Ne visai pilną ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai („paaukštỹs“ tipo)

AURELIJA TAMULIONIENĖ Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: leksikologija, morfologija. NE VISAI PILNĄ YPATYBĖS KIEKĮ ŽYMINTYS BŪDVARDŽIAI (PAAUKŠTỸS TIPO) Adjectives Denoting a Small Amount of Peculiarity (paaukštỹs type) ANOTACIJA Straipsnyje geograf inio paplitimo, kirčiavimo, darybos bei semantikos požiūriu aptariami ne visai pilną ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai, turintys priešdėlį pa- ir galūnę –ys. Tokių būdvardžių Lietuvių kalbos žodyne elektroniniame variante rasta 67. Išnagrinėjus šiuos vedinius paaiškėjo, kad jie dažniausiai fiksuojami vakarų žemaičių patarmėje, kiek rečiau – kitose žemaičių patarmėse, daug rečiau – aukštaičių tarmės šiaurinėje pusėje, tik pavienių atvejų aptikta senuosiuose raštuose. Šie būdvardžiai daugiausia yra vienareikšmiai, kirčiuojami 3b kirčiuote, daromi iš pamatinių būdvardžių (tik pavieniais atvejais iš daiktavardžių) prie jų pridedant priešdėlį pa- ir keičiant bet kurią pamatinio žodžio galūnę į -ys. Lietuvių kalbos žodyne šio tipo būdvardžiai dažniausiai aiškinami nuorodiniu būdu, kiek mažiau aiškinama sinoniminiu ar apibrėžiamuoju-aprašomuoju būdu. Dauguma nagrinėjamų vedinių yra vienareikšmiai ir atitinka pagrindinę pamatinio žodžio reikšmę. ANNOTATION The article sets out to analyse the adjectives denoting a small degree of quality and having both the prefix pa- and the ending -ys in terms of their geographic distribution, accentuation, formation, as well as semantics. There are 67 entities of this type of in the electronic version of Lietuvių kalbos žodynas (Dictionary of the Lithuanian Language). The analysis of these derivatives has led to the conclusion that most frequently, they are used in the western Žemaitian subdialect, less often they occur in other Žemaitian subdialects, much less often they are used in the northern part of the Auk taitian dialect, and just a few of them were found in old writings. Most of these adjectives are monosemantic, belong to the 3b accent paradigm and are ESMINIAI ŽODŽIAI: žodžių daryba, darybos tipas, kirčiavimas, semantika. KEYWORDS: word formation, type of word formation, accentuation, semantic. 82 Acta Linguistica Lithuanica LXII–LXIII Ne visai pilną ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai (paaukštýs tipo) derived from base adjectives (a few of them are derived from nouns) adding the prefix pa- and changing any ending of a basic word to the ending -ys. In Lietuvių kalbos žodynas, the meaning of the adjectives of this category is most frequently explained by way of referencing whereas synonymic and descriptive definitions are less frequent. The majority of the adjectives analysed are monosemantic and have the meaning of a base word. 0. ĮVADAS Atskiri daiktai ir reiškiniai gali turėti nevienodą ypatybės kiekį. Tą ypatybės kiekio skirtumus kalboje padeda išreikšti žodžiai bei įvairūs jų darybos formantai. Neapibrėžtas, mažesnis ypatybės kiekis kalboje dažniausiai nusakomas pridedant priešagas ir priešdėlius, suteikiančius žodžiui kitokią, silpnesnę nei pamatiniu žodžiu nusakytą, reikšmę (pvz.: geras – gerokas; geras – apygeris ir pan.). Šio straipsnio objektu pasirinkti ne visai pilną ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai, turintys priešdėlį pa- ir galūnę -ys. Medžiaga rinkta iš Lietuvių kalbos žodyno elektroninio varianto internete (LKŽe). Jame nagrinėjamojo tipo būdvardžių rasta 67. Visi šie būdvardžiai straipsnyje aptariami darybos, kirčiavimo, semantikos požiūriu. Apie nagrinėjamąjį tipą paaukštýs rašyta labai mažai; bendra neapibrėžto, silpnesnio ypatybės kiekio būdvardžių tyrimų apžvalga senosiose gramatikose, XX amžiaus literatūroje ir tokių būdvardžių darybos tyrimai tarmėse aprašyti straipsnyje (žr. Tamulionienė 2011). Žvaigždute pažymėti žodžiai, nepateikiami LKŽ atskiru straipsniu, bet cituojami kitoms (daugiau ar mažiau panašioms) leksemoms skirtuose straipsniuose. Visais tokiais atvejais siūlytina žvaigždute pažymėtiems žodžiams sukurti atskirus žodyno straipsnius. 1. PAAUKŠTÝS TIPO BŪDVARDŽIŲ PAPLITIMAS Šiame straipsnyje nagrinėjamo paaukštýs tipo būdvardžių daugiausia aptinkama tarmėse (LKŽe rasti 93 užrašymai), mažiau – senuosiuose raštuose (7 užrašymai). 