Marijampolės apskrities asmenvardinės kilmės agronimų darybos bruožai
Full text
97straipsniai / articles daLia sViderskienė Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: onomastika (tikrinių žodžių darybos, kilmės tyrimai). MarijaMPoLės aPskrities asMenVardinės kiLMės agroniMų darybos bruoŽai characteristic features of the formation of agronyms of anthroponymic origin in Marijampolė county anotacija straipsnyje pateikta išsami tarpukario laikotarpio Marijampolės apskrities vieno poklasio vietovardžių (agronimų), susiformavusių iš asmenvardžių, apeliatyvinių asmenų pavadinimų, etnonimų ir pan. darybinė analizė. agronimai darybos požiūriu tiriami pritaikius vandenvardžiams tirti sudarytą klasifikaciją, pagal kurią skiriami į pirminius ir antrinius, o pastarieji į vedinius (priešdėlių, priesagų, galūnių), sudurtinius ir sudėtinius. aiškinant kilmę, ieškoma kuo tikslesnio pamatinio žodžio (etimono), iš kurio kildinami, su kuriuo siejami agronimai. tarp pastarųjų akivaizdžiai vyrauja asmenvardžiai. tiriamame areale jie gali būti tiek lietuvių (tebefunkcionuojantys ar jau išnykę), tiek lenkų, pavieniais atvejais ir vokiečių leksikos faktas. annotation the article offers a detailed analysis of the formation of place names (agronyms) of one sub-class in the interwar Marijampolė county, which have been formed out of anthroponyms, appellatives names of persons, ethnonyms, etc. agronyms are examined in the context of formation applying classification compiled for hydronyms, by which they are divided into primary and secondary, and the latter are further divided into derivatives (with prefixes, suffixes or endings), compounds and phrasal hydronyms. esMiniai ŽodŽiai: tarpukario laikotarpis, vietovardžiai, daryba, kilmė, asmenvardžiai. keyWords: interwar period, place names, word-building, origin, anthroponyms. ALL_62_63_maketas.indd 97 2011.06.17 08:24:04
98 daLia sViderskienė acta Linguistica Lithuanica LXII–LXIII While clarifying the origin, the most precise primary word (etymon), from which the agronyms are derived and to which they are related is sought. anthroponyms markedly prevail among the latter. in the investigated area, they may be the facts of the Lithuanian (still functioning or already extinct) as well as of the Polish or in certain cases of the german lexis. 0. ĮVadas darbų, kuriuose būtų pateikta išsami vietovardžių vieno poklasio, konkretaus regiono ar vietos darybos analizė, parašyta nedaug. Minėtinos ilonos Mickienės (Mickienė 2001) ir nerijos bartkutės (bartkutė 2008) daktaro disertacijos, kuriose tiriama arealinė toponimija. greta kitų toponimų klasių (subklasių) darybiškai tyrinėti telšių ir joniškio rajonų agronimai (bartkutė 2008: 147–176; Mickienė 2001: 109–137): nustatyti produktyviausi jų darybos tipai bei dažnesni kilmės šaltiniai. atskiru straipsniu skelbiama telšių rajono agronimų analizė (Mickienė 2006: 27–30). anot autorės, tokie tyrinėjimai parodo mikroregiono toponimų darybos specifiką bei aptariamai toponimų klasei būdingus darybos ypatumus. Lokalinius tyrimus papildo ir šiaurės vidurio Lietuvos agronimų tyrimas (endzelytė 2004: 80–89). Šiame straipsnyje darybos, struktūros, semantikos požiūriu aptarti šiuo metu žinomi ir egzistuojantys joniškio, Pakruojo, Pasvalio rajonų agronimai. Šiaurės vidurio Lietuvos teritorijos vietovardžiai su priesaga -išk- (abiejų giminių ir skaičiaus variantai) nagrinėjami kitame jos straipsnyje (endzelytė 2004a: 1–10). darybos ir kilmės požiūriu vertinti toponimai, autorės teigimu, fiksuoti visose vietovardžių klasėse: gyvenamųjų vietų, vandens telkinių ir žemėvardžių. be to, minėtini grasildos blažienės straipsniai, kuriuose nagrinėjami kirpėnų dvaro laukų vardai (blažienė 1986: 37–42) bei apžvelgiami prūsų vardyno rinkiniuose užfiksuoti laukų, pievų, klonių, miškų, kalvų, kelių ir kitų objektų vardai (blažienė 2005: 27–41). Šiuos toponimus, surinktus iš rašytinių šaltinių, autorė siūlo vadinti žemėvardžiais arba negyvenamųjų vietų vardais. slavų kalbų toponimikos terminų sistemoje vartojamas tarptautinis terminas agronmas vienai iš toponimų rūšių pavadinti. tai skirtinių žemių, žemės sklypų, plotų, arimų, dirvų, laukų, ruožų vardai (gr. άγρος – laukas, arimas) (Podolʻska ja 1978: 27). turint omenyje tai, kad šiame straipsnyje bus aptariamas vienas vietovardžių poklasis, įvardijantis tam tikrus panašius žemės paviršiaus objektus (arimus, dirbamas žemes, dirvas, ganyklas, pievas, sklypus, žemes ir pan.), arba agronimus, toliau nuosekliai vartojamas terminas agronimas. Prireikus sinonimiškai vartojami terminai vietovardis, toponimas. Manoma, kad toliau tiriant tiek iš apeliatyvų, tiek iš kitų vietovardžių kilusius agronimus, aptariant dažniausius darinių atsiradimo būdus, darant išvadas apie jų darybos pagrindines tendencijas ir kt., stilistiniais ALL_62_63_maketas.indd 98 2011.06.17 08:24:04
Marijampolės apskrities asmenvardinės kilmės agronimų darybos bruožai 99straipsniai / articles sumetimais, be jau minėtų, bus vartojamas terminas žemėvardis (žemėvardžiai) siaurąja reikšme1 . straipsnis parašytas vietų vardų (agronimų) kilmės pagrindu, t. y. jame pateikiami tos pačios kilmės2, bet įvairių darybos tipų bei būdų vietovardžiai. Pirmiausia pateikiami pirminiai ir daugiskaitiniai agronimai, po jų – visi antriniai galūnių, priesagų, priešdėlio vediniai, sudurtiniai ir sudėtiniai agronimai3. tokiu būdu siekiama išsiaiškinti tarpukario laikotarpiu iš gyvosios kalbos užrašytų asmenvardinės kilmės agronimų darybos polinkius. straipsnyje bandoma nustatyti minėtų darybos tipų bei būdų ypatumus šiame areale, kokios priesagos vartojamos sudarant priesaginius vedinius, koks jų darumas, mėginama išryškinti sandūros ir sudėjimo būdu sudarytų agronimų darybos polinkius ir pan. kildinant agronimus iš asmenvardžių, pastarųjų pirmiausia ieškoma lietuvių antroponimijos šaltiniuose – Lietuvių pavardžių žodyne (LPŽ), Lietuvių vardų kilmės žodyne (LVkŽ5), zigmo zinkevičiaus monografijos Lietuvių asmenvardžiai asmenvardžių rodyklėje, prireikus apeliatyvinio asmens pavadinimo, etnonimo ir kitais panašiais atvejais, naudojamas Lietuvių kalbos žodyno elektroninis leidimas (LkŽe). ypač svarbus šaltinis, parėmęs rekonstruotus asmenvardžius, yra abėcėlinė istorinių asmenvardžių kartoteka, saugoma Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus fonduose (iak). ja buvo pasinaudota 48 atvejais (~7%). būtent šia asmenvardžių sankaupa naudotasi ir tuomet, kai reikėjo pagrįsti rekonstruotą asmenvardį4, susidariusį apeliatyvinio asmens pavadinimo, nusakančio amatą, kilmę, išvaizdos, būdo bruožus ar pan., pagrindu (Desetnikowa, Kalwis, Kaameks, Krewcius, Kudrys, Rymarʒ, Szaltyʃz, ʃziauciowa ir kt.). 