Imitatyvinės kilmės veiksmažodžiai prūsų kalboje

31s aipsniai / a icles aud onė kaukienė klaipėdos uni e si e as Mokslinių y imų k yp ys: eiksmažodžio is o ija, p ūsis ika. iMi a yVinės kiLMės VeiksMaŽodŽiai P ūsų kaLboje he o igin o Ve bs o imi a ion in P ussian ano acija s aipsnyje ap a iami e minai, susiję su naujų žodžių o ma imu. aiškinama imi a y o są oka. P ūsų kalbos paminkluose ieškoma imi a y inių a imi a y inės kilmės eiksmažodžių, ap a iami jų s uk ū os ypa umai. Lyginami y ų bal ų imi a y ai su p ūsiškaisiais. anno a ion he a icle discusses e minology associa ed wi h he o ma ion o new wo ds and p esen s he concep o he imi a i es. he e bal imi a i es and e bs o imi a i e o igin a e collec ed om he sou ces o old P ussian language and hei s uc u al cha ac e is ics is analysed. he imi a i es o old P ussian language a e compa ed wi h he ones o eas e n bal ic languages. naujų ŽodŽių o MaViMas iMi a yViniu būdu nauji žodžiai kalboje gali bū i suda omi gana į ai iai. ge iausiai pažįs amas bū- das – da yba, ypač mo ologinė da yba, pag įs a d ina iškumo p incipu: pama inis žodis (a žodžiai) i da inys. da yba adinamas i ki oks žodžių a si adimo būdas, nesikeičian jo s uk ū ai, ačiau pakin an unkcijai a eikšmei. ai sin aksinė a seman inė da yba. da ybos (ypač mo ologinės) būdu kalboje susi o muoja dauguma esMiniai ŽodŽiai: da inys ( edinys), o minys, pe o minys, plė inys, imi a y ai. keywo ds: de i a i e, o ma i e, pe o ma i e, expansi e, imi a i es. 32 aud onė kaukienė ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV naujų žodžių, i juos galima adin i da iniais. Žodžiai gali a si as i da ki ais būdais, nesi emdami į ki us ( . y. pama inius) žodžius – iesiogiai ku ian naujus žodžius a pe omuojan senuosius. ai gali bū i šaknų plė imas1 a kamieno pe o ma imas, pakeičian s uk ū inį ipą2, no s ling is ų da buose jie dažnai painiojami su da yba (apie ai plačiau kaukienė 2005). aip a si anda plė iniai a pe o miniai. Vienas iš mažiausiai i ų būdų – naujų žodžių o ma imas (kū imas) imi a y i- niu būdu. aip susida o iesioginiai o miniai (imi a y ai a onoma opėjiniai žodžiai), a si pamėgdžiojan ys ik o ės ga sus (dažniausiai) a aizdus, judesius. imi a y ai gali bū i į ai ios kalbos dalys. Pap as ai okiu būdu a si anda emocinės-eksp esinės kalbos dalys (jaus ukai i iš ik ukai), p z.: oi, , plump . Panašiai gali a si as i i eiksmažodžiai, ku iems su o muojamos šaknys i su eikiama am ik a eiksmažodžiui bū ina mo ologinė o ma (bigz i, čiulb i). ki os kalbos dalys imi a y iškai susi o - muoja ečiau, no s imi a y ų gali bū i i a dažodžių, ypač daik a a džių. imi a y ams būdingas ikoniškumas. juos galima a pažin i iš glaudaus ga sinės s uk ū os i konk ečiosios seman ikos są yšio. be o, imi a y ams būdingos „sun- kios šaknys“, u inčios daug p iebalsių, d iga sių, d ibalsių. su eikšme dažniausiai y a susiję p iebalsiai, pa yzdžiui: šnypščiamieji š, ž ( eiškia šlamesį, ūžimą: õšia, žia, šniõkščia), ( eiškia ib aciją, d ebėjimą:  pa,  a) i pan. ka ais susida o a imõs eikšms i s uk ū os sinonimai, besiski ian ys kai ku iais p iebalsiais a balsiais (plg. uzgia, buzgia, bizgia), ačiau konsonan izmo a okalizmo į ai a imas y a nedėsningas, ne elpa į egulia ios balsių a p iebalsių 1 Šaknų plė imas ling is inėje li e a ū oje dažnai a pažįs amas (ypač e imologiniuose da buose), ačiau ne e ai painiojamas su mo ologine da yba. išplečian šaknį, p ie senosios bazinės šaknies p isijungia naujas elemen as – plė iklis. Pa yzdžiui, iš bazinės šaknies ide. * en- (lo. eneō ‘ ęsiu’, lie. ę as) su plė ikliais -s- a -p- susi o muoja eiksmažodžiai lie. ęs i, p . iēns wei ‘ auk i’ i lie. ep i, la. ep (iês) ‘spi is, spy io is’. naujai susi o ma usiame žodyje p ie išplės os šaknies p isijungia i bū ini kai ybiniai elemen ai. ačiau plė imas – ai ne mo ologijos, o one ikos (a mo onologijos) dalykas. Šaknį išple- čian ys elemen ai (plė ikliai) ka ais kiek modi ikuoja eikšmę, ačiau nė a pama o kalbė i apie da ybi- nę eikšmę. aip suda y ą žodį galima adin i plė iniu. 2 Žodžiai gali a si as i iš os a ki os šaknies, pe o muojan kamieną, pakeičian s uk ū inį ipą. Lie- u ių i la ių kalbose iš ienos šaknies gali a si as i du a daugiau eiksmažodžių, u inčių ka ego i- nės eikšmės ski umų (šaknų išsišakojimas). aip g e a (i)a- a na-kamienių susi o muoja os pačios šaknies in a piniai a s a-kamieniai eiksmažodžiai, p z.: lie. kél i – kẽlia / kl i – kỹla; la. ce (e) – ceļu / ci – cis u. ka ais eiksmažodžiai gali iesiog pakeis i s uk ū inį ipą, ge iau p iside indami p ie ka ego inės eikšmės, plg. lie. gẽma → gms a, lie. dèg i, dẽga ‘deg i, ku i’, ‘liepsno i’ → a m. dẽgia ‘(už)dega, (už)ku ia’ a deñga ‘s yla, (p i)kempa’, la. deg , degu ‘deg i, liepsno i’, deg , dedzu, dedzu ‘deg i, ku i ugnį’. da ki oks s uk ū inio ipo pakei imas – bū ojo laiko p iesagos apibend inimas bend ačiai (i an inė ema izacija bū ojo laiko o mose), plg. ek i, ekia, ekė ( okia pa adigma da a ojama y ų aukš aičių a mėse) → eik i, ekia, eikjo. aip a si adę i ek i ipo eiksmažodžiai (ž . jakulis 2004: 155–156, 162), gal i kai ku ie žodžiai su ki omis p iesagomis (p z.: žinó i, giedó i). kamieno pe o ma imas negali bū i laikomas mo ologine da yba, nes nė a susijęs su da ybine eikš- me. okie pe o muo i žodžiai gali bū i adinami pe di biniais (pe o miniais). imi a y inės kilmės eiksmažodžiai p ūsų kalboje 33s aipsniai / a icles kai os ėmus. aip y a odėl, kad ai ne giminaičiai, o sa a ankiškai susi o ma ę iesioginiai o miniai, susida ę imi uojan panašius ga sus, aizdus a judesius. imi a y inės kilmės žodžiai ne e ai adinami ga sažodiniais ( okiškai lau nach- ahmend, usiškai звукоподжательные), ačiau ai nė a isiškai ikslu. no s dauge- lis imi a y ų y a ga sų pamėgdžiojimai, jie gali eikš i ne ik ga sus, be i judėji- mą, aizdus ( a  i, iẽks i, blizg i i k .). imi a y ai gali bū i į ai aus senumo. naujausieji a pažįs ami pagal ypač yškų mo onologinės sanda os i eikšmės yšį. s a bus k i e ijus imi a y ų senumui nus a y i – e imologijos duomenys. kuo daugiau žodis u i a i ikmenų giminiško- se (ypač olimesnėse) kalbose, uo senesniu jį galima laiky i. imi a y iniu būdu žodžiai galėjo o muo is nuo seniausių laikų. Vėliau glaudų s uk ū os i seman i- kos yšį nublukino dėsningi one ikos paki imai a eikšmės aida. ka ais į ai ūs žodžių da ybos a o ma imo būdai gali ienas ki ą papildy i. Šiuo a eju s a bu, kad iš imi a y ų – iesioginių o minių – mo ologinės da ybos a šaknies plė imo būdu gali bū i pada omi a pe o muojami nauji imi a y ai, p z.: kak i – ka ks i, ka ksó i, bùmp – bumbs i i pan. P ie šaknų gali p isišlie i ne u in- ys da ybinės eikšmės mo ologiniai a mo onologiniai kamieną suda an ys elemen- ai, ypač p iesagos (ulb i, čiu lén i). ne e ai šie žodžiai u i eduplikacijos požymių i ka ais p imena a i inkamo ipo ga sažo džius (iš ik ukus): bub i, dun d i, i  i, plg. bu -bu , dun-dun, i - i i pan. ačiau ši okių ga sažodžių negalima laiky i pama iniais žodžiais, be o, ne isuome g e a eiksmažodžio okie žodeliai y a (p z., zi z i). iMi a yVai P ūsų kaLboje P ūsų kalboje, kaip i ki ose bal ų kalbose, galėjo bū i į ai ių imi a y ų. ačiau p ūsų kalbos imi a y ai, ypač eiksmažodiniai, be eik ne y inė i. elbingo žodynėlyje eiksmažodžių nė a. dauguma žodžių daik a a džiai, galima as i i daik a a dinių imi a y ų. Labai eksp esy iai skamba kai ku ie paukščių pa a- dinimai, ku ie dažnai y a susiję su am ik ais ga sais, plg.: d oanse [d ōanze] ‘g iežlė’, p apolis [pa pulis] ‘kuku is’, ge o ‘ iš a’, ge is ‘gaidys’, esde ‘s azdas’ i pan. ga - sažodinis, egis, i pa ies paukščio pa adinimas pepelis [pipelis] a [pipalis] (plg. pip- palins k). be o, i paukščių, i ki ų gy ūnų pa adinimai gali bū i susiję su am ik ais būdingais judesiais wewa e ‘ o e ė’, spu glis ‘ž i blis’. kai ku ie iš okių daik a a džių gali bū i iesioginiai o miniai, o ki i gali bū i pada y i iš imi a y inės kilmės eiks- mažodžių. iesioginiais o miniais pa ikimiausia laiky i uos žodžius, ku ie suda y i eduplikacijos būdu (penpalo ‘pu pelė’, we wi sis ‘ ie e sys’, wewa e ‘ o e ė’ i pan.). kai ku iuos pa yzdžius galima laiky i de e ba y ais, p z.: spu glis ‘ž i blis’ : lie. spug i, -ia ‘sp uk i, skubė i’ i ‘spa nais pu p i, bi b i’ (pa yzdžiai LkŽ – iš Mažosios Lie u os 34 aud onė kaukienė ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV (Mi i50, ndŽ, kŽ)), la. spu g , -dzu ‘(apie paukščius) sk ajo i, plazden i’. gaila, kad iš edinių negalima sp ęs i apie pama inių eiksmažodžių s uk ū ą. Šiaip a aip, šie pa yzdžiai odo, kad p ūsų kalboje imi a y ų ik ai bū a. ka ekizmuose dėl eks o pobūdžio sunku ikė is imi a y ų gausos. imi a y ai bū- dingi ne kiek ienam eks ui. jie isai nebūdingi mokslo kalbai, ku iai olima i emo- cija, i eksp esija, jų negali bū i daug im uose eliginiuose ka ekizmų eks uose. y ų bal ų kalbose eiksmažodinių imi a y ų y a gana nemaža, odėl ikė ina, kad i gy ojoje p ūsų kalboje jų ik ai u ėjo bū i. Šio y imo užda inys – ieško i p ūsų kalbos paminkluose eiksmažodinių imi a y ų. siekiama a ink i isus p ūsų kalbos pa yzdžius, ku ie galė ų bū i laikomi imi a y ais a gali bū i imi a y inės kilmės, i apž elg i jų mo ologinę s uk ū ą, g e inan su eiksmažodiniais imi a- y ais y ų bal ų kalbose. PaVyZdŽių a anka analizei s eng asi a ink i pi miausia uos eiksmažodžius, ku ių imi a y inis pobūdis kelia mažiausiai abejonių – y a neabejo inas seman ikos i mo onologinės sanda os są yšis. deja, okių pa yzdžių labai maža. odėl ap a iami isi eiksmažodžiai, ben kiek panašūs į imi a y us, ypač ie, ku ie u i ga sinę eikšmę. be o, apž elgiami i ie pa yzdžiai, ku ie u i imi a y- inio ipo giminaičių