1.1. Paplitimas tarmėse Didžioji dalis šio tipo vedinių užrašyta Šilutės rajone, Švėkšnoje (29): paiškýs, paaštrýs, padrėgnýs, padrūktýs, pagudrýs, pailgýs, 2 pajaunýs, *pajuodýs, pakietýs, paklienýs, paletýs, paminkštýs, paplatýs, papuikýs, parūgštýs, pasaldýs, pasenýs, pasmagýs, Straipsniai / Articles 83 A U R E L I J A T A M U L I O N I E N Ė pasmarkỹs, pasitrỹs, pastaigỹs, pastiprỹs, pasunkỹs, pašaltỹs, pašiltỹs, 2 pašviešỹs, patankỹs, patrumpỹs, pavėšỹs; kiek mažiau Klaipėdos rajone, Judrėnuose (19): paaukštỹs, pabjaurỹs, pablogỹs, padarbỹs, palepšỹs, paliesỹs, *paliurbỹs, papiktỹs, 2 papilnỹs, paplatỹs, paplonỹs, ×paslabnỹs, paslinkỹs, pasmagỹs, 1 pasmailỹs, pasmarkỹs, pašaltỹs, pašiltỹs, patamsỹs; Gargžduose (17): paaukštỹs, pablogỹs, padailỹs, *padidelỹs, *padidỹs, pakietỹs, ×pakũadỹs, paliesỹs, *paliurbỹs, paretỹs, pasausỹs, pasenỹs, pasmarkỹs, pastorỹs, pasūrỹs, pašlapỹs, pažalỹs; Veiviržėnuose (5): padrūkỹs, pakumpỹs, pamukỹs, paplonỹs, pašiltỹs; Vėžaičiuose (3): palaiškỹs, papiktỹs, 2 pašviešỹs. Daug mažiau nagrinėjamojo tipo pavyzdžių rasta Šilalės rajone, Kvėdarnoje (3): *pajuodỹs, pasūrỹs, pavėšỹs. Po 2 pavyzdžius rasta Plungės rajone, Kuliuose (2): paliesỹs, paminkỹs; ir Šilalės rajone, Laukuvoje (2): pasenỹs, pašaltỹs; Skuodo rajone, Šatėse (2): paedrỹs, pavėšỹs. Pavienių atvejų rasta Klaipėdos rajone Alsedžiuose: pasiaurỹs; Endriejave: ×pakũdỹs; Šilutės rajone, Gardame: ×pazbitkỹs; Šiaulių rajone, Kairiuose: pablogỹs; Prienų rajone, Skriaudžiuose: palėtỹs; Kupiškio rajone, Salamiestyje: pasprangỹs; Kretingos rajone, Darbėnuose: *padidelỹs, Salantuose: pagerỹs; Anykščių rajone, Viešintose: padylỹs; Telšių rajone, Žarėnuose: patamsỹs. Taigi šio tipo vediniai labiausiai paplitę1 vakarų Lietuvoje ir tik pavienių atvejų pasitaiko rytinėje Lietuvos dalyje. Šių vedinių epicentras (nuo 29 iki 17 LKŽe rastų užrašymų) Šilutės r. (Švėkšna, Gardamas) ir Klaipėdos r. (Judrėnai, Gargždai, Veiviržėnai, Vėžaičiai, Alsėdžiai, Endriejavas). Retesnio paplitimo ruožas (nuo 5 iki 2 LKŽe rastų užrašymų): Plungės r. (Kuliai), Skuodo r. (Šatės), Šilalės r. (Kvėdarna, Laukuva). Pavieniai užrašymai (po 1): Anykščių r. (Viešintos), Kretingos r. (Darbėnai, Salantai), Kupiškio r. (Salamiestis), Prienų r. (Skriaudžiai), Šiaulių r. (Kairiai), Telšių r. (Žarėnai). LKŽe pateikti užrašymai nereiškia tikrojo nagrinėjamų būdvardižių geografinio paplitimo. Jeigu žodyne neužfiksuotas tam tikro žodžio vartojimas, tai nereiškia, kad jis toje vietovėje ir nevartojamas. Dėl įvairių priežasčių žodis galėjo nepatekti į LKŽ. Dėl to šiame straipsnyje pateikiamą nagrinėjamojo tipo būdvardižių paplitimą reikėtų vertinti kaip preliminarų. 1.2. Paplitimas raštuose Daug mažiau šio tipo vedinių randama rašytiniuose šaltiniuose. Juos savo raštuose vartojo Antanas Baranauskas (patamsỹs; taip pat vartojama Judrėnuose, Žarėnuose), Kazimieras Jaunius (pasūrỹs; taip pat Gargžduose, Kvėdarnoje), Vaižgantas (pastorỹs; taip pat Gargžduose). Tokius vedinius į savo žodynus įtraukė Georgas 1 „Priešdėlio pa- būdvardžiai, reiškiantys tam tikrą ypatybės kiekį, pasitaiko greta kitų panašios reikšmės priešdėlinių darinių žemaičių ir rytų aukštaičių šiaurinėse tarmėse“ (LKG I 589). 84 Acta Linguistica Lithuanica LXII–LXIII Ne visai pilną ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai (paukštys tipo) Nesselmannas ir Friedrichas Kuršaitis (2 pasmėlyš), Antanas Juška (padurnyš), Maksas Niedermannas (2 ×paskūryš). Šie duomenys neprieštarauja anksčiau aprašytam geografiniam vedinių paplitimui: Jaunius kilęs iš Šilalės rajono, Kvėdarnos seniūnijos (kurioje rasti 2 šio tipo vediniai); Baranauskas ir Vaižgantas – iš Anykščių rajono, kur užrašyti pavieniai šio tipo vediniai. Taigi tokius būdv ardžius vartoja rašytojai yra kilę iš tos Lietuvos dalies, kurioje šie vediniai paliudyti, nors ir negausiai. 2. DARYBOS TIPAS Straipsnyje nagrinėjamus vedinius sieja trys pagrindiniai darybos požymiai: darybos reikšmė, pamatinio žodžio leksinis gramatinis pobūdis ir darybos formantas, todėl jie visi priklauso tam pačiam darybos tipui. Nustatant tipą daugiausia dvejonių kėlė darybos formanto tapatybė. Teoriškai šio tipo vedinių darybą galima būtų aiškinti dvejopai: tai galėtų būti arba priešdėlinių būdvardžių galūnės vediniai (paukštys : paukštas), arba nepriešdėlinių būdvardžių priešdėlių vediniai (paukštys : aukštas). Nustatyti darybos formantą galima pagal vienokio ir kitokio darybinio santykio reguliarumą. 2.1. Darybinius atitikmenis su priešdėliu ir be jo galima rasti didžiajai daliai nagrinėjamųjų žodžių (50): paukštys (: aukštas; : paukštas), paaštrys (: aštrus; : paaštrus), pabjaurys (: bjaurus; : pabjaurus), pablogyš (: blogas; : pablogas), padarbys (: darbus; : padarbus), *padidelyš (: didelis; : padidelis), padrėgnyš (: drėgnas; : padrėgnas), padrūktyš (: drūktas; : padrūktas), padyvylš (: dvylas; : padyvylas), paėdryš (: ėdrus; : paėdrus), pager yš (: geras; : pageras), pagudryš (: gudrus; : pagudras), pailgyš (: ilgas; : pailgas), 2 pajaunyš (: jaunas; : pajaunas), *pajuodyš (: juodas; : pajuodas), pakietyš, pakumpyš (: kumpas; : pakumpas), ×pakūdyš (: kūdas; : ×pakūdas), palėtyš (: lėtas; : palėtas), paliesyš (: liesas; : paliesas), *paliurbyš (: liurbis; : paliurbis), paminkštyš (: minkštas; : paminkštas), papiktyš (: piktas; : papiktas), paplatyš (: platus; : paplatus), paplonyš (: plonas; : paplonas), papuikyš (: puikus; : papuikus), paretyš (: retas; : paretas), parūgštyš (: rūgštus; : parūgštus), pasaldyš (: saldus; : pasaldus), pasa usyš (: sausas; : pasausas), pasenyš (: senas; : pasenas), pasilpnyš (: silpnas; : pasilpnas), ×paslabnyš (: slabnas; : ×paslabnas), paslinkyš (: slinkas; : paslinkas), pasmagyš (: smagus; : 1 pasmagus), 1 pasmailyš (: smailus; : pasmailus), pasmarkyš (: smarkus; : pasmarkus), pastaigyš (: staigus; : pastaigus), pastipryš (: stiprus; : pastiprus), pastor yš (: storas; : 2 pastoras), pasunkyš (: sunkus; : pasunkus), pašūryš (: sūrus; : pašūrus), pašaltyš (: šaltas; : pašaltas), pašiltyš (: šiltas; : pašiltas), 2 pašviesyš (: šviesus; : pašviesus), patrumpyš (: trumpas; : patrumpas), pašlapyš (: šlapias; : pašlapias), patamsyš (: tamsus; : patamsus), patankyš (: tankus; : patankus), pavėsyš (: vėsus; : pavėsus). Šie atvejai nepadeda nustatyti darybos tipo. 2.2. Darybinio atitikmens su priešdėliu neturi 17 vedinių: *padidyš (: didis), ×padurnyš (: durnas), paklienyš (: klienas), 2 papilnyš (: pilnas), paspiryš (: spirtras), Straipsniai / Articles 85 ALL_62_63_maketas.indd 85 2011.06.17 08:24:03 AURELIJA TAMULIONIENĖ pažalvš (: žalvas), paiškš (: aiškus), padailš (: dailus), palaiškš (: laiškus), paleplš (: lepšis), pamukšš (: mukšas), paplepš (: plepus), 2 ×paskūrš (: skūra), 2 pasmėlyš (: smėlus), pasprangš (: sprangus), pašiaurš (: 2 šiaurys), ×pazbitkš (: zbitkas). Būtent ši žodžių grupė rodo, jog paaukštš tipo būdvardžiai yra priešdėlinės darybos vediniai2, kai pridedant priešdėlį kartu keičiama galūnė3. Šių vedinių darybos pamatas – nepriešdėliniai vardažodžiai: būdvardžiai ar daiktavardžiai (žr. toliau). Jeigu visus šiuos vedinius laikytume galūninės darybos vediniais, negalėtume darybiškai paaiškinti pamatinio žodžio su priešdėliu neturinčių pavyzdžių. 3. DARYBOS PAMATAS Pagal darybos pamatą šie vediniai skirstytini į dvi grupes: būdvardžių (62 žodžiai) ir daiktavardžių (5 žodžiai) vedinius. 3.1. Būdvardžių vediniai Šiai grupei priklausantys vediniai įvairesni pagal pamatinio žodžio galūnę: gausiausia galūnę -as4 turinčių pamatinių žodžių (32 žodžiai), kiek mažiau tų, kurie baigiasi -us (26 žodžiai), besibaigiančių -is yra 2 žodžiai; rasta po 1 būdvardį, kurių pamatiniai žodžiai baigiasi -ias ir -ys. -as (32): paaukštš (: aukštas), pablogš (: blogas), padregnš (: dregnas), padrūktš (: drūktas), ×padurnš (: durnas), padyvš (: dyvlas), pagerš (: geras), pailgš (: ilgas), 2 pajunš (: jaunas), *pajuodš (: juodas), pakietš (: kietas), paklienš (: klienas), pakumpš (: kumpas), ×pakūdš (: kūdas), paletš (: lėtas), paliesš (: liesas), paminkštš (: minkštas), papiktš (: piktas), 2 papilnš (: pilnas), paplonš (: plonas), paretš (: retas), pasausš (: sausas), pasenš (: senas), pasilpnš (: silpnas), ×paslabnš (: slabnas), paslinkš (: slinkas), paspitrš (: spitras), pastorš (: storas), pašaltš (: šaltas), pašiltš (: šiltas), patrumpš (: trumpas), pažalvš (: žalvas). 2 „Priešdėlis lietuvių kalboje daug dažniau [...] vienas pats, be kitų morfemų, eina darybos formantu. Stovėdamas žodžio pradžioje, atokiai nuo galūnės, priešdėlis mažiau su ja susijęs, rečiau lemia jos pasirinkimą.“ Būdvardžių daryboje „prie grynos prefiksacijos priešdėlių čia dar galima skirti pa- [...]. Vardažodžių daryboje labiau įprasta tokia prefiksacija, kur priešdėlio pridėjimas eina kartu su galūnės (kaitybos paradigmos) keitimu [...] Vadinasi, čia darybos formantas yra sudėtinis: be paties priešdėlio, į jį papildomai dar eina ir galūnė“ (Urbutis 1978: 219–220). 3 Būdvardžiai su priešdėliu pa- „paprastai daromi iš neišvestinių būdvardžių, ir [...] dažnai išlaiko pamatinio žodžio galūnę“ (DLKG 1996: 226). 4 Paprastai priešdėlio pa- būdvardžiai retai turi ia kamieno galūnę -is (LKG I 589). 86 Acta Linguistica Lithuanica LXII–LXIII Ne visai pilną ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai (paukštýs tipo) -us (26): paiškýs (: aiškus), paaštrýs (: aštrus), pabjaurýs (: bjaurus), padailýs (: dailus), padarbýs (: darbus), paėdrýs (: ėdrus), pagudrýs (: gudrus), palaiškýs (: laiškus), paplatýs (: platus), paplepýs (: plepus), papuikýs (: puikus), parūgštýs (: rūgštus), pasaldýs (: saldus), pasmagýs (: smagus), pasmarkýs (: smarkus), pasprangýs (: sprangus), pastaigýs (: staigus), pastiprýs (: stiprus), pasunkýs (: sunkus), pasūrýs (: sūrus), patamsýs (: tamsus), patankýs (: tankus), pavėsýs (: vėsus), 1 pasmailýs (: smailus), 2 pasmėlýs, (: smėlus), 2 pašviesýs (: šviesus). -is (2): *padidėlys (: didelis), *padidýs (: didis). -ias (1): pašlapýs (: šlapias). -ys (1): pašiaurýs (: 2 šiaurys). 