1 Visi Marijampolės apskrities vieno valsčiaus vietovardžiai pagal įvardijamų objektų rūšį autorės (sviderskienė 2005: 94) buvo suskirstyti į tris stambias grupes: vandenvardžius, gyvenamųjų vietų ir įvairių kitų žemės paviršiaus objektų (arimų, aukštumų, dirbamų žemių, dirvų, duobių, durpynų, ganyklų, kalnų, kalvų, kelių, laukų, lygumų, miškų, pievų, salų, takų ir kt.) vardus. Pastarieji vietovardžiai, t. y. jų visuma, straipsnyje buvo vadinami žemėvardžiais, manant, kad šis terminas geriausiai apibūdina žemės reljefo tikrinius vardus – tiek stambesnius (drimonimus, oronimus ir kt.), tiek smulkesnius (agronimus, dromonimus ir kt.). Manoma, kad šios nuostatos bus laikomasi ir ateityje. terminas žemėvardis bus vartojamas tiek plačiąja (kalbant apie žemės paviršiaus objektų visumą), tiek ir siaurąja (kalbant apie vienos vietovardžių subklasės – agronimų – vienetus ) reikšmėmis. 2 kilmės požiūriu agronimai skiriami į aiškios kilmės (kilusius iš asmenvardžių, kilusius iš apeliatyvinių asmenų pavadinimų) bei galimos dvejopos kilmės. 3 Laikomasi aleksandro Vanago vandenvardžių darybai tirti sudarytos struktūrinės-gramatinės klasifikacijos (Vanagas 1970: 25). 4 didelis dėmesys tiriant asmenvardinės kilmės agronimus skiriamas tiek apeliatyvų ir onimų, iš kurių jie vedami, tiek pačių tiriamų agronimų paplitimo duomenims. rekonstruoti asmenvardžiai dažniausiai grindžiami tame pačiame areale ar šalia jo esančiose vietose fiksuotais istoriniais asmenvardžiais (dar žr. 3 skyrių). ALL_62_63_maketas.indd 99 2011.06.17 08:24:04
100 daLia sViderskienė acta Linguistica Lithuanica LXII–LXIII be jau minėtų atvejų, svarbūs ir kiti, kai rekonstruotą etimoną buvo galima pagrįsti tik turėtais istorinės antroponimijos duomenimis, t. y. neišlikusiais asmenvardžiais. tai didina publikuojamos medžiagos vertę. be to, daugelis straipsnyje aprašytų agronimų kilmės aiškinimų skelbiama pirmą kartą. tyrimas parodė, kad ieškant asmenvardžių, apeliatyvinių asmenų pavadinimų ar pan. pamatiniam žodžiui (etimonui) pagrįsti taip pat minėtini lenkų (28 – ~4%)5, pavieniais atvejais ir vokiečių (4 – ~0,6%) asmenvardžių šaltiniai. taigi asmenvardžiai, iš kurių kildinami tarpukario laikotarpiu užrašyti Marijampolės apskrities agronimai, funkcionuoja ne tik lietuvių, bet ir minėtų kalbų vardynuose – tai yra ne vien lietuvių, bet ir lenkų6 ar vokiečių asmenvardžiai. atkreiptinas dėmesys į tai, kad vartojant sąvokas lietuvių, lenkų, vokiečių asmenvardžiai, turima galvoje lietuvių, lenkų ir vokiečių asmenvardžių visuma, o ne genetinė jų kilmė7 . agronimų analizė remiasi 725 vietovardžių užrašymais, tarpukario laikotarpiu fiksuotais trylikoje Marijampolės apskrities valsčių8. straipsnyje aiškinama 627 skirtingų vietovardžių daryba ir kilmė (pasikartojančios leksemos tesudaro ~13% (98 vnt.)). Manoma, kad skelbiami pamatiniai žodžiai (etimonai) galėtų būti laikomi ir šiame straipsnyje analizuojamų vietovardžių etimologijos užuomazgomis, kurios papildytų ar net paremtų dar neištirtų kitų Lietuvos vietovardžių kilmės aiškinimus. straipsnyje skelbiami iš gyvosios kalbos užrašyti autentiški žemėvardžiai, jų kirčiavimo ir lyčių variantai. jeigu tarpukario duomenimis vietovardis nesukirčiuotas arba jo kirčiavimas neaiškus, nepatikimas, straipsnyje jis nekirčiuojamas. Prie kiekvieno vietovardžio pateikiamos įvardijamų objektų ir jų lokalizacijos nuorodos9 . Po jų, paaiškinus agronimo kilmę, tik atskirais atvejais10, siekiant išvengti pasikartojimo, teikiamos šaltinių nuorodos. Šis arealinės toponimijos tyrimas pradedamas pirminių ir daugiskaitinių agronimų analize. 5 Šiuo ir kitais atvejais, tyrimo rezultatus siekiant išreikšti ne tik skaičiais, bet ir procentais, skliaustuose pirmiausia nurodomas reprezentantų skaičius, po brūkšnio – procentinė skaičiaus išraiška. 6 Pirmoji dėmesį į lietuvių toponimų sluoksnį, liudijantį apie glaudžias lietuvių ir lenkų onimijos sąsajas, atkreipė Vitalija Maciejauskienė (Maciejauskienė 2006: 218–236). onomastė apibūdino lenkų pavardžių ir kitų asmenvardžių svarbą aiškinant dalies Lietuvos vietovardžių žodyne (toliau – LVŽ) pateikiamų vietovardžių kilmę. 7 Plačiau žr. Maciejauskienė (1997: 108–109). 8 Plačiau apie tarpukario Lietuvos anketų duomenis žr. sviderskienė (2005: 93). 9 remtasi jau sudarytais LVŽ sutrumpinimų sąrašais. 10 teikiama abėcėlinės istorinių asmenvardžių kartotekos, saugomos Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus fonduose, nuoroda, kurią atitinka santrumpa iak, keleto lenkų ir vokiečių antroponimijos rinkinių (žodynų) bei šių kalbų apeliatyvinės leksikos žodynų, kurių daugelis yra daugiatomiai, nuorodos. jas atitinkančių santrumpų sąrašas pateikiamas straipsnio gale prie kitų šaltinių nuorodų. ALL_62_63_maketas.indd 100 2011.06.17 08:24:04
Marijampolės apskrities asmenvardinės kilmės agronimų darybos bruožai 101straipsniai / articles 1. iŠ asMenVardŽių kiLę agroniMai Marijampolės apskrityje jų užrašyta 549 (~76% visų tyrimui pasirinktų vietovardžių). 1.1. Pirminiai agronimai jais laikomi darybos procese neįgiję papildomų formantų agronimai. Šie vietovardžiai adekvatūs asmenvardžiams, iš kurių vedami: Barbãra pv. Lbv: avd. *Barbara, plg. lenk. v. Barbara (siP 44), lenk. pvd. Barbara (snP i 171); Bagdžius pv. gdl: pvd. Bãgdžius, Bagdžiùs11; Brùžikas lg. Vv: pvd. Brùžikas12 . daugiskaitinis, vadinamasis pluralia tantum, agronimas užfiksuotas vienas. jo formalusis darybos rodiklis yra skaičius: Duõbiniai pv. Ldvn: pvd. Duõbinis . 1.2. Vediniai 1.2.1. galūnių vediniai. Šių vedinių derivacinis požymis galūnė, kuri yra susijusi su giminės pasikeitimu. užrašyti -a ir -ė(s) galūnių vediniai, kilę iš asmenvardžių: -a: Kasčiuk-a pv. igl: pvd. Kasčiùkas; -ė(s): Alvtišk-ė pv. klvr: avd. *Alvitiškis, plg. avd. Stanislaum Alwicieʃɜkaitis 1631 (iak); Baranaũsk-ė pv. klvr: pvd. Baranaũskas ar pan.; Delnick-ė pv. Prn: pvd. Delnckas; Gõtlib-ė pv. gdl: pvd. Gõtlibis; Gran-ė pv. igl: pvd. Grainỹs; Grn-ė pv. igl: pvd. Grnius; Rol- pv. krsn: pvd. Rolỹs; Šmarlak-ės pv. Prn: avd. *šmarlakas ar pan., plg. avd. Jurgis Szmorlak 1629 (iak); Šeškausk-ė pv. klvr: pvd. šeškáuskas ar pan. 1.2.2. Priesagų vediniai. jų darybai naudojama 20 priesagų (skaičiuojant abiejų giminių ir skaičių variantus): 14 lietuviškos (baltiškos) kilmės -aitė, -ėlis, -iena, -ienė, -ija, -inė(s), -inis, -ynė, -iškė(s), -iškiai, -iškis, -lė, -okas ir 8 slaviškos kilmės -anas, -auka, -ava, -avas, -čizna, -enk-, -k-, -ova. agronimai toliau teikiami abėcėliškai, pagal priesagas: -aitė: Dibšk-aitė pv. Lbv: avd. *Dibiška ar pan., plg. avd. Dibà (zinkevičius 2008: 576), lenk. pvd. Diba (snP ii 423); Kratuk-aitė ar. Vv: avd. *Kratukas ar pan., plg. pvd. Kratiùkas; -anas: Kališ-anas ar. klvr: pvd. Kalšius; 11 Pievos vardas galėtų būti laikomas ir galūnės -(i)us vediniu iš pvd. Bagdỹs . 12 Lygumos vardas, matyt, galėtų būti vertinamas ir kaip priesagos -ikas vedinys iš pvd. Brùžas . ALL_62_63_maketas.indd 101 2011.06.17 08:24:04
