Ne visai pilną ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai („paaukštỹs“ tipo)

82 acta Linguistica Lithuanica LXII–LXIII aureLija taMuLionienė Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: leksikologija, morfologija. ne Visai PiLną yPatybės kiekĮ ŽyMintys būdVardŽiai (PAAUKšTỹS tiPo) adjectives denoting a small amount of Peculiarity (paaukštỹs type) anotacija straipsnyje geografinio paplitimo, kirčiavimo, darybos bei semantikos požiūriu aptariami ne visai pilną ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai, turintys priešdėlį pair galūnę -ys. tokių būdvardžių Lietuvių kalbos žodyno elektroniniame variante rasta 67. išnagrinėjus šiuos vedinius paaiškėjo, kad jie dažniausiai fiksuojami vakarų žemaičių patarmėje, kiek rečiau – kitose žemaičių patarmėse, daug rečiau – aukštaičių tarmės šiaurinėje pusėje, tik pavienių atvejų aptikta senuosiuose raštuose. Šie būdvardžiai daugiausia yra vienareikšmiai, kirčiuojami 3b kirčiuote, daromi iš pamatinių būdvardžių (tik pavieniais atvejais iš daiktavardžių) prie jų pridedant priešdėlį pair keičiant bet kurią pamatinio žodžio galūnę į -ys . Lietuvių kalbos žodyne šio tipo būdvardžiai dažniausiai aiškinami nuorodiniu būdu, kiek mažiau aiškinama sinoniminiu ar apibrėžiamuoju-aprašomuoju būdu. dauguma nagrinėjamų vedinių yra vienareikšmiai ir atitinka pagrindinę pamatinio žodžio reikšmę. annotation the article sets out to analyse the adjectives denoting a small degree of quality and having both the prefix paand the ending -ys in terms of their geographic distribution, accentuation, formation, as well as semantics. there are 67 entities of this type of in the electronic version of Lietuvių kalbos žodynas (Dictionary of the Lithuanian Language). the analysis of these derivatives has led to the conclusion that most frequently, they are used in the western Žemaitian subdialect, less often they occur in other Žemaitian subdialects, much less often they are used in the northern part of the auk taitian dialect, and just a few of them were found in old writings. Most of these adjectives are monosemantic, belong to the 3b accent paradigm and are esMiniai ŽodŽiai: žodžių daryba, darybos tipas, kirčiavimas, semantika. keyWords: word formation, type of word formation, accentuation, semantic. ALL_62_63_maketas.indd 82 2011.06.17 08:24:02 ne visai pilną ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai (paaukštỹs tipo) 83straipsniai / articles derived from base adjectives (a few of them are derived from nouns) adding the prefix paand changing any ending of a basic word to the ending -ys. in Lietuvių kalbos žodynas, the meaning of the adjectives of this category is most frequently explained by way of referencing whereas synonymic and descriptive definitions are less frequent. the majority of the adjectives analysed are monosemantic and have the meaning of a base word. 0. ĮVadas atskiri daiktai ir reiškiniai gali turėti nevienodą ypatybės kiekį. to ypatybės kiekio skirtumus kalboje padeda išreikšti žodžiai bei įvairūs jų darybos formantai. neapibrėžtas, mažesnis ypatybės kiekis kalboje dažniausiai nusakomas