Marijampolės apskrities asmenvardinės kilmės agronimų darybos bruožai

97s aipsniai / a icles daLia sVide skienė Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių y imų k yp ys: onomas ika ( ik inių žodžių da ybos, kilmės y imai). Ma ijaMPoLės aPsk i ies asMenVa dinės kiLMės ag oniMų da ybos b uoŽai cha ac e is ic ea u es o he o ma ion o ag onyms o an h oponymic o igin in Ma ijampolė coun y ano acija s aipsnyje pa eik a išsami a puka io laiko a pio Ma ijampolės apsk i ies ieno poklasio ie o a džių (ag onimų), susi o ma usių iš asmen a džių, apelia y inių asmenų pa adinimų, e nonimų i pan. da ybinė analizė. ag onimai da ybos požiū iu i iami p i aikius anden a - džiams i i suda y ą klasi ikaciją, pagal ku ią ski iami į pi minius i an inius, o pas a ieji į edinius (p iešdėlių, p iesagų, galūnių), sudu inius i sudė inius. aiškinan kilmę, ieškoma kuo ikslesnio pama inio žodžio (e imono), iš ku io kildinami, su ku iuo siejami ag onimai. a p pas a ųjų aki aizdžiai y auja asmen a džiai. i iamame a eale jie gali bū i iek lie u ių ( ebe unkcionuojan ys a jau išnykę), iek lenkų, pa ieniais a ejais i okiečių leksikos ak as. anno a ion he a icle o e s a de ailed analysis o he o ma ion o place names (ag onyms) o one sub-class in he in e wa Ma ijampolė coun y, which ha e been o med ou o an h oponyms, appella i es names o pe sons, e hnonyms, e c. ag onyms a e examined in he con ex o o - ma ion applying classi ica ion compiled o hyd onyms, by which hey a e di ided in o p i- ma y and seconda y, and he la e a e u he di ided in o de i a i es (wi h p e ixes, su ixes o endings), compounds and ph asal hyd onyms. esMiniai ŽodŽiai: a puka io laiko a pis, ie o a džiai, da yba, kilmė, asmen a džiai. keyWo ds: in e wa pe iod, place names, wo d-building, o igin, an h oponyms. ALL_62_63_make as.indd 97 2011.06.17 08:24:04 98 daLia sVide skienė ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII While cla i ying he o igin, he mos p ecise p ima y wo d (e ymon), om which he ag o- nyms a e de i ed and o which hey a e ela ed is sough . an h oponyms ma kedly p e ail among he la e . in he in es iga ed a ea, hey may be he ac s o he Li huanian (s ill unc- ioning o al eady ex inc ) as well as o he Polish o in ce ain cases o he ge man lexis. 0. ĮVadas da bų, ku iuose bū ų pa eik a išsami ie o a džių ieno poklasio, konk e aus egiono a ie os da ybos analizė, pa ašy a nedaug. Minė inos ilonos Mickienės (Mickienė 2001) i ne ijos ba ku ės (ba ku ė 2008) dak a o dise acijos, ku iose i iama a ealinė oponimija. g e a ki ų oponimų klasių (subklasių) da ybiškai y- inė i elšių i joniškio ajonų ag onimai (ba ku ė 2008: 147–176; Mickienė 2001: 109–137): nus a y i p oduk y iausi jų da ybos ipai bei dažnesni kilmės šal iniai. a ski u s aipsniu skelbiama elšių ajono ag onimų analizė (Mickienė 2006: 27–30). ano au o ės, okie y inėjimai pa odo mik o egiono oponimų da ybos speci iką bei ap a iamai oponimų klasei būdingus da ybos ypa umus. Lokalinius y imus papildo i šiau ės idu io Lie u os ag onimų y imas (en- dzely ė 2004: 80–89). Šiame s aipsnyje da ybos, s uk ū os, seman ikos požiū iu ap a i šiuo me u žinomi i egzis uojan ys joniškio, Pak uojo, Pas alio ajonų ag o- nimai. Šiau ės idu io Lie u os e i o ijos ie o a džiai su p iesaga -išk- (abiejų giminių i skaičiaus a ian ai) nag inėjami ki ame jos s aipsnyje (endzely ė 2004a: 1–10). da ybos i kilmės požiū iu e in i oponimai, au o ės eigimu, iksuo i isose ie o a džių klasėse: gy enamųjų ie ų, andens elkinių i žemė a džių. be o, minė ini g asildos blažienės s aipsniai, ku iuose nag inėjami ki pėnų d a o laukų a dai (blažienė 1986: 37–42) bei apž elgiami p ūsų a dyno inki- niuose už iksuo i laukų, pie ų, klonių, miškų, kal ų, kelių i ki ų objek ų a dai (blažienė 2005: 27–41). Šiuos oponimus, su ink us iš ašy inių šal inių, au o ė siūlo adin i žemė a džiais a ba negy enamųjų ie ų a dais. sla ų kalbų oponimikos e minų sis emoje a ojamas a p au inis e minas ag onmas ienai iš oponimų ūšių pa adin i. ai ski inių žemių, žemės sklypų, plo ų, a imų, di ų, laukų, uožų a dai (g . άγρος – laukas, a imas) (Podolʻska ja 1978: 27). u in omenyje ai, kad šiame s aipsnyje bus ap a iamas ienas ie o- a džių poklasis, į a dijan is am ik us panašius žemės pa i šiaus objek us (a imus, di bamas žemes, di as, ganyklas, pie as, sklypus, žemes i pan.), a ba ag onimus, oliau nuosekliai a ojamas e minas ag onimas. P i eikus sinonimiškai a ojami e minai ie o a dis, oponimas. Manoma, kad oliau i ian iek iš apelia y ų, iek iš ki ų ie o a džių kilusius ag onimus, ap a ian dažniausius da inių a si adimo būdus, da an iš adas apie jų da ybos pag indines endencijas i k ., s ilis iniais ALL_62_63_make as.indd 98 2011.06.17 08:24:04 Ma ijampolės apsk i ies asmen a dinės kilmės ag onimų da ybos b uožai 99s aipsniai / a icles sume imais, be jau minė ų, bus a ojamas e minas žemė a dis (žemė a džiai) siau ąja eikšme1 . s aipsnis pa ašy as ie ų a dų (ag onimų) kilmės pag indu, . y. jame pa ei- kiami os pačios kilmės2, be į ai ių da ybos ipų bei būdų ie o a džiai. Pi miau- sia pa eikiami pi miniai i daugiskai iniai ag onimai, po jų – isi an iniai galūnių, p iesagų, p iešdėlio ediniai, sudu iniai i sudė iniai ag onimai3. okiu būdu sie- kiama išsiaiškin i a puka io laiko a piu iš gy osios kalbos už ašy ų asmen a dinės kilmės ag onimų da ybos polinkius. s aipsnyje bandoma nus a y i minė ų da ybos ipų bei būdų ypa umus šiame a eale, kokios p iesagos a ojamos suda an p ie- saginius edinius, koks jų da umas, mėginama iš yškin i sandū os i sudėjimo būdu suda y ų ag onimų da ybos polinkius i pan. kildinan ag onimus iš asmen a džių, pas a ųjų pi miausia ieškoma lie u ių an oponimijos šal iniuose – Lie u ių pa a džių žodyne (LPŽ), Lie u ių a dų kilmės žodyne (LVkŽ5), zigmo zinke ičiaus monog a ijos Lie u ių asmen a džiai asmen- a džių odyklėje, p i eikus apelia y inio asmens pa adinimo, e nonimo i ki ais panašiais a ejais, naudojamas Lie u ių kalbos žodyno elek oninis leidimas (LkŽe). ypač s a bus šal inis, pa ėmęs ekons uo us asmen a džius, y a abėcėlinė is o inių asmen a džių ka o eka, saugoma Lie u ių kalbos ins i u o Va dyno sky iaus on- duose (iak). ja bu o pasinaudo a 48 a ejais (~7%). bū en šia asmen a džių sankaupa naudo asi i uome , kai eikėjo pag įs i ekons uo ą asmen a dį4, susi- da iusį apelia y inio asmens pa adinimo, nusakančio ama ą, kilmę, iš aizdos, būdo b uožus a pan., pag indu (Dese nikowa, Kalwis, Kaameks, K ewcius, Kud ys, Ryma ʒ, Szal yʃz, ʃziauciowa i k .). 