ki ose kalbose, p z.: p . s ēn- / s in- ‘ken ė i’ : y . bl. *s en- ‘dejuo i, s enė i’ (p ūsų kalboje eikšmė suabs ak ėjo) – lie. s en i, s ẽna, -jo, la. s enê , s enu, -ẽju. okių eiksmažodžių imi a y inė kilmė, no s i gana nesunkiai a ku iama, is dėl o y a išblukusi. a sisaky a eiksmažodžių, ku ių ga sinė eikšmė ne u i ją a spindinčios ga sinės sanda os i jos nebeįmanoma ekons uo i emian- is ki omis kalbomis. ka ais neleng a nus a y i, a žodis, susijęs su ga su, ik ai y a imi a y as. a p imi a y ų i neu alios eikšmės žodžių y a eiksmažodžiai, eiškian ys kalbėjimą a daina imą. Vieni kalbėjimo eiksmažodžiai y a aiškūs imi a y ai, sa o ga sine san- da a a spindin ys kalbėjimo p ocesą, ačiau ki ų kalbėjimo eikšmė a si adusi ki aip. daugeliui kalbėjimo eiksmažodžių imi a y inė kilmė nesunkiai a ku iama. okių pa yzdžių nemaža lie u ių bend inėje kalboje a a mėse. jie y a p a adę eksp esinį a spal į i be eiškia ik kalbėjimą, p z.: kaba, šnẽka, dudẽna, ni kia. ne e ai okie eiksmažodžiai u i neigiamą, paniekinamą emocinį a spal į, plg. lie. aškia, ã a3 . ki ose kalbose kalbėjimo eikšmė aip pa gana dažnai iš ieda iš ga sinės, plg. ok. 3 g ažių okio ipo pa yzdžių galima as i k is ijono donelaičio Me uose: Juk žinai, kaip daug pliuškė gal mo e ų būdas, Kad jos an česnių dėl namo eikmenių apa . imi a y inės kilmės eiksmažodžiai p ūsų kalboje 35s aipsniai / a icles sp echen, angl. speak (ge m. sp ek- ‘kalbė i’ iš ‘ aškė i, ėk i’). ga sažodinės kilmės šaknis u i i šie p iesaginiai eiksmažodžiai: . говорить, sen. . (iš s. sl.) глаго- лить. Vienas iš okių eiksmažodžių galė ų bū i i p . billī ‘kalbė i’ : lie. byló i a la. (a )bil dē ‘(a )saky i’ : lie. bild i . Šio ipo ( . y. imi a y inės kilmės) eiksmažodžiai šiame s aipsnyje apž elgiami. ačiau y a i okių kalbėjimą (a daina imą) eiškian- čių eiksmažodžių, ku ie ne ik sinch oniškai, be i diach oniškai (e imologiškai) negali bū i laikomi imi a y ais, p z.: lie. giedó i, saký i, la. dziedâ ‘giedo i’, sac ‘sa- ky i’, . петь ‘ . p.’. Šių žodžių šaknys nė a is o iškai susijusios su ga sais, jie ki okios kilmės. okių eiksmažodžių y a i p ūsų kalboje, plg. ge b ‘kalbė i’, wai iā ‘kalbė- i’, ge dau ‘saky i’. jie imi a y ais nelaikomi i jų analizuojan a sisakoma. anaLiZės Va ka Lie u ių i la ių kalbų imi a y ų mo ologinė i mo onologinė sanda a u i am ik ų bend umų. jie gali bū i i šakniniai eiksmažodžiai, i p iesaginiai. odėl i p ūsiškoji medžiaga analizuojama, ieškan speci inių s uk ū os ypa umų. Pi miausia ap a iami šakniniai (nep iesaginiai) p ūsų kalbos eiksmažodžiai, o po o – p iesa- giniai eiksmažodžiai, sug upa us juos pagal p iesagas. 1 . Šakniniai (neiŠVes iniai) VeiksMaŽodŽiai y ų bal ų kalbų šakniniai imi a y ai y a am ik õs jiems būdingos s uk ū os. Lie u ių kalbos šakninių imi a y ų s uk ū iniai ipai y a okie: ia kamieno (bizgia, bubia, zỹzia, zizia, z ibia), in a piniai a s a kamieno (pups a, paps a, k š a). neiš es iniais laiky ini i miš iojo ipo a-kamieniai su p iesaga -ė i (bù zga, bu zg i; dùnda, dund i, blzga, blizg i). Panašaus ipo eiksmažodžių nemaža i la ių kal- boje, odėl kai ku iuos imi a y us a jų s uk ū inius ipus galima laiky i bend ais y ų bal ams. kai ku ie iš jų jau i i i ap ašy i: apie imi a y inius (ga sažodinius) ia kamieno eiksmažodžius y a ašiusi jū a ė Lubienė (Lubienė 2005: 161–171)4, o apie imi a y inius a kamieno eiksmažodžius su p iesaga -ė i – e d ilas jakulis (jakulis 1996: 8–17; 2005). P ūsų kalboje, ma y , nebu o susi o ma ęs eiksmažo- 4 La ių kalboje šakninių imi a y ų daug mažiau negu lie u ių, o sla ų kalbose be eik isai nė a ( okie pa yzdžiai kaip s. sl. z ęgǫ, z ęš i ‘ e künde’, . (bažn. sl.) звягу, звягать ‘dainuo i, plepė i’, . a m. звягу, звячь ‘lo i’ : lie. ž éng i, ž ang i, la. z eg ‘ž eng i’ šaknis išplės a iš ide. *hen- ‘ önen (skam- bė i)’ (Poko ny 1959: 490–491, Vasme ii 88) y a labai e i. 36 aud onė kaukienė ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV džių s uk ū inis ipas, a i inkan is lie u ių i la ių a kamieno eiksmažodžius su p iesaga *-ē- (jie y a pe o muo i šakniniai, apibend inus bū ojo laiko kamiengalį *-ē bend a ies i kai ku ioms ki oms o moms; lie u ių i la ių kal bose p e e i o kamieno balsis ē i o bend a ies i bū ojo laiko p iesaga, i eiksmažodis nus ojo bu ęs šakniniu, plačiau apie ai ž . jakulis 2004). odėl s a bu as i šio s uk ū inio ipo eiksmažodžių e imologinius a i ikmenis p ūsų kalboje. P ūsų kalbos paminkluose y a apie 70 šakninių eiksmažodžių. jų šaknys į ai ios s uk ū os, daugelis gana sudė ingos, u i daug p iebalsių, d ibalsių, d iga sių5. ai leidžia many i, kad a p jų galėjo bū i i imi a y ų, ku iems sunkios šaknys būdin- gos. no s isiškai pa ikimų imi a y ų ne as a, ačiau kele ą pa yzdžių e a čia ap a i: * enk- / * ink- ‘ enk i’, g īm- (g ēm-?) ‘giedo i’ i s ēn- / s in- ‘ken ė i’. * enk- / * ink- ‘ enk i’ P ūsiškasis eiksmažodis kilęs iš bal iškos šaknies * enk- / * ink-, ku i eiškia ‘ enk i’, ‘su ga su smog i’. Paliudy as d iem o momis: encke Mbs ‘ enk’ i pe - inck an III ‘užkie ėjusį (užsispy usį)’. P . encke Mbs ‘ enk’ galima sug e in i su y . bl. * enk- / * ink- ‘muš i, enk i’, plg. lie. eñk i, -ia, -ė, la. ek (iê), -cu, -cu ‘smog i, enk i; gin i, a y i’, ènk (ê), ȩncu, encu ‘ . p.’