pridedant priesagas ir priešdėlius, suteikiančius žodžiui kitokią, silpnesnę nei pamatiniu žodžiu nusakyta, reikšmę (pvz.: geras – gerokas; geras – apygeris ir pan.). Šio straipsnio objektu pasirinkti ne visai pilną ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai, turintys priešdėlį pair galūnę -ys . Medžiaga rinkta iš Lietuvių kalbos žodyno elektroninio varianto internete (LkŽe). jame nagrinėjamojo tipo būdvardžių rasta 67. Visi šie būdvardžiai straipsnyje aptariami darybos, kirčiavimo, semantikos požiūriu. apie nagrinėjamąjį tipą paaukštỹs rašyta labai mažai; bendra neapibrėžto, silpnesnio ypatybės kiekio būdvardžių tyrimų apžvalga senosiose gramatikose, XX amžiaus literatūroje ir tokių būdvardžių darybos tyrimai tarmėse aprašyti straipsnyje (žr. tamulionienė 2011). Žvaigždute pažymėti žodžiai, nepateikiami LkŽ atskiru straipsniu, bet cituojami kitoms (daugiau ar mažiau panašioms) leksemoms skirtuose straipsniuose. Visais tokiais atvejais siūlytina žvaigždute pažymėtiems žodžiams sukurti atskirus žodyno straipsnius. 1. PAAUKšTỹS tiPo būdVardŽių PaPLitiMas Šiame straipsnyje nagrinėjamo paaukštỹs tipo būdvardžių daugiausia aptinkama tarmėse (LkŽe rasti 93 užrašymai), mažiau – senuosiuose raštuose (7 užrašymai). 1.1. Paplitimas tarmėse didžioji dalis šio tipo vedinių užrašyta Šilutės rajone, Švėkšnoje (29): paaiškỹs, paaštrỹs, padrėgnỹs, padrūktỹs, pagudrỹs, pailgỹs, 2 pajaunỹs, *pajuodỹs, pakietỹs, paklienỹs, palėtỹs, paminkštỹs, paplatỹs, papuikỹs, parūgštỹs, pasaldỹs, pasenỹs, pa smagỹs, ALL_62_63_maketas.indd 83 2011.06.17 08:24:02 84 aureLija taMuLionienė acta Linguistica Lithuanica LXII–LXIII pasmarkỹs, paspitrỹs, pastaigỹs, pastiprỹs, pasunkỹs, pašaltỹs, pašiltỹs, 2 pa šviesỹs, patankỹs, patrumpỹs, pavėsỹs; kiek mažiau klaipėdos rajone, judrėnuose (19): paaukštỹs, pabjaurỹs, pablogỹs, padarbỹs, palepšỹs, paliesỹs, *paliurbỹs, papik tỹs, 2 papilnỹs, paplatỹs, paplonỹs, ×paslabnỹs, paslinkỹs, pasmagỹs, 1 pasmai lỹs, pa smar kỹs, pašaltỹs, pašiltỹs, patamsỹs; gargžduose (17): paaukštỹs, pablogỹs, pa dai lỹs, *padidelỹs, *padidỹs, pakietỹs, ×pakūdỹs, paliesỹs, *paliurbỹs, paretỹs, pasausỹs, pa senỹs, pasmarkỹs, pastorỹs, pasūrỹs, pašlapỹs, pažalvỹs; Veiviržėnuose (5): padrūktỹs, pa kumpỹs, pamukšỹs, paplonỹs, pašiltỹs; Vėžaičiuose (3): palaiškỹs, papiktỹs, 2 pa šviesỹs. daug mažiau nagrinėjamojo tipo pavyzdžių rasta Šilalės rajone, kvėdarnoje (3): *pajuodỹs, pasūrỹs, pavėsỹs. Po 2 pavyzdžius rasta Plungės rajone, kuliuose (2): paliesỹs, paminkštỹs; ir Šilalės rajone, Laukuvoje (2): pasenỹs, pašaltỹs; skuodo rajone, Šatėse (2): paėdrỹs, pavėsỹs. Pavienių atvejų rasta klai pė dos rajone alsėdžiuose: pašiaurỹs; en driejave: ×pakūdỹs; Ši lu tės rajone, garda me: ×pazbitkỹs; Šiau lių rajone, kairiuose: pablogỹs; Prienų rajone, skriaudžiuose: palėtỹs; ku piš kio rajone, salamiestyje: pasprangỹs; kre tin gos rajone, darbėnuose: *padidelỹs, sa lan tuose: pagerỹs; anykščių rajone, Viešin tose: padvylỹs; tel šių rajone, Žarėnuose: patamsỹs . taigi šio tipo vediniai labiausiai paplitę1 vakarų Lietuvoje ir tik pavienių atvejų pasitaiko rytinėje Lietuvos