3.2. Daiktavardžių vediniai Šių vedinių pamatinių žodžių galūnės yra -as (2 žodžiai), -is (2 žodžiai) ir -a (1 atvejis). -as: pamukšýs (: mukšas), ×pazbitkýs (: zbitkas). -is: palepšýs (: lepšis), *paliurbýs (: liurbis). -a: 2 ×paskūrýs (: skūra). Visų pa- ir -ys tipo būdvardžių paplitimo epicentre rasti: 27 galūnės -as, 21 galūnės -us, 2 galūnės -is būdvardžių vediniai ir 2 daiktavardžių vediniai. Retesnio paplitimo ruože aptikti atitinkamai 10 (galūnės -as) ir 6 (galūnės -us) būdvardžių vediniai bei 1 daiktavardžio vedinys. Periferijoje užfiksuoti 6 galūnės -as, 2 galūnė -us ir 1 galūnės -is būdvardžių vediniai ir 1 daiktavardžio vedinys. Taigi jokio geografinio pasiskirstymo tarp vedinių iš galūnės -as būdvardžių ir vedinių iš galūnės -us būdvardžių nėra; daiktavardžių vediniai taip pat neturi specifinio paplitimo ploto. 4. KIRČIAVIMAS 4.1. Vedinių kirčiavimas Beveik visi šio tipo būdvardžiai kirčiuojami 3b kirčiuote; tik 1 vedinys 34b kirčiuo-te5. Išimtį sudaro ir būdvardžiai *pãkietis (1) ir *pasaūsis (2), kurie, nors LKŽ 5 Bonifacas Stundžia teigia, kad būdvardžiai su priešdėliu pa- turi silpnąjį kamieną. Vieni žodžiai su šiuo priešdėliu kirčiuojami 3-ąja, kiti 4-ąja kirčiuote. Tai priklauso nuo kamieno, arba linksniuotės: „3-oji kirčiuotė būdinga (i)a- kamienams būdvardžiams, [...] 4-oji – u- kamieno žodžiams“ (Stundžia 1995: 102). Danguolė Mikulėnienė, kalbėdama apie priešdėlinius vedinius, taip pat pažymi, kad kintamojo stiprumo priešdėlio pa- vediniams būdingas kilnojamasis kirtis (2005: 177). Straipsniai / Articles 87 ALL_62_63_maketas.indd 87 2011.06.17 08:24:03 A U R E L I J A T A M U L I O N I E N Ė pateikti kaip aptariamojo tipo vedinių variantai, iš tikrųjų priklauso kitam – pa- ir -is – darybos tipui (žr. skyrių „LKŽ straipsnių koregavimas“). 4.2. Pamatinių žodžių kirčiavimas 4.2.1. Pamatiniai žodžiai tarmėse kirčiuojami skirtingai. Daugumos šio tipo vedinių pamatiniai žodžiai kirčiuojami 4 kirčiuote (45 žodžiai), 3 kirčiuote (24 žodžių), 1 kirčiuote (11 žodžių), kiek mažiau 2 kirčiuote (8 žodžiai). 4 kirčiuote (vien tik šia kirčiuote kirčiuojami 33 vediniai): -us (17): paštrỹs (: aštrùs (4)), pabjaurỹs (: bjaurùs (4)), padaĩlỹs (: daĩlùs (4)), padarbỹs (: darbùs (4)), paėdrỹs (: ėdrùs (4)), pagudrỹs (: gudrùs (4)), palaiškỹs (: laĩškùs (4)), paplatỹs (: platùs (4)), paplepỹs (: plepùs (4)), papuikỹs (: puikùs (4)), pasmagỹs (: smagùs (4)), pasprangỹs (: sprangùs (4), sprangùs (4)), pastaigỹs (: staigùs (4)), pastiprỹs (: stiprùs (4), stìprùs (4)), 1 pasmailỹs (: smaĩlùs (4)), 2 pasmėlỹs (: smėlùs (4)), pašiaurỹs (: 2 šiaurys (4)); -as (15): pablogỹs (: blõgas (4)), padurnỹs (: dùrnas (4)), pagerỹs (: gẽras (4)), pakumpỹs (: kumpas (4)), ×pakūdỹs (: kūdas (4)), palėtỹs (: lėtas (4)), papiktỹs (: pìktas (4)), paretỹs (: rẽtas (4)), pasausỹs (: saũsas (4)), pasenỹs (: sėnas (4)), ×paslabnỹs (: slãbnas (4)), paslinkỹs (: slinkas (4)), paspitrỹs (: spìtras (4)), pasiłtỹs (: šìltas (4)), patrumpỹs (: trumpas (4)); -ias (1) pašlapỹs (: šlãpias (4)). 3 kirčiuote (vien tik šia kirčiuote kirčiuojama 12 vedinių): paaukštỹs (: áukštas (3)), padrūktỹs (: drūktas (3)), pailgỹs (: ìlgas (3)), 2 pajaunỹs (: jáunas (3)), pakietỹs (: kietas (3)), paliesỹs (: liesas (3)), paminkštỹs (: minkštas (3)), 2 papilnỹs (: pìlnas (3)), paplonỹs (: plõnas (3)), parūgštỹs (: rūgštùs (3)), pastorỹs (: stõras (3)), pašaltỹs (: šáltas (3)). 2 kirčiuote (vien tik šia kirčiuote kirčiuojami 2 vediniai): pamukšỹs (: mùkšas (2), mùkšis (2)), ×pazbitkỹs, -ė (: zbitkas (2)). 1 kirčiuote (vien tik šia kirčiuote kirčiuojamas 1 vedinys) 2 ×paskūrỹs (: skū-rà (4)). 4.2.2. Kirčiavimas gali svyruoti tarp 2 ir 4 kirčiuočių (5 žodžiai); tarp 3 ir 4 (4 žodžiai); tarp 1 ir 3 (4 žodžiai), tarp 1, 3 ir 4 (3 žodžiai), tarp 1 ir 2, 1 ir 3ᵇ, 1 ir 4 kirčiuočių (po 1 žodį). 7 nagrinėjamų pavyzdžių variantai kirčiuojami ta pačia kirčiuote, tačiau skiriasi priegaidėmis. 2 ir 4 kirčiuotės (5): *padidỹs (: didis, -ì (4, 2)), palepšỹs (: lėpšis (2), lepšỹs (4)); pasmarkỹs (: smarkùs (4), smãrkùs (4), smarkùs (2)), pasunkỹs (: sunkùs (4), sùnkùs (4), sùnkùs (2)), 2 pašviesỹs (: šviẽsus (4), šviẽsus (4), šviẽsus (2)); 3 ir 4 kirčiuotės (4): paduylỹs (: dvỹlas (4), dvỹlas (3)), pasilpnỹs (: sìl̇pnas (4), sìl̇pnas (3)); pasūrỹs (: sūrùs (3), (4)), pavėsỹs (: vėsùs (4), vėsùs (3)); 88 Acta Linguistica Lithuanica LXII–LXIII ALL_62_63_maketas.indd 88 2011.06.17 08:24:03 Ne visai pilną ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai (paukštyės tipo) 1 ir 3 kirčiuotės (4): *pajuodys (: juodas (3), juodas (1)), paklienys (: klienas (3), klienas (1)); pasaldys (: saldūs (3), saldus (1)), patankys (: tánkus (3), (1), tankùs (3)); 1, 3 ir 4 kirčiuotės (3): paaiškys (: aiškus (1, 3), aiškùs (4)); padregnys (: drėgnas (3), drėgnas (4), drėgnas (1)); patamsys (: tamsùs (4), (3), támsus (3), (1)); 1 ir 2 kirčiuotės (1): *paliurbys (: liùrbis (1), liurbìs (2)). 1 ir 3ᵇ kirčiuotės (1): *padidelys (: didèlis (3ᵇ), (1)). 1 ir 4 (1) kirčiuotės pažaloys (: žálvas, (4) žálvas (1)). 