. seniausia eikšme bū ų galima laiky i ga sinę. kai ku ie os šaknies žodžiai u i ien ga sinę eikšmę, plg. eiksmažodžius lie. ink i, nka ‘bildė i’, inks i, la. (ku š.?) inkš(ķ)ê , -u, -ẽju ‘dže škė i, skambė i, ž an- gė i’ a daik a a džius lie. eñksmas, la. uoksnis ‘ iukšmas’. Šaknies eikšmė linkusi modi ikuo is. be eikšmės ‘ enk i’, y ų bal ų kalbose susi o muoja i ki okios, ne gana nu olusios eikšmės: ‘gin i, a y i’, ‘mazgo i’ i k . eikšme ‘gin i, a y i’, be jau minė ų la. ek (iê) ‘(smog i, enk i) gin i, a y i’, ènk (ê) ‘ . p.’, plg. da la. ink , ȩncu, inku ‘ a y i’. eikšme ‘mazgo i’ – lie. iñk i, eñka (∥ eñkia), iñko ∥ iñkė ‘plau i (gal ą, plaukus)’, p k. ‘sma kiai lyjan šlapin i, me k i, šnek. ba i, kone eik i’, su p iešdėliais i ‘muš i, lup i’ (dėl eikšmės sąsajų plg. da lie. pe i ‘muš i’ i ‘p aus i, ano i (pi yje)’). sa i ą eikšmę u i i p iesaginis la. cê ‘ i ė i, d ebė i’. y ų bal ų kalbose šaknies * enk- / * ink- imi a y iškumas aiškiai jaučiamas, ačiau sunku pasaky i, a aip bu o i p ūsų kalboje, nes u imų pa yzdžių eikš- 5 P ūsų kalbos šakniniai eiksmažodžiai y a į ai ios mo onologinės sanda os: užda ųjų d iga sinių šaknų p ūsų kalbos paminkluose as a 20 (8 CeRC, 5 CaRC, 5 CiRC i 2 CuRC); eiksmažodžių su d ibal- sinėmis šaknimis palygin i nedaug – as os 9 leksemos, suda ančios du pog upius (7 – su d ibalsiu ei (CeiC, CaiC, CiC) i 2 – su au (CauC, CuC)); a i ųjų d iga sinių šaknų (CR, CR, CR, CaR) as- a 15 (5 su sonan u m, 4 su n, 3 su i 3 su l). a i ųjų d ibalsinių šaknų p ūsų kalbos paminkluose as a nedaug – ik 8 šaknys ( ys, besibaigiančios d ibalsiu ei a ba balsiu ī, i penkios, inalėje u inčios au a ū). be o, p ūsų kalbos paminkluose as a 18 eiksmažodžių su balsinėmis šaknimis (5 su a i- osiomis i 13 – su užda osiomis). apie ai da ž . kaukienė 2011: 30. imi a y inės kilmės eiksmažodžiai p ūsų kalboje 37s aipsniai / a icles mės emociškai gana neu alios. be mušimą eiškiančio encke Mbs ‘ enk’, da y a ienas p iešdėlinis iii ka ekizmo pa yzdys: Almech ige Ewige GOT / de du haſ […] den e ſ ock en Pha ao / mi allen den ſeinen im Ro en Mee e ſeu – Wiſſemuſīngis p ā bu ſ kas deiws / kas uo (= ou) aſſai […] s an pe inc an Pha ao / ſen wiſſan ſwaieis / en minan iū in auſkan=dinnons „Visagalis amžinas die e, ku is u esi […] ą aps ulbin ą a aoną su isais sa ais audonoje jū oje nuskan- dinęs“ iii 119/15. Šiuo a eju eikšmė suabs ak ėjusi, pe ėjusi į psichinės eiklos s e ą – pe inck an ‘užkie ėjusį (užsispy usį)’, . y. *‘aps ulbin ą, p i enk ą’, plg. i lie. p i eñk i ‘aps ulbin i’. g īm- (g ēm-?) ‘giedo i’ galimas dalykas, kad imi a y u gali bū i laikomas i eiksmažodis g īm- (a g ēm-)6, ku io y a paliudy a iena eikiamojo daly io o ma g īmons (g īmikan g ī- mons ‘giesmelę (su)giedojęs’). iesa, ‘giedojimą a daina imą’ eiškian ys eiksma- žodžiai nebū inai y a imi a y ai. ačiau jei a s a y ume eiksmažodinę šaknį p . *g ēm- ‘giedo i, dainuo i’ i g e in ume su y . bl. *g m- / *g am- ‘(ga siai i dus- liai) skambė i’ (la. g em , g emju, g ēmu ‘mu mė i’, lie. g am i ‘k is i su iukšmu’ : . греметь), ap a iamasis eiksmažodis gali bū i i imi a y inės kilmės. Žinoma, p . g īmons ‘(su)giedojęs’ nebe eiškia nei dundėjimo, nei mu mėjimo, aigi imi a- y iškumas y a išblukęs. s ēn- / s in- ‘ken ė i’ P . s ēn- / s in- ‘ken ė i’ : y . bl. *s en- ‘dejuo i, s enė i’ y a šakninis eiksma- žodis: as os ys bū ojo laiko daly io o mos s enuns, s yienuns, s īnons ‘ken ėjęs’ i abs ak as s insennien ‘ken ėjimą’7 . y ų bal ų kalbų eiksmažodžiai lie. s en i, s ẽna, -jo, la. s enê , s enu, s enẽju y a labai eksp esy ūs i juos galima laiky i imi a y ais. Panašūs i ki ų giminiškų kalbų a i ikmenys (daugelis jų – aip pa pi miniai eiksmažodžiai): ags. s enan ‘ ai- o i, dejuo i’, ž. s enen ‘s enė i’; s. sl. s ena i (iš *s en i), s enjǫ ‘ ai o i, dejuo i’, . сте нáть, -aю ‘ ai o i, dejuo i’, g . στένω ‘dejuoju, aimanuoju’ < ide. *s en- ‘(ga siai) 6 Šaknies ī aiškinamas ne ienodai – kaip ī a ē. daugelis y inė ojų šaknyje a ku ia ī (san ykis a p *g im- i *g īm- aiškinamas kaip lie. gy à : g i, plg. au mann 1910: 343, Leskien 1884: 327, en- dzelīns iV 181, opo o ii 308; plg. williamo schmals iego ekons ukciją /g īmuns/ (schmals ieg 1974: 219)). ačiau Vy au as Mažiulis (ž . Mažiulis i 410, 411) ī kildina iš ē, a ku damas *g ēm- (*g ē- muns, *g ēmikā ‘giesmelė’). apie šį žodį da ž . kaukienė 2011: 65. 