dalyje. Šių vedinių epicentras (nuo 29 iki 17 LkŽe rastų užrašymų) Šilutės r. (Švėkšna, garda mas) ir klaipėdos r. (judrėnai, gargždai, Veiviržėnai, Vėžaičiai, alsėdžiai, endriejavas). retesnio paplitimo ruožas (nuo 5 iki 2 LkŽe rastų užrašymų): Plungės r. (kuliai), skuodo r. (Šatės), Šilalės r. (kvėdarna, Laukuva). Pavieniai užrašymai (po 1): anykš čių r. (Viešintos), kre tin gos r. (darbėnai, sa lan tai), ku piš kio r. (salamies tis), Prienų r. (skriau džiai), Šiau lių r. (kairiai), telšių r. (Žarėnai). LkŽe pateikti užrašymai nereiškia tikrojo nagrinėjamų būdvardžių geografinio paplitimo. jeigu žodyne neužfiksuotas tam tikro žodžio vartojimas, tai nereiškia, kad jis toje vietovėje ir nevartojamas. dėl įvairių priežaščių žodis galėjo nepatekti į LkŽ. dėl to šiame straipsnyje pateikiamą nagrinėjamojo tipo būdvardžių paplitimą reikėtų vertinti kaip preliminarų. 1.2. Paplitimas raštuose daug mažiau šio tipo vedinių randama rašytiniuose šaltiniuose. juos savo raštuose vartojo antanas baranauskas (patamsỹs; taip pat vartojama judrėnuose, Žarėnuose), kazimieras jau nius (pasūrỹs; taip pat gargžduose, kvėdarnoje), Vaižgantas (pastorỹs; taip pat gargžduose). tokius vedinius į savo žodynus įtraukė georgas 1 „Priešdėlio pabūdvardžiai, reiškiantys tam tikrą ypatybės kiekį, pasitaiko greta kitų panašios reikšmės priešdėlinių darinių žemaičių ir rytų aukštaičių šiaurinėse tarmėse“ (Lkg i 589). ALL_62_63_maketas.indd 84 2011.06.17 08:24:02 ne visai pilną ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai (paaukštỹs tipo) 85straipsniai / articles nes sel mannas ir friedrichas kuršaitis (2 pasmėlỹs), antanas juška (padurnỹs), Maksas niedermannas (2 ×paskūrỹs). Šie duomenys neprieštarauja anksčiau aprašytam geografiniam vedinių paplitimui: jaunius kilęs iš Šilalės rajono, kvėdarnos seniūnijos (kurioje rasti 2 šio tipo vediniai); baranauskas ir Vaižgantas – iš anykščių rajono, kur užrašyti pavieniai šio tipo vediniai. taigi tokius būdvardžius vartoję rašytojai yra kilę iš tos Lietuvos dalies, kurioje šie vediniai paliudyti, nors ir negausiai. 2. darybos tiPas straipsnyje nagrinėjamus vedinius sieja trys pagrindiniai darybos požymiai: darybos reikšmė, pamatinio žodžio leksinis gramatinis pobūdis ir darybos formantas, todėl jie visi priklauso tam pačiam darybos tipui. nustatant tipą daugiausia dvejonių kėlė darybos formanto tapatybė. teoriškai šio tipo vedinių darybą galima būtų aiškinti dvejopai: tai galėtų būti arba priešdėlinių būdvardžių galūnės vediniai (paaukštỹs : paaukštas), arba nepriešdėlinių būdvardžių priešdėlių vediniai (pa aukš tỹs : aukštas). nustatyti darybos formantą galima pagal vienokio ir kitokio darybinio santykio reguliarumą. 