1 Visi Ma ijampolės apsk i ies ieno alsčiaus ie o a džiai pagal į a dijamų objek ų ūšį au o ės (s i- de skienė 2005: 94) bu o suski s y i į is s ambias g upes: anden a džius, gy enamųjų ie ų i į ai ių ki ų žemės pa i šiaus objek ų (a imų, aukš umų, di bamų žemių, di ų, duobių, du pynų, ganyklų, kalnų, kal ų, kelių, laukų, lygumų, miškų, pie ų, salų, akų i k .) a dus. Pas a ieji ie o a džiai, . y. jų isuma, s aipsnyje bu o adinami žemė a džiais, manan , kad šis e minas ge iausiai apibūdina žemės elje o ik inius a dus – iek s ambesnius (d imonimus, o onimus i k .), iek smulkesnius (ag onimus, d omonimus i k .). Manoma, kad šios nuos a os bus laikomasi i a ei yje. e minas že- mė a dis bus a ojamas iek plačiąja (kalban apie žemės pa i šiaus objek ų isumą), iek i siau ąja (kalban apie ienos ie o a džių subklasės – ag onimų – iene us ) eikšmėmis. 2 kilmės požiū iu ag onimai ski iami į aiškios kilmės (kilusius iš asmen a džių, kilusius iš apelia y inių asmenų pa adinimų) bei galimos d ejopos kilmės. 3 Laikomasi aleksand o Vanago anden a džių da ybai i i suda y os s uk ū inės-g ama inės klasi ika- cijos (Vanagas 1970: 25). 4 didelis dėmesys i ian asmen a dinės kilmės ag onimus ski iamas iek apelia y ų i onimų, iš ku ių jie edami, iek pačių i iamų ag onimų papli imo duomenims. ekons uo i asmen a džiai dažniausiai g indžiami ame pačiame a eale a šalia jo esančiose ie ose iksuo ais is o iniais asmen a džiais (da ž . 3 sky ių). ALL_62_63_make as.indd 99 2011.06.17 08:24:04 100 daLia sVide skienė ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII be jau minė ų a ejų, s a būs i ki i, kai ekons uo ą e imoną bu o galima pag įs i ik u ė ais is o inės an oponimijos duomenimis, . y. neišlikusiais asmen- a džiais. ai didina publikuojamos medžiagos e ę. be o, daugelis s aipsnyje ap ašy ų ag onimų kilmės aiškinimų skelbiama pi mą ka ą. y imas pa odė, kad ieškan asmen a džių, apelia y inių asmenų pa adinimų a pan. pama iniam žodžiui (e imonui) pag įs i aip pa minė ini lenkų (28 – ~4%)5, pa ieniais a ejais i okiečių (4 – ~0,6%) asmen a džių šal iniai. aigi asmen a - džiai, iš ku ių kildinami a puka io laiko a piu už ašy i Ma ijampolės apsk i ies ag onimai, unkcionuoja ne ik lie u ių, be i minė ų kalbų a dynuose – ai y a ne ien lie u ių, be i lenkų6 a okiečių asmen a džiai. a k eip inas dėmesys į ai, kad a ojan są okas lie u ių, lenkų, okiečių asmen a džiai, u ima gal oje lie u ių, lenkų i okiečių asmen a džių isuma, o ne gene inė jų kilmė7 . ag onimų analizė emiasi 725 ie o a džių už ašymais, a puka io laiko a piu ik- suo ais ylikoje Ma ijampolės apsk i ies alsčių8. s aipsnyje aiškinama 627 ski ingų ie o a džių da yba i kilmė (pasika ojančios leksemos esuda o ~13% (98 n .)). Manoma, kad skelbiami pama iniai žodžiai (e imonai) galė ų bū i laikomi i šiame s aipsnyje analizuojamų ie o a džių e imologijos užuomazgomis, ku ios papildy ų a ne pa em ų da neiš i ų ki ų Lie u os ie o a džių kilmės aiškinimus. s aipsnyje skelbiami iš gy osios kalbos už ašy i au en iški žemė a džiai, jų ki čia imo i lyčių a ian ai. jeigu a puka io duomenimis ie o a dis nesuki čiuo- as a ba jo ki čia imas neaiškus, nepa ikimas, s aipsnyje jis neki čiuojamas. P ie kiek ieno ie o a džio pa eikiamos į a dijamų objek ų i jų lokalizacijos nuo odos9 . Po jų, paaiškinus ag onimo kilmę, ik a ski ais a ejais10, siekian iš eng i pasika - ojimo, eikiamos šal inių nuo odos. Šis a ealinės oponimijos y imas p adedamas pi minių i daugiskai inių ag o- nimų analize. 5 Šiuo i ki ais a ejais, y imo ezul a us siekian iš eikš i ne ik skaičiais, be i p ocen ais, skliaus uose pi miausia nu odomas ep ezen an ų skaičius, po b ūkšnio – p ocen inė skaičiaus iš aiška. 6 Pi moji dėmesį į lie u ių oponimų sluoksnį, liudijan į apie glaudžias lie u ių i lenkų onimijos sąsa- jas, a k eipė Vi alija Maciejauskienė (Maciejauskienė 2006: 218–236). onomas ė apibūdino lenkų pa a džių i ki ų asmen a džių s a bą aiškinan dalies Lie u os ie o a džių žodyne ( oliau – LVŽ) pa- eikiamų ie o a džių kilmę. 7 Plačiau ž . Maciejauskienė (1997: 108–109). 8 Plačiau apie a puka io Lie u os anke ų duomenis ž . s ide skienė (2005: 93). 9 em asi jau suda y ais LVŽ su umpinimų są ašais. 10 eikiama abėcėlinės is o inių asmen a džių ka o ekos, saugomos Lie u ių kalbos ins i u o Va dyno sky iaus onduose, nuo oda, ku ią a i inka san umpa iak, kele o lenkų i okiečių an oponimijos inkinių (žodynų) bei šių kalbų apelia y inės leksikos žodynų, ku ių daugelis y a daugia omiai, nuo- odos. jas a i inkančių san umpų są ašas pa eikiamas s aipsnio gale p ie ki ų šal inių nuo odų. ALL_62_63_make as.indd 100 2011.06.17 08:24:04 Ma ijampolės apsk i ies asmen a dinės kilmės ag onimų da ybos b uožai 101s aipsniai / a icles 1. iŠ asMenVa dŽių kiLę ag oniMai Ma ijampolės apsk i yje jų už ašy a 549 (~76% isų y imui pasi ink ų ie o- a džių). 1.1. Pi miniai ag onimai jais laikomi da ybos p ocese neįgiję papildomų o man ų ag onimai. Šie ie o- a džiai adek a ūs asmen a džiams, iš ku ių edami: Ba bã a p . Lb : a d. *Ba - ba a, plg. lenk. . Ba ba a (siP 44), lenk. p d. Ba ba a (snP i 171); Bagdžius p . gdl: p d. Bãgdžius, Bagdžiùs11; B ùžikas lg. V : p d. B ùžikas12 . daugiskai inis, adinamasis plu alia an um, ag onimas už iksuo as ienas. jo o malusis da ybos odiklis y a skaičius: Duõbiniai p . Ld n: p d. Duõbinis . 1.2. Vediniai 1.2.1. galūnių ediniai. Šių edinių de i acinis požymis galūnė, ku i y a susijusi su giminės pasikei imu. už ašy i -a i -ė(s) galūnių ediniai, kilę iš asmen a džių: -a: Kasčiuk-a p . igl: p d. Kasčiùkas; -ė(s): Al  išk-ė p . kl : a d. *Al i iškis, plg. a d. S anislaum Alwicieʃɜkai is 1631 (iak); Ba anaũsk-ė p . kl : p d. Ba anaũskas a pan.; Delnick-ė p . P n: p d. Delnckas; Gõ lib-ė p . gdl: p d. Gõ libis; G an-ė p . igl: p d. G ainỹs; G n-ė p . igl: p d. G nius; Rol- p . k sn: p d. Rolỹs; Šma lak-ės p . P n: a d. *šma lakas a pan., plg. a d. Ju gis Szmo lak 1629 (iak); Šeškausk-ė p . kl : p d. šeškáuskas a pan. 1.2.2. P iesagų ediniai. jų da ybai naudojama 20 p iesagų (skaičiuojan abiejų giminių i skaičių a ian us): 14 lie u iškos (bal iškos) kilmės -ai ė, -ėlis, -iena, -ienė, -ija, -inė(s), -inis, -ynė, -iškė(s), -iškiai, -iškis, -lė, -okas i 8 sla iškos kilmės -anas, -auka, -a a, -a as, -čizna, -enk-, -k-, -o a. ag onimai oliau eikiami abė- cėliškai, pagal p iesagas: -ai ė: Dibšk-ai ė p . Lb : a d. *Dibiška a pan., plg. a d. Dibà (zinke ičius 2008: 576), lenk. p d. Diba (snP ii 423); K a uk-ai ė a . V : a d. *K a ukas a pan., plg. p d. K a iùkas; -anas: Kališ-anas a . kl : p d. Kalšius; 11 Pie os a das galė ų bū i laikomas i galūnės -(i)us ediniu iš p d. Bagdỹs . 