102 daLia sViderskienė acta Linguistica Lithuanica LXII–LXIII -auka: Nan-áuka dr. Ldvn: pvd. Nanis, Nanỹs; -ava: Scin-avà pv. Lbv: avd. *Scina ar pan., plg. pvd. Scnskas; -avas: Kasper-ãvas pv. Lbv: avd. Kãsperas; -čizna: Dumašev-čzna ar. Prn: avd. *Dumaševas ar pan., plg. (?) rus. pvd. Дума шов (sa ii 364), pvd. Dumãšius; -ėlis: Martyn-lis pv. Ldvn: avd. Martnas; -enk-: Zõj-enkos gn., pv. klvr – sietinas su lenk. avd. Zoja (siP 432–433); -iena: Glambok-iena pv. igl: pvd. Glambokas; Kabak-iena dr. kzr: pvd. Kãbakas; Palcijon-iena pv. igl: avd. *Palcijonis ar pan., plg. pvd. Palcas; -ienė: Aud-ienė dr. kzr: avd. *Audys ar pan., plg. lenk. pvd. Auda (snP i 94), pvd. Audckas; -ija: Grič-ijà pv. igl: pvd. Grčius; -inė(s): Abrom-nė drb. ž. Mrj: avd. Abrõmas; Aiduk-nė drb. ž., pv. igl: pvd. Aidùkas ar pan.; Arminait-nė drb. ž. Mrj: pvd. Armináitis; Bender-nė pv. Mrj: pvd. Beñderis; Bielsk-nė pv. Mrj: pvd. Belskis ar pan.; Boguš-nė drb. ž. Mrj: pvd. Bògušis ar pan.; Bražùk-inė pv. gdl: pvd. Bražùkas; Butv-nė pv. Prn: avd. *Butvys ar pan., plg. pvd. Butvnskas; Cimbol-inė pv. klvr: pvd. Cimbolà ar pan.; Didval-nė drb. ž. Mrj: pvd. Ddvalis; Dirgėl-inė pv. klvr: pvd. Dirgla ar pan.; Dulsk-nė pv. Ldvn: pvd. Dùlskis ar pan.; Eiduk-nė drb. ž., pv. igl: pvd. Eidùkas; Gavėn-nė drb. ž. Mrj: pvd. Gavnas; Gram-nė drb. ž. Mrj: pvd. Grãmas; Juodešk-nė ar. klvr: pvd. Juodeškà; Kaz-nė pv. Ldvn: v. Kazỹs; Kėlert-nė drb. ž. Mrj: pvd. Klertas; Kulbok-inė pv. igl: pvd. Kùlboka; Kunk-inė drb. ž. kzr: pvd. Kùnkis ar pan.; Lapinsk-nė ar. gdl: pvd. Lapnskas ar pan.; Lãsat-inė pv. brb: pvd. Lasatà; Lasavič-inė drb. ž. Mrj: pvd. Lasãvičius; Leb-inė pv. Vv: avd. *Leibys ar pan., plg. avd. Andreæ Leybus 1685–1731 (iak); Lukš-inė pv. Vv: pvd. Lukšỹs ar pan.; M- liauck-inė drb. ž. Mrj: pvd. Miliáuckas ar pan.; Murašk-nės pv. kzr: pvd. Muraškà; Õkn-inė pv. brb: avd. *Oknys ar pan., plg. lenk. pvd. Okna, Okno (snP Vii 40); Palčak-nė pv. Ldvn: avd. *Palčakas ar pan., plg. lenk. pvd. Palczak (snP Vii 166); Paprock-nė pv. Lbv: pvd. Papròckis ar pan.; Petrušk-nė dr. Mrj, Petrušk-inė ar. Šil: pvd. Petruškà; Popier-nė pv. gdl: pvd. Põpiera; Raduš-nė drb. ž. Mrj: pvd. Radùšis; Radzvil-nė pv. brb: pvd. Radzvila; Rutkausk-inė ar. brb: pvd. Rutkáuskas ar pan.; Senk-nė ar. Mrj: pvd. Señkus; Speč-inė pv. kzr: avd. *Sperčius ar pan., plg. pvd. Speskas; Storkoj-inė pv. kzr: avd. *Storkojis ar pan., plg. lie. stóras, -à ‚raumeningas, stambusʻ ir lie. kója ‚viena iš porinių kūno dalių, kuriomis žmogus ar koks kitas padaras einaʻ, dar plg. pvd. Stalakójis; Šmučk-nė pv. klvr: avd. *šmučkus, plg. lenk. avd. Smucka, Smuczak (snP Viii 534), Szmuc (snP iX 310); Tad-nė pv. Mrj: v. Tãdas, plg. pvd. Tadáuskas; Vizbar-nė (‖ Vizbarpievė) pv. igl: pvd. Vzbaras ar pan.; Žaliausk-nė pv. klvr: pvd. Žaliáuskas ar pan.; Žitk-nė dr. Mrj: pvd. Žtkus; ALL_62_63_maketas.indd 102 2011.06.17 08:24:04
Marijampolės apskrities asmenvardinės kilmės agronimų darybos bruožai 103straipsniai / articles -ynė: Abrom-ỹnė (‖ Žydỹnė) l. Mrj: avd. Abrõmas; Alaburd-ynė dr. Vv: pvd. Alabùrda; Aleksait-ỹnė ar. kzr: pvd. Aleksáitis; Ališausk-ỹnė pv. ss: pvd. Ališáuskas ar pan.; Andriulait-ỹnė drb. ž. Ldvn: pvd. Andriuláitis; Andriuš-ỹnė (‖ Bačỹnė) ar., pv. kzr: pvd. Andriùšis; Antan-ỹnė ar. klvr, dr. Mrj, pv. kzr: v. Antãnas; Avižien-ỹnė dr. ss: pvd. Avižiẽnis ar pan.; Ažuolait-ỹnė pv. ss: pvd. Ažuoláitis; Babijon-ỹnė ž. Vv: pvd. Babijõnas; Bacevič-ỹnė ar. klvr: pvd. Bacẽvičius; Bač-ỹnė (‖ Andriušỹnė) ar., pv. kzr: pvd. Bačỹs; Baltait-ỹnė drb. ž. kzr: pvd. Baltáitis; Baltrukon-ỹnė ar., drb. ž. Mrj: pvd. Baltrukónis; Baluk-ỹnė dr. ss: avd. *Balukas ar pan., plg. pvd. Balukẽvičius; Barisausk-ynė drb. ž., pv. kzr: pvd. Barisáuskas; Barkausk-ynė pv. klvr: pvd. Barkáuskas ar pan.; Bartušk-ỹnė pv. igl: pvd. Bartuškà; Baumon-ynė l. ss: pvd. Baũmonas; Bazil-ỹnė ar. kzr, pv. igl: pvd. Bazlius; Belick-ỹnė dr. ss: pvd. Belckas; Bubel-ynė pv. ss: pvd. Bùbelis; Bùčait-ynė dr. ss: pvd. Bučaitis; Bučinsk-ỹnė drb. ž. Mrj: pvd. Bučnskas ar pan.; Car-ỹnė ar. kzr: avd. *Carys ar pan., plg. lenk. pvd. Caris (snP ii 13); Čirvinsk-ỹnė dr., pv. ss: pvd. Čirvnskas ar pan.; Damansk-ỹnė pv. klvr: pvd. Damánskas ar pan.; Degut-ỹnė ar. kzr: pvd. Degùtis, plg. lie. degùtis, -ė ‚kas degutą dega, juo verčiasiʻ; Dem binsk-ỹnė dr., pv. ss: pvd. Dembnskas; Draugel-ỹnė ar., pv. kzr: pvd. Draugẽlis; Dovyd-ynė ar. Šil: avd. Dõvydas; Dubck-ynė dr., pv. ss: pvd. Dubckas ar pan.; Ferenc-ỹnė pv. klvr: pvd. Fèrenca ar pan.; Frank--ỹnė pv. kzr: pvd. Fránka ar pan.; Garkausk-ỹnė dr. kzr: pvd. Garkáuskas; Gelež-ỹnė pv. klvr: pvd. Gelẽžius; Girait-ỹnė dr., pv. Mrj: pvd. Giráitis; Gražul-ỹnė pv. klvr: pvd. Gražùlis; Grig-ỹnė dr. ss: avd. Grgas; Grin-ỹnė pv. Mrj: avd. Grnius; Grišk-ỹnė l., pv. Lbv: pvd. Griškà; Gutausk-ynė drb. ž. kzr: pvd. Gutáuskas ar pan.; Jakait-ỹnė l. Lbv: pvd. Jakáitis; Jakšt-ỹnė dr. ss: pvd. Jãkštas; Janulait-ỹnė drb. ž. Mrj: pvd. Januláitis; Janut-ỹnė l. ss: pvd. Janùtis; Jãsait- -ynė dr. ss: pvd. Jasáitis; Jaudeg-ỹnė ar. Mrj: pvd. Jáudegis; Jer-ỹnė dr. Mrj: pvd. Jerỹs; Jes-ỹnė pv. ss: pvd. Jesỹs; Jonkait-ỹnė dr. Ldvn: pvd. Jonkáitis; Jurg-ỹnė drb. ž. kzr: v. Jùrgis; Jūr-ỹnė dr., pv. igl: pvd. Jras; Jurgelevič-ỹnė drb. ž. Lbv: pvd. Jurgelẽvičius; Jurgel-ỹnė dr. Mrj: pvd. Jugelis ar pan.; Jurkš-ỹnė dr. ss: pvd. Jukšas ar pan.; Jusel-ỹnė drb. ž. Mrj: pvd. Jùselis; Jušk-ynė dr. igl: pvd. Juškà; Kačion-ỹnė pv. ss: pvd. Kačiónis ar pan.; Kasparait-ynė drb. ž. kzr: pvd. Kasparáitis; Kazl-ỹnė ar. kzr: pvd. Kãzlas; Kerut-ỹnė ar., dr. kzr: pvd. Kerùtis; Konstant-ynė drb. ž. kzr: avd. Konstantnas; Kvietkausk-ynė ar. kzr: pvd. Kvietkáus kas ar pan.; Lazausk-ynė ar. Šil: pvd. Lazáuskas; Leib-ỹnė dr. ss: avd. *Leibys ar pan., plg. avd. Andreæ Leybus 1685–1731 (iak); Listapedsk-ynė pv. kzr: pvd. Listapẽdskas; Mač-ỹnė dr. ss, drb. ž. kzr: pvd. Mačỹs; Matuk-ynė drb. ž., pv. kzr: avd. Matùkas; Mauš-ỹnė l. Ldvn, pv. Mrj: avd. *Maušis ar pan., plg. avd. Woiciech Mauszas 1662 (iak); Mažėt-ỹnė drb. ž. ss: pvd. Mažtis; Mejer-ynė sklp. Vv: pvd. Mejeris ar pan.; Mendel-ỹnė pv. Lbv: pvd. Meñdelis; Migausk-ỹnė l., pv. klvr: pvd. Migáuskas ar pan.; Miliausk-ỹnė (t . Miliauc kỹ nė) drb. ž. Mrj: pvd. Miliáuskas ar ALL_62_63_maketas.indd 103 2011.06.17 08:24:05