2.1. darybinius atitikmenis su priešdėliu ir be jo galima rasti didžiajai daliai nagrinėjamųjų žodžių (50): paaukštỹs (: aukštas; : paaukštas), paaštrỹs (: aštrus; : paaštrus), pabjaurỹs (: bjaurus; : pabjaurus), pablogỹs (: blogas; : pablogas), padarbỹs (: darbus; : padarbus), *padidelỹs (: didelis; : padidelis;), padrėgnỹs (: drėgnas; : padrėgnas), padrūktỹs (: drūktas; : padrūktas), padvylỹs (: dvylas; : padvylas), paėdrỹs (: ėdrus; : paėdrus), pagerỹs (: geras; : pageras), pagudrỹs (: gudrus; : pagudras), pailgỹs (: ilgas; : pailgas), 2 pajaunỹs (: jaunas; : pajaunas), *pajuodỹs (: juodas; : pajuodas), pa kietỹs, pakupỹs (: kumpas; : pakumpas), ×pakūdỹs (: kūdas; : ×pakūdas), palėtỹs (: lėtas; : palėtas), paliesỹs (: liesas; : paliesas), *paliurbỹs (: liurbis; : paliurbis), paminkš tỹs (: minkštas; : paminkštas), papiktỹs (: piktas; : papiktas), paplatỹs (: platus; : paplatus), paplonỹs (: plonas; : paplonas), papuikỹs (: puikus; : papuikus), paretỹs (: retas; : paretas), parūgštỹs (: rūgštus; : parūgštus), pasaldỹs (: saldus; : pasaldus), pasausỹs (: sausas; : pasausas), pasenỹs (: senas; : pasenas), pasilpnỹs (: silpnas; : pasilpnas), ×paslabnỹs (: slabnas; : ×paslabnas), paslinkỹs (: slinkas; : paslinkas), pasmagỹs (: smagus; : 1 pasmagus), 1 pasmailỹs (: smailus; : pasmailus), pasmarkỹs (: smarkus; : pasmarkus), pastaigỹs (: staigus; : pastaigus), pastiprỹs (: stiprus; : pastiprus), pastorỹs (: storas; : 2 pastoras), pasunkỹs (: sunkus; : pasunkus), pasūrỹs (: sūrus; : pasūrus), pašaltỹs (: šaltas; : pašaltas), pašiltỹs (: šiltas; : pašiltas), 2 pašviesỹs (: šviesus; : pašviesus), patrumpỹs (: trumpas; : patrumpas), pašlapỹs (: šlapias; : pašlapias), patamsỹs (: tamsus; : patamsus), patankỹs (: tankus; : patankus), pavėsỹs (: vėsus; : pavėsus). Šie atvejai nepadeda nustatyti darybos tipo. 2.2. darybinio atitikmens su priešdėliu neturi 17 vedinių: *padidỹs (: didis), ×padurnỹs (: durnas), paklienỹs (: klienas), 2 papilnỹs (: pilnas), paspitrỹs (: spitras), ALL_62_63_maketas.indd 85 2011.06.17 08:24:03 86 aureLija taMuLionienė acta Linguistica Lithuanica LXII–LXIII pažalvỹs (: žalvas), paaiškỹs (: aiškus), padailỹs (: dailus), palaiškỹs (: laiškus), palepšỹs (: lepšis), pamukšỹs (: mukšas), paplepỹs (: plepus), 2 ×paskūrỹs (: skūra), 2 pasmėlỹs (: smėlus), pasprangỹs (: sprangus), pašiaurỹs (: 2 šiaurys), ×pazbitkỹs (: zbitkas). būtent ši žodžių grupė rodo, jog paaukštỹs tipo būdvardžiai yra priešdėlinės darybos vediniai2, kai pridedant priešdėlį kartu keičiama galūnė3. Šių vedinių darybos pamatas – nepriešdėliniai vardažodžiai: būdvardžiai ar daiktavardžiai (žr. toliau). jeigu visus šiuos vedinius laikytume galūninės darybos vediniais, negalėtume darybiškai paaiškinti pamatinio žodžio su priešdėliu neturinčių pavyzdžių. 3 . darybos PaMatas Pagal darybos pamatą šie vediniai skirstytini į dvi grupes: būdvardžių (62 žodžiai) ir daiktavardžių (5 žodžiai) vedinius. 3.1. būdvardžių vediniai Šiai grupei priklausantys vediniai įvairesni pagal pamatinio žodžio galūnę: gausiausia galūnę -as4 turinčių pamatinių žodžių (32 žodžiai), kiek mažiau tų, kurie baigiasi -us (26 žodžiai), besibaigiančių -is yra 2 žodžiai; rasta po 1 būdvardį, kurių pamatiniai žodžiai baigiasi -ias ir -ys . -as (32): paaukštỹs (: aukštas), pablogỹs (: blogas), padrėgnỹs (: drėgnas), padrūktỹs (: drūktas), ×padurnỹs (: durnas), padvylỹs (: dvylas), pagerỹs (: geras), pailgỹs (: ilgas), 2 pajaunỹs (: jaunas), *pajuodỹs (: juodas), pakietỹs (: kietas), paklienỹs (: klienas), pakupỹs (: kumpas), ×pakūdỹs (: kūdas), palėtỹs (: lėtas), paliesỹs (: liesas), paminkštỹs (: minkštas), papiktỹs (: piktas), 2 papilnỹs (: pilnas), paplonỹs (: plonas), paretỹs (: retas), pasausỹs (: sausas), pasenỹs (: senas), pasilpnỹs (: silpnas), ×paslabnỹs (: slabnas), paslinkỹs (: slinkas), paspitrỹs (: spitras), pastorỹs (: storas), pašaltỹs (: šaltas), pašiltỹs (: šiltas), patrumpỹs (: trumpas), pažalvỹs (: žalvas). 