4.2.3. Pamatinių žodžių priegaidžių variantai: pasprangys (: sprangùs (4), sprangus (4)); pastiprýs (: stiprùs (4), stiprus (4)); pasmarkys (: smarkùs (4) smarkus (4)); pasunkys (: sunkùs (4), sunkus (4)); 2 pasviesys (: šviesùs (4), šviesus (4)); patamsys (: tamsùs (3), támsus (3)); patankys (: tánkus (3), (1), tankùs (3)). 4.2.4. Didžioji dalis pamatinių žodžių kirčiuojama pagal 4 ir 3 kirčiuotę – jų kamienai akcentiškai laikytini silpnaisiais. Maža dalis pamatinių žodžių kirčiuojami 1 ir 2 kirčiuote – jų kamienai laikytini stipriaisiais. Prisijungęs dominacinis silpninantysis priešdėlis pa⁶ išlaiko silpną arba susilpnina pamatinio žodžio kamieną. Tai reiškia, kad nesvarbu iš kokio – silpnojo ar stipriojo – kamieno vediniai būtų padaryti: prisijungus priešdėliui, jų kamienai tampa silpnaisiais ir vediniai kirčiuojami 3ᵇ, 3⁴ᵇ kirčiuotėmis⁷. 5. SEMANTIKA Dauguma nagrinėjamųjų vedinių yra vienareikšmiai, jie dažniausiai atitinka pamatinio žodžio pagrindinę reikšmę (39 žodžiai), rečiau – pamatinio žodžio šalutinę reikšmę (14 žodžių) ir visai retai – dvi pamatinio žodžio reikšmes (4 žodžiai). Daugiareikšmiai vediniai dažniau atitinka dvi pamatinio žodžio reikšmes (5 žodžiai). Aptiktas tik 1 nagrinėjamojo tipo būdvardis, kurio daugiareikšmio vedinio semantika atitinka vieną pamatinio žodžio reikšmę. Remiantis LKŽ duomenimis ne visada galima nustatyti, ar vedinys vienareikšmis, ar daugiareikšmis. Tokių atvejų pasitaiko, kai aiškinime pateikiama nuoroda į kitą daugiareikšmį žodį, pvz.: padvylys žr. padyvlas. padvýlas 1. dvylokas, žalokas: Padvýla karvė Dkk. Padvýlùs vaikus veda Dkk. 2. Pnd tamsokas: Padvýlas iš veido Dkk. ⁶ Akcentinė dominacija panaikina kitų morfemų akcentines savybes, rodo, „kaip afiksai veikia pamatinių kamienų akcentinę galią ir darinio morfemų santykį su kirčiu“ (Stundžia 1995: 11–12). ⁷ Būdvardžių kirčiavimas susijęs su daryba, priešdėlių bei galūnių akcentinėmis savybėmis. Didžioji dalis būdvardžio priešdėlių susilpnina arba išlaiko silpną pamatinį kamieną (Stundžia 1995: 97). Straipsniai / Articles 89 A U R E L I J A T A M U L I O N I E N Ė 5.1. Vienareikšmiai vediniai 5.1.1. Vienareikšmiai vediniai, atitinkantys pamatinio žodžio pagrindinę reikšmę: paaštrýs ‚aštrokas‘ (: aštrus ‚1. turintis gerai pjaunančius ašmenis, išgaląstas, kandus‘), paaukštýs ‚aukštokas, paaukštas‘ (: aukštas ‚1. turintis didelį aukštį, didelį mastą nuo apačios į viršų; || didelis išaugęs, augalotas‘), padailýs ‚gana dailus, apydailis‘ (: dailus ‚1. gražus; puikus‘), padarbýs ‚darbštokas‘ (: darbus ‚1. darbštus‘), *padidýs ‚gana didis, didokas‘ (: didis ‚1. žymus savo apimtimi, stambus‘), padregnýs ‚žr. padregnas‘ (: drėgnas ‚kiek šlapias, padrėkęs‘), padrūktýs ‚žr. padrūktas‘ (: drūktas ‚1. storas (apie apvalų); prnš. laibas‘), padurnýs ‚apydurnis, apykvailis‘ (: dūrnas ‚1. kvailas, neišmintingas‘), pagudrýs ‚žr. pagudras‘ (: gudrus ‚1. išmintingas; apsukrus, sumanus‘), 2 pajaunýs ‚apyjaunis‘ (: jaunas ‚1. nedaug metų turintis, nesenas‘), *pajuodýs ‚apyjuodis, juodokas‘ (: juodas ‚1. anglies spalvos, tamsus‘), pakietýs ‚1. žr. 2 pakietas 1‘ (: kietas ‚1. atsparus kito kūno spaudimui, nesuspaudžiamas‘), paklienýs ‚gana klienas, lieknas, plonas‘ (: klienas ‚lieknas, plonas, tėvas‘), pakumṕys ‚žr. pakumpas‘ (: kumpas ‚1. lenktas, sulinkęs, kreivas‘), ×pakūdýs ‚žr. pakūdas‘ (: kūdas ‚1. liesas, sudžiūvęs, sumenkęs‘), palaišýs ‚truputį laiškus; kartokas; aitrokas‘ (: laiškus ‚1. nemalon iai, ait riai salstelėjęs; kartokas; ait rus‘), paletýs ‚lietokas, apyletis‘ (: letas ‚1. kuris viską pamažu dirba, nesikarščiuoja, šaltakraujis, flegmatiškas‘), *paliurbýs ‚truputį liurbis, apyliurbis, apykvailis‘ (: liurbis ‚ištižėlis, apsileidėlis, nevikrus, nieko neišmanantis žmogus‘), pamukėšys ‚šiek tiek mukšas, baugštus‘ (: mukšas ‚kas mukšiuoja‘), papiktýs ‚gana piktas, apypiktis‘ (: piktas ‚1. kuris greit supyksta, vaidingo būdo‘), 2 papilnýs ‚apypilnis‘ (: pilnas ‚1. pripildytas visas, iki kraštų‘), paplatýs ‚žr. paplatus‘ (: platus ‚1. didelis per skersį‘), paplepýs ‚gana plepus, mėgstantis plepėti‘ (: plepus ‚kuris daug ir nereikalingai kalba, plepa, šnekus, pliauškus‘), papuikýs ‚puikokas, gražokas‘ (: puikus ‚1. labai gražus, dailus‘), parūgštýs ‚žr. parūgštus‘ (: rūgštus ‚1. kuris turi savyje rūgšties‘), pasaldýs ‚saldokas‘ (: saldus ‚1. turintis cukraus, medaus skonį‘), pasenýs ‚žr. pasenas 1‘ (: senas ‚1. turintis daug amžiaus, sulaukęs senatvės, nejaunas (apie žmones, gyvulius); ilgai augantis (apie augalus)‘, pasilpnýs ‚žr. pasilpnas‘ (: silpnas ‚1. turintis mažai fizinės jėgos; kuris nestiprios sveikatos‘), 2 ×paskūrýs ‚apyliesis, liesokas‘ (: skūra ‚1. viršutinis kūno sluoksnis, oda‘), paslinkýs ‚žr. 2 paslinkas‘ (: slinkas ‚tingus, neveiklus‘), 1 pasmailýs ‚žr. pasmailus‘ (: smailus ‚1. į galą smarkiai sulaibėjęs‘), 2 pas melýs ‚rusvokas, saulėje įdegęs‘ (: smėlus ‚šėmas, pelenų