104 daLia sViderskienė acta Linguistica Lithuanica LXII–LXIII pan.; Minuk-ỹnė dr. Mrj: avd. *Minukas, plg. pvd. Miniùkas; Mokol-ỹnė drb. ž. Mrj: pvd. Mõkola ar pan.; Motiej-ỹnė drb. ž. kzr: v. Motiẽjus; Navik-ynė pv. Šil: pvd. Navkas; Neimon-ỹnė drb. ž. ss: pvd. Nemonas; Oliadrisk-ỹnė pv. Mrj: avd. *Oliadriskis, plg. pvd. Òlis ir lie. drskis, -ė, drskius, -ė ‚sudriskęsʻ; Ol-ỹnė dr., pv. Mrj: pvd. Òlis; Pilyp-ỹnė pv. klvr: avd. Pilỹpas; Plẽčkait-ynė drb. ž. Mrj: pvd. Plečkáitis; Rapuk-ynė pv. kzr: avd. *Rapukas, plg. avd. Daniel Rapukienas 1678 (iak); Raudon-ynė pv. klvr: pvd. Raudonis ar pan.; Raul-ỹnė drb. ž., pv. kzr, sklp. Mrj: avd. Raũlas; Ražansk-ynė ar., pv. Šil: pvd. Ražánskas; Rubinsk-ỹnė dr. Vv: pvd. Rubnskas ar pan.; Rupeik-ỹnė drb. ž. klvr: pvd. Rupekis ar pan.; Rūšk-ynė drb. ž., pv. kzr: pvd. Rūškỹs; Rutkausk-ynė drb. ž., pv. kzr: pvd. Rutkáuskas ar pan.; Senk-ynė drb. ž., pv. kzr: pvd. Señkus; Silvestr-ỹnė dr., pv. Mrj: v. Silvèstras ar pan.; Skink-ỹnė drb. ž. Mrj: pvd. Skiñkis, Skinkỹs; Skuč-ỹnė drb. ž., pv. kzr: pvd. Skùčas ar pan.; Smail-ỹnė ar. kzr: pvd. Smailỹs; Smalensk-ỹnė drb. ž. Mrj: pvd. Smalénskas; Stalakoj-ỹnė dr. ss: pvd. Stalakójis; Šab-ỹnė pv. ss: pvd. šãbas; Ščiuk-ỹnė pv. klvr: pvd. ščiukà ar pan.; Šmerk-ỹnė pv. kzr: avd. *šmerkys ar pan., plg. lenk. pvd. Szmerk, Szmerka (snP iX 306); Šnarsk-ỹnė (t . šnarckỹnė) ar., pv. kzr: pvd. šnárskis; Šneider-ỹnė pv. kzr: pvd. šnederis; Šumausk-ynė dr. Šil: pvd. šumáuskas ar pan.; Tamoš-ỹnė l. Mrj: avd. Tamõšius; Taput-ỹnė dr., pv. ss: pvd. Taputỹs; Traškausk-ỹnė ar. kzr: pvd. Traškáuskas; Ulčinsk-ỹnė dr. ss: pvd. Ulčnskas ar pan.; Vaitkevič-ỹnė dr. ss: pvd. Vaitkẽvičius; Vasiliausk-ỹnė pv. Lbv: pvd. Vasiliáuskas ar pan.; Veličk-ỹnė dr. igl: pvd. Veličkà; Vilimait-ỹnė dr. ss: pvd. Vilimáitis; Virbick-ỹnė drb. ž. Mrj: pvd. Virbckas; Vyšniausk-ỹnė dr. ss: pvd. Vyšniáuskas ar pan.; Zelik-ynė ar., pv. kzr: avd. *Zelikis ar pan., plg. lenk. pvd. Zelik (snP X 476), dar plg. avd. Beniamin Zelikewicʒ 1810 (iak); Žebrausk-ỹnė dr. ss: Žebráuskas ar pan.; -inis: Bazil-nis dr. ss: avd. Bazlius; -iškė(s): Abrõm-iškė pv. gdl: avd. Abrõmas; Adõm-iškės pv. Ldvn: avd. Adõmas; Ainor-iškės pv. Prn: pvd. Ainõris; Akẽl-iškė pv. Ldvn: pvd. Akẽlis; Aksón-iškė drb. ž. klvr: pvd. Aksónas; Aleksyn-iškė ar. Šil: pvd. Aleksnas; Ančiõr-iškės pv. Ldvn: avd. *Ančioris ar pan., plg. pvd. Jančiora, lenk. pvd. Anczar (snP i 44); An džión- -iškė pv. Ldvn: avd. *Andžionis, plg. avd. Christophorus Andzionis 1679 (iak); Apatkin-iškė ar. Šil: avd. *Apatkinis ar pan., plg. rus. pvd. Апаткин (sa i 370); Ap raim-iškė pv. klvr: avd. *Apraimas, plg. avd. Efraim (siP 322); Ašmin-iškė pv. Prn: avd. *Ašminis ar pan., plg. Mathias Aʃʒminskas 1685–1731 (iak); Úmon-iškė dr. Mrj: pvd. Úmona, Úmonas; Ausen-iškė ar. ss: pvd. Ausẽnas; Bagdõn-iškė ar. klvr : pvd. Bagdõnas; Bagdž-škė pv. igl: pvd. Bãgdžius ar pan.; Balin-iškė pv. klvr: pvd. Balinas; Bak-iškė l., pv. klvr: pvd. Bakus ar pan.; Baltok-iškė pv. Šil: pvd. Baltókas; Baltráit-iškė ar. krsn: pvd. Baltráitis; Barbn-iškė drb. ž. Mrj: avd. *Barbėnas, plg. v. Babė; Bártel-iškė drb. ž. klvr: pvd. Bártelis; Bautr-iškė pv. klvr: ALL_62_63_maketas.indd 104 2011.06.17 08:24:05
Marijampolės apskrities asmenvardinės kilmės agronimų darybos bruožai 105straipsniai / articles avd. *Bautrus ar pan., plg. avd. Catharinam Bawtrucia 1691–1672 (iak); Bazil-iškės ar. Šil: pvd. Bazlius; Belgird-iškė dr. Prn: pvd. Belgirdas; Bendãr-iškės dr., drb. ž. Lbv: avd. *Bendaris ar pan., plg. avd. Martinus Bendaris 1652–1672 (iak); Bendorait-iškė dr., pv. brb: pvd. Bendoráitis; Benedkt-iškė gn. krsn: v. Benedktas; Bergel-iškė pv. klvr: pvd. Begelis ar pan.; Br-iškė pv. gdl: pvd. Bris; Benot-iškė dr. krsn: pvd. Benota ar pan.; Bielẽvič-iškė dr., pv. gdl: pvd. Bielẽvičius; Bgel-iškė pv. klvr, pv., sklp. Ldvn: pvd. Bgelis; Bilbõk-iškė pv. Lbv: pvd. Bibokas; Biž-škė pv. Ldvn: pvd. Bižỹs; Blionc- -iškės dr., pv. kzr: avd. *Blioncius ar pan., plg. (?) pvd. Bliònskis; Bòbin-iškė ar., pv. klvr: pvd. Bòbina ar pan.; Botỹr-iškė l., pv. gdl, pv. klvr: pvd. Botỹrius; Bradž-iškė pv. krsn: avd. *Braidžius ar pan., plg. avd. Nicolaus Braydzius 1604 (iak); Braũk-iškė dr. klvr: pvd. Braukỹs ar pan.; Brl-iškė pv. Lbv: pvd. Brlius; Bukaun-iškė pv. igl: avd. *Bukaunis ar pan., plg. (?) pvd. Bukãvičius ar pan.; Bulot-iškės pv. igl: pvd. Bùlota ar pan.; Buñk-iškė pv. klvr: pvd. Bunkis ar pan.; Čepùl-iškė pv. krsn: pvd. Čepùlis; Dapkiūn-iškė pv. klvr: pvd. Dapkinas; Denkẽvič-iškė ar. Ldvn: pvd. Denkẽvičius; Ddbal-iškė pv. Lbv: avd. *Didbalis, plg. pvd. Ddžbalis; Dmš-iškė pv. Ldvn: pvd. Dmša; Drángin-iškė l., pv. gdl: pvd. Dránginis; Gam-iškė ar. brb: pvd. Gamus; Galn-iškė pv. klvr: pvd. Galnis; Gavn-iškė sklp. klvr: pvd. Gavnas; Géldot-iškė pv. ss: pvd. Géldotas ar pan.; Grg-iškė pv. klvr, Grig-iškės ar. ss: avd. Grgas; Grigon-iškė dr. Šil, sklp. Prn: pvd. Grigónis; Grūb-iškė ar. Ldvn: avd. *Grūbis ar pan., plg. (?) pvd. Grùbis, Grubỹs; Gurevič-škė ar. krsn: pvd. Gurẽvičius; Ìl-iškė pv. Prn: pvd. Ìlius; Yl-iškės pv. Prn: pvd. Ýla; Ymant-iškė pv. Vv: avd. *ymantas ar pan., plg. avd. Imant (siP 178); Ind-iškė pv. kzr: pvd. Ìnda; Ivoš-iškė pv. klvr: avd. *Ivošius ar pan., plg. pvd. Ivoškà; Jùc-iškė pv. klvr: pvd. Jùcius ar pan.; Jakučion-iškė sklp. Prn: pvd. Jakučiónis; Jenkel-iškė pv. krsn: pvd. Jenkelis; Kačiùl-iškė ar. brb: pvd. Kačiùlis; Kald-iškė ar. Ldvn: pvd. Kalėdà; Kamenč-škė pv. Lbv: avd. *Kamenčius ar pan., plg. (?) lenk. pvd. Kamienczak (snP iV 461); Karal-iškė pv. klvr: pvd. Karãlius; Kãtar-iškė dr., pv. Mrj: avd. *Kataris, plg. avd. Stanisław Katarunes 1638 (iak); Kavaliauč-iškė (< *Kavaliauciškė < *Kavaliauckiškė < *Kavaliauskiškė) pv. Ldvn: pvd. Kavaliáuskas ar pan.; Kazel-iškė pv. igl: avd. Kazẽlis; Kazlaũč-iškė (< *Kazlaũciškė < *Kazlaũckiškė < *Kazlaũskiškė) ar. Vv: pvd. Kazlaũskas ar pan.; Kaž-škė l. Mrj: pvd. Kažỹs; Kiriẽl-iškė pv. klvr: pvd. Kiriẽlius; Kisiẽl-iškė pv. klvr: pvd. Kisiẽlius; Kubelč-iškė (< *Kubelciškė < *Kubelckiškė < *Kubelskiškė) ar. gdl: pvd. Kubélskas ar pan.; Kùdab-iškė pv. klvr: pvd. Kùdaba; Kuk-iškė dr., pv. kzr: pvd. Kùkas; Labùl-iškės pv. Ldvn: pvd. Labùlis; Lang-iškė dr. Vv: pvd. Lángis; Lank-škė pv. klvr: pvd. Lankis; Lãtv-iškė dr. Vv: pvd. Latvỹs; Lebed-iškė sklp. Prn: pvd. Lebedỹs ar pan.; Leimon-iškės drb. ž. igl: pvd. Lemonas; Lenc-iškė drb. ž. brb: pvd. Lèncas; Lietùvn-iškė ar. Ldvn: avd. *Lietuvnis ar pan., plg. pvd. Lietuvnikas; Lipinč-iškė (< *Lipinciškė < *Lipinckiškė < *Lipinskiškė) dr. gdl: pvd. ALL_62_63_maketas.indd 105 2011.06.17 08:24:05
