektą bonka, o ne nurodo stovėjimo būdą. jeigu šio sakinio subjekto vienaskaitos formą pakeistume daugiskaitos forma, tai ir daiktavardinės konstrukcijos turėtų būti pavartotos daugiskaita: Jau dvi bonkos stovi apluptomis galvomis ir ištrauktais kamščiais. daiktavardinės konstrukcijos orientacija į subjektą šiame sakinyje akivaizdi, vadinasi, tokio tipo konstrukcijos laikytinos depiktyvais. dėl derinimo skaičiumi dar plg.: (79) Keistai atrodai su šita barzda (plg. nenusiskutęs). / Keistai atrodote su šitomis barzdomis. (80) Paskui vėl sunkiai atsikėlė, nuslinko į vonią, iš kur grįžo atsegiotu chalatu. DLKt / Paskui ligoniai sunkiai atsikėlė, nuslinko į vonią, iš kur grįžo atsegiotais chalatais. (81) Daugelis grįžo namo sudaužytomis širdimis. (vertimas iš boeder 2005: 207) / Vaikinas grįžo namo sudaužyta širdimi . tokios konstrukcijos gali reikšti emocinę ar psichinę būseną (sakiniai (81), (82), (88)), išvaizdą (sakiniai (80), (83), (84), (85), (86)), dragę / nedragę (sakiniai (89), (87)). Šios konstrukcijos laikomos depiktyvais ir užsienio kalbininkų, pvz., nichols (1978a: 330); Müller (2001: 2); schultze-berndt, himmelmann (2004: 89–90); enfield (2005: 387, 389); boeder (2005: 220–223); Šarić (2008: 321–322). Šie depiktyvai gali būti įvairių formų ir susiję su subjektu, kilmininko ir galininko objektais: • depiktyvas apibūdina subjektą, konstrukcija išreikšta kilmininko linksniu: (82) Pabuvusi su vaikais ji visada grįžta namo geros nuotaikos (plg. linksma). • depiktyvas apibūdina subjektą, konstrukcija išreikšta įnagininko linksniu: (83) Iš po lovos berniukas buvo ištrauktas nuogas, surištomis rankomis ir kojomis (plg. supančiotas), skudurais užkimšta burna. DLKt 36 Lietuvių kalbos enciklopedijoje (2008) (skyrius parašytas ambrazo) prielinksninės konstrukcijos nelaikomos nederinamaisiais tarininiais pažyminiais (Morkūnas, sud., ambrazas, red., 2008: 536–537). ALL_62_63_maketas.indd 149 2011.06.17 08:24:10 150 VesLaVa ČiŽik-ProkaŠeVa acta Linguistica Lithuanica LXII–LXIII • depiktyvas apibūdina subjektą, konstrukcija išreikšta prielinksnine konstrukcija: (84) Ji be akinių (plg. besišypsanti) atrodo jaunesnė. • depiktyvas apibūdina galininko objektą, konstrukcija išreikšta kilmininko linksniu: (85) Įsižiūrėdami tiek į artimąją, tiek į tolimąją savo praeitį, matom ir čia ir ten tokius pat žmones, kaip ir mes patys, arba, kitaip sakant, ten patys save matome, tik šiek tiek kitoniško pavidalo (plg. pasikeitusius). (ulvydas, red., 1976: 452) • depiktyvas apibūdina galininko objektą, konstrukcija išreikšta įnagininko linksniu: (86) Dažnai (Monika) Kaziuką rasdavo užsiverkusį, papumpusiais paakiais. (Valeckienė 1967: 100) • depiktyvas apibūdina galininko objektą, konstrukcija išreikšta prielinksnine konstrukcija: (87) Tada visi duoną valgė be sviesto (plg. vieną). (ambrazas, red., 1996: 627) (88) Jam buvo klaikiai baisu, kad mamą išveža be sąmonės (plg. apalpusią), kad... O jeigu mama numirs? DLKt • depiktyvas apibūdina kilmininko objektą, konstrukcija išreikšta prielinksnine konstrukcija: (89) Juras nepametė jos su vaiku – nepames ir su penkiais. (Valeckienė 1967: 100) Visi apibendrinti semantinių depiktyvų linksnių ir formų vartojimo atvejai pateikiami 2 lentelėje. 2 LenteLė. semantiniai depiktyvai derinimo davik lio linksnis depiktyvo (derinimo gaviklio) linksnis / forma / konstrukcija iš viso daikt. instr. Loc. Padalyvis daiktav. konstr. Prielinksn. konstr. daikt. skaitv. gen. instr. gen. acc . instr. nom. 22 26 32 2 29 12 317 116 gen. 20 1 21 dat. 2 2 4 acc . 3 633 2 8 3 55 iš viso 27 34 355 4 37 12 321 37 41 36 196 ALL_62_63_maketas.indd 150 2011.06.17 08:24:10 Marijampolės apskrities asmenvardinės kilmės agronimų darybos bruožai 151straipsniai / articles 3 . iŠVados iš 991 surinkto depiktyvinių antrinių predikatyvų pavyzdžio 795 pavyzdžiai yra sintaksinių depiktyvų, o 196 – semantinių depiktyvų. Vadinasi, lietuvių kalboje daugiausia vartojami tipiniai sintaksiniai (derinamieji) antriniai predikatyvai (žr. 1 ir 2 lenteles). derinimas linksniu laikytinas tipiniu depiktyvų raiškos būdu, bet ne būtina sąlyga, nes esama ir tokių antrinės predikacijos atvejų, kurių raiška nėra derinima. ir sintaksinių, ir semantinių depiktyvų atveju svarbiausia jų