7 daly ių o mose eikė ų a ku i *s ēn- su ilguoju ē (plg. Mažiulis iV 157), ku is pi majame ka ekiz- me pažymė as e (s enuns i), e čiajame a sispindi balsio susiau ėjimas ē > ī (s īnons iii), o an o jo ka ekizmo pa yzdį (s yienuns ii) galima skai y i abejaip. daik a a dis s insennien šaknyje u i in (Ma- žiulis a ku ia *s inse n ’ an, o pagal jį – bend a į *s in ei ‘ken ė i’. apie šį žodį da ž . kaukienė 2011: 68–69). 38 aud onė kaukienė ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV dejuo i, aimanuo i’. da senesnė y a iesiog ga sinė eikšmė, plg. lo. onā e ‘g iau- dė i, dundė i’, iš ku ios gali iš iedė i i deja imo, aimana imo eikšmė, plg. s. i. s ána i ‘g iaudžia, dunda’ i daly į s anan ‘dejuojan is’ (ž . da Mažiulis iV 157–158, ka ulis 1992: 293 i li e .). ačiau p ūsų kalbos eiksmažodis s ēn- / s in- ‘ken ė i’ nei eksp esy umo, nei ga sinės semos ne u i, jo eikšmė suabs ak ėjo, pe eidama į izinės a psichinės eiklos (būsenos) s e ą. 2. P iesaginiai VeiksMaŽodŽiai y ų bal ų kalbose dauguma p iesaginių eiksmažodžių y a da iniai. Labai eks- p esy ūs y a ediniai iš imi a y ų: iš ik ukų, jaus ukų a imi a y iškų eiksmažodžių, ypač su p iesagomis -čio i, -sė i, - elė i, p z.: áikčio i, čiaukš i (iš čiaušk-sė i), pù p elė i. Vis dėl o p iesaginiai eiksmažodžiai gali bū i ne ik ediniai, be i iesioginiai o miniai, p z.: lie. biñdzin i, plin i, čiu lén i, kukúo i, bubén i, la. bu- binā ‘k izen i, p unkš au i (apie a klius); mu mė i, bambė i’. a ski i p iesaginius edinius nuo iesioginių o minių ne isada leng a. kiek leng iau ai pada y i gy ojoje kalboje, o mi usi kalba su negausiais aš o paminklais ne e ai okius klau- simus palieka neišsp ęs us. be o, iek šaknys, iek p iesagos gali bū i išplės os į ai iais plė ikliais, o okie plė ikliai gali p isišlie i iek p ie šaknies, iek i p ie p iesagos. analizuojan imi- a y us, ai gali bū i gana s a bu. nus a y i, kokiai mo emai p iklauso plė iklis, gy ojoje kalboje nė a labai sudė inga: šaknies plė iklis ka ojasi ne ik isose kai- omosiose o mose, be i ediniuose8. ačiau p ūsų kalboje dėl medžiagos s okos nus a y i, ku iai mo emai p iklauso plė iklis, gana sunku. sakysime, eiksmažodžio *kal( )-s-ī- ‘skambė i’ -s- gali bū i iek šaknies, iek i p iesagos dalis (ž . oliau). P ūsų kalbos paminkluose y a apie 130 p iesaginių eiksmažodžių su p iesago- mis -in-, -ī-, -ē-, -ā- i -au-. Pa yzdžių su a a ki a p iesaga gausumas ne ienodas. daugiausia eiksmažodžių su p iesagomis -in- i -ī- ( a p jų y a glaudus yšys). Žymiai mažiau – su p iesagomis -ā- i -au-. odėl eiksmažodžiai analizuojami pagal os a ki os p iesagos da umą, kiek ienu a eju ieškan galimų imi a y ų. 8 sakysim, šaknis ide. * en- ‘ emp i, ęs i’ (lo. eneō, lie.  as) gali u ė i į ai ių plė iklių: bl. -s- (p . iēns wei ‘ auk i’, lie. s i, -ia, s i, -s a, ąsý i, la. ĩs , -s u, ĩsu, uošâ iês, -ãjuôs ‘zaude n’), bl. -p- (lie. ep i, -ia, ip i, -s a, ampý i,  ampa; la. ep , pju, -pu ‘ ecken, s ei en’, pã iep ‘pe kalbė i’, p , -s u, -pu ‘niauk is’, èmp (e, em), -pju, -u ‘godžiai, dideliais gu kšniais ge i’, uz ep ‘už emp- i’ (gal ep ‘ emp i’ y a li uanizmas?), ma y , i p . ēmp an ‘b angų’ (ž . Mažiulis iV 190)), sl. -g- (p asla . * ęg-, * ęgnǫ i ‘ emp i’, plg. Vasme iV 139) i k . imi a y inės kilmės eiksmažodžiai p ūsų kalboje 39s aipsniai / a icles 2.1. P iesaga -in- dauguma bal iškų eiksmažodžių su p iesaga -in- (la. -inā-) y a ediniai – de e ba- y ai (a denomina y ai) – i u i p iežas inę eikšmę, plg. bl. *aug-in(ā)- ‘augin i’ (lie. augn i, la. aûdzinâ , p . auginnons ‘auginęs’) iš bl. *aug- ‘aug i’ (lie. áug i, la. aûg ) . y ų bal ų kalbose pasi aiko i iesioginių imi a y ų su p iesaga -in-, ku iuos ne isada pap as a a ski i nuo edinių iš imi a y inės kilmės šakninių eiksmažo- džių, plg. lie. liulin i a č škin i. Lie u ių kalboje „nemaža eiksmažodžių su p iesaga -in i y a iš es a iš ga sų eiksmažodžių a iesiog pada y a ga sų mėgdžio- jimo būdu“ (Lkg ii 264). La ių kalboje okių eiksmažodžių aip pa y a: „[…] e bi a -inâ , kas a da ina skaņas“: bubinâ , pu pinâ „kulle n“ […], sal. lei. lygina bùbin i, bubén i“ (endzelīns 1951: 842–843). P ūsų kalbos paminkluose eiksmažodžiai su p iesaga -in- y a pa i gausiausia p iesaginių eiksmažodžių g upė – be eik 50 (juos ne isada galima a ski i nuo eiksmažodžių su p iesaga -ī-, nes kai ku ie pa yzdžiai gali u ė i d ejopas o mas – i su iena, i su ki a p iesaga9). imi a y ais bū ų galima laiky i du p ūsų kalbos pa yzdžius: *klum-s -in- ‘bels i’ i *zwaiks -in-/-ī- (a *swaiks -in-/-ī-) ‘š ies i’. *klum-s -in- ‘bels i’ u ime po ą o mų: klums inai ‘beldžia’, klums inai ai ‘belski e’:  ne die Th {de ode die} dem / de da anklop e – e we = eis s an wa in {adde s ieisiei quai} s esmu kas s wi klums inai „a e k as du is {a ba i, ku i} am, ku is čia beldžia“ III 119/1-2; Klop