112 daLia sViderskienė acta Linguistica Lithuanica LXII–LXIII Mažai produktyvūs galūnių vediniai (10 – ~2,5%), priešdėlio vedinys užrašytas tik vienas. rečiau kalbamos grupės agronimai sudaromi sudūrimo (134 – ~24%)18 ir sudėjimo (20 – ~4%) būdu. be papildomų darybos priemonių sudarytų agronimų užfiksuota mažai (4 – ~0,7%). 2. iŠ aPeLiatyVinių asMenų PaVadiniMų kiLę agroniMai Marijampolės apskrityje jų užrašyta 76 (~10% visų tyrimui pasirinktų vietovardžių). apeliatyviniais asmenų pavadinimais, iš kurių, manoma, kilo šiame skyriuje analizuojami agronimai, nusakomas amatas, užsiėmimas, išvaizdos, būdo bruožai, kilmė (etnonimai)19 ir kt. Pagal tai ir išdėstomi poskyriai. darybiniu aspektu šie agronimai skiriami į grupes: pirminius, priesaginius, sudurtinius ir sudėtinius. Priesagų vediniai išdėstomi pagal priesagų abėcėlę, dūriniai – pagal antrųjų sandų abėcėlę. sudėtiniai užrašytieji šios grupės agronimai yra tik kilmininkiniai. Visi jie turi posesyvinę reikšmę: kilmininkas juose rodo vietos priklausomybę asmeniui, pasakytam apeliatyvu (plg. savukynas 1963: 239). 2.1. iš apeliatyvinių asmenų pavadinimų, nusakančių amatą, užsiėmimą ar pan., kilę agronimai 2.1.1. Priesagų vediniai: -ynė: Daktar-ynė ar. Šil: lie. dãktaras ‚gydytojasʻ, plg. pvd. Dãktaras, Daktaris20; -iškė: Grunrãk-iškė pv. Lbv – germaniškos kilmės vv., sietinas su vok. grünrock ‚girininkas, medžiotojasʻ (križinauskas 1992: 457); Kapiton-iškė pv. krsn: lie. kapitõnas ‚ karinis laipsnis; tą laipsnį turintis karininkas ʻ. 2.1.2. sudurtiniai agronimai (dūriniai): -bal-: Laũn-a-balė pv. Ldvn – greičiausiai sietinas su lenk. łowny ‚geras, apsukrus, vikrus meškeriotojas, medžiotojasʻ (sjP ii 818); Striẽlč-ia-balė pv. krsn: lie. striẽlčius ‚medžiotojas; eigulysʻ. 18 dėl antrųjų sandų kilmės šaltinio, jų produktyvumo ir kt. žr. 1.3. 19 dėl termino žr. gaivenis, keinys (1990: 60, 208). 20 Šiuo ir kitais atvejais palyginimui teikiamos pavardės, susiformavusios iš atitinkamų apeliatyvinių asmenų pavadinimų. LPŽ duomenimis, tiriamame areale jos nepaplitusios, tačiau mūsų vardyne funkcionuoja. ALL_62_63_maketas.indd 112 2011.06.17 08:24:06
Marijampolės apskrities asmenvardinės kilmės agronimų darybos bruožai 113straipsniai / articles 2.2. iš apeliatyvinių asmenų pavadinimų, nusakančių išvaizdos, būdo bruožus ar pan., kilę agronimai Visi užrašyti vietovardžiai – priesagų vediniai: -inė: Šmàkš-inė pv. Prn: lie. šmàkšas ‚plepys, tarškalasʻ; -ynė: Kibyz-ỹnė pv. Mrj: lie. kibyza ‚liesas, aukštas žmogus; styplaʻ; -iškė: Guogl-iškė sklp. Prn: lie. guoglỹs ‚žmogus su ilgu spranduʻ; Murmul-iškė pv. Šil: lie. murmùlis ‚kas murmėdamas, neaiškiai kalbaʻ, plg. pvd. Murmùlis . 2.3. iš apeliatyvinių asmenų pavadinimų, nusakančių kilmę (etnonimų) ar pan., kilę agronimai 2.3.1. Pirminis agronimas užrašytas vienas: Cigankà pv. Lbv: lie. cigankà ‚čigonėʻ. 2.3.2. Priesagų vediniai: -inė(s): Dzūk-nė dr. ss: lie. dzkas, -ė ‚dzūkų tarmės atstovasʻ; Prs-inė pv. klvr: lie. prsas, -ė21; Tuk-inė drb. ž. Ldvn: lie. tukas, -ė ‚turkų tautos žmogusʻ, plg. pvd. Tukas; Žỹd- -inė ar., pv. kzr, Lbv, sklp. Ldvn: lie. žỹdas, -ė; -ynė: Žyd-ỹnė pv. klvr; Žyd-ỹnė (‖ Abromỹnė) l. Mrj: lie. žỹdas, -ė; -iškė: Mozr-iškė dr. Prn: lie. mozras, -ė, plg. pvd. Mozras; Žỹd-iškė ar. klvr; dr. gdl: lie. žỹdas, -ė . 2.3.3. sudurtiniai agronimai (dūriniai): -bal-: Cigõn-balės gn. brb: lie. cigõnas, -ė; Maskõl-balė pv. klvr, krsn: lie. maskõlis, maskõlius, plg. pvd. Maskõlis; Mozr-balė pv. klvr: lie. mozras, -ė, plg. pvd. Mozras; Prancz-balė pv. Lbv, Mrj: lie. pranczas, -ė; Prs-balė pv. igl, kzr, Mrj: lie. prsas, -ė; Žỹd-balė 2 pv. klvr, pv. krsn, Lbv: lie. žỹdas, -ė; -darž-: Žỹd-a-daržis ar. gdl, Šil; Žyd-ã-daržis drb. ž. igl; Žyd-a-daržis dr., pv. igl: lie. žỹdas, -ė; -kaln-: Maskõl-kalnis ar. krsn: lie. maskõlis, maskõlius, plg. pvd. Maskõlis; Prancz-kalnis dr. kzr: lie. pranczas, -ė; -kapin-: Prancz-kapinės l. Mrj: lie. pranczas, -ė; -kar-: Žỹd-karis dr. ss: lie. žỹdas, -ė; 21 siekiant išvengti pasikartojimų, dažnai vartojamų apeliatyvinių asmenų pavadinimų cigõnas, -ė ‚čigonų tautybės žmogusʻ, maskõlis, maskõlius ‚rusasʻ, mozras, -ė ‚mozūrų etninės grupės žmogusʻ, pranczas, -ė ‚prancūzų tautos žmogusʻ, prsas, -ė ‚buvusios rytų Prūsijos, klaipėdos krašto gyventojas, vokietis; liuteronasʻ ir žỹdas, -ė ‚žydų tautybės žmogusʻ reikšmės toliau straipsnyje (žr. 2.3) nenurodomos. ALL_62_63_maketas.indd 113 2011.06.17 08:24:06
114 daLia sViderskienė acta Linguistica Lithuanica LXII–LXIII -lank-: Žỹd-lankė pv. Mrj: lie. žỹdas, -ė; -lauk-: Žỹd-laukis ar. brb: lie. žỹdas, -ė; -piev-: Cigõn-pievė 2 pv. brb: lie. cigõnas, -ė; Maskõl-pievė pv. Lbv: lie. maskõlis, maskõlius, plg. pvd. Maskõlis; Žỹd-pievė 2 dr. igl, 3 pv. klvr, pv. Lbv, 2 pv. Ldvn, pv. Mrj, Šil, Vv; Žỹd-pievės pv. Lbv: lie. žỹdas, -ė; -raist-: Cigon-raistis pv. Šil: lie. cigõnas, -ė; Žyd-a-raistis pv. klvr: lie. žỹdas, -ė; -rev-: Žỹd-revis drb. ž., pv. brb: lie. žỹdas, -ė . užrašytas vienas sudurtinis pievos vardas, kurio antrasis sandas – upės vardas še šùpė Mrj (LueV 163): Žỹd-šešupė pv. Mrj: lie. žỹdas, -ė . 2.3.4. sudėtiniai kilmininkiniai agronimai: Pranczų Kapa ž. Prn: lie. pran c- zas, -ė ir kapa; Žỹdo márgas dr. Lbv: lie. žỹdas, -ė ir lie. márgas ‚žemės matasʻ. 2.4. iš kitų apeliatyvinių asmenų pavadinimų kilę agronimai 2.4.1. Priesagos -iškis vediniai: Bób-iškis pv. Mrj: lie. bóba ‚ištekėjusi moteris; sena moteris, senėʻ, bõbė ‚boba, senėʻ; Ubag-iškis ar. Šil: lie. ùbagas ‚elgetaʻ. 2.4.2. užrašytas vienas šio pogrupio sudurtinis agronimas: -piev-: Meg-a-pievė pv. Mrj: lie. mergà ‚suaugusi netekėjusi moteris, mergina; ūkininko, buožės samdoma mergina darbininkė, samdinė, tarnaitėʻ. 2.4.3. sudėtiniai kilmininkiniai agronimai: Diẽdo rugienlė dr. ss, Diẽdo ský nimas dr., pv. Prn – pirmieji dėmenys iš lie. diẽdas ‚tėvo ar motinos tėvas, senelis; senas žmogus, senisʻ, antrieji dėmenys: rugienlė iš lie. rugienlė, plg. rugena ‚laukas, kur augo rugiaiʻ, sknimas iš lie. sknimas ‚išskinta, iškirsta miško vietaʻ; Ponių raistẽ lis pv. gdl: lie. ponià, plg. põnas ‚privilegijuoto luomo žmogus; turtingas žmogus, dvarininkas, savininkas; šeimininkas; kas nedirba fizinio darbo, valdininkasʻ. tyrimas parodė, kad iš apeliatyvinių asmenų pavadinimų kilę agronimai dažniausiai daromi sudūrimo būdu (48 – ~63%). Šiame skyriuje tirtų sudurtinių agronimų pirmieji sandai visais atvejais – apeliatyviniai asmenų pavadinimai, antrieji – dažniausiai (45 – ~94%) fiziografiniai, topografiniai terminai (balà, dažas, kálnas, kãpinės, lankà, laũkas, peva, rastas), kiti (3 – ~6%) – su žmogaus aplinka ar pan. susiję objektų pavadinimai (-kargreičiausiai sietinas su kárti, kãria, kórė ‚ atimti gyvybę, užneriant ant kaklo ar kojų virvę ir pakabinant ʻ, rẽvas ‚tarpeklis, griova, daubaʻ). Produktyviausi dūriniai su leksema balà ir peva antrajame sande (15 ir 16 – po ~31%). Mažiau darūs šioje agronimų grupėje yra vediniai (21 – ~28%), šiame areale visi jie padaryti su priesagomis. Produktyvesnės posesyvinę funkciją atliekančios ALL_62_63_maketas.indd 114 2011.06.17 08:24:06