12 Lygumos a das, ma y , galė ų bū i e inamas i kaip p iesagos -ikas edinys iš p d. B ùžas . ALL_62_63_make as.indd 101 2011.06.17 08:24:04 102 daLia sVide skienė ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII -auka: Nan-áuka d . Ld n: p d. Nanis, Nanỹs; -a a: Scin-a à p . Lb : a d. *Scina a pan., plg. p d. Scnskas; -a as: Kaspe -ã as p . Lb : a d. Kãspe as; -čizna: Dumaše -čzna a . P n: a d. *Dumaše as a pan., plg. (?) us. p d. Ду- ма шов (sa ii 364), p d. Dumãšius; -ėlis: Ma yn-lis p . Ld n: a d. Ma nas; -enk-: Zõj-enkos gn., p . kl – sie inas su lenk. a d. Zoja (siP 432–433); -iena: Glambok-iena p . igl: p d. Glambokas; Kabak-iena d . kz : p d. Kãbakas; Palcijon-iena p . igl: a d. *Palcijonis a pan., plg. p d. Palcas; -ienė: Aud-ienė d . kz : a d. *Audys a pan., plg. lenk. p d. Auda (snP i 94), p d. Audckas; -ija: G ič-ijà p . igl: p d. G čius; -inė(s): Ab om-nė d b. ž. M j: a d. Ab õmas; Aiduk-nė d b. ž., p . igl: p d. Aidùkas a pan.; A minai -nė d b. ž. M j: p d. A minái is; Bende -nė p . M j: p d. Beñde is; Bielsk-nė p . M j: p d. Belskis a pan.; Boguš-nė d b. ž. M j: p d. Bògušis a pan.; B ažùk-inė p . gdl: p d. B ažùkas; Bu -nė p . P n: a d. *Bu ys a pan., plg. p d. Bu nskas; Cimbol-inė p . kl : p d. Cimbolà a pan.; Did al-nė d b. ž. M j: p d. Dd alis; Di gėl-inė p . kl : p d. Di gla a pan.; Dulsk-nė p . Ld n: p d. Dùlskis a pan.; Eiduk-nė d b. ž., p . igl: p d. Eidùkas; Ga ėn-nė d b. ž. M j: p d. Ga nas; G am-nė d b. ž. M j: p d. G ãmas; Juodešk-nė a . kl : p d. Juodeškà; Kaz-nė p . Ld n: . Kazỹs; Kėle -nė d b. ž. M j: p d. Kle as; Kulbok-inė p . igl: p d. Kùlboka; Kunk-inė d b. ž. kz : p d. Kùnkis a pan.; Lapinsk-nė a . gdl: p d. Lapnskas a pan.; Lãsa -inė p . b b: p d. Lasa à; La- sa ič-inė d b. ž. M j: p d. Lasã ičius; Leb-inė p . V : a d. *Leibys a pan., plg. a d. And eæ Leybus 1685–1731 (iak); Lukš-inė p . V : p d. Lukšỹs a pan.; M- liauck-inė d b. ž. M j: p d. Miliáuckas a pan.; Mu ašk-nės p . kz : p d. Mu aškà; Õkn-inė p . b b: a d. *Oknys a pan., plg. lenk. p d. Okna, Okno (snP Vii 40); Palčak-nė p . Ld n: a d. *Palčakas a pan., plg. lenk. p d. Palczak (snP Vii 166); Pap ock-nė p . Lb : p d. Pap òckis a pan.; Pe ušk-nė d . M j, Pe ušk-inė a . Šil: p d. Pe uškà; Popie -nė p . gdl: p d. Põpie a; Raduš-nė d b. ž. M j: p d. Radùšis; Radz il-nė p . b b: p d. Radz ila; Ru kausk-inė a . b b: p d. Ru káuskas a pan.; Senk-nė a . M j: p d. Señkus; Speč-inė p . kz : a d. *Spe čius a pan., plg. p d. Speskas; S o koj-inė p . kz : a d. *S o kojis a pan., plg. lie. s ó as, -à ‚ aumeningas, s ambusʻ i lie. kója ‚ iena iš po inių kūno dalių, ku iomis žmogus a koks ki as pada as einaʻ, da plg. p d. S alakójis; Šmučk-nė p . kl : a d. *šmučkus, plg. lenk. a d. Smucka, Smuczak (snP Viii 534), Szmuc (snP iX 310); Tad-nė p . M j: . Tãdas, plg. p d. Tadáuskas; Vizba -nė (‖ Vizba pie ė) p . igl: p d. Vzba as a pan.; Žaliausk-nė p . kl : p d. Žaliáuskas a pan.; Ži k-nė d . M j: p d. Ž kus; ALL_62_63_make as.indd 102 2011.06.17 08:24:04 Ma ijampolės apsk i ies asmen a dinės kilmės ag onimų da ybos b uožai 103s aipsniai / a icles -ynė: Ab om-ỹnė (‖ Žydỹnė) l. M j: a d. Ab õmas; Alabu d-ynė d . V : p d. Alabù da; Aleksai -ỹnė a . kz : p d. Aleksái is; Ališausk-ỹnė p . ss: p d. Ališáuskas a pan.; And iulai -ỹnė d b. ž. Ld n: p d. And iulái is; And iuš-ỹnė (‖ Bačỹnė) a ., p . kz : p d. And iùšis; An an-ỹnė a . kl , d . M j, p . kz : . An ãnas; A ižien-ỹnė d . ss: p d. A ižiẽnis a pan.; Ažuolai -ỹnė p . ss: p d. Ažuolái is; Babijon-ỹnė ž. V : p d. Babijõnas; Bace ič-ỹnė a . kl : p d. Bacẽ ičius; Bač-ỹnė (‖ And iušỹnė) a ., p . kz : p d. Bačỹs; Bal ai -ỹnė d b. ž. kz : p d. Bal ái is; Bal ukon-ỹnė a ., d b. ž. M j: p d. Bal ukónis; Baluk-ỹnė d . ss: a d. *Balukas a pan., plg. p d. Balukẽ ičius; Ba isausk-ynė d b. ž., p . kz : p d. Ba isáuskas; Ba kausk-ynė p . kl : p d. Ba káuskas a pan.; Ba ušk-ỹnė p . igl: p d. Ba uškà; Baumon-ynė l. ss: p d. Baũmonas; Bazil-ỹnė a . kz , p . igl: p d. Bazlius; Belick-ỹnė d . ss: p d. Belckas; Bubel-ynė p . ss: p d. Bùbelis; Bùčai -ynė d . ss: p d. Bučai is; Bučinsk-ỹnė d b. ž. M j: p d. Bučnskas a pan.; Ca -ỹnė a . kz : a d. *Ca ys a pan., plg. lenk. p d. Ca is (snP ii 13); Či insk-ỹnė d ., p . ss: p d. Či nskas a pan.; Damansk-ỹnė p . kl : p d. Damánskas a pan.; Degu -ỹnė a . kz : p d. Degù is, plg. lie. degù is, -ė ‚kas degu ą dega, juo e čiasiʻ; Dem binsk-ỹnė d ., p . ss: p d. Dembnskas; D augel-ỹnė a ., p . kz : p d. D augẽlis; Do yd-ynė a . Šil: a d. Dõ ydas; Dubck-ynė d ., p . ss: p d. Dubckas a pan.; Fe enc-ỹnė p . kl : p d. Fè enca a pan.; F ank--ỹnė p . kz : p d. F ánka a pan.; Ga kausk-ỹnė d . kz : p d. Ga káuskas; Gelež-ỹnė p . kl : p d. Gelẽžius; Gi ai -ỹnė d ., p . M j: p d. Gi ái is; G ažul-ỹnė p . kl : p d. G ažùlis; G ig-ỹnė d . ss: a d. G gas; G in-ỹnė p . M j: a d. G nius; G išk-ỹnė l., p . Lb : p d. G iškà; Gu ausk-ynė d b. ž. kz : p d. Gu áuskas a pan.; Jakai -ỹnė l. Lb : p d. Jakái is; Jakš -ỹnė d . ss: p d. Jãkš as; Janulai -ỹnė d b. ž. M j: p d. Janulái is; Janu -ỹnė l. ss: p d. Janù is; Jãsai - -ynė d . ss: p d. Jasái is; Jaudeg-ỹnė a . M j: p d. Jáudegis; Je -ỹnė d . M j: p d. Je ỹs; Jes-ỹnė p . ss: p d. Jesỹs; Jonkai -ỹnė d . Ld n: p d. Jonkái is; Ju g-ỹnė d b. ž. kz : . Jù gis; Jū -ỹnė d ., p . igl: p d. J as; Ju gele ič-ỹnė d b. ž. Lb : p d. Ju gelẽ ičius; Ju gel-ỹnė d . M j: p d. Jugelis a pan.; Ju kš-ỹnė d . ss: p d. Jukšas a pan.; Jusel-ỹnė d b. ž. M j: p d. Jùselis; Jušk-ynė d . igl: p d. Juškà; Kačion-ỹnė p . ss: p d. Kačiónis a pan.; Kaspa ai -ynė d b. ž. kz : p d. Kaspa ái is; Kazl-ỹnė a . kz : p d. Kãzlas; Ke u -ỹnė a ., d . kz : p d. Ke ù is; Kons an -ynė d b. ž. kz : a d. Kons an nas; K ie kausk-ynė a . kz : p d. K ie - káus kas a pan.; Lazausk-ynė a . Šil: p d. Lazáuskas; Leib-ỹnė d . ss: a d. *Leibys a pan., plg. a d. And eæ Leybus 1685–1731 (iak); Lis apedsk-ynė p . kz : p d. Lis apẽdskas; Mač-ỹnė d . ss, d b. ž. kz : p d. Mačỹs; Ma uk-ynė d b. ž., p . kz : a d. Ma ùkas; Mauš-ỹnė l. Ld n, p . M j: a d. *Maušis a pan., plg. a d. Woiciech Mauszas 1662 (iak); Mažė -ỹnė d b. ž. ss: p d. Maž is; Meje -ynė sklp. V : p d. Meje is a pan.; Mendel-ỹnė p . Lb : p d. Meñdelis; Migausk-ỹnė l., p . kl : p d. Migáuskas a pan.; Miliausk-ỹnė ( . Miliauc kỹ nė) d b. ž. M j: p d. Miliáuskas a ALL_62_63_make as.indd 103 2011.06.17 08:24:05 104 daLia sVide