e an / so wi d euch au ge han – klums inai ai ij wī s iou=mus e wi iuns „belski e aip ampa jums a ė ęs ( . y. a e s)“ iii 117/26. sunku pasaky i, a p . klums in ‘bels i’ y a iesioginis o minys, a edinys iš iš ik uko a kokio šakninio eiksmažodžio. Jei klums in y a de e ba y as, eikė ų spė i bu us p ūsų kalboje šakninį imi a y ą (plg. *klump- a *klumb-, ž . Mažiulis ii 224–225). nuo da ybinės in e p e acijos p iklauso i p iesagos a kū imas. elemen as -s - gali p iklausy i pama iniam iš ik ukui10 (-s -in-) a bū i eiksmažodžio p iesagos dalis (p iesaga -s in- gali bū i pe o muo a bal iška i e a y inė p iesaga -s ī-). *zwaiks -in-/-ī- (a *swaiks -in-/-ī-) ‘š ies i’ (e - ‘ap-’, po- ‘pa-’) y a ys p iešdėlinės o mos: e schwāigs inai ‘apš iečia’, poswāigs inai ‘( e)pa- š iečia’ i e schwāis iuns ‘apš ie ęs’: Gleich wie e die gan ze Ch iſ enhei / au 9 Šių p iesagų bu imas g e a ma y i isose bal ų kalbose, plg. bl. *māk-ī-/-in- ‘moky i’: lie. móky i, móko i mokn i, la. mâcî , mâcu, mâcĩju ‘moky i’ i mâcinâ , p . mukin (*mākin ) ‘moky i’, mukin s ‘moky as’. 10 galimas pama inis iš ik ukas gali bū i i su elemen u s , i be jo, plg. lie. klùm a klu ‘ba , dunks’ (Klùm klùm klùm kažin kas pasiklumbeno, suklumbeno.), ‘klump ’ (Tik gi džiu, kas klu klu klu i nuklumbė[jo] palangėm.) a ba klùms ‘klibinkš ’ (O ečiasis klišas – klums klums paklabokš .). 46 aud onė kaukienė ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV galė ų bū i g e inamas su lie. kau i17. P iesaginis eiksmažodis kau i y a in en- sy as iš ga sažodinės kilmės šakninio eiksmažodžio k i, -ia18. okių ga sažodinių de e ba y ų labai daug lie u ių kalboje, p z.: č škau i : čikš i, škau i : šaũk i, š lpau i : š ip i i pan. i seman iškai (i e a y inė in ensy inė eikšmė), i s uk- ū iškai jie labai panašūs į ki us de e ba y us. galima bū ų spė i, kad panašios da ybos y a i p . *wūk-au-, uome i jis bū ų de e ba y as. ačiau šakninių imi- a y ų labai daug ik lie u ių kalboje, la ių kalboje jų isai maža, o p ūsų kalbos paminkluose ne as a nė ieno. odėl i de e ba y inė ap a iamojo eiksmažodžio kilmė kelia abejonių. ad g eičiausiai i p . *wūk-au- y a ne de e ba y as, o iesioginis ga sažodi- nės kilmės o minys. jis galėjo a si as i iš ga sažodžio ū-ū. i s uk ū a, i eikš- me į p . *wūk-au- a lie. kau i labai panašūs y a eiksmažodžiai lie. bau i (: b i, -ia, -ė) i la. ùbuo ‘ūbau i’. jie eiškia šauk i ū-ū, o p ieš p iesagos balsį įsi e pia k a ba b. Čia da galima p idė i i la. ūjinā ‘ga siai šauk i ū-ū’ – šįka p ieš p ie- sagos -in-ā- balsį įsi e pęs j. iš ga sinės eikšmės ‘šauk i’ labai nesunkiai gali a si- as i ‘k ies i’. iŠVados y imas pa odė, kad p ūsų kalboje eiksmažodinių imi a y ų ik ai bū a. no s eliginio u inio eks ai neleidžia ikė is jų gausos, is dėl o iš u imos medžiagos galima sp ęs i apie jų pobūdį, s uk ū os ypa umus. Va gu a p ūsų kalboje bu o susi o ma usios okios p oduk y ios šakninių imi a y ų klasės kaip y ų bal ų kalbose. no s lie u iški ia kamieno šakniniai imi- a y ai labai gausūs, ačiau jų ge okai mažiau la ių kalboje. odėl labai sunku 17 Pag indinė (i senoji) jo eikšmė y a ga sinė: eiksmažodis eiškia am ik ą ga są, skleidžiamą gy ų bū ybių ( ai gali bū i pelėdos, apuokai, lapės, o e ės, ku kliai, maži aikai i k .) a ne negy ų ( ėjas, aukinys). ačiau jis gali u ė i eikšmę ‘šauk i, k ies i, susižino i šūkaujan ’ (plg. šiuos pa- yzdžius iš LkŽ: Vaikai gi ioj ūkauja, no i ieni ki us p isišauk . Pažudom medè ienas ieną, o ada kaujam. Miške kauk, kad nepasmes um. Kalne ugiai, sode obuolėliai, šūka o, ūka o ė as duk ą sa o i k .). 18 LkŽ eiksmažodis k i, -ia, -ė, be įp as inių eikšmių 1. ‘šauk i, ūk i (apie pelėdą, apuoką, kiškį i pan.)’; 4. ‘gaudžiai aidė i, gaus i, skambė i, ūž i, dūgz i’; 5. ‘išduo i šaižų ga są, š ilp i (apie ga ežio, lai o si eną)’ i pan. (plg. i dŽ k i, kia, kė 1. ‘gaus i, aidė i’; 2. ‘šauk i (apie pelėdą, kiškį)’), da gali eikš i: 2. ‘šauk i, ėk i, ūkau i (pp . susižinan )’ (Mes ę p adėjom k . Tik b azdi b azdi ūkdamas [be nas] palėpe p ie ke ės i p adėjo leis is [žemyn] . Pa ys įsibailindami, imda o pasienyje ūk i, ne nė i, k apš y is, bels is . 