2 „Priešdėlis lietuvių kalboje daug dažniau [...] vienas pats, be kitų morfemų, eina darybos formantu. stovėdamas žodžio pradžioje, atokiai nuo galūnės, priešdėlis mažiau su ja susijęs, rečiau lemia jos pasirinkimą.“ būdvardžių daryboje „prie grynos prefiksacijos priešdėlių čia dar galima skirti pa- [...]. Vardažodžių daryboje labiau įprasta tokia prefiksacija, kur priešdėlio pridėjimas eina kartu su galūnės (kaitybos paradigmos) keitimu [...] Vadinasi, čia darybos formantas yra sudėtinis: be paties priešdėlio, į jį papildomai dar įeina ir galūnė“ (urbutis 1978: 219–220). 3 būdvardžiai su priešdėliu pa- „paprastai daromi iš neišvestinių būdvardžių, ir [...] dažnai išlaiko pamatinio žodžio galūnę“ (dLkg 1996: 226). 4 Paprastai priešdėlio pabūdvardžiai retai turi ia kamieno galūnę -is (Lkg i 589). ALL_62_63_maketas.indd 86 2011.06.17 08:24:03 ne visai pilną ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai (paaukštỹs tipo) 87straipsniai / articles -us (26): paaiškỹs (: aiškus), paaštrỹs (: aštrus), pabjaurỹs (: bjaurus), padailỹs (: dailus), padarbỹs (: darbus), paėdrỹs (: ėdrus), pagudrỹs (: gudrus), palaiškỹs (: laiškus), paplatỹs (: platus), paplepỹs (: plepus), papuikỹs (: puikus), parūgštỹs (: rūgštus), pasaldỹs (: saldus), pasmagỹs (: smagus), pasmarkỹs (: smarkus), pasprangỹs (: sprangus), pastaigỹs (: staigus), pastiprỹs (: stiprus), pasunkỹs (: sunkus), pasūrỹs (: sūrus), patamsỹs (: tamsus), patankỹs (: tankus), pavėsỹs (: vėsus), 1 pasmailỹs (: smailus), 2 pasmėlỹs, (: smėlus), 2 pašviesỹs (: šviesus). -is (2): *padidelỹs (: didelis), *padidỹs (: didis). -ias (1): pašlapỹs (: šlapias). -ys (1): pašiaurỹs (: 2 šiaurys). 3.2. daiktavardžių vediniai Šių vedinių pamatinių žodžių galūnės yra -as (2 žodžiai), -is (2 žodžiai) ir -a (1 atvejis). -as: pamukšỹs (: mukšas), ×pazbitkỹs (: zbitkas). -is: palepšỹs (: lepšis), *paliurbỹs (: liurbis). -a: 2 ×paskūrỹs (: skūra). Visų pair -ys tipo būdvardžių paplitimo epicentre rasti: 27 galūnės -as, 21 galūnės -us, 2 galūnės -is būdvardžių vediniai ir 2 daiktavardžių vediniai. retesnio paplitimo ruože aptikti atitinkamai 10 (galūnės -as) ir 6 (galūnės -us) būdvardžių vediniai bei 1 daiktavardžio vedinys. Periferijoje užfiksuoti 6 galūnės -as, 2 galūnė -us i r 1 galūnės -is būdvardžių vediniai ir 1 daiktavardžio vedinys. taigi jokio geografinio pasiskirstymo tarp vedinių iš galūnės -as būdvardžių ir vedinių iš galūnės -us būdvardžių nėra; daiktavardžių vediniai taip pat neturi specifinio paplitimo ploto. 