skienė ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII pan.; Minuk-ỹnė d . M j: a d. *Minukas, plg. p d. Miniùkas; Mokol-ỹnė d b. ž. M j: p d. Mõkola a pan.; Mo iej-ỹnė d b. ž. kz : . Mo iẽjus; Na ik-ynė p . Šil: p d. Na kas; Neimon-ỹnė d b. ž. ss: p d. Nemonas; Oliad isk-ỹnė p . M j: a d. *Oliad iskis, plg. p d. Òlis i lie. d skis, -ė, d skius, -ė ‚sud iskęsʻ; Ol-ỹnė d ., p . M j: p d. Òlis; Pilyp-ỹnė p . kl : a d. Pilỹpas; Plẽčkai -ynė d b. ž. M j: p d. Plečkái is; Rapuk-ynė p . kz : a d. *Rapukas, plg. a d. Daniel Rapukienas 1678 (iak); Raudon-ynė p . kl : p d. Raudonis a pan.; Raul-ỹnė d b. ž., p . kz , sklp. M j: a d. Raũlas; Ražansk-ynė a ., p . Šil: p d. Ražánskas; Rubinsk-ỹnė d . V : p d. Rubnskas a pan.; Rupeik-ỹnė d b. ž. kl : p d. Rupekis a pan.; Rūšk-ynė d b. ž., p . kz : p d. Rūškỹs; Ru kausk-ynė d b. ž., p . kz : p d. Ru káuskas a pan.; Senk-ynė d b. ž., p . kz : p d. Señkus; Sil es -ỹnė d ., p . M j: . Sil ès as a pan.; Skink-ỹnė d b. ž. M j: p d. Skiñkis, Skinkỹs; Skuč-ỹnė d b. ž., p . kz : p d. Skùčas a pan.; Smail-ỹnė a . kz : p d. Smailỹs; Smalensk-ỹnė d b. ž. M j: p d. Smalénskas; S alakoj-ỹnė d . ss: p d. S alakójis; Šab-ỹnė p . ss: p d. šãbas; Ščiuk-ỹnė p . kl : p d. ščiukà a pan.; Šme k-ỹnė p . kz : a d. *šme kys a pan., plg. lenk. p d. Szme k, Szme ka (snP iX 306); Šna sk-ỹnė ( . šna ckỹnė) a ., p . kz : p d. šná skis; Šneide -ỹnė p . kz : p d. šnede is; Šumausk-ynė d . Šil: p d. šumáuskas a pan.; Tamoš-ỹnė l. M j: a d. Tamõšius; Tapu -ỹnė d ., p . ss: p d. Tapu ỹs; T aškausk-ỹnė a . kz : p d. T aškáuskas; Ulčinsk-ỹnė d . ss: p d. Ulčnskas a pan.; Vai ke ič-ỹnė d . ss: p d. Vai kẽ ičius; Vasiliausk-ỹnė p . Lb : p d. Vasiliáuskas a pan.; Veličk-ỹnė d . igl: p d. Veličkà; Vilimai -ỹnė d . ss: p d. Vilimái is; Vi bick-ỹnė d b. ž. M j: p d. Vi bckas; Vyšniausk-ỹnė d . ss: p d. Vyšniáuskas a pan.; Zelik-ynė a ., p . kz : a d. *Zelikis a pan., plg. lenk. p d. Zelik (snP X 476), da plg. a d. Beniamin Zelikewicʒ 1810 (iak); Žeb ausk-ỹnė d . ss: Žeb áuskas a pan.; -inis: Bazil-nis d . ss: a d. Bazlius; -iškė(s): Ab õm-iškė p . gdl: a d. Ab õmas; Adõm-iškės p . Ld n: a d. Adõmas; Aino -iškės p . P n: p d. Ainõ is; Akẽl-iškė p . Ld n: p d. Akẽlis; Aksón-iškė d b. ž. kl : p d. Aksónas; Aleksyn-iškė a . Šil: p d. Aleksnas; Ančiõ -iškės p . Ld n: a d. *Ančio is a pan., plg. p d. Jančio a, lenk. p d. Ancza (snP i 44); An džión- -iškė p . Ld n: a d. *Andžionis, plg. a d. Ch is opho us Andzionis 1679 (iak); Apa kin-iškė a . Šil: a d. *Apa kinis a pan., plg. us. p d. Апаткин (sa i 370); Ap aim-iškė p . kl : a d. *Ap aimas, plg. a d. E aim (siP 322); Ašmin-iškė p . P n: a d. *Ašminis a pan., plg. Ma hias Aʃʒminskas 1685–1731 (iak); Úmon-iškė d . M j: p d. Úmona, Úmonas; Ausen-iškė a . ss: p d. Ausẽnas; Bagdõn-iškė a . kl : p d. Bagdõnas; Bagdž-škė p . igl: p d. Bãgdžius a pan.; Balin-iškė p . kl : p d. Balinas; Bak-iškė l., p . kl : p d. Bakus a pan.; Bal ok-iškė p . Šil: p d. Bal ókas; Bal ái -iškė a . k sn: p d. Bal ái is; Ba bn-iškė d b. ž. M j: a d. *Ba bėnas, plg. . Babė; Bá el-iškė d b. ž. kl : p d. Bá elis; Bau -iškė p . kl : ALL_62_63_make as.indd 104 2011.06.17 08:24:05 Ma ijampolės apsk i ies asmen a dinės kilmės ag onimų da ybos b uožai 105s aipsniai / a icles a d. *Bau us a pan., plg. a d. Ca ha inam Baw ucia 1691–1672 (iak); Bazil-iškės a . Šil: p d. Bazlius; Belgi d-iškė d . P n: p d. Belgi das; Bendã -iškės d ., d b. ž. Lb : a d. *Benda is a pan., plg. a d. Ma inus Benda is 1652–1672 (iak); Ben- do ai -iškė d ., p . b b: p d. Bendo ái is; Benedk -iškė gn. k sn: . Benedk as; Be gel-iškė p . kl : p d. Begelis a pan.; B -iškė p . gdl: p d. B is; Beno -iškė d . k sn: p d. Beno a a pan.; Bielẽ ič-iškė d ., p . gdl: p d. Bielẽ ičius; Bgel-iškė p . kl , p ., sklp. Ld n: p d. Bgelis; Bilbõk-iškė p . Lb : p d. Bibokas; Biž-škė p . Ld n: p d. Bižỹs; Blionc- -iškės d ., p . kz : a d. *Blioncius a pan., plg. (?) p d. Bliònskis; Bòbin-iškė a ., p . kl : p d. Bòbina a pan.; Bo ỹ -iškė l., p . gdl, p . kl : p d. Bo ỹ ius; B adž-iškė p . k sn: a d. *B aidžius a pan., plg. a d. Ni- colaus B aydzius 1604 (iak); B aũk-iškė d . kl : p d. B aukỹs a pan.; B l-iškė p . Lb : p d. B lius; Bukaun-iškė p . igl: a d. *Bukaunis a pan., plg. (?) p d. Bukã ičius a pan.; Bulo -iškės p . igl: p d. Bùlo a a pan.; Buñk-iškė p . kl : p d. Bunkis a pan.; Čepùl-iškė p . k sn: p d. Čepùlis; Dapkiūn-iškė p . kl : p d. Dapkinas; Denkẽ ič-iškė a . Ld n: p d. Denkẽ ičius; Ddbal-iškė p . Lb : a d. *Didbalis, plg. p d. Ddžbalis; Dmš-iškė p . Ld n: p d. Dmša; D ángin-iškė l., p . gdl: p d. D ánginis; Gam-iškė a . b b: p d. Gamus; Galn-iškė p . kl : p d. Galnis; Ga n-iškė sklp. kl : p d. Ga nas; Géldo -iškė p . ss: p d. Gél- do as a pan.; G g-iškė p . kl , G ig-iškės a . ss: a d. G gas; G igon-iškė d . Šil, sklp. P n: p d. G igónis; G ūb-iškė a . Ld n: a d. *G ūbis a pan., plg. (?) p d. G ùbis, G ubỹs; Gu e ič-škė a . k sn: p d. Gu ẽ ičius; Ìl-iškė p . P n: p d. Ìlius; Yl-iškės p . P n: p d. Ýla; Yman -iškė p . V : a d. *yman as a pan., plg. a d. Iman (siP 178); Ind-iškė p . kz : p d. Ìnda; I oš-iškė p . kl : a d. *I ošius a pan., plg. p d. I oškà; Jùc-iškė p . kl : p d. Jùcius a pan.; Jakučion-iškė sklp. P n: p d. Jakučiónis; Jenkel-iškė p . k sn: p d. Jenkelis; Kačiùl-iškė a . b b: p d. Kačiùlis; Kald-iškė a . Ld n: p d. Kalėdà; Kamenč-škė p . Lb : a d. *Kamenčius a pan., plg. (?) lenk. p d. Kamienczak (snP iV 461); Ka al-iškė p . kl : p d. Ka ãlius; Kã a -iškė d ., p . M j: a d. *Ka a is, plg. a d. S anisław Ka a unes 1638 (iak); Ka aliauč-iškė (< *Ka aliauciškė < *Ka aliauckiškė < *Ka aliauskiškė) p . Ld n: p d. Ka aliáuskas a pan.; Kazel-iškė p . igl: a d. Kazẽlis; Kazlaũč-iškė (< *Kazlaũciškė < *Kazlaũckiškė < *Kazlaũskiškė) a . V : p d. Kazlaũskas a pan.; Kaž-škė l. M j: p d. Kažỹs; Ki iẽl-iškė p . kl : p d. Ki iẽlius; Kisiẽl-iškė p . kl : p d. Kisiẽlius; Kubelč-iškė (< *Kubelciškė < *Kubelckiškė < *Kubelskiškė) a . gdl: p d. Kubélskas a pan.; Kùdab-iškė p . kl : p d. Kùdaba; Kuk-iškė d ., p . kz : p d. Kùkas; Labùl-iškės p . Ld n: p d. Labùlis; Lang-iškė d . V : p d. Lángis; Lank-škė p . kl : p d. Lankis; Lã -iškė d . V : p d. La ỹs; Lebed-iškė sklp. P n: p d. Lebedỹs a pan.; Leimon-iškės d b. ž. igl: p d. Lemonas; Lenc-iškė d b. ž. b b: p d. Lèncas; Lie ù n-iškė a . Ld n: a d. *Lie u nis a pan., plg. p d. Lie- u nikas; Lipinč-iškė (< *Lipinciškė < *Lipinckiškė < *Lipinskiškė) d . gdl: p d. ALL_62_63_make as.indd 105 2011.06.17 08:24:05 112 daLia sVide skienė ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII Mažai p oduk y ūs galūnių ediniai (10 – ~2,5%), p iešdėlio edinys už ašy as ik ienas. ečiau kalbamos g upės ag onimai suda omi sudū imo (134 – ~24%)18 i su- dėjimo (20 – ~4%) būdu. be papildomų da ybos p iemonių suda y ų ag onimų už iksuo a mažai (4 – ~0,7%). 