3 . in . ‘neaiškiai kalbė i, og au i’ (Mano aikas labai ge as, ūkia jis sau ienas palik as). imi a y inės kilmės eiksmažodžiai p ūsų kalboje 47s aipsniai / a icles ikė is jų bu us p ūsų kalboje, ku ioje ia kamieno eiksmažodžių bū a ne aip gausiai. juolab sunku ikė is in a pinių a s a kamieno imi a y ų ( ai lie u ių kalbos naujada ai). kadangi p ūsų kalboje nesusida ė okios s uk ū inės-seman inės opo- zicijos causa i a / esul a i a kaip y ų bal ų kalbose, odėl nesusida ė i iek daug ia kamieno esp. in a pinių a s a kamieno eiksmažodžių. be o, p ūsų kalboje g eičiausiai nebu o eiksmažodžių, s uk ū iškai a i inkančių y ų bal ų a kamienius su an ine p iesaga -ė i. Žinoma, gy ojoje p ūsų kalboje galėjo bū i imi a y inės kilmės šakninių eiksmažodžių, ačiau jie nei mo ologine, nei mo onologine s uk ū a nep iminė lie u iškų a la iškų. ap a ieji šakniniai pa yzdžiai, no s i y a imi a y inės kilmės, be eksp esinę eikšmę p a adę. jų eikšmės gana neu a- lios, eksp esy umo semos nebejaučiamos. P iesaginių imi a y ų p ūsų kalboje galėjo bū i daug daugiau. ai odo ap a - ieji pa yzdžiai su p iesagomis -in-, -ī-, -au- (kai ku ios p iesagos galėjo u ė i plė iklius -s- a -s -). gy ojoje p ūsų kalboje iesioginių p iesaginių imi a y ų galėjo bū i daugiau i į ai esnių. sunku pasaky i, a bu o edinių iš imi a y ų, ypač de e ba y ų. ai p iklauso nuo šakninių imi a y ų bu imo. jei jų bu o nedaug, negalėjo bū i i daug edinių. daugelis p ūsų imi a y inių eiksmažodžių, ma y , bu o iesioginiai o miniai. uo jie a imi sla ų kalboms i ski iasi nuo y ų bal ų kalbų, ku iose daug p iesa- ginių edinių iš šakninių imi a y ų. s uk ū iniai p ūsų eiksmažodžių ipai aip pa ge okai ski iasi nuo lie u iškų i la iškų. Li e a ū a balsys iman as 2010: Lie u ių i p ūsų die ai , dei ės , d asios: nuo apeigos iki p ie- a o. klaipėda: klaipėdos uni e si e o leidykla. dŽ – Daba inės lie u ių kalbos žodynas, elek oninis a ian as, y . ed. s asys keinys. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://dz.lki.l . endzelīns jānis i–iV: Da bu izlase 1–4 . īgā: Zinā ne, 1971–1982. endzelīns jānis 1951: La iešu alodas g ama ika. īgā: La ijas als s izde niecība. aenkel e ns . Li auisches e ymologisches Wö e buch . heidelbe g: ca l win e uni- e si ä s e l.; gö ingen: Vandenhoeck und up ech , 1962. jakulis e d ilas 1996: Tekė i, eka, ekėjo ipo eiksmažodžiai bal ų kalbose. – Vaka ų bal ų kalbos i kul ū os elik ai. klaipėda: klaipėdos uni e si e o leidykla, 8–17 . ja ku li s e d ilas 2004: Lie u ių kalbos ekė i, eka ipo eiksmažodžiai. – Bal is ica 38(1–2), 5–306. 48 aud onė kaukienė ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV ja ku lis e d ilas 2005: Lie u ių i la ių ekė i, eka ipo eiksmažodžiai. – Bal ai i jų giminaičiai (Til ai, p iedas n . 26). klaipėda: klaipėdos uni e si e o leidykla, 93–110. ka ulis kons an īns 1992: La iešu e imoloģijas ā dnīca 2, īga: a o s. kaukienė aud onė 2004: P ūsų kalbos y inėjimai . klaipėda: klaipėdos uni e si e o leidykla . ka uk ienė au d o nė 2005: Žodžių, jų dalių bei o mų suda ymo būdai. e minai. — Bal ai i jų giminaičiai (Til ai, p iedas n . 26). klaipėda: klaipėdos uni e si e o leidykla, 133–138 . kaukienė aud onė 2011: P ūsų kalbos y inėjimai 2. klaipėda: klaipėdos uni e si e- o leidykla . Leskien adalbe : De Ablau de Wu zelsilben im Li auischen. Leipzig: s. hi zel, 1884 . Lkg i–ii – Lie u ių kalbos g ama ika 1–2, y . ed. kazys ul ydas. Vilnius: Min is, 1965– 1971 . LkŽ – Lie u ių kalbos žodynas, elek oninis a ian as, edak o ių kolegija: ge ūda nak inienė ( y . ed.), jonas Paulauskas, i u ė Pe okienė, Vy au as Vi kauskas, jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008. P ieiga in e ne e: www.lkz.l . Lu bi enė jū a ė 2005: gy ūnų ga sus eiškian ys šakniniai eiksmažodžiai lie u ių i la ių kalbose. – Bal ai i jų giminaičiai (Til ai, p iedas n . 26). klaipėda: klaipėdos uni- e si e o leidykla, 161–171. Mažiulis i–iV – M ažiulis Vy a u as. P ūsų kalbos e imologijos žodynas 1–4. Vilnius: Mokslas, 1988–1997. Poko ny julius 1959: Indoge manisches e ymologisches Wö e buch. be n: ancke. P ūsų kalbos paminklai 1–2, pa . Vy au as Mažiulis. Vilnius: Mokslas, 1966–1981. schmals ieg william 1974: An old P ussian G amma . Pennsyl ania: Pennsyl ania s a e uni e si y P ess. opo o i–V – Топ ор ов Владимир. Прусский язык 1–5 . Москва: Наука , 1975-. au mann einhold 1910: Die al p eussischen Sp achdenkmäle . gö ingen: Vanden- hoek & up ech . Vasme i–iV: Ф асмер Ма кс. Этимологический словарь русского языка 1–4, изд. 2. Mосква: Прогресс, 1986–1987. ki i s aipsnio su umpinimai – kaip Vy au o Mažiulio P ūsų kalbos paminkluose. imi a y inės kilmės eiksmažodžiai p ūsų kalboje 49s aipsniai / a icles he o igin o Ve bs o imi a ion in P ussian suMMa y imi a ion-based wo ds can be ecognized by he e iden ela ionship be ween hei sound s uc u e and hei speci ic seman ic ea u es. hose wo ds a e o iconic na u e. wo ds o imi a ion-based o igin a e equen ly e e ed o as ocaliza ions (lau nachahmend in ge man; звукоподpoжательные in ussian) bu his e m is no p ecise enough. hough he g ea es majo i y o hose wo ds a e used o imi a e sounds, hey can also deno e mo emen and im- ages ( a  i ‘d ibble’, iẽks i ‘ lash’, blizg i ‘gli e ’, e c.). imi a ion-based wo ds can belong o di e en pa s o speech. as a ule, hose wo ds a e in e jec ions and onoma opoeic in e jec ions. howe e , e bs can also ha e hei imi a ion- speci ic cha ac e , and his is ue o some di ec ly – o med e