semantinė sąsaja su subjektu, objektu ar aplinkybe (kitaip tariant, konceptuali sąsaja su referentu, tai, kas apibūdinama – veiksmažodis ar jo argumentas), o ne depiktyvo derinimas ar nederinimas linksniu su veiksmažodžio argumentu, kas visų pirma priklauso nuo semantikos. nustatyta, kad depiktyvai dažniausiai išreiškiami vardininko linksniu (386 pavyzdžiai), kiek rečiau galininku (231 pavyzdys), dar rečiau įnagininku (111 pavyzdžių), rečiausiai kitais linksniais: kilmininku (88 pavyzdžiai), naudininku (78 pavyzdžiai) bei vietininku (42 pavyzdžiai). gali būti išreikšti ir belinksne forma – padalyviais (55 pavyzdžiai). taigi, gauname tokią depiktyvų formų hierarchiją: v a r d i n i n k a s > g a l i n i n k a s > į n a g i n i n k a s > k i l m i n i n k a s > n a u d i n i n k a s > p a - d a l y v i s > v i e t i n i n k a s . Vadinasi, labiausiai tikėtinos depiktyvo formos yra vardininko, galininko ar įnagininko linksniai, o mažiausiai tikėtinas – vietininko linksnis (žr. 3 lentelę). Įdomi ir depiktyvų išraiška kalbos dalimis. daugiausia pavyzdžių buvo surinkta su depiktyvais, išreikštais būdvardžiais (255 pavyzdžiai) ir dalyviais (227 pavyzdžiai), kiek mažiau – su depiktyvais, išreikštais konstrukcija kaip + daiktavardis / būdvardis (135 pavyzdžiai) ir vien daiktavardžiais (120 pavyzdžių), dar mažiau – su išreikštais įvardžiais (76 pavyzdžiai) ir padalyviais (55 pavyzdžiai), mažiausiai – su skaitvardžiais (46 pavyzdžiai), daiktavardinėmis konstrukcijomis (41 pavyzdys) ir prielinksninėmis konstrukcijomis (36 pavyzdžiai). galima sudaryti tokią kalbos dalių hierarchiją: b ū d v a r d i s > dalyvis > k a i p + daiktavardis / b ū d v a r d i s > d a i k t a v a r d i s > į va r d i s > p a d a l y v i s > s k a i t v a r d i s > d a i k t a v a r d i n ė k o n s t r u k - c i j a > p r i e l i n k s n i n ė k o n s t r u k c i j a . Vadinasi, lietuvių kalboje depiktyvai dažniausiai reiškiami ne tik būdvardžiais bei dalyviais, bet ir daiktavardžiais bei konstrukcijomis kaip + daiktavardis. Lietuvių kalba skiriasi nuo daugelio kalbų tuo, kad joje vartojami laisvieji nerezultatiniai antriniai predikatyvai (depiktyvai), išreikšti ne tik įvairiomis kalbos dalimis (būdvardžiais, dalyviais, skaitvardžiais, įvardžiais, daiktavardžiais, padalyviais), bet ir įvairiais linksniais (vardininku, kilmininku, naudininku, galininku, įnagininALL_62_63_maketas.indd 151 2011.06.17 08:24:10 152 VesLaVa ČiŽik-ProkaŠeVa acta Linguistica Lithuanica LXII–LXIII ku ir vietininku) bei konstrukcijomis (daiktavardinėmis, prielinksninėmis ir kaip + daiktavardis / būdvardis). skirtingai nuo ankstesnių darbų, kuriuose daugiau ar mažiau aptartas depiktyvų žymėjimas, nustatyta, kad: 1. sintaksiniai (derinamieji) depiktyvai, nors ir retai, bet gali būti įnagininko ir vietininko linksnių formos (žr. skyrius 2.5, 2.6); 2. sintaksiniais depiktyvais laikytinos tik tokios daiktavardžio ar būdvardžio konstrukcijos su kaip, kurios nereiškia lyginimo; 3. visų linksnių sintaksiniai depiktyvai gali būti išreikšti įvairiomis kalbos dalimis (būdvardžiais, dalyviais, skaitvardžiais, įvardžiais, daiktavardžiais; žr. 2 skyrių ir 1 lentelę); 4. semantiniais depiktyvais laikytinos ne tik daiktavardinės (įnagininko ar kilmininko su priklausomu žodžiu), bet ir prielinksninės konstrukcijos, vienas įnagininkas ar vietininkas (nesuderintas linksniu su pagrindinio predikato argumentu, į kurį jis orientuotas) ir padalyviai (žr. 3 skyrių); 5. semantiniai depiktyvai dažniausiai reiškiami daiktavardžiais ir padalyviais, kiek mažiau – daiktavardinėmis ir prielinksninėmis konstrukcijomis; gali būti išreikšti ir skaitvardžiais (žr. 3 skyrių ir 2 lentelę). 3 LenteLė. derinimo daviklių ir gaviklių linksniai bei formos derinimo gaviklio linksnis derinimo gaviklio forma / konstrukcija nom. gen. dat. acc . instr. Loc. Padalyvis kaip + daiktav. / būdv. daiktav. konstr. Prielink. konstr. Iš viso nom. gen. dat. acc . instr. Loc. gen. instr. gen. acc . instr. derinimo daviklio linksnis nom. 315 22 29 2 71 2 29 12 317 502 gen. 63 20 9 1 93 dat. 72 2 2 6 82 acc . 186 3633 42 2 8 3283 instr. 20 6 26 Loc. 4 1 5 Iš viso 315 63 72 186 47 41 55 71 9 6 42 6 1 4 37 12 321 991 135 41 36 ALL_62_63_maketas.indd 152 2011.06.17 08:24:10