2. iŠ aPeLia yVinių asMenų PaVadiniMų kiLę ag oniMai Ma ijampolės apsk i yje jų už ašy a 76 (~10% isų y imui pasi ink ų ie o a - džių). apelia y iniais asmenų pa adinimais, iš ku ių, manoma, kilo šiame sky iuje analizuojami ag onimai, nusakomas ama as, užsiėmimas, iš aizdos, būdo b uožai, kilmė (e nonimai)19 i k . Pagal ai i išdės omi posky iai. da ybiniu aspek u šie ag onimai ski iami į g upes: pi minius, p iesaginius, su- du inius i sudė inius. P iesagų ediniai išdės omi pagal p iesagų abėcėlę, dū iniai – pagal an ųjų sandų abėcėlę. sudė iniai už ašy ieji šios g upės ag onimai y a ik kilmininkiniai. Visi jie u i posesy inę eikšmę: kilmininkas juose odo ie os p i- klausomybę asmeniui, pasaky am apelia y u (plg. sa ukynas 1963: 239). 2.1. iš apelia y inių asmenų pa adinimų, nusakančių ama ą, užsiėmimą a pan., kilę ag onimai 2.1.1. P iesagų ediniai: -ynė: Dak a -ynė a . Šil: lie. dãk a as ‚gydy ojasʻ, plg. p d. Dãk a as, Dak a is20; -iškė: G un ãk-iškė p . Lb – ge maniškos kilmės ., sie inas su ok. g ün ock ‚gi ininkas, medžio ojasʻ (k ižinauskas 1992: 457); Kapi on-iškė p . k sn: lie. ka- pi õnas ‚ ka inis laipsnis; ą laipsnį u in is ka ininkas ʻ. 2.1.2. sudu iniai ag onimai (dū iniai): -bal-: Laũn-a-balė p . Ld n – g eičiausiai sie inas su lenk. łowny ‚ge as, apsu- k us, ik us meške io ojas, medžio ojasʻ (sjP ii 818); S iẽlč-ia-balė p . k sn: lie. s iẽlčius ‚medžio ojas; eigulysʻ. 18 dėl an ųjų sandų kilmės šal inio, jų p oduk y umo i k . ž . 1.3. 19 dėl e mino ž . gai enis, keinys (1990: 60, 208). 20 Šiuo i ki ais a ejais palyginimui eikiamos pa a dės, susi o ma usios iš a i inkamų apelia y inių asmenų pa adinimų. LPŽ duomenimis, i iamame a eale jos nepapli usios, ačiau mūsų a dyne unkcionuoja. ALL_62_63_make as.indd 112 2011.06.17 08:24:06 Ma ijampolės apsk i ies asmen a dinės kilmės ag onimų da ybos b uožai 113s aipsniai / a icles 2.2. iš apelia y inių asmenų pa adinimų, nusakančių iš aizdos, būdo b uožus a pan., kilę ag onimai Visi už ašy i ie o a džiai – p iesagų ediniai: -inė: Šmàkš-inė p . P n: lie. šmàkšas ‚plepys, a škalasʻ; -ynė: Kibyz-ỹnė p . M j: lie. kibyza ‚liesas, aukš as žmogus; s yplaʻ; -iškė: Guogl-iškė sklp. P n: lie. guoglỹs ‚žmogus su ilgu sp anduʻ; Mu mul-iškė p . Šil: lie. mu mùlis ‚kas mu mėdamas, neaiškiai kalbaʻ, plg. p d. Mu mùlis . 2.3. iš apelia y inių asmenų pa adinimų, nusakančių kilmę (e nonimų) a pan., kilę ag onimai 2.3.1. Pi minis ag onimas už ašy as ienas: Cigankà p . Lb : lie. cigankà ‚čigonėʻ. 2.3.2. P iesagų ediniai: -inė(s): Dzūk-nė d . ss: lie. dzkas, -ė ‚dzūkų a mės a s o asʻ; P s-inė p . kl : lie. p sas, -ė21; Tuk-inė d b. ž. Ld n: lie. ukas, -ė ‚ u kų au os žmogusʻ, plg. p d. Tukas; Žỹd- -inė a ., p . kz , Lb , sklp. Ld n: lie. žỹdas, -ė; -ynė: Žyd-ỹnė p . kl ; Žyd-ỹnė (‖ Ab omỹnė) l. M j: lie. žỹdas, -ė; -iškė: Moz -iškė d . P n: lie. moz as, -ė, plg. p d. Moz as; Žỹd-iškė a . kl ; d . gdl: lie. žỹdas, -ė . 2.3.3. sudu iniai ag onimai (dū iniai): -bal-: Cigõn-balės gn. b b: lie. cigõnas, -ė; Maskõl-balė p . kl , k sn: lie. maskõlis, maskõlius, plg. p d. Maskõlis; Moz -balė p . kl : lie. moz as, -ė, plg. p d. Moz as; P ancz-balė p . Lb , M j: lie. p anczas, -ė; P s-balė p . igl, kz , M j: lie. p sas, -ė; Žỹd-balė 2 p . kl , p . k sn, Lb : lie. žỹdas, -ė; -da ž-: Žỹd-a-da žis a . gdl, Šil; Žyd-ã-da žis d b. ž. igl; Žyd-a-da žis d ., p . igl: lie. žỹdas, -ė; -kaln-: Maskõl-kalnis a . k sn: lie. maskõlis, maskõlius, plg. p d. Maskõlis; P ancz-kalnis d . kz : lie. p anczas, -ė; -kapin-: P ancz-kapinės l. M j: lie. p anczas, -ė; -ka -: Žỹd-ka is d . ss: lie. žỹdas, -ė; 21 siekian iš eng i pasika ojimų, dažnai a ojamų apelia y inių asmenų pa adinimų cigõnas, -ė ‚čigonų au ybės žmogusʻ, maskõlis, maskõlius ‚ usasʻ, moz as, -ė ‚mozū ų e ninės g upės žmogusʻ, p anczas, -ė ‚p ancūzų au os žmogusʻ, p sas, -ė ‚bu usios y ų P ūsijos, klaipėdos k aš o gy en ojas, okie is; liu e onasʻ i žỹdas, -ė ‚žydų au ybės žmogusʻ eikšmės oliau s aipsnyje (ž . 2.3) nenu odomos. ALL_62_63_make as.indd 113 2011.06.17 08:24:06 114 daLia sVide skienė ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII -lank-: Žỹd-lankė p . M j: lie. žỹdas, -ė; -lauk-: Žỹd-laukis a . b b: lie. žỹdas, -ė; -pie -: Cigõn-pie ė 2 p . b b: lie. cigõnas, -ė; Maskõl-pie ė p . Lb : lie. mas- kõlis, maskõlius, plg. p d. Maskõlis; Žỹd-pie ė 2 d . igl, 3 p . kl , p . Lb , 2 p . Ld n, p . M j, Šil, V ; Žỹd-pie ės p . Lb : lie. žỹdas, -ė; - ais -: Cigon- ais is p . Šil: lie. cigõnas, -ė; Žyd-a- ais is p . kl : lie. žỹdas, -ė; - e -: Žỹd- e is d b. ž., p . b b: lie. žỹdas, -ė . už ašy as ienas sudu inis pie os a das, ku io an asis sandas – upės a das še šùpė M j (LueV 163): Žỹd-šešupė p . M j: lie. žỹdas, -ė . 2.3.4. sudė iniai kilmininkiniai ag onimai: P anczų Kapa ž. P n: lie. p an c- zas, -ė i kapa; Žỹdo má gas d . Lb : lie. žỹdas, -ė i lie. má gas ‚žemės ma asʻ. 2.4. iš ki ų apelia y inių asmenų pa adinimų kilę ag onimai 2.4.1. P iesagos -iškis ediniai: Bób-iškis p . M j: lie. bóba ‚iš ekėjusi mo e is; sena mo e is, senėʻ, bõbė ‚boba, senėʻ; Ubag-iškis a . Šil: lie. ùbagas ‚elge aʻ. 2.4.2. už ašy as ienas šio pog upio sudu inis ag onimas: -pie -: Meg-a-pie ė p . M j: lie. me gà ‚suaugusi ne ekėjusi mo e is, me gina; ūkininko, buožės samdoma me gina da bininkė, samdinė, a nai ėʻ. 2.4.3. sudė iniai kilmininkiniai ag onimai: Diẽdo ugienlė d . ss, Diẽdo ský ni- mas d ., p . P n – pi mieji dėmenys iš lie. diẽdas ‚ ė o a mo inos ė as, senelis; senas žmogus, senisʻ, an ieji dėmenys: ugienlė iš lie. ugienlė, plg. ugena ‚laukas, ku augo ugiaiʻ, sknimas iš lie. sknimas ‚išskin a, iški s a miško ie aʻ; Ponių ais- ẽ lis p . gdl: lie. ponià, plg. põnas ‚p i ilegijuo o luomo žmogus; u ingas žmogus, d a ininkas, sa ininkas; šeimininkas; kas nedi ba izinio da bo, aldininkasʻ. y imas pa odė, kad iš apelia y inių asmenų pa adinimų kilę ag onimai daž- niausiai da omi sudū imo būdu (48 – ~63%). Šiame sky iuje i ų sudu inių ag onimų pi mieji sandai isais a ejais – apelia y iniai asmenų pa adinimai, an- ieji – dažniausiai (45 – ~94%) iziog a iniai, opog a iniai e minai (balà, dažas, kálnas, kãpinės, lankà, laũkas, pe a, as as), ki i (3 – ~6%) – su žmogaus aplin- ka a pan. susiję objek ų pa adinimai (-ka - g eičiausiai sie inas su ká i, kã ia, kó ė ‚ a im i gy ybę, užne ian an kaklo a kojų i ę i pakabinan ʻ, ẽ as ‚ a pe- klis, g io a, daubaʻ). P oduk y iausi dū iniai su leksema balà i pe a an ajame sande (15 i 16 – po ~31%). Mažiau da ūs šioje ag onimų g upėje y a ediniai (21 – ~28%), šiame a eale isi jie pada y i su p iesagomis. P oduk y esnės posesy inę unkciją a liekančios ALL_62_63_make as.indd 114 2011.06.17 08:24:06 Ma ijampolės apsk i ies asmen a dinės kilmės ag onimų da ybos b uožai 115s aipsniai / a icles p iesagos -inė(s), -iškė, -iškis (8 – ~38%; 7 – ~33%; 2 – ~9%;); p iesagos -ynė edinių už ašy a 4 – ~19%. da mažiau ag onimų suda oma sudėjimo būdu (6 – ~28%). Visi už ašy i su- dė iniai ie o a džai – kilmininkiniai. už iksuo as ienas pi minis ag onimas. iš apelia y inių asmenų pa adinimų kilusiems i iamo a ealo ag onimams galū- nių i p iešdėlių ediniai nebūdingi. 