spalvos. || rusvas‘), paspitrýs ‚gana spitras, neprimatantis‘ (: spitras ‚1. neprimatantis, žlibas, trumparegis‘), pasprangýs ‚apysprangis‘ (: sprangus ‚1. sunkiai nuryjamas‘), pastiprýs ‚žr. pastiprus‘ (: stiprus ‚1. turintis daug fizinės jėgos, tvirtas, pajėgus; turintis gerą sveikatą‘), pašiltýs ‚žr. pašiltas‘ (: šiltas ‚1. turintis savyje kiek šilumos, tarpinis tarp karšto ir šalto, įšilęs ar pašildytas; || kuriam būdingas aukštesnės temperatūros oras (apie paros ar metų laikų 90 Acta Linguistica Lithuanica LXII–LXIII Ne visai pilną ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai (paukštyštis tipo) orą))‘, pašlapys ,žr. pašlapias‘ (: šlapias ,1. skysčio (ppr. vandens)prisigėręs, sumirkęs‘, patankýs ,žr. patankus‘ (: tankus ,1. susidedantis iš arti viena prie kitos esančių (ppr. išaugusių) vienodų dalių)‘, patrumpýs ,trumpokas‘ (: trumpas ,1. kuris nedidelio ilgio, striukas‘), pavesýs ,vėsokas‘ (: vėsus ,1. kuriam būdingas nelabai šaltas, pakankamai nekarštas oras (apie paros arba metų laikų orą))‘, ×pazbitkỹs ,kiek išdykęs‘ (: zbitkas ,1. eibė, išdaiga‘). 5.1.2. Vienareikšmiai vediniai, atitinkantys pamatinio žodžio šalutinę reikšmę: paaiškýs ,smarkokas, griežtokas‘ (: aiškus ,7. smarkus‘), pabjaurýs ,žr. pabjaurus‘ (: bjaurus ,3. piktas, nedoras, įkyrus‘), paedrýs ,kiek edrus, valgus‘ (: edrus ,3. kuris daug valgo‘), pailgýs ,ilgokas‘ (: ilgas ,3. kiek laiko trunkantis; tęsiamas‘), *pākietis ,šykštokas‘ (: kietas ,11. prk. šykštus‘), palepšýs ,kiek lepšiškas, apylepšis‘ (: lepšis ,2. scom. prk. menk. ištįžėlis, liurbis‘), paplonýs ,gana plonas, tęvas‘ (: plonas ,2. mažos apimties, laibas‘), paretýs ,žr. paretas 1‘ (: retas ,2. palaidai, nesuglaustai padarytas (išsaustas, nupintas)‘, pasausýs ,be lietaus, sausokas‘ (: sausas ,2. be lietaus, nelietingas‘), *pasaūsis ,apyliesis, posausis‘ (: sausas ,8. liesas, išdžiūvęs‘), ×paslabnýs ,žr. paslabnas‘ (: slabnas ,2. nuo ligos nusilpęs, sunkiai sergantis‘), pasmarkýs ,žr. pasmarkus 1‘ (: smarkus ,5. su didele jėga, intensyviai vykstantis, pasireiškiantis ar vykdomas‘), pastaigýs ,gana staigus, karšto būdo‘ (: staigus ,4. ūmus, karštas, smarkus‘), pasūrýs ,žr. pasūrus‘ (: sūrus ,2. pasūdytas (ppr. per daug))‘, pašiaurýs ,ne visai šiaurės krypties‘ (: 2 šiaurys ,šiaurinis (apie vėją))‘, 2 pašviesýs ,žr. pašviesus 1‘ (: šviesus ,2. kuris balto atspalvio, gymio‘), patamsýs ,kuris tamsaus gymio, apytamsis‘ (: tamsus ,5. kuris ne šviesios spalvos, juosvas‘), pažalūnys ,apyžalis, nepribrendęs‘ (: žalvas ,3. neprinokęs, nepribrendęs‘). 5.1.3. Vienareikšmiai vediniai, atitinkantys dvi pamatinio žodžio reikšmes: pablogýs ,blogokas, liesokas, menkokas‘ (: blogas ,1. kam nors netinkamas, prastas, negeras; 3. liesas, menkas‘), padulýs ,žr. padȳlas‘ (: dvylas ,1. tamsiai rausvas, žalas (ppr. apie galvijus); 2. tamsus (apie veidą, gymį...)‘, pagerýs ,pogeris‘ (: geras ,1. meilus, malonus; gailestingas; nepiktas; 4. tinkamas; patogus; naudingas; vertingas; tikras; parankus‘), paliesýs ,liesokas, poliesis‘ (: liesas ,1. su išsekusiais, be riebalų raumenimis, neriebus, blogas; 2. be riebalų‘). 5.2. Daugiareikšmiai vediniai 5.2.1. Daugiareikšmiai vediniai, atitinkantys vieną pamatinio žodžio reikšmę: *padidelýs ,1. didokas, podidelis 2. kiek per didelis‘ (didėlis 1. žymus savo apimtimi, dydžiu (aukščiu, ilgiu, pločiu, storiu…‘). 5.2.2. Daugiareikšmiai vediniai, atitinkantys dvi pamatinio žodžio reikšmes: paminkštvýs ,1. žr. paminkštas 1. 2. prk. kuris silpno proto‘ (: minkštas ,1. pa- Straipsniai / Articles 91 ALL_62_63_maketas.indd 91 2011.06.17 08:24:03 A U R E L I J A T A M U L I O N I E N Ė siduodantis kito kūno spaudimui, lengvai įspaudžiamas; 12. prk. silpn valis, ištįžęs⁽⁾, pasmagýs ,1. žr. 1 pasmagus 2. 2. žr. 1 pasmagus 3′ (: smagus ,8. smarkus, stiprus, didelis, intensyvus 16. reikalaujantis daug jėgų, nelengvas atlikti, sunkus⁽⁾), pastorýs ,1. žr. 2 pastoras 3. 2. gana storas, žemas (apie balsą)⁽⁾ (: storas 3. kurio stambus, riebus kūnas; 4. žemas (apie balsą, garsą))⁽⁾, pasunkýs ,1. žr. pasunkus 3. 2. žr. pasunkus 4′ (: sunkus ,2. kuriam atlikti, įsigyti reikia daug jėgų, pastangų; 3. teikiantis rūpesčių, vargo⁽⁾), pašaltýs ,1. žr. pašaltas 1. 2. nelabai laikantis šilumą (apie kambarius)⁽⁾ (: šaltas ,1. kuris žemos ar palyginti žemos temperatūros: ‖ kuriam būdingas žemos temperatūros oras (apie paros ar metų laikų orą); 3. nelaikantis šilumos, nesandarus (apie patalpą))⁽. Daugiareikšmiai vediniai dažniau (3 žodžiai) atitinka vien tik šalutines pamatinio žodžio reikšmes, kiek rečiau jie atitinka pagrindinę ir šalutinę pamatinio žodžio reikšmes (2 žodžiai). 6. SEMANTIKOS APIBRĖŽIMAI LKŽe nagrinėjamojo tipo būdvardžių reikšmės apibūdinamos gana įvairiai. 