bs, no only o he de i a i es om pa s o speech wi h a s ong emo ional and exp essi e meaning componen in hem. imi a ion-based wo ds can be also ound among nominal pa s o speech, especially in nouns, hough hei numbe in hose pa s o speech is no la ge. he p esen a icle is aimed a ind- ing ou he speci ic imi a ion-based e bs in P ussian eco ded sou ces. imi a ion-based wo ds o e bal cha ac e a e abundan in he eas bal ic languages. his ac enhances he c edibili y ha wo ds o he same cha ac e could exis in P ussian as well. an a emp was made o selec all possible examples om he eco ded P ussian sou ces ha could ‘lend hemsel es’ o he s udy o imi a ion-based e bs. he e y cha ac e o ex -spe- ci ici y in P ussian eco ds does no sugges a g ea abundance o imi a ion-based wo ds in hose ex s. hus, all e bs ha appea o ha e he sligh es esemblance o imi a ion-based wo ds we e s udied, especially he ones wi h s ong ea u es o ocaliza ion. besides, he wo ds ha ha e connec ion wi h some o he ela ed wo ds wi h imi a ion-based meanings in o he languages we e also examined. he mo phological and mo pho-phonological s uc u e o imi a ion-based wo ds in Li hua- nian and La ian has much in common. hose wo ds a e bo h oo e bs and de i ed e bs. speci ic s uc u e- ela ed ea u es we e sea ched o in he P ussian sou ces as well. i s o all, a s udy o P ussian oo - e bs (su ix- ee e bs) was ca ied ou , and hen de i a i e e bs we e analysed on he pa e n o g ouping hem in o ce ain ca ego ies acco ding o di e ence in hei su ixes. abou se en y oo - e bs in P ussian can be iden i ied. hey can be cha ac e ized by oo s o di e en s uc u e, in many cases his s uc u e is qui e complex, wi h mul iple consonan and diph hong combina ions. his ac is an indica ion o a possible imi a ion-based wo d o ma ion, whose ypical ea u e is complex oo . howe e , we did no succeed in iden i ying ully con incing imi a ion-based wo ds, and we ocused ou a en ion on he e bs ha ha e a s ong likelihood o being ela ed o imi a ion-based e bs: * enk-/* ink- ‘hi ’, g īm- (g ēm-?) ‘sing’ and s ēn-/s in- ‘su e ’. he e a e abou 140 su ixal e bs in P ussian eco ded sou ces wi h he su ixes (-in-, -ī-, -ē, -ā- and -au-). he numbe s o e bs wi h one o ano he su ix a y. Mos o hose e bs 50 aud onė kaukienė ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV ha e he closely ela ed su ixes -in- and -ī-. a conside ably smalle numbe o e bs ha e he su ixes -ā- and -au-. hus, he e bs we e analysed acco ding o he wo d o ma ion cha ac- e is ics o he su ixes wi h e e ence o hei possible imi a ion-based de i a i es. Ve bs wi h he su ix -in- in P ussian make up one o he bigges su ixal g oups – up o 50 o hem can be iden i ied ( hough hey a e no always easy o dis inguish om e bs wi h he su ix -ī- as some o he wo ds ha e double o ms, wi h one su ix o he o he ). hese wo P ussian e bs could be said o belong o imi a ion-bases wo ds: *klum-s -in- ‘knock’ and *zwaiks -in-/-ī- (o *swaiks -in-/-ī-) ‘shine’. Ve bs wi h he su ix -ī- a e qui e nume ous, he su ix -ī- in hem is o en used in e - changeably wi h he su ixes -ē- and -ā-, and i is no an easy ma e o coun hem exac ly. as i was al eady men ioned, he su ix -ī- is closely ela ed o -in-. besides, e bs wi h he su ix -ī- can be easily con used wi h he e bs ha ing he su ix –ē- (when he long ē is na - owed and i is ma ked as a long ī). despi e hese complica ions, i is possible o coun mo e han 50 e bs wi h he su ix -ī- in P ussian hough pu e imi a ion-based wo ds a e ha d o iden i y. h ee examples we e analysed as ha ing imi a ion-based o igin: *bil-ī- ‘speak’, *kal s-ī- ‘ ing’ and *wak-ī- ‘in i e’, ‘call’. he e a e also 16 e bs wi h he su ix -an- in P ussian eco ds. wo among hem can be ea ed as imi a ion-based wo ds: *mu -au- ‘mu mu ’ and *wūk-au- ‘in i e’, ‘call’ hough lin- guis s’ opinion o hei o igin di e . esea ch da a show ha imi a ion-based e bs eally exis ed in P ussian. howe e , oo - e bs among hose P ussian wo ds could no ha e been as abundan as in eas bal ic lan- guages, especially in Li huanian. in u n, he numbe o su ixal imi a ion-based wo ds in P ussian mus ha e been much g ea e . he al eady discussed examples wi h he su ixes -in-, -ī-, -au- all gi e e idence o ha ; besides some o he su ixes could ha e con ained he ex- ending pa -s- o -s - in hem. he majo i y o P ussian imi a ion-based e bs a e likely o ha e been di ec ly o med wo ds. his ea u e b ings hem close o sla ic languages and makes hem di e en om eas bal ic languages, which a e cha ac e ized by abundan su ixed de i a i es om imi a ion-based oo -wo ds. s uc u al ypes o P ussian e bs also di e conside ably om hose in Li huanian and La ian. Į eik a 2011 ugsėjo 6 d. aud onė kaukienė Klaipėdos uni e si e as K e ingos g. 41-30, LT-92303 Klaipėda, Lie u a [email p o ec ed]