3 . gaLiMos dVejoPos kiLMės ag oniMai Ma ijampolės apsk i yje jų už ašy a 100 (~14% isų y imui pasi ink ų ie o- a džių). Šie ag onimai gali bū i siejami a ba su asmen a džiu, susi o ma usiu iš apelia- y inio asmens pa adinimo, a ba su apelia y iniu asmens pa adinimu. kadangi abi kilmės galimybės y a ienodai ikė inos, gali bū i lygia e ės, jos i eikiamos g e- a a ski ian ieną nuo ki os su a iniu ženklu /, eiškiančiu ‚ki a e us, galima kilmė išʻ. Pasi inkimą žymė i bū en aip lėmė no as iš eng i s aipsnyje i in dažno šio žodžių junginio a ojimo. iš asmen a džių a ba iš apelia y inių asmenų pa adinimų, nusakančių jų kilmę (e nonimų), kilusių ag onimų g upėje (ž . 3.3) au o ė eikia pi menybę apelia y i- nei kilmės aiškinimo galimybei, ku ią daugeliu a ejų i pa eikia pi mąją. nus a an pama inį žodį (e imoną), didelis dėmesys ski as iek apelia y inio asmens pa adinimo, iek asmen a džio, iš ku ių galė ų bū i edami Ma ijampolės apsk i ies ag onimai, a ealiniam papli imui. apelia y inių asmenų pa adinimų pa- pli imo duomenys, kaip, beje, i ki ų bend inių žodžių (apelia y ų), andami Lie- u ių kalbos žodyne . P i eikus, kaip jau bu o minė a, šio šal inio elek oniniu lei- dimu i naudojamasi. duomenų apie lie u ių pa a džių papli imą ieškoma LPŽ. ačiau, aiškinan šio sky iaus oponimų kilmę, minė ų šal inių nepakako. 20 a e- jų (~20%) eko pasi em i is o inių asmen a džių ka o eka. dažniausiai ekons uo- i pama iniai žodžiai g indžiami ame pačiame a eale a šalia jo esančiose ie ose iksuo ais u ė ais is o inės an oponimijos duomenimis, į šią ka o eką pa ekusiais (iš ašy ais) iš daugų pa apijai p iklausiusių gy en ojų są ašų, Lankeliškių pa apijos (Vilka iškio .) jung u ių egis acijos knygos22, nočios pa apijos k ikš o me ikų egis acijos knygos, k osnos bažny inės knygos, Valkininkų seniūnijos in en o iaus i ki ų šal inių. 22 dėl šal inio apibūdinimo plačiau ž . Maciejauskienė (2008: 138−140). ALL_62_63_make as.indd 115 2011.06.17 08:24:06 116 daLia sVide skienė ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII da ybiniu aspek u ap a iamieji Ma ijampolės apsk i ies ag onimai ski iami į g upes: pi minius, galūnės i p iesagų edinius, sudu inius i sudė inius. P iesagų ediniai išdės omi pagal p iesagų abėcėlę, dū iniai – pagal an ųjų sandų abėcėlę. sudė iniai šios g upės ag onimai y a ik kilmininkiniai. Visi jie u i posesy inę eikšmę. Pi masis dėmuo y a jų žymimos ie os bu usio sa ininko asmen a džio kilmininkas, a ba kilmininkas juose odo ie os p iklausomybę asmeniui, pasaky am apelia y u (plg. sa ukynas 1963: 238, 239). 3.1. iš asmen a džių a ba iš apelia y inių asmenų pa adinimų, nusakančių ama ą, užsiėmimą a pan., kilę ag onimai 3.1.1. Pi minis (plu alia an um o mos) ag onimas: Pinčiùkai p . kl : a d. *Pin- čiukas, plg. a d. Symon Pinczuk 1777 (iak) / lie. pinčiùkas ‚sielių pluk dy ojasʻ. 3.1.2. P iesagų ediniai: -inė: K iaũč-inė a . kz : *K iaučius, plg. a d. Adam K ewcius 1604 (iak) / lie. k iaũčius ‚siu ėjasʻ; Launink-nė p . igl: a d. *Launinkas, plg. a d. Adam Łaunik 1625 (iak) / lie. láuninkas (-ykas) ‚ i šai is; seniūnas; seniūno padėjėjasʻ; -ynė: Bendõ -ynė p . ss: p d. Beñdo ius / lie. beñdo ius ‚kubiliusʻ; Dielinink-ynė d b. ž., p . kz : p d. Diẽlininkas / lie. diẽlininkas (-nykas) ‚len ų pjo ėjas, len pjū ysʻ; Ka il-ỹnė d ., p . M j: p d. Ka lius / lie. ka lius ‚ka ilų di bėjas, aisy ojas a pa da ėjasʻ; Kubil-ỹnė a . kz : p d. Kublius / lie. kublius ‚kubilų di bėjas; kubi- lų pa da ėjasʻ; Rač-ỹnė d . Lb , d b. ž. kl , kz , p . Lb : p d. Rãčius / lie. ãčius ‚medinių ežimo de alių, a ų di bėjasʻ; Teko -ynė d ., p . ss: p d. Tẽko ius / lie. ẽko ius ‚kas ekina, d ožiaʻ; -iškė(s): Des nink-iškė ž. k sn: a d. *Desė ninkas a pan., plg. a d. Ba ba a Dese nikowa 1678–1693 (iak) / lie. des ninkas ‚šal yšius, seniūnasʻ; Gelãž-iškė p . k sn: p d. Gelãžius / lie. gelãžius ‚geležiusʻ; Kál -iškė p . Lb : a d. *Kal is, plg. a d. Tomas Kalwis 1630 (iak) / lie. kál is ‚kas e čiasi me alo kalimo ama uʻ; Ka il-škė d b. ž. kl : p d. Ka lius / lie. ka lius ‚ka ilų di bėjas, aisy ojas a pa da ėjasʻ; K aũč-iškė p . Lb : a d. *K aučius a pan., plg. a d. Nicolao K aucɜius 1639 (iak) / lie. k aũčius ‚siu ėjasʻ; Kubil-škė a ., ž. Ld n, Kubil-škės p . k sn: p d. Kublius / lie. kublius ‚kubilų di bėjas; kubilų pa da ėjasʻ; Kud -iškė d . P n: a d. *Kud ys, plg. a d. Ba łomiey Kud ys 1835 (iak) / lie. kud ỹs ‚ agis, agišius; sukčius, apga ikas; išdykėlis, padauža, nenaudėlisʻ; Kuko -iškė a . Šil: p d. Kù ko- is / lie. kùko ius, -ė ‚ i ėjasʻ; Kùme -iškė a . kl : p d. Kùme is / lie. kùme is ‚d a ininko a buožės samdomas als ie is, di ban is už bu ą i a lyginimą na ū a; ALL_62_63_make as.indd 116 2011.06.17 08:24:06 Ma ijampolės apsk i ies asmen a dinės kilmės ag onimų da ybos b uožai 117s aipsniai / a icles da žininkas, sklypininkasʻ; Mélnyk-iškė a . M j: p d. Mélnykas / lie. mélnykas ‚ma- lū ni nin kasʻ; Mlina -škė p . kl : a d. *Mlina is a pan., plg. a d. And eas Mlyna ɜ 1675 (iak) / sie inas su lenk. młyna z ‚malūnininkasʻ (sjP ii 1013); Pakul-iškė sklp. P n: p d. Pakùlis / lie. pakùlius, -ė ‚kas e čiasi pakulomis; kas susi ėlęs, apsileidęs, ne a kingasʻ; Puõdž-iškė p . Ld n: p d. Puõdžius / lie. puõdžius ‚puo- dų di bėjasʻ; Ribõk-iškė p . kl : p d. Ribõkas / lie. ibõkas ‚ž ejys, žu au ojasʻ; Rmo -iškė p . k sn: a d. *Rimo ius a pan., plg. a d. Sebeʃ hian Ryma ʒ 1552 (iak) / lie. mo ius ‚kas siu a pakink usʻ; T ečiõk-iškės 2 p . Lb : p d. T ečiõ kas / lie. ečiõkas, -ė ‚ als ie is, aldan is ečdalį alakoʻ; -iškis, -iškiai: Bendõ -iškis p . k sn: p d. Beñdo ius / lie. beñdo ius ‚kubiliusʻ; Kál -iškiai 2 p . Ld n: a d. *Kal is, plg. a d. Tomas Kalwis 1630 (iak) / lie. kál is ‚kas e čiasi me alo kalimo ama uʻ; Šiaučiùk-iškis p . M j: p d. šiaučiù kas / lie. šiaučiùkas ‚ba siu io sūnusʻ. 