4. kirČiaViMas 4.1. Vedinių kirčiavimas beveik visi šio tipo būdvardžiai kirčiuojami 3b kirčiuote; tik 1 vedinys 34b kirčiuote5. išimtį sudaro ir būdvardžiai *pãkietis (1) ir *pasaũsis (2), kurie, nors LkŽ 5 bonifacas stundžia teigia, kad būdvardžiai su priešdėliu paturi silpnąjį kamieną. Vieni žodžiai su šiuo priešdėliu kirčiuojami 3-ąja, kiti 4-ąja kirčiuote. tai priklauso nuo kamieno, arba linksniuotės: „3-oji kirčiuotė būdinga (i)akamieniams būdvardžiams, [...] 4-oji – ukamieno žodžiams“ (stundžia 1995: 102). danguolė Mikulėnienė, kalbėdama apie priešdėlių vedinius, taip pat pažymi, kad kintamojo stiprumo priešdėlio pavediniams būdingas kilnojamasis kirtis (2005: 177). ALL_62_63_maketas.indd 87 2011.06.17 08:24:03 88 aureLija taMuLionienė acta Linguistica Lithuanica LXII–LXIII pateikti kaip aptariamojo tipo vedinių variantai, iš tikrųjų priklauso kitam – pair -is – darybos tipui (žr. skyrių „LkŽ straipsnių koregavimas“). 4.2. Pamatinių žodžių kirčiavimas 4.2.1. Pamatiniai žodžiai tarmėse kirčiuojami skirtingai. daugumos šio tipo vedinių pamatiniai žodžiai kirčiuojami 4 kirčiuote (45 žodžiai), 3 kirčiuote (24 žodžių), 1 kirčiuote (11 žodžių), kiek mažiau 2 kirčiuote (8 žodžiai). 4 kirčiuotė (vien tik šia kirčiuote kirčiuojami 33 vediniai): -us (17): paaštrỹs (: aštrùs (4)), pabjaurỹs (: bjaurùs (4)), padailỹs (: dailùs (4)), padarbỹs (: darbùs (4)), paėdrỹs (: ėdrùs (4)), pagudrỹs (: gudrùs (4)), palaiškỹs (: laiškùs (4)), paplatỹs (: platùs (4)), paplepỹs (: plepùs (4)), papuikỹs (: puikùs (4)), pasmagỹs (: smagùs (4)), pasprangỹs (: sprangùs (4), sprañgus (4)), pastaigỹs (: staigùs (4)), pastiprỹs (: stiprùs (4), stìprus (4)), 1 pasmailỹs (: smailùs (4)), 2 pasmėlỹs (: smėlùs (4)), pašiaurỹs (: 2 šiaurys (4)); -as (15): pablogỹs (: blõgas (4)), padurnỹs (: dunas (4)), pagerỹs (: gẽras (4)), pakupỹs (: kumpas (4)), ×pakūdỹs (: kdas (4)), palėtỹs (: ltas (4)), papiktỹs (: pktas (4)), paretỹs (: rẽtas (4)), pasausỹs (: saũsas (4)), pasenỹs (: sẽnas (4)), ×paslabnỹs (: slãbnas (4)), paslinkỹs (: sliñkas (4)), paspitrỹs (: sptras (4)), pašiltỹs (: šitas (4)), patrumpỹs (: trupas (4)); -ias (1) pašlapỹs (: šlãpias (4)). 3 kirčiuotė (vien tik šia kirčiuote kirčiuojama 12 vedinių): paaukštỹs (: áukštas (3)), padrūktỹs (: drktas (3)), pailgỹs (: lgas (3)), 2 pajaunỹs (: jáunas (3)), pakietỹs (: ketas (3)), paliesỹs (: lesas (3)), paminkštỹs (: mnkštas (3)), 2 papilnỹs (: plnas (3)), paplonỹs (: plónas (3)), parūgštỹs (: rūgštùs (3)), pastorỹs (: stóras (3)), pašaltỹs (: šáltas (3)). 2 kirčiuotė (vien tik šia kirčiuote kirčiuojami 2 vediniai): pamukšỹs (: mùkšas (2), mùkšis (2)), ×pazbitkỹs, -ė (: zbtkas (2)). 1 kirčiuotė (vien tik šia kirčiuote kirčiuojamas 1 vedinys) 2 ×paskūrỹs (: skūrà (4)). 4.2.2. kirčiavimas gali svyruoti tarp 2 ir 4 kirčiuočių (5 žodžiai); tarp 3 ir 4 (4 žodžiai); tarp 1 ir 3 (4 žodžiai), tarp 1, 3 ir 4 (3 žodžiai), tarp 1 ir 2, 1 ir 3b, 1 ir 4 kirčiuočių (po 1 žodį). 7 nagrinėjamų pavyzdžių variantai kirčiuojami ta pačia kirčiuote, tačiau skiriasi priegaidėmis. 