Marijampolės apskrities asmenvardinės kilmės agronimų darybos bruožai 115straipsniai / articles priesagos -inė(s), -iškė, -iškis (8 – ~38%; 7 – ~33%; 2 – ~9%;); priesagos -ynė vedinių užrašyta 4 – ~19%. dar mažiau agronimų sudaroma sudėjimo būdu (6 – ~28%). Visi užrašyti sudėtiniai vietovardžai – kilmininkiniai. užfiksuotas vienas pirminis agronimas. iš apeliatyvinių asmenų pavadinimų kilusiems tiriamo arealo agronimams galūnių ir priešdėlių vediniai nebūdingi. 3 . gaLiMos dVejoPos kiLMės agroniMai Marijampolės apskrityje jų užrašyta 100 (~14% visų tyrimui pasirinktų vietovardžių). Šie agronimai gali būti siejami arba su asmenvardžiu, susiformavusiu iš apeliatyvinio asmens pavadinimo, arba su apeliatyviniu asmens pavadinimu. kadangi abi kilmės galimybės yra vienodai tikėtinos, gali būti lygiavertės, jos ir teikiamos greta atskiriant vieną nuo kitos sutartiniu ženklu /, reiškiančiu ‚kita vertus, galima kilmė išʻ. Pasirinkimą žymėti būtent taip lėmė noras išvengti straipsnyje itin dažno šio žodžių junginio vartojimo. iš asmenvardžių arba iš apeliatyvinių asmenų pavadinimų, nusakančių jų kilmę (etnonimų), kilusių agronimų grupėje (žr. 3.3) autorė teikia pirmenybę apeliatyvinei kilmės aiškinimo galimybei, kurią daugeliu atvejų ir pateikia pirmąją. nustatant pamatinį žodį (etimoną), didelis dėmesys skirtas tiek apeliatyvinio asmens pavadinimo, tiek asmenvardžio, iš kurių galėtų būti vedami Marijampolės apskrities agronimai, arealiniam paplitimui. apeliatyvinių asmenų pavadinimų paplitimo duomenys, kaip, beje, ir kitų bendrinių žodžių (apeliatyvų), randami Lietuvių kalbos žodyne . Prireikus, kaip jau buvo minėta, šio šaltinio elektroniniu leidimu ir naudojamasi. duomenų apie lietuvių pavardžių paplitimą ieškoma LPŽ. tačiau, aiškinant šio skyriaus toponimų kilmę, minėtų šaltinių nepakako. 20 atvejų (~20%) teko pasiremti istorinių asmenvardžių kartoteka. dažniausiai rekonstruoti pamatiniai žodžiai grindžiami tame pačiame areale ar šalia jo esančiose vietose fiksuotais turėtais istorinės antroponimijos duomenimis, į šią kartoteką patekusiais (išrašytais) iš daugų parapijai priklausiusių gyventojų sąrašų, Lankeliškių parapijos (Vilkaviškio r.) jungtuvių registracijos knygos22, nočios parapijos krikšto metrikų registracijos knygos, krosnos bažnytinės knygos, Valkininkų seniūnijos inventoriaus ir kitų šaltinių. 22 dėl šaltinio apibūdinimo plačiau žr. Maciejauskienė (2008: 138−140). ALL_62_63_maketas.indd 115 2011.06.17 08:24:06
116 daLia sViderskienė acta Linguistica Lithuanica LXII–LXIII darybiniu aspektu aptariamieji Marijampolės apskrities agronimai skiriami į grupes: pirminius, galūnės ir priesagų vedinius, sudurtinius ir sudėtinius. Priesagų vediniai išdėstomi pagal priesagų abėcėlę, dūriniai – pagal antrųjų sandų abėcėlę. sudėtiniai šios grupės agronimai yra tik kilmininkiniai. Visi jie turi posesyvinę reikšmę. Pirmasis dėmuo yra jų žymimos vietos buvusio savininko asmenvardžio kilmininkas, arba kilmininkas juose rodo vietos priklausomybę asmeniui, pasakytam apeliatyvu (plg. savukynas 1963: 238, 239). 3.1. iš asmenvardžių arba iš apeliatyvinių asmenų pavadinimų, nusakančių amatą, užsiėmimą ar pan., kilę agronimai 3.1.1. Pirminis (pluralia tantum formos) agronimas: Pinčiùkai pv. klvr: avd. *Pinčiukas, plg. avd. Symon Pinczuk 1777 (iak) / lie. pinčiùkas ‚sielių pluk dy tojasʻ. 3.1.2. Priesagų vediniai: -inė: Kriaũč-inė ar. kzr: *Kriaučius, plg. avd. Adam Krewcius 1604 (iak) / lie. kriaũčius ‚siuvėjasʻ; Launink-nė pv. igl: avd. *Launinkas, plg. avd. Adam Łaunik 1625 (iak) / lie. láuninkas (-ykas) ‚viršaitis; seniūnas; seniūno padėjėjasʻ; -ynė: Bendõr-ynė pv. ss: pvd. Beñdorius / lie. beñdorius ‚kubiliusʻ; Dielinink-ynė drb. ž., pv. kzr: pvd. Diẽlininkas / lie. diẽlininkas (-nykas) ‚lentų pjovėjas, lentpjūvysʻ; Katil-ỹnė dr., pv. Mrj: pvd. Katlius / lie. katlius ‚katilų dirbėjas, taisytojas ar pardavėjasʻ; Kubil-ỹnė ar. kzr: pvd. Kublius / lie. kublius ‚kubilų dirbėjas; kubilų pardavėjasʻ; Rač-ỹnė dr. Lbv, drb. ž. klvr, kzr, pv. Lbv: pvd. Rãčius / lie. rãčius ‚medinių vežimo detalių, ratų dirbėjasʻ; Tekor-ynė dr., pv. ss: pvd. Tẽkorius / lie. tẽkorius ‚kas tekina, drožiaʻ; -iškė(s): Destnink-iškė ž. krsn: avd. *Desėtninkas ar pan., plg. avd. Barbara Desetnikowa 1678–1693 (iak) / lie. destninkas ‚šaltyšius, seniūnasʻ; Gelãž-iškė pv. krsn: pvd. Gelãžius / lie. gelãžius ‚geležiusʻ; Kálv-iškė pv. Lbv: avd. *Kalvis, plg. avd. Tomas Kalwis 1630 (iak) / lie. kálvis ‚kas verčiasi metalo kalimo amatuʻ; Katil-škė drb. ž. klvr: pvd. Katlius / lie. katlius ‚katilų dirbėjas, taisytojas ar pardavėjasʻ; Kraũč-iškė pv. Lbv: avd. *Kraučius ar pan., plg. avd. Nicolao Kraucɜius 1639 (iak) / lie. kraũčius ‚siuvėjasʻ; Kubil-škė ar., ž. Ldvn, Kubil-škės pv. krsn: pvd. Kublius / lie. kublius ‚kubilų dirbėjas; kubilų pardavėjasʻ; Kudr-iškė dr. Prn: avd. *Kudrys, plg. avd. Bartłomiey Kudrys 1835 (iak) / lie. kudrỹs ‚vagis, vagišius; sukčius, apgavikas; išdykėlis, padauža, nenaudėlisʻ; Kukor-iškė ar. Šil: pvd. Kù koris / lie. kùkorius, -ė ‚virėjasʻ; Kùmet-iškė ar. klvr: pvd. Kùmetis / lie. kùmetis ‚dvarininko ar buožės samdomas valstietis, dirbantis už butą ir atlyginimą natūra; ALL_62_63_maketas.indd 116 2011.06.17 08:24:06