3.1.3. sudu iniai ag onimai (dū iniai): -bal-: Kažemk-a-balė p . k sn: a d. *Kažemėkas a pan., plg. a d. Pe y Każa- mekas 1691–1719 (iak) / lie. kažemkas ‚odų di bėjas, odminys, odininkas, odžiusʻ; K iauč-ia-balė p . kl : a d. *K iaučius, plg. a d. Adam K ewcius 1604 (iak) / lie. k iaũčius ‚siu ėjasʻ; Mẽd iš--balė a . b b: a d. Med išas (zinke ičius 2008: 114) / lie. med išius ‚medžio ojas, medinčiusʻ; Skiẽč-balė p . igl: p d. Skiẽčius / lie. skiẽčius ‚skie ų di bėjas i pa da inė ojasʻ; -kaln-: Šal ỹš-kalnis a . k sn: a d. *šal yšius a pan., plg. a d. Simonis Szal yʃz 1685–1731 (iak) / lie. šal ỹšius ‚kaimo seniūnasʻ; -lauk-: Va -laukis d . ss: p d. Va as / lie. a as ‚ alsčiaus ado aujan is pa eigūnas, i šai is ʻ; -ma g-: Šiauč-ma gis d b. ž. kz : a d. *šiaučius a pan., plg. a d. Helena ʃziauciowa 1678 (iak) / lie. šiaũčius ‚ ba siu ys, ku pius ʻ; -pie -: Skedž-ia-pie ė p . Ld n: a d. *Ske džius, plg. a d. Lau en y Skie dziu- nas 1667 (iak) / lie. skedžius ‚ y iausias piemuo, bandos p ižiū ė ojas, ke džiusʻ; T ečiõk-pie ė p . kl : p d. T ečiõkas / lie. ečiõkas ‚ als ie is, aldan is ečdalį žemėsʻ; - ais -: Kál -ia- ais is (‖ Kã a ais is) p . gdl: a d. *Kal is, plg. a d. Tomas Kalwis 1630 (iak) / lie. kál is ‚kas e čiasi me alo kalimo ama uʻ. 3.1.4. sudė iniai kilmininkiniai ag onimai: Ba ininko kálnas a . igl, Ba i- nin ko senó ė a . ss – pi mieji dėmenys iš p d. Ba ininkas / lie. ba ininkas ‚d e- ininkas, bi ininkasʻ, an asis dėmuo senó ė iš lie. senó ė ‚seniai ęš as laukasʻ; Kál io dažas d . M j: a d. *Kal is, plg. a d. Tomas Kalwis 1630 (iak) / lie. kál is ‚kas e čiasi me alo kalimo ama uʻ; Rãčiaus as as p . V : p d. Rãčius / lie. ãčius ‚medinių ežimo dalių, a ų di bėjasʻ; Šinko ių balái ė p . kl : p d. šinko is / lie. šiñko ius, -ė ‚smuklininkasʻ. ALL_62_63_make as.indd 117 2011.06.17 08:24:07 118 daLia sVide skienė ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII 3.2. iš asmen a džių a ba iš apelia y inių asmenų pa adinimų, nusakančių iš aizdos, būdo b uožus a pan., kilę ag onimai 3.2.1. Pi minis (plu alia an um o mos) ag onimas: Tupika ž. b b: p d. Tupi- kas / lie. upkas, -ė ‚kas upi, sėdi; kas upinėja ie oje, lė ai di ba, lė ada bisʻ. 3.2.2. P iesagų ediniai: -inė: Blùs-inė d ž. Ld n, p . kl , Blus-inė p . V : p d. Blùsius a pan. / lie. blùsius ‚kas u i daug blusų; mažas, silpnas, menkas, a gingas žmogusʻ; Šašk-nė p . Lb : p d. šaškà / lie. šãškus, -ė ‚kas nušašęs, nušašėlisʻ; -ynė: Juod i š-ynė d b. ž., p . kz : p d. Juod išis / lie. juod išis, -ė ‚su juodu i šumi; su juoda nuga aʻ; Ž ai -ỹnė d b. ž. ss: a d. *Ž ai ys a pan., plg. a d. Waliul Zway is 1610 (iak) / lie. ž ai ỹs, - ‚kieno ž ai os akys, kas ž ai akisʻ; -iškė(s): Babl-iškė ž. k sn: p d. Bablius / lie. bãbilas ‚s o ulisʻ; Čpl-iškė a ., p . k sn, l. Ld n: p d. Čpla / lie. čpla ‚sulysusi mo e isʻ; Juodsnuk-iškė d . P n: p d. Juodsnùkis / lie. juodsnùkis, -ė ‚kas juodo snukio, juodo eido; nep aus abu nisʻ; Kup -iškė d . Šil: p d. Kup ỹs / lie. kùp is, -ė, kup ỹs, -, kùp ius, -ė ‚kas su kup a, kup o asʻ; Kušl-škė p . Ld n: p d. Kušlỹs / lie. kušlỹs, -; kùšlius, -ė ‚kas nep i- ma o; aklys, spangys, žabalisʻ; Mšl-iškė p . kl : p d. Mšlius / lie. mšlius, -ė ‚neš a us, mėšlu susi epęs, ne aly as žmogusʻ; Naudž-iškė a . ss: p d. Naũdžius / lie. naũdžius ‚sa anaudis žmogus, gobšas, lupikasʻ; Py ag-škė p . Ld n: p d. Py- ã gius / lie. py ãgius ‚py agų mėgėjasʻ; Šlub-iškė d . Šil: a d. *šlubis a pan., plg. a d. Jasius Szlubis 1637 (iak) / lie. šlùbis, -ė ‚kas šlubas, aišasʻ; Ve ksn-škės p . kl : p d. Ve ksnỹs / lie. e ksnỹs, - ‚kas nuola e kia a g ei p a i ks aʻ; Žl-iškės p . M j: p d. Žlius a pan. / lie. žlius, -ė ‚žilas žmogus, senisʻ; -iškis: Klp-iškis d b. ž. kz , Klip-iškis p . Šil: a d. Klipà (zinke ičius 2008: 565) a pan. / lie. klipùs, - ‚ku is klypuojaʻ; Riõgl-iškis lg. V , Riogl-iškis p . igl: a d. *Rioglys a pan., plg. a d. Valen inum Roglis 1639 (iak) / lie. ioglỹs, - ‚kas ne ik us, ne angus, g iozdas, ke ėplaʻ; 3.2.3. sudu iniai ag onimai (dū iniai): -bal-: Bindõk-balė p . kl : p d. Bindõkas / lie. bindõkas ‚apsileidėlis, inginysʻ; Dund-a-balė p . kl : p d. Dùnda / lie. dundà ‚pabalda, padaužaʻ; Pamp-a-balė p . k sn: a d. *Pampa a pan., plg. ok. a d. Pampe (go schald 1954: 458) / lie. pámpė ‚kas s o as, išsipū ęsʻ; S álg-ia-balė p . k sn: p d. S algỹs / lie. s algùs, - ‚g iež as, a kaklus, įžūlus, išdidusʻ; S ung-a-balė p . P n – galbū iš p d. S un gỹs / lie. s ungỹs ‚ ingus, ne angus žmogus, ne ikėlisʻ; -pie -: Dumč-ia-pie ė p . M j: p d. Dumčius / lie. dumčius ‚gal očius, pa a ė jasʻ; -ža d-: Gab-a-ža dė p . igl: a d. *Gabas a pan., plg. a d. Michulis Gaba 1678– 1693 (iak) / lie. gãbas ‚godus, šykš us žmogus, gobšasʻ. ALL_62_63_make as.indd 118 2011.06.17 08:24:07 Ma ijampolės apsk i ies asmen a dinės kilmės ag onimų da ybos b uožai 119s aipsniai / a icles 3 .3 . iš asmen a džių a ba iš apelia y inių asmenų pa adinimų, nusakančių kilmę (e nonimų) a pan., kilę ag onimai 3.3.1. P iesagų ediniai: -inė: Gud-nė p . kl : lie. gùdas23 / p d. Gùdas; Kazok-inė d . V : lie. kazõ- kas, -ė / p d. Kazõkas; -ynė: Lie ù inink-ynė d . ss, d b. ž. kz : lie. lie ù ininkas, -ė ‚lie u isʻ / p d. Lie ù ininkas; Paliok-ỹnė d b. ž. M j: lie. paliõkas, -ė ‚lenkasʻ / p d. Paliõkas; -iškė(s): Gud-iškė p . P n: lie. gùdas / p d. Gùdas; Kazok-iškės a . Šil: lie. kazõkas, -ė / p d. Kazõkas . 3.3.2. sudu iniai ag onimai (dū iniai): -bal-: Kazõk-balė p . kl : lie. kazõkas, -ė / p d. Kazõkas; -kaln-: Kazõ-kalnis (< *Kazõk-kalnis) d . ss: lie. kazõkas, -ė / p d. Kazõkas; -pie -: Bajõ -pie ė p . b b: lie. bajõ as, -ė / p d. Bajõ as; Gud-ã-pie ė p . kl : lie. gùdas / p d. Gùdas; Š ed-pie ė l. gdl: p d. š ẽdas / lie. š èdas ‚š edų au os žmogus (seniau – š edų ka ei is)ʻ; - ais -: Bajõ -a- ais is p . Ld n: lie. bajõ as, -ė / p d. Bajõ as; Gùd-a- ais is p . gdl: lie. gùdas / p d. Gùdas . 3.3.3. sudė iniai kilmininkiniai ag onimai: Gùdo skýnimai p . gdl: lie. gù das / p d. Gùdas i lie. sknimai, plg. sknimas ‚išskin a, iški s a miško ie aʻ; Žemačių pe a p . Ld n: lie. žema is, -ė ‚iš žemaičių k aš o kilęs žmogusʻ / p d. Žema is . 3.4. iš asmen a džių a ba iš ki ų apelia y inių asmenų pa adinimų kilę ag onimai 3.4.1. galūnės -ė edinys: Bobin-ė p . igl: p d. Bòbina, Bòbinas24 . 