2 ir 4 kirčiuotės (5): *padidỹs (: ddis, - (4, 2)), palepšỹs (: lẽpšis (2), lepšỹs (4)); pasmarkỹs (: smarkùs (4), smarkus (4), smarkus (2)), pasunkỹs (: sunkùs (4), suñkus (4), suñkus (2)), 2 pašviesỹs (: šviesùs (4), šviẽsus (4), šviẽsus (2)); 3 ir 4 kirčiuotės (4): padvylỹs (: dvỹlas (4), dvlas (3)), pasilpnỹs (: sipnas (4), slpnas (3)); pasūrỹs (: sūrùs (3), (4)), pavėsỹs (: vėsùs (4), vėsus (3)); ALL_62_63_maketas.indd 88 2011.06.17 08:24:03 ne visai pilną ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai (paaukštỹs tipo) 89straipsniai / articles 1 ir 3 kirčiuotės (4): *pajuodỹs (: júodas (3), júodas (1)), paklienỹs (: klenas (3), klenas (1)); pasaldỹs (: saldùs (3), sáldus (1)), patankỹs (: tánkus (3), (1), tan kùs (3)); 1, 3 ir 4 kirčiuotės (3): paaiškỹs (: áiškus (1, 3), aiškùs (4)); padrėgnỹs (: drgnas (3), drgnas (4), drgnas (1)); patamsỹs (: tamsùs (4), (3), támsus (3), (1)); 1 ir 2 kirčiuotės (1): *paliurbỹs (: liùrbis (1), liurbis (2)). 1 ir 3b kirčiuotės (1): *padidelỹs (: ddelis (3b), (1)). 1 ir 4 (1) kirčiuotės pažalvỹs (: žalvas, (4) žálvas (1)). 4.2.3. Pamatinių žodžių priegaidžių variantai: pasprangỹs (: sprangùs (4), sprañgus (4)); pastiprỹs (: stiprùs (4), stìprus (4)); pasmarkỹs (: smarkùs (4) smarkus (4)); pasunkỹs (: sunkùs (4), suñkus (4)); 2 pašviesỹs (: šviesùs (4), šviẽsus (4)); patamsỹs (: tamsùs (3), támsus (3)); patankỹs (: tánkus (3), (1), tankùs (3)). 4.2.4. didžioji dalis pamatinių žodžių kirčiuojama pagal 4 ir 3 kirčiuotę – jų kamienai akcentiškai laikytini silpnaisiais. Maža dalis pamatinių žodžių kirčiuojami 1 ir 2 kirčiuote – jų kamienai laikytini stipriaisiais. Prisijungęs dominacinis silpninantysis priešdėlis pa-6 išlaiko silpną arba susilpnina pamatinio žodžio kamieną. tai reiškia, kad nesvarbu iš kokio – silpnojo ar stipriojo – kamieno vediniai būtų padaryti: prisijungus priešdėliui, jų kamienai tampa silpnaisiais ir vediniai kirčiuojami 3b, 34b kirčiuotėmis7 . 5 . seMantika dauguma nagrinėjamųjų vedinių yra vienareikšmiai, jie dažniausiai atitinka pamatinio žodžio pagrindinę reikšmę (39 žodžiai), rečiau – pamatinio žodžio šalutinę reikšmę (14 žodžių) ir visai retai – dvi pamatinio žodžio reikšmes (4 žodžiai). daugiareikšmiai vediniai dažniau atitinka dvi pamatinio žodžio reikšmes (5 žodžiai). aptiktas tik 1 nagrinėjamojo tipo būdvardis, kurio daugiareikšmio vedinio semantika atitinka vieną pamatinio žodžio reikšmę. remiantis LkŽ duomenimis ne visada galima nustatyti, ar vedinys vienareikšmis, ar daugiareikšmis. tokių atvejų pasitaiko, kai aiškinime pateikiama nuoroda į kitą daugiareikšmį žodį, pvz.: padvylỹs žr. padvylas. padvỹlas 1. dvylokas, žalokas: Padvylà karvė dkk. Padvyl󰅧s vaikus veda dkk. 2. Pnd tamsokas: Padvỹlas iš veido dkk. 6 akcentinė dominacija panaikina kitų morfemų akcentines savybes, rodo, „kaip afiksai veikia pamatinių kamienų akcentinę galią ir darinio morfemų santykį su kirčiu“ (stundžia 1995: 11–12). 7 būdvardžių kirčiavimas susijęs su daryba, priešdėlių bei galūnių akcentinėmis savybėmis. didžioji dalis būdvardžio priešdėlių susilpnina arba išlaiko silpną pamatinį kamieną (stundžia 1995: 97). ALL_62_63_maketas.indd 89 2011.06.17 08:24:03 90 aureLija taMuLionienė acta Linguistica Lithuanica LXII–LXIII 5.1. Vienareikšmiai vediniai 5.1.1. Vienareikšmiai vediniai, atitinkantys pamatinio žodžio pagrindinę reikšmę: paaštrỹs ,aštrokas‘ (: aštrus ,1. turintis gerai pjaunančius