Marijampolės apskrities asmenvardinės kilmės agronimų darybos bruožai 117straipsniai / articles daržininkas, sklypininkasʻ; Mélnyk-iškė ar. Mrj: pvd. Mélnykas / lie. mélnykas ‚malū ni nin kasʻ; Mlinar-škė pv. klvr: avd. *Mlinaris ar pan., plg. avd. Andreas Mlynarɜ 1675 (iak) / sietinas su lenk. młynarz ‚malūnininkasʻ (sjP ii 1013); Pakul-iškė sklp. Prn: pvd. Pakùlis / lie. pakùlius, -ė ‚kas verčiasi pakulomis; kas susivėlęs, apsileidęs, netvarkingasʻ; Puõdž-iškė pv. Ldvn: pvd. Puõdžius / lie. puõdžius ‚puodų dirbėjasʻ; Ribõk-iškė pv. klvr: pvd. Ribõkas / lie. ribõkas ‚žvejys, žuvautojasʻ; Rmor-iškė pv. krsn: avd. *Rimorius ar pan., plg. avd. Sebeʃthian Rymarʒ 1552 (iak) / lie. rmorius ‚kas siuva pakinktusʻ; Trečiõk-iškės 2 pv. Lbv: pvd. Trečiõ kas / lie. trečiõkas, -ė ‚valstietis, valdantis trečdalį valakoʻ; -iškis, -iškiai: Bendõr-iškis pv. krsn: pvd. Beñdorius / lie. beñdorius ‚kubiliusʻ; Kálv-iškiai 2 pv. Ldvn: avd. *Kalvis, plg. avd. Tomas Kalwis 1630 (iak) / lie. kálvis ‚kas verčiasi metalo kalimo amatuʻ; Šiaučiùk-iškis pv. Mrj: pvd. šiaučiù kas / lie. šiaučiùkas ‚batsiuvio sūnusʻ. 3.1.3. sudurtiniai agronimai (dūriniai): -bal-: Kažemk-a-balė pv. krsn: avd. *Kažemėkas ar pan., plg. avd. Petry Każamekas 1691–1719 (iak) / lie. kažemkas ‚odų dirbėjas, odminys, odininkas, odžiusʻ; Kriauč-ia-balė pv. klvr: avd. *Kriaučius, plg. avd. Adam Krewcius 1604 (iak) / lie. kriaũčius ‚siuvėjasʻ; Mẽdviš--balė ar. brb: avd. Medvišas (zinkevičius 2008: 114) / lie. medvišius ‚medžiotojas, medinčiusʻ; Skiẽč-balė pv. igl: pvd. Skiẽčius / lie. skiẽčius ‚skietų dirbėjas ir pardavinėtojasʻ; -kaln-: Šaltỹš-kalnis ar. krsn: avd. *šaltyšius ar pan., plg. avd. Simonis Szaltyʃz 1685–1731 (iak) / lie. šaltỹšius ‚kaimo seniūnasʻ; -lauk-: Vat-laukis dr. ss: pvd. Vatas / lie. vatas ‚ valsčiaus vadovaujantis pareigūnas, viršaitis ʻ; -marg-: Šiauč-margis drb. ž. kzr: avd. *šiaučius ar pan., plg. avd. Helena ʃziauciowa 1678 (iak) / lie. šiaũčius ‚ batsiuvys, kurpius ʻ; -piev-: Skedž-ia-pievė pv. Ldvn: avd. *Skerdžius, plg. avd. Laurenty Skierdziunas 1667 (iak) / lie. skedžius ‚vyriausias piemuo, bandos prižiūrėtojas, kerdžiusʻ; Trečiõk-pievė pv. klvr: pvd. Trečiõkas / lie. trečiõkas ‚valstietis, valdantis trečdalį žemėsʻ; -raist-: Kálv-ia-raistis (‖ Kãvaraistis) pv. gdl: avd. *Kalvis, plg. avd. Tomas Kalwis 1630 (iak) / lie. kálvis ‚kas verčiasi metalo kalimo amatuʻ. 3.1.4. sudėtiniai kilmininkiniai agronimai: Batininko kálnas ar. igl, Ba tinin ko senóvė ar. ss – pirmieji dėmenys iš pvd. Batininkas / lie. batininkas ‚drevininkas, bitininkasʻ, antrasis dėmuo senóvė iš lie. senóvė ‚seniai tręštas laukasʻ; Kálvio dažas dr. Mrj: avd. *Kalvis, plg. avd. Tomas Kalwis 1630 (iak) / lie. kálvis ‚kas verčiasi metalo kalimo amatuʻ; Rãčiaus rastas pv. Vv: pvd. Rãčius / lie. rãčius ‚medinių vežimo dalių, ratų dirbėjasʻ; Šinkorių baláitė pv. klvr: pvd. šinkoris / lie. šiñkorius, -ė ‚smuklininkasʻ. ALL_62_63_maketas.indd 117 2011.06.17 08:24:07
118 daLia sViderskienė acta Linguistica Lithuanica LXII–LXIII 3.2. iš asmenvardžių arba iš apeliatyvinių asmenų pavadinimų, nusakančių išvaizdos, būdo bruožus ar pan., kilę agronimai 3.2.1. Pirminis (pluralia tantum formos) agronimas: Tupika ž. brb: pvd. Tupikas / lie. tupkas, -ė ‚kas tupi, sėdi; kas tupinėja vietoje, lėtai dirba, lėtadarbisʻ. 3.2.2. Priesagų vediniai: -inė: Blùs-inė drž. Ldvn, pv. klvr, Blus-inė pv. Vv: pvd. Blùsius ar pan. / lie. blùsius ‚kas turi daug blusų; mažas, silpnas, menkas, vargingas žmogusʻ; Šašk-nė pv. Lbv: pvd. šaškà / lie. šãškus, -ė ‚kas nušašęs, nušašėlisʻ; -ynė: Juodvirš-ynė drb. ž., pv. kzr: pvd. Juodvišis / lie. juodvišis, -ė ‚su juodu viršumi; su juoda nugaraʻ; Žvair-ỹnė drb. ž. ss: avd. *Žvairys ar pan., plg. avd. Waliul Zwayris 1610 (iak) / lie. žvairỹs, - ‚kieno žvairos akys, kas žvairakisʻ; -iškė(s): Babl-iškė ž. krsn: pvd. Bablius / lie. bãbilas ‚storulisʻ; Čpl-iškė ar., pv. krsn, l. Ldvn: pvd. Čpla / lie. čpla ‚sulysusi moterisʻ; Juodsnuk-iškė dr. Prn: pvd. Juodsnùkis / lie. juodsnùkis, -ė ‚kas juodo snukio, juodo veido; nepraustaburnisʻ; Kupr-iškė dr. Šil: pvd. Kuprỹs / lie. kùpris, -ė, kuprỹs, -, kùprius, -ė ‚kas su kupra, kuprotasʻ; Kušl-škė pv. Ldvn: pvd. Kušlỹs / lie. kušlỹs, -; kùšlius, -ė ‚kas neprimato; aklys, spangys, žabalisʻ; Mšl-iškė pv. klvr: pvd. Mšlius / lie. mšlius, -ė ‚nešvarus, mėšlu susitepęs, nevalyvas žmogusʻ; Naudž-iškė ar. ss: pvd. Naũdžius / lie. naũdžius ‚savanaudis žmogus, gobšas, lupikasʻ; Pyrag-škė pv. Ldvn: pvd. Pyrã gius / lie. pyrãgius ‚pyragų mėgėjasʻ; Šlub-iškė dr. Šil: avd. *šlubis ar pan., plg. avd. Jasius Szlubis 1637 (iak) / lie. šlùbis, -ė ‚kas šlubas, raišasʻ; Verksn-škės pv. klvr: pvd. Verksnỹs / lie. verksnỹs, - ‚kas nuolat verkia ar greit pravirkstaʻ; Žl-iškės pv. Mrj: pvd. Žlius ar pan. / lie. žlius, -ė ‚žilas žmogus, senisʻ; -iškis: Klp-iškis drb. ž. kzr, Klip-iškis pv. Šil: avd. Klipà (zinkevičius 2008: 565) ar pan. / lie. klipùs, - ‚kuris klypuojaʻ; Riõgl-iškis lg. Vv, Riogl-iškis pv. igl: avd. *Rioglys ar pan., plg. avd. Valentinum Roglis 1639 (iak) / lie. rioglỹs, - ‚kas nevikrus, nerangus, griozdas, kerėplaʻ; 3.2.3. sudurtiniai agronimai (dūriniai): -bal-: Bindõk-balė pv. klvr: pvd. Bindõkas / lie. bindõkas ‚apsileidėlis, tinginysʻ; Dund-a-balė pv. klvr: pvd. Dùnda / lie. dundà ‚pabalda, padaužaʻ; Pamp-a-balė pv. krsn: avd. *Pampa ar pan., plg. vok. avd. Pampe (gottschald 1954: 458) / lie. pámpė ‚kas storas, išsipūtęsʻ; Stálg-ia-balė pv. krsn: pvd. Stalgỹs / lie. stalgùs, - ‚griežtas, atkaklus, įžūlus, išdidusʻ; Stung-a-balė pv. Prn – galbūt iš pvd. Stun gỹs / lie. stungỹs ‚tingus, nerangus žmogus, netikėlisʻ; -piev-: Dumč-ia-pievė pv. Mrj: pvd. Dumčius / lie. dumčius ‚galvočius, pa ta rė jasʻ; -žard-: Gab-a-žardė pv. igl: avd. *Gabas ar pan., plg. avd. Michulis Gaba 1678– 1693 (iak) / lie. gãbas ‚godus, šykštus žmogus, gobšasʻ. ALL_62_63_maketas.indd 118 2011.06.17 08:24:07
Marijampolės apskrities asmenvardinės kilmės agronimų darybos bruožai 119straipsniai / articles 3 .3 . iš asmenvardžių arba iš apeliatyvinių asmenų pavadinimų, nusakančių kilmę (etnonimų) ar pan., kilę agronimai 3.3.1. Priesagų vediniai: -inė: Gud-nė pv. klvr: lie. gùdas23 / pvd. Gùdas; Kazok-inė dr. Vv: lie. kazõkas, -ė / pvd. Kazõkas; -ynė: Lietùvinink-ynė dr. ss, drb. ž. kzr: lie. lietùvininkas, -ė ‚lietuvisʻ / pvd. Lietùvininkas; Paliok-ỹnė drb. ž. Mrj: lie. paliõkas, -ė ‚lenkasʻ / pvd. Paliõkas; -iškė(s): Gud-iškė pv. Prn: lie. gùdas / pvd. Gùdas; Kazok-iškės ar. Šil: lie. kazõkas, -ė / pvd. Kazõkas . 3.3.2. sudurtiniai agronimai (dūriniai): -bal-: Kazõk-balė pv. klvr: lie. kazõkas, -ė / pvd. Kazõkas; -kaln-: Kazõ-kalnis (< *Kazõk-kalnis) dr. ss: lie. kazõkas, -ė / pvd. Kazõkas; -piev-: Bajõr-pievė pv. brb: lie. bajõras, -ė / pvd. Bajõras; Gud-ã-pievė pv. klvr: lie. gùdas / pvd. Gùdas; Šved-pievė l. gdl: pvd. švẽdas / lie. švèdas ‚švedų tautos žmogus (seniau – švedų kareivis)ʻ; -raist-: Bajõr-a-raistis pv. Ldvn: lie. bajõras, -ė / pvd. Bajõras; Gùd-a-raistis pv. gdl: lie. gùdas / pvd. Gùdas . 3.3.3. sudėtiniai kilmininkiniai agronimai: Gùdo skýnimai pv. gdl: lie. gù das / pvd. Gùdas ir lie. sknimai, plg. sknimas ‚išskinta, iškirsta miško vietaʻ; Žemačių peva pv. Ldvn: lie. žematis, -ė ‚iš žemaičių krašto kilęs žmogusʻ / pvd. Žematis . 3.4. iš asmenvardžių arba iš kitų apeliatyvinių asmenų pavadinimų kilę agronimai 3.4.1. galūnės -ė vedinys: Bobin-ė pv. igl: pvd. Bòbina, Bòbinas24 . 3.4.2. Priesagos -iškis vediniai: Liõl-iškis pv. Prn: pvd. Liolỹs / lie. liolỹs ‚baidyklė, kuria gąsdina vaikus, baubasʻ; Ragan-škis pv. Ldvn: avd. *Raganis ar pan., plg. pvd. Raganãvičius / lie. ragãnius ‚negeras, nedoras žmogusʻ. 23 siekiant išvengti pasikartojimų, dažnai vartojamų apeliatyvinių asmenų pavadinimų bajõras, -ė ‚privilegijuotas žemdirbys, ppr. privilegijuotas vidutinis dvarininkas; privilegijuotos kilmės žmogus, šlėktaʻ, gùdas ‚baltarusis (kartais lenkas ar rusas)ʻ, kazõkas, -ė ‚valstietis, buvusių dono, kubanės, tereko, orenburgo ir kitų karinių sričių gyventojų palikuonisʻ reikšmės toliau straipsnyje nenurodomos. 24 neišleistina iš akių tai, kad vietovardis gali būti priesagos -inė vedinys iš lie. bóba ‚ištekėjusi moteris; sena moteris, senėʻ, bõbė ‚boba, senė; žmona, pati, bobaʻ. ALL_62_63_maketas.indd 119 2011.06.17 08:24:07