3.4.2. P iesagos -iškis ediniai: Liõl-iškis p . P n: p d. Liolỹs / lie. liolỹs ‚bai- dyklė, ku ia gąsdina aikus, baubasʻ; Ragan-škis p . Ld n: a d. *Raganis a pan., plg. p d. Raganã ičius / lie. agãnius ‚nege as, nedo as žmogusʻ. 23 siekian iš eng i pasika ojimų, dažnai a ojamų apelia y inių asmenų pa adinimų bajõ as, -ė ‚p i i- legijuo as žemdi bys, pp . p i ilegijuo as idu inis d a ininkas; p i ilegijuo os kilmės žmogus, šlėk aʻ, gùdas ‚bal a usis (ka ais lenkas a usas)ʻ, kazõkas, -ė ‚ als ie is, bu usių dono, kubanės, e eko, o enbu go i ki ų ka inių s ičių gy en ojų palikuonisʻ eikšmės oliau s aipsnyje nenu odomos. 24 neišleis ina iš akių ai, kad ie o a dis gali bū i p iesagos -inė edinys iš lie. bóba ‚iš ekėjusi mo e is; sena mo e is, senėʻ, bõbė ‚boba, senė; žmona, pa i, bobaʻ. ALL_62_63_make as.indd 119 2011.06.17 08:24:07 120 daLia sVide skienė ac a Linguis ica Li huanica LXII–LXIII 3.4.3. sudu iniai ag onimai (dū iniai): -bal-: Diẽd-balė p . k sn: a d. *Diedys a pan., plg. a d. Pe i Diedis 1708–1740 (iak) / lie. diẽdas ‚ ė o a mo inos ė as, senelis; senas žmogus, senisʻ; - ais -: Vaik-a- ais is p . kl : a d. *Vaikas a pan., plg. a d. Anna Waikelicia 1668 (iak) / lie. akas ‚ ė ams sūnus a duk ėʻ. y imas pa odė, kad galimos d ejopos kilmės ag onimų g upėje da iausi y a ediniai (65 – 65%). absoliučią daugumą iš jų suda o p iesagų ediniai (64 – ~99%). P oduk y esnės p iesagos – -iškė(s) (33 – ~52%) i -ynė (16 – ~25%), mažiau p oduk y ios – -inė (8 – ~12,5%) i -iškis, -iškiai (7 – ~11%). galūnės edinys už iksuo as ienas. nebūdingi kalbamai ag onimų g upei p iešdėlių ediniai. daug ečiau šie ag onimai pada omi sudū imo būdu (26 – 26%). Šiame sky iu- je i ų sudu inių ag onimų pi mieji sandai gali bū i iek iš asmen a džių, susi o - ma usių iš apelia y inių asmenų pa adinimų, iek iš apelia y inių asmenų pa adi- nimų. an ieji sandai – dažniausiai (24 – ~92%) iziog a iniai, opog a iniai e mi- nai (balà, kálnas, laũkas, pe a, as as), ki i (2 – ~8%) – su žmogaus aplinka a pan. susiję objek ų pa adinimai (má gas ‚žemės ma asʻ i žadis ‚ap a as gy uliamsʻ). P oduk y iausi dū iniai su leksema balà (11 – ~42%), pe a i (6 – ~23%) i as as (5 – ~20%) an ajame sande. da mažiau kalbamų ag onimų suda oma sudėjimo būdu (7 – 7%), isi sudė- iniai ag onimai – kilmininkiniai. be papildomų da ybos p iemonių susida ę ag onimai už iksuo i du. Pas ebė a, kad panašus da ybos būdų bei ipų modelis būdingas i pi mosios s aipsnyje i os aiškios kilmės ag onimų (kilusių iš asmen a džių) g upei. aigi bū- ų galima many i, kad šioje g upėje (galimos d ejopos kilmės) analizuo ų ag onimų da ybos pama as dažniau y a asmen a dis nei apelia y inis asmens pa adinimas. a puka iu iš gy osios kalbos už ašy ų Ma ijampolės apsk i ies asmen a dinės kilmės ag onimų y imas baigiamas 2 len ele (ž . p iedą). apibend inan šių ie o a džių analizę da ybos požiū iu, galima da y i kele ą iš adų. 4. iŠVados 4.1. y imui pasi ink ų žemė a džių da ybos analizė pa odė, kad absoliučią daugumą suda o de i acinių požymių u in ys an iniai ag onimai (~99%). daugiau nei pusė iš jų y a p iesagų ediniai (~64%). jų da ybai naudojama 21 p iesaga (skaičiuojan abiejų giminių i skaičių a ian us): 13 lie u iškos (bal iškos) kilmės -ai ė, -ėlis, -iena, -ienė, -ija, -inė(s), -inis, -ynė, -iškė(s), -iškis, -iškiai, -lė, -okas (~97% isų p iesagų edinių), 8 sla iškos kilmės -anas, -auka, -a a, -a as, -čizna, ALL_62_63_make as.indd 120 2011.06.17 08:24:07 Ma ijampolės apsk i ies asmen a dinės kilmės ag onimų da ybos b uožai 121s aipsniai / a icles -enk-, -k-, -o a (~3% isų p iesagų edinių). P oduk y umu čia ypač išsiski ia p iesagų -iškė(s) i -ynė ediniai, suda an ys ~45% i ~31% isų p iesagų edinių. i iamo a ealo ag onimai kiek dažniau suda omi i su da d iem lie u iškomis (bal iškomis) p iesagomis -inė(s) (~13%) i -iškis, -iškiai (~7%). iš o aiškėja p o- duk y iausias p iesaginių ag onimų da ybos modelis: asmen a dis, apelia y inis asmens pa adinimas i pan. + posesy inę unkciją a liekančios p iesagos -in-, -išk- → ag onimas, pama inio žodžio a ž ilgiu eiškian is posesy umą. P iesagos -ynė ediniai, pada y i iš asmen a džių, i iamame a eale žymi žmonių gy enamą- sias a gy en as ie as. aigi y imas pa odė, kad ag onimų da ybos p ocese y auja lie u iškos (bal iš- kos) p iesagos (~97%), su sla iškomis p iesagomis edinių suda y a mažai (~3%). an oje ie oje, da ybinės analizės duomenimis, y a sudu iniai ag onimai (dū- iniai), suda an ys apie ečdalį i ų onimų (~28%). už iksuo a ypač daug dū inių su leksemomis balà (~40%) i pe a (~27%) an uosiuose sanduose. ai leidžia many i, kad kadaise šie ie o a džiai žymėjo objek us, iesiogiai nusaky us jų o- pog a inio e mino. bėgan laikui i keičian is k aš o aizdžiui, daugelis šlapias ie- as (šiuo a eju balas) žyminčių objek ų g eičiausiai įgijo ki ą objek inį s a usą i pa eko į i iamų onimų, į a dijančių ki us žemės pa i šiaus objek us, g upę. Mažiau būdingi šiam a ealui sudėjimo būdu pada y i ag onimai (~5%), nebū- dingi galūnių ediniai (~1,5%) bei pi miniai (~1%) ag onimai. 4.2. didžioji dalis (625 – ~86%) i ų Ma ijampolės apsk i ies ag onimų y a aiškios kilmės. galimos d ejopos kilmės ag onimai suda o ~14%. apibend inan jų analizę da ybos i kilmės požiū iais, bu o pas ebė a, kad pas a ųjų ie o a džių da ybos polinkiai a imesni iš asmen a džių nei iš apelia y inių asmenų pa adinimų kilusių ag onimų g upės da ybiniams polinkiams. aigi galima spė i, kad asmen- a dis, ma y , i y a dažnesnis jų kilmės šal inis. 4.3. Šio a ealo ag onimų pama iniams žodžiams (e imonams) pag įs i asmen- a džiai andami ne ik lie u ių an oponimijos šal iniuose, a p ku ių s a bų ai- dmenį a lieka is o inių asmen a džių ka o eka, be i lenkų, pa ieniais a ejais okiečių asmen a džių šal iniuose. ai pa i ina pas ebėjimą dėl am ik o lie u ių oponimų sluoksnio, liudijančio apie glaudžias lie u ių (bal ų) i lenkų (sla ų) a ne okiečių onimijos sąsajas (plg. Maciejauskienė 2006: 234). okie y a Ma ijampolės apsk i ies asmen a dinės kilmės ag onimų da ybos b uo- žai. iš y us iš apelia y ų i ki ų ie o a džių kilusių šios g upės oponimų da ybos polinkius, y imo duomenys bus panaudo i nus a an bend as a ealo ag onimų kilmės i da ybos endencijas. ikimasi, kad ai padės ne ik aiškinan is šiai ie o- a džių klasei būdingus ypa umus, be i a skleidžian a ski ų Ma ijampolės aps- k i ies ie o a džių klasių (subklasių) panašumus bei ski umus. ALL_62_63_make as.indd 121 2011.06.17 08:24:07