6.1. Lietuvių kalbos žodyne šio tipo būdvardžiai dažniausiai aiškinami pateikiant nuorodą į kitą žodį (28 žodžiai)⁸; kiek rečiau aiškinama sinoniminiu būdu (20 žodžių) ir apibrėžiamuoju-aprašomuoju ⁹ ir sinoniminiu būdu (16 žodžių); tik pavieniais atvejais aiškinama apibrėžiamuoju-aprašomuoju būdu (7 žodžiai). Didžiąją dalį sinoniminio aiškinimo atvejų sudaro su vienu darybos formantu padaryti žodžiai (14 žodžių) ir tik 6 sinonimais aiškinami būdvardžiai, padaryti su keliais skirtingais formantais. 6.2. Nuoroda į kitą žodį: padregnýs ,žr. padregnas‘; pabjaurýs ,žr. pabjaurus‘; padruktýs ,žr. padruktas‘; padvulýs ,žr. padvylas‘; pagudrýs ,žr. pagudras‘; pakietýs ,1. žr. 2 pakietas 1′; pakumpýs ,žr. pakumpas‘; ×pakudýs ,žr. pakudas‘; paminkštýs ,1. žr. paminkštas 1′; paplatýs ,žr. paplatus‘; paretýs ,žr. paretas 1′; parūgštýs ,žr. parūgštus‘; pasenýs ,žr. pasenas 1′; pasilpnýs ,žr. pasilpnas‘; ×paslabnýs ,žr. paslabnas‘; paslinkýs ,žr. 2 paslinkas‘; 1 pasm ailýs ,žr. pasmailus‘; pasmagýs ,1. žr. 1 pasmagus 2. 2. žr. 1 pasmagus 3′; pasmarkýs ,žr. pasmarkus 1′; pastiprýs ,žr. pastiprus‘; pastorýs 8 Leksikografijoje pagrindinis ir dažniausias apibrėžiamasis reikšmių aiškinimo būdas (Jakaitienė 2005: 79). 9 LKŽe šis reikšmių aiškinimo būdas vadinamas aprašomuoju (http://www.lkz.lt/dzl.php?128), Evalda Jakaitienė jį vadina apibrėžiamuoju (Jakaitienė 2005: 79), Stasys Keinys – apibrėžiamuoju-aprašomuoju (DLKŽ 2000: XII). Šiame straipsnyje šis reikšmių aiškinimo būdas vadinamas apibrėžiamuoju-aprašomuoju. 92 Acta Linguistica Lithuanica LXII–LXIII ALL_62_63_maketas.indd 92 2011.06.17 08:24:04 Ne visai pilną ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai (paukštys tipo) ‚1. žr. 2 pastoras 3‘; pasunkys ‚1. žr. pasunkus 3. 2. žr. pasunkus 4‘; pasūrýs ‚žr. pasūrus‘; pašaltys ‚1. žr. pašaltas 1‘; pašiltys ‚žr. pašiltas‘; pašlapys ‚žr. pašlapias‘; 2 pašviesys ‚žr. pašviesus 1‘; patankys ‚žr. patankus‘. 6.3. Sinoniminis aiškinimas 6.3.1. Sinoniminis aiškinimas, kai aiškinamieji žodžiai turi vieną darybos formantą: priesaga -okas (9): paaiškys ‚smarkokas, griežtokas‘; paaštrys ‚aštrokas‘; pablogys ‚blogokas, liesokas, menkokas‘; padarbys ‚darbštokas‘; pailgys ‚ilgokas‘; papuikys ‚puikokas, gražokas‘; pasaldys ‚saldokas‘; patrumpys ‚trumpokas; pavėsės vėsokas‘; priešdėlį apy- (4): padurnys ‚apydurnis, apykvailis‘; 2 pajaunys ‚apyjaunis‘; 2 papilnys ‚apypilnis‘; pasprangys ‚apysprangis‘; priešdėlį po-: pagerýs ‚pogeris‘. 6.3.2. Sinoniminis aiškinimas, kai aiškinamieji žodžiai turi kelis darybos formantus: priesaga -okas ir priešdėlį apy- (3): *pajuodys ‚apyjuodis, juodokas‘; paletys ‚lietokas, apyletis‘; 2 ×paskūrýs ‚apy liesis, liesokas‘; priesaga -okas ir priešdėlį po- (2): *padidelys ‚1. didokas, podideli; paliesys liesokas, poliesis‘. priesaga -okas ir priešdėlį pa-: paaukštys ‚aukštokas, paaukštas‘. 6.4. Apibrėžiamuoju-aprašomuoju būdu aiškinama: prieveiksmiu gana (2): paplepys ‚gana plepus, mėgstantis plepėti‘; pastaigys ‚gana staigus, karšto būdo‘. prieveiksmiu kiek (2): *padidelys ‚2. kiek per didelis‘; ×pazbitkys ‚kiek išdykęs‘. prieveiksmiu nelabai: pašaltys ‚2. nelabai laikantis šilumą (apie kambarius)‘. prieveiksmiu ne visai: pašiaurys ‚ne visai šiaurės krypties‘. sakiniu: paminkštys ‚2. kuris silpno proto‘. 6.5. Apibrėžiamuoju-aprašomuoju ir sinoniminiu būdu aiškinama: prieveiksmiu gana ir sinonimu (4): paklienys ‚gana klienas, lieknas, plonas‘; paplonys ‚gana plonas, tėvas‘; paspitrýs ‚gana spitrus, neprimatantis‘; pastorýs ‚2. gana storas, žemas (apie balsą)‘; Straipsniai / Articles 93 A U R E L I J A T A M U L I O N I E N Ė prieveiksmiu gana ir priešdėliu apy- (2): padaīlys ‚gana dailus, apydailis‘; papiktys ‚gana piktas, apypiktis‘; žodžių junginiu ir priesaga -okas (2): pasausys ‚1. be lietaus, sausokas‘; 2 pasmėllys ‚rusvokas, saulėje įdegęs‘; prieveiksmiu kiek arba šiek tiek ir sinonimu (2): paedrỹs ‚kiek ėdrus (sic!), valgus‘; pamukšỹs ‚šiek tiek mukšas, baugštus‘; prieveiksmiu gana ir priešdėliu -okas (1): *padidỹs ‚gana didis, didokas‘. prieveiksmiu truputį ir priesaga -okas: palaiškỹs ‚truputį laiškus; kartokas; aitrokas‘; prieveiksmiu truputį ir priešdėliu apy-: *paliurbỹs ‚truputį liurbis, apyliurbis, apykvailis‘. prieveiksmiu kiek ir priešdėliu apy-: palepšỹs ‚kiek lepšiškas, apylepšis‘; sakiniu ir priešdėliu apy-: patamsỹs ‚kuris tamsaus gymio, apytamsis‘; priešdėliu apy- ir dalyviu: pažalvỹs ‚apyžalis, nepribrendęs‘. 6.6. Lietuvių kalbos žodyne aiškinant šio tipo būdvardžius yra per mažą aprašomųjų definicijų. Didžioji dalis būdvardžių aiškinama pateikiant nuorodą į kitą žodį – tai skaitytojui nepatogu. Sinoniminiam aiškinimui dažniausiai naudojami sinonimai su priesaga -okas, kiek rečiau su priešdėliu apy-. Apibrėžiamojo-aprašomojo aiškinimo atvejais dažniausiai pasirenkamas prieveiksmis ir, kaip pagalbinė aiškinamoji priemonė, sinonimas. 