120 daLia sViderskienė acta Linguistica Lithuanica LXII–LXIII 3.4.3. sudurtiniai agronimai (dūriniai): -bal-: Diẽd-balė pv. krsn: avd. *Diedys ar pan., plg. avd. Petri Diedis 1708–1740 (iak) / lie. diẽdas ‚tėvo ar motinos tėvas, senelis; senas žmogus, senisʻ; -raist-: Vaik-a-raistis pv. klvr: avd. *Vaikas ar pan., plg. avd. Anna Waikelicia 1668 (iak) / lie. vakas ‚tėvams sūnus ar duktėʻ. tyrimas parodė, kad galimos dvejopos kilmės agronimų grupėje dariausi yra vediniai (65 – 65%). absoliučią daugumą iš jų sudaro priesagų vediniai (64 – ~99%). Produktyvesnės priesagos – -iškė(s) (33 – ~52%) ir -ynė (16 – ~25%), mažiau produktyvios – -inė (8 – ~12,5%) ir -iškis, -iškiai (7 – ~11%). galūnės vedinys užfiksuotas vienas. nebūdingi kalbamai agronimų grupei priešdėlių vediniai. daug rečiau šie agronimai padaromi sudūrimo būdu (26 – 26%). Šiame skyriuje tirtų sudurtinių agronimų pirmieji sandai gali būti tiek iš asmenvardžių, susiformavusių iš apeliatyvinių asmenų pavadinimų, tiek iš apeliatyvinių asmenų pavadinimų. antrieji sandai – dažniausiai (24 – ~92%) fiziografiniai, topografiniai terminai (balà, kálnas, laũkas, peva, rastas), kiti (2 – ~8%) – su žmogaus aplinka ar pan. susiję objektų pavadinimai (márgas ‚žemės matasʻ ir žadis ‚aptvaras gyvuliamsʻ). Produktyviausi dūriniai su leksema balà (11 – ~42%), peva ir (6 – ~23%) ir rastas (5 – ~20%) antrajame sande. dar mažiau kalbamų agronimų sudaroma sudėjimo būdu (7 – 7%), visi sudėtiniai agronimai – kilmininkiniai. be papildomų darybos priemonių susidarę agronimai užfiksuoti du. Pastebėta, kad panašus darybos būdų bei tipų modelis būdingas ir pirmosios straipsnyje tirtos aiškios kilmės agronimų (kilusių iš asmenvardžių) grupei. taigi būtų galima manyti, kad šioje grupėje (galimos dvejopos kilmės) analizuotų agronimų darybos pamatas dažniau yra asmenvardis nei apeliatyvinis asmens pavadinimas. tarpukariu iš gyvosios kalbos užrašytų Marijampolės apskrities asmenvardinės kilmės agronimų tyrimas baigiamas 2 lentele (žr. priedą). apibendrinant šių vietovardžių analizę darybos požiūriu, galima daryti keletą išvadų. 4. iŠVados 4.1. tyrimui pasirinktų žemėvardžių darybos analizė parodė, kad absoliučią daugumą sudaro derivacinių požymių turintys antriniai agronimai (~99%). daugiau nei pusė iš jų yra priesagų vediniai (~64%). jų darybai naudojama 21 priesaga (skaičiuojant abiejų giminių ir skaičių variantus): 13 lietuviškos (baltiškos) kilmės -aitė, -ėlis, -iena, -ienė, -ija, -inė(s), -inis, -ynė, -iškė(s), -iškis, -iškiai, -lė, -okas (~97% visų priesagų vedinių), 8 slaviškos kilmės -anas, -auka, -ava, -avas, -čizna, ALL_62_63_maketas.indd 120 2011.06.17 08:24:07
Marijampolės apskrities asmenvardinės kilmės agronimų darybos bruožai 121straipsniai / articles -enk-, -k-, -ova (~3% visų priesagų vedinių). Produktyvumu čia ypač išsiskiria priesagų -iškė(s) ir -ynė vediniai, sudarantys ~45% ir ~31% visų priesagų vedinių. tiriamo arealo agronimai kiek dažniau sudaromi ir su dar dviem lietuviškomis (baltiškomis) priesagomis -inė(s) (~13%) ir -iškis, -iškiai (~7%). iš to aiškėja produktyviausias priesaginių agronimų darybos modelis: asmenvardis, apeliatyvinis asmens pavadinimas ir pan. + posesyvinę funkciją atliekančios priesagos -in-, -išk- → agronimas, pamatinio žodžio atžvilgiu reiškiantis posesyvumą. Priesagos -ynė vediniai, padaryti iš asmenvardžių, tiriamame areale žymi žmonių gyvenamąsias ar gyventas vietas. taigi tyrimas parodė, kad agronimų darybos procese vyrauja lietuviškos (baltiškos) priesagos (~97%), su slaviškomis priesagomis vedinių sudaryta mažai (~3%). antroje vietoje, darybinės analizės duomenimis, yra sudurtiniai agronimai (dūriniai), sudarantys apie trečdalį tirtų onimų (~28%). užfiksuota ypač daug dūrinių su leksemomis balà (~40%) ir peva (~27%) antruosiuose sanduose. tai leidžia manyti, kad kadaise šie vietovardžiai žymėjo objektus, tiesiogiai nusakytus jų topografinio termino. bėgant laikui ir keičiantis kraštovaizdžiui, daugelis šlapias vietas (šiuo atveju balas) žyminčių objektų greičiausiai įgijo kitą objektinį statusą ir pateko į tiriamų onimų, įvardijančių kitus žemės paviršiaus objektus, grupę. Mažiau būdingi šiam arealui sudėjimo būdu padaryti agronimai (~5%), nebūdingi galūnių vediniai (~1,5%) bei pirminiai (~1%) agronimai. 4.2. didžioji dalis (625 – ~86%) tirtų Marijampolės apskrities agronimų yra aiškios kilmės. galimos dvejopos kilmės agronimai sudaro ~14%. apibendrinant jų analizę darybos ir kilmės požiūriais, buvo pastebėta, kad pastarųjų vietovardžių darybos polinkiai artimesni iš asmenvardžių nei iš apeliatyvinių asmenų pavadinimų kilusių agronimų grupės darybiniams polinkiams. taigi galima spėti, kad asmenvardis, matyt, ir yra dažnesnis jų kilmės šaltinis. 4.3. Šio arealo agronimų pamatiniams žodžiams (etimonams) pagrįsti asmenvardžiai randami ne tik lietuvių antroponimijos šaltiniuose, tarp kurių svarbų vaidmenį atlieka istorinių asmenvardžių kartoteka, bet ir lenkų, pavieniais atvejais vokiečių asmenvardžių šaltiniuose. tai patvirtina pastebėjimą dėl tam tikro lietuvių toponimų sluoksnio, liudijančio apie glaudžias lietuvių (baltų) ir lenkų (slavų) ar net vokiečių onimijos sąsajas (plg. Maciejauskienė 2006: 234). tokie yra Marijampolės apskrities asmenvardinės kilmės agronimų darybos bruožai. ištyrus iš apeliatyvų ir kitų vietovardžių kilusių šios grupės toponimų darybos polinkius, tyrimo duomenys bus panaudoti nustatant bendras arealo agronimų kilmės ir darybos tendencijas. tikimasi, kad tai padės ne tik aiškinantis šiai vietovardžių klasei būdingus ypatumus, bet ir atskleidžiant atskirų Marijampolės apskrities vietovardžių klasių (subklasių) panašumus bei skirtumus. ALL_62_63_maketas.indd 121 2011.06.17 08:24:07