ašmenis, išgaląstas, kandus‘), paaukštỹs ,aukštokas, paaukštas‘ (: aukštas ,1. turintis didelį aukštį, didelį mastą nuo apačios į viršų: ‖ didelis išaugęs, augalotas‘), padailỹs ,gana dailus, apydailis‘ (: dailus ,1. gražus; puikus‘), padarbỹs ,darbštokas‘ (: darbus ,1. darbštus‘), *padidỹs ,gana didis, didokas‘ (: didis ,1. žymus savo apimtimi, stambus‘), padrėgnỹs ,žr. padrėgnas‘ (: drėgnas ,kiek šlapias, padrėkęs‘), padrūktỹs ,žr. padrūktas‘ (: drūktas ,1. storas (apie apvalų); prnš. laibas‘), padurnỹs ,apydurnis, apykvailis‘ (: dunas ,1. kvailas, neišmintingas‘), pagudrỹs ,žr. pagudras‘ (: gudrus ,1. išmintingas; apsukrus, sumanus‘), 2 pajaunỹs ,apyjaunis‘ (: jaunas ,1. nedaug metų turintis, nesenas‘), *pajuodỹs ,apyjuodis, juodokas‘ (: juodas ,1. anglies spalvos, tamsus‘), pakietỹs ,1. žr. 2 pakietas 1‘ (: kietas ,1. atsparus kito kūno spaudimui, nesuspaudžiamas‘), paklienỹs ,gana klienas, lieknas, plonas‘ (: klienas ,lieknas, plonas, tęvas‘), pakupỹs ,žr. pakumpas‘ (: kumpas ,1. lenktas, sulinkęs, kreivas‘), ×pakūdỹs ,žr. pakūdas‘ (: kūdas ,1. liesas, sudžiūvęs, sumenkęs‘), palaiškỹs ,truputį laiškus; kartokas; aitrokas‘ (: laiškus ,1. nemaloniai, aitriai salstelėjęs; kartokas; aitrus‘), palėtỹs ,lėtokas, apylėtis‘ (: lėtas ,1. kuris viską pamažu dirba, nesikarščiuoja, šaltakraujis, flegmatiškas‘), *paliurbỹs ,truputį liurbis, apyliurbis, apykvailis‘ (: liurbis ,ištižėlis, apsileidėlis, nevikrus, nieko neišmanantis žmogus‘), pamukšỹs ,šiek tiek mukšas, baugštus‘ (: mukšas ,kas mukšiuoja‘), papiktỹs ,gana piktas, apypiktis‘ (: piktas ,1. kuris greit supyksta, vaidingo būdo‘), 2 papilnỹs ,apypilnis‘ (: pilnas ,1. pripildytas visas, iki kraštų‘), paplatỹs ,žr. paplatus‘ (: platus ,1. didelis per skersį‘), paplepỹs ,gana plepus, mėgstantis plepėti‘ (: plepus ,kuris daug ir nereikalingai kalba, plepa, šnekus, pliauškus‘), papuikỹs ,puikokas, gražokas‘ (: puikus ,1. labai gražus, dailus‘), parūgštỹs ,žr. parūgštus‘ (: rūgštus ,1. kuris turi savyje rūgšties‘), pasaldỹs ,saldokas‘ (: saldus ,1. turintis cukraus, medaus skonį‘), pasenỹs ,žr. pasenas 1‘ (: senas ,1. turintis daug amžiaus, sulaukęs senatvės, nejaunas (apie žmones, gyvulius); ilgai augantis (apie augalus)‘, pasilpnỹs ,žr. pasilpnas‘ (: silpnas ,1. turintis mažai fizinės jėgos; kuris nestiprios sveikatos‘), 2 ×paskūrỹs ,apyliesis, liesokas‘ (: skūra ,1. viršutinis kūno sluoksnis, oda‘), paslinkỹs ,žr. 2 paslinkas‘ (: slinkas ,tingus, neveiklus‘), 1 pasmailỹs ,žr. pasmailus‘ (: smailus ,1. į galą smarkiai sulaibėjęs‘), 2 pasmėlỹs ,rusvokas, saulėje įdegęs‘ (: smėlus ,šėmas, pelenų spalvos. ‖ rusvas‘), paspitrỹs ,gana spitras, neprimatantis‘ (: spitras ,1. neprimatantis, žlibas, trumparegis‘), pasprangỹs ,apysprangis‘ (: sprangus ,1. sunkiai nuryjamas‘), pastiprỹs ,žr. pastiprus‘ (: stiprus ,1. turintis daug fizinės jėgos, tvirtas, pajėgus; turintis gerą sveikatą‘), pašiltỹs ,žr. pašiltas‘ (: šiltas ,1. turintis savyje kiek šilumos, tarpinis tarp karšto ir šalto, įšilęs ar pašildytas; ‖ kuriam būdingas aukštesnės temperatūros oras (apie paros ar metų laikų ALL_62_63_maketas.indd 90 2011.06.17 08:24:03