7. LKŽ STRAIPSNIŲ TAISYMAI Kaip matėme, paaukštýs tipo būdvardžiai beveik reguliariai kirčiuojami 3b kirčiuote, tačiau Lietuvių kalbos žodyne rasti du tokiems būdvardžiams skirti straipsniai, kur pateikiamos 1 ir 2 kirčiuotėmis kirčiuojamos lytys. Iš tikrųjų jos priklauso kitoms leksemoms, nes ne tik yra savitai kirčiuojamos, bet ir turi kitas galūnes bei kitokią semantinę reikšmę. Minėtosios formos priskirtinos ne pa- ir -ys, o pa- ir -is darybos vedinių grupei. Siūlytina atitinkamai taisyti LKŽ straipsnius. Lietuvių kalbos žodyne pateikta: pakietýs, -ė̃ adj. (3b), pãkietis, -ė (1) 1. žr. 2 pakietas 1: Obulai tebesantys pakiečiai, žali Grg. Pakiečiai kiaušukai buvo: pavirino daugiau, kaip reik Šv. 2. šykštokas: Senis buvo pakietis Vaižg. 94 Acta Linguistica Lithuanica LXII–LXIII ALL_62_63 maketas.indd 94 2011.06.17 08:24:04 Ne visai pilną ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai (paukštys tipo) Žodį pakietis siūlytina iškelti į atskirą straipsnį: pakietýs, -ė adj. (3b) žr. 2 pakietas 1: Obulai tebesantys pakiečiai, žali Grg. Pakiečiai kiaušukai buvo: pavirino daugiau, kaip reik Šv. *pakietis, -ė (1) šykštokas: Senis buvo pakietis Vaižg. Lietuvių kalbos žodyne pateikta: pasausýs, -ė adj. (3b), pasaūsis, -ė (2) 1. be lietaus, sausokas: Kad ir pasaūsýs metas, linai neprasti išėjo Grg. 2. apyliesis, posausis: Pasaūsis jis žmogus, bet kietas: jam rankos kaip geležinės – griebs, ir prilimpa Jnšk. Siūlytina antrąją žodžio pasausýs reikšmę perkelti prie žodžio 2 pasaūsis: 2 pasaūsis, -ė adj. (2), pašausis (1) 1. pasausęs, nudžiūvęs: Pasausės šakas [eglės] iškirsk Dr. Galulaukė[je] dvi pasaūsės eglės tebestovi Ps. Aną vasarą tie pasaūsiai ąžuolėliai da čia tebestovėjo Všk.; *2. apyliesis, posausis: Pasaūsis jis žmogus, bet kietas: jam rankos kaip geležinės – griebs, ir prilimpa Jnšk. 8. APIBENDRINIMAS Šie daugiausia 3b kirčiuote kirčiuojami vienareikšmiai būdvardžiai daromi iš pamatinių būdvardžių (tik pavieniais atvejais iš daiktavardžių), pridedant priešdėlį pa- ir keičiant bet kurią pamatinio žodžio galūnę į -ys. Šių vedinių dažniausiai užfiksuojama vakarų žemaičių patarmėje, kiek rečiau – kitose žemaičių patarmėse, daug rečiau – aukštaičių tarmės šiaurinėje pusėje, tik pavieniu atveju aptikta senuosiuose raštuose. Lietuvių kalbos žodyne šio tipo būdvardžiai dažniausiai aiškinami nuorodiniu būdu, kiek rečiau – sinoniminiu ar apibrėžiamuoju-aprašomuoju būdu. Dauguma nagrinėjamų vedinių yra vienareikšmiai ir atitinka pagrindinę pamatinio žodžio reikšmę. LITERATŪRA DLKG 1996 – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, red. Vytautas Ambrazas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. DLKŽ 2000₄ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 4-asis leid., vyr. red. Stasys Keinys. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Jakaitienė Evalda 2005: Leksikografija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. LKG I – Lietuvių kalbos gramatika 1, red. Kazys Ulvydas. Vilnius: Mintis, 1965. Straipsniai / Articles 95 A U R E L I J A T A M U L I O N I E N Ė LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas, elektroninis variantas, redaktorių kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. red.), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008. www.lkz.lt. M i k u l ė n i e n ė D a n g u o l ė 2005: Cirkumfleksinė metatonija lietuvių kalbos vardažodiniuose daiktavardžiuose ir jos kilmė. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. S t u n d ž i a B o n i f a c a s 1995: Lietuvių bendrinės kalbos kirčiavimo sistema. Vilnius: Petro ofsetas. T a m u l i o n i e n ė A u r e l i j a 2011: Retas nepilną ypatybės kiekį žyminčių būdvardžių darybos tipas: pājuodis ir pasaūsis. – www.lietuviukalba.lt U r b u t i s V i n c a s 1978: Žodžių darybos teorija. Vilnius: Mokslas. Adjectives Denoting a Small Amount of Peculiarity (paaukštỹs type) S U M M A R Y These homologous adjectives, which are usually stressed according to the 3b accent paradigm, are made from base adjectives (a few of them are derived from nouns) by adding the prefix pa- and changing the ending of any base word to -ys. These derivatives are mostly recorded in the West Žemaitian dialect, only sometimes in other Žemaitian dialects, rarely in the Aukštaitian dialect in North side and only single cases are found when they were recorded in old writings. Such types of adjectives in Lietuvių kalbos žodynas (Dictionary of the Lithuanian Language) are usually explained in a referential method, more or less in a synonymous and descriptive explanation method. The majority of analyzed derivatives are homologous and correspond to the main meaning of the base word. Įteikta 2011 m. vasario 7 d. A U R E L I J A T A M U L I O N I E N Ė Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva E. paštas – [email protected] 96 A c t a L i n g u i s t i c a L i t h u a n i c a LXII–LXIII ALL_62_63_maketas.indd 96 2011.06.17 08:24:04